Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra 8 mėnesiams, įpareigojant R. G. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra 10 mėnesių, įpareigojant R. G. 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra 12 mėnesių, įpareigojant R. G. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su T. K. ir V. B., lankytis T. K. gyvenamojoje bei darbo vietose;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra 9 mėnesiams, įpareigojant R. G. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su T. K. ir V. B., lankytis T. K. gyvenamojoje bei darbo vietose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir R. G. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant R. G. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su T. K. ir V. B., lankytis T. K. gyvenamojoje bei darbo vietose.

Nukentėjusiosios T. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. G. jos naudai priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 2 000 Eur žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės naudai iš R. G. išieškotos 905,69 Eur dydžio proceso išlaidos už nukentėjusiajai T. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią, neturėdamas teisėto pagrindo, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. gruodžio 24 d. sistemingai persekiojo T. K. nuolat rašydamas jai SMS žinutes į nukentėjusiosios T. K. naudojamą mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tykodamas jos prie jos gyvenamo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kolektyvinio sodo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir šių susitikimų metu bei minėtomis SMS žinutėmis, ją žemindavo, keikdavo, grasindavo, reikalaudavo su juo kalbėtis, atsiskaityti už dovanotas dovanas, trukdydavo išvažiuoti jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo veiksmais nuolat jai keldamas nerimo, baimės jausmus, minėtu laikotarpiu darė neigiamą poveikį nukentėjusiosios T. K. socialiniam gyvenimui ir jos emocinei būsenai, o būtent:

- 2022 m. liepos 19 d., 22.23 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. prašydamas su juo pabūti;

- 2022 m. liepos 24 d., 14.45 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. nurodydamas, kad žino, jog ji yra (duomenys neskelbtini) ir prašė atblokuoti jo numerį dėl pokalbio;

- 2022 m. liepos 28 d., laikotarpiu nuo 13.44 val. iki 15.12 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė tris SMS žinutes T. K. priekaištaudamas jai dėl dovanų ėmimo, dėl vilties suteikimo, kad draugaus, dėl nenoro tas dovanas grąžinti;

- 2022 m. liepos 30 d., 15.25 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. prašydamas T. K. susitikimo, pranešdamas, kad „gaus sąskaitos vokelį“;

- 2022 m. rugpjūčio 21 d., 19.52 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. pranešdamas, kad jo nebijotų, kad jeigu reiktų, atvažiuotų;

- 2023 m. sausio 1 d., 17 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. sveikindamas ją su Naujais Metais, prašydamas laikytis žodžio;

- 2023 m. sausio 25 d., 20.57 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. nurodydamas, kad žino, su kuo ji dabar yra;

- 2023 m. vasario 5 d., 02.15 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutę T. K. dėl jos buvimo su kitu asmeniu;

- 2023 m. vasario 17 d., laikotarpiu nuo 15.20 val. iki 20.52 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė tris SMS žinutes T. K. pasipiktindamas dėl bendravimo su kitu asmeniu, klausdamas kada atsiskaitys su juo, informuodamas, kad ją saugos;

- 2023 m. vasario 19 d., 15.03 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutę T. K., reikalaudamas atsiųsti kito asmens numerį;

- 2023 m. vasario 25 d., 14.46 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. išreikšdamas pasipiktinimą jos elgesiu, saviverte, išsakydamas grasinimą, kad „sekantį kartą nepavėluosiu“;

- 2023 m. kovo 1 d., 16.39 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. prašydamas susitikimo pokalbiui;

- 2023 m. kovo 1 d., 16.39 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. priekaištaudamas jai dėl buvimo kartu su kitu asmeniu;

- 2023 m. kovo 11 d., 15.06 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. priekaištaudamas jai dėl buvimo su kitu asmeniu, dėl jos sąžinės ir „sarmatos“ neturėjimo;

- 2023 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 13.26 val. iki 18.54 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė dvi SMS žinutes T. K. pasveikindamas su Šv. Velykomis ir prašydamas susitikimo su juo;

- 2023 m. balandžio 10 d., laikotarpiu nuo 12.35 val. iki 20 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė dvi SMS žinutes T. K. prašydamas susitikimo ir pokalbio su juo;

- 2023 m. balandžio 16 d., laikotarpiu nuo 15.39 val. iki 19.44 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė dvi SMS žinutes T. K. pranešdamas, kad nevažiuotų išgėrusi, kad padangas pasikeistų bei priekaištaudamas dėl elgesio su juo;

- 2023 m. rugpjūčio 20 d., 13.44 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. informuodamas, kad ji daugiau „nebepraslys“;

- 2023 m. rugpjūčio 25 d., 16.47 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. piktindamasis, kad ji būna su kitu asmeniu, nurodinėdamas kur ji galinti važiuoti ir su kuo bendrauti;

- 2023 m. rugpjūčio 26 d., 16.02 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. informuodamas, kad žinantis, jog ji su draugėmis;

