Šiaulių apygardos teismo sprendimas

3. Nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovas pradėjo delsti apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Remiantis pirkimo pardavimo sutarties 2.3. punktu, už pateiktas prekes atsakovas atsiskaito tris kartus per mėnesį per penkias darbo dienas už praėjusį dešimtadienį po sąskaitos faktūros išrašymo, o už suteiktas paslaugas - per penkias darbo dienas po sąskaitos faktūros išrašymo bankiniu pavedimu arba grynais į pardavėjo kasą. Remiantis pirkimo pardavimo sutarties 2.4. punktu, atsakovui laiku nesumokėjus sutarties 2.1 ir 2.2 punkte nurodytos sumos, atsakovas įsipareigoja sumokėti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

4. Remiantis 2022-05-18 skolų apyvarta (2021-01-01 - 2022-05-18), ieškovė pateikė PVM sąskaitų-faktūrų 53 190,39 Eur sumai, o atsakovas sumokėjo tik 14 680,95 Eur (2021-06-15 mokėjimas 5 680,00 Eur; 2021-09-17 mokėjimas 2 000,00 Eur; 2021-10-13 mokėjimas 5 000,00 Eur; 2021-10-28 mokėjimas 2 000,00 Eur). Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2021-10-28. Neapmokėtas skolos likutis 38 509,44 Eur. Ieškovė ragino atsakovą kelis kartus, išsiuntė raginimus atsakovui 2021-12-15, 2022-01-24, 2022-03-04. Tačiau atsakovas, siekdamas išvengti turtinės prievolės įvykdymo, t. y. skolos sumokėjimo, pateikė nepagrįstas pretenzijas dėl tariamai nekokybiškų pašarų teikimo.

5. Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sąžiningas ir tinkamas prievolių vykdymas reiškia, kad šalys privalo tinkamai ir iki galo įvykdyti prisiimtas sutartines pareigas. Sąžiningas ir tinkamas prievolių vykdymas reiškia, kad šalys privalo tinkamai ir iki galo įvykdyti prisiimtas sutartines pareigas. Šioje byloje tai reiškia, kad atsakovas turi pareigą grąžinti visiškai atsiskaityti už prekės ir paslaugas, taip pat sumokėti delspinigius.

6. Pagal Civilinio kodekso 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Ieškovas teikia į bylą PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas ir prekės, kurios įrodo reikalavimo pagrįstumą. Atsakovas pažeidė pirkimo pardavimo sutarties 2.3. punktą, atsiskaitymo tvarką, kai už pateiktas prekes atsakovas atsiskaito tris kartus per mėnesį per penkias darbo dienas už praėjusį dešimtadienį po sąskaitos faktūros išrašymo, o už suteiktas paslaugas per 5 darbo dienas po sąskaitos faktūros išrašymo. Akivaizdu, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, nors ieškovė savo įsipareigojimus pagal pirkimo pardavimo sutartį įvykdė tinkamai. Todėl, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir sudaryta sutartimi, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 38 509,44 Eur pagrindinė skola.

7. Netesybos (bauda, delspinigiai) - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 145/2013).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011).

9. Ieškovė nurodo, kad šiuo atveju, remiantis 2021-04-09 pirkimo pardavimo sutarties 2.4. punktu, atsakovui laiku nesumokėjus sutarties 2.1. ir 2.2. punkte nurodytos sumos, atsakovas įsipareigoja sumokėti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punkte numatyta, kad ieškovė parduoda prekes atsakovui, o pirkimo pardavimo sutarties 2.2. punkte ieškovė prekės pristato savo transportu į atsakovo fermą Šiaulių apskrityje, t.y. suteikiamos transportavimo paslaugos. Tokiu būdu akivaizdu, kad šalys susitarė dėl konkretaus dydžio delspinigių. Remiantis pirkimo pardavimo sutarties 2.4 punktu, delspinigiai sudaro 13 765,73 Eur, delspinigių suma paskaičiuota už 180 dienų (CK 1.125 str. 5 d.), nors atsakovo neatsiskaitymo laikotarpis yra didesnis. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė šalių sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, tinkamai neatsiskaitė su ieškove, remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu ir sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi, iš atsakovo turėtų būti priteista 13 765,73 Eur delspinigių.

10. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis yra nustatytas CK 6.210 str. 2 d. - kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Vadovaujantis minėtu CK 6.37 str. ir 6.210 str., ieškovės reikalavimu iš atsakovo turėtų būti priteistos ieškovės naudai 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Ieškovė su atsakovo priešieškiniu dėl žalos atlyginimo visiškai nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą siekį išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove už atsakovui parduotas prekes bei suteiktas paslaugas. Jokių nusiskundimų dėl netinkamo sutarties vykdymo, teikiamų paslaugų, prekių kokybės, kol buvo teikiamos paslaugos, iš atsakovo sulaukta nebuvo. Priešieškinis ir jame keliami reikalavimai vertinami kaip atsakovo nesąžiningo elgesio (piktnaudžiavimo teise reikšti ieškinį) apraiška. Atsakovas imasi galimai neteisėtų veiksmų, siekdamas išvengti turtinės prievolės įvykdymo, t. y. skolos sumokėjimo, teikdamas nepagrįstas pretenzijas dėl tariamai nekokybiškų pašarų teikimo. Atsakovas teigia, kad jo auginami žvėreliai, gavę ieškovės pateiktų pašarų, ėmė sirgti. Atsakovui kilo įtarimai dėl ieškovės pateiktų pašarų kokybės, todėl jis nesutiko apmokėti už pateiktus pašarus. Atsakovas nurodė, kad jo auginami žvėreliai (audinės) buvo apkrėsti aleutine liga, kuriai nėra sukurta jokio gydymo ar vakcinos. Tai buvo nustatyta akredituotoje tyrimų laboratorijoje LABOKLIN, ištyrus ieškovės tiektą pašarą.

