Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Aistei Bareikei, Teresai Darulienei, Gretai Karmazienei, Daivai Kokštaitei, Gražinai Osinskajai, Violetai Budžienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 1 dalį, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje.

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2022 m. lapkričio 21 d., apie 16.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. S., aptarę savo veiksmus, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą, M. K. priklausantį, turtą – pinigines lėšas, esančias M. K. banko sąskaitoje, atėję į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškojo banko mokėjimo kortelės, nukentėjusiojo, apsvaigusio nuo alkoholio, M. K. kuprinėje, M. S. ieškojo banko mokėjimo kortelės nukentėjusiojo M. K. drabužių kišenėse, o šios kortelės neradę, tyčia suduodami smūgius jam rankų kumščiais, M. S. sudavus vieną smūgį ir dešinės kojos keliu nukentėjusiajam į veido sritį – žandikaulį, t. y. suduodami su M. S. nukentėjusiajam M. K. ne mažiau 6 smūgius į galvą ir taip atimdami galimybę jam priešintis, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis abiejų akių junginėse, daugybinėmis kraujosruvomis veide ir plaukuotoje galvos dalyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smegenų skiltyje ir į kairį skilvelį, sumušimo židiniais galvos smegenų dešinėje kaktinėje ir pakaušio skiltyse, nosies kremzlių lūžiais abipus, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžiu, t. y. sužalojimus kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų ir tilto suspaudimu, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, sukėlusius nukentėjusiojo M. K. mirtį, tai yra, veikdamas bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė M. K., taip pat kartu su M. S. panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – M. K. vardu išduotą AB „SEB“ bankas „SEB Mylimiausia Mastercard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrobti svetimą, M. K. priklausantį turtą – M. K. banko sąskaitoje esančias lėšas, tačiau šių veikų nebaigė dėl nuo D. M. valios nepriklausančių aplinkybių – dėl to, kad nerado nurodytos banko mokėjimo kortelės.

Taip pat D. M. 2022 m. lapkričio 21 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia slapta pagrobė M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A41“ su SIM kortele, kurio bendra vertė 175 Eur.

M. S. 2022 m. lapkričio 21 d., apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M., aptarę savo veiksmus, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą, M. K. priklausantį, turtą – pinigines lėšas, esančias M. K. banko sąskaitoje, atėję į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškojo banko mokėjimo kortelės nukentėjusiojo, apsvaigusio nuo alkoholio, M. K. drabužių kišenėse, D. M. ieškojo banko mokėjimo kortelės nukentėjusiojo M. K. kuprinėje, o jos neradus tyčia suduodami smūgius jam rankų kumščiais, M. S. sudavus vieną smūgį ir dešinės kojos keliu nukentėjusiajam į veido sritį – žandikaulį, t. y. suduodami su D. M. nukentėjusiajam M. K. ne mažiau 6 smūgius į galvą ir taip atimdami galimybę jam priešintis, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis abiejų akių junginėse, daugybinėmis kraujosruvomis veide ir plaukuotoje galvos dalyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smegenų skiltyje ir į kairį skilvelį, sumušimo židiniais galvos smegenų dešinėje kaktinėje ir pakaušio skiltyse, nosies kremzlių lūžiais abipus, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžiu, t. y. sužalojimus kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų ir tilto suspaudimu, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, sukėlusius nukentėjusiojo M. K. mirtį, tai yra, veikdamas bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė M. K.. M. S. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, po to, kai kartu su D. M. M. K. vardu išduotos AB „SEB“ bankas „SEB M. M.“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) nerado ir D. M. pasišalino iš buto, turėdamas tikslą pagrobti svetimą, M. K. priklausantį turtą – M. K. banko sąskaitoje esančias lėšas, iš nukentėjusiojo M. K. drabužių kišenėje surastos piniginės pagrobė nukentėjusiajam priklausančią AB „SEB“ bankas „SEB Mylimiausia Mastercard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nufotografavo ant popieriaus užrašytus „PIN“ kodo duomenis, taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kurią M. S. laikė savo kelnių kišenėje, iki 2022 m. lapkričio 21 d., 21.00 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Taip pat M. S. 2022 m. lapkričio 21 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai įgijęs M. K. išduotą AB „SEB“ bankas „SEB Mylimiausia Mastercard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir „PIN“ kodo duomenis, manydamas, kad sužinojo banko kortelės PIN kodą, įdėjo M. K. išduotą AB „SEB“ bankas „SEB Mylimiausia Mastercard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ banko bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir du kartus surinkęs neteisingą keturių skaičių kodą, neteisėtai du kartus inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 21 d., apie 11 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), vadinamą „(duomenys neskelbtini)“, pasidomėti, kokie yra darbai. Ten buvo toks R. ir M. S., kurio iki tol kaltinamasis nepažinojo, tik vieną kartą buvo matęs. Pradėjus kalbėti, kaltinamasis klausinėjo dėl darbų, M. paklausė, ar reikia pinigų. D. M. atsakė, kad reikia ir paklausus, kas yra, M. pasakė tokius žodžius: „Aš žinau, kur paimti pinigų, man tik reikia padėti“, M. nepasakė, kokiu tikslu reiks eiti, nieko nesiūlė, pasakė: „Jeigu padėsi man paprastai pabūti kartu, aš tau duosiu 500 eurų“. Pradžioje sakė 250 eurų, po to pasakė – 500. D. M. paklausė: „Kokie ten reikalai? Ką ten reikia daryti?“, M. S. atsakė: „Pas mane yra pažįstamas, aš nueinu paprastai su juo pakalbėti, paimu jo kortelę ir tau nuimsiu pinigų už tai, kad tu pabūsi su manimi, padėsi kažkokioj situacijoje“, bet konkrečiai situacijos nepasakojo, sakė, kad pas jį problemos, tas žmogaus, pas kurį ėjo, gyvena jo šeimoje, o tėvas ir kiti buvo prieš ir negali su juo susidoroti, išspręsti reikalus. M. S. pažinojo žmogų, iš kurio galima paimti pinigų, sakė, kad iki tol buvo paėmęs iš to žmogaus kortelę ir nuėmęs pinigus, o žmogus nieko nepastebėdavo, nes nuo kortelės pinigus nuskaičiuodavo antstoliai. D. M. galvojo, kad gali tik kartu pastovėti ir viskas, nei muš, nei ką, t. y. neatliks jokių veiksmų, suprato, jog tie 500 eurų už tai, kad pabus su M. S., bus kaip jo apsauga, draudimas. Tuomet jie užėjo į kazino, M. S. pralošė 7 eurus, po to nuėjo į (duomenys neskelbtini), užėjo į piceriją pažiūrėti, gal ten yra tas žmogus, pas kurį reikia eiti – M. (pavardės nežino), bet ten jo nerado. Išėjus iš picerijos, M. S. paskambino jo tėvas, kuriam M. S. pasakė: „Aš einu link to vyro į namus, einu pas jį spręsti reikalus“. Ėjo į (duomenys neskelbtini), kur yra baras „A.“, užėjo į barą, pasižiūrėjo, ten irgi nieko nerado ir išėjo. M. S. sakė: „Einam toliau už to baro, į viršų“. Berods, į (duomenys neskelbtini) (buto neprisimena). Priėjo prie to namo, laukė, D. M. pasakė: „Nieko čia nereikia daryti, važiuojam atgal į „(duomenys neskelbtini)“ ir nieko nereikia spręsti. Jeigu norėsi pinigų, jeigu kažko reikės, nuvažiuosi į (duomenys neskelbtini) dėl kažkokių darbų“. M. S. nesutiko, sakė palaukti, D. M. pasakė: „Nei kažką darau, nei noriu kažką daryti.“ Išėjus iš tos vietos, tik priėjus prie baro, pats tas vyras paskambino arba M. S. paskambino. Pradžioje M. S. skambino jam 3-4 kartus, tačiau neatsiliepė ir po to pats paskambino. Vėliau kieme, (duomenys neskelbtini), pamatė vyrą ir M. S. pasakė, kad tai tas vyras. Šio vyro D. M. nepažinojo, vyriškis M. nebuvo sužeistas, atrodė normaliai, buvo išgėręs. D. M. pasakė M. S.: „Eik pakalbėk arba einam kažką išspręsim, pažiūrėsim“. Priėjus prie minėto vyriško, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), M. S. iš karto pradėjo labai ginčytis, rėkti ant M., D. M. pasakė: „Nerėk, čia visur namo langai, kaimynai, visi pažįsta kiekvieną, bus triukšmo tokio, kad pats padarysi tokią klaidą, kad atvažiuos policija ir gali blogai baigtis“. M. S. nepaklausė, vis tiek triukšmavo, tada pasakė: „Gerai, einam, čia yra butas (duomenys neskelbtini)“. M. S. arba M. surinko kodą, jie trise atėjo į (duomenys neskelbtini) aukšte esantį butą. Ten stovėjo Ž. (D. M. tiksliai pavardės nepamena). M. S. pasakė, kad yra čia buvęs. Bute iš dešinės buvo virtuvė, jie užėjo į virtuvę. Kampe stovėjo stalas, kur iš karto atėjo ir prisėdo buto šeimininkas. Buto šeimininkas labai norėjo išgerti, prašė degtinės, M. S. davė. D. M. negėrė, nebuvo apsvaigęs. Virtuvėje buvo keturiese. M. S. pradėjo aiškintis su M., pradžioje žodžiais pradėjo rėkti, kalbėti apie savo šeimą, sakė, kad šis pas M. S. močiutę negrįš, kad M. S. tėvas labai prieš. Nukentėjusysis nekonfliktavo, jokių smurtinių veiksmų neatliko. Kai M. S. pradėjo rėkti ant M., M. S. paskambino tėvas, M. S. jam pasakė: „va, tėvai, aš atėjau, jam aiškinu, kad tokių dalykų nebūtų, kad neateitų pas močiutę gyventi“. Pradžioje tarp M. S. ir M. buvo žodinis konfliktas, tačiau vėliau M. S. pradėjo M. mušti, sudavė gal 5-6 smūgius, M. S. mušė dešinės rankos kumščiu į dešinę veido pusę, po to su kaire ranka smūgiavo du kartus, taip pat 1-2 kartus spyrė koja į žandikaulį. Po pirmo smūgio M. nenugriuvo, jis atsitrenkė į langus vieną kartą, po to ir antrą kartą, D. M. pasakė M. S.: „nedaryk nesąmonių, nes iš tikrųjų tokį triukšmą sukelsi, išdaužysi langus, kad kaimynai iškvies policiją ir teks aiškintis“. M. nebuvo nugriuvęs, jis stovėjo, bet gal po šešių smūgių į galvą atsisėdo ant kėdės, tada M. S. ėmė mušti jį sėdintį. Tada D. M. pradėjo juos skirti, pamatęs kokioje būsenoje yra M., patraukė M. S. per pečius ir liepė prie jo nelįsti, pasakė: „Nebandyk mušti žmogaus tokios būsenos“. D. M. nurodė, kad nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio, palietė jį tik norėdamas išskirti. Kaip pirmą kartą juos skyrė, nukentėjusiojo nelietė, tačiau M. S. vėl pradėjo M. pulti, M. buvo susikibęs su M. S., tuomet D. M. juos skirdamas delnu palietė nukentėjusįjį. D. M. juos išskyrė. M. M. S. pastoviai bandė paaiškinti, kad tu taip nedaryk, tu neteisus, tada M. S. pradėjo jam aiškinti kažką apie tuos jų reikalus. Kraują D. M. pamatė, kai pirmą kartą juos atskyrė, antrą kartą taip pat bėgo kraujas, kur M. mušė, visa virtuvė buvo ištepliota, suteptas virtuvinis komplektas. M. veidas buvo ištinęs, smarkiai bėgo kraujas. Teismui pagarsinus D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 72-76), D. M. nurodė, kad, jeigu skaičiuoti smūgius kojomis, galima sakyti nukentėjusiajam M. S. sudavė 6 smūgius. Muštynių metu buto šeimininkas visą laiką buvo virtuvėje, nebuvo niekur išėjęs, jam iš viso nebuvo įdomu, jis sėdėjo prie stalo, jie ten rėkavo vienas ant kito „duok man tą peilį“, tačiau šeimininkas niekaip nereagavo į situaciją. D. M. nurodė, kad M. S. tėvas paskambino M. S. po antro ar trečio smūgio, tėvas jau žinojo, kad jis ten nuėjęs, klausė: „Kaip reikalai sprendžiasi?“, M. S. atsakė: „viskas gerai, su juo jau aiškinuosi, su manimi yra žmogus, kuris gali padėti, pastovėti kartu“. D. M. nurodė, kad jis vieną kartą pažiūrėjo kuprinę virtuvėje, kur ji ir gulėjo. M. S. ieškojo kortelės ir lyg padavė D. M. tą kuprinę. M. S. pasakė, kad kuprinėje gali būtų pinigų, D. M. nei pinigų, nei kortelė neieškojo, tik laikė kuprinę. Kuprinė buvo atidaryta, D. M. pasižiūrėjo ir pasakė, kad joje nėra nei pinigų, nei kortelės. Pagal svorį jautėsi, kad kuprinė tuščia, kad joje nieko nėra. M. S. ieškojo kortelės kuprinėje, visur, gal nukentėjusiojo striukėje, kurią buvo apsirengęs, t. y. prie kūno ieškojo. Tuo metu nukentėjusysis jau buvo sumuštas, bet buvo sąmoningas, sakė: „Neieškok, pas mane nėra jokių kortelių“. D. M. atrodo, kad M. S. nieko nerado. Pats D. M. kortelės nerado, PIN kodo neieškojo, kortelės nematė. Kaip M. S. sužinos PIN kodą, neklausė, kalbų apie PIN kodą nebuvo. Prieš išeidamas D. M. paklausė M. S., ar jis išeina kartu, M. S. pasakė, kad pasilieka, nenorėjo D. M. išleisti, net šoko prie durų ir norėjo duris užrakinti, raktą išsiimti. D. M. M. S. atstūmė, atsidarė duris ir pasakęs: „Nedaryk tokių dalykų, man nereikalingų situacijų“, išėjo. D. M. išeinant, bute liko M. S., M. ir buto šeimininkas, D. M. išėjo vienas. M. tuo metu buvo normalios būsenos, gyvas, sėdėjo ant kėdės, kalbėjo su buto šeimininku. Išeidamas iš buto, D. M. pamatė koridoriuje prie išėjimo gulintį telefoną (nežino kieno tai buvo telefonas), kurį paėmė ir vėliau (duomenys neskelbtini) užstatė, gavo 15 – 20 eurų. D. M. nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus (išgėręs vieną stikliuką degtinės), M. S. buvo girtas (pusę butelio, gal daugiau išgėręs), buto šeimininkas taip pat nebuvo labai blaivas, gal toks, kaip po išgertuvių, jis nelabai gerai jautėsi. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo daugiau niekada nebūtų padaręs, 2018 m. išėjo iš įkalinimo įstaigos ir pasakė sau, kad daugiau niekada nedarys nusikaltimų, nori gyventi normalų gyvenimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 25 d. D. M. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. M. K. nepažįsta. Su M. S. susipažino įvykio dieną, t. y., 2022 m. lapkričio 21 d. Tą dieną, apie 11 valandą, atėjo į (duomenys neskelbtini) esančią vietą, kurią visi vadina ,, (duomenys neskelbtini)”. Ten buvo jo pažįstami (kurių duomenų nežino, vieno vardas ,,R.”) ir dar vienas vaikinas, kurį matė pirmą kartą. Iš pranešimo apie įtarimą sužinojo, kad nurodytas vaikinas yra M. S.. Nurodytas vaikinas jam pasakė, kad jis kartu su juo gali nueiti pas asmenį, paimti iš jo banko mokėjimo kortelę ir nueiti nusiimti pinigų. Jis jam pasakė, kad jau porą kartų pas jį nuiminėjo pinigus ir jis nieko nepastebėjo. Jis jam sakė, kad nuims 1 000 eurų ir pusę atiduos jam. Jis jam pasakojo, kad tas asmuo yra tolimas jo giminaitis. Jis sakė, kad M. K. labai konfliktuojantis žmogus, šeima jo nepriima. Todėl jis sakė, kad gali iš jo paimti pinigus. Sakė, kad nueis nusiimti pinigų. Įvykio dieną alkoholio nevartojo. Matė, kad M. su jo pažįstamais gėrė degtinę. M. sakė, kad jie nueis paims kortelę, tada nueis į bankomatą ir nusiims pinigų, o asmuo nepastebės. D. M. sutiko. Kartu su M. išėjo, M. jam rodė kelią. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), M. sutiko savo pažįstamą, kurio D. M. nepažįsta ir matė pirmą kartą. Iš M. ir to asmens pokalbio suprato, kad jie yra giminės. Kas tiksliai juos sieja, negali pasakyti. Iš jam įteikto pranešimo apie įtarimą žino, kad tas asmuo buvo M. K.. M. buvo agresyvus, pradėjo jį įžeidinėti. M. reiškė jam pretenzijas, kad giminės nenori, kad jis būtų šeimoje. M. pakvietė jį užeiti į namą, pas pažįstamą. M. sutiko, jis pakvietė ir D. M. eiti kartu su jais. Jis sutiko ir nuėjo jiems iš paskos. Pirmas ėjo M., jis atidarė laiptinės duris. Prie nurodyto namo buvo pirmą kartą. Užėjo į butą. Butas (duomenys neskelbtini) aukšte. M. paskambino į buto duris. Duris atidarė vyras, jį matė pirmą kartą. Jo nepažįsta. Visi užėjo į butą. Vyras juos įleido į butą. M. kartu su savimi turėjo degtinės butelį ir limonado. Iš kur jis turėjo nežino, jis kartu su juo nepirko. M. pradėjo mušti M.. Mušė jį rankos kumščiu. Suduodavo smūgius į veidą, galvą. Jis stovėjo už M.. Stovėjo prie virtuvės durų ir žiūrėjo, kaip M. mušė M.. Buto šeimininkas sėdėjo virtuvėje. Jis matė, kaip M. mušė M.. M. mušė M. virtuvėje. Pamatė, kad M. veidas buvo sužalotas, matė kraują. Virtuvėje buvo daug kraujo. M. prie jo ieškojo pas M. banko kortelės. Jo kišenėse jos nerado. Po to D. M. paėmė M. turėtą pilkos spalvos kuprinę. Pradėjo ieškoti banko kortelės. Kortelės nerado, pasakė M., kad kortelės nerado. Tuo metu M. toliau mušė M.. Rankos kumščiais sudavė jam į galvą. M. veidas labai kraujavo. Jis bandė nuplauti veidą. Kriauklėje buvo daug kraujo, jis nuvalė tą kraują, nes suprato, kad dėl amžiaus šeimininkas negalės sutvarkyti. Tuo metu M. buvo prie M.. M. sėdėjo prie stalo, dešinėje pusėje, prie sienos. M. jam sakė, kad jis visai giminei atsibodo. M. tylėjo. Tuo metu M. paskambino jo tėvas. Tai suprato iš pokalbio. M. pokalbio metu pasakė, kad jis su draugu (su D. M.) sumušė M.. Tuo metu pasakė M., kad tegul apie jį nekalba. Iš jų pokalbio suprato, kad tėvas patenkintas, kad M. sumušė M.. D. M. pasakė M., kad išvalė kriauklę ir eina namo. Nuo grindų pakėlė M. telefoną. Jis jam iškrito iš kišenės, tuo metu, kaip jį mušė M.. Pakėlė telefoną nuo grindų ir įsidėjo į kišenę. M. matė, kad pasiėmė M. telefoną. M. nematė, kad jis pasiėmė jo telefoną, jam apie tai nesakė, kad paėmė jo telefoną. Išėjo iš buto, tuo metu bute liko buto šeimininkas, M. ir M.. Jie liko virtuvėje. Norėjo pasiimti degtinę ir limonadą, buto šeimininkas paprašė palikti degtinę. Sutiko ir išėjo iš buto. Išėjo su M. telefonu „Samsung“, tiksliai modelio nežino. Išėjęs iš buto, nuėjo į ,, (duomenys neskelbtini)“, ten jo pažįstamų nebuvo. Grįžo į butą, persirengė ir nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajone pridavė M. telefoną „Samsung“, jam sumokėjo 20 eurų. Turi pridavimo kvitą. Į (duomenys neskelbtini) važiavo vienas, telefoną pridavė vienas. Nori pasakyti, kad M. K. jis nemušė, jokio smurto prieš jį nevartojo. Jį mušė M.. Jį nužudė M. S.. Jam išeinant iš buto, M. buvo gyvas, jis jo nežudė. Į klausimą, kokiu tikslu iš įvykio vietos paėmė M. K. mobiliojo ryšio telefoną, atsakė, kad jam M. žadėjo pinigų, pinigų nebuvo, todėl paėmė telefoną ir užstatė jį lombarde (t. 4, b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 1d. apklaustas papildomai D. M. į klausimą, kad teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo, į prokuroro klausimą atsakė, kad sudavėte 2 smūgius, ką gali apie tai parodyti, atsakė, kad laikosi ankščiau duotų parodymų. M. sakė, kad vieną kartą pas tą žmogų nuėmė pinigus ir jis nieko nepastebėjo. Jis buvo nuėmęs 500 eurų ir M. galvojo, kad nuėmė antstoliai. M. jam sakė, kad nuims 1 000 eurų ir pusę atiduos jam. Į klausimą, ar M. sakė, kodėl jį su savimi kviečia, o ne pats vienas paima banko kortelę ir ką turės daryti, atsakė, kad M. sakė padėti jam, nes jis (M.) jam ne giminaitis, jam svetimas žmogus ir tėvas negali grįžti namo. Turėjo paaiškinti žmogui, kad nelįstų į svetimą šeimą. Sakė padėti, jeigu gali. Jis sakė gerai, pažiūrės, kaip kalbės žmogus, kaip kas. Jis sakė pradžioje duos jam 200 eurų, vėliau sakė 500 eurų. Į klausimą, kai prie laiptinės pamatė pirmą kartą M. K., ar matomose kūno vietose buvo kokių sužalojimų, mėlynių, atsakė, kad nematė sužalojimų, mėlynių pas jį nebuvo. Jis buvo girtas. Lauke pradėjo su M. ginčytis, M. reiškė pretenzijas, kad giminės nenori, kad jis būtų šeimoje. M. buvo nusistatęs prieš jį. M. pakvietė jį užeiti į butą pas pažįstamą. M. D. M. pakvietė į butą. M. kartu su savimi turėjo degtinės butelį ir limonado. Duris atidarė savininkas ir jie visi kartu užėjo į virtuvę. M. K. atsistojo prie lango. Buto savininkas atsisėdo ant kėdės, prie lango. M. tik užėję į virtuvę, priėjo prie M. ir pradėjo su juo aiškintis toliau dėl tų santykių. Jis ėjo už M. ir stovėjo prie virtuvės durų. M. jam atsakė, kad čia jo reikalas. Pamatė, kaip M. sudavė kumščiais M. 4 smūgius į veidą. M. jam pasakė „M. baik“. Nuo suduotų smūgių M. atsitrenkė į virtuvės langą, vos neišmušė stiklų. Sąmonės neprarado, stovėjo prie lango. Neprisimena, ar M. pradėjo bėgti kraujas, ar ne. M. atsitrenkė į langą, galėjo kaimynai iškviesti policiją dėl triukšmo. Tuo metu M. paskambino tėvas, M. tėvui pasakė, kad aiškinasi su M., kad su juo yra žmogus (t. y. jis), kuris padeda aiškintis su M.. Tėvas sakė „gerai darai, teisingai, kad jam daeitų ir neitų į šeimą“. M. nebuvo įjungęs garsiakalbio, tiesiog viskas girdėjosi per ragelį. M. sakė, kad dabar aiškinasi su juo, gal supras. Pokalbis baigėsi, M. toliau rėkė, aiškino M., kad duotų tėvui gyventi, kad neitų į šeimą, kad pas senelę neitų. D. M. suprato, kad M. nedaeina M. žodžiai, priėjo ir atsistojo šalia M.. D. M. sudavė kumščiais du kartus M. per veidą, per žandikaulius iš vienos ir iš kitos pusės. Sudavė nestipriai, po jo smūgių, jis stovėjo prie lango, dar kažką kalbėjo. D. M. pasakė M. baigti tuos dalykus. M. toliau aiškinosi, sakė M., ar supranta dėl ko čia dabar taip yra, kas jam bus, jei dar nesupras, griežčiau pradėjo su juo kalbėti. D. M. sakė baigti, nemušti, M. pradėjo toliau kumščiais mušti M., kur sudavė smūgius, nematė, girdėjo mušimo garsus, buvo kokie 4 smūgiai. Mušė smarkiai, M. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, bėgo ant grindų. D. M. nuo kriauklės paėmė skudurą, pradėjo plauti kraują, nes nepatogu prieš savininką. M. stovėjo, nebuvo nukritęs. Sakė M., kad išeina, dar M. sakė neišeiti, jie pažiūrėjo daiktus M., ieškojo banko kortelės. Nesurado kortelės, paėmė M. telefoną. Dar nori pasakyti, kad jiems tik užėjus į butą, M. tikrino, ar užrakintos buto durys, kad niekas neužeitų. Todėl, kai norėjo išeiti, buvo užrakintos durys, M. dar norėjo jį stabdyti, kad neišeitų. Pasakė, kad išeina ir išėjo iš buto. Kai išeidinėjo, šeimininkas sėdėjo virtuvėje, M. buvo atsisėdęs ant kėdės priešais stalą. M. toliau rėkė ant M., matė, kad M. buvo sąmonėje, kvėpavo. Kai jis išeidinėjo, M. dar rėkė ant M.. Nežino, kas toliau vyko bute, kai jis išėjo. Jie buvo atėję į butą kokią 12 val., o D. M. išėjo po 5 minučių. Nori pasakyti, kad tik užėję į virtuvę, jis išgėrė stikliuką degtinės. Daugiau negėrė. Buto savininkas patraukė link savęs butelį, prašė jam palikti, tai daugiau ir negėrė. M. gėrė tiek (duomenys neskelbtini), tiek bute. Po D. M. smūgių M. dar mušė M., nuo D. M. smūgių, jis mirti negalėjo. Jam išeinant, jis kvėpavo, viskas buvo gerai (t. 4, b. l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 1 d. įtariamasis D. M. savo 2022 m. gruodžio 1 d. parodymus iš esmės patvirtino ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 83-95).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Pripažįsta viską, išskyrus tai, kad pavogė kortelę. 2022 m. lapkričio 21 d. ryte draugas atidavė 40 eurų skolą. M. S. nusipirko ir išgėrė butelį alaus, nuėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę, (duomenys neskelbtini). Nežinojo, ką veikti, visi buvo užimti, o norėjosi kažką paveikti. Paskambino M. K. ir paklausė, ką jis veikia. Jis pasakė, kad geria, jeigu M. S. nori, gali ateiti. Atėjo į tą butą (adreso neprisimena). Ten buvo G. ir M.. Jie gėrė degtinę ir raudoną toniką. M. S. truputį išgėrė kartu su jais. Vėliau M. S. kartu su M. nuėjo į parduotuvę „M.“, po to į „I.“, kur M. nusipirko butelį 0,7 litro talpos alkoholio butelį. Parduotuvėje mokėjo M., atsiskaitė kortele. Kur jis įsidėjo banko kortelę, neatsimena, bet tikriausiai kaip ir visada – į kišenę. Grįžę atgal į butą, gėrė. Išgėrus gal pusę degtinės, gal daugiau, prasidėjo konfliktas. G. pasakė ant M., kad pas jį barzda, kaip pas ožį. Tas supyko, paėmė lėkštę ir ant galvos sudaužė lėkštę. M. S. pasakė, ką jis daro ir trenkė M. ranka, pataikė kažkur į žandikaulį. Trenkė, nes supyko, jog šis trenkė savo draugui, norėjo sustabdyti M., kad jis nusiramintų. Jis truputį nusiramino. Po to jis kažką M. S. sakė. Nepamena ką, bet tai M. S. supykdė ir M. S. jam trenkė dar kartą kumščiu kažkur prie nosies. Jis nusiramino, apsirengė ir išėjo. Prieš M. S. fizinio smurto M. nenaudojo. Dar 20 minučių M. S. pasėdėjo su G. namuose, išgėrė degtinę ir M. S. iš ten išėjo. Ėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę, sutiko tėvo draugą, kuris paprašė nupirkti alaus. M. S. nupirko 0,7 litro talpos butelį degtinės „Absoliut“, jie kartu truputį išgėrė, pastovėjo. Priėjo kažkokie trys bernai, po to priėjo D.. Iki to laiko D. nepažinojo. Truputį išgėrė. M. S. buvo jau labai girtas. M. S. norėjo nueiti pas M. ir dar kartą pasikalbėti. Norėjo pasikalbėti apie tai, kad M. S. nenorėjo, kad jis pas M. S. į namus ateitų, kad toliau bendrautų su močiute. Tam, kad ne vienam eiti, norėjo pakviesti, kad dėl viso pikto kartu eitų ir D.. Nenorėjo eiti vienas, nes M. jam sakė žodžius „palauk, palauk“, pagalvojo, gal jis kažką į namus pasikvies. Nebuvo jokio plano mušti, plėšti, kažką iš jo vogti. Tiesiog norėjo pasikalbėti. Kartu su D. nuėjo. D. pasakė, kad jis negali niekur eiti, jam reikia pinigų. M. S. jam pasakė, kad pinigų jam duos, tik tegu nueina kartu. Už tai, kad eitų kartu, D. M. negalvodamas pasiūlė 500 eurų. M. S. pinigų truputį turėjo, bet iš kokių pinigų mokės D. M., nepagalvojo. Apie tai, kad pas M. galima paimti pinigų, taip pat apie tai, kad pas M. yra banko kortelė, kuria galima pasinaudoti, D. M. nesakė. Nieko su D. M. nesitarė, ką jam reikės daryti, o tik, kad bus kartu su M. S.. D. M. sutiko. M. S. paskambino M.. Ragelį jis pakelė ne iš pirmo karto, o kai pakėlė, pasakė, kad M. S. gali ateiti. Prie pat buto M. S. pradėjo pyktis žodžiais su M.. Neprisimena, dėl ko. Bute buvo D., G. ir M.. Virtuvėje M. S. stovėjo, D. stovėjo jam už nugaros, o M. sėdėjo ant kėdės. G. sėdėjo prie lango. Truputį išgėrė degtinės. Dėl alkoholio vartojimo M. buvo labai stipriai apsvaigęs. Prasidėjo tas konfliktas. M. S. pradėjo su M. ginčytis, pasakė, kad daugiau nenori, kad jis ateitų į M. S. šeimą, nenori jo daugiau matyti. Tada jis M. S. pasakė: „Ar tu mane mokysi, kaip gyventi?“. Iš to pykčio M. S. jam trenkė. Trenkė kumščiu į veidą, kažkur į skruostą. Sudavė vieną kartą. To smūgio M. net nepajautė, nes buvo labai girtas. Kai M. S. jam trenkė, jis pasakė, kad „tu toks pats šūdas, kaip ir tavo tėvas“. M. S. supyko dar daugiau ir dar kartą jam trenkė. Trenkė delnu M. į veidą. M. S. paskambino tėvui, nes norėjo, kad tėvo atsiprašytų. To visiškai užtektų ir M. S. išeitų. Bet M. pasakė, kad neatsiprašys. M. S. dar kartą trenkė M. ir numušė ragelį. Jau M. S. norėjo iš ten išeiti, bet pagalvojo, o kodėl jis, M. S., norėjo, kad M. iš ten išeitų. Nežino, kas ten atsitiko, bet M. S. dar kartą jam trenkė. Kodėl trenkė – neprisimena. Iš viso M. trenkė keturis kartus. Norėjo M. suduoti kojos keliu, bet nepataikė, buvo tiek girtas, kad pats vos stovėjo. Kol aiškinosi santykius su M., D. M. rėkė, kad nereikia, kad M. S. nusiramintų. Kai M. M. S. trenkė antrą kartą, D. bandė M. S. atitraukti, bet M. S. pasakė, kad nelįstų. D. M. smūgių M. nesudavė. Jis tik vieną kartą skyrė M. S. nuo M. ir kažkaip užtrenkė, bet ne tam, kad jam trenkti, o tam, kad juos išskirti. G. visą laiką buvo virtuvėje, sėdėjo ir žiūrėjo. Kaip D. išėjo iš to buto, M. S. nepastebėjo. Degtinės nebebuvo. Kai M. S. pamatė, kad D. M. nėra, iš koridoriuje kabančios M. striukės kišenės išėmė M. „SEB“ banko kortelę, bet tai buvo jau pabaigoje, kai D. išėjo, o M. S. norėjo nusipirkti dar vieną butelį degtinės. Kortelė buvo piniginėje, ten buvo ir ant lapelio užrašytas senas PIN kodas. M. S. iš piniginės paėmė banko kortelę, o PIN kodą nusifotografavo. Kai paėmė banko kortelę, M. kažką nerišliai pasakė, bet neatsimena ką. Banko kortelę paėmė, nes norėjo nueiti ir nusipirkti dar vieną butelį. Anksčiau M. savo banko kortelę jam duodavo, o nagrinėjamu atveju jis nieko nesakė. M. S. galvojo gal nusipirks butelį, grįš atgal ir išgers kartu. Nors butelio jam nepardavė, vis tiek atėjo atgal. Būtų atidavęs tą kortelę. Iš M. paėmę banko kortelę, nuėjo į parduotuvės „M.“ bankomatą pažiūrėti, ar kortelėje esančių pinigų užteks nusipirkti degtinės. Į bankomatą įdėjo kortelę, bandė įvesti tą PIN kodą, kurį nusifotografavo, bet jis netiko, kortelę išmetė atgal. Bankomate nieko nepažiūrėjo. Tada pagalvojo, kad parduotuvėje tiesiog prilies kortelę, bet parduotuvėje degtinės nepardavė. Kodėl nepardavė – nežino, gal todėl, kad buvo girtas, o gal todėl, kad buvo tik devyniolikos. Pagalvojo, kad grįš atgal pažiūrėti, kaip ten ir kas. Grįžęs į butą, atidaręs duris pamatė koridoriuje ant grindų gulintį M.. Kai išeidinėjo, jis buvo virtuvėje. Nesupranta, kaip jis ten atsidūrė, gal norėjo išeiti iš namų. Pažiūrėjo, kad jis nekvėpuoja. Išsigandęs paskambino močiutei, paklausė, ką daryti, nes M. visai nereaguoja. Močiutė paklausė, kas atsitiko. M. S. pasakė, kad truputį susimušė. Močiutė pasakė kviesti greitąją. Prieš kviečiant greitąją, atėjo G. ir pasakė, kad M. nutemptų nuo durų, nes greitoji sutrenks jam durimis. Tada M. S. M. nutempė nuo durų ir iškvietė greitąją. M. S. atsisėdo prie jo, ant kelių padėjo jo galvą ir ieškojo pulso, bet jo nerado. Atvažiavo greitoji. M. S. paskambino tėvui ir pasakė, kad M. blogai, atvažiavo greitoji. Kai tėvas atvažiavo, M. S. priėjo prie netoliese esančios parduotuvės „M.