Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

pagal BK 167 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (4 000 Eur) bauda;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, ji, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrintina bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir paskirta 80 MGL (4 000 Eur) bauda.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti A. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 23 d. 0.30 val. iki 2021 m. spalio 23 d. 11.10 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 10 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Iš A. B. konfiskuotas telefono aparatas „Samsung SM-G975F/DS“, IMEI numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su įdėta „Tele2“ SIM kortele, planšetinis kompiuteris „iPad“, modelis A1567, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), ir nešiojamasis kompiuteris „MacBook Pro“, modelis A1502, serijos numeris (duomenys neskelbtini), su krovikliu, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2022 m. gruodžio 21 d. kvitą, serija B, Nr. 043261 (22/1319).

Visiškai tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš A. B. priteista 34,23 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios G. N. civilinis ieškinys. G. N. iš A. B. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Priteista nukentėjusiajai G. N. iš A. B. 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2021 m. spalio 22 d., laikotarpiu nuo 23 val. iki 23.55 val., namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, svetainėje kilusio žodinio konflikto su sugyventine G. N. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs elektroninės cigaretės „Iqos“ kroviklį, tyčia metė jį į G. N. ir pataikė jai į kaktos kairiąją pusę, po to, konfliktui tęsiantis, abiem rankomis suėmęs G. N. už gerklės, ją suspaudė ir tokiu būdu sukėlė šeimos nariui – sugyventinei G. N. fizinį skausmą ir padarė kaktos kairės pusės poodinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, ir neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t. y. 2021 m. liepos 11 d. apie 9.43 val., būdamas nukentėjusiosios G. N. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, neteisėtai, be nukentėjusiosios G. N. žinios įdiegė į jai priklausantį telefono aparatą „Samsung SM-A415F“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), programą „AirDroid“ ir sukonfigūruotą „AirDroid“ paskyrą susiejo su savo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Po to, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iki 2021 m. lapkričio 7 d., naudodamas įdiegtą „AirDroid“ programą, iš jam priklausančių nuotolinių įrenginių: mobiliojo ryšio telefono aparato „Samsung SM-G975F/DS“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planšetinio kompiuterio „iPad A1567“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir nešiojamojo kompiuterio „MacBook Pro A1502“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė nenustatytą skaičių kartų prie G. N. telefono aparato „Samsung SM-A415F“ ir tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, po to neteisėtai, naudodamas failų naršyklę, aktyvavęs telefono kamerą, kuria perduodama vaizdo peržiūra, aktyvavęs mikrofonu perduodamo garso perklausą, stebėjo, fiksavo G. N. atliekamus veiksmus su telefono aparatu, telefone esančią informaciją, jos buvimo vietą, atliekamus veiksmus kasdienybėje ir įgijo ir laikė G. N. nuotraukas, jos privataus susirašinėjimo su kitais asmenimis tekstus bei kitus duomenis, esančius G. N. telefono aparate „Samsung SM-A415F“, ir tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų G. N. gyvenimą.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prašo priteisti iš valstybės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Argumentuoja, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, selektyviai rėmėsi tik dalimi įrodymų, sąmoningai nevertino ir netyrė dalies įrodymų, bylos duomenis vertino su išankstine nuostata, jog jis kaltas įvykdęs jam inkriminuotas veikas, o iškilusias abejones vertino jo nenaudai, nuosprendį grindė netiesioginiais, prielaidomis paremtais įrodymais. Teismas nenustatė nei objektyviųjų ir subjektyviųjų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, padarė išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas ir skyrė neteisingą bausmę.

Dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

2.1. Teismas jo (A. B.) kaltę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį grindė tik nukentėjusiosios G. N. parodymais, savaip interpretavo netiesioginius įrodymus, o būtent jo rašytas žinutes jai. Paaiškina, jog šiomis žinutėmis jis atsiprašė tiek jos pačios, tiek jos tėvų už įvykusį konfliktą. Šiose žinutėse nėra net užuominos apie prieš ją pavartotą smurtą, tačiau teismas tai netiesiogiai laikė jo prisipažinimu prieš ją pavartojus smurtą. Jo darytus garso įrašus ir tai, jog jis iškvietė policiją, teismas nepagrįstai vertino kaip išankstinį bandymą surinkti gynybai palankius duomenis. Jo duotus parodymus teismas nepagrįstai vertino kaip gynybinę versiją, pateiktą siekiant išvengti atsakomybės už padarytą veiką.

2.2. Jo ir sugyventinės 2021 m. spalio 22 d. apie 23 val. įvykusio žodinio konflikto jos namuose niekas nematė. Abu tuo metu buvo vartoję alkoholio. Jokie įrodymai nepatvirtina suinteresuotos bylos baigtimi nukentėjusiosios parodymų, jog jis jai į galvą metė „Iqos“ kroviklį. Vien tai, kad ji teisme prisiekė, negarantuoja, jog duodama parodymus ji sakė tik tiesą ir atskleidė visas reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti faktines aplinkybes. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jai buvo nustatytas 1,38 promilės girtumas. Akivaizdu, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ji galėjo savaip iškraipyti faktines aplinkybes, neprisiminti visų aplinkybių, galėjo pati susitrenkti galvą tiek į durų staktą, tiek į virtuvės spintelės dureles. Specialisto išvadoje Nr. G-1532/2021 (04 ) nurodyta: „Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio kietu daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio.“ Taigi ji galėjo susižaloti įvairiais būdais, o byloje nėra net tikėtinos išvados, kad kraujosruva sugyventinės kaktos kairėje pusėje galėjo būti padaryta jam neva metus į ją „Iqos“ kroviklį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad mėlynos spalvos „Iqos“ kroviklis, kuris buvo paimtas ir pridėtas prie bylos, apskritai buvo numestas ir būtent juo pataikyta į galvą nukentėjusiajai. Atvykę policijos pareigūnai kroviklį paėmė nuo sofos, taigi jis niekur nebuvo numestas (2021 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas). Nukentėjusioji pareigūnams negalėjo pasakyti, ar būtent šis kroviklis buvo mestas, nes buvo du krovikliai – vienas baltas, kitas mėlynas. Buvo paimtas tas kroviklis, kuris buvo labiausiai apsidaužęs, remiantis nukentėjusiosios spėliojimais (vaizdo-garso įrašas 2021 _ 1023 _ 002650 _ 040 (įrašo data: 2021-10-23 00:26:58).