12. Visų pirma, atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovo nepagrįsta 2022-01-05 pretenzija atsakovui buvo pateikta tik po 2021-12-15 ieškovės raštiško raginimo sumokėti skolą, iki tol jokių pretenzijų dėl pašarų kokybės atsakovas nereiškė, mėgino derėtis dėl skolos apmokėjimo terminų nukėlimo ir pan. Antra, atsakovas vėluodavo apmokėti pateiktas ieškovo sąskaitas, argumentuodamas sunkia finansine situacija, kas, ieškovės įsitikinimu, ir galėjo būti stimulu imtis neteisėtų veiksmų, siekiant sukurti situaciją dėl tariamai nekokybiškų pašarų, tariamai sukėlusių aleutinės ligos protrūkį atsakovo ūkyje. Trečia, atsakovas bando įrodinėti, kad būtent ieškovės pateikti pašarai buvo priežastis aleutinės ligos kilimui (gyvūnų infekavimui) atsakovo ūkyje. Tokie atsakovo teiginiai prieštarauja mokslo pateikiamiems išaiškinimams aleutinės ligos klausimu. Moksle pažymima, kad aleutinė liga yra virusine liga. Aleutinis virusas gali būti perduodamas per placentą, oro lašeliniu bei kontakto metu. Virusas išskiriamas iš organizmo su skysčiais (kraujas, seilės) ir šalinimo produktais (išmatos, šlapimas). Gyvūnai taip pat gali užsikrėsti per pašarą, dažniausiai šeriant žalia mėsa ir vandenį, tai rodo, kad pašaras yra tik kaip viena, tačiau ne vienintelė iš galimų ligos kilimo teorinių priežasčių. Ieškovės žiniomis, atsakovas ankščiau turėjo problemų su aleutine liga savo ūkyje. Ketvirta, ieškovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir pašarus teikia kitiems žvėrelių ūkiams, tačiau ieškovė niekada negavo jokių pretenzijų iš kitų klientų dėl pašarų infekavimo nurodytu laikotarpiu. Penkta, ieškinio faktinių aplinkybių dėstymas priešieškinyje yra labai abstraktus, nekonkretus.

13. Šešta, atsakovas įrodinėja, kad pašarų ištyrimas buvo skaidrus ir objektyvus, nes ieškovės tiekiamų pašarų mėginių paėmimo ir perdavimo kurjeriui siuntimui į laboratoriją faktai 2021-12-10 buvo užfiksuoti antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis buvo apžiūrėjęs žvėrelių maisto (pašaro) talpyklas, užfiksavo ką tik atvežto ieškovės pašarų mėginio ėmimą. Tačiau atsakovas klaidina teismą, kadangi 2021-12-10 antstolio A. B. faktinių aplinkybių protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 9 val. jis atvyko į (duomenys neskelbtini), esančią aptvertą žvėrelių fermą, kartu su atsakovu apžiūrėjo žvėrelių maisto laikymo talpyklą, kuri buvo tuščia. Atvyko sunkvežimis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio sunkvežimio į ankščiau apžiūrėtą talpyklą išpylė krovinį žvėrelių maistą. Antstolis išvyko į kontorą 10.00 val. ir 13.00 val. vėl ten atvyko. 13 val. 30 min. iš ankščiau apžiūrėtos talpyklos atsakovas paėmė mėginį, kurį antstolio automobiliu buvo nuvežtas į Šiaulius ir prie Radviliškio g. 82 namo supakuotas į voką ir perduotas DHL kurjeriui. Tokių teiginių nepagrįstumą, teikiamų duomenų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) neatitikimą įrodymų sampratai ir jų nepatikimumą rodo eilė aplinkybių, susijusių su pašarų ėmimo procedūriniais pažeidimais.

14. Prielaidų dėl galimo pašarų mėginio klastojimo kelia tai, kad mėginys nebuvo iškarto paimtas iš atsakovo sunkvežimio ar iškarto tiesiogiai iš talpyklos, nedelsiant po pašarų išpylimo į talpyklą. Pašarai buvo atvežti į ūkį iki 10 val., o mėginys iš pašarų buvo paimtas tik 13.30 val., t.y. mažiausiai po 3,5 valandų, kurių metu antstolis nefiksavo aplinkybių, kas vyko su talpa ir jos turiniu kol antstolis buvo išvykęs: šiuo metu nėra galimybės paneigti, kad pašarams esant atsakovo žinioje ir siekiant išvengti skolos ieškovei sumokėjimo į pašarą galėjo būti įdėtas užkratas, o taip pat neatmetama galimybė, kad pati talpykla buvo infekuota arba patalpose ore buvo virusas (mėginys paimtas ne iš pašarų talpyklos vidurio, o nuo paviršiaus ir pan.).