“ ir tėvui pasakė eiti kartu, pasižiūrėti, kas ten bus toliau. Atvažiavo antra grupė medikų ir stovėjo prie durų, nes negalėjo jų atidaryti. M. S. jiems padėjo atidaryti duris ir kartu užėjo į butą. Ten buvo M., greitoji, buto šeimininkas ir M. S. su tėvu. Medikai pasakė netrukdyti ir išeiti iš buto. Jis su tėvu išėjo, nuvažiavo namo. Kai atvažiavo namo, paskambino močiutė ir pasakė, kad reikia atvažiuoti į policiją. Kai jau važiavo namo, paskambino G. ir pasakė, kad M. mirė. M. turėjo kuprinę, kuprinė buvo atidaryta, M. S. tik pažiūrėjo, kas yra kuprinėje. D. M. kuprinės neapžiūrinėjo, jis stovėjo M. S. už nugaros. M. rūbų, kišenių neapžiūrinėjo. D. M. jų taip pat neapžiūrinėjo. Telefoną M. turėjo, bet kur buvo telefonas, M. S. nežino, bute jo nematė. D. M. nieko neieškojo, M. S. nematė, kad jis būtų ką nors paėmęs. M. S. nurodė, kad D. M. smūgių M. nesudavė, apie tai, kad jis kumščiu sudavė M., pirmos apklausos metu sakė netiesą, melavo todėl, kad buvo išsigandęs, policininkai pradėjo gąsdinti, todėl nutarė pasakyti nesąmonę, pasakyti tai, ką jie nori išgirsti. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duodami parodymai skiriasi, nes dabar daug ką prisiminė, daug laiko praėjo, kalėjime buvo laiko pagalvoti, kaip viskas įvyko.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 22 d. apklaustas įtariamuoju M. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad smūgius sudavė, tačiau nužudyti nenorėjo ir jo smūgiai nebuvo stiprūs. Nori parodyti, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra trys kambariai, viename gyvena jis, kitame gyvena močiutė I. G., trečiame – jo tėvas su žmona ir broliu. M. K. yra jo močiutės I. G. (jo tėvo motina) pažįstamas. Kiek žino, močiutė su juo susipažino bare, kartu su juo gėrė, įsimylėjo vienas į kitą, susitikinėjo. Kada jie susipažino, jis nežino, jis asmeniškai jį pažįsta apie 4 mėnesius, nuo šios vasaros. Močiutė jį su juo supažindino, buvo picerijoje, alaus išgėrė, pavalgė. Jis jam patiko, kaip žmogus. Nuo to laiko, kai pradėjo bendrauti su močiute, M. visur ir visada važiuodavo su jais, dažnai ateidavo į svečius. M. bendravo su močiute, su juo gerai bendravo, nieko jam blogo nenorėjo. Tik jo tėvui nepatikdavo, kad M. ateidavo pas juos namo kiekvieną dieną girtas. Tėvas šiam sakė, jei nori ateiti, tegu ateina negirtas, bet konfliktų dėl to nebuvo. M. ateidavo kiekvieną dieną, buvo girtas, sėdėdavo pas močiutę kambaryje, jie bendravo, pas močiutę kambaryje gėrė. Jam irgi siūlė išgerti, bet jis negėrė, nes jo tėvas jau 8 metai alkoholio nevartoja ir negali pakęsti girtų asmenų. M. pas juos nenakvojo bute, tik vieną kartą buvo pasilikęs. Gal prieš 2 savaites girtas M. močiutės kambaryje garsiai sakė, kad jo tėvas ne sūnus, o šūdas, kad jis negali ateiti, nes toks kietas, o jis čia negali ateiti, nors butas močiutės. Močiutė jo tėvui sakė, kad čia jos namai ir jis negali sakyti, ką jai vedžioti į butą, o ko nevedžioti. M. močiutės kambaryje dar sakė, kad (duomenys neskelbtini) ne tokius apramindavo. Nori dar pasakyti, kad pas juos yra šuo, tėvas M. sakė, kad atsargiau, šuo gali įkasti, bet M. sakė, ką čia jam šuo, (duomenys neskelbtini) ne tokius užmušdavo ir kumščiu darė judesį link šuns, jį gąsdindavo. Nei jam, nei tėvui nepatikdavo toks M. elgesys jų bute. Bet jis ėjo pas močiutę ir jam niekas nieko nesakė. Buvo tik tokie žodiniai konfliktai, muštynių nebuvo. Jo tėvas ankščiau gėrė, tai jis suprasdavo, kad M. nuo išgerto alkoholio su galva negerai, dėl to nekreipė dėmesio. Dar nori pasakyti, kad jis turi panelę. Prieš du mėnesius buvo susipykęs su tėvu ir su panele nenorėjo eiti namo. Kadangi jis žinojo, kad jo močiutė su M. vaikšto ir nakvoja pas M. draugą G. Z., todėl jis paprašė močiutės leisti jam su panele pernakvoti G. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo pirmas kartas, kai jis susipažino su G.. Šis yra (duomenys neskelbtini). Kai su panele atėjo pas G., matė, kad močiutė, M. ir G. išgėrinėjo. M. nakties metu vaikščiojo, tai kėlėsi rūkyti, tai vaikščiojo į tualetą ir vis įjungdavo, išjungdavo šviesą. Jis šiam pasakė, kad mažiau vaikščiotų, nejunginėtų šviesos. M. pradėjo šaukti, kas jis jam toks, ko jam aiškina. Jis junginėjo šviesas, nedavė miegoti. Močiutė pasakė ramintis, eiti miegoti. M. nuėjo pas G., ten kambaryje dar gėrė, kalbėjo su G. apie jį. Jam pasakė užtilti, o jis pašaukė „ką tu pasakei“. Pamatė, kaip močiutė nubėgo į kitą kambarį ir sulaikė M., kuris rankoje laikė peilį. Jis sakė, kad tuoj nužudys jį. Tai buvo 2 valanda nakties, jis su panele susirinko ir išėjo iš buto. Tai buvo pirmas kartas, kai jam peiliu grasino M.. 2022 m. lapkričio 21 d., apie 10.00-10.30 val., jis buvo namuose, galvojo, ką veikti. Paskambino darbdaviui, pas kurį kartais dirba, paprašė pinigų. Nuėjo į objektą, kur jis dirbo, ir jis jam davė 40 eurų. Paėmęs pinigus, nuėjo į parduotuvę „R.“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nupirko pakelį cigarečių, 3 loterijos bilietus ir butelį alaus, 4 laipsnių 330 ml. Liko 20 eurų. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę, kur stovi traukinys. Paskambino M., paklausė, ką jis veikia. Jis pasakė, kad daro pachmelą. Jis atėjo pas G. į butą. Matė, kad M. su G. sėdėjo virtuvėje, gėrė. Jie abu buvo girti. Paprašė pas M. cigaretės, nes pamiršo, kad buvo nupirkęs. Jis jį pavaišino cigarete, pasiūlė išgerti. Buvo likę pas juos degtinės apie 100 gramų („Lithuania“), jis jam įpylė stikliuką, išgėrė. Po to jam sakė, ką čia gerti, pasiūlė nueiti į parduotuvę ir dar butelį paimti. Jis su M. nuėjo į „I.“ parduotuvę, joje M. nupirko 0.7 litro degtinės. Paprašė nupirkti limonado, nes taip negeria šnapso. Jis paklausė, ar nori valgyti, atsakė, kad nelabai, bet jie nuėjo į kebabinę, kuri yra (duomenys neskelbtini), kur M. nupirko vieną mažą kebabą. Tuomet nuėjo namo pas G.. Toliau trise sėdėjo, gėrė degtinę. Gal išgėrė pusę butelio ir G. pasakė kažką dėl M. barzdos, kad barzda, kaip pas ožį. Jis pasakė, kad normali ta jo barzda, pajuokavo, pasijuokė. Tuomet M. pasakė, kad jei šis nebūtų (duomenys neskelbtini), už tokius žodžius jį sumuštų. Dar išgėrė po stikliuką, praėjo 5 minutės, parūkė. Atsiminė, kad turi savo cigaretes ir jas rūkė. M. atsistojo, paėmė lėkštę ir ją sudaužė G. ant galvos. M., prieš suduodamas su lėkšte, pasakė „ah tu suka“ ir atsistojęs su lėkšte trenkė. Matė, kaip lėkštė skilo, supjaustė ausį, G. stipriai pradėjo bėgti kraujas. M., sudaužęs lėkštę, užsimojo kumščiu, norėjo smūgiuoti G.. Jis atsistojo, patraukė nuo G. M., kad šio nemuštų, ir kumščiu sudavė M. į nosį ir lūpą, kad apsiramintų, nes šis pradėjo konfliktuoti per daug alkoholio išgėręs. Nuo jo suduotų smūgių M. iš nosies bėgo kraujas, bet bėgo nestipriai. Kai sudavė, M. apsiramino, bet girdėjo, kaip G. jis pasakė „banzaj“. Nesuprato, ką tas žodis reiškė, bet pamatė, kaip po tų žodžių G. nuo stalo paėmė peilį ir jį paslėpė už stalo ir sakė „ne, ne, apsiramink“. Suprato, kad M. norėjo paimti peilį, tikslu jį sužaloti, o G. nedavė. M. atsistojo, stovėjo virtuvėje, buvo nugara prie spintos, jis jį pastūmė, jis kažkiek atsitrenkė nugara į tą spintą ir jo paklausė „tu ką norėjai mane paštyrit“, t. y. subadyti peiliu. M. jam nieko nedarė, bet pasakė, kad tuoj grįš su bachurais. Šis išėjo iš buto. Su G. jis pasėdėjo apie 5 minutes, išgėrė likusią degtinę, buvo likę gal 150 gramų. Pasakė G., koks pas jį draugas, kad muša (duomenys neskelbtini), klausė, ar gerai padarė, kad šiam sudavė ir jį apgynė. Šis pasakė, kad gerai, nes jam pačiam neužtektų jėgų apsiginti. Pabuvo su G. 5 minutes, išgėrė degtinę ir jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę. Užėjo į „I.“, nupirko butelį degtinės „Absoliut“ 0.7 litro talpos ir limonado „Fanta“. Sutiko tėvo pažįstamą R., pavardės nežino, su juo prie traukinio išgėrė tą degtinę. Kol sėdėjo, atėjo iš matymo pažįstamas, vardu D., pavardės nežino. Jam apie (duomenys neskelbtini) metai, stambaus kūno sudėjimo, apie 189 cm ūgio, juodų plaukų. D. vilkėjo juodą žieminę kepurę, juodą striukę, juodas kelnes, juodais batais. Jį dažnai mato (duomenys neskelbtini), mano, kad ten gyvena. Mato netoli (duomenys neskelbtini) stotelės. Jis irgi su juo ir R. gėrė degtinę. R. apie 12 val. išėjo namo. Jis D. pasiūlė žmogų „pakelti ant pinigų“, turėjo omeny pagrobti. Šis paklausė, kaip, kur ir pas ką. Jis pasakė, kad yra vienas M.. Jis ant jo buvo supykęs, kad šis norėjo jį subadyti peiliu. Pasakė D., kad šis M. trenktų, o jis paims iš M. piniginę, sakė, kad žino, jog pas M. yra pinigų. Paskambino M., klausė, kur jis, o M. pasakė, kad yra pas G.. Tada pasakė D. eiti kartu, čia netoli. Dviese nuėjo į butą pas G.. Matė, kad M. su G. sėdėjo visiškai girti virtuvėje. Jie su D. sėdo išgerti. Gėrė degtinę, kurią jis pirko, buvo likę 300 gramų. Kadangi M. buvo labai girtas, jis užmigdavo. Pradėjo su D. apžiūrinėti M. daiktus, ieškojo jo piniginės. D. žiūrėjo M. kuprinėje, o jis žiūrėjo M. rūbų kišenėse. Rado M. piniginę kišenėje. M. pamatė, kad jis paėmė iš šio piniginės „SEB“ banko mokėjimo kortelę. PIN kodą kortelės žinojo, kad M. užrašęs jį ant lapelio, kuris yra piniginėje. M. pamatė, kad jis paėmė piniginę ir jam kažką pasakė. M. sėdėjo, jis stovėjo priešais ir jam delnu trenkė per veidą, nosį. Jo nosis buvo kraujuota, išsitepė sau delną. Po to smūgio M. jam dar kažką pasakė ir jis dešinės kojos keliu sudavė M. į žandikaulį. M. dar kažką pasakė ir tuomet stovėjęs D. pradėjo kumščiais stipriai mušti M. per galvą, veidą, pataikė į akį. Sudavė kokius 3-4 smūgius, smūgiai buvo stiprūs. M. sėdėjo, nesigynė, nes buvo girtas. M. buvo sąmonėje. Jis paskambino tėvui, pasakė „va M. gavo, kad ant tavęs blogai sakė, už viską, viskas“. Įjungė garsiakalbį, pridėjo telefoną prie M., sakė šiam atsiprašyti tėvo, o jis pasakė ne. Tėvas irgi sakė, „aj nereikia“, o jis pasakė „reikia“ ir rankos delnu dar kartą sudavė M. per veidą. Jis pasakė nieko nesakys, jis numojo ranka. D. sakė, ką iš jo paimti, nei pinigų jis turi, nei ką ir kumščiu dar kartą sudavė M., bet nematė, kur tiksliai sudavė, nes buvo atsisukęs tuo metu prie stalo ir pylė sau degtinę. G. sakė eiti iš čia, nes tuoj policiją iškvies. G. buvo virtuvėje ir viską matė. D. pasakė, kad eina iš buto ir išėjo. Jis pasiliko. M. pasakė, kad eis pas jo močiutę. Matė, kaip šis atsistojo, pradėjo rengtis koridoriuje ir nusmuko ant grindų, gulėjo ant žemės. Jis priėjo, pažiūrėjo, ar jis gyvas, ar jis ant tiek girtas, nutempė jį į virtuvę. Paskambino močiutei, pasakė, kad M. girtas guli, nereaguoja į nieką. Močiutė pasakė pažiūrėti pulsą, o jis nežinojo, kur žiūrėti, nieko neužčiuopė. Močiutė pasakė kviesti greitąją. Iškvietė greitąją. Kol važiavo medikai, jis nufilmavo ir nufotografavo savo telefonu M., norėjo parodyti nuotrauką savo tėvui, bet neišsiuntė, nes išsikrovinėjo telefonas. Atvyko medikai, nutempė M. iš virtuvės į kambarį ir ten atlikinėjo gaivinimo darbus. Jis paskambino tėvui, pasakė, kad su defibriliatoriumi kažką daro M.. Tėvas nusikeikė, sakė palaukti ir šis atvažiuos jo paimti, sakė išeiti į lauką. Tėvas atvažiavo savo automobiliu ir paėmė jį. Dar skambino močiutė, kuri buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur jai suteikė pagalbą dėl supjaustyto piršto. Tai jie su tėvu dar nuvažiavo ir iš ligoninės paėmė jo močiutę. Močiutė ant jo šaukė, ką ten išdarinėjo. Namuose buvo, kai jau buvo tamsu, jo telefonas išsikrovė. Namuose padėjo telefoną krauti ir atvažiavo pareigūnai, kurie jį sulaikė. Tėvui pasakojo, kas atsitiko, jis pasakė, kad pridarė reikalų. Tėvui primelavo, kad bute dar buvo porą bachurų, girtam įsijungė fantazija. Jis vilkėjo juodus džinsus, „Adidas“ juodus sportbačius, dvi juodas striukes (viena „Calvin Klain“, kita „Adidas“), du megztinius. Minėtus rūbus ir batus paėmė pareigūnai tyrimui. Į klausimą, kiek buvo išgėręs, atsakė, kad ryte butelį alaus, po to su M. 300 ml degtinės, „Absoliut“ degtinės ant trijų ir dagėrė tą butelį pas G. bute. Nuo išgerto alkoholio jis viską prisimena. D. buvo blaivas, su juo išgėrė apie 200 gramų degtinės. D. galės atpažinti. Į klausimą, kokiu momentu pamatė, kad M. nustojo kvėpuoti, atsakė, kad jis nematė, kad šis nustojo kvėpuoti, galvojo girtas. Dar nori pasakyti, kad iš M. paėmė piniginę ir su D. išėjo iš buto. Prieš paimant piniginę, buvo su D. sudavę tuos smūgius M.. Matė piniginėje lapelį su PIN kodu. Nuėjo į bankomatą, esantį prie „M.“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis įstatė kortelę į bankomatą, įvedė PIN kodą, kuris buvo užrašytas, bet netiko. Prisiminė, kad M. buvo praradęs kortelę ir šiam išdavė naują kortelę, todėl pas jį pasikeitė PIN kodas. Supratęs, kad pinigų nenuims, su D. grįžo į butą paprašyti, kad pasakytų PIN kodą, kad dar nueis degtinės paimti. Grįžę į butą, klausė M. PIN kodo, bet šis buvo girtas, nereagavo. M.„SEB“ banko kortelė buvo jo kelnių kišenėje. Kai jis su D. grįžo, M. gėrė su G.. Prašė M. pasakyti savo kortelės PIN kodą, bet šis nesakė ir D. pasakė eiti iš buto. Jis sakė dar liks, o D. išėjo. G. sakė jam atiduoti M. piniginę, kurią jis padės kambaryje, ir atiduos M.. G. klausė, ar jis žino PIN kodą, galėtų pasidalinti pinigais. Bet šis sakė, kad nežino. Kalbėjo su G., kol laukė greitosios. Pamena, kad jis išėjo iš buto į lauką, dar sutiko GMP medikus. Į klausimą, kas buvo bute, kai buvo GMP atvykę, atsakė, kad buvo jis, M., G.. Jam atrodo, D. nebuvo, jis, kai išėjo, jau į butą grįžęs nebuvo (t. 3, b. l. 76-80).