2.3. Byloje neatlikta „Iqos“ kroviklio ekspertizė ir nėra nustatyta, kad ant kroviklio yra likę jo pirštų pėdsakų. 2021 m. spalio 23 d. tyrėjo V. R. ir vyriausiojo patrulio J. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad buvo mestas ne kroviklis, bet elektroninė cigaretė ,,Iqos“. Taigi neaišku, kas iš tikrųjų buvo mesta, – kroviklis ar pati cigaretė. Vaizdo-garso įraše 20211022_2336183 2021-10-22, kuris darytas apelianto, girdėti, kaip sugyventinė G. N., sako: „O tu įrodyk, kad į staktą, aš sakysiu, kad čia tu daužei, aij tu sakysi kad tu daužei, taip, vyras „ne į staktą“, nes tai nebuvo į staktą, tu paleidai iš manęs aikso.“ (2021 m. gruodžio 2 d. apžiūros protokolas). Tai leidžia abejoti sugyventinės parodymų objektyvumu. Jos parodymai yra nenuoseklūs. 2021 m. spalio 23 d. 00:06:46 vaizdo-garso įraše Nr. 2021_1023_000653 girdėti, kaip ji atvykusiems policijos pareigūnams nurodo, kad „buvo konfliktas, kad jis jai daužė su „Iqos“, po to, ji teigia, kad „susiginčijo dėl asmeninių santykių ir jis trenkė „Iqos“, patikslina, kad su kraunamu blokeliu, kad metė link jos ir pataikė į galvą, po to užsirakino ir iškvietė policiją. Taigi, pirma ji teigė, kad jis ją mušė krovikliu, o jau vėliau sakė, kad metė kroviklį, bet metė ne į ją, tačiau link jos ir pataikė jai į galvą ir t. t. Taigi, jeigu jis ir metė kroviklį „Iqos“, nors tokių įrodymų byloje nėra, jis metė jį ne tiesiogiai į ją, bet link jos ir dėl neatsargumo pataikė jai į galvą. Todėl jo veiksmuose nebuvo ir nėra jokios tyčios sužaloti ją. Šios faktinės aplinkybės teismas visiškai nevertino.

2.4. Tai, kad jokio smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, iš dalies patvirtina ir tai, kad ji telefonu skambino mamai ir kvietėsi ją atvykti tam, kad ji prižiūrėtų dukrą, nurodydama, kad įvyko konfliktas. Koks konfliktas įvyko, ji neįvardijo, nors paprastai žmogus kviesdamasis pagalbą įvardija, kad prieš jį buvo smurtauta (garso įrašas 2021_1023_001736_004 2021-10-23 00.17:39). Teismas nepagrįstai jo kaltę grindė liudytojos V. M. parodymais, nes ji tik iš nukentėjusiosios pasisakymų girdėjo, kad jis į sugyventinę paleido kažkokį daiktą, o paties įvykio ji nematė. Paaiškina, kad galėjo sugyventinei suimti už kaklo, siekdamas ją nuraminti, nes ji buvo agresyviai prieš jį nusiteikusi, tačiau jos nesmaugė ir jai savo veiksmais jokio skausmo negalėjo sukelti. Nė viename iš byloje esančių garso įrašų neužfiksuota, jog sugyventinė būtų sakiusi, kad tokiu veiksmu jis jai sukėlė fizinį skausmą. Tai buvo trumpalaikis sąlytis. Sugyventinės teiginiai apie fizinio skausmo sukėlimą, ją suėmus už kaklo, atsirado vėliau. Byloje nėra nustatyta jokių liekamųjų pasekmių ar sužalojimų ant sugyventinės kaklo nuo smaugimo ar spaudimo. Tai patvirtina tiek sugyventinės parodymai, tiek 2021 m. lapkričio 9 d. specialisto išvada Nr. G 1532/2021(04). Jeigu sugyventinei suimant už kaklo ir galėjo būti padaryta veika, ji nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jis turėjo būti išteisintas arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.

Dėl nuteisimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį

2.5. Nesutinka su teismo motyvais, jog jo kaltė pasireiškė tuo, kad 2021 m. liepos 11 d., neturėdamas nukentėjusiosios sutikimo ir be jos žinos, siekdamas sekti ją, į jos mobilųjį telefoną „Samsung A14“, panaudodamas savo paskyrą (duomenys neskelbtini), instaliavo programą „AirDroid“, kuri suteikė teisę nuotoliniu būdu prisijungti prie jos duomenų, t. y. kontaktų, fotonuotraukų, įjungti mikrofoną, vaizdo kamerą ir ją stebėti, ir šia programa neva rinko apie ją duomenis nuo 2021 m. liepos 11 d. iki 2021 m. lapkričio 6 d. Kadangi programa „AirDroid“ buvo instaliuota į jos mobilųjį telefoną, kuris neva buvo apsaugotas skaičių deriniu ir ji jo nebuvo pasakiusi jam, atjungė pranešimų siuntimą apie kitų įrenginių prisijungimą. Teismas padarė prielaidomis grįstą išvadą, jog jis prie telefono informacinės sistemos prisijungė pažeisdamas jos apsaugos priemones. Kartu su sugyventine gyveno jos bute nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2021 m. spalio 22 d. Tiek ji naudojosi jo turimais įrenginiais, tiek jis jos, o dalis nuotraukų buvo saugoma jo kompiuteryje. Sugyventinė ne kartą jo prašė sutvarkyti jos telefone esančius duomenis, taip pat ir nuotraukas ir sudaryti galimybę persikelti nuotraukas iš jo turimų „Apple“ įrenginių, t. y. kompiuterinės planšetės ir nešiojamojo kompiuterio. Apie tai, kad ji jo prašė sutvarkyti telefoną, kad jis buvo instaliavęs „veiklos matuoklį“, kad su jos leidimu ir sutikimu naudojosi jos telefonu ir kt., ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. sausio 22 d. liudytojos apklausos protokolas) ir teismo posėdžio metu. Taigi jos sutikimą instaliuoti ir tvarkyti jos mobilųjį telefoną turėjo ir ji tam neprieštaravo. Ji naudojosi telefonu „Samsung“, kuris naudoja „Android“ operacinę sistemą, o jo įrenginiai naudoja „Apple“ – operacinę sistemą „-IOS“, todėl duomenims perkelti iš vieno įrenginio į kitą yra reikalinga papildoma programėlė. Internete viešai prieinamoje platformoje – „Google Play–,,Android“ operacinės sistemos mobiliųjų programų, knygų, žaidimų, muzikos ir filmų parduotuvėje, jis galėjo parsisiųsti programą „AirDroid“ ir ją instaliuoti į jos mobilųjį telefoną. Programa „AirDroid“ yra legali ir teisėta, ja naudojasi daugelis ir ji nėra skirta asmeniui sekti ar duomenims rinkti. Kaip viešai skelbia programėlės kūrėjas puslapyje www.airdroid.com, tai yra internetinė programa, suteikianti „Android“ vartotojui galimybę greitai, saugiai ir efektyviai valdyti savo įrenginius – telefoną, kompiuterį, šis administravimas apima įrenginių tokias funkcijas – skambučius, teksto pranešimų siuntimą su vaizdais, fotoaparato peržiūrą, ir sujungia įrenginius ir kompiuterį, kai jie yra vietinio tinklo infrastruktūroje. Jo parsisiųsta programa buvo nemokama ir būtent ši programa suteikė galimybę sugyventinei savo vietiniame belaidžiame (wi-fi) tinkle sujungti jo kompiuterį su jos mobiliuoju telefonu. Teisme specialistas D. Š. paaiškino, kad norint iš vieno įrenginio perkelti duomenis į kitą nereikia specialios programos, tai galima padaryti ir sujungiant įrenginius USB kabeliu. Bet uždavus klausimą, ar galima USB kabeliu perkelti duomenis iš įrenginių, kurie naudoja skirtingas operacines sistemas „Android“ ar „Apple–IOS“ specialistas atsakė, kad jis nebandė to padaryti, nes neturi „Apple“ įrenginio ir negali to pasakyti. Todėl kaip nepagrįstą vertina teismo motyvą, kad be papildomos programos galima sujungti du įrenginius, naudojančius skirtingas operacines sistemas.

