Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždraudžiant jam lankytis M. V. gyvenamojoje vietoje bei bendrauti su ja.

S. K. minėtu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždraudžiant jam lankytis M. V. gyvenamojoje vietoje bei bendrauti su ja.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos S. K. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, pridedant švelnesnės bausmės, paskirtos už BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, dalį, ir paskirta S. K. subendrinta galutinė bausmė - vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždraudžiant jam lankytis M. V. gyvenamojoje vietoje bei bendrauti su ja. S. K. laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Tenkinta nukentėjusios M. V. civilinio ieškinio dėl iš S. K. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalis. Priteista iš S. K. M. V. naudai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusi ieškinio dalis netenkinta.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas patenkintas visiškai. Priteista iš S. K. valstybės naudai 867,07 Eur už nukentėjusiajai M. V. advokato Arūno Sakalausko suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, galimai laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. birželio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į sugyventinės M. V. automobilį Toyota Corolla, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) slapta įmontavo įrenginį mobilaus objekto vietai nustatyti realiu laiku ir iki 2019 m. birželio 1 d. nuolat sekė nukentėjusios M. V. judėjimo maršrutą ir buvimo vietą, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų nukentėjusios M. V. gyvenimą.

2. Be to, S. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. liepos 12 d. apie 7.20 val., žinodamas, kad buvusios sugyventinės nukentėjusios M. V. gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra stebimas vaizdo kameromis, atjungė elektros tiekimą šalia gyvenamojo namo esančioje nerakinamoje elektros skydinėje, neteisėtai turėdamas M. V. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) raktą, atrakinęs rūsio duris, pateko į buvusios sugyventinės M. V. gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kur visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti svetimą - M. V. priklausantį turtą - gyvenamąjį namą, t. y. atsuko dujų baliono kraną ir nutraukė dujų tiekimo žarnelę, taip paleisdamas dujas į aplinką, kitame kambaryje uždegė žvakę, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi į namus sugrįžo nukentėjusioji M. V..

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji, jos atstovas ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia S. K. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

Dėl neteisėtos informacijos rinkimo apie nukentėjusiosios M. V. privatų gyvenimą (BK 167 straipsnio 1 d.)

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmens privataus gyvenimo apsaugos nuo kito privataus asmens kišimosi apimtis priklauso, be kita ko, nuo šių asmenų tarpusavio santykių pobūdžio, kuris lemia privatumo ribas vienas kito atžvilgiu. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, santuokos savanoriškumo ir sutuoktinių lygiateisiškumo principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. įgyvendinti jas tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).

14. Kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, neginčytai nustatyta, kad M. V. su S. K. analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugyventiniai. Asmenų, kaip sutuoktinių, šiuo atveju sugyventinių, statusas nepaneigia jų privatumo vienas kito atžvilgiu, taigi jie privalo jį gerbti ir nepažeisti, o pažeidimo atveju valstybei atsiranda pareiga apginti pažeistą teisę. Nagrinėjamoje byloje šiuo aspektu svarbu tai, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes M. V. su S. K. jau buvo išsiskyrę dėl nuolatinių S. K. įtarinėjimų neištikimybe, psichologinio smurto bei nepagrįsto jo pavydo. Santykiai tarp jų vėl pradėjo blogėti nuo 2018 m. rudens, nukentėjusioji nesutiko su S. K. nuolatine vykdoma kontrole, įtampa, psichologiniu smurtu, taip siekdama nustatyti savo privatumo ribas.