- 2023 m. rugsėjo 2 d., 15.48 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutę T. K. priekaištaudamas jai dėl nenorėjimo bendrauti su juo, duodamas T. K. laiko pasiruošti pokalbiui;

- 2023 m. spalio 7 d., 14.07 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė įžeidžiančio intymaus pobūdžio SMS žinutę T. K.;

- 2023 m. lapkričio 1 d., 21.38 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė įžeidžiančio seksualinio pobūdžio SMS žinutę T. K.;

- 2023 m. lapkričio 19 d., 16.20 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė įžeidžiančio seksualinio pobūdžio SMS žinutę T. K.;

- 2023 m. gruodžio 18 d., laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 21.09 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė įžeidžiančio, seksualinio ir grasinančio pobūdžio SMS žinutę T. K.;

- 2023 m. gruodžio 23 d., 21.05 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutę T. K. bei pranešė, jog žino apie jos rytdienos skrydį;

- 2023 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 19.51 val. iki 20.06 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė įžeidžiančio pobūdžio dvi SMS žinutę T. K. informuodamas, kad žino, kur ji yra ir su kuo, kad „ta operacija man kainuos brangiai, bet vienas is tikslu bus pasiektas. As viska darau tvarkingai iki pat galo“;

- 2023 m. balandžio 22 d., apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, neleido T. K. išvažiuoti automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ištraukė automobilio užvedimo raktelius, reikalavo, kad su juo kalbėtųsi;

- 2023 m. gegužės 31 d., apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini), kolektyvinio sodo teritorijoje, atvykęs be kvietimo užgauliojo T. K. įžeidžiančiais jos orumą žodžiais „<įžeidžiantis žodis>“, jai bėgant link namo, T. K. vijosi, pasišalino tik jai pradėjus šauktis pagalbos;

- 2023 m. birželio 30 d., apie 22.05 val.,, (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje neleido T. K. išlipti iš automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavo jį išklausyti, grąžinti dovanotus auksinius papuošalus, užgauliojo T. K. įžeidžiančiu jos orumą žodžiais „žiurke“, grasino susidoroti, sakydamas „užmočit tave, invalido vežimėly tave pasodint“;

- 2023 m. rugsėjo 9 d., apie 15.54 val., (duomenys neskelbtini), kolektyvinio sodo teritorijoje, atvykęs be kvietimo, girdint A. B. ir nepilnametei dukrai V. B. užgauliojo T. K. įžeidžiančiais jos orumą žodžiais „žiurke, pridurke, durne“, reikalavo grąžinti GPS sekimo įrenginį, kurį ji buvo perdavusi policijos pareigūnams;

- 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), kolektyvinio sodo teritorijoje, atvykęs be kvietimo vėl reikalavo T. K. grąžinti GPS sekimo įrenginį;

- 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), kolektyvinio sodo teritorijoje, atvykęs be kvietimo vėl reikalavo T. K. su juo kalbėtis, ją užgauliojo įžeidžiančiais jos orumą žodžiais „dirbo su burna ir tarpukoju visą gyvenimą“;

- 2023 m. spalio 15 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), neleido T. K. grįžti į namus jai užstodamas kelią, reikalaudamas su juo kalbėtis, reikalaudamas grąžinti jam auksinius papuošalus, tuo sukeldamas jai nerimą;

- 2023 m. lapkričio 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), pribėgo prie T. K. vairuojamo sustojusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė atidaryti automobilio dureles, daužė rankomis automobilio langus;

- 2023 m. gruodžio 9 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), girdint nepilnametei dukrai V. B., užgauliojo T. K. įžeidžiančiais jos orumą žodžiais „krisa, žiurke, <necenzūrinis žodis>“, nepagrįstai kaltino ją atėmus iš jo draugus, pilnavertį gyvenimą.

1.2. 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai atvirai, prieš buto nuomininko valią įsibrovė į žmogaus gyvenamąjį butą, o būtent: nesant teismo sprendimo ar kitokio įstatymų nustatyta tvarka numatyto teisėto pagrindo, leidžiančio patekti į minėtą būstą, žinodamas, jog nukentėjusioji T. K. yra bute, prieš T. K. valią, be jos sutikimo, atvirai įėjo į buto vidų, kur T. K. miegojo lovoje, taip ją išgąsdindamas ir agresyviai kalbėdamas reikalavo nukentėjusiosios T. K. su juo atsiskaityti už anksčiau jai dovanotas dovanas, po ko T. K., būdama išsigandusi neprognozuojamo jo elgesio, bijodama dėl savo saugumo kvietė atvykti policijos pareigūnus.