15. Septinta, byloje nėra įrodymo, kada būtent iš ieškovės pašarų buvo paimtas mėginys, kadangi antstolis neužfiksavo, kad mėginys būtų tiesiogiai paimtas iš transporto priemonės. Abejonių faktinių aplinkybių konstatavimo sąžiningumu kelia ir ta aplinkybė, kad antstolis mėginį paėmė ne iš karto, o du kartus vyko į fermą, nors buvo visos prielaidos mėginį paimti tiesiogiai iš pašarą atvežusios transporto priemonės ar iš pašarų talpos, nedelsiant į ją išpylus pašarus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad buvo paimtas iš ieškovės pašarų mėginys ar kad šis mėginys nebuvo sąmoningai užkrėstas. Susipažinus su vaizdo įrašu, kuris pateiktas kartu su 2021 m. gruodžio 10 d. antstolio A. B. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad 2021 m. gruodžio 10 d. paimtas pašaro mėginys, jo paėmimo vietoje nebuvo įdėtas į pašto voką ar kitą talpą (konteinerį), kuris mėginio paėmimo vietoje būtų buvęs užklijuotas ir užantspauduotas.

16. Iš esmės galima teigti, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra informatyvus ir nepertraukiamas, o iš esmės susideda iš dviejų atskirų dalių. Pats mėginio paėmimas (iš transporto priemonės) turėjo užtrukti ne ilgiau kaip kelias minutes. Todėl faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo tinkamas, kadangi nebuvo užtikrintas procedūros nepertraukiamumas.

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso, kuriam vadovauja antstolis, organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Akivaizdu, kad pats konstatavimas nebuvo tinkamas ir rūpestingas. Antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes, privalo vadovautis, inter alia, antstolių veiklos teisėtumo principu, savo funkcijas atlikti tinkamai, rūpestingai ir sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581-690/2015).

18. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo forma bei reikalavimai jo turiniui pateikti Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 priede. Protokole turi būti nurodyta, kada pradėtas vykdyti pavedimas, koks jo turinys, t.y. pavestos konstatuoti aplinkybės, smulkus faktinių aplinkybių aprašymas ir laikas, kada konstatavimas baigtas, taip pat konstatavimui naudotos techninės priemonės. Iš esmės, galima teigti, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra informatyvus ir nepertraukiamas, o iš esmės susideda iš dviejų atskirų dalių. Pats mėginio paėmimas (iš transporto priemonės) turėjo užtrukti ne ilgiau kaip kelias minutes.

19. Aštunta, remiantis 2021 m. balandžio 9 d. pirkimo pardavimo sutarties 3.3. punktu, prekių kokybę pirkėjas kruopščiai patikrina priimdamas prekes. Visas pastabas dėl akivaizdžių prekių trūkumų pirkėjas privalo pareikšti priimdamas prekes. Pretenzijas, dėl prekių paslėptų trūkumų pirkėjas gali pareikšti raštu, ne vėliau kaip per 48 valandas nuo prekių gavimo. Aktą dėl prekės defektų turi pasirašyti pirkėjo ir pardavėjo atstovas. Pardavėjui negavus pretenzijų, dėl prekių kokybės per 48 valandas nuo prekių perdavimo, laikoma, kad prekė yra kokybiška ir neturi kitų trūkumų ar defektų. Šiuo atveju atsakovas neinformavo ieškovės, vairuotojo apie ketinimą imti pašarų mėginius. Nei vienas ieškovo atstovas nedalyvavo šiame procese, negalėjo pateikti savo pastebėjimų, rekomendacijų dėl mėginio ėmimo. Atsakovas pažeidė bendradarbiavimo principą.

20. Devinta, atsakovas taip pat nepateikė tariamam žalos dydžiui nustatyti reikšmingų duomenų, kokią įtaką auginamų žvėrelių kailiui turėjo sirgimas aleutine liga (koks gyvūnų kailių kokybės ir už juos gautų pajamų skirtumas ir kt.). Pažymėtina, kad atsakovo nurodyti tariami nuostoliai (žala) sumoje 99 654,05 eurų nėra patirti ir pagrįsti. CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

21. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikias) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.), arba kitaip tariant skolininko neteisėtus veiksmus su kilusiomis pasekmėmis turi sieti tiesioginis priežastinis ryšys. CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

22. Ieškovė mano, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus pagal 2021 m. balandžio 9 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu būtų susiję su žalos atsiradimu. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2012).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pateikęs priešieškinį, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu įvykdyti piniginę prievolę, teigdamas, kad pašarai kailiniams žvėreliams neatitiko kokybės reikalavimų, būtent atsakovas, o ne ieškovas, privalo įrodyti priešieškinio reikalavimų pagrįstumą. Atsakovas teigia, kad dėl ieškovo parduoto netinkamo kailiniams žvėreliams pašaro, jis patyrė žalą, ženkliai viršijančią ieškovės reikalaujamą priteisti pinigų sumą iš atsakovo. Atsakovas pareiškė ieškovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovė atsisakė ją tenkinti ir pati pateikė teismui ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Todėl atsakovas klaidiną teismą, kadangi pirma pretenzija raštu dėl skolos apmokėjimo buvo iš ieškovė pusės, o prieš tai eilę kartų atsakovas buvo raginamas apmokėti skolą bendravimo žodžiu ir ryšio priemonėmis metu. Atsakovas priešieškiniu neįrodė pačio žalos fakto bei dydžio, dėl ko priešieškinis turi būti atmestas.

26. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nesutinka su tokiu reikalavimu, kadangi, remiantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi priešieškinis ir reikalavimas dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo 99 654,05 Eur yra nepagrįstas, todėl ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų turi būti atmestas, kaip nepagrįstas.

