Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

1. L. T. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2003 m. sausio 17 d. iki 2010 m. sausio 26 d. būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „duomenys neskelbtini“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota – V. A. G. g. 2, Vilniuje) direktore bei viena iš akcininkių, nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2014 m. sausio 17 d., bendrovės veiklos vietose, t. y. Vilniaus ir Panevėžio miestuose, atstovaudama šiai bendrovei ir veikdama jos vardu, kuriai taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Nr. IX-1889) 37 straipsnio reikalavimus, žinodama apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir galimą nemokumą, nevykdydama įsipareigojimų kreditoriams ir akivaizdžiai gresiant bendrovės bankrotui, kuris 2010 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi buvo paskelbtas kreditorių iniciatyva, išvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms ir atsiskaitymams su kreditoriais padengti, sudarydama apsimestinį sandorį, taip padarant turtinės žalos kreditoriams, o vėliau siekė šį turtą legalizuoti, t. y. turėdama išankstinį tikslą išvaistyti dėl užimamų pareigų savo žinioje buvusį UAB „duomenys neskelbtini“ nekilnojamąjį turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jai kaip direktorei 2009 m. spalio 29 d. pasirašius minėtų patalpų apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį su D. P., žinant, jog D. P. nesumokės bendrovei sutartyje nurodytų piniginių lėšų – 300 000 Lt už tariamai perkamas patalpas, nuo 2010 m. sausio 27 d. akcininkių sprendimu paskyrus bendrovės direktoriumi R. J., kuris žinodamas apie apsimestinį sandorį, kaip direktorius melagingai patvirtino parašu 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini), kad gavo iš D. P. pinigines lėšas. Tokiu būdu, L. T. išvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, už 300 000 Lt vertės, t. y. perrašius teisinę pastato registraciją D. P. vardu, po to sudarė galimybę direktoriui R. J. apgaulingai organizuoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, klastojant dokumentus, siekiant melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų 400 000 Lt (iš jų 300 000 Lt tariamai gautų už parduotuvės patalpų pardavimą) kasoje panaudojimą, 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai perkant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 vnt. 400 000 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 400 000 Lt.

1.1. L. T. tęsdama savo nusikalstamą veiką ir žinodama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas – patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra jos nusikalstamais veiksmais pagal 2009 m. spalio 29 d. apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį išvaistytos ir perleistos tretiesiems asmenims, t. y. D. P., kita 2010 m. rugsėjo 7 d. apsimestine pirkimo-pardavimo sutartimi tariamai parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini)), o šiai bendrovei 2011 m. rugsėjo 26 d. apsimestine pirkimo-pardavimo sutartimi tariamai pardavus patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje), kuri šias patalpas įgijo per direktorių D. K., realiai nemokėdama pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žinodama, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, pasitelkusi D. K., kuris nežinojo apie jos nusikalstamus veiksmus išvaistant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias patalpas ir jam būnant tik formaliu bendrovės direktoriumi, įteisino šias patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ir būdama faktinė šių patalpų savininkė bei valdytoja, 2011 – 2013 metais nuomodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu šias patalpas kitiems asmenims, faktiškai dalyvaudama bandant šias patalpas parduoti, 2013 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarius preliminarias sutartis su patalpų pirkėjais, bendravo su nekilnojamo turto agentūros atstovais, derindama patalpų kainą, pardavimo sąlygas, t. y. faktiškai sudarydama tariamus patalpų pirkimo-pardavimo sandorius fizinių ir juridinių asmenų vardu bei šias patalpas panaudodama komercinėje veikloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gaunant pajamas už nuomą, avansinį būsimų pirkėjų 18 000 Lt mokėjimą už preliminarias sutartis, taip siekdama nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai priklausiusį, jos pačios išvaistytą didelės vertės svetimą turtą, nors žinodama, kad patalpos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytos nusikalstamu būdu. Tokiu būdu, L. T. išvaistė jos žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – patalpas už 300 000 Lt vertės, dėl ko bendrovė neteko nuosavybės teisių į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kurios galėjo būti panaudotos skoloms ir atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais padengti bei nusikalstamu būdu įgytas patalpas kitos bendrovės vardu legalizavo ir siekė jas parduoti iki 2014 m. sausio 17 d., t. y. kai buvo pritaikytas teisėsaugos institucijų laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šias patalpas.

2. R. J. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2010 m. sausio 27 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota – (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktoriumi, nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. spalio 22 d., Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti dėl užimamų pareigų jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, pasinaudodamas užimamomis pareigomis vykdomais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko įgaliojimais, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje numatytus rekvizitus“, apgaulingai organizavo teisės aktais reikalaujamą bendrovės „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagaminęs žinomai netikrus dokumentus ir klastodamas apskaitos dokumentus, juos pateikdamas apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinančiai apie jo nusikalstamus veiksmus, kad įtrauktų į buhalterinę apskaitą, siekiant melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų gavimą ir jų panaudojimą.

Veikos padarymo aplinkybės:

2.1. R. J. žinodamas, kad buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. A.-T. pagal 2009 m. spalio 29 d. pasirašytą apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėja D. P. dėl bendrovei priklausiusių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, D. P. realiai nesumokant sutartyje nurodytų piniginių lėšų – 300 000 Lt už tariamai perkamą pastatą, jis (R. J.) 2010 m. sausio 28 d. kaip bendrovės direktorius melagingai patvirtino parašu 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini), kad gavo iš D. P. minėtus grynuosius pinigus – 300 000 Lt, kuriuos 2010 m. sausio 27 – 31 d. kasos knygoje pagal 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) užfiksavo kaip gautas 300 000 Lt kasos pajamas. Po to žinodamas apie realios ūkinės finansinės veiklos nevykdančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios formaliu direktoriumi jis buvo nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. pagal akcininkų sprendimą) veiklą ir dirbtinai padidintą akcijų vertę, 2010 m. vasario mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, atspausdinęs žinomai netikrą 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje patvirtino kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, savo parašu žinomai melagingus duomenis, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 5 000 vnt. už 400 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje) akcijų, kurių vertė 400 000 Lt. R. J. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario – balandžio mėnesiais, tyrimo metu nenustatytą dieną, išgalvotų ir nedirbančių asmenų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės A. A. ir direktoriaus pavaduotojo A. V. vardu atspausdino žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius: 2010 m. vasario 9 d. serijos (duomenys neskelbtini) už 350 000 Lt; 2010 m. balandžio 22 d. serijos (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt; 2010 m. balandžio 22 d. serijos (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt, įrašydamas žinomai melagingus duomenis, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010 m. spalio 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas už neva įsigytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2010 m. vasario – balandžio mėnesiais, tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba atspausdino tariamą atsiskaitymą pagal 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius: 2010 m. vasario 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 350 000 Lt; 2010 m. balandžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt; 2010 m. balandžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt, kuriuos patvirtinęs savo parašu, įrašė į 2010 m. vasario 6 d. – 2010 m. vasario 19 d. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą bei kaip kasininkas savo parašu patvirtino žinomai netikros UAB „(duomenys neskelbtini)“ 350 000 Lt sumos panaudojimą pagal 2010 m. vasario 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinančius duomenis ir įrašė į 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. balandžio 30 d. laikotarpio kasos knygą bei kaip kasininkas savo parašu patvirtino žinomai netikros 50 000 Lt sumos panaudojimą pagal kasos išlaidų orderius 2010 m. balandžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. balandžio 22 d. Nr. 237 patvirtinančius duomenis. Tokiais nusikalstamais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, R. J. siekė pagrįsti tariamai teisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų 400 000 Lt (iš jų 300 000 Lt tariamai gautų už patalpų pardavimą) iš kasos panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimui pagal imituojančius sandorius ir dokumentus, dėl ko nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. balandžio 22 d., iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei tuo pačiu pasisavino svetimą didelės vertės jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas už 100 000 Lt.

2.2. R. J. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, panaudojęs jam žinomų realios ūkinės finansinės veiklos nevykdančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, 2010 m. vasario mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba atspausdino žinomai netikrą 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią patvirtinęs savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašu, įtvirtino žinomai melagingus duomenis, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 5 000 vnt. už 400 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 400 000 Lt. Tokiu būdu, R. J. pagamino žinomai netikrą dokumentą ir jį panaudojo įtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. R. J. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba, išgalvotų asmenų, t. y. „UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės A. A. ir direktoriaus pavaduotojo A. V. vardu atspausdino žinomai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius: 2010 m. vasario 9 d. serijos (duomenys neskelbtini) už 350 000 Lt; 2010 m. balandžio 22 d. serijos (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt; 2010 m. balandžio 22 d. serijos (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt, įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas už neva įsigytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Tokiu būdu, R. J. pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo įtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