1.3. Neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens T. K. gyvenimą, o būtent: 2022 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą datą ir laiką, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigydamas GPS sekimo prietaisą „(duomenys neskelbtini)“, kurį 2022 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą datą ir laiką, pritvirtindamas prie nukentėjusios T. K. naudojamo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio slenksčio, iš savo telefono prisijungdamas internetu prie programos, kuri pranešdavo prietaiso, pritvirtinto prie nukentėjusiosios T. K. automobilio buvimo vietą, tyčia neteisėtai rinko informaciją apie privatų T. K. gyvenimą – sekė jos buvimo vietą, naudodavosi šia informacija norėdamas susitikti ir bendrauti su T. K. prieš jos valią, stebėjo su kuo susitinka T. K., iki kol 2023 m. rugsėjo 9 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje pritvirtintą GPS sekimo prietaisą „(duomenys neskelbtini)“ prie savo naudojamo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado nukentėjusioji T. K. ir perdavė jį policijos pareigūnams.

1.4. 2024 m. vasario 9 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), ant įvažiavimo į sodybą keliuko, agresyviai elgdamasis T. K. atžvilgiu tyčia stipriai pastūmė T. K., po ko ji parkrito ant žemės ant kelių ir į suledėjusią sniego krūvą užsigavo kairę koją, taip pat tyčia sudavė pargriuvusiai T. K. ne mažiau trijų smūgių abiem rankų plaštakomis jai į galvą ir taip sukėlė nukentėjusiajai T. K. fizinį skausmą galvos srityje bei dėl padarytos poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. R. G. pateiktu apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti – pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis savo kaltę, dėl BK 167 straipsnio l dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai bei gailisi, o visų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys; už nusikaltimo, numatyto BK 167 straipsnio l dalyje, padarymą skirti mažesnę bausmę, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; T. K. civilinį ieškinį atmesti arba sumažinti; atmesti prašymą valstybės naudai iš jo išieškoti 905,69 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajai T. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą arba šią sumą sumažinti.

2.1. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atkreipia dėmesį, jog griežčiausia bausmė jam buvo skirta už BK 167 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą. Viso proceso metu jis savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino, gailėjosi, todėl teismas nepagrįstai to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat aiškino, kad jo elgesį T. K. atžvilgiu lėmė tai, jog jis jautėsi jos išnaudotas, apgautas, t. y. nors T. K. nurodė, kad nebenori būti su juo, tačiau priėmė iš jo gaunamas dovanas, papuošalus, pinigus, gėles, brangius alkoholinius gėrimus, saldumynus ir pan., ir tokiu būdu suteikė jam nepagrįstą viltį, kad ateityje jie gali susitaikyti, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai jie išsiskyrė, ir po to dovanomis jis vėl susigrąžino T. K. draugystę. Šių jo nurodytų aplinkybių nukentėjusioji neneigė, pripažino, kad ir po išsiskyrimo priėmė įvairiomis progomis gautas dovanas. Taigi, šiuo atveju, teismas nepagrįstai nepripažino, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Nepripažinęs šių dviejų, jo atsakomybę lengvinančių, aplinkybių, teismas už aptariamo nusikaltimo padarymą jam paskyrė per griežtą bausmę.

2.2. Nurodo, kad teismas savo sprendimo skirti jam laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra nemotyvavo. Pažymi, jog intensyvi priežiūra jam taikoma jau ilgą laiką, nuo 2024 m. vasario 19 d. Byloje nėra duomenų, jog jis nuo 2024 m. vasario 9 d., būtų su nukentėjusiąją susitikęs ar siekęs susitikti. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog tarp jo ir nukentėjusiosios santykiai yra nutrūkę, jis nei pats, nei per kitus asmenis nesiekia bendrauti su ja, nukentėjusioji palaiko artimus santykius su dukros tėvu A. B.. Esant tokioms aplinkybės akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad jis, netaikant intensyvios priežiūros, nevykdys jam paskirto įpareigojimo nebendrauti su T. K.. Mano, jog šiuo atveju, BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti be intensyvios priežiūros skyrimo. Be kita ko, aiškina, kad Pasaulio sveikatos organizacija, yra atlikusi tyrimus, kurie parodė, jog intensyvios priežiūros taikymui naudojamas elektroninio stebėjimo įtaisas skleidžia tam tikras radioaktyvias bangas, kurios kenkia asmens sveikatai. Taip pat, tiksliai nežinoma kokį trumpalaikį ar ilgalaikį poveikį asmens fizinei būklei turi ilgalaikis šio prietaiso nešiojimas, ir kaip tai veikia asmens smegenų pokyčius.