27. Atsakovas A. B. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės Z. D. įmonės ,,Paringuvio ūkis‘‘ ir subsidiariai iš Z. D. 99 654,05 Eur nuostolių atlyginimui, 6 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

28. Atsakovas A. B., jo atstovas advokatas M. B. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, patenkinti atsakovo priešieškinį. Nurodė, kad ieškovė yra individuali įmonė, todėl yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl atsakovas priešieškiniu įtraukia į bylą atsakovu ir ieškovės įmonės savininką Z. D., nes CK 2.50 str. 3 d. numato, jog tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

29. Šalys 2021-04-09 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pašarų kailiniams žvėreliams tiekimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovui visaverčius pašarus kailiniams žvėreliams (audinėms), o atsakovas įsipareigojo juos priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutarties 1.2 punkte yra numatyta, kad ieškovė pareiškia, jog parduodamų pašarų kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus, Sutartyje aptartas sąlygas. Tačiau atsakovo auginami žvėreliai, gavę ieškovės pateiktų pašarų, ėmė sirgti. Atsakovui kilo įtarimai dėl pateiktų pašarų kokybės, todėl jis nesutiko apmokėti už pateiktus pašarus. Kaip vėliau paaiškėjo, ieškovė pardavė atsakovui netinkamos kokybės pašarus, nuo kurių atsakovo auginami žvėreliai (audinės) buvo apkrėsti aleutine liga, kuriai nėra sukurta jokio gydymo ir/ar vakcinos. Aleutine liga sergančios patelės būna bergždžios, patinai daug prasčiau auga, suprastėja jų kailio kokybė. Kadangi, kaip minėta, šiai ligai nėra jokio gydymo, o išgyvenę žvėreliai yra šio viruso nešiotojai, tai vienintelė priemonė viruso plitimui užkirsti – žvėrelių migdymas.

30. Paaiškėjus, kad atsakovo auginami žvėreliai užsikrėtė virusu, jis kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri rekomendavo atlikti pašarų tyrimus akredituotoje tyrimų laboratorijoje LABOKLIN Vokietijoje. Minėtoje laboratorijoje buvo ištirtas ieškovės teikiamas atsakovui audinių pašaras. 2021-12-17 buvo gautas minėtos laboratorijos atliktų tyrimų rezultatas, kuriame nurodoma, kad tyrimų metu buvo atliekamas aleutinės audinių ligos viruso nustatymas PGR metodu. Tyrimo metu gautas teigiamas PGR tyrimo rezultatas, kuris reiškia, kad atitinkamas patogenas pateiktame mėginyje buvo rastas ir iš esmės tai yra laikoma aleutinės ligos-infekcijos įrodymu. Atitinkamai buvo atlikti ir atsakovo auginamų žvėrelių kraujo mėginių tyrimai, kurie patvirtino, kad apie 68,75 proc. audinių yra infekuotos. Todėl Atsakovas dėl infekuoto žvėrelių pašaro buvo priverstas užmigdyti laikomas audines bei, siekiant sustabdyti viruso plitimą, atlikti patalpų, stoginių bei teritorijos dezinfekciją.

31. Ieškovės tiekiamų pašarų mėginių paėmimo ir perdavimo kurjeriui siuntimui į laboratoriją faktai 2021-12-10 buvo užfiksuoti antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis buvo apžiūrėjęs žvėrelių maisto (pašaro) talpyklas, užfiksavo ką tik atvežto Z. D. įmonės „Paringuvio ūkis“ pašarų mėginio ėmimą. Mėginys antstolio automobiliu buvo nuvežtas į Šiaulius, supakuotas ir perduotas kurjeriui.

32. Dėl ieškovės tiekto virusu užkrėsto pašaro atsakovas patyrė žalą (nuostolius). Atsakovas ketino pasilikti tolimesniam veisimui mažiausiai 700 vnt. patelių ir 140 patinėlių, tačiau to negalėjo padaryti ir patyrė 22 852,20 Eur nuostolį. Tačiau patelės ir patinėliai buvo infekuoti ir tolimesniam veisimui nebuvo tinkami, todėl atsakovas buvo priverstas juos užmigdyti, nulupti, kailiukus parduoti.

33. Atsakovas turėjo užpirkti 700 vnt. naujų audinių patelių. Vienos audinės patelės pirkimo kaina yra 44,00 Eur. Atsakovas už 700 vnt. patelių sumokėjo 700 vnt. x 44,00 Eur=30 800,00 Eur. Vieno kailiuko nulupimo kaina 2,85 Eur. Už kailiukų nulupimą atsakovas sumokėjo 1 995,00 Eur (700 vnt. x 2,85 eur=1 995,00 Eur). Vidutinė atsakovo parduotų patinėlių kailiukų kaina – 37,67 Eur. Pardavęs šių patelių (kurios buvo užmigdytos, tačiau turėjo likti veisimui) kailiukus, atsakovas gavo 17 388,00 Eur (700 vnt. x 24,84 eurų=17 388,00 Eur). Skirtumas sudaro 15 407,00 Eur (30 800,00 Eur + 1 995,00 Eur – 17 388,00 Eur = 15 407,00 Eur). Nuostolis dėl infekuotų audinių patelių sudaro 15 407,00 Eur.

