Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-397-312/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-14
Bylos Nr.
1S-397-312/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00050-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Civilinis ieškovas
„E.“
Kaltinamasis
D. J.
Advokatai
Mantas Valiukas
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-397-312/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00050-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.2; 2.3.2.1.3.5.1; 2.14.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinio ieškovo „E.“ atstovo advokato Manto Valiuko (toliau tekste – ir Civilinio ieškovo atstovas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino taikymo kaltinamojo D. J. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. sausio 11 d. gautas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla Nr. 1-733-1034/2023, kurioje D. J., be kita ko, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad suklastojo dokumentus ir juos panaudojo bei savo ir kitų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu, pasiskirstę vaidmenimis su T. J., N. G. ir N. K., iš anksto susitarę savo ir kitų naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – iš draudimo bendrovės „E.“ neteisėtai gauti draudimo išmokas už tariamai eismo įvykyje sugadintas transporto priemones, veikdami kartu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, įrašė žinomai melagingus duomenis į 2012 m. gruodžio 28 d. eismo įvykio deklaraciją, kad neva 2012 m. gruodžio 28 d. 16.00 val., Šiltnamių g., Vilniuje, eismo įvykio metu buvo sugadintos transporto priemonės „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į 2012 m. gruodžio 31 d. Transporto priemonės apžiūros defektų aktą apie automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus ir numatomą remontą, ir pateikė šiuos suklastotus dokumentus, kurių pagrindu draudimo bendrovės „E.“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus ekspertas T. J., žinodamas, kad minėto eismo įvykio nebuvo, atliko žalų Nr. 2085890-2850_1-001 ir Nr. 412705-0851_1-001 reguliavimą, įrašė žinomai melagingus duomenis, kad 2012 m. gruodžio 28 d. apie 16.00 val., Šiltnamių g., Vilniuje, N. K., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. K., išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą ir kliudė jo (D. J.) vairuojamą automobilį „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. G., kaip Žalų administravimo skyriaus vadovas, žinodamas, kad minėto eismo įvykio nebuvo, patvirtino T. J. apskaičiuotas draudimo išmokas, po ko tęsiant nusikalstamą veiką, 2013 m. sausio 18 d. apie nusikalstamą sumanymą nieko nežinančiam J. K. už automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta 24 104,16 Lt (kas sudaro 6981,05 Eur), o 2013 m. sausio 18 d. jam (D. J.) už automobilį „Mercedes Benz“, S320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta 28 799,69 Lt (kas sudaro 8340,97 Eur) draudimo išmoka, šiais bendrais veiksmais suklastojo dokumentus ir juos panaudojo bei savo ir kitų naudai apgaule įgijo draudimo bendrovei „E.“ priklausantį didelės ‒ 15 322,02 Eur vertės turtą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-733-1034/2023 perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. prašė nutraukti baudžiamąją bylą, jeigu yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi kaltinamojo D. J. prašymas jo atžvilgiu taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį tenkintas iš dalies. Baudžiamoji byla Nr. 1-733-1034/2023 D. J. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai

5. Civilinio ieškovo „E.“ atstovo advokato Manto Valiuko skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-733-1034/2023 D. J. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama teismo nutartis pažeidžia civilinio ieškovo interesus, kadangi dėl skundžiamos nutarties, taip pat ir dėl kitų kaltinamųjų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. priimtų nutarčių, 2023 m. balandžio 13 d. pateiktas į bylą patikslintas civilinis ieškinys negalės būti išnagrinėtas, o civilinis ieškovas privalės pareikšti atskirus 22 ieškinius kaltinamiesiems civilinio proceso tvarka, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Atkreipiamas dėmesys, kad civilinių ieškinių pareiškimas civilinio proceso tvarka yra būtinas tam, kad būtų sustabdyti ieškinio senaties terminai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 1 dalis). Anot civilinio ieškovo atstovo, civilinio proceso tvarka pareikšti ieškiniai negalės būti nagrinėjami, o civilinės bylos privalės būti sustabdytos, kol nebus išnagrinėta ši baudžiamoji byla dėl pagrindinių kaltinamųjų N. G. ir T. J., kadangi tai yra privalomasis bylos stabdymo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Šalies argumentai

5.2. Toliau skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019, pateiktu išaiškinimu, jog baudžiamasis procesas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui galimas tik esant sąlygai – kaltinamojo reikalavimui tęsti tokį procesą. Civilinio ieškovo atstovo manymu, nurodytas BPK normų aiškinimas prieštarauja 2016 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau tekste – ir Konstitucinis Teismas) nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau tekste – ir Nutarimas) pateiktiems išaiškinimams, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016, pateiktiems išaiškinimams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-693/2018, suformuotai kasacinio teismo praktikai, kurioje buvo tenkintas prokuroro skundas ir panaikintas bylos nutraukimas kaltinamiesiems dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

5.3. Skunde pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016, pažymėjo, jog suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminui (BK 95 straipsnis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

5.4. Civilinio ieškovo atstovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartyje Nr. 2K-P-31-746/2016 pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą, 2016 m. birželio 27 d. Nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau tekste – ir Konstitucija), jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Pažymima, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo, pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminas, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

5.5. Akcentuojama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016, atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas šiuo Nutarimu pripažino, kad Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja pirmiau nurodytos BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies ir 327 straipsnio 1 punkto nuostatos tiek, kiek įgalioja suėjus senaties terminui nutraukti procesą pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape arba pradėjus bylą nagrinėti, bet teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat apeliacinės instancijos teisme panaikinant pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukiant bylą, apeliacinės instancijos teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos.