3. D. K. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota – (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktoriumi, tuo pačiu vykdančiu ir kasininko funkcijas, žinodamas, jog bendrovėje faktinė veikla realiai nebus vykdoma ir būdamas tik formaliu direktoriumi, nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 17 d., Vilniuje, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, klastodamas dokumentus ir suklastotus dokumentus pateikdamas buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei, nežinančiai apie jo nusikalstamą veiką, kad ji įtrauktų į apskaitą, taip tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, bei vykdydamas buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės ir direktorės L. A.-T. prašymus, 2011 m. rugsėjo 26 d. apsimestinėje Negyvenamosios patalpos pirkimo ir pardavimo sutartyje pasirašęs fiktyvų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2009 metais UAB „duomenys neskelbtini“ priklausiusių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijimą už 280 000 Lt, taip pat žinodamas, kad bendrovėje nėra piniginių lėšų ir nemokėdamas pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei pateikė minėtą apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį bei 2011 m. gruodžio 2 d. surašytą vekselio kopiją dėl tariamo 280 000 Lt gavimo iš užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“, bet nepateikęs jokių pirminių dokumentų, dėl ko apskaitoje nebuvo registruotas tariamų 280 000 Lt pinigų gavimas, taip pagal suklastotus dokumentus įteisino šias patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Po to L. A.-T. būnant faktine šių patalpų savininke ir valdytoja, D. K. 2011 – 2013 metais tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašant šių patalpų nuomos sutartis ir jas nuomojant kitiems asmenims, iš gautų už nuomą 46 621,61 Lt pajamų, dalį 39 000 Lt skolos sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal tariamą vekselio kopiją, kurios nepatvirtino jokiais apskaitos dokumentais ir jų nepateikė apskaitą tvarkančiai atstovei, nes pagal išrašytus jo kasos išlaidų orderius, t. y. 2013 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) – dėl 18 000 Lt ir 2013 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) – dėl 21 000 Lt, nepateikė jokių dokumentų, kad „(duomenys neskelbtini)“ minėtus pinigus gavo. D. K. 2013 m. spalio 24 d. tik pasirašius UAB „(duomenys neskelbtini)‘ vardu preliminarias sutartis su būsimais patalpų pirkėjais ir gavus į atsiskaitomąją bendrovės sąskaitą avansinį būsimų pirkėjų 18 000 Lt mokėjimą, o L. A.-T. faktiškai bendraujant su nekilnojamo turto agentūros atstovais, derinant patalpų kainą, pardavimo sąlygas, bandant šias patalpas parduoti, tokiu būdu D. K. apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, L. A.-T. siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai priklausiusį minėtą turtą, kuriam 2014 m. sausio 17 d. buvo pritaikytas teisėsaugos institucijų laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Dėl visų šių išvardintų pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 – 2014 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto 15-ame notaro biure, Vilniuje, veikdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. S. 2011 m. rugsėjo 23 d. įgaliojimą atstovauti bendrovę, suklastojo dokumentą, t. y. 2011 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo tarp jo (G. B.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. K. už 280 000 Lt, pasirašydamas apsimestinėje sutartyje bei žinodamas, kad pinigai nebus sumokėti, nes šios patalpos buvo įgytos 2010 metais taip pat nemokant pinigų, t. y. taip patvirtino įgytų patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktą.

5. D. P. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d., Vilniuje, dirbdama pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojo dokumentus, t. y. 2009 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp jos ir tuometinės direktorės L. A.-.T, pasirašydama apsimestinėje sutartyje ir iš anksto žinodama, jog nesumokės bendrovei sutartyje nurodytų piniginių lėšų – 300 000 Lt už tariamai perkamas patalpas, o vėliau pagal 2009 m. lapkričio 2 d. panaudos sutartį nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. vasario 2 d., leido nemokamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotis minėtomis patalpomis.

5.1. D. P. tęsdama nusikalstamą veiką, suklastojo, t. y. savo parašu melagingai patvirtino 2010 m. sausio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini), kad sumokėjo grynus pinigus – 300 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. J., taip sudarydama sąlygas jam žinomai suklastotą dokumentą panaudoti įtraukiant jį į bendrovės buhalterinę apskaitą bei sudarydama sąlygas buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei perrašyti L. A.-T. teisinę patalpų registraciją jos vardu.

5.2. Taip pat, D. P. toliau tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto 15-ame notaro biure, Vilniuje, suklastojo dokumentą, t. y. 2010 m. rugsėjo 7 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės R. S., pasirašydama apsimestinėje sutartyje ir melagingai patvirtindama, kad gavo sutartyje nurodytas pinigines lėšas – 300 000 Lt, taip patvirtindama įgytų patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktą.

6. R. S. buvo kaltinama tuo, kad 2010 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto 15-ame notaro biure, Vilniuje, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atstovaudama bendrovę, suklastojo dokumentą, t. y. 2010 m. rugsėjo 7 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo tarp jos ir D. P., pasirašydama apsimestinėje sutartyje ir melagingai patvirtindama, jog sumokėjo D. P. sutartyje nurodytas pinigines lėšas – 300 000 Lt už perkamas patalpas, nors realiai už jas nemokėjo ir taip patvirtino įgytų patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktą.

Žemesnės instancijos teismas

7.8.2. Skunde prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, buvo parduotos dėl to, kad bendrovei trūko apyvartinių lėšų, todėl tokiu būdu norėjo atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vykdyti veiklą. Apelianto vertinimu, šią nepagrįstą teismo išvadą, akivaizdžiai, paneigia specialisto išvada, kurioje pateikiami duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį iki bankroto iškėlimo, t. y. iki 2010 metų.

7.9. Prokuroras nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2009 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo fiktyvi. Apelianto vertinimo, šios sutarties fiktyvumą patvirtina tai, kad nei avansinis mokėjimas, nei apmokėjimas per trisdešimt dienų, nebuvo vykdomi, o praėjus sutartyje nurodytam terminui dėl apmokėjimo – reikalavimo taip pat niekas nepateikė. Akivaizdu, kad šiuo pirkimo-pardavimo sandoriu ar 2009 m. lapkričio 2 d. sudaryta panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią D. P. tariamai nupirktas patalpas iš karto išnuomojo nemokamai tai pačiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo siekiama jokios ekonominės naudos bendrovei, o tik tikslas iki bankroto paskelbimo perleisti šias patalpas asmenimis, kuriuos siejo giminystės ryšiai su L. T..

7.9.1. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog D. P. turėjo piniginių lėšų šioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įsigyti. Prokuroras nurodo, kad D. P. ikiteisminio tyrimo metu neįvardino nei asmens, nei patvirtinančių dokumentų dėl 300 000 Lt gavimo. Tuo tarpu, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pinigus pasiskolino iš J. Č.. Tačiau nei D. P., nei J. Č. negalėjo pateikti jokių faktinių duomenų ar patvirtinančių dokumentų dėl paskolintų pinigų.

7.9.2. Apelianto vertinimu, būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios D. P. bei liudytojos J. Č. parodymus, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs ir neįtikinami. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu D. P. teigė, jog šių patalpų reali pirkėja buvo moteris vardu L., kuriai buvo reikalingos šios patalpos, tačiau sutartį sudarė dėl to, kad buvo pažįstama su bendrovės direktorėmis. Vėlesnių apklausų metu nurodė, kad pagal paskolos sutartį pasiskolino 300 000 Lt iš moters vardu L., kuriuos sumokėjo R. J.. Taip pat D. P. nurodė ir tą aplinkybę, kad kai moteris vardu L. pareikalavo atiduoti pinigus, ji pradėjo ieškoti pirkėjo šioms patalpos. Paaiškino, kad šias patalpas nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja R. S., o pinigus atidavė. Tuo tarpu, liudytoja J. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad piniginės lėšos, kurias skolino D. P., priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad šios bendrovės buhalterė A. nurodė, kad direktorei J. Č. iš bendrovės kasos 300 000 Lt skolinta nebuvo.

7.10. Prokuroro nuomone, šios pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad D. P. realiai piniginių lėšų neturėjo ir jų R. J. nesumokėjo pagal 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini). Nors R. J. teisiamajame posėdyje teigė, kad už šiuos pinigus pagal 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tačiau šių kaltinamojo parodymų nepatvirtina nagrinėjamoje byloje esantys duomenys. Priešingai, iš liudytojais apklaustų A. O., G. L. parodymų matyti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdė ir realaus turto iš esmės neturėjo, todėl joks pardavimas bei apmokėjimas negalėjo vykti. Tai, kad pinigų mokėjimas pagal kasos išlaidų orderius nebuvo atliekamas, akivaizdžiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog R. J. nurodyti asmenys, kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytuose orderiuose buvo sumokėti pinigai, šioje bendrovėje niekada nedirbo, o pagal atliktą duomenų bazių paiešką, asmenys įvardinti pavardėmis V. ir A., nėra net registruoti Lietuvos Respublikoje.

7.10.1. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad kasos pajamų orderių kvitai išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriuose pasirašė R. J. (kaip pinigų mokėtojas), ir kurie buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buvo suklastoti R. J., t. y. tokiu būdu buvo siekiama pateisinti neva iš D. P. gautų 300 000 Lt piniginių lėšų panaudojimą ir 100 000 Lt pasisavinimą, kurie buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje. Pažymima, kad šias aplinkybes patvirtina, tiek specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos, tiek specialistės paaiškinimai. Prokuroras nurodo, kad tokie neteisėti R. J. veiksmai patvirtina, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, o tik sudarė sandorius, kurie buvo naudingi L. T..

7.10.2. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas R. J. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, turint tikslą jas parduoti brangiau, šiems sandoriams pagrįsti buvo sudarytos rašytinės pirkimo-pardavimo sutartys, o bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai, susiję su šių akcijų pirkimu buvo tinkamai sutvarkyti. Tačiau prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas šią prieštaringą aplinkybę, neatsižvelgė į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje, pripažino, kad 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes šis sandoris UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo finansiškai nenaudingas. Todėl akivaizdu, kad sandoriai ir pagal juos atlikti mokėjimai buvo fiktyvūs. Be to, liudytojas R. Š. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla 2009 metais buvo nuostolinga, o atliekant šios bendrovės bankroto procedūrą buvo nustatyta, jog bendrovės akcijos bevertės ir jokios turtinės naudos nesuteikė.