15.2. Tai, kad nuteistasis sekė M. V. judėjimo automobiliu maršrutą, patvirtina ir byloje esanti informacija apie S. K. naudojamus abonentus, atlikta IMSI, IMEI kontrole, UAB Bitė - Lietuva išankstinio apmokėjimo „Labas“ abonento ( Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įdėtas į įrenginį M. V. automobilyje, išklotine. Pagal šiuos duomenis abonentas buvo aktyvuotas nuo 2019 m. vasario 1 d., SIM kortelė sekimo įrenginyje veikė iki 2019 m. birželio 3 d. 02.18 val., o kita SIM kortelė per visą laikotarpį į šį įrenginį nebuvo dėta. Šiuo laikotarpiu į įrenginyje buvusį abonentą buvo skambinama ir siunčiamos SMS žinutės tik iš S. K. naudojamo abonentinio numerio, po ko sekdavo SMS žinutė atgal iš įrenginyje buvusio abonento į S. K. naudojamą abonentą. Tokiu būdu minėtas įrenginys siųsdavo M. V. automobilio buvimo vietos koordinates. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, skambučių iš S. K. abonento į įrenginio SIM kortelę kiekis nenuginčijamai paneigia nuteistojo iškeltą versiją, kad įrangą jis įmontavo dėl M. V. automobilio saugumo, juolab pats S. K. patvirtino, kad realios grėsmės automobiliui per visą šį laiką nebuvo. Tai, kad nebuvo jokio būtinumo į automobilį įmontuoti sekimo įrangą, neva tai dėl jo saugumo, nurodė ir nukentėjusioji M. V.. Nukentėjusiosios teigimu, jos automobilio vertė, įvykio metu, buvo apie 1000 eurų, automobilyje buvo įmontuota signalizacija, o S. K. sekimo įrangą dėl saugumo į automobilį įdėjo praėjus 5 – 6 metams po automobilio įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog S. K. naudojamų abonentų analizę papildomai pagrindžia ir M. V. paaiškinimai apie incidentą jos darbovietėje, kuomet birželio 1 d. S. K. įsiveržė į jos darbo kabinetą filmuodamas, nes būtent birželio 1 d. M. V. išvykimo į darbą laiku iš S. K. telefono į įrenginyje buvusią kortelę buvo atliekami skambučiai ir siunčiami pranešimai, po ko sekė atsakomoji žinutė į S. K. naudojamą telefoną. Be to, tai, kad S. K. įrangą į nukentėjusiosios automobilį įdėjo būtent sekimo tikslais, patvirtina ir byloje esanti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota informacija. Kaip matyti iš S. K. užfiksuotų pokalbių, nukentėjusiosios sekimo tikslą nenuginčytinai pokalbiuose telefonu įvardino ir pats S. K.. Pokalbyje Nr. ID 1206 S. K. nurodė– „žinai, kaip toksai įrodymas kad tikrai kokį rūroką turi žinai, ir supranti jeigu dėl kaip sakant dėl to sekimo, čia žinai ten nu dėl to, ten viskas susidėjo į krūvą“. Toliau pokalbyje pasisako, kad ...aš sekčiau žinai būt įdėta ir žinočiau kur yra svetimas žmogus, o dabar savas žmogus supranti. Ir tai ką, ji nuo manęs tiek turi paslapčių, kad joptvaimat net negali...“. Pokalbyje Nr. 1588 S S. K. aiškiai pasisako – „tai išlįs, įdomu kokį ten kurva kurvininką susiradus ką ji ten, kuo ji mane pakeitė, ant kokio, tai va tiek įdomu“. Toliau S. K. kalba – „sužinočiau kas toksai tai paskui žinočiau, kur ką veikė, kiek metų mane dūrino“ į šį pasakymą moteris, su kuria kalbėjo S. K., atsakė - „nu vat gaila, kad ją detaliau nepasekei su tom savo aparatūrom“ (t. 2 b. l. 188-197).