2.3. Atkreipia dėmesį, jog teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, tačiau kokiose konkrečiai, nenurodė. Pažymi, jog spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgė ne į visas reikšmingas aplinkybes, o būtent visiškai nevertino, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra nukentėjusiojo asmens elgesys. Šiuo atveju iš jau aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys, kuris yra reikšmingas, ne tik skiriant bausmę, bet ir sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusioji elgėsi nesąžiningai, pati nenutraukė su juo santykių, priimdama dovanas, suteikė jam viltį, kad jų santykiai nėra visiškai pasibaigę, o vėliau aiškiai taip ir nepasakė, kad tų daiktų (auksinių papuošalų) ji nebeturi ir jų negalės grąžinti (šias aplinkybes nukentėjusioji pasakė tik teismo posėdžio metu). Toks nukentėjusiosios elgesys, vertintinas kaip itin neatsargus, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti atmestas, tuo labiau, kad elgdamasi nesąžiningai, priimdama iš jo dovanas, T. K. turėjo naudos (pasipelnė). T. K. dėl sužalojimų ilgalaikių pasekmių nepatyrė, visas įvykis truko trumpą laiką – iš vaizdo įrašo matyti, jog tai vyko vos keliolika sekundžių, patirti sužalojimai neturėjo įtakos bendravimo sumažėjimui, nukentėjusioji nebuvo nedarbinga. Visa tai įrodo, jog nukentėjusioji po įvykio gyveno sau įprastą gyvenimą, o padarytas sužalojimas žymių padarinių nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė. Mano, kad nukentėjusiajai T. K. priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, teismų praktikos analogiškose bylose, todėl turi būti mažinama.

2.4. Spręsdamas dėl priteistinų atstovavimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad 905,69 Eur išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš jo priteistinos. Mano, kad atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę, jos sudėtingumą (byla nesudėtinga), tai, kad advokatas nukentėjusiąją atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu, jos vardu parengė nedidelės apimties civilinį ieškinį, taip pat įvertinus jo turtinę padėtį (nekilnojamojo turto neturi, dirba pagal individualią veiklą, pajamos mažos), priteistos išieškoti nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos yra per didelės, todėl yra pagrindas jas mažinti arba visiškai nepriteisti.

3. Nukentėjusioji T. K. atsiliepime į R. G. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

3.1. Mano, jog nuteistajam paskirta laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmė, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, atitinka įstatyme nustatytus bausmės tikslus, įskaitant ir siekį atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę nėra pagrindo. Pažymi, kad intensyvios priežiūros neskyrimas kartu su laisvės apribojimo bausme gali būti taikomas tik nustačius išskirtines aplinkybes, dėl kurių intensyvios priežiūros taikymas neatitiktų bausmės tikslų. Tokių aplinkybių nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta nėra, jų visiškai pagrįstai nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį. Priešingai, baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad nuteistasis daugiau nei 3,5 metų ją nuolat persekiojo ir tik jam paskyrus kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, ji, nebejausdama tokios didelės baimės, galėdavo išeiti į miestą, susitikti su draugėmis, tiesiog gyventi normalų įprastą gyvenimą. Tokios aplinkybės kaip tik patvirtina, jog realus nuteistojo elgesio pokytis įvyko tik po to, kai jam buvo taikyta intensyvi priežiūra, kaip kardomoji priemonė. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad būtent intensyvios priežiūros kartu su laisvės apribojimo bausme skyrimas yra tikslinga ir tinkamai individualizuota bausmė nuteistajam. Jos vertinimu, panaikinus intensyvią priežiūrą, nuteistajam taip pat būtų sudaryta galimybė vėl imtis jos persekiojimo, tik galimai tai darant ne taip atvirai, sugalvojus kitokius psichologinio spaudimo ir bauginimo būdus, kas reikštų ne tik skirtos bausmės tikslingumo sumažinimą, tačiau ir galimybę nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

3.2. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis kaltę pripažino, tačiau šie jo teiginiai prieštarauja nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms. Nuteistasis neigė smurtavęs prieš ją, nors byloje esančiais įrodymais, ši aplinkybė buvo nustatyta. Taip pat jis kaltę dėl neteisėtos informacijos apie privatų asmenį rinkimo iš esmės pripažino tik prieš jį surinktų įrodymų pagrindu. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant realų nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ar gailėjimąsi. Taip pat, nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo, o kaltę dėl jos persekiojimo pripažino iš dalies, neigė esmines įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 148¹ straipsnio 1 dalyje bei BK 167 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes. Be to jis niekada nenurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jos neatsiprašė, nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesiėmė jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis dėl savo elgesio gailisi ir nedarys nusikalstamų veikų jos atžvilgiu.

3.3. Pažymi, jog dėl įžūlių, neteisėtų, nusikalstamų nuteistojo veiksmų – persekiojimo, grasinimų, jai sukelta neturtinė žala, susijusi su fizinio skausmo išgyvenimu, fizinės asmens sveikatos sužalojamais ir jų padariniais, o taip pat dvasinio pobūdžio asmens išgyvenimais, pažeminimu ir kiti nepatogumai. Nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu panaudoto psichologinio ir fizinio smurto patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, nerimo, baimės jausmą. Dėl emocinio sukrėtimo, nerimo, nuo 2021 m. lankosi pas psichiatrą, jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) bei skirtas medikamentinis gydymas. Dėl patirtų psichologinių išgyvenimų jai teko gyventi uždarą gyvenimo būdą, ji vengė išeiti iš namų. Iki kol nebuvo skirtos kardomosios priemonės – jautė didelį nesaugumo jausmą, įvairius psichologinius išgyvenimus, nerimą, miego ir poilsio sutrikimus, tapo lengvai pažeidžiama, uždara, atsirado baimės jausmas, baimė išeiti iš namų. Teigia, kad iki šiol vis dar jaučia baimės ir nepasitikėjimo savimi jausmą, kurio anksčiau jai neteko patirti ir išgyventi.

