- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-335-468/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00050-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-11 nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas jos turtui 6 mėnesių laikotarpiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
2. Siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius ir turto konfiskavimą ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į kaltinamojo T. J. sutuoktinės S. J. nuosavybę: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis ir bylą perdavus į teismą laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-11 nutartimi 6 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
3. Skundu S. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-11 nutartį panaikinti.
3.1. S. J. vertinimu, apylinkės teismas nesigilino į byloje esančias faktines aplinkybes, priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas grindžiamas iš esmės vien prokurorės nuomone, jog kaltinamasis T. J. žinodamas, jog dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekdamas paslėpti turtą ir išvengti galimo turto konfiskavimo ir galimo civilinio ieškinio užtikrinimo sudarė fiktyvią sutartį, kuria perleido turtą S. J., o ne objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis. Pažymi, kad byloje yra rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog turtas, kuriam pritaikytas ir pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra teisėtai, sąžiningai įgytas S. J. ir su T. J. pareikštais kaltinimais neturi jokių sąsajų. S. J. teigimu, jie su T. J. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), gyveno nuomojamame bute, todėl 2013 m. viduryje nusprendė įsigyti turtą, ji siekdama santuokos nutraukimo atveju išvengti nesutarimų ir apsaugoti savo ir savo vaikų interesus siekė būstą įgyti asmenine nuosavybės teise, o T. J. tam neprieštaravo.
3.2. Nurodo, kad priimant sprendimą įsigyti būstą ji asmeniškai disponavo 43 000 litų suma, o likusią turto kainos dalį ketino pasiskolinti iš kredito įstaigos, 2013 m. pabaigoje surado būstą, už kurį pardavėja pageidavo gauti 375 000 Lt sumą. Siekdama gauti būsto kreditą ji kreipėsi į kredito įstaigas, tačiau buvo patikinta, jog jos gaunamos pajamos nėra pakankamos norimam kreditui gauti, o atsižvelgiant į tai, kad ji yra santuokoje, bendraskoliu ir laiduotoju kreditavimo santykiuose privalo dalyvauti ir jos sutuoktinis. Esant tokiai kredito įstaigų pozicijai, T. J. su S. J. nusprendė tapti bendraskoliais ir susitarė, jog kredito įmokas kredito įstaigai mokės asmeniškai S. J. savo piniginėmis lėšomis. Pažymi, kad su T. J. nusprendė turtą pirkti bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš savo asmeninių lėšų bendrai turto pardavėjai sumokėdami 63 000 litų (43 000 Lt S. J. dalis ir 20 000 litų T. J. dalis), o likusią turto kainos dalį apmokėti iš kredito įstaigos gautu būsto kreditu. S. J. teigimu, jie su T. J. susitarė, kad jai iš savo asmeninių lėšų grąžinus T. J. jo sumokėtą 20 000 litų turto kainos dalį, turtas taps S. J. asmenine nuosavybe.
3.3. Pažymi, kad 2010-01-17 su AB „SEB bankas“ sudarė kredito sutartį, kuria kartu su T. J. tapo bendraskoliais ir gavo kreditą turtui įsigyti. Nurodo, kad kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas vyko bankui nurašant pinigų sumas iš T. J. atsiskaitomosios sąskaitos, vykdydama susitarimą ji iš savo asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos banke pervesdavo pinigus į T. J. banko sąskaitą arba tiesiog paduodavo grynaisiais pinigais, tą patvirtina dokumentai, pridėti prie 2018-01-09 skundo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. S. J. teigimu, ji, siekdama užbaigti susitarimą su T. J., teisės aktų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) sudarė vedybinę sutartį ir sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, šia sutartimi pasidalino santuokos metu įgytą santuokinį turtą bei automobilį. Nurodo, kad vykdydama šią sutartį sumokėjo T. J. 30 000 litų kompensaciją, t. y. grąžino jo sumokėtą 20 000 litų turto kainos dalį bei atlygino santuokos metu įgyto ir jos vardu registruoto automobilio vertę (10 000 litų). S. J. teigimu, T. J. sumokėtą pinigų sumą pasiskolino iš savo mamos (20 000 litų gavo mokėjimo pavedimu ir 10 000 litų gavo grynais pinigais), kuriai skolą grąžino joms su mama 2015-07-23 pardavusi joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini).
3.4. Nurodo, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas prieštarauja BK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatoms, sąžiningumo ir teisingumo principams, neproporcingai apriboja S. J. konstitucinę teisę į nuosavybę. Pažymi, kad ji nėra subjektas, kurio turtui gali būti pritaikytas apribojimas, nėra įtariamoji ar asmuo, materialiai atsakingas už T. J. veiksmus, bei neturi nusikalstamu būdu įgyto ar konfiskuotino turto, todėl lieka neaišku, kodėl nuspręsta paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje neegzistuoja nei objektyvios, nei subjektyvios aplinkybės, kurios sudarytų konstruktyvų pagrindą teigti, kad S. J. žinojo, galėjo ir turėjo suprasti, kad jos turtas jai perleistas siekiant paslėpti turtą ir išvengti galimo turto konfiskavimo ar civilinio ieškinio. Pažymi, kad ji ikiteisminio tyrimo metu pateikė turto įsigijimo dokumentus, kurie patvirtina, kad elgėsi apdariai ir rūpestingai. Nurodo, kad svetimu, o ne kaltinamajam priklausančiu, turtu negali būti užtikrinamas galimas turto konfiskavimas ar civilinis ieškinys.
3.5. Pažymi, kad prokurorės teiginiai, jog T. J. su S. J. sudarė fiktyvią turto perleidimo sutartį, yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Nurodo, jog 2014-08-20 sudaryta vedybų sutartis atitinka visus įstatymų reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, kad ši sutartis yra galiojanti ir nepanaikinta jokia teismo nutartimi ir sprendimu, jai nėra pateikti pranešimai apie įtarimą ar atliekamas koks nors ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu dėl galimo vedybų sutarties suklastojimo. Nurodo, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog T. J. apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą pirmą kartą sužinojo tik 2017-11-14, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo vedybų sutarties sudarymo. Pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018-02-26 nutartyje pažymėjo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali būti grindžiamas vien tikimybe, jog lėšos gali būti gautos neteisėtu būdu, todėl prokurorės pareiga nedelsiant surinkti visus reikšmingus duomenis S. J. ir T. J. lėšų kilmei ir teisėtumui pagrįsti, o nenustačius procesinę prievartos priemonę pagrindžiančių aplinkybių, ji turi būti nutraukta, tačiau po šios nutarties paskelbimo net nebuvo rinkti jokie duomenys apie jos ir T. J. lėšų kilmę ir teisėtumą, todėl, S. J. manymu, tokių duomenų baudžiamojoje byloje ir nėra ir procesinės prievartos priemonė turi būti nutraukta.