15.3. Nepasitvirtino ir S. K. nurodyta versiją, kad apie sekimo įrangos įdėjimą žinojo M. V. ir jos vaikai, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji nurodė, jog žinojo, kad tokią įrangą S. K. jo sūnus buvo parvežęs iš Anglijos ir siūlė jam tą įrangą įsidėti į savo automobilį 2018 m. pavasarį, tačiau apie tai, kad įranga buvo įmontuota į jos automobilį, nežinojo. Ji tik nuo 2019 m. pavasario pradėjo įtarinėti, kad yra sekama S. K., nes būdama tam tikrose vietose vis dažniau matydavo jį pravažiuojantį, nors įprastai, anksčiau to nebūdavo. Nukentėjusiosios teigimu S. K. versija dėl įrenginio įdėjimo, kad nepavogtų jos automobilio, atsirado jau po įvykio. Liudytojas M. V. taip pat patvirtino, jog apie įrenginį įdėtą į mamos M. V. automobilį nieko nežinojo. Ir net neįsivaizduoja, kada jis buvo įdėtas. Nežino kas jį įdėjo, tik įtarė. Kaip jam paaiškino mama, įrenginys buvo įdėtas iš pavydumo, kadangi S. K. ją įtarinėjo turint kitą vyrą, todėl norėjo patikrinti kur ji randasi. Liudytoja J. V. taip pat nurodė, jog apie sekimo įrenginį sužinojo tik iš mamos. Mama pasakė, jog įtaria, kad ją S. K. seka. Važiuojant su mama ir broliu pas mamos seserį, jie buvo sustoję picos ir tuo metu brolis nusprendęs paieškoti įrangos ją surado po mašinos vairu. S. K. nurodomą versiją, kad apie įrangos įdėjimą žinojo visa šeima, paneigia ir apelianto sūnaus A. K. parodymai, jog nukentėjusiosios sūnus M. V. į jo telefoną atsiuntė įrangos nuotrauką su prierašu „pažiūrėk ką tavo tėvas pridirbo“. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, jog tokia A. K. atsiųsta žinutė, tik patvirtina faktą, jog nukentėjusiosios sūnus apie įmontuotą įrangą, savo mamos automobilyje, nieko nežinojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. parodymus apie tai, kad jis įrenginį įmontavo į M. V. automobilį jo buvimo vietai nustatyti saugumo sumetimais ir, kad apie tai žinojo tiek pati nukentėjusioji ir jos vaikai, vertino kritiškai, kadangi nuteistojo parodymų nepatvirtino jokie objektyvūs bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog neginčytinai nustatyta, jog S. K. rinko informaciją apie M. V. buvimo vietą, tai atliko tyčia, sistemingai, pakankamai ilgą laikotarpį siekdamas ir vedinas savanaudiškų tikslų ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.

16. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog S. K. nukentėjusiosios buvimo vietos niekur nefiksavo, šios informacijos niekam neteikė, nekomentavo, nukentėjusios nesekė. Pažymėtina, jog baudžiamuoju įstatymu įstatymų leidėjas draudžia neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, t. y. BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šio nusikaltimo sudėtis formalioji, o tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, jog asmuo atliko minėto straipsnio dispozicijoje nurodytus neteisėtus veiksmus. Tai, ar veiksmai pakankamai pavojingi baudžiamojo įstatymo taikymo prasme, galimi padariniai nelemia. Pažymėtina, jog nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis nukentėjusiosios buvimo vietos niekur nefiksavo, informacijos niekam neteikė bei nekomentavo, šios bylos kontekste negalėtų būti nuteistojo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Kaip jau minėta, S. K. baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 167 straipsnio 1 dalį pakanka, tai, jog neginčytinai nustatyta, kad S. K. nukentėjusiosios automobilyje įmontuota įranga pasinaudojo siekdamas rinkti informaciją apie nukentėjusiosios privatų gyvenimą.

Dėl pasikėsinimo visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą M. V. priklausantį turtą (BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje)

17. S. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 12 d. apie 7.20 val., žinodamas, kad buvusios sugyventinės nukentėjusios M. V. gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra stebimas vaizdo kameromis, atjungė elektros tiekimą šalia gyvenamojo namo esančioje nerakinamoje elektros skydinėje, neteisėtai turėdamas M. V. priklausančio gyvenamojo namo raktą, atrakinęs rūsio duris, pateko į buvusios sugyventinės M. V. gyvenamąjį namą, kur visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti svetimą - M. V. priklausantį turtą - gyvenamąjį namą, t. y. atsuko dujų baliono kraną ir nutraukė dujų tiekimo žarnelę, taip paleisdamas dujas į aplinką, kitame kambaryje uždegė žvakę, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi į namus sugrįžo nukentėjusioji M. V..