3.4. Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, mano, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, teisingos, proporcingos, todėl pagrįstai buvo priteistos iš nuteistojo valstybei.

4. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Loreta Liepienė atsiliepime į R. G. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, teisingai nurodė, kad R. G. kaltę dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažino tik priremtas įrodymų dėl paties sekimo įrangos fakto sumontavimo T. K. automobilyje, tačiau nepripažįsta, kad rinko tokiu būdu informaciją apie privatų T. K. gyvenimą. Taigi nėra pagrindo teigti, jog jis pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nurodytą nusikalstamą veiką.

4.2. R. G. nurodomas motyvas dėl T. K. provokuojančio ir rizikingo elgesio yra visiškai paneigtas byloje surinktais objektyviais duomenimis. T. K. teisme parodė, kad vieną kartą dovanas nuvežė kaltinamajam atgal, pastatė dėžę kieme ir nuo tada prasidėjo kaltinamojo grasinančios žinutės. Dovanų pati niekada neprašydavo. Priešingai, prašydavo nieko nenešti, bet kaltinamasis savo noru dovanodavo, palikdavo dovanas laiptinėje. Suprasdavo, kad tai R. G. dovanos, nes daugiau nebuvo kam dovanoti. Gavusi žinutes gyveno nuolatinėje baimėje. Tai paneigia R. G. pateiktą versiją dėl dovanų, kaip paneigia ir ilgas jo persekiojimo T. K. laikas, veikų intensyvumas prieš T. K., tų veikų pobūdis. Šie jo veiksmai rodo ne norą susigrąžinti kokias nors dovanas ar galimas skolas iš T. K., tačiau maniakišką norą bet kokia kaina bendrauti su T. K. ir ją kontroliuoti. Šį faktą patvirtina ir tai, jog ne R. G. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, advokatą spręsti jo nurodomas turtines problemas su T. K., tačiau T. K. turėjo tai padaryti po nesibaigiančio ir ilgalaikio jo grasinimų, sekimų įvairiomis formomis srauto.

4.3. Bylos duomenys, t. y. T. K. parodymai, liudytojų parodymai, T. K. pateikti garso ir vaizdo įrašai rodo, kad R. G. yra pavojingas T. K. atžvilgiu, ką patvirtina ne tik jo ilgalaikis persekiojimas, siekimas eilę metų bet kokia kaina bendrauti su T. K., bet ir jo paties bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad R. G. iš esmės savo kaltės dėl neteisėto elgesio nepripažino, mano, kad jis yra teisus ir netgi nukentėjęs šioje situacijoje, aiškina norėjęs tokiu būdu atgauti tai dovanas, tai skolas, savo veiksmų nevertina kritiškai, išskyrus tai, kad per daug saugojo T. K. ir dėl to sumontavo sekimo įrangą jos naudojamame automobilyje, nors jie jau keletą metų kaip buvo nutraukę santykius T. K. iniciatyva. Po tokių jo savo veiksmų vertinimo, lieka manyti, kad nuo tolimesnio persekiojimo, bandymo bendrauti su T. K. ar jai kaip nors pakenkti, jį stabdo tik intensyvios priežiūros taikymas. Dėl to teismas taikė jam ilgą laiko tarpą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, bei nėra abejonių, kad būtent dėl to intensyvią priežiūrą paliko galioti ir kartu su bausme – laisvės apribojimu. R. G. teiginiai apeliaciniame skunde, jog jis nebesiekia susitikti su T. K., jų santykiai yra nutrūkę ir tai jo nuomone sudaro pagrindą jam netaikyti intensyvios priežiūros, turėtų būti vertinami labai atsargiai, nes jo elgesys buvo per daug neprognozuojamas ir agresyvus nukentėjusiosios atžvilgiu, truko kaip minėta ilgą laiko tarpą. Be to, teismo nuosprendžio motyvų dėl intensyvios priežiūros nebuvimą, kai tas klausimas jau ne kartą buvo nagrinėtas šioje baudžiamojoje byloje, paneigia ir BK 48 straipsnio 3 dalies nuostata, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Tai suponuoja supratimą, kad labiau neskyrimas intensyvios priežiūros, nei jos skyrimas, turėtų būti motyvuojamas teismo sprendimu skiriant laisvės apribojimo bausmę, o minėta įstatyminė nuostata net įpareigoja teismą taikyti intensyvią priežiūrą kartu su minėta bausmės rūšimi. Tai teismą įpareigoja daryti ir BK 41 straipsnio 1 ir 2 dalys.

4.4. Pažymi, kad T. K. nuolat stengėsi visais įmanomais būdais atsiriboti nuo R. G., vengė bendravimo su juo visais įmanomais būdais, kvietė policiją jam prisartinus eilę kartų jausdamasi absoliučiai nesaugi dėl jo neadekvataus ir agresyvaus elgesio. Esant tokiems duomenims byloje, R. G. skundo argumentas dėl civilinio ieškinio atmetimo ar sumažinimo yra visiškai nepagrįstas.