Žemesnės instancijos teismas

7.12. Prokuroras skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2011 m. rugsėjo 26 d. negyvenamų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią reikalavimo teisę įgijo užsienio įmonė „(duomenys neskelbtini)“, teisėtumas nėra nuginčytas, todėl šis sandoris ir jo apmokėjimas realiai buvo įvykęs. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. K. būdamas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir neturėdamas jokio teisinio pagrindo pasirašinėjo bendrovės dokumentus kaip direktorius, tačiau dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, išteisino.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. Amparavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendį ir L. T. pripažinti kalta padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, R. J. pripažinti kaltu padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, D. K. pripažinti kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jiems apeliaciniame skunde nurodytas bausmes bei baudžiamojo poveikio priemones; pripažinti, kad L. T. padaryti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 2 dalyje, požymius, R. J., D. P., R. S. ir G. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Išteisintieji D. K., G. B. ir R. J. prašė apeliacinį skundą atmesti. Išteisintosios L. T. gynėjas advokatas L. Judickas, išteisintojo G. B. gynėjas advokatas R. Mikliušas, išteisintosios R. S. gynėjas advokatas A. Cegelis, išteisintojo D. K. gynėjas advokatas L. Belevičius bei išteisintosios D. P. gynėjas advokatas R. Vanagas prašė apeliacinį skundą atmesti. Išteisintojo R. J. gynėja advokatė I. Botyrienė prašė baudžiamąjį procesą prieš R. J. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

11. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. Amparavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl išteisintojo R. J. gynėjos prašymo nutraukti baudžiamąją dėl R. J. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui

Žemesnės instancijos teismas

13. Baudžiamosios atsakomybės senaties institutas įtvirtintas BK 95 straipsnyje bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte. BK 95 straipsnyje numatytas draudimas priimti asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje numatytam terminui. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, kurią nustačius baudžiamasis procesas yra negalimas, tai suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. BPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019 pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė ir jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, pirmosios instancijos teismas priima nutartį bylą nutraukti šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti teisme metu (BPK 235 straipsnio 1 dalis) arba bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje (BPK 254 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atitinkamai apeliacinio proceso metu panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukia esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytai aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 327 straipsnio 1 punktas). Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas nurodė, jog toks teisinis reguliavimas reiškia, kad baudžiamasis procesas (teisminis nagrinėjimas) suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui galimas tik esant sąlygai – kaltinamojo reikalavimui tęsti tokį procesą.

14. Išteisintajam R. J. buvo pareikšti kaltinimai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 28 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

15. BK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

16. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Vertinant, ar dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas R. J., suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, vadovaujamasi BK 95 straipsnio redakcija, galiojusia nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas R. J., metu. Iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusios BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję: penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (b papunktis); aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (c papunktis); dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas (d papunktis). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja, o 4 dalyje - jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta, tokiu atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

17. Bylos duomenimis R. J. nebuvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taigi pagal BK 95 straipsnio 3 dalį, senaties eiga nebuvo sustojusi. R. J. buvo kaltinamas nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys) padarymu, taigi vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2020 m. balandžio 22 d. Išteisintojo R. J. gynėja apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme nurodė, kad R. J. nepageidauja tęsti baudžiamojo proceso. Išteisintasis turi teisę pasirinkti ar jis nori tęsti baudžiamąjį procesą, ar baigti nagrinėti jo atžvilgiu bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, išteisintojo R. J. gynėja neprašė ir nereikalavo tęsti baudžiamąjį procesą, atvirkščiai, prašė nutraukti baudžiamąją bylą. Šį prašymą teismo posėdžio metu patvirtino išteisintojo R. J. gynėja, pats išteisintasis R. J. prašė šį gynėjos prašymą tenkinti (t. 29, b. l. 170-178). Taigi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir išteisintojo R. J. gynėjai pateikus prašymą nutraukti bylą ir nereikalaujant tęsti baudžiamojo proceso, baudžiamoji byla prieš R. J. nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b, c, d papunkčiai).

18. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. išteisinamąjį nuosprendį ir L. T. pripažinti kalta padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, R. J. pripažinti kaltu padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, D. K. pripažinti kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, G. B. pripažinti kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą; pripažinti, kad L. T. padaryti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 2 dalyje požymius, R. J., D. P. ir R. S. padaryti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. L. T. pripažinti kalta padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, R. J. pripažinti kaltu padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, D. K. pripažinti kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, bei pripažinti, kad L. T. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 2 dalyje, požymius, R. J. D. P., R. S. ir G. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Žemesnės instancijos teismas

20. Vilniaus apygardos teismas L. T. dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 208 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, D. K. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, G. B. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, D. P. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, R. S. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, išteisino, motyvuodamas tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų apie tai, jog išteisintieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

21. Teismų praktikoje pažymima, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir kt.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, jų nesugretino, nesusiejo į vientisą loginę grandinę ir dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl ko L. T. pagal BK 184 straipsnį, BK 216 straipsnio 1 dalį, D. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nepagrįstai išteisinti kaip nepadarę jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 3 dalis). Taip pat, atsižvelgiant į apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, baudžiamosios bylos dalis dėl L. T. inkriminuoto BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, D. P., R. S. ir G. B. inkriminuoto BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

23. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Pagrindinis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus iššvaistyto turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę iššvaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiškiai neteisingai. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

24. BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai perdavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Turto iššvaistymas reiškia tokius aktyvius kaltininko veiksmus, kai kaltininkas savo įmonės turtą panaudoja savo ar kitų asmenų interesais ir naudai, už tai kaltininko įmonė negauna jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento ir dėl to sumažėja skolininko įmonės turto abstrakti piniginė vertė. BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma kreditoriams.

25. Pagal BK 216 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam asmeniui, kuris, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tam, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu gautu turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytu turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgyto turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu gautas turtas gautas iš teisėtos veikos. Šio nusikaltimo sudėtis formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo, siekiant legalizuoti turtą. Šios nusikalstamos veikos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais legalizuoja nusikalstamu būdu įgytą turtą, ir to siekia. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą.

26. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-895/2018 ir kt.). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, pagal savo pobūdį ir reikšmę esančią teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą ar suklastojo tikrą dokumentą ir (ar) jį panaudojo, bei nori taip veikti.

Žemesnės instancijos teismas

28. Byloje nustatyta, kad L. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo nuo 2003 m. sausio 17 d. iki 2010 m. vasario 1 d. (t. 1, b. l. 63-66). VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad L. T. paskirta eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas 2002 m. lapkričio 4 d. (t. 2, b. l. 28-32). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2008 m. rugpjūčio 5 d. įgaliojimu Nr. 03, L. A. (T.) gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų metu nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. eiti direktorės pareigas įgaliota direktorė komercijai L. A. (t. 2, b. l. 2). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, bendrovės akcininkės L. A. (T.) ir L. A., valdančios po 50 proc. bendrovės akcijų, nutarė parduoti negyvenamąją patalpą - parduotuvę, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, už 300 000 Lt (86 886,01 Eur) (t. 13, b. l. 96). To paties susirinkimo metu nutarta įgalioti įmonės direktorę L. A. (T.) pasirašyti minėtos negyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju. 2009 m. spalio 29 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. A.-T. už 300 000 Lt pardavė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, D. P., kuri patalpų įsigijimo kainą įsipareigojo sumokėti grynaisiais arba pavedimu į sąskaitą per 30 dienų (t. 13, b. l. 97-101). 2009 m. lapkričio 2 d. panaudos sutartimi Nr. 01 panaudos davėja D. P. nuo 2009 m. lapkričio 2 d. leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokamai naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iki 2010 m. vasario 1 d. Kaip panaudos gavėja pasirašė įmonės komercijos direktorė L. A. (t. 13, b. l. 105). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderyje serija (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš D. P. priimta 300 000 Lt, pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (t. 20, b. l. 12). 2010 m. sausio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta L. T. nuo 2010 m. sausio 26 d. perkelti į komercijos direktorės pareigas, atleidžiant ją iš direktorės pareigų, laikinai einanti direktorės pareigas L. A. nuo 2010 m. sausio 26 d. paskirta eiti direktoriaus pavaduotojos pareigas. Nuo 2010 m. sausio 27 d. bendrovės direktoriumi paskirtas R. J. (t. 19, b. l. 23-25). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 41). 2010 m. rugsėjo 7 d. D. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės R. S., pasirašė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Sutartyje nurodyta, kad turtas parduotas už 300 000 Lt, kuriuos pardavėja gavo iš pirkėjos prieš pasirašant sutartį (t. 16, b. l. 38-42). Pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. kasos išlaidų orderį Serija (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkei R. S. iš įmonės kasos išduota 300 000 Lt sumokėti D. P. už patalpas (t. 28, b. l. 21). 2011 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo G. B., veikiančio pagal 2011 m. rugsėjo 23 d. direktorės R. S. įgaliojimą, ir UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujamos direktoriaus D. K., dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pardavimo už 280 000 Lt. Sutartyje numatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas sumokėti ne vėliau kaip per 6 mėn. grynaisiais pinigais ar banko pavedimu į banko sąskaitą. (t. 16, b. l. 31-37, 114-115)

29. Išteisintoji L. T. kaltės pagal jai pareikštą kaltinimą dėl turto iššvaistymo, skolininko nesąžiningumo ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo savo kaltės nepripažino, teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo iki 2008 m. rugpjūčio mėn., vėliau eiti šias pareigas įgaliojo savo seserį L. A. ir įmonės veiklos rezultatais nesidomėjo. 2009 m. L. A. pasiūlė parduoti įmonei priklausiusias patalpas, nes įmonei reikėjo apyvartinių lėšų prekių užsakymui. Ji (L. T.) patalpų pardavimo neorganizavo, pirkėjo neieškojo. L. A. surado pirkėją D. P. ir suderino kainą. Ji (L. T.) tik pasirašė patalpų pirkimo-pardavimo sutartį (t. 23, b. l. 55-60).