2022 m. lapkričio 30 d. savo parodymus įtariamasis M. S. iš esmės patvirtino ir įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 90-93, 94-110).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 18 d. apklaustas įtariamuoju M. S. parodė, kad kuo įtariamas suprato, savo kaltę iš dalies pripažįsta. Davė parodymus. Parodymai jo kažkiek pasikeičia. Nori pasakyti, kad tuo metu, kai susitiko su D. M., ir norėjo „pakelti“ M. K., turėdamas omeny, kad galima nupirkti alkoholio, t. y. M. K. jam buvo davęs savo banko kortelę alkoholiui pirkti ir buvo pirkęs, tai žinojo PIN kodą. Jiems pasibaigė alkoholis, neturėjo pinigų, pasiūlė „pakelti“ M. K. ant pinigų, kad nupirkti alkoholio. Dėl 500 eurų jie nesitarė. Jis daug neprisimena, buvo labai girtas. Jie atėjo, gėrė toliau, jis trenkė K., dėl to, kad jis pasakė „tu toks pats šūdas, kaip ir tavo tėvas“. Jis sudavė apie 4 kartus, du kartus su kumščiu, du kartus su delnu, mušė per veidą. Nuo jo suduotų smūgių M. nenukrito, nieko jam nebuvo, toliau sėdėjo. Tada D. pamatė, kad jis trenkė M. K., ir jis trenkė. Kur trenkė D., nematė, nes jis tuo metu gėrė degtinę. Po D. suduotų smūgių M. toliau sėdėjo, buvo sąmonėje. Jis su juo kalbėjo apie tai, ar nenori jo tėvo atsiprašyti, paskambino savo tėvui ir laikė telefoną prie M. K., sakė atsiprašyti, bet jis sakė „ne“ ir jis sudavė paskutinį ketvirtą smūgį M. K.. Po jo, daugiau niekas nemušė M. K.. Jis sėdėjo ir kažkokiu tai būdu, D. pas jį paėmė telefoną. Praėjo kokios 5 ar 10 minučių ir nepastebėjo, kaip D. išėjo iš buto. Išėjo neatsisveikinęs. Pabuvo kokių 15 minučių, jis su G. išgėrė, M. sėdėjo, buvo sąmonėje, negėrė, bet ir nekalbėjo su juo. Jis sakė, kad pas juos alkoholis pasibaigė, davė „namiokus“, kad reikia alkoholio. Paėmė pas M. K. banko kortelę, tikslu nupirkti alkoholio. Ne pirmas kartas, kai šis jam duodavo savo banko kortelę, pirko alkoholį. M. buvo sąmoningas, kai jis ėmė kortelę. Nežino, ar jis matė, kaip jis paėmė jo banko kortelę. Jis nieko nereagavo, kai jis ėmė kortelę. Galvojo nupirks alkoholio, atiduos jam tą kortelę ir išsiskirs. Tikrai nenorėjo, kad taip atsitiktų. 2022 m. lapkričio 21 d., apie 17 val., į „SEB“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), ėjo vienas. D. buvo išėjęs iš buto. Į klausimą, kai ėjo su D. M. į butą, pakeliui ėjo į lošimo namus, dar turėjo degtinės, atsakė, kad dar buvo, bet ten buvo mažai, likę kokių 200 gramų. Butelis buvo 0.7 litro talpos. Į klausimą, ar pas M. K. piniginėje buvo kokia vizitinė kortelė su užrašytais PIN kodais, ar ją matė, atsakė, kad jis to neprisimena. Žino, kad M. banko kortelė keitėsi, žinojo senos kortelės PIN kodą, nes ne kartą buvo davęs jam kortelę eiti apsipirkti parduotuvėje. Vėliau tik prisiminė, kad kodas ne tas, nes šio banko kortelė pasikeitė. Į bankomatą buvo įstatęs kortelę, tikslu pažiūrėti, kiek yra pinigų, kad žinotų, ar gali nupirkti alkoholio. PIN kodas netiko, tada nuėjo į parduotuvę, paėmė butelį, bet jam jo nepardavė. Grįžo atgal į butą, kortelė buvo pas jį, norėjo ją atiduoti M., bet kai grįžo, šis buvo be sąmonės. Kai išeidinėjo, M. buvo sąmoningas. Pripažįsta viską, tik ne vagystę, nes nevogė, norėjo tik nupirkti alkoholio. Tikslo jokio žudyti nebuvo, tik jį pamokyti. Jo močiutė norėjo su M. tuoktis, nebuvo jam M. nieko blogo padaręs, su juo sutardavo. Tik tą dieną jis taip pasakė, jį įžeidė. Yra mėgėjas išgerti. Į advokato klausimą, ar skaitė įtarimą, kad „M. S. sudavus dešinės kojos keliu į veido sritį“, ar sudavė tą smūgį, atsakė, kad jis norėjo suduoti kojos keliu, bet jam nepataikė ir r tada sudavė ranka. Tai buvo pačioje pradžioje, kai dar D. nebuvo. Į advokato klausimą, ar gali patikslinti, konfliktas buvo, kai buvo vienas ir kai buvo su D., atsakė, kad kai jis buvo vienas, sudavė M., nes šis sudaužė lėkštę G. ant galvos. M. buvo agresyvus, sakė ką šis daro, žemina save, (duomenys neskelbtini) muša. Gynė G., todėl kumščiu trenkė vieną kartą M. į kairės pusės žandą. M. apsiramino, atsisėdo ant kėdės. Praėjus kelioms minutėms, jis kažką pasakė apie peilį. Tuomet jis norėjo suduoti jam keliu, bet nepataikė ir trenkė kumščiu antrą kartą į lūpos ir nosies sritį. Kur tiksliai pataikė, nematė, nežino. Kai atėjo į butą su D., jis sudavė M. 4 smūgius, t. y. du smūgiai buvo kairės rankos kumščiu (jam dešinė ranka skaudėjo) į dešinės pusės žandą ir du smūgius dešinės rankos delnu M. K. per kairįjį žandą. Į advokato klausimą, kai buvo neblaivus, ar prisimena, kur sudavė smūgius, atsakė, kad prisimena gerai, kur sudavė smūgius. Į advokato klausimą, kai išeidinėjo iš buto į bankomatą, kur buvo M. K., atsakė, kad šis sėdėjo virtuvėje. Kai grįžo, nesuprato, ką šis darė koridoriuje gulintis. Šis buvo be sąmonės. G. jo paprašė nutempti jį į virtuvę. Jis iškvietė greitąją. G., kai atėjo, stovėjo koridoriuje ir prašė jo nutempti M. į virtuvę, nes jis to negalės padaryti. Į advokato klausimą, kiek praėjo laiko, kai išėjo iš buto, ir kai grįžo į butą, atsakė, kad gal pusė valandos. Nori pasakyti, kad apie M. K. telefoną, kad jis buvo pagrobtas, sužinojo tik po sulaikymo. Jis pats nematė, kaip D. paėmė M. telefoną. Sunku kažką atsiminti, kai buvo toks girtas. Įtarime neteisingai nurodyta, kad kartu su D. pasišalino iš buto. D. išėjo ankščiau. Nežinojo, kur išėjo D. (t. 3, b. l. 86-88).

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. Z. parodė, jog kaltinamųjų M. S. ir D. M. nepažįsta, M. K. pažinojo, nukentėjusiųjų V. M., A. K., K. D., D. K., L. K. nepažįsta. Liudytojas nurodė, kad M. K. mirties dieną M. K. ir dar du vaikinai (vienas jaunas, antras vyresnis), kurie buvo M. K. giminaičiai arba draugai, kartu atėjo pas liudytoją į svečius su tikslu išgerti, atsinešė degtinės. Iki tos dienos liudytojui jų neteko matyti, jie nėra buvę pas liudytoją namuose. Kai jie atėjo, liudytojas jau buvo vidutiniškai išgėręs. Ant M. K. išorinių pažeidimų nematė. Liudytojo namuose, virtuvėje, visi keturi vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojas sėdėjo prie lango, M. prie stalo, prie šaldytuvo, o tie vaikinai sėdėjo toliau. Liudytojui atrodo, kad arčiau M. buvo jaunesnis vaikinas, vyresnis vaikinas galėjo stovėti toliau, nes ten praėjimas pusė metro. Jie dėl kažko ginčijosi tarpusavyje, dėl ko ginčijosi, liudytojas nepasakys. Liudytojas su niekuo nesiginčijo. Ginčo metu M. K. trenkė liudytojui su lėkšte per galvą, nubrozdino liudytojui galvą, tačiau dėl ko jis trenkė, liudytojas nepamena. Kiti asmenys į tai nereagavo, nieko nedarė. Prieš liudytoją fizinių veiksmų kiti asmenys neatliko ir smurto nenaudojo. Liudytojas paaiškino, kad kai M. sėdėjo ant kėdės, jaunesnis vaikinas stumdė jį sėdintį. Liudytojas taip pat nurodė, jog tuo metu, kai M. K. sėdėjo ant taburetės, jam buvo suduoti smūgiai, kiek smūgių buvo, liudytojas nežino, jam atrodo, kad buvo vienas smūgis. Kuris iš tų vyriškių tiksliai sudavė M., liudytojas nepamena, nematė, jie šalia vienas kito stovėjo (ten vietos nėra daug), bet liudytojui atrodo, kad sudavė kažkuris vienas iš jų. Stovintis žmogus trenkė sėdinčiam M. K.. Be to, liudytojas smūgio, kaip jis buvo suduotas, nematė, tik girdėjo smūgio garsą. Po smūgio liudytojas matė, kad M. K. bėgo kraujas, kraujas buvo ant veido, kažkur iš šono. Taip pat liudytojas matė kraują ir ant šaldytuvo, kaip suprato, kraujas buvo M. K. (prieš ateinant vyriškiams, šaldytuvas nebuvo apkruvintas). Liudytojas nurodė, kad nepamena, kad kažkas iš atėjusiųjų gintų M., liudytojui atrodo, kad tas vyresnis vaikinas ramino jaunesnį (sakė: „baik, baik“), jie ten sukinėjosi, nes ten praėjimas pusę metro, kažką tarpusavyje kalbėjosi, tačiau ką, liudytojas nepamena. Liudytojas neatsimena, kad kas nors telefonu bendravo ar M. kas telefoną būtų davęs, liudytojas pažymėjo, kad jie išgėrinėjo, o ne telefonu kalbėjo. Liudytojas nurodė, kad nematė, kad tie asmenys tikrintų M. K. daiktus, kuprinę. Kas toliau ten vyko, liudytojas nežino, jie tiesiog sukiojosi, t. y. sėdėjo, išgėrinėjo, tie vyrai buvo išėję iš kambario, ar visi kartu buvo išėję, nepamena, nežino, ar po to jie sugrįžo, nes pats liudytojas buvo išėjęs į miegamąjį. Vėliau liudytojas grįžo į virtuvę, nes jaunas vaikinas pakvietė jį, pasakė, kad pas M. nėra pulso. Liudytojas pasakė jam, kad kviestų greitąją. Tas jaunas vaikinas ten sėdėjo, M. gulėjo ant grindų, o ant vaikino kojų gulėjo M. galva. Viskas buvo virtuvėje. Vaikinas iškvietė greitąją. Kito vyriškio bute nebuvo, kaip jis išėjo iš buto, liudytojas nematė arba neatsimena. Kai buvo iškviesta greitoji, vaikinas dar kažkiek pasėdėjo, paskui atsistojo ir išėjo, daugiau negrįžo. Teisme pagarsinus liudytojo G. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, kad nežino, kuriais parodymais reikia tikėti labiau, prašo vadovautis pirminiais parodymais, teigė, jog liudytojas buvo su jais virtuvėje, paskui išėjo į kitą kambarį, prieš išeinant į kambarį, matė pasistumdymą ir tą smūgį girdėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 21 d. apklaustas liudytoju G. Z. parodė, kad 2022 m. lapkričio 20 d., apie 20.00 val., pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas M. K., kurį jis pažįsta daug metų. Kur šis gyvena, jis nežino. M. K. pas jį atėjo pernakvoti, buvo išgėręs, atnešė su savimi alaus, jie visą vakarą gėrė alų, jokio konflikto tarp jų nebuvo, buvo dviese, išgėrę alų nuėjo miegoti. 2022 m. lapkričio 21 d., apie 10.00 val., atsikėlęs M. iš karto nuėjo į parduotuvę pirkti alkoholio, sugrįžo jis maždaug po 40 min. atsinešė, vieną butelį 0,5 litro degtinės, turbūt „Sobieski“, tiksliai pasakyti negali. Jie pradėjo gerti degtinę, M. kažkas paskambino, šis išėjo iš buto, jam šis nepasakė, kas skambino ir kur išėjo. Grįžo jisai pas jį į butą po valandos, gal ir daugiau laiko praėjo, tiksliai pasakyti negali, grįžo ne vienas, kartu su juo buvo šio sugyventinės I. sūnus M.. I. pavardės jis nežino, jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini). M. pavardės jis nežino, jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jie atnešė dar vieną butelį degtinės „Absolut Vodka“ 0,7 l., jie trise gėrė virtuvėje, kiek pamena, jeigu gerai pamena, tarp jo ir M. kilo konfliktas, dėl ko, neatsimena, buvo stipriai išgėręs. Konflikto metu M. virtuvėje su lėkšte trenkė jam per galvą, tada jis išėjo iš virtuvės į savo kambarį ir pasiėmė su savimi degtinės butelį „Absolut Vodka“, kuriame buvo likę nedaug degtinės. M. buvo tuo metu virtuvėje, į jų konfliktą nesikišo. Jam būnant kambaryje, jis išgirdo, kad į jo butą atėjo dar kažkas, buto durys visada buvo atrakintos, girdėjo, kaip M. bendravo su kažkuo, kas tiksliai buvo atėjęs, jis negali pasakyti, iš balso jis to žmogaus neatpažino. Tai buvo vyriškas balsas. Visą laiką jis buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių, girdėjo, kaip virtuvėje M., M. ir dar kažkas gėrė, vėliau išgirdo triukšmą, o būtent, daužymo garsus, jis tiksliai pasakyti negali, koks buvo triukšmas, triukšmas tęsėsi labai trumpai, iš karto, kai triukšmas nutilo, tas žmogus išėjo iš buto. Iš jo kambario nesimato, kas vyksta virtuvėje, todėl negali pasakyti, kas ten buvo. Jis išėjo iš savo kambario ir virtuvėje, ant grindų, ant nugaros pamatė gulintį M., ar buvo kraujas, pasakyti negali, neatkreipė dėmesio. M. tuo metu buvo priklaupęs ant kelių prie M. ir tikrino, ar yra pulsas, jis irgi patikrino, ar yra pulsas, tada jis M. pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. M. pats paskambino iš savo telefono ir iškvietė greitąją. Jam M. pasakė, kad M. išgėrė stikliuką degtinės ir pargriuvo, daugiau jis jam nieko nepasakojo, taip pat jis nesidomėjo, kas dar buvo atėjęs į butą. Kai atvyko greitoji pagalba, bute buvo jie trise: jis, M. ir M.. Kol greitoji gaivino M., M. kažkas paskambino, jis išėjo ir daugiau negrįžo. Butas, kuriame viskas įvyko, priklauso jam. Gyvena jame vienas. Buto raktus turi tik jis, jie yra lauko durų spynoje. Įvykio metu buto durys buvo atrakintos (t. 2, b. l. 51-53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 22 d. liudytojas G. Z. papildomos apklausos metu parodė, kad jo apklausoje minimas M., jo pavardės nežino. Jam apie (duomenys neskelbtini) metų, liekno kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio. Jį matė pirmą kartą. Jis neprisimena, kad šis kada nors būtų atėjęs į jo butą, bent jis šio nematė, gal jis buvo kitame kambaryje. Jis (duomenys neskelbtini) vaikščioja. 