34. Atitinkamai atsakovas turėjo užpirkti 140 vnt. naujų audinių patinėlių. Vieno audinės patinėlio pirkimo kaina yra 88,0 eurų. Atsakovas buvo priverstas juos užmigdyti, nulupti, kailiukus parduoti ir užpirkti 140 vnt. naujų audinių patinėlių. Vieno audinės patinėlio pirkimo kaina yra 88,00 eurų. Atsakovas už 140 vnt. patinėlių sumokėjo 140 vnt. x 88,00 Eur=12 320,00 Eur. Vieno kailiuko nulupimo kaina 2.85 Eur. Už kailiukų nulupimą atsakovas sumokėjo 399,00 Eur (140 vnt. x 2,85 eurų=399,00 Eur). Vidutinė atsakovo parduotų patinėlių kailiukų kaina – 37,67 Eur. Pardavęs šių patinėlių (kurie buvo užmigdyti, tačiau turėjo likti veisimui) kailiukus atsakovas gavo 5 373,80 Eur (140 vnt. x 37,67 Eur=5.273,80 Eur). Skirtumas sudaro 7 445,20 Eur (12 320,00 Eur + 399,00 Eur –5 273,80 Eur = 7 445,20 Eur). Nuostolis dėl infekuotų audinių patelių sudaro 7 445,20 Eur.

35. Atsakovas taip pat buvo sudaręs sutartį (2021-10-04 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2021-1) dėl jo užaugintų audinių pardavimo veislei kitiems augintojams. Kadangi atsakovo audinės buvo infekuotos, atsakovas nebegalėjo jų parduoti ir dėl to patyrė 59 054,00 Eur nuostolį. Bendra visų atsakovo numatytų parduoti veisimui 1 800 vnt. (1 000 vnt. patelių ir 800 vnt. patinėlių) žvėrelių kaina buvo 108 900,00 Eur. Atsakovas dėl jų užkrėtimo turėjo juos užmigdyti ir nulupti. Vieno kailiuko nulupimo kaina 2 85 Eur. Už kailiukų nulupimą atsakovas sumokėjo 5 130,00 Eur (1 800 vnt. x 2,85 eurų=5 130,00 Eur).

36. Vidutinė atsakovo parduotų patinėlių kailiukų kaina – 24,84 Eur. Pardavęs 1 000 vnt. patelių (kurios buvo užmigdytos, tačiau turėjo būti parduotos veisimui) kailiukus, atsakovas gavo 24 840,00 Eur (1 000 vnt. x 24,84 eurų=24 840,00 Eur). Vidutinė atsakovo parduotų patinėlių kailiukų kaina – 37,67 Eur. Pardavęs 800 vnt. patelių (kurios buvo užmigdytos, tačiau turėjo būti parduotos veisimui) kailiukus, atsakovas gavo 30 136,00 Eur (800 vnt. x 37,67 Eur=30 136,00 Eur). Bendra gauta suma – 54 976,00 Eur. Skirtumas tarp pardavimo sumos pagal sutartį veisimui, išlaidų kailiukų lupimui ir gautos sumos už parduotus kailiukus sudaro 7 445,20 Eur (108 900,00 Eur + 5 130,00 Eur –54 976,00 Eur = 59 054,00 Eur). Nuostolis dėl infekuotų žvėrelių, skirtų pardavimui veisimui, sudaro 59 054,00 Eur.

37. Žvėreliai (dėl kailiukų pardavimo) turėtų būti migdomi lapkričio 10-15 dienomis. Dėl laboratorinių ir kraujo tyrimų žvėrelius atsakovas žvėrelius turėjo migdyti gruodžio 16-20 d. Todėl iki gruodžio 15 d. paliktų 2 032 vnt. žvėrelių (1 602 patelių ir 430 patinėlių) atsakovui teko visą mėnesį maitinti ir prižiūrėti žvėrelius ir atsakovas dėl to patyrė 2 735,14 Eur nuostolį (ieškovės pateiktas pašaras pagal PVM sąskaitas faktūras 2021-11-20 (duomenys neskelbtini), 2021-11-30 (duomenys neskelbtini), 2021-12-07 (duomenys neskelbtini), 2021-12-10 (duomenys neskelbtini)).

Dėl ieškovės pateiktų užkrėstų pašarų taip pat krito 280 vnt. audinių, iš kurių 195 patinėliai ir 85 patelės, dėl ko atsakovas patyrė 9 457,05 eurų nuostolį (195 patinėlių x 37,67 Eur=7.345,65 Eur ir 85 patelės x 24,84 Eur= 2 111,40 Eur). Atsakovas taip pat patyrė 5.555,66 eurų išlaidas dėl žvėrelių kraujo tyrimo (486,50 Eur), pašarų tyrimo (47,75 Eur) ir vertimo (25,17 Eur), dezinfekcijos (4 546,24 Eur), antstolio paslaugų (450,00 Eur).

38. Atsakovas iš viso patyrė 99 654,05 Eur žalą. Atsakovas buvo pateikęs ieškovei 2022-01-05 pretenziją dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovė nesutiko nei atlyginti žalos, nei dėl jos derėtis, ir pateikė ieškinį teismui.

39. CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

40. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), tai pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Dėl žalos padarymo atsiranda prievolė žalą atlyginti, nes žalos padarymas yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas. Žalos atlyginimo prievolės subjektai yra kreditorius ir skolininkas.

43. Atsakovo patirta žala atitinka visus įstatymo nustatytus kriterijus ir yra visos aukščiau paminėtos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 – 6.249 str.), t.y. neteisėti ieškovės veiksmai, kurių pagrindu atsakovui buvo pateikti audinių aleutinės ligos virusu užkrėsti pašarai ir dėl to šia liga užkrėsti atsakovo auginami kailiniai žvėreliai; padaryta atsakovui žala (nuostoliai), kuri siekia 99 654,05 Eur; šių sąlygų priežastinis ryšys – žala atsakovui atsirado dėl ieškovės kaltės. Todėl atsakovas laiko, kad 99 654,05 Eur žalos (nuostolių) suma yra priteistina iš ieškovės.