30. Iš aptartų išteisintosios L. T. parodymų matyti, kad ji savo gynybinę poziciją grindžia tuo, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine padėtimi, veiklos rezultatais nesidomėjo, bendrovei priklausiusių patalpų pardavimo neorganizavo. Apygardos teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys šios L. T. gynybinės versijos nepaneigia. Tačiau priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija L. T. parodymus, kuriais ji neigia padariusi nusikalstamas veikas, atmeta kaip jos pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Išteisintosios L. T. parodymai prieštarauja bylos duomenims – liudytojų parodymams ir kitai rašytinei bylos medžiagai. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas L. T. priimdamas išteisinamąjį nuosprendį padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės vadovaudamasis išteisintųjų L. T., D. P., R. J., liudytojos J. Č. parodymais. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

31. Byloje nustatyta, kad dar 2009 m. balandžio 30 d. vykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkės nutarė sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą iki 500 000 Lt, anuliuojant 4 240 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų 424 000 Lt sumai, siekiant akcininkams (L. T. ir L. A.) išmokėti turimų lėšų, proporcingai anuliuojant akcininkų turimas akcijas (t. 13, b. l. 60-62). Toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. balandžio 30 d. akcininkių sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu, taip pat pripažinta negaliojančia 2010 m. vasario 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis dėl turtinės teisės į 370 500 Lt skolą (sutartis sudaryta tarp L. A. ir L. T. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 371 500 Lt skolos, atsiradusios anuliavus 4 240 vnt. akcijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2014). Bylos duomenimis 2009 m. spalio 29 d. mainų sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės L. A., mainė 135/1000 negyvenamų patalpų - palėpės, 73/702 žemės sklypo, 30/100 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, į 500 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nuosavybės teise priklausančių lygiomis dalimis sutuoktiniams L. A. ir A. T. bei L. A. bei Ž. P. už 50 000 Lt (t. 13, b. l. 109-115). Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvritina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2009 m. spalio 26 d. buvo taikytas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos areštas ir apribota disponavimo teisė (t. 14, b. l. 53-56). Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis su D. P. sudaryta 2009 m. spalio 29 d., praėjus vos kelioms dienoms kai Valstybinei mokesčių inspekcija nuėmė areštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusioms patalpoms (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. A. parodė, kad tuomet, kai L. T. buvo vaiko priežiūros atostogose, ji laikinai ėjo direktorės pareigas. Bendrovei trūko apyvartinių lėšų, todėl buvo nutarta parduoti bendrovei priklausančias patalpas ir lėšas skirti naujų prekių pirkimui. Su L. T. derino patalpų pardavimo kainą, ieškojo pirkėjų. Patalpas už 300 000 Lt pirkti pasisiūlė D. P. (t. 23, b. l. 198-211).

32. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nėra įtikinama, kad, kaip teigia išteisintoji L. T., ji apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį nežinojo ir ja visai nesidomėjo. Priešingai, L. T. dalyvavo sprendžiant klausimus susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcinio kapitalo mažinimu ir lėšų išmokėjimu akcininkėms, sudarė reikalavimo perleidimo sutartį dėl turtinės teisės į 370 500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, pagal kurią akcininkėms turėjo būti išmokėta 80 proc. atlyginimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotos sumos. Apie tai, jog L. T. žinojo sunkią bendrovės finansinę padėtį rodo ir liudytojos L. A. parodymai, kad akcininkių sprendimas parduoti bendrovei priklausiusias patalpas priimtas dėl to, jog įmonei trūko apyvartinių lėšų, o patalpų pardavimo kaina buvo derinta su L. T.. Bylos duomenys patvirtina, kad nors akcininkės dėl apyvartinių lėšų trūkumo priėmė sprendimą parduoti bendrovei priklausiusias patalpas ir pirkimo-pardavimo sutartį L. T. pasirašė 2009 m. spalio 29 d., tačiau pačioje sutartyje buvo numatytas net 30 dienų apmokėjimo terminas. Per patalpų pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą terminą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta nebuvo. Taigi akivaizdu, kad bendrovė ekonominės naudos negavo. Jau minėti akcininkų susirinkimų protokolai, kuriuose spręsti klausimai susiję su bendrovės įstatinio kapitalo mažinimu, nekilnojamojo turto pardavimu, naujo direktoriaus paskyrimu, sutarčių sudarymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dėl nekilnojamojo turto pardavimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą (t. 13, b. l. 133-134), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių patalpų ir žemės sklypo mainymas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kurios nuosavybės teise priklausė L. A. (T.), A. T., L. A. bei Ž. P., o taip pat L. T. tiesioginis dalyvavimas įmonės veikloje teikiant duomenis VĮ Registrų centrui (t. 2, b. l. 32-37), rodo, jog L. T., nors bendrovės direktorę L. A. įgaliojo laikinai eiti direktorės pareigas, tačiau nuo įmonės veiklos nebuvo nusišalinusi.

33. Išteisintoji D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vedėja. Jos pažįstama vardu L. atėjusi į parduotuvę paklausė apie patalpų pardavimą, paprašė susitarti su direktore dėl apmokėjimo už patalpas atidėjimo. Su L. susitarė, kad patalpas pirks ji (D. P.), o sumokės tuomet, kai L. surinks visą patalpų pirkimui reikalingą sumą. L. turėjo pirkėją toms patalpoms, todėl jos tikėjosi uždirbti. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore susitarė, jog pinigus už patalpas sumokės per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo. Per numatytą terminą pinigai nebuvo sumokėti. L. pinigus, skirtus sumokėti už nupirktas patalpas, atnešė grynais į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), tarp jų buvo pasirašyti dokumentai, kad neva ji (D. P.) skolinasi iš L. šiuos pinigus. D. P. nurodė, kad jokių L. duomenų neturi. Pinigus už nupirktas patalpas ji atidavė R. J. parduotuvės (duomenys neskelbtini) patalpose, pasirašė kasos orderį (t. 23, b. l. 92-98). Tokia išteisintosios D. P. versija, neva ji už įsigytas patalpas sumokėjo 300 000 Lt direktoriui R. J. iš pažįstamos L. pasiskolintais pinigais, laikytina akivaizdžiai nepagrįsta. Be to, D. P. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja D. P. parodė, kad ankstesnės apklausos metu supainiojo moters, iš kurios skolinosi pinigus patalpų įsigijimui, vardą, tai buvo ne L., bet L., tačiau jos pavardės nurodyti negalėjo (t. 19, b. l. 51-52). Tik 2017 m. gruodžio 12 d. išteisintoji D. P. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą apklausti kaip liudytoją J. Č., kuri esą jai paskolino 300 000 Lt patalpų įsigijimui (t. 27, b. l. 44). Teisiamajame posėdyje D. P. teigė, kad su J. Č. atsitiktinai susitiko ir sužinojo jos kontaktus maždaug prieš metus, tačiau teismui anksčiau jos duomenų nepateikė. Šios apklausos metu D. P. nurodė ir tai, kad su J. Č. buvo susitarusios, jog patalpas pirks D. P. vardu, nes nė viena jų neturėjo pinigų, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės ją pažinojo, todėl tikėjosi, jog sutiks palaukti apmokėjimo (t. 27, b. l. 125-136). Apklausta kaip įtariamoji D. P. teigė, kad neprisimena, ar įsigytas patalpas nuomojo (t. 19, b. l. 56-57). Teisiamajame posėdyje D. P. jau parodė, kad įsigytas patalpas nuomojo, buvo sudarytos nuomos sutartys. Iš patalpų nuomos gautų pajamų ji neįformindavo. 2010 m. patalpas pardavė už 300 000 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai bendravo su šios bendrovės direktore R. S., kuri sakė, kad ieško patalpų. R. S. atsiskaitė grynais, šiuos pinigus ji (D. P.) padėjo į seifą, o vėliau atidavė L. (t. 23, b. l. 92-98). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. Č. parodė, kad 2009-2010 m. pavasarį ji buvo radusi skelbimą apie Panevėžyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamas patalpas. Patalpų kaina buvo virš 300 000 Lt. Tokios sumos ji neturėjo, todėl ji pasiūlė savo pažįstamai D. P. pirkti patalpas savo vardu ir susitarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais dėl mokėjimo atidėjimo. Jos tarėsi, kad jei ji (J. Č.) patalpas perparduos, kažkokią sumą sumokės D. P.. Sausio mėn., kuomet D. P. pasakė, kad patalpų pardavėjas reikalauja apmokėti, ji į parduotuvę (duomenys neskelbtini) atnešė 300 000 Lt grynaisiais ir pasirašė skolos raštą, jog D. P. J. Č. yra skolinga šią sumą. D. P. gautus pinigus padėjo į seifą. Liudytoja paaiškino, kad dalį iš 300 000 Lt sumos ji turėjo, o dalį pasiskolino iš savo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasos. Įmonės kasoje buvo pinigų, nes buvo parduotas limuzinas, kurio kaina buvo apie 30 000 Eur. Praėjus mėnesiui nusprendė patalpas parduoti. Pirkėją surado D. P.. Kam buvo parduotos patalpos ji nežino, jos parduotos už tą pačią kainą. D. P. su ja atsiskaitė 2010 m. rudenį. Pinigus atidavė parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Vėliau jos nebendravo ir tik 2017 m. pavasarį atsitiktinai susitiko parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo D. P.. Tuomet D. P. paprašė paliudyti dėl 300 000 Lt, kuriuos ji gražino (t. 27, b. l. 125-136). Tokie išteisintosios D. P. ir liudytojos J. Č. parodymai apie pinigų, skirtų patalpoms įsigyti skolinimą bei jų sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra įtikinami. Akivaizdu, kad, jei J. Č. būtų turėjusi lėšų ir ketinusi įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį nekilnojamąjį turtą, o vėliau jį perparduoti, sandorio sudarymas D. P. vardu, o taip pat paskolos suteikimas D. P., neatitinka elementarios logikos. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. A. parodė, kad dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009-2010 m. įmonėje buvo grynųjų pinigų. Grynaisiais buvo atsiskaitoma pagal avansines apyskaitas. Įmonės direktorei J. Č. iš kasos buvo išmokami grynieji, tačiau 100 000 ar 200 000 Lt išmokėjimo nebuvo. Didžiausia išmokėta suma galėjo būti 8 000 Lt. Liudytoja parodė ir tai, kad kasininko funkcijas įmonėje vykdė direktorė, jai nežinoma, kur buvo saugomi įmonės kasos pinigai (t. 27, b. l. 175-179). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendyje, kuriuo J. Č. buvo pripažinta kalta padariusi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-2012 m. buhalterinės apskaitos tvarkymu (t. 28, b. l. 62-86). Liudytoja L. A. teisiamajame posėdyje nurodė neprisimenanti kada buvo sumokėti pinigai už parduotas patalpas, teigė nežinanti, ar iš viso už jas buvo sumokėta. Liudytoja patvirtino, jog jai dar dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki tol, kol ji pardavė turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pinigai už parduotas patalpas nebuvo sumokėti. Atsižvelgiant į visus minėtus aspektus, darytina išvada, kad D. P. bei J. Č. parodymai apie patalpų įsigijimą, apmokėjimą už jas, neatitinka tikrovės, todėl jais vadovautis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

34. Pažymėtina ir tai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorių, susijusių su patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pirkimu-pardavimu, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tačiau civilinėje buvo patvirtina tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1801-619/2017).

35. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. Z. parodė, kad nuo 1997 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke. Parduoti patalpas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), akcininkės nusprendė tuomet, kai įmonėje pradėjo trūkti lėšų, didėjo įsiskolinimai kreditoriams. Kai įmonės direktoriumi tapo R. J., jis paprašė išrašyti kasos pajamų orderį, patvirtinantį, kad D. P. į bendrovės kasą įmokėjo 300 000 Lt. Ji nematė pinigų perdavimo fakto, tačiau kasos pajamų orderį išrašė ir jį atidavė R. J.. Vėliau R. J. šį kasos pajamų orderį gražino pasirašytą D. P.. Liudytoja parodė ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) seifo nebuvo, jis buvo sugedęs. R. J. pradėjus eiti bendrovės direktoriaus pareigas įmonės veikla pradėjo strigti (t. 23, b. l. 134-144). Liudytoja M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. Z. išeidama iš darbo perdavė visus bendrovės buhalterinius dokumentus. Ji porą mėnesių tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vėliau šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Buhalterinę apskaitą tvarkė pagal dokumentus, kuriuos jai pateikdavo R. S.. Įmonė turėjo didelių įsiskolinimų tiekėjams (t. 23, b. l. 134-144). Išteisintasis R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. L. A. jam pasiūlė eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Susipažinęs su įmonės buhalteriniais dokumentais matė, kad įmonės padėtis buvo sunki, trūko apyvartinių lėšų. D. P. už įsigytas įmonės patalpas nebuvo sumokėjusi, vėlavo apie porą mėnesių. Jis D. P. įspėjo, kad sutartis gali būti nutraukta. D. P. 2010 m. sausio 28 d. už įsigytas bendrovės patalpas sumokėjo 300 000 Lt grynais, buvo išrašytas kasos pajamų orderis. Gautus pinigus jis laikė bendrovės biure, o vėliau sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. už nupirktas akcijas (t. 23, b. l. 64-67). Auditorius E. J. pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2009 m. spalio 29 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. P. buvo ekonomiškai pagrįsta (t. 24, b. l. 10-26). Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas E. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodama patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patikrino patalpų vertę, ją nustatė turto vertintojai. Tuo metu įmonei trūko apyvartinių lėšų, todėl akcininkai priėmė sprendimą pardavus nekilnojamąjį turtą gauti apyvartinių lėšų. Yra daug būdų spręsti lėšų trūkumą, tačiau jei įmonė turi turtą, sprendimas jį parduoti buvo teisingas (t. 26, b. l. 131-135). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, jai kaip bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei buvo perduoti visi bendrovės dokumentai. Bankroto administratorius netikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų pardavimo sandorio, nes nepripažino jo kaip galinčio turėti įtakos bendrovės nemokumui. Už lėšas, gautas pardavus patalpas, buvo pirktos kitos bendrovės akcijos. Vėliau bankroto administratoriumi buvo paskirtas M. A. Ž., kuris dokumentus perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja parodė ir tai, kad jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą, teigė nežinanti, ar šios bendrovės vadovė J. Č. 2010 m. galėjo disponuoti 300 000 litų suma (t. 27, b. l. 97-100, 173-179).

36. Siekiant išsiaiškinti byloje tiriamas aplinkybes buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. ir 2009 m. dirbo nuostolingai: 2008 m. nuostolis sudarė 401 737 Lt, 2009 m. – 985 377 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. veiklos rezultatas buvo - 401 737 Lt nuostolis, tačiau įmonės trumpalaikis turtas buvo daugiau kaip du kartus didesnis už įmonės trumpalaikius įsipareigojimus (1 802 674Lt / 812 487 Lt). Sumažinus akcinį kapitalą iki 500 000 Lt, 2009 m. įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamas – 134 989 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonė po to tapo nemokia, jos einamasis mokumo koeficientas buvo tik 0,76, t. y. trumpalaikis turtas buvo mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus (936 496 Lt/1 235 644 Lt). 2010 m. sausio 31 d. einamojo mokumo koeficientas buvo 0,79. Pagal 2010 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, įmonės „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ buvo 1 161 134 Lt, trumpalaikis turtas – 447 770 Lt, įmonės einamojo mokumo koeficientas – 0,39 (t. 13, b. l. 32-54). Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė Z. M. S., atlikusi tyrimą ir pateikusi specialisto išvadą, paaiškino, kad išvadą palaiko. Specialistė nurodė, kad 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažino įstatinį kapitalą ir tapo nemoki, nes padidėjo bendrovės įsipareigojimai. Bendrovė pardavinėjo turtą, pirko akcijas, tačiau pinigai nebuvo investuoti į bendrovės veiklą (t. 26, b. l. 131-135).

37. Būtina įvertinti ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1781-407/2016, kuria BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šioje nutartyje teismas konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad 2009-2010 m. įmonės valdymo organai perleidinėjo ir kitaip mažino įmonės turtą. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2268-560/2014) panaikintas 2009 m. balandžio 30 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimas sumažinti įmonės įstatinį kapitalą tikslu išmokėti akcininkams dividendus, kadangi jis priimtas įmonei esant faktiškai nemokiai, taip pat panaikinta 2009 m. spalio 19 d. mainų sutartis, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantis nekilnojamasis turtas (dalis palėpės, žemės sklypo ir ūkinio pastato buvo išmainytas į įmonės akcininkėms ir vadovei (L. A.-T. ir L. A.) priklausiusias UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas, kaip pažeidžianti BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesus. Konstatuota, kad tokie įmonės akcininkų ir vadovų atlikti neteisėti veiksmai rodo, kad jie tyčia siekė sumažinti faktiškai nemokios įmonės turtą.

38. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių patalpų ((duomenys neskelbtini), Panevėžyje) pardavimas laikytinas apsimestiniu, nes sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Jau minėta, kad parduoti patalpas nuspręsta dėl bendrovėje esančio apyvartinių lėšų trūkumo, siekiant įsigyti naujas prekes. Tačiau iš pačios patalpų pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad pirkėjas (D. P.) įsipareigojo visą sutartą kainą – 300 000 Lt sumokėti net per 30 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo Akivaizdu, kad sandorio sudarymo metu bendrovė negavo apmokėjimo už parduotą turtą, taigi apyvartinių lėšų neįgijo ir galimybės įsigyti naujas prekes neturėjo. Per sutartyje numatytą terminą pirkėjas su pardavėju neatsiskaitė. Reikalavimas ar raginimas atsiskaityti su pardavėju D. P. nebuvo pateiktas. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekio gauti apyvartinių lėšų neįgyvendino. Nors pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta pirkėjo prievolė per nustatytą terminą nesumokėjus nekilnojamojo daikto kainos mokėti nustatyto dydžio delspinigius nuo nesumokėtos nekilnojamojo daikto kainos dalies už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigiai nebuvo mokami, jų mokėjimo iš pirkėjo taip pat nebuvo reikalaujama. Be to, jau 2009 m. lapkričio 2 d. tarp D. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos komercijos direktorės L. A., buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria panaudos davėja nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. vasario 1 d. leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokamai naudotis patalpomis. Būtina įvertinti ir tai, jog D. P. buvo ilgametė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, ėjo parduotuvės vedėjos pareigas, o tai leidžia teigti, kad jai taip pat buvo žinoma apie sunkią bendrovės finansinę padėtį. Tokios aplinkybės rodo, kad L. T. sudarydama patalpų pardavimo sandorį siekė ne ekonominės naudos įmonei, o ketinant išvengti kreditorių reikalavimų tenkinimo iš bendrovei priklausančio turto, panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į šį turtą.

39. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Be to, pagrįsti baudžiamąją atsakomybę tyčinio turto iššvaistymo atveju leidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji šios veikos požymiai. Todėl, be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumą iššvaistyti turtą (pvz.: sutarties sudarymo metu kaltininkas nesiruošė vykdyti jos sąlygų, buvo nusprendęs turtą pasisavinti arba jį perleisti tretiesiems asmenims, sąmoningai tapo nemokus, dėl to nebuvo į ką nukreipti išieškojimo ir kt.), sudaromos sąlygos kalbėti apie baudžiamosios atsakomybės kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2014 ir kt.).

40. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi, tačiau bendrovės ekonominė padėtis nebuvo stabili, jau 2008 m. ir 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuostolingai. 2009 m. įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamas, bendrovė 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis tapo nemokia. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad L. T. pasirašiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo sandorį su D. P., šį turtą iššvaistė. L. T. žinodama, kad pirkėjos (D. P.) įsipareigojimai nebus įvykdyti, turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms ir atsiskaitymams su kreditoriais padengti, sudarė apsimestinį sandorį, o vėliau siekė šį turtą legalizuoti.

41. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pirmiau aptarta įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. T. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore su D. P. sudarė patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, kai D. P. neketino vykdyti sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir sutartyje nustatyti įsipareigojimai per nustatytą terminą nebuvo įvykdyti, taigi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. P. pasirašytas sandoris buvo apsimestinis ir jau pasirašant sutartį L. T. siekė nusikalstamų tikslų, tai yra iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms ir atsiskaitymams su kreditoriais padengti, taip padarant turtinės žalos kreditoriams, o vėliau siekė šį turtą legalizuoti. Atsižvelgiant į tai, minėtos sutarties pagrindu vėliau pasirašyti visi dokumentai taip pat buvo suklastoti, nes jų turinyje buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija.