2.6. Teismas taip pat nepagrįstai motyvavo, kad nukentėjusioji nesinaudojo jo kompiuteriu ir planšete. Nors ir gyveno nesusituokę, bet, kaip šeimoje, viską namuose naudojo bendrai savo poreikiams tenkinti. Nukentėjusioji savo kompiuterio ir planšetės neturėjo. Tai, kad ji naudojosi jo kompiuteriu, planšete ir jais jungėsi prie savo mobiliojo telefono, patvirtina 2022 m. lapkričio 28 d. specialisto išvada. Joje nustatyta, kad iš jo kompiuterio ir planšetes ne vieną kartą buvo jungtasi ne tik prie G. N. „Messengerio“ paskyros, „Facebooko“ profilio „G. N.“, bet ir prie tokių paskyrų, kaip el. parduotuvė „Barbora“, elektroninė parduotuvė „Qeens Food“, parduotuvė „Užkandžių karalienė“, o šių parduotuvių paskyros susietos su elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). Abu šie elektroninio pašto adresai priklauso G. N.. Tai patvirtina, kad ji iš tikrųjų naudojosi jo kompiuteriu ir planšete, o jis nebuvo kaltinamas tuo, kad buvo prisijungęs prie šių jos paskyrų, juolab naudodamasis programa „AirDroid“. Teigia, kad prisijungti prie kito įrenginio naudojantis programa „AirDroid“ nuotoliniu būdu galima tik vieninteliu atveju, jeigu yra įsigyta mokama programa. Mokamos programos „AirDroid“ nebuvo įsigijęs, o į sugyventinės telefoną buvo instaliuota nemokama programa. Šias faktines aplinkybes patvirtina ne tik šios programėlės kūrėjas savo interneto puslapyje, adresu www.airdroid.com/princing/airdroid-persona1., bet ir 2022 m. gegužės 5 d. specialisto išvada, kurioje yra nustatyta, kad tam tikros paslaugos funkcijos (nuotolinio įrenginio mikrofono aktyvavimas, vaizdo, kameros aktyvavimas, pranešimo apie prijungimą / išjungimas ir kt.) prieinamos tik įgijus mokamą „Premium“ paslaugos planą. Paslaugos tiekėjas „Premium“ funkcionalumą nemokamai leidžia išbandyti vieną dieną. Pagal tirtame telefone rastus įrašus programos „AirDroid“ ,,log“ failuose nustatyta, kad telefono mikrofono aktyvavimas ir vaizdo kameros aktyvavimas buvo naudojamas daugiau kaip vieną dieną, todėl darytina išvada, kad buvo naudojamas mokamas paslaugos planas. Pažymi, kad tame pačiame programos kūrėjo interneto puslapyje rašoma, kad, naudojant nemokamą programą, galima peržiūrėti ir persiųsti tik 200 MB duomenų, t. y. tik vieną nuotrauką. Prie sugyventinės telefono buvo jungtasi vis iš to paties vidinio IP adreso 192.168. 153. Šią faktinę aplinkybę patvirtina 2022 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad buvo jungtasi iš vidinio IP adreso. Vadinasi, tiek telefonas, tiek kompiuteris tuo pačiu metu buvo toje pačioje patalpoje, kur yra pasiekiamas wi-fi signalas. Teismo posėdžio metu specialistas D. Š. šią faktinę aplinkybę patvirtino. Paklaustas, kodėl specialisto išvadoje apie tai nenurodė, atsakė, kad nepastebėjo, nes buvo prašoma nustatyti, iš kokio išorinio IP adreso buvo prisijungta.

2.7. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jis, neva instaliuodamas programą „AirDroid“ į nukentėjusiosios telefoną, atjungė pranešimų ir signalo apie nuotolinius prisijungimus funkciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tuo metu, kai buvo jungiamasi prie nukentėjusiosios telefono iš kito įrenginio, vis dėlto buvo prašoma leidimo prisijungti prie jos telefono išoriniam įrenginiui. Tai patvirtina byloje esantis susirašinėjimas tarp jo ir sugyventinės bei 2023 m. gegužės 9 d. apžiūros protokolas, kuris surašytas apžiūrėjus jos naujai pateiktus failus, o būtent 2 lapas: ,,Faile, užvadintame „Įsilaužimas“, matyti, jog buvo padaryta galimai kompiuterio ekrano nuotrauka. Matyti užrašai vis iš naujos eilutės tokia tvarka: Vakar: 20.55“, Atsijungia įrenginyje MAC“, jei ne Jūs atsijungėte šiame įrenginyje, kažkas kitas gali pasiekti Jūsų paskyrą“, matyti kompiuterio su APPLE“ ženklu ikonėlė ir šalia užrašas „Mac“ (atsijungta „VEIKLA ĮVYKDYTA“ WINDOWS, HP Elite Book 850 G6; Naršyklė CROME 95.0“ Lietuva“, juodame apvaliame laukelyje uždėta varnelė ir šalia žodžiai: Šis įrenginys“, Ar atpažįstate šią veiklą? Ir šiuo tekstu du pasirinktini langeliai“ x Ne, apsaugoti paskyra“, bei Y Taip, tai buvai aš.“ Failas modifikuotas 2021 m. spalio 26 d. Ši funkcija telefone turbūt buvo atjungta pačios nukentėjusiosios, prieš atiduodant apžiūrai ir tyrimui telefoną, nes laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2021 m. lapkričio 6 d. ši funkcija veikė. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina ir tai, kad iki 2021 m. lapkričio 9 d. planšetę ir kompiuterį turėjo nukentėjusioji ir tik ji pati naudodamasi jo kompiuteriu ir planšete buvo prisijungusi prie „AirDroir“ programos per savo vietinį wi-fi tinklą.