2022 m. lapkričio 21 d. M. atėjo su tuo M.. M. vilkėjo sportines juodos spalvos kelnes, ką dar vilkėjo, neprisimena, neįsidėmėjo. Jie atnešė dar vieną butelį degtinės „Absolut Vodka“ 0,7 litro, jie trise gėrė virtuvėje. Jis buvo stipriai išgėręs ir dėl ko tarp jo ir M. kilo konfliktas nežino. Greičiausiai jis pasakė, kad pas M. barzda, kaip pas ožį ir šis supyko. M. sėdėjo ir jam ant galvos sudaužė lėkštę. Jam prapjovė ausį, pradėjo bėgti kraujas. Jis tuomet atsistojo ir ėjo iš virtuvės. Kai buvo nusisukęs nugara į M. ir M., jis išgirdo pliaukštelėjimą, kaip būtų suduota delnu per veidą. Pagalvojo gal M. M. sudavė per veidą. Bet pats nežiūrėjo ir kas kam sudavė, nematė. Daugiau nieko negirdėjo, jam matant jie nekonfliktavo. Jis išėjo iš virtuvės į savo kambarį ir su savimi pasiėmė degtinės „Absolut Vodka“ butelį, kuriame buvo likę nedaug degtinės. Kai buvo savo kambaryje, po kiek laiko išgirdo, kaip kažkas atėjo. Atėjo kažkoks vyras, iš balso neatpažino, kas tai galėjo būti. Girdėjo, kaip M. su tuo vyru bendravo, bet apie ką, nežino, nes negirdėjo, kadangi žiūrėjo televizorių. Suprato, kad M.. M. ir tas vyras gėrė virtuvėje. Po kiek laiko iš virtuvės išgirdo triukšmą, buvo kažkokie daužymo garsai. Kadangi žiūrėjo filmą, tai nelabai kreipė dėmesį, kiek laiko tie garsai truko, niekas nešaukė, buvo tik mušimo garsai. Kadangi jis (duomenys neskelbtini) vaikštai, jis nėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Viskas nutilo ir kažkas išėjo iš buto. Tuomet jis nuėjo į virtuvę, kur pamatė ant grindų, ant nugaros gulintį M.. Jis sėdo ant veidrodžio. M. jam pasakė, kad pas M. nėra pulso. Jis pasakė M. kviesti greitąją. Jam M. pasakė, kad M. išgėrė stikliuką degtinės ir pargriuvo, daugiau jis jam nieko nepasakojo. Jis prie M. nėjo, į veidą jo nežiūrėjo, nematė, ar buvo sumuštas. Bet kai dar su M. gėrė, jo veide, matomose kūno vietose, jokių sužalojimų nebuvo. Kol greitoji gaivino M., M. kažkas paskambino, jis išėjo iš buto ir daugiau negrįžo. M. jis neklausė, kas dar buvo atėjęs į butą. Kas buvo atėjęs į butą, apart M., nežino, nematė (t. 2, b. l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 19 d. liudytojas G. Z. papildomos apklausos metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, turi problemų su atmintimi, be to, įvykio dieną buvo pavartojęs daug alkoholio, dėl ko įvykio aplinkybių nelabai pamena. Gali klysti dėl pačios įvykio sekos. Gali pasakyti, kad žinojo, jog jo bute nakvojo toks asmuo, vardu M., bet jo iki įvykio nebuvo matęs. Kiek prisimena, iš nuotraukų atpažino ir šiuo metu žino, asmuo M. S. atėjo su M. K. ir dar vienu jam nepažįstamu vyru. To vyro visiškai neįsidėmėjo, apibūdinti ir atpažinti negalėtų, matė jį pirmą kartą. Vyrui gal apie (duomenys neskelbtini) metų, gal kiek daugiau, normalaus kūno sudėjimo, veido bruožų neįsidėmėjo. Vyras bute buvo neilgai. Nežino, kodėl tas vyras atėjo į jo butą, tikriausia išgerti. Ar tas nepažįstamas jam vyras buvo tuo metu, kai M. jam sudaužė lėkštę ant galvos, neprisimena. Pamena, kad M. jam sudaužė lėkštę ant galvos, jam iš ausies pasipylė kraujas. Jis atsistojo, nuėjo prie kriauklės virtuvėje ir paėmė rankšluostį, juo nusišluostė. M. jo negynė, nieko M. nesakė, kai šis sudaužė jam lėkštę ant galvos. M. už tai, kad jam sudaužė lėkštę ant galvos M. nemušė, kaip ir minėjo, M. jo neapgynė. M. sudaužė jam lėkštę ant galvos, daugiau konflikto nebuvo, pats atsistojo, paėmė rankšluostį. Prisimena, kai atėjo M., M. ir tas nepažįstamas jam vyras, tai nepažįstamasis ilgai bute nebuvo. Pamena, kad jie atnešė butelį degtinės, sėdėjo virtuvėje. Ar tas jam nepažįstamas vyras gėrė degtinę ar ne, nežino, nematė, kad jis gertų. Jo įprasta vieta yra virtuvėje prie lango, ten jis ir sėdėjo. M. sėdėjo priešais jį, prie šaldytuvo. M. su tuo nepažįstamu jam vyru stovėjo. Tas jam nepažįstamas vyras stovėjo už M., buvo arčiau virtuvės durų. Virtuvė maža, nėra joje vietos. Tarp M. ir M. kilo konfliktas. Dėl ko, tiksliai negali pasakyti, nesuprato, kažkas susiję su M. tėvu. Ar M. skambino savo tėvui, neprisimena. Kai prasidėjo konfliktas, M. sėdėjo ant kėdės, o M. prie jo priėjo ir sudavė kumščiu per veidą. Sudavė ar vieną, ar du kartus, tiksliai nepamena. Kas toliau vyko, neprisimena, pamena tik tai, kad M. gulėjo be sąmonės ir M. jį tempė iš virtuvės į koridorių. Dėl ko M. buvo be sąmonės ir kada prarado sąmonę, neprisimena. O tas nepažįstamas jam vyras ar tai jau buvo išėjęs iš buto, ar tai tuo metu, kai M. tempė M., išėjo iš buto, tiksliai negali pasakyti. Kai M. S. sudavė smūgį ar du, M. K. buvo sąmonėje, jis sėdėjo. Jis sakė M. nemušti M.. Kas buvo po to, kai M. sudavė smūgius M., jis neprisimena. Pamena tik tai, kai M. tempė M. iš virtuvės į koridorių. Į klausimą, kaip M. laikė M., kai tempė, atsakė, kad jis neprisimena, pamena, kad matė, kaip M. tempė į koridorių. Į klausimą, ar kai tempė, M. buvo sąmonėje, atsakė, kad tikriausia be. Jis net nežino, kada ir nuo ko M. prarado sąmonę. Į klausimą, ar tas nepažįstamas jam vyras mušė M. K., atsakė, kad jis nematė, kad muštų arba tų aplinkybių neprisimena. Kiek pamena, tas vyras stovėjo už M.. M. sudavė smūgius M. į veidą. Kas buvo toliau, nelabai prisimena, nes buvo girtas. Prisimena, kad išėjo į savo miegamąjį. Prisimena, kad M. šaukė, kad pas jį pulso nėra. Atėjo į virtuvę. Pamatė, kad M. sėdėjo ant grindų, buvo nugarą įsirėmęs į radiatorių, o M. gulėjo ant grindų, ant nugaros, jo galva buvo prie M. klyno, M. tikrino pulsą ir sakė, kad nėra pulso. Jis pasakė, kad kviestų greitąją. Į klausimą, kai minėjo, kad M. tempė M. į koridorių, tai kaip jis vėl atsirado virtuvėje, atsakė, kad nežino, jo tuo metu nebuvo. M. turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Kokio modelio buvo jo telefonas, nežino. Kur buvo jo telefonas, nežino, nežino, kur jis dingo (t. 2, b. l. 57-58).

2022 m. lapkričio 22 d asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, tarp kurių M. S. nuotrauka pažymėta Nr. 2, liudytojas G. Z. pareiškė, kad iš jam pateiktų atpažinti 4 asmenų nuotraukų, atpažįsta vaikiną nuotraukoje Nr. 2, tai yra asmuo, kurį apklausos metu įvardijo kaip M., apibūdino kaip apie (duomenys neskelbtini) metų, liekno kūno sudėjimo, apie 180 cm. ūgio. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų (t. 2 b. l. 59-62).

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. K. parodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini), atvykus prie namo bandė spausti įėjimo į namą kodą, negalėjo užeiti ir pastebėjo, kad iš už nugaros, link laiptinės, artinasi du vyrukai. Vienas jų mandagiai pasiūlė atidaryti duris, suspaudė durų kodą ir juos įleido. Kai atidarinėjo duris, nuo to žmogaus jautėsi alkoholio kvapas. Liudytoja su kolega įėjo į vidų, iš paskos įėjo ir jie. Kai liudytoja įėjo į butą, pamatė, kad viena greitosios pagalbos brigada jau gaivino žmogų (buvo prijungę visą aparatūrą, atliko gaivinimo veiksmus), jie kvietėsi pagalbos. Liudytoja atvyko brigadai į pagalbą. Liudytojos brigada yra (duomenys neskelbtini), prisidėjo prie to gaivinimo, tęsė gaivinimo veiksmus. Liudytojai atrodo, kad vienas iš tų vaikinų klausė, ar žmogus gyvas. Liudytoja pasakė, kad netrukdytų. Jie po to dar kažko klausė, tada jiems buvo pasakyta: „Uždarykit duris ir netrukdykit“. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai tęsė gaivinimo veiksmus, o tie vyrukai (liudytoja durų stikle matė šešėlius) nuėjo kažkur toliau, po to jų balsų nesigirdėjo. Liudytoja suprato, kad jie išėjo. Gaivinamasis nukentėjęs buvo sumuštas, jo atgaivinti nepavyko. Tada liudytoja arba kolega paskambino policijai. Bute buvo buto šeimininkas, (duomenys neskelbtini) amžiaus žmogus, su kuriuo vėliau kalbėjosi, klausė jo, kas per žmogus, ar turi dokumentą, iš kur jis, klausė, kas jį sumušė, kas čia vyko. Buto šeimininkas pasakė, kas tai per žmogus, iš pradžių pasakojo, kad tikrai vyko muštynės, sakė, kad jam taip pat kliuvo, kad jį taip pat mušė, o po to nustojo pasakoti, nenorėjo sakyti. Liudytoja klausė jo, ar jis pažįsta, nes buvo atėję du kažkokie vyrukai, kai atvažiavo policija, jis pasakė, kad lyg tai vieną iš jų žino. Namų šeimininkui kažkas buvo sužalota, ar su ausim kažkas buvo, ar nudrėksta ausis, ar kruvina liudytoja, tiksliai nepamena. Liudytoja nurodė, kad ji užpildė byloje esančią GMP kvietimo kortelę (1 t., b. l. 36-37). Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 79-80), liudytoja nurodė, kad parodymai teisingi, tada, netrukus po įvykio, geriau prisiminė visas aplinkybes.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad dirba GMP skubios pagalbos specialiste. 2022 m. lapkričio 21 d., apie 18.28 val., dirbant GMP (duomenys neskelbtini) brigadoje, atvyko į pagalbą GMP (duomenys neskelbtini) brigadai, adresu (duomenys neskelbtini), reanimuoti asmens. Atvykus atėjo prie daugiabučio laiptinės, iš kažkur prie laiptinės durų priėjo du vaikinukai. Kartu su jais įėjo į laiptinę. Ji su kolega paramediku V. A. ir vairuotoju V. K. pirmieji įėjo į butą, kuriame rado asmenį su smurto žymėm ant veido. Minėti vaikinai taip pat įėjo į butą ir stovėjo tarpduryje bei žiūrėjo, kaip jie gaivina vyriškį. Ji paprašė vaikinų netrukdyti ir atsitraukti bei uždarė duris. Matė, kad vaikinai kalbėjo tarpusavyje, bet, ką jie kalbėjo, ji negirdėjo, nes jie su kolegomis tarpusavyje kalbėjo. Be to, buvo įjungta jų gaivinimo aparatūra. Gali apibūdinti tik vieną asmenį. Pirmasis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ne vyresnis nei (duomenys neskelbtini) metų, aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiai trumpais plaukais, dėvėjo juodos spalvos odinę striukę. Pastebėjo, kad vaikino akys buvo didelės. Ji galėtų atpažinti asmenį iš veido bruožų ir bendro vaizdo. Antrojo vaikino ji neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, tik prisimena, kad jis buvo aukštas, dėvėjo tamsią kepurę, buvo iki 30 metų amžiaus, kitų požymių neįsidėmėjo. Kokia kalba jie kalbėjo, pasakyti negali. Kai pridarė duris, asmenys pasitraukė, o vėliau pasišalino, ji nematė kur. Kai baigė gaivinimą, asmenų jau nebebuvo bute (t. 2, b. l. 76-78).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. papildomai parodė, kad ji nori patikslinti, kad jiems atvykus, vaikinai ėjo lauke ir vienu metu priartėjo prie namo laiptinės durų, vienas iš vaikinų rinko laiptinės kodą. Ji matė, kad nelabai sekasi, klausė, ar jam padėti, jis į ją atsisuko ir ji šiek tiek matė jo veidą. Vaikinas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiai trumpais plaukais, dėvėjo juodos spalvos odinę striukę. Užuodė nuo vaikino alkoholio kvapą, nes arti stovėjo. Vaikinas atidarė duris, pirma įėjo, vaikinas pasakė (duomenys neskelbtini) durys. Jie užėjo į butą, jau dirbo medikų brigada. Jie gaivino asmenį kambaryje. Kai jie priėjo prie nukentėjusiojo, pradėjo su medikais kalbėti, aiškinosi, kas atsitiko ir išgirdo, kaip jai už nugaros kažkas kalbėjo. Ar jie jiems kažką sakė, ar tarpusavyje kalbėjo, nesuprato, nes jie dirbo ir jų neklausė. Atsisukusi pamatė tuos du vyrus, kurie buvo prie laiptinės. Pasakė, kad jie netrukdytų ir uždarė kambario duris. Matė per durų stiklą, kad jie pastovėjo ir nutolo. Nematė, kur jie dingo, ar išėjo iš buto, ar nuėjo į kitą kambarį. Daugiau ji vaikinų nematė. Kita brigada jai sakė, kad nukentėjęs buvo virtuvėje ant grindų. Matė, kad vyro veidas sumuštas. Klausė, kas įvyko, sakė, kad buvo išgertuvės, muštynės. Jie negalėjo suteikti pagalbos virtuvėje, nes vietos mažai, atnešė į kambarį gaivinti. Kai atvyko, ji šeimininko nematė, jis buvo kitame kambaryje. Nori pasakyti, kad jiems atvykus, žmogus buvo be pulso, jį gaivino. Kadangi gaivinimo veiksmai buvo neefektyvūs, gaivinimas buvo nutrauktas ir konstatuota biologinė mirtis. Ji nuėjo pas šeimininką paklausti, ar miręs žmogus gyveno bute, ar turi dokumentą, ar yra giminaičiai, nes turėjo skambinti 112, pranešti apie mirtį. Šeimininkas jai pasakė, kad tas žmogus čia negyvena, gyvena netoli (duomenys neskelbtini), kad tas vyras buvo pas jį ir vakar. Klausė, kas čia buvo, jis pasakė, kad buvo išgertuvės, buvo muštynės. Jis buvo kartu, gavo į ausį ir atėjo į kambarį, o jie toliau ten mušėsi. Ji matė šeimininko kruviną ausį. Klausė, ar ir jį mušė, jis atsakė, kad taip, jis gavo į ausį ir išėjo iš virtuvės į kambarį, o jie toliau mušėsi. Šeimininkas nesakė, kiek tiksliai asmenų mušėsi. Jokių asmenų vardų neminėjo. Tik pasakė, kad vienas iš vyrų yra to nukentėjusiojo vyro sugyventinės sūnėnas. Jai buvo parodytos asmenų nuotraukos ir ji parodė į asmenį nuotraukoje Nr. 3, nurodydama, kad tas vyras jai tik yra panašus į tą, kuris buvo atėjęs į butą. Panašus iš akių ir šukuosenos. Tačiau vyrą trumpai matė ir negali tiksliai pasakyti, ar tai jis. Ji net nežinojo, kad vyrai, esantys prie laiptinės, buvo tame bute, todėl jų ir neįsidėmėjo, skubėjo suteikti pagalbą, matė tik kelias sekundes. Gerai pagalvojusi mano, kad ji vyrų ir neatpažintų, nes matė juos iš šono ir labai trumpai (t. 2, b. l. 79-80).