4.5. Priešingai nei teigia R. G., byla buvo gana sudėtinga ir pareikštų kaltinimų, su kuriais praktiškai visais nesutiko R. G., prasme, ir bylos medžiagos surinkimo prasme. Procesas truko nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. (pradėtas ikiteisminis tyrimas) iki 2024 m. spalio 8 d. (priimtas pirmos instancijos nuosprendis), byla buvo išnagrinėta su pertraukomis per 8 teismo posėdžius, bylos medžiagą sudaro 4 tomai, antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajai buvo teikiama ir atliekant jos apklausas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, ir sprendžiant kardomųjų priemonių skyrimo klausimus, ir surašant reikiamus dokumentus, atstovaujant ją pilnai pirmos instancijos teisme ir t. t., kas patvirtina, kad prašoma priteisti 905,69 Eur suma tikrai nėra per didelė ir turėtų būti, taip kaip pagrįstai nustatė pirmos instancijos teismas, visa priteista iš kalto asmens – šiuo atveju R. G..

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi R. G. nuosprendį skundžia tik dėl jam paskirtos bausmės, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių buvimo ar nebuvimo, intensyvios priežiūros taikymo, iš jo nukentėjusiajai T. K. priteistos neturtinės žalos dydžio bei proceso išlaidų, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

7. Pateiktame apeliaciniame skunde ginčijamas teismo sprendimas nepripažinti, jog R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs BK 167 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

8. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui pripažįstama tik tuo atveju, jei teismas nustato dvi faktines aplinkybes – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir jo nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenims. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019).

9. Nagrinėjamu atveju, R. G. tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, neneigė ant nukentėjusiosios T. K. automobilio pritaisęs sekimo įrenginį, tačiau aiškino, kad tą darė siekdamas apsaugoti automobilį nuo vagystės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti tokiais R. G. teiginiais. Nukentėjusioji T. K. apklausiama teisme parodė, kad niekada neprašė R. G. jos saugoti. Ji neturi priešų, labai ramiai gyveno, nebuvo jokių panašių įvykių. Prieš pamatant aparatą jai kilo įtarimai, ji pradėjo dažnai sutikti R. G., manė, kad yra pasiklausimo aparatas, nes jis viską apie ją žinojo, parašydavo SMS žinutes, kad viską žino ir faktus, kurie tikrai buvo įvykę. Taigi, matyti, kad R. G. nepripažino, jog informaciją rinko, siekdamas žinoti kur yra nukentėjusioji, kas šiuo atveju yra akivaizdu, tiek iš jo byloje jai rašytų SMS žinučių turinio, tiek veiksmų, o būtent atsirandant tose pačiose vietose kur būna ji. Be to, savo kaltę jis pripažino tik priremtas surinktų įrodymų, t. y. T. K. radus GPS įrenginį ir pateikus jį policijai. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo pripažinti egzistuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jos nebuvimą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

10. R. G. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad įtakos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymui turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina, o rizikingu – kai neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-303/2023).

12. R. G. aiškina, kad jo elgesį T. K. atžvilgiu lėmė tai, jog jis jautėsi jos išnaudotas, apgautas, t. y. nors T. K. nurodė, kad nebenori būti su juo, tačiau priėmė iš jo dovanas, papuošalus, gėles, brangius alkoholinius gėrimus, saldumynus ir pan., tokiu būdu suteikdama jam nepagrįstą viltį, kad ateityje jie gali susitaikyti, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai jie išsiskyrė, ir po to, dovanomis, jis vėl ją susigrąžino.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo apelianto nurodytus T. K. veiksmus pripažinti provokuojančiais ar rizikingais, bei taikyti R. G. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nurodytas nukentėjusiosios elgesys aptariamu atveju nėra neteisėtas ar laikytinas prieštaraujančiu visuomenėje priimtoms moralės nuostatoms, juolab įžeidžiantis. Byloje nėra duomenų, kad T. K., po išsiskyrimo su R. G., būtų jo reikalavusi jai kažką dovanoti, tokiu būdu leisdama jam suprasti, kad įgyvendinant jos norus, jie susitaikys ir vėl bus kartu. Priešingai, apklausiama teisme nukentėjusioji nurodė, kad dovanų pati niekada neprašydavo, kaip tik prašydavo nieko nenešti. R. G. dovanas dovanojo savo noru, jas palikdavo laiptinėje. Ji vieną kartą net nuvežė apeliantui gautas dovanas atgal, pastatė dėžę kieme. Taigi, akivaizdu, kad R. G. visą tai darė savanoriškai, nieko neverčiamas, pats susikūręs iliuziją, jog dovanomis gali vėl pelnyti nukentėjusiosios palankumą, būti su ja pora.