2.8. Teismas, konstatuodamas kitą faktą, neva jis 2021 m. spalio 30 d. pasiėmė iš sugyventinės kompiuterį ir planšetę, rėmėsi ne įrodymais, bet tik padarė prielaidą iš to, kad rašydamas jai žinutę programėlėje „Viber“ apie tai, kokių dar papildomai daiktų trūksta, tarp jų nenurodė kompiuterio ir planšetės. Pažymi, kad sugyventinė į bylą pateikė tik dalį rašytų žinučių ir tik tas, kurios yra naudingos jai. 2021 m. lapkričio 2 d. žinutėje jis nurodė tik papildomus daiktus, kurių trūksta, o pirminis sąrašas buvo pateiktas anksčiau, tačiau šio sąrašo ji nepateikė. Be to, šios žinutės, kurios rašytos programėlėje „Viber“, kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar nėra suklastotos. Iš jo paimtame kompiuteryje ir planšetėje, apžiūrint juos, šių žinučių nerasta, o sugyventinė jas pateikė į bylą po to, kai teismas ištyrė visą bylos medžiagą. Žinutė, kurioje yra išvardinti daiktai, kurių buvo pasigesta, yra baltame fone, o visas susirašinėjimas vyko juodame fone. Todėl teismas tokiu įrodymui negalėjo remtis. 2022 m. spalio 11 d. apklausoje nukentėjusioji parodė: ,,Nemačiau kokius tiksliai daiktus susirinko, tačiau galėjo pasiimti kompiuterį bei planšetę. Nei aš, nei policijos pareigūnas, nebuvo visą laiką, prie A. B.. Tačiau nemačiau, kokius jis daiktus dėjosi.“ Nesant byloje įrodymų, kad jam 2021 m. spalio 30 d. buvo grąžintas kompiuteris ir planšetė, teismas negalėjo padaryti išvados, kad šiuos daiktus jis pasiėmė, o ne jie jam grąžinti tik 2021 m. lapkričio 9 d. advokatų kontoroje. Visos abejonės, kurių negalima paneigti kitais įrodymais ir jų įrodyti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas nenustatė ir byloje nėra įrodymų, kad būtent jis nuotoliniu būdu buvo prisijungęs prie nukentėjusiosios telefono ir būtų stebėjęs, fiksavęs, įgijęs, pasisavinęs ar paskleidęs kokius nors neviešus elektroninius duomenis ar susirinkęs kokią nors informaciją apie jos privatų gyvenimą. Tokių duomenų nerasta ir jo įrenginiuose.

2.9. Teismas nuosprendyje nepagrįstai motyvavo, jog nukentėjusiosios telefonas buvo apsaugotas skaičių kodu ir neva jis tą kodą pažeidė, sudarydamas sau galimybę prieiti prie jos telefono. Teigia, jog sugyventinės telefonas nebuvo apsaugotas kažkokiu specialiu kodu, be to, ji pati jam davė telefoną, kad jame instaliuotų programėles ar jas sutvarkytų. Tai 2022 m. sausio 12 d. apklausos metu patvirtino ir pati nukentėjusioji, o tai reiškia, kad ji pati jam turėjo atskleisti slaptažodį, jeigu toks buvo uždėtas, nes be jo į telefono sistemą nebūtų galėjęs patekti. Teisme apklaustas specialistas D. Š. negalėjo pasakyti, prie kokios informacinės sistemos buvo prisijungta ir ar buvo pažeistos informacinės sistemos apsaugos priemonės. Todėl nesant pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kad būtent jis neteisėtai, be sugyventinės žinios ir sutikimo į jos telefoną instaliavo programėlę „AirDroid“ norėdamas ją sekti, kad naudodamasis šia programėle prisijungė prie jos telefono ar rinko kokią nors informaciją apie ją ir į savo kompiuterį ar planšetę iš jos telefono parsisiuntė kokius nors jos asmeninius failus, nuotraukas, teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino jį kaltu pagal BK 167 straipsnį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

2.10. Teigia, jog jei ir būtų padaręs jam inkriminuotas veikas, paskirta skundžiamu nuosprendžiu bausmė yra neteisinga, individualizuota netinkamai. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Bausmės įstatyme surašytos nuo švelniausios iki griežčiausios. Visų jam inkriminuotų veikų sankcijose numatyta lengviausia bausmė – viešieji darbai. Nurodo, kad nėra teistas, o jo padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, dirba pagal individualią veiklą, jo darbo laikas nėra ribotas, pajamos nėra didelės, turi naują šeimą ir nepilnametį vaiką, gyvena kitame mieste nei nukentėjusioji, todėl teismas galėjo skirti jam ne laisvės apribojimo bausmę, kuri pagal savo pobūdį atitinka areštą ar laisvės atėmimo bausmę, ir baudas, o paskirti viešuosius darbus už visas tris veikas, kuriuos galėtų atlikti dienos metu. Tokia bausmė užtikrintų galimybę jam pasitaisyti ir apgalvoti savo elgesį. Paskirdamas laisvės apribojimą 1 metams ir draudimą būti namuose nuo 23 val., iki 6 val. ryto, teismas per daug apribojo jo teises, nes visus metus jis negalės nei atostogauti su šeima, nei išvykti gydytis ir pan., o bus įkalintas. Be to, nusikalstamą veiką, jeigu jis ją ir padarė, padarė būdamas namuose, o ne kažkur bare ar naktinėse gatvės muštynėse, nėra linkęs į smurtą, o paskirta 4 000 Eur bauda apsunkins šeimos turtinę padėtį. Teismas, paskirdamas dvi skirtingas bausmes ir dar taikydamas netgi dvi poveikio priemones ir turto konfiskavimą, siekė, kuo griežčiau jį nubausti, apriboti jo laisvę. Todėl mano, kad teismas paskyrė per griežtas bausmes, jos keistinos į viešuosius darbus, juos sutinka atlikti, jeigu teismas nustatys, kad jis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotas veikas.

Dėl turto konfiskavimo

2.11. Mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti jam priklausantį telefoną, planšetę ir kompiuterį, nes jie nebuvo šių nusikalstamų veikų padarymo įrankiai. Paaiškina, kad programėlė „AirDroid“ į sugyventinės telefoną buvo parsiųsta ir instaliuota naudojant jos pačios telefoną, o ši programėlė nėra neteisėta. Nei savo telefono, nei planšetės, nei kompiuterio jis nenaudojo jokiai neteisėtai veikai atlikti. Sugyventinės telefone buvo rasta programėlė „AirdDroid“, kuri yra teisėta ir plačiai naudojama, tačiau už tokios programėlės laikymą ir naudojimą nėra jokios atsakomybės. Nei jo telefone, nei planšetėje, nei nešiojamajame kompiuteryje nebuvo rasta programėlė „AirDroid“, nenustatyta, kad naudodamasis šia programa į savo telefoną, planšetę ar kompiuterį jis parsisiuntė ir laikė kokius nors asmeninius sugyventinės duomenis ar pasinaudodamas ja ją sekė, ar įsibrovė į kokią nors informacinę sistemą ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones. Šiuose jam priklausančiuose įrenginiuose nebuvo sukurti jokie failai, laikmenos ir t. t. Jeigu jo namuose būtų radę daugiau kompiuterių ar telefonų ir būtų juos visus paėmę, tai visus jo turimus kompiuterius, telefonus būtų galima laikyti nusikaltimo padarymo priemonėmis ir visus juos konfiskuoti.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, jog A. B. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 167 straipsnio 1 dalyje ir BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys.

5. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jį pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 167 straipsnio 1 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino A. B. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

6. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Dėl A. B. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

7. Apeliantas kvestionuoja nukentėjusiosios G. N., liudytojos V. M. parodymų patikimumą, teigia, jog jo rašytų žinučių sugyventinei turinys neįrodo, kad jis atsiprašė už prieš ją pavartotą smurtą, be to, byloje nėra jokių įrodymų, jog jis tyčia metė į ją būtent mėlynos spalvos kroviklį „Iqos“ ir juo pataikė jai į galvą, liko neįvertinta, jog ji buvo neblaivi, todėl galėjo pati susitrenkti galvą į durų staktą ar virtuvės spintelės dureles, o liudytoja V. M. įvykio nematė. Tai pat byloje, apelianto vertinimu, nėra nustatyta jokių liekamųjų pasekmių ar sužalojimų ant sugyventinės kaklo nuo smaugimo ar spaudimo, o dėl to, kad jis tik trumpam buvo jai suėmęs už kaklo, siekdamas ją nuraminti, jokio skausmo jai nesukėlė, todėl dėl šios veikos turi būti išteisintas arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.

8. Įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Nustačius, kad nusikaltimo požymių turinti veika padaryta tarp šalių esant konfliktiniams santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti konfliktuojančių asmenų parodymų patikimumą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesį, jų motyvus bei tikslus. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.

9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-270-628/2020).

10. Priešingai, nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino neblaivių sugyventinių konfliktinę situaciją, neatskleidė jos eigos bei A. B. atliktų smurtinių veiksmų prieš sugyventinę turinio. Nuosprendis pagrįstas byloje surinktais įrodymais, teismo išvados dėl A. B. kaltės buvimo yra padarytos įvertinus tiek byloje surinktus atskirus įrodymus, tiek jų visetą, ištyrus reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Nuosprendyje išdėstyti teismo argumentai dėl byloje surinktų įrodymų yra logiški ir neprieštaringi.

11. Nors neblaivių sugyventinių konflikto nakties metu bute, kaip teisingai pastebi apeliantas, niekas nematė ir negirdėjo, tačiau apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog A. B. tyčinę kaltę patvirtina nukentėjusiosios G. N. parodymai, liudytojos V. M. parodymai, nukentėjusiosios G. N. 2022 m. spalio 25 d. Asmens apžiūros protokolas su fotolentele, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d.–2021 m. lapkričio 10 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios G. N. parodymų patikrinimo vietoje ir jos akistatos su A. B. protokolai, policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo registratorių apžiūros duomenys, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, A. B. daryto vaizdo (garso) įrašo apžiūros duomenys.

12. Dar kartą patikrinusi apylinkės teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija įsitikino, jog iš karto po įvykio nukentėjusioji G. N. tiek policijai, tiek medikams, tiek bendradarbei V. M. ir apylinkės teisme nuosekliai, išsamiai ir aiškiai atskleidė konfliktinės situacijos ir jos sužalojimo aplinkybes, o būtent tai, kad A. B. metė į ją elektroninės cigaretės „Iqos“ kroviklį ir juo pataikė jai į kaktos kairiąją pusę, o po to abiem rankomis suėmė jai už gerklės ir ją suspaudė. Šių nukentėjusiosios G. N. parodymų objektyvumą patvirtina kiti byloje apylinkės teismo posėdyje ištirti patikimi ir tarpusavyje derantys įrodymai ir jų visuma.

13. Specialisto išvadoje G. N. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o būtent nustatytas sužalojimas – kaktos kairės pusės poodinė kraujosruva, nurodant, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas aktualaus įvykio aplinkybėmis ir laiku vienu trauminiu poveikiu kietu, buku daiktu ar paviršiumi (t. 1, b. l. 118). Iš 2022 m. spalio 25 d. Asmens apžiūros protokolo su fotolentele nustatyta, kad G. N. apžiūros metu nustatyta kraujosruva ant kaktos kairėje pusėje, ši kraujosruva yra 4 cm pločio ir 5 cm ilgio, ovali, ties kraujosruvos viduriu matyti 0,5 cm ilgio ir pločio ryškesnės melsvos spalvos kraujosruvos vieta (dėmė) (t. 1, b. l. 92–97). Iš 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. Daiktų apžiūros protokolų su fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas „Iqos“ elektroninės cigaretės kroviklis, mėlynos spalvos, vienas šonas – pilkos (sidabro) spalvos, bendras kroviklio ilgis – 11 cm, plotis – 4,5 cm, kroviklio korpusas šiek tiek pasibraižęs, „Iqos“ kroviklis kartu su jame esančia elektronine cigarete sveria 122 g, be elektroninės cigaretės – 102 g (t. 1, b. l. 119–132). Apžiūrėtame vaizdo–garso įraše 2021_1023_002650_040 užfiksuota, jog: pareigūnai tarpusavyje kalbasi, kad reikia paimti „Iqos“, aiškinasi, kuris buvo mestas, nes yra du; A. B. neigia, kad metė „Iqos“; G. N. nežino, kuris – baltas ar mėlynas. Vienas yra jos, kitas yra jo. Abu naudoja juos ir juos keičia, kuris išsikrauna, tą krauna, o kitą rūko ir atvirkščiai. G. N. sako, kad tas, kuris trenkėsi į žemę, kuris yra daugiau apdaužytas, todėl nusprendžia, kad trenkė mėlynu. Iš 2021 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele nustatyta, kad svetainėje yra minkštas kampas, ant kurio matoma padėta mėlynos spalvos „Iqos“ elektroninė cigaretė, ji paimama ir supakuojama į paketą Nr. 135795 (t. 1, b. l. 50–56).

14. Aptartų faktinių duomenų visuma leidžia kaip nepagrįstus atmesti apelianto argumentus, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog jis tyčia metė į sugyventinę būtent mėlynos spalvos kroviklį „Iqos“ ir juo pataikė jai į galvą. Nukentėjusiosios nurodytos jos sužalojimo krovikliu aplinkybės dera su jai specialisto nustatytu kūno sužalojimo mechanizmu. Todėl, priešingai, nei teigia apeliantas, nėra jokių abejonių, jog jis metė į sugyventinę būtent sunkesnį daiktą – kroviklį ir tokiu būdu ją tyčia sužalojo, o ne metė elektorinę cigaretę, kuri yra daug mažesnis ir lengvesnis daiktas nei pats kroviklis. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad ji, būdama neblaivi, galėjo pati susitrenkti galvą į durų staktą ar virtuvės spintelės dureles. Sugyventinių konfliktas vyko svetainėje, o ne prie durų ar virtuvės patalpoje ir pan.

15. Kitas apelianto argumentas, jog byloje nėra nustatyta jokių liekamųjų pasekmių ar sužalojimų ant sugyventinės kaklo nuo smaugimo ar spaudimo, o dėl to, kad jis tik trumpam buvo jai suėmęs už kaklo, siekdamas ją nuraminti, jokio skausmo jai nesukėlė, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Kaltinime nurodytą aplinkybę, jog A. B., konfliktui tęsiantis, abiem rankomis suėmęs G. N. už gerklės, ją suspaudė ir tokiu būdu sukėlė sugyventinei fizinį skausmą, patvirtina nukentėjusiosios G. N. parodymai, duoti apylinkės teismo posėdyje: „<...> A. B. atsistojo, ją sustabdė, sugriebė už kaklo. <...> Tuo momentu ji jautė skausmą, bet nebuvo taip, kad jai trūktų oro. Žymių ant kaklo neliko. Kaklo suspaudimas truko 2-3 sekundes. <...>“; vaizdo-garso įrašas 2021_1023_000653_036, kurį apžiūrėjus užfiksuota, jog G. N. medikams nurodė, kad sugyventinis trenkė su „Iqos“ krovikliu į galvą ir dar pastumdė; vaizdo-garso įrašas 2021_1023_002151_039, kurį apžiūrėjus užfiksuota jog: medikei G. N. pasako, kad sugyventinis paleido į ją „Iqos“ ir bandė sustabdyti, ir tai vaizduoja – rankomis rodo į purtymą panašų veiksmą, tampo savo palaidinę prie iškirptės – kaklo, parodydama, kad jis taip darė. Taigi apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog A. B., teigdamas, jog konflikto metu galėjo būti apkabinęs sugyventinę dėl jos agresyvumo, bando sumenkinti smurtinio fizinio kontakto, dėl kurio sugyventinė realiai jautė fizinį skausmą, intensyvumą, panaudotos savo rankų jėgos stiprumą suspaudžiant jai gerklę.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti būtina įsitikinti, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

17. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai G. N. konflikto metu padaryti kūno sužalojimai, kurie, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, vizualiai matyti byloje esančiose jos kūno nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Jai po įvykio buvo reikalinga ir buvo suteikta medikų pagalba. Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme nukentėjusioji G. N. nurodė, kad po konflikto akies tvinkčiojimą jautė porą savaičių, skausmą kakle – porą dienų. Esant šiems ir anksčiau aptartiems duomenims, abejoti tuo, jog dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji realiai jautė fizinį skausmą, nėra pagrindo. Galiausiai specialisto išvadoje nukentėjusiajai motyvuotai konstatuotas nežymaus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Visetas šių aplinkybių leidžia konstatuoti, jog A. B. aptariama nusikalstama veika sukėlė realią žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei – žmogaus sveikatai. Smurtaudamas, jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai sugyventinei, ir, nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, taigi veikė netiesiogine tyčia. Tokius veiksmus jis atliko būdamas neblaivus, iš pykčio dėl neblaivios sugyventinės jam pasakytų žodžių. Žodinis sugyventinių konfliktas būtent nuteistojo iniciatyva peraugo į smurtinius intensyvius jo veiksmus prieš sugyventinę. Todėl apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo A. B. padarytos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažinti mažareikšme ir BK 37 straipsnio pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl A. B. nuteisimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir BK 198¹straipsnio 1 dalį

18. Apeliantas teigia, jog su sugyventinės sutikimu ir žinia į jos mobilųjį telefoną, panaudodamas savo paskyrą (duomenys neskelbtini), instaliavo programą „AirDroid“, nes kartu gyveno jos bute nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2021 m. spalio 22 d. ir ji naudojosi jo turimais įrenginiais, o jis jos ir dalis nuotraukų buvo saugoma jo kompiuteryje. Ji naudojosi telefonu „Samsung“, kuris naudoja „Android“ operacinę sistemą, o jo įrenginiai naudoja „Apple“ operacinę sistemą „-IOS“, todėl duomenims perkelti iš vieno įrenginio į kitą yra reikalinga papildoma programėlė. Sugyventinės telefonas nebuvo apsaugotas kodu, be to, ji pati jam davė telefoną, kad jame instaliuotų programėles ar jas sutvarkytų. Jo parsisiųsta programa „AirDroid“ buvo nemokama ir ši programa suteikė galimybę sugyventinei savo vietiniame belaidžiame (wi-fi) tinkle sujungti jo kompiuterį su jos mobiliuoju telefonu. Specialistas D. Š. nepaaiškino, ar galima USB kabeliu perkelti duomenis iš įrenginių, kurie naudoja skirtingas operacines sistemas, todėl kaip nepagrįstą vertina teismo motyvą, kad be papildomos programos galima sujungti du įrenginius, naudojančius skirtingas operacines sistemas. Be to, aplinkybę, jog prie sugyventinės telefono buvo jungtasi vis iš to paties vidinio IP adreso 192.168.153, patvirtina 2022 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje pateikti duomenys. Vadinasi, tiek telefonas, tiek kompiuteris tuo pačiu metu buvo toje pačioje patalpoje, kur yra pasiekiamas wi-fi signalas. Teismo posėdžio metu specialistas D. Š. šią faktinę aplinkybę patvirtino. Prisijungti prie kito įrenginio naudojantis programa „AirDroid“ nuotoliniu būdu galima tik vieninteliu atveju, jeigu yra įsigyta mokama programa. Mokamos programos „AirDroid“ jis nebuvo įsigijęs, o į sugyventinės telefoną buvo instaliuota nemoka programa. Iki 2021 m. lapkričio 9 d. planšetę ir kompiuterį turėjo sugyventinė ir tik ji pati naudodamasi jo kompiuteriu ir planšete buvo prisijungusi prie „AirDroir“ programos per savo vietinį belaidį (wi-fi) tinklą. 2021 m. lapkričio 2 d. žinutėje jis sugyventinei nurodė tik papildomus daiktus, kurių trūksta, o pirminis sąrašas buvo pateiktas anksčiau, tačiau šio sąrašo ji nepateikė. Nesant byloje įrodymų, kad jam 2021 m. spalio 30 d. buvo grąžintas kompiuteris ir planšetė, teismas negalėjo padaryti išvados, kad šiuos daiktus jis pasiėmė. Todėl, apelianto vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad būtent jis nuotoliniu būdu buvo prisijungęs prie sugyventinės telefono ir būtų stebėjęs, fiksavęs, įgijęs, pasisavinęs ar paskleidęs kokius nors neviešus elektroninius duomenis ar susirinkęs kokią nors informaciją apie jos privatų gyvenimą.

19. Teisėjų kolegija pastebi, kad į šiuos apelianto argumentus iš esmės jau yra motyvuotai ir itin išsamiai atsakyta skundžiamame nuosprendyje. Priešingai, nei teigia apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinimas jam pagal BK 167 straipsnio 1 dalį bei BK 198¹ straipsnio 1 dalį nuosprendyje pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Apylinkės teismo išvados dėl A. B. kaltės buvimo yra padarytos objektyviai, visapusiškai ir detaliai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų visetą, kartu motyvuotai paneigiant kaltinamojo ir jo gynybos iškeltas versijas, jog neva sugyventinė leido jam į jos telefoną įdiegti programą „AirDroid“, jog neva ji pati naudodamasi kaltinamojo kompiuteriu ir planšete buvo prisijungusi prie „AirDroir“ programos per savo vietinį belaidį (wi-fi) tinklą, jog neva ji laiku neatidavė jam šio kompiuterio ir planšetės.

20. Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas – asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, o nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra įtvirtinta ir tarptautinės teisės aktuose. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje skelbiama: „Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo buto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų“. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nustatyta, kad „1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.“

22. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamas tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Inkriminuojant BK 198¹ straipsnyje nurodytą veiką būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys Nr. 2K-555-788/2015, 2K-314-895/2019).

23. Remdamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, kartu išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų vertinimo ir tyrimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo posėdyje tinkamai ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina tai, kad A. B. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, ir neteisėtai rinko informaciją apie nukentėjusiosios privatų gyvenimą. Apylinkės teismas teisingai nustatė ir įvertino teisinę reikšmę turinčias, t. y. nuteistojo veiksmuose esant šių jam inkriminuotų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių sudėtį patvirtinančias, aplinkybes.