19. Nuteistasis S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Apklaustas pirmosios instancijos teisme teigė, jog įvykio dieną važiavo į Kauną prekių savo parduotuvei, tačiau tą dieną išvažiavo vėliau nei įprastai, iš (duomenys neskelbtini) pajudėjo apie 6.30 val., jam sugedo automobilis, todėl įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tikėjosi nuvykti į servizą, nors žinojo, kad servizas atsidaro tik nuo 8 val., tuomet pats pasitaisė automobilį, užtruko apie 15-20 min. ir išvažiavo iš miesto. Taip pat nurodė, jog tą rytą sustojęs su automobiliu netoli „Aibės“ parduotuvės jis sutiko pažįstamą V., kuris padėjo jam pašalinti gedimą. Kategoriškai neigė, jog jis kaltinime nurodytu laiku būtų buvęs M. V. name. Tačiau šiuos S. K. duotus parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kadangi S. K. visiškai kitokius parodymus davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nuosekliai tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytą dieną jis nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teisme posėdžio metu jau nurodė, kad sugedo automobilis ir jis (duomenys neskelbtini) galėjo būti apie 7 val. ryto, pasitaisyti automobilį per 15-20 min ir pajudėti iš (duomenys neskelbtini) gatve Marijampolės kryptimi. Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, akivaizdu, kad S. K. nurodoma versija, kad sugedo jo automobilis prie (duomenys neskelbtini) atsirado tik tada, kai jis susipažino su bylos medžiaga. Nors nuteistasis savo minėtą versiją, pirmosios instancijos teisme bandė grįsti teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklausto V. B. duotais parodymais, kuris nurodė jog ryte apie 7.30 val. važiuodamas dviračiu pamatė pažįstamą baltą su raudonomis juostomis autobusą ir prie jo stovintį S. K., kuris buvo atsidaręs autobusiuko variklio dangtį ir kažką tikrino, kad matė, jog šlanga buvo nuo siurblio nutrūkusi ir užviręs bei išbėgęs autobusiuko vanduo, kad jis S. K. padėjo remontuoti autobusiuką, kad matė kaip S. K. užsuko link (duomenys neskelbtini), link policijos į servisą (t. 4 b. l. 56 – 57), tačiau šiuos liudytojo parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog S. K. minėtą liudytoją paprašė apklausti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo metu apie tokio liudytojo egzistavimą nuteistasis net neminėjo. Be to, teismas įvertino ir tai, kad S. K. ir liudytojo V. B. paaiškinimai dėl nuteistojo automobilio gedimo ir tai, kas, kaip minėtą gedimą suremontavo nesutapo. S. K. nurodytas aplinkybes, jog jis (duomenys neskelbtini) galėjo būti apie 7 val. ryto, pasitaisyti automobilį per 15-20 min. ir pajudėti iš (duomenys neskelbtini) taip pat paneigia ir byloje esantis tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, jog ištirtais S. K. naudojamo abonento duomenimis, nustatyta, kad įvykio dieną, t. y. 2019 m. liepos 12 d. S. K. naudojamas abonentas iki 04 val. 52 min. jungėsi prie mobiliojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini)., o nuo 2019 m. liepos 12 d. 5 val. 52 min 5 sek. jau jungėsi prie mobiliojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) (celės kryptis į M. V. gyv. vietą (duomenys neskelbtini)) ir tik 2019 m. liepos 12 d. 07:59:17 val. persijungia prie mobiliojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini)sen. (t. 3 b. l. 17-20). Kaip pagrįstai pažymėtą ir skundžiamame nuosprendyje, taip pat minėtą S. K. versiją paneigia ir pirmosios instancijos teisme ištirti degalinės „Circle K“ prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų 2019 m. liepos 12 d. įrašai, kuriuose aiškiai matyti, kad S. K. automobilis VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 12 d. 07:43 val. (duomenys neskelbtini) gatve išvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) m.; be to S. K. automobilis 2019 m. liepos 12 d. 07.49 val. fiksuotas važiuojantis Marijampolės kryptimi (prieš Gižus), 07.51 val. už Gižų (Marijampolės kryptimi), 14.09 val. ir 14.12 val. kelyje „Via Baltica“ (netoli Kalvarijos) (t. 3 b. l. 17-20). Šios aplinkybės patvirtina tai, kad S. K. Circle K degalinę pravažiuoja praėjus 23 min. po to, kai dėl elektros atjungimo išsijungė vaizdo stebėjimo kameros M. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tai, kad nukentėjusios M. V. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) buvo atjungtas elektros tiekimas patvirtina Energijos skirstymo operatoriaus pateikta informacija, jog M. V. gyvenamojoje vietoje įvykio metu 2019 m. liepos 12 d. laikotarpiu nuo 7 iki 15 val. nebuvo fiksuota gedimų ar išsijungimų, dėl kurių būtų nutrūkęs ar sutrikęs elektros energijos tiekimas, planiniai elektros linijos aptarnavimų darbai taip pat nebuvo vykdomi (t. 2 b. l. 148). Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus pagrįstai atsižvelgė į tai, jog byloje esančiais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad dar prieš įvykį 2019 m. liepos 3 d. nakties metu, M. V. gyvenamojoje vietoje taip pat buvo atjungta elektra nuo 01.52 val. iki 01.55 val., t. y. 3 minutėms (t. 2 b. l. 148). M. V. kiemą fiksuojančios vaizdo kameros užfiksuota tai, kad būtent šią naktį 01.47 val. iš ūkinio pastato sienoje įrengtos būdos išlindęs šuo, žiūrėdamas link įvažiavimo pusės, vizgina uodegą, o tuo pačiu metu ant ūkinio pastato sienos atsispindi nuo gatvės pusės šviečiančio šviesos šaltinio (galimai nešiojamo žibintuvėlio) atspindys. Netoli minėtos vietos įrengta elektros skydinė (t. 1 b. l. 177-199). Tai patvirtina, kad prie elektros skydinės buvusį asmenį pažino M. V. šuo, nes šis vizgino uodegą, bei tai, kad tą naktį buvo atliktas bandymas atjungti elektros energiją ir patikrinti, ar kameros toliau fiksuoja vaizdą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šios aplinkybės patvirtina, jog asmuo trumpam atjungęs elektrą, M. V. gyvenamojoje vietoje, buvo būtent S. K.. Tai, jog apie įrengtas ant M. V. namo kameras S. K. žinojo nurodė ir pati nukentėjusioji, be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, nuteistasis po skyrybų M. V. namų valdoje ne kartą lankėsi, jos pats klausė, kokiu tikslu susidėjo kameras. Tai, kad būtent S. K. patekęs į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą rūsyje atsuko dujų baliono kraną ir nutraukė dujų tiekimo žarnelę, taip paleisdamas dujas į aplinką, kitame kambaryje uždegė žvakę patvirtina ir tai, kad ant toje pačioje patalpoje, kur buvo uždegta ir palikta žvakė, rasto žiebtuvėlio, kuris nepriklausė M. V., rastas biologinis S. K. pėdsakas. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tiriant DNR ant žiebtuvėlio rastas asmens tapatybei tinkamo nustatyti vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. K. genotipu (t. 1 b. l. 172 -173). Kaip pagrįstai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, visi šie duomenys patvirtina tai, kad 2019 m. liepos 12 d. įvykio metu S. K. buvo įvykio vietoje, tiksliai žinodamas, kada M. V. ryte išvyks į darbą, palaukė, kol ji išvažiuos, atjungė elektros tiekimą į namą, pateko į gyvenamąjį namą, atsuko dujų baliono kraną ir nutraukė dujų tiekimo žarnelę, kitoje patalpoje uždegė žvakę t.y, tyčia, visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti ir sugadinti svetimą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį.

20. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiosios parodymus, kad iki įvykio namuose nebuvo žiebtuvėlio, paneigia jo parodymai, kad jis rūkė, naudojosi žiebtuvėliu, kad žiebtuvėliais prekiavo ir jų buvo ne vienas namuose, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenimis nustatyta, kad iki įvykio S. K. jau negyveno pas M. V. daugiau nei mėnesį laiko, be to, pati nukentėjusioji nurodė, kad po S. K. išsikraustymo ji žiebtuvėlio namuose nematė. Nukentėjusiosios teigimu, nuteistasis net ir gyvendamas jos namuose, toje patalpoje kur buvo rastas žiebtuvėlis praktiškai nesilankydavo, jei rūkydavo tai lauke. Kaip jau minėta, netikėti nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs bei neprieštaravo kitiems byloje esantiems duomenims. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl nukentėjusiosios, o ne policijos pareigūnų, apžiūrėjusių įvykio vietą, surasto žiebtuvėlio, kuris M. V. nors ir buvo surastas įvykio dieną, tačiau policijai pateiktas tik po trijų dienų. Tačiau, kaip ir pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nors žiebtuvėlį surado ir pareigūnams pateikė M. V., tačiau peržiūrėjus įvykio vietoje darytas nuotraukas akivaizdžiai matyti, kad žiebtuvėlis yra ten, kur jį ir surado nukentėjusioji. Tai, kad kaip teigiama apeliaciniame skunde, žiebtuvėlis policijai buvo pateiktas tik po trijų dienų po įvykio, nepaneigia, žiebtuvėlio suradimo įvykio vietoje fakto ir nesudaro pagrindo jo nevertinti kaip įrodymo.

21. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tai ar apeliantas turėjo galimybę įvykio dieną patekti į rūsio patalpas. S. K. teigimu nukentėjusiosios, J. V. ir M. V. parodymai apie J. V. rakto, kuriuo atidaromos M. V. namo durys, dingimą atsiranda tik teisminio nagrinėjimo metu, be to, M. V. ir J. V. rakto praradimo aplinkybes aiškina ne vienodai dėl ko jų parodymai turėtų būti vertinami kaip prieštaraujantys nurodant svarbias įvykio aplinkybes.

21.1. Pažymėtina, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji jau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas aplinkybes, jog po garažo ir namo įėjimo pagrindinių durų spynų šerdžių pakeitimo, maždaug 2019 m. birželio mėnesio viduryje, jai būnant darbe paskambino dukra J. V., kuri pasakė, kad ketina išvykti į Kauną, tačiau negali užrakinti namų, kadangi neranda raktų. Tuomet ji pagalvojo, kad raktą dukra bus palikusi Kaune, tačiau rakto ji taip ir nerado. Nukentėjusioji taip pat pažymėjo, jog nuo birželio mėn. pradžios iki įvykio S. K. jos namuose lankėsi nekartą, nes išsivežinėjo savo asmeninius daiktus (t. 1 b. l. 114). Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog iki įvykio dukros raktas buvo dingęs, todėl jos manymu S. K. tuo raktu pasinaudodamas įėjo pro viršutines namo duris, o išėjo pro apatines rūsio duris, kadangi rūsio duris rado atrakintas (t. 3 b. l. 138). Pažymėtina, jog M. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik dėl S. K. įvykdytos nusikalstamos veikos neteisėtai rinkus informaciją apie privatų nukentėjusiosios gyvenimą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme dėl S. K. pasikėsinimo sunaikinti svetimą turtą, M. V. patvirtino, jog po spynų pakeitimo sesuo J. V. sakė jam, kad dingo jos raktai. Sesuo galvojo, kad juos paliko Kaune. Ji po įvykio minėjo, kad turbūt S. K. juos bus paėmęs, kadangi ji raktus laikė ant stalo matomoje vietoje (t. 3 b. l. 159). Apklausiama pirmosios instancijos teisme J. V., taip nurodė, jog rakto ji pasigedo po incidento su dujomis, tačiau kaip ji paaiškino, ji buvo strese po įvykio ir tiksliai nepamena dėl rakto. Be to, liudytoja nurodė, jog ji tuo raktu nesinaudojo, jis tiesiog buvo įkištas į duris iš vidaus, nes pagrinde vaikščiojo per rūsį (t. 3 b. l. 174). Nors J. V. ir negalėjo tiksliai nurodyti rakto praradimo aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui jos parodymus vertinti kaip nenuoseklius ar prieštaringus. Atkreiptinas dėmesys, jog J. V. pirmosios instancijos teisme buvo apklausta praėjus daugiau nei metams po įvykio dėl ko ji galėjo tiksliai ir neatsiminti visų rakto praradimo aplinkybių ir dėl ko galėjo jos nurodytos tam tikros neesminės aplinkybės skirtis nuo nukentėjusiosios ir liudytojo M. V. parodymų. Be to, kaip nurodė ir pati nukentėjusioji, ji buvo strese po įvykio, todėl tiksliai neprisimena kada ir kaip dingo jos raktas.

22. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, tiesioginių įrodymų patvirtinančių, kad S. K. buvo įvykio dieną nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ar ūkiniuose pastatuose, nėra. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

23. Nors apelianto teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų dėl jo kaltės pasikėsinus sunaikinti M. V. priklausantį turtą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako S. K. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę apie S. K. kaltumą ir/ar nekaltumą, ar tokią nuomonę galėjo susidaryti proceso metu. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį tendencingumą, keliančių abejonių dėl jos šališkumo. Nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl atmestini.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

Dėl bausmės

25. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl skundžiamu nuosprendžiu S. K. paskirtos bausmės, kuri apelianto teigimu iš esmės yra neteisinga, kadangi šia bausme suvaržytos jo konstitucinės teisės. Apelianto manymu, intensyvi priežiūra ir buvimas nustatytu laiku namuose jo atžvilgiu užkerta kelią laisvai atlikti savo darbą, gauti tinkamą pragyvenimo šaltinį.

25.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

25.2. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas įvertino S. K. asmenybę, kad jis neteistas, dirbantis, turintis individualią įmonę, todėl parinkto jam vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, taip pat įvertino tai, jog nuteistasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino.

25.3. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Pirmos instancijos teismas nuteistajam už jam inkriminuotus nusikaltimus parinko laisvės apribojimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam S. K. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

25.4. Nesutikdamas su kartu su bausme S. K. paskirta intensyvia priežiūra ir buvimu nustatytu laiku namuose, apeliantas nurodo, jog tai jo atžvilgiu užkerta kelią laisvai atlikti savo darbą bei gauti tinkamą pragyvenimo šaltinį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas neskirti jam kartu su laisvės apribojimo bausme intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad S. K. paskirta intensyvi priežiūra, kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., trukdys jam užsiimti darbine ar kitomis veiklomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal įpareigojimo pobūdį, nustatytomis valandomis nuteistasis privalo būti namuose tik tuo atveju, jei tai nesusiję su darbu, todėl, bausmę vykdančiai institucijai pateikus dokumentus, patvirtinančius, jog įpareigojime nustatytu laiku namuose nuteistais nebuvo dėl darbo funkcijų atlikimo ar dėl kelionės iš darbo vietos į namus, nebus laikoma, kad jis pažeidė nustatytą įpareigojimą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jam paskirta intensyvi priežiūra ir nustatytas priežiūros laikas nepagrįstai riboja jo teises ir laisves, ir yra per griežta bei perteklinė priemonė, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti šią bausmę nėra pagrindo. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės pažeidėjui skiriamos bausmės ir kitų suvaržymų tikslas yra nubausti asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tai, kad dėl paskirtų įpareigojimų nuteistasis priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, ar kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos pažeidimo rezultatas. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones S. K. paskyrė teisingai, jokių įstatymo nuostatų nepažeidė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Nukentėjusiosios M. V. atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė priteisti iš nuteistojo S. K. nukentėjusiosios naudai turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 11030502, 2022 m. vasario 21 d. sudaro 150 eurų (t. 4, b. l. 154).

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusioji apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo ir nukentėjusiosios atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad nukentėjusiosios atstovas atstovavo nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teismo posėdyje, į tai, kad nukentėjusiosios atstovas turėjo išlaidų ir dėl kelionės į posėdį, kadangi jo advokatų kontoros buveinė yra Vilkaviškyje, o byla pagal nuteistojo apeliacinį skundą buvo nagrinėjama Kaune, teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiosios patirtos 150 Eur išlaidos yra pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi būti atlygintos visa apimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo S. K. nukentėjusiosios M. V. naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nukentėjusiajai teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.