42. Išteisintoji R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. pavasarį D. P. jos teiravosi apie turimų patalpų pardavimą. Ji (R. S.) pažinojo G. B. ir jam pasiūlė įsigyti patalpas. 2010 m. vasaros pabaigoje G. B. pasakė, kad yra asmuo, kuris domisi patalpomis. Tuomet G. B. pasiūlė jai tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Ji sutiko. Kuomet ji buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuspręsta įsigyti patalpas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Ji paskambino D. P., susitarė dėl patalpų pirkimo. Rugsėjo 7 d. ji nuvežė pinigus D. P. adresu (duomenys neskelbtini), kur ši pinigus padėjo į seifą, o vėliau pas notarę buvo sudaryta patalpų pirkimo-pardavimo sutartis. Pinigus patalpų pirkimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal paskolos sutartį ji gavo iš G. B. pažįstamo, investuotojo iš Rusijos vardu A.. Paskolos sutartis dėl 300 000 Lt buvo pasirašyta su įmone „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės darbuotoja A. Č. išrašė kasos pajamų bei kasos išlaidų orderius. Patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo nevystė, jos buvo nuomojamos. Praėjus metams nuo patalpų įsigijimo G. B. pasakė, jog patalpas reikia parduoti, nes reikia gražinti pasiskolintas lėšas. Ji ieškojo pirkėjo, tačiau netrukus G. B. pasakė, kad pats A. surado pirkėją. R. S. parodė ir tai, kad D. K. jos teiravosi L. T. telefono numerio, kurį ji nurodė. Kuomet patalpos buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji sandoryje nedalyvavo, parašė įgaliojimą G. B. ir daugiau bendrovėje nebedirbo (t. 23, b. l. 92-98). Išteisintasis G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Jo pažįstamas A., Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, norėjo investuoti Lietuvoje. Šis asmuo už 300 000 Lt pirko patalpas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), paskolindamas pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis (G. B.) pažinojo R. S. ir pasiūlė jai eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas. A. paskolinti 300 000 Lt R. S. buvo sumokėti pardavėjui įsigyjant patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Įsigytos patalpos buvo nuomojamos, pati bendrovė planavo vystyti prekybos batais veiklą, pinigų užpirkti naują batų kolekciją jis planavo gauti pardavęs savo žemes bei dar pasiskolinus. Vėliau nuspręsta patalpas parduoti. Jis (G. B.) ieškojo pirkėjo, kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūras, tačiau vėliau A. pasakė, kad turi pirkėją – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir davė D. K. telefono numerį. A. pasakė, kad patalpos už 280 000 Lt reikės perleisti UAB „duomenys neskelbtini“ ir tokiu būdu bus užskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti tiesiogiai su A.. Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pagal R. S. išduotą įgaliojimą (t. 23, b. l. 134-144).

43. Apygardos teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys R. S., G. B., D. P. nurodytų aplinkybių nepaneigia. Tačiau priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija R. S., G. B., D. P. poziciją neigiant klastojus dokumentus, atmeta kaip jų pasirinktą gynybinę versiją, kurią paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Jau pirmiau konstatuota, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2009 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp bendrovę atstovaujančios direktorės L. T. ir D. P., pagrindu vėliau pasirašyti visi dokumentai taip pat buvo suklastoti, nes jų turinyje buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija. Jau buvo aptartos aplinkybės, jog D. P. pagal 2009 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, su bendrove neatsiskaitė, parašu melagingai patvirtino 2010 m. sausio 28 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo grynus pinigus - 300 000 Lt. Bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. ir 2010 m. VĮ Registrų centrui neteikė duomenų apie bendrovės finansinę atskaitomybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso duomenimis bendrovės kasoje 2010 m. buvo tik 1 158 Lt suma (t. 28, b. l. 11-12), VMI duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. 0 Lt mokesčių, o 2011 . – 1235,99 Lt (t. 16, b. l. 19). Tokie duomenys leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo lėšų įsigyti nekilnojamąjį turtą, taigi neturėjo ir galimybių atsiskaityti su turto pardavėju. Atsižvelgtina ir į tai, kad įmonė neuždirbanti pelno, neteikianti duomenų apie finansinę atskaitomybę, patalpas esą pirko už 300 000 Lt, o vėliau jas pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 280 000 Lt, o tai visiškai neatitinka elementarios ekonominės logikos. Tačiau esminė šio sandorio apsimestinumą patvirtinanti aplinkybė – turto pirkimo kainos nesumokėjimas. Vėlesniu sandoriu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G. B., patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2011 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai D. K.. Šioje sutartyje taip pat buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie patalpų pardavimą bei sandorio kainos sumokėjimą. Išteisintųjų G. B., D. K. pateikta versija apie asmenis, esą ketinusius investuoti Lietuvoje, buvo tikrinama baudžiamojo proceso metu tiek, kiek tą pavyko padaryti dėl objektyvių priežasčių. Išteisintasis G. B. tvirtino, kad jo pažįstamas A., Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, už kurio pinigus ir buvo įsigytos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pasakė, kad patalpas už 280 000 Lt reikės perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu bus užskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola. Išteisintasis D. K. teigė, kad Didžiosios Britanijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai perėmė skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis (D. K.) pasirašė vekselį, kuriame patvirtino 280 000 Lt skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ją turėjo sumokėti per dvejus metus. Ši įmonė netiesiogiai buvo sumokėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau aplinkybė, jog išteisintieji G. B., D. K. negalėjo nurodyti užsienio bendrovių atstovų, esą skolinusių nemažas sumas pinigų, kontaktinių duomenų, leidžia jų parodymus vertinti kaip visiškai nepatikimus. Šiuo atveju nustatyta, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2009 m. spalio 29 d., o taip pat ir vėlesnėse - 2010 m. rugsėjo 7 d. bei 2011 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartyse buvo įrašyta melaginga informacija apie sandorio vertės sumokėjimą turto pardavėjui, žinant, kad sutartyje nurodyta turto kaina nebus mokama, ir tokiu būdu patvirtinant įgytų patalpų faktą.

44. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Ž. P. parodė, kad iki 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, komercijos direktoriumi. Įmonės finansinė būklė buvo normali, tačiau buvo vėlavimų atsiskaityti su tiekėjais. Apie bendrovei priklausančių patalpų pardavimą jis nežino, L. A. jam nieko nepasakojo. Išėjęs iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis vykdė veiklą tose pačiose patalpose, jas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl nuomos bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. S., su ja pasirašė sutartį. Dėl patalpų nuomos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi su direktoriumi D. K., už nuomą atsiskaitydavo grynaisiais, juos perduodavo D. K., pasirašydavo kvitus, kuriuos apskaitydavo ir savo bendrovės buhalterinėje apskaitoje (t. 23, b. l. 198-211). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. P. parodė, kad Panevėžyje jis bendravo su nekilnojamojo turto agentu. 2014 m. sausio mėn. pradžioje iš buvusios parduotuvės išsivežė jam priklausančią įrangą. Ši įranga priklausė jo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (t. 14, b. l. 92-95). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. G. parodė, kad 2011 m. kovo mėnesį išsinuomojo patalpas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Apie nuomojamas patalpas sužinojo ant patalpų pamačiusi užrašą, o batų parduotuvės darbuotojai jai davė telefoną, kuriuo paskambinusi susitarė dėl nuomos sąlygų. Kalbėjo su L. B. ar A.. Už patalų nuomą mokėjo kas mėnesį. Maždaug po metų pasikeitė patalpų savininkas, ją informavo, kad nuomosis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojos manymu, naują sutartį ji pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės atstovo ji nematė, jai buvo perduota jau pasirašyta sutartis. Nuomojosi iki 2013 m. liepos mėnesio. Taip pat liudytoja parodė, kad dėl patalpų bendravo tik su ponia L. ir mano, kad mokėdavo tik jai. Sutartyje kaip nuomotojas buvo nurodytas fizinis asmuo L.. Nuomos mokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pavedimu (t. 23, b. l. 198-211). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. G. buvo nurodžiusi, jog sutartis dėl patalpų nuomos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 2011 m. rugsėjo 26 d. (t. 14, b. l. 128-129). Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. R. parodė, kad 2013 m. nusprendė pirkti patalpas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Šias patalpas pardavinėjo nekilnojamojo turto bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta preliminari patalpų įsigijimo sutartis, sumokėtas 19 600 Lt avansas. Patalpų neįsigijo, nes buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nekilnojamojo turto bendrovėje jai sakė, kad patalpų pardavimo klausimais jie bendrauja su L. bei kartais su buhaltere (t. 23, b. l. 198-211). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 14, b. l. 96-97, 98-99, 102-103), jog ji matė sutartį tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kontaktinis asmuo pagal elektroninio pašto adresą buvo nurodyta L. A.. Ji pati bendravo tik su nekilnojamojo turto agentais V. Š. ir A. J., galimai bendravo ir su buhaltere (t. 23, b. l. 198-211). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, tarpininkavo parduodant patalpas Panevėžyje. Nekilnojamąjį turtą pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąlygas derino su šios bendrovės buhaltere, su direktoriumi susiekti nepavyko. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 14, b. l. 104 - 106), kad moters, su kuria bendravo kaip patalpų pardavėja, vardas galėjo būti L., susidarė nuomonę, kad ji buvo savininkė. Ji buvo suinteresuota patalpų pardavimu. Liudytojas nurodė, kad L. T. yra panaši į moterį, su kuria bendravo parduodant patalpas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad 2013 m. liepos mėn. pradžioje jam skambino moteris vardu L., su ja kalbėjo apie patalpų, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pardavimą. Su ja buvo susitikęs tose patalpose. Su patalpų pardavimu susijusius dokumentus tvarkė buhalterė A. Č.. Tarpininkavimo paslaugų sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas telefonas (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi susiekti nepavyko. Apie patalpų pirkėjus buvo informuota L.. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo siunčiami registruotu paštu ir grįždavo pasirašyti (t. 24, b. l. 183-188). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad jam dirbant „(duomenys neskelbtini)“ brokeriu, tarpininkaujant dėl patalpų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje pardavimo, telefonu buvo tariamasi su moterimi vardu L.. Ji prisistatė kaip atstovė, kuri įmonei padeda tvarkyti reikalus dėl nekilnojamojo turto, taip pat ji davė buhalterės A. Č. kontaktus. Patalpų pardavimo kainą derino su L.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis nėra bendravęs (t. 24, b. l. 183-188). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus (t. 14, b. l. 107 - 109) apie tai, kad patalpų pardavimo kainos klausimas buvo derinamas su L., su buhaltere A. Č. derino tik einamuosius klausimus. V. Š. jam pasakė L. telefono numerį bei, kad ji atstovauja įmonę. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo nurodęs ir tai, kad iš pradžių viską derino tik su L., kurios pavardė galimai B.. Dėl pavardės nusprendė iš jos elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini). Su ja bendravo iki 2013 m. lapkričio 7 d., o vėliau L. į elektroninį paštą atsiuntė buhalterės A. Č. duomenis ir nurodė, kad dėl sutarčių bei parašų reiktų susisiekti su buhaltere. Suradus pirkėjus apie tai telefonu informavo L., vyko derybos dėl kainos. Liudytojas nurodė ir tai, kad vieno iš pokalbių su L. metu, ši sakė, jog į patalpas atvažiuos jos įgaliotas žmogus Ž. P., kuris išsiveš baldus. Atvykęs Ž. P. teiravosi apie patalpų pardavimo eigą.