24. Iš apylinkės teismo posėdyje ištirtos 2022 m. gegužės 5 d. specialisto išvados tiriamosios dalies nustatyta, kad G. N. telefono „Samsung SM-A415F“ kataloge (duomenys neskelbtini)“ buvo sukurti nuotraukų failai – medijos failų, buvusių telefono kataloguose, kurie buvo atverti nuotolinės sesijos metu, miniatiūros. Iš viso šiame kataloge rasta 1 545 failai. Minėtame kataloge rastų nuotraukų failų modifikavimo datos atributai nurodo, kad 2021-08-30, 2021-09-01, 2021-09-05, 2021-09-06, 2021-09-07, 2021-09-09, 2021-09-11, 2021-09-12, 2021-09-13, 2021-09-15, 2021-09-16, 2021-09-20, 2021-09-21, 2021-09-24, 2021-09-26, 2021-09-27, 2021-09-28, 2021-10-01, 2021-10-04, 2021-10-07, 2021-10-12, 2021-10-13, 2021-10-15, 2021-10-16, 2021-10-20, 2021-10-21, 2021-10-31, 2021-11-02, 2021-11-04, 2021-11-06, 2021-11-07 dienomis, prisijungus prie telefono, buvo naudojamasi failų naršykle. Kartu apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi ir teisiamajame posėdyje apklausto specialisto D. Š. paaiškinimais, jog, prie įrenginio prisijungus ir jame naršant nuotoliniu būdu, šiame įrenginyje automatiškai yra sukuriamos peržiūrėtų failų miniatiūros. Tyrimo metu G. N. telefono „Samsung SM-A415F“ programos „AirDroid“ „log“ failuose rasti įrašai apie prisijungimus iš nuotolinio įrenginio ir atliktus veiksmus laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d., rasti įrašai, nurodantys, kad buvo aktyvuota telefono kamera perduodamo vaizdo peržiūra, aktyvuota telefono mikrofonu perduodamo garso perklausa. Teismo posėdyje ištyręs 2021 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadą, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog 2021 m. lapkričio 6 d., naudojantis programa „AirDroid“, iš nuotolinio įrenginio prisijungus prie G. N. priklausančio telefono „Samsung SM-A415F“, buvo naršoma telefone naudojant failų naršyklę, buvo aktyvuota telefono kamera perduodamo vaizdo peržiūra, buvo aktyvuota telefono mikrofonu perduodamo garso perklausa. Šie duomenys, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, patvirtina ir pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateiktos telefono veiklos žurnalo ekrano nuotraukoje užfiksuotus duomenis, jog 23.31 val. buvo naudotasi programa „AirDroid“ (t. 1, b. l. 174), t. y. tuo pačiu laiku, kuris sutampa su G. N. ir A. B. vykusiu susirašinėjimu, po kurio ji pastebėjo dingusius telefono kontaktus ir A. B. rašytų žinučių ekrano nuotraukas. Be to, teismo posėdyje ištyręs 2022 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis, apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog byloje nustatyta, kad atlikus iš A. B. paimtų įrenginių (mobiliojo ryšio telefono, nešiojamojo kompiuterio ir planšetinio kompiuterio) tyrimą rasti įrašai, kad programa „AirDroid“ 2021 m. liepos 11 d. 04:00:53 (UTC+3) buvo įdiegta A. B. telefone „Samsung SM-G975F/DS“. Ši data sutampa su data, kada ta pati programa buvo įdiegta ir G. N. telefone. Visuose tyrimui pateiktuose objektuose rasti įrašai, leidžiantys teigti, kad naudojantis A. B. įrenginiais buvo lankomasi tinklapyje https://web.airdroid.com/, kuriuo vykdomas nuotolinių įrenginių valdymas. Planšetiniame kompiuteryje „iPad A1574“ naršyklėje „Chrome“ rasti išsaugoti prisijungimo prie „AirDroid“ paskyros (tinklapiai „https://www.airdroid.com/“ ir „https://web.airdroid.com/“) duomenys – vartotojo vardas „(duomenys neskelbtini)“ ir slaptažodis. Su šiuo paskyros vartotojo vardu buvo susieta ir G. N. telefone įdiegtos programos „AirDroid“ paskyra. A. B. telefone ir nešiojamajame kompiuteryje taip pat rasti įrašai, kurie patvirtina, kad naudojantis interneto naršykle „Chrome“ per tinklapį „https://web.airdroid.com/“ buvo prisijungta prie G. N. priklausančio telefono „Samsung SM-A415F“. Nešiojamajame kompiuteryje „MacBook Pro A1502“ rasta kompiuterio ekrano vaizdo kopija (failas „Screenshot 2021-07-23 at 22.45.00.png“) ir įrašai interneto naršyklės „Chrome“ faile „*\023816.ldb“ leidžia teigti, kad 2021 m. liepos 23 d. prisijungimo prie nuotolinio įrenginio, kurio modelis „SM-A415F“, sesijos nuo 22:07:28 iki 23:24:37 metu buvo aktyvuota nuotolinio įrenginio vaizdo kamera perduodamo vaizdo peržiūra. A. B. nešiojamojo kompiuterio „MacBook Pro A1502“ kataloge „\Data\Users\aurimasbutvilauskas\Documents\GN\Other\“ rasti nuotraukų failai (kompiuterio ekrano vaizdo kopijos), kuriuose matomas G. N. „Facebooko“ profilio susirašinėjimas.

25. Remdamasis šiais ištirtais teismo posėdyje įrodymais, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. B. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 11 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d. naudodamasis „AirDroid“ programa nuotoliniu būdu prisijungė prie G. N. telefono, šių sesijų metu naudodamas failų naršyklę naršė jos telefone, jų metu atvėrė ne mažiau kaip 1 545 telefone buvusius failus, taip pat aktyvavo telefono kamera perduodamo vaizdo peržiūrą ir telefono mikrofonu perduodamo garso perklausą. Taigi jis ne tik peržiūrėjo sugyventinės telefone esančią informaciją, bet ir su telefono kamera bei mikrofonu fiksavo jos kasdienę veiklą. Tokio pobūdžio duomenys ir asmens veikla yra privataus gyvenimo dalis. Todėl tokie A. B. veiksmai apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip informacijos apie privatų sugyventinės gyvenimą rinkimas ir kvalifikuoti pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.

26. Sugretinęs duomenis, kurie gauti specialistui atlikus nukentėjusiosios G. N. telefono tyrimą, su duomenimis, gautais specialistui atlikus iš A. B. paimtų mobiliojo ryšio telefono, nešiojamojo kompiuterio ir planšetinio kompiuterio tyrimą, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuotolinis prisijungimas prie G. N. telefono, jos telefono kameros perduodamo vaizdo peržiūra, telefono mikrofonu perduodamo garso perklausa buvo vykdoma panaudojant A. B. priklausančius įrenginius. Tokie A. B. veiksmai atlikti neturint telefono savininkės G. N. sutikimo, jai nežinant, jog į jos telefoną buvo įdiegta programa, leidžianti prisijungti prie šio telefono nuotoliniu būdu. A. B. nukentėjusiosios telefono informacinę sistemą suklaidino tokiu būdu, tarsi teisėtas šio telefono valdytojas būtų išreiškęs savo valią į telefoną įdiegti programą „AirDroid“ ir suteikti šiai programai teisę jos veikimo metu naudoti įrenginio kamerą, mikrofoną, pasiekti įrenginio kontaktus, gauti informaciją apie įrenginio vietą, skambučių žurnalą. Taigi be G. N. žinios ir sutikimo įdiegdamas programą „AirDroid“, leidžiančią nuotoliniu būdu prisijungti prie jos įrenginio, kaltinamasis, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, sudarė sau technines galimybes iš jam priklausančių įrenginių pasiekti G. N. telefono failus ir kitą jame esančią medžiagą, aktyvuoti vaizdo peržiūrą ir garso perklausą. Nesant šių veiksmų (programos „AirDroid“ įdiegimo ir prisijungimo prie jos nuotoliniu būdu), G. N. telefono ir jame esančių failų pasiekimas, telefono vaizdo kameros ir mikrofono aktyvavimas iš kitų įrenginių nuotoliniu būdu nebūtų įmanomas. Todėl tokie A. B. veiksmai teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį.