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. A. parodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini), liudytojas tuo metu dirbo su kolege Vilniaus greitosios pagalbos (duomenys neskelbtini). Gavę kitos brigados kvietimą vykti į pagalbą, padėti gaivinti žmogų, atvažiavo nurodytu adresu. Kadangi žinojo, kad vyksta gaivinimas, bandė griebti visą įrangą, kuri buvo automobilyje, ir kuo greičiau bėgti į butą. Buvo problema, kaip patekti į laiptinę, nes nebuvo nurodytas joks kodas. Bet gatvėje buvo du vaikinai, kurie maloniai padėjo, suvedė kodą ir atidarė duris. Liudytojui su kolege, pradėjus lipti, jie pasakė: „šitas butas“. Liudytojas pagalvojo, kad jie galbūt tiesiog matė, kad ten greitoji atbėgo ir žino, kur reikia eiti. Butas buvo (duomenys neskelbtini) aukšte. Atbėgę užėjo į butą, pasuko į dešinę, girdėjo, kad ten kolegos dirbo, iš karto užėjo į kambarį ir padėjo jiems gaivinti. Liudytojas buvo susikoncentravęs, kaip padėti kolegom, tada išgirdo, kad kažkokie žmonės, šie vaikinai iš balsų, atėjo prie kambario durų ir pradėjo klausinėti „kaip sekasi, ar kažkas pavyksta, ar ne“. Liudytojas girdėjo, kaip kolegos pasakė: „išeikite, netrukdykite mums“. Kažkiek laiko praėjo, atgaivinti žmogaus nepavyko, buvo iškviesta policija. Tame bute buvo dar (duomenys neskelbtini) žmogus, kiek liudytojas atsimena, buto savininkas. Jis nebuvo sužalotas, buvo adekvačios būsenos, išsamiai viską pasakojo. Jis papasakojo, kad tie vaikinai buvo iš tikrųjų tame bute kartu su tuo vyru, kurį greitosios pagalbos darbuotojai gaivino, po to jie kažkur išėjo. Liudytojas girdėjo, kaip buto šeimininkas sakė, kad jie bute buvo keturiese (šeimininkas, žmogus, kurį gaivino, ir tie du vaikinai), gėrė, po to virtuvėje buvo kažkoks konfliktas, nukentėjusysis kažkaip nukrito ir tada jie patys iškvietė greitąją, tada įleido pirmą brigadą, tada liudytojo brigadą. Šeimininkas sakė, kad tuo momentu, kai žmogus nukrito, šeimininko nebuvo virtuvėje su jais, nes jis buvo savo kambaryje, tik išgirdo, kad nukrito, o kaip atsitiko, nesakė. Pats nebuvo įsitikinęs, kaip čia atsitiko, nes nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. A. parodė, kad jis dirba GMP skubios pagalbos paramediku. 2022 m. lapkričio 21 d., apie 18.28 val., dirbant GMP (duomenys neskelbtini) brigadoje, atvyko į pagalbą GMP (duomenys neskelbtini) brigadai, adresu (duomenys neskelbtini). Gavo pranešimą, kad nurodytai brigadai reikalinga pagalba reanimuoti asmenį. Įvykio dieną dirbo kartu su skubios pagalbos specialiste D. K. ir vairuotoju – paramediku V. K.. Po pranešimo į įvykio vietą atvyko kažkur po 10 minučių. Atvykus visi kartu atėjo prie nurodyto daugiabučio namo laiptinės. Prie laiptinės durų stovėjo du vaikinukai. Vienas vaikinas dėvėjo odinę, juodos spalvos striukę, daugiau apie jo dėvėtus drabužius nieko pasakyti negali. Jo veidas apvalus. Daugiau asmens bruožų nelabai atsimena. Veidą atsimena gerai. Kitų asmens požymių nurodyti negali, nes neatsimena. Galėtų jį atpažinti. Kito vaikino bruožus ir dėvimus drabužius negali apibūdinti, nes neįsiminė. Nežino, ar galėtų jį atpažinti. Gali pasakyti, kad vaikinams apie (duomenys neskelbtini) metų. Vaikinas, su juoda odine striuke, paspaudė laiptinės durų kodą ir atidarė jiems duris. Jie užėjo į laiptinę. Iš nugaros išgirdo balsą. Vienas iš vaikinų, kuris, nurodyti negali, nes nematė, pasakė, kad buto durys yra tiesiai, priešais juos. Greitai užėjo į butą. Užėjus į butą, dešinėje pusėje, esančiame kambaryje, pamatė, ant grindų gulintį vyrą. Prie vyro buvo GMP (duomenys neskelbtini) brigados darbuotojai. Jų nepažįsta, duomenų nurodyti negali, juos pažįsta jo kolegos. Jie gaivino asmenį. Tada jis kartu su specialiste D. teikė jiems pagalbą. Vairuotojas nuėjo į automobilį paimti reikiamą aparatūrą. Bandė reanimuoti asmenį, tačiau asmens atgaivinti nepavyko. Asmeniui buvo konstatuota mirtis. Asmeniškai apklausoje nurodytų asmenų jis nematė, po to, kai asmeniui buvo konstatuota mirtis ir buvo rašoma iškvietimo kortelė, skubios pagalbos specialistė jam pasakojo, kad nurodyti vaikinai stovėjo prie kambario durų ir žiūrėjo, kaip asmuo buvo reanimuojamas. Specialistė jiems nurodė išeiti iš kambario ir uždarė duris. Reanimuojant asmenį, pastebėjo, kad asmeniui yra sumušta akis. Ant asmens veido matėsi sumušimo žymės, todėl po asmens mirties, buvo pranešta policijai, kad asmuo galimai patyrė smurtą. Neprisimena, kuri brigada pranešė. Po įvykio kalbėjo su GMP (duomenys neskelbtini) brigados darbuotojais, jie jiems pasako, kad gavo pranešimą, kad asmuo nualpo ir reikalinga greitoji. Atvykus nurodytu adresu, jie užėjo į butą, priešais esančioje virtuvėje pamatė gulintį vyrą. Prie vyro pamatė sėdinčius tris vyrus. Kaip jie suprato, namų šeimininką ir du vaikinus. Iš jų pasakojimo suprato, kad tai yra tie patys vaikinai, kuriuos jis nurodė apklausos metu. Po to atvyko policijos pareigūnai. Kaip minėjo, bute nurodytų vaikinų nematė. Vairuotojas V. pasakojo, kad girdėjo, kaip vaikinai kalbėjo su buto šeimininku jo kambaryje, bet jis jų nematė. Apie ką kalbėjo, jis nežino. Jis girdėjo, kad kažkas kalbėjo su šeimininku, kai ėjo paimti aparatūrą ar kai jau su aparatūra grįžo į butą. Kai buvo konstatuota asmens mirtis, jokių asmenų, apart šeimininko, bute nebuvo (t. 2, b. l. 96-97).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. nurodė, kad kaltinamasis M. S. yra jo sūnus, o D. M. nepažįsta. 2022 m. lapkričio 21 d. liudytojas buvo toje vietoje, kurioje įvykio įvykis, bet jau po įvykio. 2022 m. lapkričio 21 d. M. S. paskambino liudytojui, pasakė, kad reikia atvažiuoti jo pasiimti į (duomenys neskelbtini), sakė, kad susimušė su nukentėjusiuoju, užstojo buto šeimininką, kuriam nukentėjusysis sudavė su lėkšte, bet nesakė, kas po to atsitiko. M. S. smulkmenų nepasakojo, nesakė, kaip užstojo, kiek liudytojas suprato, gal davė į akį ar į nosį. Liudytojas neklausė sūnaus, kas dar be jo buvo tame bute. Liudytojui atvažiavus, M. S. jis rado vieną lauke. Taip pat buvo vienas greitosios ekipažas, po to atvažiavo antras ekipažas ir tada liudytojas bei M. S. juos įleido į laiptinę, nes jie nežinojo laiptinės kodo. Sūnus žinojo laiptinės kodą, jis surinko kodą. Įleidę greitąją, kartu užėjo į butą (duomenys neskelbtini) aukšte, pamatė, kad guli žmogus (nukentėjusysis, kurio vardo ir pavardės liudytojas neprisimena), kad jam bloga, kad jam greitoji suteikia pirmąją pagalbą, tada greitosios pagalbos darbuotojai uždarė kambario duris ir liepė išeiti. Tą dieną liudytojas nekalbėjo su bute buvusiu liudytoju, kadangi jo nepažįsta, šis asmuo buvo girtas, nekalbėjo, vos judėjo, jam buvo prapjauta ausis nuo smūgio iš lėkštės, ten tvyrojo siaubingas degtinės kvapas. Liudytojas nurodė, kad jis nelabai atsimena, ar tą dieną M. S. jam skambino, lyg kelis kartus skambino, tačiau ką tų pokalbių metu sakė, liudytojas neatsimena. Liudytojas nurodė, kad jis nukentėjusįjį pažinojo keletą mėnesių, jis draugavo su liudytojo mama. Kai nukentėjusysis pradėjo gerti, pasidarė aršus, prie visų kabinėjosi girtas. Vieną kartą tarp liudytojo ir nukentėjusiojo buvo žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko tuomet, kai nukentėjusysis girtas atėjo pas juos į namus, vaikai miegojo ir liudytojas jį išvarė, jis nenorėjo išeiti, visaip apsivardžiavo, grasino, bet išėjo. Tai buvo vienintelis konfliktas tarp jų. M. S. bendravo su nukentėjusiuoju, jų santykiai buvo geri. Liudytojas su M. S. neaptarinėjo to, kad liudytojui patinka ar nepatinka, kad jis bendrauja su liudytojo motina, tačiau mamai liudytojas sakė, kad jam tai nepatinka. Liudytojas nurodė, kad jis nekalbėjo su M. S. apie tai, kad pas M. yra pinigų, kad yra kortelės. Liudytojas nurodė, kad kitą dieną po įvykio, bendravo su buto šeimininku, buvo užėjęs pas jį paklausti, kas atsitiko, dėl ko prasidėjo konfliktas, jis nieko nepasakė, buvo girtas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 30 d. apklaustas liudytoju V. S. parodė, kad M. S. yra jo sūnus, jis sutinka duoti parodymus. Su M. motina nebuvo vedę, ji paliko vaikus ir išvyko į užsienį, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Palaiko su ja ryšį, bendrauja. Kai M. buvo metai, jo motina išvažiavo į užsienį, jis augino M. ir dukrą. Bute gyvena jis su žmona ir sūnumi, kuriam bus (duomenys neskelbtini) metų. M. gyvena kitame kambaryje ir jo motina. M. K. buvo jo motinos draugas. Bendrauja su juo apie pusę metų, pradėjo jį atvesti namo. M. prisigerdavo, tuomet pradėdavo jam grasinti, kad nužudys, kad draugus pakvies, jį sumuš, sakė, kad ves jo motiną ir jį išvarys iš namų. Buvo tik žodiniai konfliktai, muštynių nebūdavo. M. telefonu buvo įrašęs, kaip šis jam grasino. Jis M. įspėjo, kad yra įrašas, kaip jam grasina, ir jei dar kartą tai pasikartos, eis rašyti pareiškimą į policiją. Policijos dėl konfliktų nėra kvietęs. M. ateidavo girtas, būdavo nakties metu vis sakydavo, kad jį išvarys, o jo sūnus negalėjo išsimiegoti per M. tuos vaikščiojimus ir kalbėjimus naktimis. Prašė M. apsiraminti, sakė išeiti, o po to apie mėnesį laiko jo motina su juo nebendravo, nes kišosi į jos gyvenimą. Jo sūnus M. nekonfliktavo su M., buvo kai M. išgėręs, tai M. pasakydavo ką, o tas atkirsdavo ir tiek. Kiek matė, M., M. ir jo motina išeidavo pas G., pas kurį M. nuomavosi kambarį. Tai ten bute M. gyveno ir gerdavo. Iki įvykio, jis tame bute nėra buvęs. 2022 m. lapkričio 21 d. ryte jis išėjo į darbą. Ką dienos metu veikė M., nežino. Dienos metu nebuvo susisiekę telefonu. Maždaug po 15 val. jam paskambino M.. Suprato, kad pas jį problemos ir apie ką kalbėjo nesakys tyrimui, nes tai yra jo teisė neduoti parodymų prieš sūnų. Po 18 val. jam sūnus vėl paskambino ir jis nuvažiavo į butą pas G., adreso nežinojo, M. turėjo jį pasitikti. Matė, kad prie laiptinės stovėjo dvi greitosios. Prie laiptinės buvo M., prie jo kaip tik ėjo antros greitosios brigados medikai, juos M. įleido į laiptinę. Jis su M. užėjo medikams iš paskos į butą. Buto šeimininko jis nematė, matė kambaryje ant grindų gulintį M., prie jo buvo medikai, jie nėjo arti. Jis ir M. stovėjo prie kambario durų, medikai gaivino M., pasakė netrukdyti, uždarė kambario duris. Jis su M. išėjo iš buto, išvažiavo. Į kambarį pas šeimininką nebuvo užėję. Į klausimą, ar M. pasakojo apie įvykį, kas atsitiko, atsakė, kad nežino, kas ten atsitiko. Kaip suprato iš M., M. sudavė lėkšte per galvą namo savininkui, M. pradėjo šį ginti, o kas toliau buvo, nežino. M. nieko nesakė, ar buvo daugiau asmenų bute. (duomenys neskelbtini) daug žmonių kalba apie šį įvykį, girdėjo, kad kažkas dar buvo bute įvykio metu. Pats nieko nežino, nei kas buvo, nei ką darė. Į klausimą, kai M. skambino jam 15 val., ar girdėjo tik M. balsą, ar dar kieno, atsakė, kad jis kalbėjo su M., neklausė pašalinių garsų, į juos nekreipė dėmesio. Į klausimą, ar jo motina, ką nors pasakojo, atsakė, kad ji sakė, kad M. užgerdavo, galėjo mėnesį gerti, o girtas kabinėjosi prie visų, buvo konfliktiškas. Po to, kai iš buto išėjo su M., važiavo su M. pasiimti savo motinos iš ligoninės. Ji verkė, nieko su M. nesikalbėjo apie įvykį (t. 2, b. l. 102-103).