Žemesnės instancijos teismas

47. Nustačius, kad L. T. veiksmuose yra visi jai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. T. iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o vėliau siekė šį turtą legalizuoti, tai yra įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 216 straipsnio 1 dalyje, o būtent: būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore bei viena iš akcininkių, atstovaudama šiai bendrovei ir veikdama jos vardu, žinodama apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir galimą nemokumą, nevykdydama įsipareigojimų kreditoriams ir akivaizdžiai gresiant bendrovės bankrotui, kuris 2010 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi buvo paskelbtas kreditorių iniciatyva, išvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms ir atsiskaitymams su kreditoriais padengti, sudarydama apsimestinį sandorį, taip padarant turtinės žalos kreditoriams, o vėliau siekė šį turtą legalizuoti, t. y. turėdama išankstinį tikslą išvaistyti dėl užimamų pareigų savo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, jai kaip direktorei 2009 m. spalio 29 d. pasirašius minėtų patalpų apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį su D. P., žinant, jog D. P. nesumokės bendrovei sutartyje nurodytų piniginių lėšų – 300 000 Lt už tariamai perkamas patalpas, nuo 2010 m. sausio 27 d. akcininkių sprendimu paskyrus bendrovės direktoriumi R. J., kuris žinodamas apie apsimestinį sandorį, kaip direktorius melagingai patvirtino parašu 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini), kad gavo iš D. P. pinigines lėšas. Tokiu būdu, L. T. išvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, už 300 000 Lt vertės, t. y. perrašius teisinę pastato registraciją D. P. vardu, po to sudarė galimybę direktoriui R. J. apgaulingai organizuoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, klastojant dokumentus, siekiant melagingai pagrįsti tariamai teisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų 400 000 Lt (iš jų 300 000 Lt tariamai gautų už parduotuvės patalpų pardavimą) kasoje panaudojimą, 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai perkant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 vnt. 400 000 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 400 000 Lt. L. T. tęsdama savo nusikalstamą veiką ir žinodama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas – patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra jos nusikalstamais veiksmais pagal 2009 m. spalio 29 d. apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį išvaistytos ir perleistos tretiesiems asmenims, t. y. D. P., kita 2010 m. rugsėjo 7 d. apsimestine pirkimo-pardavimo sutartimi tariamai parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), o šiai bendrovei 2011 m. rugsėjo 26 d. apsimestine pirkimo-pardavimo sutartimi tariamai pardavus patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri šias patalpas įgijo per direktorių D. K., realiai nemokėdama pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žinodama, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, pasitelkusi D. K., kuris nežinojo apie jos nusikalstamus veiksmus išvaistant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias patalpas ir jam būnant tik formaliu bendrovės direktoriumi, įteisino šias patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ir būdama faktinė šių patalpų savininkė bei valdytoja, 2011 - 2013 metais nuomodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu šias patalpas kitiems asmenims, faktiškai dalyvaudama bandant šias patalpas parduoti, 2013 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarius preliminarias sutartis su patalpų pirkėjais, bendravo su nekilnojamo turto agentūros atstovais, derindama patalpų kainą, pardavimo sąlygas, t. y. faktiškai sudarydama tariamus patalpų pirkimo-pardavimo sandorius fizinių ir juridinių asmenų vardu bei šias patalpas panaudodama komercinėje veikloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gaunant pajamas už nuomą, avansinį būsimų pirkėjų 18 000 Lt mokėjimą už preliminarias sutartis, taip siekdama nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai priklausiusį, jos pačios išvaistytą didelės vertės svetimą turtą, nors žinodama, kad patalpos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytos nusikalstamu būdu. Tokiu būdu, L. T. išvaistė jos žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – patalpas už 300 000 Lt vertės, dėl ko bendrovė neteko nuosavybės teisių į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kurios galėjo būti panaudotos skoloms ir atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais padengti bei nusikalstamu būdu įgytas patalpas kitos bendrovės vardu, legalizavo ir siekė jas parduoti iki 2014 m. sausio 17 d., t. y. kai buvo pritaikytas teisėsaugos institucijų laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šias patalpas.

Žemesnės instancijos teismas

50. Išteisintasis D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. R. (J. R.) 2011 m. pasiūlė eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas tam, kad įforminti pirkimo-pardavimo sandorį. 2011 m. rugsėjo mėn. tapęs direktoriumi, šios bendrovės akcininko J. R. nurodymu, pasirašė Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), esančių patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Patalpas įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal sutartį turėjo atsiskaityti per pusę metų. Patalpas pirko už 280 000 Lt, planavo jas vėliau parduoti ir užsidirbti. J. R. aiškino, kad yra investuotojai, kurie sumokės už perkamas patalpas. 2011 m. gruodžio 2 d. atvyko Didžiosios Britanijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, kurie perėmė skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis (D. K.) pasirašė vekselį, kuriame patvirtino 280 000 Lt skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ją turėjo sumokėti per dvejus metus. Ši įmonė netiesiogiai buvo sumokėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis (D. K.) pradėjo ieškoti pirkėjo, tačiau per du metus niekas patalpomis nesusidomėjo. Šios patalpos buvo nuomojamos, tokiu būdu gaunamos pajamos. Iš gautų pajamų jis 2013 m. gražino 18 000 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kitoje vekselio pusėje buvo įrašytas faktas apie šios sumos gražinimą, pinigus perdavė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams M. ir I.. 2013 m. liepos mėn. jis (M. K.) iš J. R. nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. 2013 m. rudenį gražino bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dar 20 000 Lt. D. K. parodė ir tai, kad ieškojo pirkėjo patalpoms. Pokalbio su buhaltere A. Č. metu ši davė L. T. telefono numerį, pasakė, kad jai anksčiau priklausė šios patalpos. L. T. sutiko už atlygį tarpininkauti parduodant patalpas ir rado pirkėją, buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas pavedimu sumokėjo 20 000 Lt avansą. Su patalpų pardavimu susijusius dokumentus ruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės darbuotoja A. Č.. Gautą 20 000 Lt avansą jis (D. K.) pervedė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios 2013 m. skolinosi, kad sumokėtų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. D. K. parodė ir tai, kad nuo 2013 m. bendrovė nebeturėjo lėšų, todėl jam atlyginimas nebuvo išmokamas ir todėl jo nebuvo apdraustųjų asmenų registre (t. 23, b. l. 92-98). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. Č. parodė, kad ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja tvarkė R. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo patalpas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) ir jas nuomojo. Pinigai už patalpų nuomą buvo mokami grynais ir pavedimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytas patalpas pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, pagal reikalavimo perleidimo sutartį tapo skolinga bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasirašytas vekselis. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ Rusijos pilietis kaip fizinis asmuo buvo suteikęs paskolą. D. K. atliko du mokėjimus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 18 000 Lt ir 20 000 Lt, tai buvo skolos gražinimas, apie tai pažymėta vekselio antroje pusėje. 2013 m. D. K. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, nes įmonė neturėjo lėšų mokėti atlyginimą, tačiau faktiškai jis toliau vadovavo bendrovei. Kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas patalpas ketino parduoti, ji bendravo su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovais (t. 23, b. l. 134-144). Liudytoja A. G. parodė taip pat parodė, kad ji buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratore. Šios įmonės buhalteriniuose dokumentuose buvo atspindėtas vekselis 280 000 litų sumai, išduotas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla nutraukta, atsiskaičius su kreditoriais (t. 27, b. l. 173-179).