5.6. Civilinio ieškovo atstovo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodytos BPK nuostatų aiškinimas, jog baudžiamasis procesas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui galimas tik esant sąlygai – kaltinamojo reikalavimui tęsti tokį procesą, iš esmės atitinka pirmiau nurodytą situaciją, kurią Konstitucinis Teismas pripažino kaip prieštaraujančią Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, nes baudžiamasis procesas skundžiamoje nutartyje nutraukiamas suėjus senaties terminui, bet teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

5.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016, pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi oficialiai paskelbtais Konstitucinio Teismo nutarimais (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1,2 ir 4 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos.

5.8. Skunde pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas pirmiau nurodytą Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatą tiesiogiai perkėlė į BPK (2017 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 ir 451 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-805). BPK 303 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas taip pat nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Taigi, įstatymo leidėjas aiškiai įtvirtino nuostatą, jog bylos nutraukiamos suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui tik ją išnagrinėjus ir nustačius pareikšto kaltinimo pagrįstumą ir tai nesiejama su kaltinamojo noru ar nenoru tęsti bylos nagrinėjimą.

5.9. Pažymima, jog Konstitucinis Teismas išaiškino, kad BPK 235 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 4 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 327 straipsnio 1 punkte (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos teismui nutraukti baudžiamąją bylą neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo, nenustačius, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas. Civilinio ieškovo atstovo vertinimu, pagal šį teisinį reguliavimą teismas negali veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta tiesa ir teisingai išspręstas asmens kaltumo klausimas. Tokiu teisiniu reguliavimu nepaisoma iš Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančios asmens teisės į tinkamą teismo proceso reikalavimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo 8.2 punktas).

Šalies argumentai

5.10. Be to, Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, jog pagal BPK 235 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 4 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 327 straipsnio 1 punkte (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, vertinamą kartu su nustatytuoju BK 95 straipsnyje (2010 m. birželio 15 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), teismui neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo ir nutraukus bylą dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino, sudaromas įspūdis, kad kaltinamasis nebuvo nuteistas tik dėl to, kad suėjo minėti terminai.

5.11. Civilinio ieškovo atstovas pastebi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu, laikantis BPK reikalavimų, kaltinimas gali būti tikslinamas ir keičiamas, todėl gali keistis ir kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta ar kitos aplinkybės. Civilinio ieškovo atstovo vertinimu, baudžiamoji byla turi būti nagrinėjama iš esmės ir tik baigiamajame teismo akte turi būti konstatuota, koks sprendimas kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu yra priimamas. Nurodoma, kad šiame etape skubotas baudžiamosios bylos nutraukimas atskirų kaltinamųjų atžvilgiu apsunkins baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir teisingumo įgyvendinimą.

5.12. Kaip teigiama skunde, nepaisant to, jog Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. Nutarime buvo tiriama ankstesnė BPK 3 straipsnio redakcija, tačiau jame Konstitucinis Teismas išreiškė poziciją, jog neatsižvelgiant į tai, kokia yra kaltinamojo pozicija, t. y. prašo jis ar neprašo, teismas vykdo teisingumą ir turi nustatyti tiesą, taigi, turi nagrinėti bylą iš esmės ir nustatyti, ar asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju teismas, neišnagrinėjęs baudžiamosios bylos iš esmės ir nenustatęs, ar kaltinimai buvo pagrįsti, nesilaikė Konstitucinio Teismo nutarimo, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-693/2018 suformuotos kasacinio teismo praktikos.

5.13. Akcentuojama, jog BPK 3 straipsnio papildymas 3 dalimi negali būti vertinamas tokiu būdu, kad paneigtų 2016 m. birželio 27 d. Konstitucinio Teismo išvadą, suformuotą šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte, t. y. kad baudžiamoji byla negali būti nutraukta neišsprendus, ar kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas. Konstitucinis Teismas pripažino, jog būtent galimybė, kad baudžiamoji byla gali būti nutraukta neišsprendus, ar asmuo buvo pagrįstai kaltinamas, prieštarauja Konstitucijai ir tai turi būti suvokiama bei aiškinama taip, jog visais atvejais teismui privalo nustatyti šią aplinkybę.