27. Apeliantas akcentuodamas aplinkybę, jog prisijungti prie kito įrenginio naudojantis programa „AirDroid“ nuotoliniu būdu galima tik vieninteliu atveju, jeigu yra įsigyta mokama programa, o jis mokamos programos „AirDroid“ nebuvo įsigijęs ir į sugyventinės telefoną instaliavo nemokamą programą, nutyli byloje nustatytą aplinkybę, jog sugyventinės telefono „Samsung SM-A415F“ (IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) programos „AirDroid“ „log“ failuose rasti įrašai apie tai, kad tam tikru „AirDroid“ paslaugos funkcionalumu (nuotolinio įrenginio vaizdo kameros ir mikrofono aktyvavimas) buvo naudojamasi ilgiau nei vieną dieną ir buvo naudojama būtent mokama „AirDroid“ paslauga (t. 2, b. l. 83–88). Kartu pažymėtina, jog vien tai, kad A. B. nešiojamajame kompiuteryje ir planšetiniame kompiuteryje specialistai nerado įdiegtos programos „AirDroid“, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog naudojantis šiais įrenginiais buvo jungtasi prie G. N. telefono. Teisme specialistas D. Š. paaiškino, kad, į telefoną įdiegus programą „AirDroid“ ir sukonfigūravus jos paskyrą, prie telefono galima jungtis per interneto naršyklę, t. y. per „AirDroid“ programos interneto tinklalapį, kas ir buvo nustatyta aktualiu atveju.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, nutylėdamas jam nepalankių aptartų specialistų išvadų turinį, akivaizdžiai gudrauja, pateikdamas vis tas pačias išsigalvotas savo veiksmų versijas, kurios jau yra patikrintos ir paneigtos apylinkės teismo posėdyje objektyviai ištirtais įrodymais ir jų visuma. Įrodymų visumos ištyrimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

29. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aktualiu atveju byloje leistinais, patikimais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma yra įrodyta, kad apeliantas suprato jam inkriminuotų veiksmų neteisėtumą, numatė galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti. Apeliantas nusikalstamo elgesio prieš sugyventinę nenutraukė, stebėjo, fiksavo jos atliekamus veiksmus su telefono aparatu, telefone esančią informaciją, jos buvimo vietą, atliekamus veiksmus kasdienybėje ir įgijo bei laikė jos nuotraukas, jos privataus susirašinėjimo su kitais asmenimis tekstus bei kitus duomenis, esančius jos telefono aparate „Samsung SM-A415F“, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų jos gyvenimą. Apeliantas kiekvieną iš aptariamų nusikalstamų veikų padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl už tokį elgesį jis neturi likti nenubaustas. Nuosprendyje apylinkės teismo išvados yra pagrįstos įrodymų visuma, juridiškai motyvuotos. Nuosprendis priimtas išsamiai, objektyviai išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ginčijamų veikų pobūdį. Apeliacinio skundo, kuriuo grindžiamas A. B. tariamas nekaltumas, motyvai yra argumentuotai paneigti nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais ir išvadomis. Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria nuosprendžio motyvams dėl A. B. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 167 straipsnio 1 dalį ir BK 198¹straipsnio 1 dalį. Todėl panaikinti nuosprendžio remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bausmės

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, daro išvadą, jog apylinkės teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą A. B., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skirdamas bausmes ir nustatydamas jų rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę (vedęs, turi vidurinį išsilavinimą, vykdo individualią veiklą, anksčiau teistas, teistumas išnykęs), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo nenustatyta, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nepripažino padaręs nusikalstamas veikas, neišreiškė gailesčio dėl jų padarymo, nukentėjusiosios neatsiprašė. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog nuosprendžiu jam skirta bausmė yra per griežta ir galėtų būti pakeista į švelnesnę – viešųjų darbų bausmę.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 167 straipsnio 1 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės teisingai subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu teisingai subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrintina bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir paskirtas 80 MGL (4 000 Eur) bauda. Taigi apelianto norimos viešųjų darbų bausmės jam parinkimas šiuo atveju nepasiektų bausmės tikslų, leistų jo sąmonėje formuotis pernelyg švelnaus nubaudimo nuotaikoms. Ankstesni apelianto teistumai rodo, kad jis jau buvo baustas griežčiausia – laisvės atėmimo bausme, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikalstamo elgesio. Be to, jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirta laisvės apribojimo bausmė nėra griežčiausia šio straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausmė. Sankcijoje numatytos dar griežtesnės – arešto, laisvės atėmimo bausmės.

32. Įvertinęs A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad jis smurtavo prieš tuo metu buvusią savo šeimos narę – sugyventinę G. N., apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 72² straipsniu ir skyrė A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatė 10 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Dėl turto konfiskavimo

33. Priešingai, nei mano apeliantas, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai iš jo konfiskavo telefono aparatą „Samsung SM-G975F/DS“, planšetinį kompiuterį „iPad“, modelis „A1567“, ir nešiojamąjį kompiuterį „MacBook Pro“, modelis „A1502“. Būtent šiais įrenginiais A. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje ir BK 198¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl šie daiktai pagrįstai pripažinti šių nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti iš kaltinamojo.

Dėl civilinių ieškinių

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (nusikalstamų veikų pasekmes, nukentėjusiosios, kaltinamojo elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes), atsižvelgdama į nuteistojo A. B. turtinę padėtį (dirba), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, konstatuoja, kad iš A. B. nukentėjusiajai G. N. priteista iš viso 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus.

35. Nustatęs, kad nukentėjusiosios G. N. gydymo išlaidos pagrįstos bylos įrodymais, apylinkės teismas pagrįstai visiškai tenkino civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir Ligonių kasai iš nuteistojo priteisė 34,23 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

36. Nustatęs, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. N. prašymas priteisti patirtas 1 200 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (t. 4, b. l. 8–10, 152–154, t. 5, b. l. 73–75) ir ji naudojosi advokato R. L. teisine pagalba ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, vadovaudamasis BK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas pagrįstai šias išlaidas, kurių dydžio kaltinimasis neginčijo, priteisė jai iš nuteistojo A. B..

37. Pažymėtina, kad BK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar su jų sutikimu – kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir priteisti jam jo pirmosios instancijos teisme turėtas išlaidas gynėjo advokato E. O. pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.