Žemesnės instancijos teismas

54. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė Z. M., atlikusi tyrimą ir pateikusi specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad tyrimą atliko pagal pateiktus dokumentus: pirkimo-pardavimo sąskaitas faktūras, kasos dokumentus, AB „Swedbank“ informaciją. Nustatė, kad vekselis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas ir suteiktas paskolas bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotas. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti įsakomasis vekselis, tačiau šiuo atveju buvo paprastasis vekselis, trišalės sutarties nebuvo. Jei pagal vekselį būtų atsiskaityta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje turėjo atsispindėti pinigų gavimas. Nustatyta, kad į bendrovės sąskaitas pinigai neįplaukė, o kasos dokumentai nebuvo pateikti. Specialistė parodė ir tai, kad jai buvo pateiktas vienas registras. Banko „Snoras“ sąskaitos išrašas pateiktas nebuvo, tačiau tai neturėjo įtakos išvadoms. Jai nebuvo pateikta 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ir dokumentai patvirtinantys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 300 000 litų pagal paskolos sutartį bei 2011 m. lapkričio 11 d. sutartis tarp bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Jei šie dokumentai būtų pateikti, išvada keistųsi. Specialistė nurodė, jog skolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimas, apie tai pažymint vekselyje, užfiksuotas netinkamai, nes pagal kasos taisykles turėjo būti išlaidas patvirtinantis dokumentas. Be to, jai buvo pateikta tik vienos vekselio pusės kopija. Pagal kasos išlaidos orderius sumos buvo išmokėtos D. K.. Specialistė nenustatė, kad bendrovė būtų gavusi 39 000 litų. Jei vekseliai būtų surašyti tinkamai, tai patvirtintų skolos sumokėjimą, t. y. jei būtų parašyta sumokėjimo data, gavėjo vardas, pavardė, parašas. Gražinant dalį skolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ D. K. nebedirbo įmonėje, jo nebuvo apdraustųjų sąraše. Akcininkų sprendimas atleisti D. K., nebuvo pateiktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose turėjo atsispindėti skola, sumokėjimo pagrindas, tokie duomenys vedami apskaitos registruose, tačiau tyrimui tokie dokumentai nebuvo pateikti (t. 25, b. l. 162-166). Ikiteisminio tyrimo metu specialistė Z. M. nurodė, kad 2011 m. registre užfiksuota 2011 m. rugsėjo 26 d. skola UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. gruodžio 2 d. registre fiksuotas apmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paprastąjį vekselį, tačiau nebuvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Vekselio kopijoje taip pat nebuvo nurodyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. registro sąskaitos išklotinėje nuo 2011 m. gruodžio 2 d. fiksuota skola įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Skola fiksuota ir 2012 m. registre. 2013 m. registre fiksuotas skolos sumažėjimas (38 000 Lt) įmonei „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. gegužės 24 d. užskaityta 18 000 Lt, 2013 m. spalio 1 d. užskaityta 20 000 Lt. Apmokėjimas įvykdytas pinigais iš bendrovės kasos, surašyti kasos išlaidų orderiai, kuriuose nurodytas išmokėjimo pagrindas - dalinis skolos dengimas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Vis tik tai patvirtina tik kasos išlaidas, bet ne įmonei „(duomenys neskelbtini)“ atliktą mokėjimą. Apskaitoje turi būti dokumentas, kad pinigus užsienio firma gavo, tačiau pirminio dokumento nebuvo. Specialistė nurodė ir tai, kad jai nebuvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos banke „Snoras“ Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Šioje sąskaitoje apyvarta vyko tik 2011 m., iš I. G. įmonės 2011 m. lapkričio 14 d. gauta 1 100 Lt už patalpų nuomą, 1 032,60 Lt pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukos 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 3 413,80 Lt. Banko „Snoras“ sąskaitos išraše nurodoma, kad į AB „Swedbank“ sąskaitą pervesta 2012 m. sausio 25 d., tačiau pagal AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą matyti, kad 1 032,60 Lt pervesta 2011 m. gruodžio 28 d. (t. 21, b. l. 40-41).

55. Auditorius E. J. atlikęs tyrimą pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai ir pagrįstai išrašė vekselį 280 000 Lt sumai „(duomenys neskelbtini)“ kaip skolos patvirtinimą. Vekselis buvo išrašytas remiantis patalpos pirkimo sutartimi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. spalio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir LLP „(duomenys neskelbtini)“ bei 2011 m. lapkričio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi tarp LLP „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga „(duomenys neskelbtini)“ 280 000 litų. Vekselis, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašytas kaip 280 000 Lt skolos patvirtinimas. Skola „(duomenys neskelbtini)“ atsirado po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko parduotuvės patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą LLP „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu LLP „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą „(duomenys neskelbtini)“. Todėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvada, jog vekselis išrašytas nepagrįstai ir neteisėtai, nes nepateikti pirminiai pinigų gavimo dokumentai, pagrindžiantys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus gavo, yra nepagrįsta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų iš „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo gauti. 2013 m. gegužės 24 d. ir 2013 m. spalio 1 d. pinigų mokėjimai „(duomenys neskelbtini)“ pagal vekselį, užfiksuoti kitoje vekselio pusėje, yra tinkamai įforminti ir yra teisėti, kadangi atitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normas, o būtent 41 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas 39 000 litų nuostolis, nes nėra (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvito, kuris patvirtintų pinigų gavimo faktą, yra nepagrįsta. 38 000 Lt D. K. sumokėjo dviem mokėjimais: 2011 m. gegužės 24 d. – 18 000 Lt ir 2011 m. spalio 1 d. – 20 000 Lt pagal paskirtį „(duomenys neskelbtini)“ ir tai įrodo atlikti įrašai kitoje vekselio pusėje. Likusi suma – 1 000 Lt buvo užregistruota kaip atskaitingo asmens skola įmonei, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė nuostolių. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje nurodomos šios priežastys, dėl kurių negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros: nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo registruojamas 280 000 Lt pinigų gavimas iš „(duomenys neskelbtini)“ pagal vekselį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvito, kuris patvirtintų, jog išmokėti pinigai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius A9 ir A10, buvo sumokėti „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. ir 2012 m. balanso trumpalaikio turto straipsnio „Pinigai ir jų ekvivalentai“ duomenys nesutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašų ir kasos knygos duomenimis. Šios priežastys yra nepagrįstos, todėl darytina išvada, kad buvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. rugsėjo iki 2013 m. gruodžio mėnesio užsiėmė patalpų nuoma. Per analizuojamą laikotarpį įmonė pasirašinėjo sutartis, išrašinėjo sąskaitas faktūras už paslaugas, patyrė sąnaudas, todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo iki 2013 m. gruodžio vykdė įstatuose numatytą veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo iki 2013 m. gruodžio mėnesio atstovaudamas įmonę pasirašinėjo sutartis, išrašinėjo sąskaitas faktūras bei kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas išrašė 15 kasos pajamų ir 13 kasos išlaidų orderių, todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo iki 2013 m. gruodžio mėnesio faktiškai atliko direktoriaus ir kasininko pareigas. Taip pat nuo 2013 m. liepos 15 d. buvo vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir priėmė vienintelio akcininko sprendimus, t. y. atliko vienintelio akcininko pareigas. (t. 25, b. l. 1-17).

56. Auditorius E. J. pateikė ir specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialaus turto turėjo už 294 962 Lt, o 2011 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialaus turto nebeturėjo. Prekybos patalpų pirkimas ir pardavimas buvo tinkamai atvaizduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse. 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodė, kad per 2011 m. gavo 22 533 Lt pajamų. Šią sumą sudarė kitų pajamų iš įmonės veiklos suma sudėjus su rezultatu patirtu pardavus patalpas, todėl patalpų pardavimas buvo tinkamai atvaizduotas 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitoje. 2010 m. rugsėjo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo patalpas iš skolintų lėšų, kurias paskolino LLP „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. spalio 25 d. pasirašius reikalavimo teisės perleidimo sutartį skola buvo įskaityta. 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse nurodė, kad ilgalaikių įsipareigojimų turėjo 300 000 litų, o 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte, nurodyta, kad įmonė 2011 m. gruodžio 31 d. paskolų neturėjo. UAB , (duomenys neskelbtini)“ balanse skola LLP „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai atvaizduota. Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis bankiniai pavedimai tarp LLP (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo būti registruoti šių įmonių buhalterinėse apskaitose, o ūkinės operacijos pagal 2010 m. spalio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį turėjo būti atliekamos LLP (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir LLP „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 28, b. l. 4-10).

57. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas E. J. paaiškino, kad nustatė prieštaravimų tarp jo pateiktos specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 24, b. l. 10-26) ir specialisto išvados, kurią pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Taip pat paaiškino, jog jam buvo pateikta daugiau dokumentų negu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistui, tai apskaitos registrai, dokumentai dėl reikalavimo teisės perleidimo, preliminarios akcijų pardavimų sutartys. Specialistas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselis buvo tinkama mokėjimo užtikrinimo priemonė, o įrašai vekselyje dėl dalinio atsiskaitymo įforminti tinkamai. Nekilnojamo turto pardavimo sutartis bei reikalavimo perleidimo sutartis rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola buvo reali. Vekselis nėra atsiskaitymo dokumentas. Ūkinė operacija buvo įforminta UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruose, už nupirktą turtą nebuvo atsiskaityta, tačiau buvo parodyta skola, o skolos dydis atitiko vekselio sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų negavo, bet juos sumokėjo. Bendrovės direktoriui atliekant dalinį atsiskaitymą su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ vekselio kitoje pusėje atžymėta, kad ši bendrovė pinigus gavo ir remiantis šiuo įrašu užfiksuotas pinigų išmokėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų išmokėjimą užfiksavo kasos išlaidų orderyje. Specialistas paaiškino, jog įmonės naudoja sąvoką „pinigai kelyje“, kai pinigai yra sumokėti, bet dar neapsiekė gavėjo, arba išimti iš įmonės kasos, bet dar neatiduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruose naudotas šis pinigų judėjimą apibūdinantis išsireiškimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugsėjo 26 d. pirko nekilnojamąjį turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. spalio 25 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę gauti atsiskaitymą už parduotą turtą. 2011 m. lapkričio 11 d. pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir reikalavimo teisę įsigijo „(duomenys neskelbtini)“. Apskaitos registruose skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko, tačiau pasikeitė kontrahentas - vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ juo tapo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje „(duomenys neskelbtini)“ pateikė mažesnį kreditorinį reikalavimą, tai reiškia, jog pripažino, kad gavo dalinį mokėjimą pagal vekselį. Specialistas parodė ir tai, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vertę nustatė turto vertintojai. Taip pat specialistas parodė, kad darbuotojų įregistravimas Sodroje nėra pakankama aplinkybė vertinti, ar įmonė vykdo veiklą. Įmonės direktorius gali būti neregistruotas Sodroje, o Registrų centre registruotas kaip įmonės vadovas ir gali atstovauti įmonei be darbo sutarties (t. 26, b. l. 131-135).