5.14. Apibendrinant skundo argumentus, pažymima, kad civilinis ieškovas turi konstitucinę teisę reikalauti žalos atlyginimo, gauti bent moralinę satisfakciją, sužinoti, ar jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika ir kas už tai atsakingas. Aiškinimas, jog procesas nutraukiamas tik tuo atveju, kai kaltinamasis nereikalauja tęsti proceso, civilinio ieškovo atstovo manymu, prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui. Jo vertinimu, sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą 32 kaltinamųjų atžvilgiu, lėmė esminį BPK pažeidimą, todėl skundžiama nutartis naikintina.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Civilinio ieškovo „E.“ atstovo advokato Manto Valiuko skundas atmetamas

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir skundžiama teismo nutartimi, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

8. BK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu suėjo senatis jam priimti. BPK 3 straipsnio 1 dalyje išvardytos aplinkybės, kurias nustačius baudžiamasis procesas yra negalimas. Viena iš tokių aplinkybių – apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Tuo atveju, jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė (suėjęs senaties terminas) ir jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, pirmosios instancijos teismas priima nutartį bylą nutraukti šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti teisme metu (BPK 235 straipsnio 1 dalis) arba bylą nagrinėjant (pradėjus nagrinėti) teisiamajame posėdyje (BPK 254 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-307/2021).

9. Civilinio ieškovo atstovo vertinimas, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019, pateiktas išaiškinimas, jog baudžiamasis procesas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui galimas tik esant sąlygai – kaltinamojo reikalavimui tęsti tokį procesą, prieštarauja tiek Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimui, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016, pateiktiems išaiškinimams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-693/2018, suformuotai kasacinio teismo praktikai, yra nepagrįstas.

10. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 ir 451 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-805 buvo pakeistos BPK nuostatos, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktus išaiškinimus. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bylos nutraukimas teismo nutartimi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui negalimas tuo atveju, jeigu kaltinamas asmuo reikalauja tęsti procesą; tokiu atveju, kaip minėta, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima vieną iš sprendimų – ją nutraukia arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad baudžiamasis procesas (teisminis nagrinėjimas) suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui galimas tik esant sąlygai – kaltinamojo reikalavimui tęsti tokį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019).

11. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad po minėto Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016 formuojama kasacinė praktika pasikeitė. Teismui bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad dėl byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos yra suėję senaties terminai, negalima paneigti konstitucinėje jurisprudencijoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktikoje suformuotų, iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančių reikalavimų sprendimams, kuriais asmuo nepripažįstamas kaltu. Tokiais atvejais baigiamajame teismo akte neturi būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui ir nusikalstamos veikos turi būti aprašytos neperžengiant įtarimo (kaltinimo) būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016; 2K-55-699/2017). Tačiau ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tapo nebeaktuali po BPK 3 straipsnio (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija) pakeitimo.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad BPK 3 straipsnyje (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą. Šiuo nutarimu, be kita ko, BPK 254 straipsnio 4 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kad BPK 3 straipsnio 3 dalyje (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo įveikta Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 5 dalis) ar kad BPK 3 straipsnio 3 dalis (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija) prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019).

13. Aukštesnysis teismas atkreipia civilinio ieškovo atstovo dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-693/2018, nėra aktuali nagrinėjamos situacijos kontekste. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, kurį apeliacinės instancijos teismas paliko galioti, o kasacinės instancijos teismas tenkino prokuroro skundą ir grąžino apeliacinės instancijos teismui dėl to, kad buvo nustatyta, jog asmenys nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o ne dėl to, kad buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Todėl civilinio ieškovo atstovo skundo argumentas laikomas teisiškai nepagrįstu.

14. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams ir kaltinamajam D. J. pateikus prašymą nutraukti bylą (nereikalaujant tęsti baudžiamojo proceso), atsirado aplinkybė, nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija), dėl kurios baudžiamasis procesas (tolesnis teisminis nagrinėjimas) nebuvo galimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nutraukti baudžiamąją bylą D. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BPK 3 straipsnyje (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija) įtvirtintų reikalavimų nepažeidė.

15. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo civilinio ieškovo atstovas, taip pat nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartis pažeidžia civilinio ieškovo interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje kasacinėje praktikoje pažymima, kad iš BPK 115 straipsnio nuostatų išplaukia, jog visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį arba pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinį, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o toks šioje byloje suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui negalimas. Nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties – BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – ir civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, civiliniam ieškovui išlieka teisė reikšti civilinį ieškinį asmenims, kuriems byla nutraukta, civilinio proceso tvarka. Taigi, civilinė teisinė atsakomybė (jei tokia yra) ir civilinio ieškovo teisė į žalos atlyginimą gali būti įgyvendintos, tačiau ne baudžiamajame procese, pasibaigusiame jo nutraukimu, kai yra nustatyta aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019).

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, teisės taikymo klaidų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio ieškovo „E.“ atstovo advokato Manto Valiuko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino taikymo kaltinamojo D. J. atžvilgiu.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė