Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. ir jo gynėjai advokatei Violetai Savickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

V. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiojo Z. J. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. K. priteista nukentėjusiajam Z. J. N. likusi neatlyginta 400 Eur (keturių šimtų eurų) suma neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiojo E. N. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 13 955,28 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiojo E. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. K. priteista nukentėjusiajam E. N. likusi neatlyginta 600 Eur (šešių šimtų eurų) suma neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiojo Z. J. N. patirtos 495 Eur atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš V. K. nukentėjusiajam Z. J. N. priteista 495 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt penki eurai) proceso išlaidų.

Nukentėjusiojo E. N. patirtos 995 Eur atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš V. K. nukentėjusiajam E. N. priteista 995 Eur (devyni šimtai devyniasdešimt penki eurai) proceso išlaidų.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. N. nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš kaltinamojo V. K. 13955,28 Eur ar teismo nustatytą turtinės žalos dydį.

2.1. Nurodo, kad teismas, nuosprendžiu tenkino E. N. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimą iš dalies ir priteisė 600 Eur sumą. Viso E. N. buvo atlyginta ir priteista 900 Eur neturtinė žala. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, neteisėto poveikio nukentėjusiam laiką, neteisėtai surinktos informacijos kiekį, mano, jog neturtinės žalos atlyginimas, priteistas iš V. K. turėtu būti didesnis. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą pripažino, jog E. N. dėl padaryto nusikaltimo patyrė emocinį stresą.

2.2. Teigia, kad E. N. dėl padarytų nusikaltimų patirto emocinio streso, sutrikus sveikatai, nedirbo tris mėnesius (nuo 2022-08-04 iki 2022-11-04), todėl patyrė turtinę žalą dėl negautų darbinių pajamų. E. N. per tą laiką, kai nedirbo VĮ (duomenys neskelbtini), negavo 8963,84 Eur pajamų (atlyginimo vidurkis 2987,95 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius), bei nedirbdamas VĮ (duomenys neskelbtini) negavo 9747,77 Eur pajamų (atlyginimo vidurkis per mėnesį buvo 3264,92 Eur atskaičius mokesčius). Viso negautos pajamos sudaro 18711,61 Eur. Dėl priverstinio nedarbingumo E. N. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius už nedirbtus tris mėnesius išmokėjo 4756,33 Eur išmoką. Negautos pajamos, susijusios su nedarbingumu, sudaro 13955,28 Eur (18711,61 Eur negautos pajamos, kurias būtų gavęs dirbdamas – išmokėta už nedarbingumą suma 4756,33 = 13955,28 Eur.). Šią patirtą žalą privalo atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo – V. K., nes dėl jo neteisėtų veiksmų sukelto emocinio streso E. N. sutriko sveikata. Pažymi tai, jog E. N. vienas išlaiko keturių asmenų šeimą, augina du mažamečius vaikus, o šiuo metu jo atlyginimas žymiai sumažėjęs.

2.3. Apelianto manymu, byloje pakanka įrodymų, jog E. N. patyrė psichologinį stresą ir tai turėjo įtakos jo sveikatai, dėl kurios sutrikimo negalėjo dirbti tris mėnesius. Medicininiai dokumentai, kitos teisme nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog sveikata sutriko būtent dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Medicininis dokumentų išrašas patvirtina, jog stuburo problemos atsirado dėl emocinės būklės, o ne dėl kitų faktorių. Negalavimai stubure ar ligos paūmėjimas galėjo atsirasti tik dėl emocinės būklės, kadangi kitokios priežasties medicinos specialistai nenustatė. Nervinį šoką iššaukti galėjo tik neteisėti prieš E. N. naudoti veiksmai (pastovus sekimas, pastovus jausmas ir galvojimas, jog visą laiką yra sekamas jis pats ir kiti su juo bendraujantys žmonės). Pažymi tai, jog medicininiai duomenys užfiksuoti 2022 metu rugpjūčio – lapkričio mėnesiais, todėl tuo metu E. N. negalėjo žinoti, jog ateityje dėl neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu dalyvaus teisme, todėl jokios įtakos nustatytoms aplinkybėms daryti negalėjo.

2.5. Sutinka su teismo daroma išvada, jog ne vien neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas sukėlė E. N. emocinį stresą, tačiau ir kiti konfliktai su V. K.. Teismas pripažįsta, jog kažkokia dalimi nagrinėjamos nusikalstamos veikos padariniai sukėlė emocinį stresą, todėl neigti priežastinį ryšį tarp kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos ir E. N. nedarbingumo negalima. Teismas turėjo pasisakyti dėl šių aplinkybių ir nustatyti, kokia dalimi E. N. ieškinyje pareikštas turtinis reikalavimas turėtų būti tenkinamas.

3. Atsiliepimų į nukentėjusiojo E. N. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nukentėjusiojo E. N. apeliaciniame skunde.

5. Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės nukentėjusysis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria išspęstas civilinio ieškinio klausimas, prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir visiškai tenkinti nukentėjusiojo E. N. pareikštą civilinį ieškinį.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

7. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. N. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

8. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018).

9. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.283 straipsnio 2 dalyje išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.

10. Pagal teismų praktiką gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, Nr. 2K-7-489/2016, Nr. 2K-310-699/2017, Nr. 2K-7-648/2019). Taigi priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokio ryšio nėra, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. N. civilinio ieškinio dėl 13955,28 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkino.

11. Nagrinėjant skundą ir susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad E. N. laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d iki 2022 m. lapkričio d. buvo nedarbingas, medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad E. N. gydytas ambulatoriškai dėl juosmens skausmo paūmėjimo, kurį iššaukė emocinis stresas, kivirčai / pykčiai su kaimynu (5 t., b. l. 100-101). Liudytoja A. B., kuri yra E. N. šeimos gydytoja, apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad E. N. nustatytos pagrindinės diagnozės – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir kad ligą paūminti gali sunkus fizinis darbas, stresas, peršalimai, visokios virusinės ligos, tačiau pats E. N., kai kreipėsi, nurodė tik emocinį stresą, kitos priežasties nenurodė. Gydytoja nustatyti, ar iš tikrųjų skauda, neturi skalės, tyrimų (5 t., b. l. 131-136). Liudytojas A. L., kuris yra gydytojas – neurologas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad skausmui priežastys visada turi būti, tai gali būti ir staigiai pasikėlus, įtampa, stresas, sunku pasakyti. (duomenys neskelbtini) be niekur nieko skausmo neduos. Gali žmogus jausti maudimą, bet jeigu jis sunkiai pakėlė, krito, patyrė stresą, gali suspazmuoti ir nervinė šaknelė gali išprovokuoti stiprų skausmą. Didelis stresas gali sukelti skausmus. Nuo streso žmogus sustingsta ir suspazmuoja raumenis, ir nuo to sustingimo gali suspazmuoti ir šaknelę. Paprastai turi vis tiek būti pakitimai iš seniau. Turi būti labai didelis stresas, kad suspazmuotų. Dar priklauso ir nuo to, kokią bendrą nervinę sistemą turi žmogus. Kiek pamena, paaiškino, kad jam išsivystė to kanalo, kur guli šaknelė, uždegimas arba edema, pacientui sakė, kad užtenka ir pakėlimo, ir pasisukimo, skausmas gali atsirasti ir nuo streso (5 t., b. l. 131-136). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu minėti liudytojų parodymai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad medicininis dokumentų išrašas patvirtina, jog stuburo problemos atsirado dėl emocinės būklės, o ne dėl kitų faktorių, kadangi tai tėra subjektyvus apelianto vertinimas, kai tuo tarpu liudytojai patvirtino, jog skausmas galėjo paūmėti net ir dėl netinkamo pasisukimo. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš E. N. medicininių dokumentų matyti, kad juosmens skausmais apeliantas skundžiasi jau nuo 2006 metų, ir vėlesniais laikotarpiais ne kartą nurodė, jog skausmas iš juosmens plinta į koją, skausmas dar išsilaiko, dėl to apeliantas prastai jaučiasi ir t. t.

12. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. N. apie privačios informacijos apie jį rinkimą sužinojo policijos komisariate 2022 m. liepos mėnesio pabaigoje ir iš karto po sužinojimo ir atsirado stresinė būklė, kuri įtakojo skausmus juosmens srityje, dėl ko E. N. tapo nedarbingas, tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu sutikti neturi pagrindo, kadangi, kaip matyti iš 2022 m. liepos 21 d. ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją neurologą A. L. išrašo, prie anamnezės nurodyta, kad E. N. juosmenį skauda keletą savaičių, serga keletą savaičių (5 t., b. l. 153). Analogiškai nurodyta ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. ambulatorinio apsilankymo pas šeimos gydytoją A. B. išraše (5 t., b. l. 154-155). Taigi, minėti duomenys paneigia E. N. teiginį, kad juosmenį jam pradėjo skaudėti 2022 m. liepos mėnesio pabaigoje, sužinojus apie neteisėtą informacijos apie jį rinkimą.

13. Įvertinus anksčiau paminėtus liudytojų parodymus ir ambulatorinių apsilankymų išrašus, darytina išvada, kad negalima neabejotinai teigti, jog E. N. nedarbingumą lėmė būtent dėl V. K. neteisėto informacijos rinkimo atsiradęs stresas. Nors stresą, kaip skausmo priežastį, nurodė pats E. N., vis tik objektyvių, tai patvirtinti galinčių duomenų byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp V. K. įvykdytos nusikalstamos veikos ir E. N. dėl turėto nedarbingumo patirtos turtinės žalos nėra priežastinio ryšio, todėl tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.