44. CK 6.37 str. 2 d., nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendinio visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl teismo prašysime priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškiniu ir prašo jo netenkinti bei atmesti. Atsakovas už dalį ieškovės pateiktų pašarų kailiniams žvėreliams yra atsiskaitęs. Tačiau atsakovo auginami žvėreliai, gavę ieškovės pateiktų pašarų, ėmė sirgti, todėl jis nesutiko apmokėti už pateiktus pašarus. Dėl ieškovės parduoto netinkamo kailiniams žvėreliams pašaro atsakovas patyrė žalą, ženkliai viršijančią ieškovės reikalaujamą priteisti pinigų sumą iš atsakovo.

46. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės prašomu priteisti delspinigių dydžiu. Šalys yra sudarę 2021-04-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pašarų kailiniams žvėreliams tiekimo. Šios sutarties 2.4 punkte yra numatyta, kad pirkėjui (atsakovui) laiku nesumokėjus už parduotus pašarus, pirkėjas įsipareigoja sumokėti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną - sutartyje yra numatytos atsakovui taikytinos netesybos – delspinigiai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra nurodoma, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

47. Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta tik netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti. Ieškovas tikrai nepatyrė tokių nuostolių, kokius nori kompensuoti, prašydamas priteisti 13 765,73 eurų delspinigių.

48. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Be to, skolininko prašymas sumažinti netesybas nėra savarankiškas reikalavimas – tai atsikirtimas į ieškinio reikalavimą netesybas priteisti, todėl prašymas sumažinti netesybas, pareikštas iki teisminių ginčų pabaigos, nepriklausomai nuo tokio prašymo pareiškimo formos, turi būti pripažįstamas tinkamai pareikštu ir teismo nagrinėtinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-719/2002).

49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005) už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-173/2006).

50. Todėl, jei teismas vis dėlto priimtų sprendimą tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą už neapmokėtus pašarus kailiniams žvėreliams, atsakovas prašytų teismo mažinti ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydį nuo 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki protingo, sąžiningo bei teismų praktikoje nustatyto dydžio - 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

51. Iš 2021-04-09 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021-04-09 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis pirkimo pardavimo sutarties 1.1. punktu, ieškovė įsipareigojo perduoti sutartyje nurodytus visaverčius pašarus kailiniams žvėreliams atsakovui nuosavybėn, pristatyti juos iki sutartos vietovės Šiaulių apskrityje, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir paslaugas, sumokėti už jas sutartyje numatytą kainą. Remiantis pirkimo pardavimo sutarties 2.3. punktu, už pateiktas prekes atsakovas privalėjo atsiskaityti tris kartus per mėnesį per penkias darbo dienas už praėjusį dešimtadienį po sąskaitos faktūros išrašymo, o už suteiktas paslaugas - per penkias darbo dienas po sąskaitos faktūros išrašymo bankiniu pavedimu arba grynais į pardavėjo kasą. Remiantis pirkimo pardavimo sutarties 2.4. punktu, atsakovui laiku nesumokėjus sutarties 2.1 ir 2.2 punkte nurodytos sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

52. Iš 2021-01-01 – 2022-05-18 skolų apyvartos, ieškovės PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų nuo 2021-04-20 iki 2021-12-20 matyti, kad ieškovė atsakovui pateikė pašarų ir suteikė paslaugų už 53 190,39 Eur, apmokėjo 14 680,95 Eur, todėl atsakovas liko skolingas ieškovei 38 509,44 Eur. Atsakovas skolos dydžio neginčija. Iš 2021 m. gruodžio 15 d. ieškovės Z. D. įmonės ,,Paringuvio ūkis‘‘ buhalterės elektroninio laiško matyti, kad ji išsiuntė atsakovui raštą dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo. 2022 m. sausio 24 d. ieškovės įmonės buhalterė taip pat išsiuntė raginimą dėl skolos sumokėjimo ieškovės įmonei, dar vienas raginimas buvo išsiųstas 2022 m. kovo 4 d.

53. Iš 2021 m. gruodžio 10 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovas, dalyvaujant antstoliui A. B., savo fermoje iš žvėrelių maisto laikymo talpyklos paėmė pašarų mėginį, kurį su antstoliu jo automobiliu nuvežė į Šiaulius ir perdavė DHL kurjeriui. Iš LABOKLIN protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pašaras tyrimui į laboratoriją pristatytas 2021-12-11, tyrimas vyko 2021-12-11 – 2021-12-13, protokolas parengtas 2021-12-17 dieną. Atlikus tyrimą nustatytas teigiamas PGR tyrimo rezultatas, kas reiškia, jog atitinkamas patogenas pateiktame mėginyje buvo rastas ir iš esmės tai gali būti laikoma infekcijos įrodymu. Iš aleutinės ligos tyrimo rezultatų matyti, kad 2021-10-27 ištyrus atsakovui priklausančias 960 audines, susirgusios nustatytos 4 keturios, bendras užsikrėtimo procentas 0,42 proc., 2021-12-20 ištyrus atsakovui priklausančias 96 audines, nustatytas 66 audinės užkrėstos, užkrėtimo procentas 68,75 proc.

54. Atsakovas 2022 m. sausio 5 d. išsiuntė pretenziją ieškovei, kurioje nurodė, kad jo (atsakovo) fermoje auginami kailiniai žvėreliai užsikrėtė virusu, akredituotoje tyrimų laboratorijoje LABOKLIN buvo tirtas ieškovės teikiamas audinių pašaras, tyrimo metu gautas teigiamas PGR tyrimo rezultatas. Atsakovas nurodė, jog dėl to, kad jo auginami kailiniai žvėreliai buvo užkrėsti, jis patyrė nuostolių, todėl siūlė ieškovei ginčą spręsti taikiai. Šalims nesutarus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už patiektus pašarus bei suteiktas paslaugas priteisimo, atsakovas – su priešieškiniu dėl nuostolių atlyginimo.

55. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 38 509,44 Eur skolą už pateiktą atsakovui pašarą ir suteiktas paslaugas – jo pristatymą atsakovui. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovė pateikė jam nekokybišką užkrėstą aleutine liga pašarą, dėl ko jo ūkyje auginami kailiniai žvėreliai susirgo ir jis patyrė nuostolių.

56. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

57. Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

58. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą.

59. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-686/2016).

60. Aplinkybę, kad ieškovė atsakovui pardavė nekokybišką, aleutine liga užkrėstą pašarą audinėms, atsakovas visų pirma įrodinėjo LABOKLIN laboratorijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tyrimui pristatytame pašarų mėginyje, kurį atsakovas paėmė iš ieškovės atvežtų ir į atsakovo pašarų talpyklą supiltų pašarų, nustatytas teigiamas PGR tyrimo rezultatas, kas reiškia, jog atitinkamas patogenas pateiktame mėginyje buvo rastas, t.y. aleutinės ligos užkratas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu su gautais rezultatais nesutiko, nes laikėsi pozicijos, kad atsakovas mėginį tyrimui paėmė netinkamai, su ieškove nebendradarbiavo ir apie mėginio paėmimą jos neinformavo.

61. Iš 2021 m. gruodžio 10 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis 2021 m. gruodžio 10 d. 9 val. atvyko į atsakovo ūkį, apžiūrėjo žvėrelių maisto laikymo talpyklą, kuri buvo tuščia. Paskui atvyko sunkvežimis, į talpyklą išpylė krovinį, atsakovo teigimu, žvėrelių maistą. Po to antstolis 10 val. išvyko į kontorą. 13 val. iš antstolio kontoros atvyko į atsakovo ūkį, kur 13.30 val. atsakovas iš maisto talpyklos paėmė mėginį, kurį antstolio automobiliu nuvežė į Šiaulius ir, supakavę į voką, perdavė DHL kurjeriui. Mėginiai iki pateikimo kurjeriui buvo saugomi antstolio A. B. kontoroje. Faktinių aplinkybių konstatavimas baigtas 14.30 val.

62. Aplinkybė, kad atsakovas buvo išsikvietęs antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui, rodo, kad atsakovas siekė objektyviai užfiksuoti mėginio paėmimo faktą, kad galėtų gautus tyrimo rezultatus panaudoti kaip įrodymus, kuriais įrodinėja savo reikalavimą. Tačiau iš protokolo matyti, kad mėginys buvo paimtas ne iš ieškovės sunkvežimio, o pašarus jau supylus į atsakovui priklausančią maisto talpyklą. Byloje nėra duomenų, kad talpykla buvo tinkamai dezinfekuota. Be to, mėginiai buvo paimti po 4 su puse valandos po jos supylimo į talpyklą, kai antstolio ūkyje nebuvo nuo 10 val. iki 13.30 val. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad tokia mėginio paėmimo procedūra neužtikrino, kad pašarų mėginys buvo paimtas apskritai iš ieškovės pristatytų pašarų, ar talpykla, iš kurios buvo paimtas mėginys, prie supilant pašarus buvo tinkamai dezinfekuota.

63. Aplinkybes, nurodytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, patvirtino ir liudytoju apklaustas teismo posėdyje antstolis A. B.. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar talpa, iš kurios paimtas pašarų mėginys, yra sterili, kodėl mėginys nebuvo paimtas iš karto pristačius pašarus, ar paimant mėginį talpoje buvo tie patys pašarai. Prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtame priede - vaizdo įraše - matyti, kaip atsakovas su pirštinėmis, kurios neaišku kada užsimautos, lipa kopėčiomis, atidarydamas dangtį liečia talpų paviršius, su tomis pačiomis pirštinėmis paima mėginį ir įdeda į indelį. Apklaustas liudytoju A. M., Lietuvos sveikatos mokslų akademijos Veterinarinės patobiologijos katedros epidemiologas, patvirtino, kad jei mėginys paimtas ne iš pašarus pristačiusios transporto priemonės, o iš kitos aplinkos, negalima atmesti tikimybės, kad tokie veiksniai turėjo įtakos tyrimui paimto mėginio patikimumui.

64. Nors šalys sutartimi nebuvo aptarusios parduodamų pašarų kokybės nustatymo tvarkos, ieškovės nurodytoje faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas reikšmingomis pripažino aplinkybes, kad pašaro mėginiai buvo paimti tiesiai iš pašarų bunkerio, o ne iš transporto priemonės, mėginio ėmime ieškovės atstovai nedalyvavo, nes jiems nebuvo apie tai iš anksto pranešta, todėl iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės patvirtinti, kad buvo tirtas būtent ieškovės atsakovei tiektas pašaras ir būtent tokios sudėties, kokios jį atsakovei patiekė ieškovė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-988-467/2022).