14. Taip pat įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatyta ir jokių kitų T. K. veiksmų, kurie galėtų būti laikomi provokuojančiais ar rizikingais.

Dėl bausmės

15. BK 148¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, BK 165 straipsnio 1 dalyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų, BK 167 straipsnio 1 dalyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų, BK 140 straipsnio 1 dalyje – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas, R. G. už BK 148¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant R. G. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, už BK 165 straipsnio 1 dalyje – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant R. G. 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, už BK 167 straipsnio 1 dalyje – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant R. G. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su T. K. ir V. B., lankytis T. K. gyvenamojoje bei darbo vietose, už BK 140 straipsnio 1 dalyje – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant R. G. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su T. K. ir V. B., lankytis T. K. gyvenamojoje bei darbo vietose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir R. G. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant R. G. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su T. K. ir V. B., lankytis T. K. gyvenamojoje bei darbo vietose.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teiginius, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas R. G. teisingai parinko ir paskyrė bausmes už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, nustatė jų dydžius, subendrino tarpusavyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti R. G. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

17. R. G. padarė keturias baigtas tyčines nusikalstamas veikas – vieną baudžiamąjį nusižengimą ir tris nesunkius nusikaltimus. Nei lengvinančių, nei sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nustatyta nebuvo. Jis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi, vykdo individualią veiklą, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas, turi psichikos problemų, tačiau jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga.

18. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus už minėtų nusikalstamų veikų padarymą įmanoma pasiekti R. G. paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurių dydžiai mažesni nei sankcijos vidurkis. Pažeidimų paskirtas bausmes bendrinant tarpusavyje nėra padaryta. R. G. tiek už atskiras jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskiros bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta.

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, laisvės apribojimą R. G. skyrė kartu su intensyvia priežiūra. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, galima suprasti, kad apylinkės teismas nusprendė, jog intensyvi priežiūra apeliantui turi būti taikoma visą bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. 1 metus 5 mėnesius. Apeliantas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jam intensyvios priežiūros netaikyti, motyvuodamas tuo, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be jos. Aiškina, jog intensyvi priežiūra jam taikoma jau ilgą laiką, nuo 2024 m. vasario 19 d., byloje nėra duomenų, kad jis nuo 2024 m. vasario 9 d. būtų su nukentėjusiąja susitikęs ar siekęs susitikti, tarp jų santykiai yra nutrūkę, jis nesiekia su ja bendrauti. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad jis, netaikant intensyvios priežiūros, nevykdys jam paskirto įpareigojimo nebendrauti su T. K..

20. BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas.

21. Teisėjų kolegija įvertinusi R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, taip pat atsižvelgdama į jam kartu su bausme paskirtų įpareigojimų ir draudimų paskirtį bei tikslus, konstatuoja, kad yra reikalinga kontroliuoti R. G. buvimo vietas, naudojantis elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. taikyti jam intensyvią priežiūrą. Tai yra proporcinga ir adekvati priemonė, siekiant užtikrinti, jog R. G. nesiartintų prie T. K., ir jo nusikalstamas elgesys jos atžvilgiu, nepasikartotų, taip pat ir užtikrinant visuomenės interesą, jog už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, asmenys būtų baudžiami adekvačiomis bausmėmis. Nagrinėjamu atveju R. G. teisės nėra varžomos labiau nei tai yra būtina minėtiems tikslams pasiekti, o kiekvienas asmuo privalo prisiimti savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes.

22. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. sausio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi R. G., laikotarpiui nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. balandžio 22 d., buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios T. K. ir jos nepilnametės dukros V. B. arčiau nei 50 metrų atstumu, su jomis nebendrauti ir neieškoti ryšiu, nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau šios kardomosios priemonės R. G. nesilaikė – 2024 m. vasario 14 d. jam pareikšti įtarimai dėl 2024 m. vasario 9 d. dar vieno T. K. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo – fizinio skausmo jai sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Esant šioms aplinkybėms, 2024 m. vasario 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį, kuria skyrė R. G. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 3 mėnesių laikotarpiui, nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. gegužės 19 d., be kitą ko, įpareigojant R. G. per visą jos taikymo laikotarpį, nebendrauti ir neieškoti ryšiu su T. K. bei V. B., nesiartinti prie jų arčiau nei 50 metrų atstumu, nesilankyti T. K. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju aktu perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, minėtos kardomosios priemonės taikymas buvo tęsiamas, o priėmus skundžiamą nuosprendį, ji palikta galioti iki jo vykdymo pradžios.