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. G. nurodė, kad kaltinamasis M. S. yra jos anūkas, o D. M. nepažįsta. Nukentėjusįjį pažinojo, su juo susipažino, paskui po kokio mėnesio jis pasiūlė kartu gyventi ten, kur jis nuomojosi kambarį, buto šeimininkas tam neprieštaravo. Liudytoja ten apsigyveno, bet gyveno neilgai, kadangi, kai buto šeimininkas atvažiavo iš ligoninės, jam nereikėjo gydymo, jam reikėjo tik degtinės. M. eidavo ir po du, ir po tris kartus, nešdavo jam degtinę. Kol liudytoja būdavo darbe, jie kartu gėrė ir, kai grįždavo iš darbo, M. jau būdavo prasimiegojęs, normalus, o šeimininkas pastoviai girtas, jam reikdavo į lovą atnešti valgyti, bet naktį jis atsibusdavo ir sugebėdavo pats nueiti prie šaldytuvo ir viską, ką jie pagamindavo, suvalgyti. Įvykio dieną liudytoja kartu su nukentėjusiuoju kartu negyveno. Liudytoja nurodė, kad tarp buto šeimininko ir M. buvo konfliktas, M. jam sudavė, prasivardžiavo, šeimininkas iškvietė policiją ir paprašė išeiti, negyventi jo kambaryje. Prie policijos liudytoja susirinko savo daiktus, M. visų daiktų iš karto nepasiėmė, jam buvo leista ateiti kitą dieną, jis nusinešė savo daiktus į kažkokį rūsį, kuriame ankščiau gyveno. Policininkas paprašė, kad M. atiduotų raktus šeimininkui. Daugiau liudytoja ten neužeidavo, bet M. kažkodėl pastoviai jį aplankydavo, nors jie ir susipešdavo. Paskutinę savaitę M. išvis smarkiai gėrė, jis gaudavo (duomenys neskelbtini), nenorėjo važiuoti į kaimą, nes ten su broliu jie susipyko. M. S. ir M. draugavo, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, jie apsikeitė telefono numeriais, kartu eidavo pasėdėti (duomenys neskelbtini) kavinėje. Kartą, kai liudytoja, M., M. S. ir jo mergina nakvojo pas G. Z., naktį M. labai dažnai keldavosi į tualetą, nedavė miegoti, M. pasakė M.: „leisk miegoti, kiek čia junginėsi šviesą“, o tada M. pradėjo šaukti, vaikai pradėjo ruoštis namo, M. nuėjo į virtuvę, paėmė peilį ir grasino M. S.. Liudytoja atsistojo tarp jų ir sakė: „M., ką tu darai, padėk peilį“. Paskui liudytoja bendravo su M., su juo susitaikė, po šio įvykio su juo toliau bendravo ir M. S.. M. turėjo vieną banko kortelę, bet sakė, kad jis ją tikriausiai paliko bankomate, paskui jis gavo kitą kortelę. Liudytoja nežino, kur jis laikė PIN kodus nuo kortelių, ji nelindo į jo piniginę. Kai M. kartu su liudytoja ir M. S. eidavo į parduotuvę, M. visada atsiskaitydavo kortele. Liudytoja nežino, ar M. leido M. naudotis jo kortele, liudytoja nėra mačiusi, kad M. S. naudotųsi M. kortele. Įvykio dieną jai skambino M., sakė, kad su jos anūku geria degtinę. Liudytoja pasakė, kad jam dar negalima gerti degtinės, paskui jis perskambino ir pasakė, kad ji nepergyventų, kad jis pajuokavo, negeria su jos anūku. Vėliau liudytoja M. paskambino, bet pas jį jau pynėsi liežuvis, jis klausė, kur ji yra. Liudytoja iš darbo nuvažiavo į polikliniką, iš kur ją nusiuntė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pakeliui M. jai vis skambino, ji jam pasakė prasiblaivyti, netrukdyti, nes važiuoja į ligoninę. Tą pačią dieną jis rašė jai negražias žinutes, rašė: „kad tu padvėstum“. Tą pačia dieną jai paskambino M. S., pasakė „močiute ką daryti, M. guli virtuvėje, aš jį žadinu, o jis neatsikelia“. Liudytoja pasakė, kad negi jis taip prisigėrė ir sakė galbūt greitąją pagalbą reikia kviesti. Kai liudytoja išėjo iš gydytojos, M. S. vėl jai paskambimo ir pasakė: „močiute, ką daryti, jis jau knarkia ir aš nežinau kaip jį pažadinti“. M. S. sakė, kad sudavė jam į nosį, nes užstojo buto šeimininką. Liudytoja pasakė kviesti greitąją. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės liudytoją paėmė sūnus, kuris atvažiavo kartu su M. S.. Jie pasakė, kad atvažiavo viena, kita greitoji ir po to juos išvarė iš buto. Kai liudytoja sužinojo, kad M. bloga, ji skambino buto šeimininkui, jis sakė, kad nežino, kas ten, sakė, kad pilna gydytojų, paskui pasakė, kad viskas, M. jau nėra. Liudytoja nurodė, kad buto šeimininkas kiekvieną dieną būdavo girtas, paaiškino, jog įvykio dieną ar kitą dieną, ji buvo nuvažiavusi pas jį į namus, klausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad jis valgė sriubą, o M. paleido jam lėkštę į ausį, ant ausies buvo sukepęs kraujas. Ką buto šeimininkas aiškino, kas atsitiko, kodėl M. nebėra, liudytoja neprisimena, tačiau šeimininkas pasakė, kad dar kažkoks žmogus buvo, bet jis jo nepažįsta. M. S. liudytoja anksčiau buvo šeimininkui pristačiusi. Liudytoja nurodė, kad, kai M. buvo blaivus, jis būdavo labai geras žmogus, teigė, jog jis gaudavo (duomenys neskelbtini), šiek tiek dirbdavo, jie su liudytoja ketino susituokti. M. fizinio smurto prieš liudytoją nenaudojo, bet jie pykosi dėl to, kad jis negertų. Tarp M. ir liudytojos sūnaus yra buvę konfliktų, vieną kartą M. buvo juos namuose, išgėrinėjo, tada jis išsitraukė iš kuprinės atidarytuvą vynui ir pasakė, kad: „jeigu tavo sūnus atvers burną, atleisk, nepažiūrėsiu, kad tai tavo sūnus, aš jam įdursiu“. Liudytoja nurodė, kad ji nežino, koks buvo M. ryšys su šeima, vaikais, jis sakė, kad dvi dukros labai geros, o jauniausia labai ant jo supyko dėl to, kad jis nenorėjo, kad ji gimtų, sūnus buvo atėjęs, prašė M. pinigų. M. sesuo gyveno galutinėje (duomenys neskelbtini) stotelėje, M. dažnai užeidavo pas ją.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 9 d. liudytoja I. G. parodė, kad M. S. yra jos anūkas. Anūkas yra geras vaikas, nieko blogo apie jį negali pasakyti. Jis draugavo su panele, ji irgi gera mergaitė, yra ją mačiusi. Iš charakterio nežino, nepasakys, koks jis, linksmas. Anūkas gyveno bute, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dar bute gyveno jos sūnus su žmona ir jaunesniu sūnumi. Su M. K. susipažino 2022 metais birželio mėnesį, prieš pat jo gimtadienį. Kai su juo susipažino, jis buvo labai geras ir gėles dovanojo, ir dėmesį skyrė. Pasakė sūnui, kad sutiko žmogų, kuris jai patiko, lyg neblogas ir jis jai pasiūlė persikelti gyventi į kambarį, kur nuomavosi M.. M. nuomavosi kambarį pas G. Z., (duomenys neskelbtini). Susitikinėjo porą mėnesių ir ji persikraustė pas M. į kambarį. Paėmė nedaug daiktų. Kai G. išrašė iš ligoninės, jis vis prašė nupirkti degtinės, M. ėjo į parduotuvę. Po kiek laiko pastebėjo, kad M. pradėjo gerti. Kiek pagyvenusi su M., buvo atvejis, kai pakvietė į kavinę jos anūką su jo panele. Kavinėje užsakė picos, ji su M. paėmė po bokalą alaus. Pasėdėjo, nutarė pratęsti, nuėjo visi į butą pas G.. Ten sėdėjo iki vėlumos, pasiliko anūkas M. su panele nakvoti pas G. bute. Nakties metu M. negalėjo užmigti, vaikščiojo pirmyn atgal po butą. Jos anūkas pasakė jam, kad nustotų vaikščioti, nes neduoda miegoti. M. pasikeitė, pasidarė agresyvus, pradėjo šaukti, kad čia priglaudė nakčiai. Matė, kaip M. stvėrė peilį, šaukė ant anūko „tu malaletka, dar jam įsakinėsi ką jam daryti“. Ji ramino M., jam sakė padėti peilį. Matė, kaip anūkas su panele atsikėlė ir pradėjo rengtis. Negalėjo vaikų vienų išleisti iš buto, todėl išėjo su jais. Iškvietė taksi ir nuvažiavo į jų butą. M. sekančią dieną atsiprašinėjo, jie susitaikė ir ji vėl nuėjo pas jį gyventi. Kai M. pradėjo gerti, jam naktimis sapnavosi košmarai, jis šaukė naktimis „eik nachuj“, dėl ko net nakties metu ji susiruošdavo ir išeidavo iš buto į savo namus. Sekančią dieną M. jai skambino ir klausė, kodėl išėjo, o ji jam sakė, kad jis taip šaukė, jis sakė nieko neprisimena ir kodėl jo nepažadino. Ji galvojo, kad jis sako jai „eiti nachuj“ ir išeidinėjo. Jis atsiprašinėjo ir ji grįždavo. Pastarąją savaitę iki mirties, M. gėrė kiekvieną dieną. M. sakė, kad jam negalima gerti, nes jis labai pasikeičia, jis jai sakė, kad žino, kad jam negalima gerti stiprių gėrimų. Girtas jis jai siuntė visokias negražias SMS žinutes, vadino „suka“, rašė kad „aš nudvėsčiau, kur po tvora“ ir pan. M. sakė, kad ištrintų iš jos telefono šias SMS žinutes, nes girtas žmogus nežino ką rašo. M., perskaitęs visas SMS, viską ištrynė. Po to, kai pas G., M. stvėrė peilį ir grasino anūkui, po kito atvejo, kai M. šaukė ant G., kad šis eina į tualetą ir nesitvarko ir G. pradėjo mušti, buvo iškviesta policija ir pareigūnai liepė M. negyventi tame bute. Dėl ko ji su M. išsikėlė iš buto, kiekvienas gyveno savo namuose, ji pas save bute, o M. važiavo į kaimą. Su M. taip pakalbėjo, kad jis turi tėvų namą, o ji turi mažą kambarį savo bute ir sutarė, kad susitikinės iki pavasario, kol M. kaime name nepadarys bent kosmetinį remontą ir ją pasiims gyventi pas save. Namas buvo per pusę su jo broliu. Tai maždaug nuo 2022 metų spalio vidurio taip ir gyveno kiekvienas pas save, ir susitikdavo su M.. Buvo atvejis, kai M. vėlavo į autobusą į savo kaimą. Jai pasakė, kad nespės į autobusą, jis buvo labai girtas ir pasiprašė nakvoti pas ją bute. Sūnui tai nepatiko. M. girtas visą naktį vaikščiojo į tualetą, dėl ko neišsimiegojo nei sūnus, nei anūkai. Sūnus V. atėjo, atidarė kambario duris ir pasakė, kad M. daugiau nepasiliktų nakvoti. M. mėgėjas vyną gerti, todėl nešiojo su savimi vyno atidarytuvą. Matė, kaip M. po V. žodžių išsitraukė vyno atidarytuvą, jį iškleidė, paėmė į kumštį ir pasakė „aš nepažiūrėsiu, kad čia tavo sūnus, dar lįs, aš jį papjausiu“. Po to atvejo ji daugiau M. neleido nakvoti savo bute. Jis prašėsi, bet jam sakė, kad nenori pyktis su sūnumi. Nepasakytų, kad M. turėtų konfliktų su M.. Jie apsikeitė telefono numeriais, bendravo, vienas kitam skolindavo pinigų. Nieko blogo jų bendravime nebuvo, nežino, kas galėjo atsitikti tarp jų. Žino, kad M. su M. išgėrinėjo pas G. bute. M. gėrė sidrą, o M. brendį. Matė, kaip išgėrinėjo, kol su M. gyveno G. bute. Po to, kai išsikraustė, M. vaikščiojo į butą pas G.. Kaip ir minėjo, savaitę iki mirties, M. gėrė. M. uždarbiavo (duomenys neskelbtini) gatvėje, dirbo (duomenys neskelbtini) ir kažkas atsitiko darbe, jis sugadino kažkokią detalę ir šeimininkas nesumokėjo jam pinigų. Jis ten susipyko su šeimininku, M. labai pergyveno, jis dėjo daug vilčių į tuos uždirbtus pinigus. M. pradėjo po truputį gerti degtinę. Be to, kai turėjo darbe konfliktą, jis nuvažiavo namo. Sakė nupirko mėsos, bulvių, namuose gamins valgyti. Autobusas buvo 21.30 val. ir nuvažiavo į savo kaimą. Po kiek laiko jai paskambino, kol ėjo namo. Skambino kelis kartus. Kai paskambino eilinį kartą, pradėjo verkti ir jai verkiantis pasakė, kad brolio žmona jam neleido naudotis dujomis jam pasigaminti valgyti. Jis sakė duos pinigų už dujas, o ji sakė vis vien neduos. Sakė tuomet jis užkurs pečių, bet jam brolis pasakė, kad neduos malkų. M. sakė, kad tik persikėlė gyventi, dar nespėjo visko nupirkti, jai skambino, verkė, sakė nesitikėjo to iš brolio. Nuėjo pas draugą nakvoti. Po to jis pradėjo labai gerti, nėjo pas save namo, ėmė butelį ir ėjo nakvoti pas draugus. M. pasakojo, kad buvo pas draugą, išėjo į parduotuvę ir pamiršo pas jį telefoną. Pro šalį ėjo jo sūnus, ar kas, ir paprašė telefono, paskambino į savo telefoną, bet jis buvo jau išjungtas. Tuomet M. nubėgo pas tą savo draugą, pamatė ant stalo išjungtą savo telefoną, užgulė tą draugą ir taip stipriai mušė, susitikus jai rodė savo kumščius, sakė, va čia nuo jo dantų liko žymės. Sakė M. eiti namo, bet jis sakė, kad ten jo niekas nelaukia, vis likdavo nakvoti pas savo draugus ir gėrė. Kiekvieną naktį ėmė butelį ir ėjo nakvoti pas draugą ir, žinoma, su juo ir gėrė. 2022 m. lapkričio 21 d. su M. nebuvo susitikusi, jis daug kartų skambino ir jai buvo parašęs „durne, myliu tave“, dar rašė „buk prakeikta“. Jis jai skambino ir skambino, bet darbe turėjo seminarą, išjungė telefoną, kad nenusibostų. Vėliau perskambino, pasakė, kad susirinkime ir, kai išeis, jam paskambins. Jis pasakė, kad su jos anūku geria degtinę. Ji pradėjo pergyventi, tai jis vėliau pasakė, kad ji nepergyventų, kad jis pajuokavo. Tuo jų pokalbis baigėsi. Kadangi jai skaudėjo pirštai, reikėjo sekančią dieną dirbti, tai iš darbo ją pavežė į polikliniką. Ten padarė rentgeną, nusiuntė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. M. vis jai skambino, buvo girtas, nedavė ramybės, klausė, kur ji yra. Ji išjungė telefoną. (duomenys neskelbtini), , įjungė telefoną, matė praleistus skambučius. Paskambino M., girdėjo, kad jis girtas, sakė jam, kad su ja neis į ligoninę, nes girtas, jai gėdos nedarys. Po kiek laiko, dar buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, laukė priėmimo apie 4 valandas, jai paskambino M. ir pasakė „močiute, aš judinu, judinu jį ir jis nesikelia“. Ji klausė, ar M. toks girtas, kad negali atsikelti. Skambino ir M., o jis jai neatsiliepė. M. sakė, kad M. kriokia. Anksčiau M. (duomenys neskelbtini) matė siūles, jis turėjęs (duomenys neskelbtini) traumą, galvojo gal nuo alkoholio kas atsitiko jam. Sakė M. kviesti greitąją. M. iškvietė greitąją. Po kiek laiko sūnus su M. atvažiavo jos pasiimti iš ligoninės. Jie pasakė, kad greitoji gaivino M.. Važiuojant mašinoje, ji paskambino G., norėjo sužinoti, kas atsitiko, bet jis buvo ant tiek girtas, nieko nepasakė, kas atsitiko. Pasakė tik tai, kad M. neatgaivino, mirė. Ji pradėjo verkti. Jie tyliai važiavo namo, nekalbėjo, o kai užėjo namo, atvyko pareigūnai ir sulaikė M.. Ji net nepaklausė pas jį, kas ten atsitiko. Ji gali pasakyti tik vieną, kad anūkas M. pirmas netrenktų, nežino, kas ten atsitiko. Kai jai skambino M., jis nesakė, kad buvo kokios muštinės, kai kalbėjo, jo balsas drebėjo, jis buvo išsigandęs, sakė tik, kad negali M. prikelti. Ji galvojo, kad šis ant tiek girtas, sakė iškviesti greitąją. Ką jis ir padarė, o vėliau su sūnumi atvažiavo jos pasiimti. Asmens D. M., ji nepažįsta. M. apie jokį D. nesakė. Į klausimą, ar kai jai 2022 m. lapkričio 21 d. skambino M., jis nesakė, kad būtų konfliktai, muštynės, atsakė, kad jis jai nesakė apie jokias muštynes. Jis tik klausinėjo, kur ji yra. Sakė jam važiuoti į kaimą išsimiegoti. Sakė, kad atjungs telefoną, nes jai jis nusibosta ir po pokalbio atjunginėjo telefoną. Įjungusi rado jo SMS žinutes, kad būtų prakeikta ir pan. (t. 2, b. l. 105-107).