65. Sutiktina su ieškove, kad LABOKLIN laboratorija Vokietijoje apskritai nėra akredituota atlikti aleutinės ligos tyrimus iš pašarų mėginių. Iš 2022-11-16 atsakymo elektroniniu laišku ieškovei matyti, kad minėta laboratorija patvirtino, jog jų PGR yra nepatvirtintas pašarams, jų PGR metodas yra patvirtintas EDTA kraujo, tiesiosios žarnos tepinėlio ar išmatų, audinių (pvz. blužnies ar išmatų) ir šlapimo tyrimų. Nors atsakovas teigia pateikęs užklausimą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir teigia gavęs atsakymą dėl pašarų ištyrimo kreiptis į LABOKLIN laboratoriją, o liudytojas A. M. patvirtino, kad ši laboratorija gali atlikti pašarų tyrimus, minėtus įrodymus paneigia pačios laboratorijos atsakymas, kad jų PGR yra nepatvirtintas pašarams.

66. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 3D-507 redakcija) patvirtino Produktų, skirtų gyvūnų mitybai, privalomų saugos reikalavimų techninio reglamento 20 p., kuris numato, jog kontroliuojančios institucijos pareigūnai ima pašarų mėginius ir juos pateikia akredituotai ar oficialiai paskelbtai laboratorijai, o LABOKLIN yra oficialiai paskelbta laboratorija, įrodymų, kad tokia laboratorija yra LABOKLIN, atsakovas teismui nepateikė. Be to, pažymėtina, kad mėginys pašarų tyrimui buvo paimtas iš paskutinį kartą vežtų atsakovui pašarų, todėl net ir tuo atveju, jei mėginio paėmimas būtų pripažintas tinkamu, teigiami tyrimo rezultatai neįrodytų, kad ieškovė nuo sutarties sudarymo pradžios tiekė atsakovui nekokybišką pašarą.

69. Atsakovas apklaustų teismo posėdyje liudytojų - žvėrelių augintojų - parodymais bei rašytiniais įrodymais apie jų ūkiuose atliktais aleutinės ligos tyrimais įrodinėjo, kad aleutine liga buvo užkrėsti būtent tie ūkiai, kuriems pašarą tiekė ieškovė. Tačiau minėti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Kaip jau buvo minėta, aleutinės ligos protrūkis gali būti dėl per didelės kailinių žvėrelių koncentracijos Šiaulių regione, virusas gali būti pernešamas kitų gyvūnų, nėra žinoma, ar kiekvienas ūkis laikėsi ir ar pakankamai laikėsi saugos reikalavimų, kad virusas nepatektų į ūkius, ar pakankamai taikė dezinfekcines priemones, ar žvėreliams, be ieškovės tiekto pašaro, buvo duodamas ir kitas pašaras bei eilė kitų faktorių. Liudytojas A. M. nurodė, kad jei visi ūkiai, pirkę pašarus iš ieškovės, susirgo, tai rodo, kad užkrėtimo šaltinis buvo pašarai. Tačiau teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei pačius liudytojo duotus parodymus, šioje dalyje vadovautis jo parodymais neturi pagrindo.

70. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovė jam pateikė netinkamos kokybės pašarus, kiti šalių į bylą pateikti argumentai neturi įtakos šios išvados pagrįstumui.

71. Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu vadovavosi eile tarptautinių teisės aktų, susijusių su saugių pašarų gamyba. Tačiau, visų pirma, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose jais nesivadovavo ir jų neanalizavo, nesivadovavo jais ir bylą nagrinėjant iš esmės, todėl kitai šaliai buvo apribota galimybė pasisakyti dėl jų taikymo sprendžiant ginčą, o tai pažeidžia CPK 17 straipsnyje numatytą šalių lygiateisiškumo principą. Antra, byloje ieškovė neginčija, kad pagaminti ir į rinką pateikti jos pašarai turi būti saugūs, ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovui tiekė tinkamos kokybės pašarus, nuo kurių atsakovo ūkyje auginami žvėreliai užsikrėsti negalėjo.

72. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas vadovavosi Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo nuostatomis, kuriuo vėlgi nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant iš esmės nesivadovavo. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, pašarų ūkio subjektas neatsako už nesaugaus pašaro patiekimą rinkai, jeigu jis įrodo, kad jis nesaugaus pašaro rinkai nepatiekė. Todėl, atsakovo atstovo teigimu, ieškovei šioje byloje tenka pareiga įrodyti, kad ji pateikė atsakovui saugų pašarą. Tačiau teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo konstatuota, kad ieškovės pateiktas pašaras buvo užkrėstas, todėl nesant nustatyto tokio fakto, ieškovė neturi pareigos įrodinėti Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kad būtų atleista dėl atsakomybės už nesaugių pašarų tiekimą.

74. Remiantis pirkimo pardavimo sutarties 2.3. punktu, už pateiktas prekes atsakovas privalėjo atsiskaityti tris kartus per mėnesį per penkias darbo dienas už praėjusį dešimtadienį po sąskaitos faktūros išrašymo, o už suteiktas paslaugas - per penkias darbo dienas po sąskaitos faktūros išrašymo bankiniu pavedimu arba grynais į pardavėjo kasą. Remiantis pirkimo pardavimo sutarties 2.4. punktu, atsakovui laiku nesumokėjus sutarties 2.1 ir 2.2 punkte nurodytos sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovė prašo priteisti 13765,73 delspinigių, kuriuo paskaičiavo už 180 dienų.

86. Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Esant minėtai sąlygų visumai, reikalavimas priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo - 2022-05-31 - iki teismo visiško įvykdymo tenkintinas.

87. Atsakovė prašo priteisti iš atsakovės 99 654,05 Eur nuostolių atlyginimui, kuriuos patyrė ieškovei atsakovui pateikus užkrėstus aleutine liga pašarus. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.