23. Taigi, kaip teisingai nurodė ir R. G., jam intensyvi priežiūra yra taikoma jau gana ilgą laiką, tačiau tai nėra priežastis jam jos nebeskirti su laisvės apribojimo bausme. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu, intensyvią priežiūrą R. G. buvo nutarta taikyti būtent dėl to, jog jis nesilaikė prieš tai jam skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – nesiartinti ir nebendrauti su nukentėjusiąja T. K., jos taikymo metu T. K. atžvilgiu padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, už ką skundžiamu nuosprendžiu ir buvo nuteistas. Tik ėmus taikyti jam intensyvią priežiūrą, R. G. elgesys pasikeitė, jis nustojo ieškoti ryšiu su nukentėjusiąja, bandyti su ja susisiekti, prie jos artintis. T. K. teigimu, tik tada ji, nebejausdama tokios didelės bausmės, galėdavo išeiti į miestą, susitikti su draugėmis, tiesiog gyventi normalų, įprastą gyvenimą. Šios aplinkybės tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, jog siekiant koreguoti R. G. elgesį teigiama linkme yra būtina su jam paskirta laisvės apibojimo bausme, visą jos atlikimo laikotarpį, taikyti ir intensyvią priežiūrą.

Dėl civilinio ieškinio

24. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad T. K. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė jai iš R. G. priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas šį nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino visiškai. Apeliaciniu skundu R. G. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo civilinį ieškinį atmesti arba sumažinti priteistą sumą.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (2012 m. liepos 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. G. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. gruodžio 24 d. sistemingai persekiojo T. K., 2023 m. rugpjūčio 15 d. neteisėtai, atvirai, prieš jos valią, įsibrovė į jos gyvenamąją vietą, nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, iki 2023 m. rugsėjo 9 d., pritaisęs prie nukentėjusiosios automobilio GPS sekimo prietaisą, neteisėtai rinko informaciją apie jos privatų gyvenimą, o 2024 m. vasario 9 d. tyčia stipriai ją pastūmė, po ko ji parkrito ant žemės, ant kelių ir į suledėjusią sniego krūvą užsigavo kairę koją, taip pat tyčia sudavė pargriuvusiai T. K. ne mažiau trijų smūgių abiem rankomis į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl padarytos poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

27. Neabejotina, kad dėl šių R. G. veiksmų T. K. patyrė fizinį skausmą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, baimę, nesaugumo jausmą, stresą. Byloje nustatyta, kad ji nuo 2021 m. liepos 1 d. lankosi pas psichiatrą, jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) bei skirtas medikamentinis gydymas. Apklausiama pirmosios instancijos teisme T. K. nurodė, kad iki 2021 m. liepos 1 d. irgi buvo kreipusi į psichiatrą, gal 2009 m., buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), paskui gydymas buvo nutrauktas. Po skyrybų su R. G. jai vėl teko kreiptis į gydytoją, nes liga paūmėjo.

28. Teisėjų kolegija įvertinusi visas šias aplinkybes, T. K. patirtus išgyvenimus bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš R. G. T. K. priteisti 2 000 Eur jos patirtiems neturinio pobūdžio išgyvenimams atlyginti. Ši suma yra adekvati T. K. patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, mažinti jos apeliacinės instancijos teismas nemato priežasčių. Šių teismo išvadų nekeičia apelianto teiginiai, jog T. K. dėl patirto fizinio smurto jokių ilgalaikių pasekmių nepatyrė. Taip pat sprendimui įtakos neturi ir tai, kad nukentėjusioji priėmė R. G. dovanotas dovanas, tai nepateisina jo neteisėto elgesio jos atžvilgiu.

Dėl proceso išlaidų

29. Bylos duomenimis, nukentėjusiosios T. K. interesus proceso metu atstovavo ir jai antrinę teisinę pagalbą byloje teikė advokatas Vytautas Kupcikevičius. Pagal į bylą pateiktą 2024 m. rugsėjo 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą, nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos sudarė 905,69 Eur, kurias buvo prašoma priteisti valstybės naudai. Skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino ir valstybei minėtą sumą iš R. G. priteisė. R. G. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad ši suma, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę, jos sudėtingumą, tai, kad advokatas atstovavo nukentėjusiąją ir ikiteisminiame tyrime, jos vardu parengė nedidelės apimties civilinį ieškinį, taip pat įvertinus jo turtinę padėtį (nekilnojamojo turto neturi, dirba pagal individualią veiklą, pajamos mažos) yra per didelė, todėl turėtų būti arba visiškai nepriteisiama, arba mažinama. Teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

30. Kaip jau minėta, T. K. teisinę pagalbą byloje teikė advokatas V. Kupcikevičius. Jis nukentėjusiosios interesus atstovavo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose (4 posėdžiai) bei posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl R. G. taikytinos kardomosios priemonės pratęsimo (2 posėdžiai). Nagrinėta byla ganėtinai sudėtinga, buvo sprendžiama dėl 4 nusikalstamų veikų T. K. atžvilgiu padarymo, bylą, iki ją perduodant nagrinėti apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu, sudarė 3 tomai. Esant šioms aplinkybėms, 905,69 Eur dydžio proceso išlaidos, už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nelaikytinos neproporcingomis, ir jas pagrįstai buvo nuspręsta priteisti iš R. G., gi jis buvo pripažintas kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, be to, nėra bedarbis – vykdo individualią veiklą, taigi gauna legalias pajamas. Vien tai, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl iš jo priteistinų proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą atmesti.