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. R. B. parodė, kad D. M. nepažįsta, M. S. yra jos draugas, nukentėjusiųjų nepažįsta. Liudytoja nurodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. įvykio aplinkybės jai nežinomos. Tą dieną M. S. jai parašė, kad eina pasivaikščioti ir porai valandų dingo. Vakare jis skambino, bet dėl asmeninių aplinkybių liudytoja negalėjo atsiliepti. Paskui M. S. jai atsiuntė jo darytą vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota, kaip greitoji pagalba gaivina M. ir galiniame fone girdėjosi G. balsas. M. S. jai pasakojo, jog tą dieną ten buvo M. S., M., G. ir dar kažkoks žmogus. M. neminėjo, kad naudojo kažkokį fizinį smurtą, liudytoja nežino, ką jis veikė tame bute. Liudytoja nurodė, kad ji su M. susirašinėjo per „Messenger“ programėlę, kurioje liudytoja yra pasivadinusi K. B., M. S. – „M.“. Per šią programėlę jai M. S. kažką rašė apie M. mirtį, bet ką rašė, liudytoja nepamena. Liudytoja nurodė, kad ji su M. S. draugauja 2 metus ir 1 mėnesį, santykiai geri, liudytoja pažįsta jo tėvus, močiutę, sesę ir brolį. Liudytojai yra tekę bendrauti ir su M. S. močiutės draugu M. (pavardės nežino), liudytoja yra kartu su M. S. buvusi namuose, kur M. gyveno, (duomenys neskelbtini). Tame bute dar gyveno buto savininkas G. (pavardės nežino). M. ir M. santykiai buvo geri. Konfliktai buvo tik su M. tėčiu – M. ateidavo girtas, M. tėvui tas nepatikdavo, paprašė jo išeiti, M. pradėjo grasinti, sakė, kad papjaus šunį, perpjaus padangas ir vėliau ateis su draugais, ir, kad jiems visiems bus blogai. Liudytoja parodė, kad kartą, jiems su M. S. nakvojant pas G., M. kažkur bėgiojo, neleido miegoti, M. išjungė šviesą, M. supyko, pasidarė agresyvus, nuėjo į virtuvę, paėmė peilį, atėjo į kambarį, bet M. močiutė prie jo atsistojo, pasakė jam, – „ką tu darai? Padėk peilį“, tuomet jie greitai apsirengė ir išėjo. Liudytoja parodė, kad M. S. vartojo alkoholį, bet nedažnai, pavartojęs alkoholio, jis pasidarydavo silpnesnis, kad taptų agresyvus, reikėdavo išvesti jį iš kantrybės. M. S. dirbo, liudytojai nežinoma, ar M. jam duodavo pinigų, tik kartais paskolindavo. Liudytoja nežino, ar M. naudodavosi M. banko kortele.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 15 d. apklausta liudytoja K. R. B. parodė, kad ji su M. S. draugauja metus ir 4 mėn. Pas juos geri santykiai, nieko blogo negali pasakyti. Pažįsta jo tėvą, motiną, močiutę, brolį, sesę. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Močiutė turėjo draugą M. K.. Buvo svečiuose, ateidavo į butą, kur gyveno M. K., ėjo į mėnesį kokius du kartus. Sėdėjo, valgė bute. Bute gyvena G., žino tik jo vardą. Jis (duomenys neskelbtini), jam apie (duomenys neskelbtini) metai, turi sūnų, bet sūnus bute negyvena. Ėjo pas močiutę į tą butą, ji juos kvietė pasėdėti su ja ir M.. Po to ėjo pasivaikščioti. Tarp G. ir M. buvo konfliktinė situacija. Konfliktas susijęs su močiute. Kažkoks konfliktas buvo dėl ėjimo į tualetą, pridarė (duomenys neskelbtini), o vertė ant močiutės, tai M. užstojo močiutę. M. santykiai su M. buvo geri. Tai buvo sekmadienis, gal 2022 m. lapkričio 19 d., kai M. buvo atėjęs į namą pas M. S., jis grasino M. tėvui, kad jam prapjaus automobilio padangas ir nužudys šunį. M. buvo atėjęs išgėręs, o M. tėvas nemėgsta išgėrusių ir pasakė, kad nebūtų išgertuvių, varė M. iš namų ir jis pradėjo grasinti. Ji buvo name ir pati matė tą konfliktą. M. nepyko ant M., tik užstojo tėvą, nes M. jį pravardžiavo. M. išėjo ir dar grasino, kad ateis su kažkokias žmonėmis ir jiems visiems bus blogai. Apie 2022 m. lapkričio 21 d. gali pasakyti tai, kad tą dieną ji buvo namuose. Ji susirašinėjo su M.. Susirašinėjo per messengerio programą. Facebook pasivadinusi „K. B.“, o jis „M.“. Jis jai rašė, ką veikė tą dieną. Ryte pasisveikino, po to ji buvo mokykloje, negalėjo atrašyti. Kai grįžo namo, M. parašė, kad eina pasivaikščioti. Arčiau vakaro M. atsiuntė jai video. Video matėsi, kur greitoji atvažiavo ir M. gaivino. Pasakė, kad tai ne jis padarė, kad viskas bus gerai. Klausė, kas atsitiko, bet jai M. į tą žinutę neatsakė. Sakė, kad buvo kažkoks vaikinas, bet jo nežino. Po tos dienos, kai jis buvo sulaikytas, su M. nesimatė, telefonu nekalbėjo. Į klausimą, kas žinoma apie įvykio aplinkybes, atsakė, kad kas įvyko tame bute, (duomenys neskelbtini), nežino. M. sakė, kad buvo dar kitas vaikinas. Ar buvo muštynės, konfliktas, nežino, M. jai nesakė. Į klausimą, ar tik vieną vaizdo įrašą siuntė, atsakė, kad dar buvo kitas vaizdo įrašas, kai jį sulaikė pareigūnai ir sodino į automobilį. Į klausimą, ar M. vartojo alkoholį, atsakė, kad taip, bet nedažnai. Su ja, kai buvo išgėręs, buvo ramus, negriežtas. Silpnesnis išgėręs buvo. Į klausimą po to, kai 2022 m. lapkričio 19 d. buvo konfliktas, ar M. nesakė, kad M. keršys, atsakė, kad ne. Kai buvo konfliktas, tai M. sakė, kad tai jis keršys. Į klausimą, ar M. rašė, kad tą dieną vartojo alkoholį, atsakė, kad ne. Jis tik parašė, kad eina pasivaikščioti ir viskas. Kažkur apie 14 val. rašė, kad eina pasivaikščioti. Į klausimą, ar sakė, jog vaizdo įraše matė, kaip greitoji gaivino M., atsakė, kad matėsi, kad M. gaivino, jį atpažino. Girdėjosi G. balsas (t. 2, b. l. 111-112).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji K. D. nurodė, kad su kaltinamaisiais jos nesieja giminystės ryšiai. Žuvusysis yra jos tėtis, kuris jai buvo vienas iš artimiausių žmonių. Vaikystėje ir po tėvų skyrybų jie gyveno kažkurį laiką kartu. Tėtis prisidėjo prie jos išlaikymo, kaip tik galėjo. Kartu nebegyvena 9-10 metų, ji pati turi šeimą. Visi jie gyvena viename rajone. Jos mama palaikė ganėtinai neblogus ryšius su tėčiu, kuris jai labai daug pasakojo apie M. S. močiutę, apie tai, kad pas juos puikūs santykiai, ruošiasi susituokti. Mama kelis kartus matė jos tėtį su M. S. jų rajone, matė, kad jie palaikė šiltą ryšį. Tėtis turėjo problemų su alkoholiu, tačiau jos nebuvo didelės. Tėtis išgėręs nebuvo agresyvus. Visą laiko jis dirbo, visai neseniai buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini). Tėtis nepadėdavo jai finansiškai, nes ji neprašydavo jo. Ji taip pat jam nepadėdavo finansiškai. Visi jie buvo savarankiški šiuo klausimu. Ji bendraudavo su tėčiu pakankamai dažnai, susitikdavo net kelis kartus per savaitę. Tik paskutiniu metu, apie pusę metų, jų santykiai buvo šiek tiek atšalę. Paskutinį kartą prieš tėčio mirtį ji matė jį iš šalies galbūt prieš mėnesį, galbūt prieš dvi savaites. Tėtis visada pasidalindavo savo įspūdžiais, labai džiaugėsi, kad sutiko I.. Tėtis džiaugėsi, kad gauna (duomenys neskelbtini), tik skundėsi mamai prieš mirtį, kad kurį laiką jam antstoliai nuskaičiuoja labai daug pinigų. Mano, kad tėtis galėjo turėti skolų, bet konkrečiai pasakyti negali, nes nežino. Tėtis turėjo (duomenys neskelbtini) traumą gal prieš 20 metų, tačiau viskas kaip ir susitvarkė, net invalidumo jis neturėjo. Tėtis gyveno dviejuose vietose – pas G. ir močiutės name. Iš giminaičių ir tėčio pasakojimų girdėjo, kad tėtis G. visą laiką padėdavo, nupirkdavo produktų, gamindavo maistą. Tėtis nesinuomojo, o tiesiog gyveno pas G. ir kartu mokėjo už paslaugas arba nupirkdavo maisto. Tėtis su amžiumi pasidarė labai naivus, jis galėjo banko korteles laikyti prie savęs su visais PIN kodais. Jai nėra žinoma konkrečiai, kas atsitiko tą dieną, tik tiek, kiek skaitė byloje. Sužinojo apie tėčio mirtį tik po įvykio. Vakare brolis perskaitė žinias, o ryte vyresnioji sesė patvirtino, kad tėtis mirė. Tėčiui buvo fiksuotos sunkios traumos, lūžę šonkauliai, ranka, kraujo išsiliejimas ir kt. Smurtas naudotas tėčio atžvilgiui iki paskutinės jo gyvenimo akimirkos. Nukentėjusioji palaikė savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir prašė iš kaltinamųjų priteisti 40 000 Eur. Savo neturtinę žalą grindė tuo, kad ji (iš viso keturi vaikai) neteko tėčio, trys vaikai neteko senelio, o vienas iš jų nespėjo net susipažinti su juo. Jiems visiems tai didelė psichinė ir emocinė trauma. Tėtis buvo sveikas, mylintis gyvenimą, turėjo ateities planų. Jai nėra žinoma kaltinamųjų finansinė padėtis, tačiau jai tai ir nėra įdomu. Taip prašė kaltinamiesiems skirti maksimaliai griežčiausias bausmes.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. K. nurodė, kad su kaltinamaisiais jos nesieja giminystės ryšiai. Žuvusysis yra jos tėtis, su kuriuo ji palaikė ryšius. Jie susitikdavo dažniausiai pas mamą, taip pat, kai ji važiuodavo į kapines ar kaimą. Ji su tėčiu po tėvų skyrybų, kol močiutė buvo gyva, dažnai važiuodavo į kaimą, kartu pramogaudavo. Tėtis prisidėjo prie jos išlaikymo, kaip tik galėjo. Tėtis niekada negailėdavo pinigų nei vaikams, nei anūkams (sesės vaikams). Kai tik turėdavo pinigų, visada duodavo jų. Tėčio ir mamos santykiai buvo geri ir po santuokos nutraukimo. Ji apie įvykį žino iš „Delfi“ ir teismo. Žinojo, kad tėtis turi draugę I., M. S. močiutę, su kuria ruošėsi susituokti, buvo labai laimingas. Tėtis turėjo problemų su alkoholiu, tačiau jos nebuvo didelės. Jie buvo susitarę, kad, kai tėtis yra išgėręs, jis neskambina jai. Tėtis išgėręs nebuvo agresyvus. Neseniai buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini), bet taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji tėčiui nepadėdavo finansiškai. Jai nėra žinoma, ar tėtis turėjo (duomenys neskelbtini) traumą. Tėtis gyveno dviejuose vietose – pas G. ir kaime. Paskutinį kartą matė tėtį dieną iki jo mirties, o paskutinį kartą ji bendravo su juo gal 2-3 savaitės iki įvykio. Nukentėjusioji palaikė savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir prašė priteisti 40 000 Eur. Savo neturtinę žalą grindė tuo, kad keturi vaikai neteko tėčio, anūkai – senelio, sesės – brolio. Jai po šio įvykio yra labai didelis stresas, prasidėjo panikos atakos, nori nueiti pas psichologą, nesusitaiko su šiuo įvykiu. Jai nėra žinoma kaltinamųjų finansinė padėtis, tačiau jai tai ir nėra įdomu, ji taip pat nori, kad jiems būtų skiriamos kuo griežtesnės bausmės.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. K. nurodė, kad su kaltinamaisiais jos nesieja giminystės ryšiai. Žuvusysis yra jos brolis, su kuriuo ji palaikė artimus ryšius, kartais ji padėdavo jam finansiškai. Kol jų mama buvo gyva, kiekvieną savaitgalį jie būdavo kaime pas mamą, o, kai neteko mamos, jie dažniausiai bendraudavo telefonu. Paskutinį kartą bendravo su broliu telefonu tų pačių metų spalį ar rugsėjį. Brolis pasakojo, kad jis turi draugę I., su kuria bendrauja, draugauja, buvo pasipiršęs. Neneigė, kad brolis turėjo problemų su alkoholiu, tačiau jos nebuvo didelės. Išgėręs nebūdavo agresyvus, nėra mačiusi, kad brolis būtų vartojęs smurtą. Brolis gyveno pas draugą, kuris buvo (duomenys neskelbtini), sakė, jog šis vaikščioja (duomenys neskelbtini), jis padėdavo jam. Broliui vaikai buvo labai svarbūs, jis labai mylėjo savo tėvus, vaikus ir buvusią žmoną. Brolis palaikė ryšius su jais, kartais susitikdavo per šventes, į kaimą labai dažnai atvažiuodavo ir vaikai. Išeidavo kartu jie kažkur pavaikščioti, papietauti. Nelabai žino, ar brolis padėdavo išlaikyti vaikus. Brolis labai senai, gal (duomenys neskelbtini) m., turėjo (duomenys neskelbtini) traumą – (duomenys neskelbtini). Nors turėjo (duomenys neskelbtini) traumą, tačiau neįgalumo dėl to neturėjo. Apie brolio mirties aplinkybes nieko nežino, apie įvykį sužinojo būdama darbe iš sesers, o vakare tai patvirtino ir dukterėčia. Civilinio ieškinio nereiškia. Sunku neturėti vyresniojo brolio šalia, labai trūksta jo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. K. nurodė, kad su kaltinamaisiais jos nesieja giminystės ryšiai. Žuvusysis yra jos brolis, su kuriuo ji palaikė glaudžius ryšius. Paskutinį kartą brolį matė pro langą iki įvykio likus 1-2 dienoms, o gyvai šnekėjosi su juo ik įvykio likus savaitei. Jie gyveno viename rajone ir toje pačioje gatvėje, taip pat jis dažnai užeidavo pas ją. Brolis gyveno pas pažįstamą G., kuris buvo (duomenys neskelbtini), jis jam padėdavo. Jai buvo žinoma, kad brolis turi draugę ir jis jai pasipiršo. Brolis nesiskundė dėl I. šeimos, minėjo, jog jos anūkui M. yra davęs pinigų. I. sūnus nenorėjo, kad jos brolis gyventų pas ją, nors ji turėjo savo namą. Neneigė, kad brolis turėjo problemų su alkoholio vartojimu. Negali pasakyti, ar brolis, būdamas išgėręs, būdavo agresyvus. Brolis buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini), tačiau dirbo (duomenys neskelbtini). Brolis yra turėjęs rimtą traumą, tačiau tai buvo labai senai. Ji nežino, ar brolis kitiems asmenims patikėdavo savo banko kortelę. Ji nežino, kur jis laikė savo banko kortelę ir kodus. Apie įvykį nieko nežino, jai brolienė paskambino ir pasakė, kad M. yra nužudytas, jį atpažino brolio dukra su vyru. Tuomet ji pradėjo visus informuoti apie brolio nužudymą. Brolis mylėjo vaikus ir anūkus, švęsdavo kartu įvairias šventes. Nukentėjusioji palaikė savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir prašė priteisti 30 000 Eur. Savo neturtinę žalą grindė tuo, kad ji daug bendravo su broliu, jų ryšys buvo stiprus, ji padėjo jam finansiškai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. M. nurodė, kad su kaltinamaisiais jos nesieja giminystės ryšiai. Žuvusysis yra jos tėtis. Tėčio ir mamos santykiai po santuokos nutraukimo buvo geri. Tėtis prisidėjo prie jos išlaikymo, kaip tik galėjo. Nurodė, kad tėtis yra pasakojęs apie moterį, su kuria jis ketino susituokti. Apie šios moters šeimą tėtis pernelyg nieko nesakė. Jis pasakojo lyg viskas gerai, ji buvo tvarkytoja, turėjo anūką. Neseniai jis buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini), bet dar dirbo (duomenys neskelbtini). Jam mokėdavo dienos mokestį, jis gaudavo 40 Eur ar 50 Eur, taip pat gaudavo (duomenys neskelbtini) pavedimu. Tėtis turėjo planų, tarp kurių – suremontuoti močiutės namus. Nurodė, kad tėtis banko kortelę laikė piniginėje kartu su PIN kodu. Banko kortelę jis visada nešiojosi su savimi. Dažniausiai stengdavosi nusiimti maksimalią sumą ir už ją gyventi. Neneigė, kad tėtis turėjo problemų su alkoholiu. Jie buvo susitarę, kad kai tėtis yra išgėręs, jis neskambina jai. Tėtis, išgėręs, nebuvo agresyvus. Tėtis turėjo (duomenys neskelbtini) traumą gal prieš 20 metų, tačiau viskas kaip ir susitvarkė. Jai nėra žinoma konkrečiai, kas atsitiko, tačiau tą vakarą jai paskambino brolis, kuris pasakė, kad galbūt nužudė tėtį, nes netoli įvykio, apie kurį sužinojo iš „Delfi“, pamatė gulintį tėčio lavoną. Jis klausė jos, ką daryti. Ji pasakė jam nieko nedaryti ir laukti rytojaus. Kitą dieną jai paskambino tyrėjas ir ji nuvyko atpažinti tėčio, kuris buvo visas mėlynas, baisiai ištinęs. Vėliau buvo atliekami tolimesni veiksmai. Nukentėjusioji palaikė savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir prašė priteisti 40 000 Eur. Savo neturtinę žalą grindė tuo, kad keturi vaikai neteko tėčio. Ji turi du vaikus, kurie be galo mylėjo senelį ir senelis juos, su jais pramogaudavo. Jų ryšys buvo artimas, dažniausiai bendraudavo telefonu kartą per dvi savaites, kartą per savaitę jis ateidavo pas ją į darbą išgerti kavos. Nukentėjusioji taip pat palaikė savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir prašė priteisti 4 805 Eur, kurią sudaro laidojimo paslaugos, karsto, drabužių, žvakių, gėlių, kavinės, maisto, laidojimo kambarėlio išlaidos, aukos bažnyčiai. Kadangi ji tvarkė visus finansinius reikalus, ji nuėjo į „Sodra“, kadangi turėjo išmokėti dvi tėčio (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) tėčiui buvo išmokėta 2-3 dienos iki įvykio, todėl jai buvo išmokėta tik viena tėčio (duomenys neskelbtini). Jo (duomenys neskelbtini), t. y. 520 Eur (340 Eur + 180 Eur) buvo išleista laidotuvėms. Nepamena, ar išskaičiavo šią sumą, kai reiškė civilinį ieškinį. Be to, pastatė paminklą, sutvarkė kapus, t. y. išleido beveik 3 000 Eur, kurių papildomai neprašo priteisti.

Iš 2022 m. lapkričio 21 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2022 m. lapkričio 21 d., apie 18.47 val., gautas GMP (duomenys neskelbtini) brigados pranešimas apie tai, kad 2022 m. lapkričio 21 d., apie 18.28 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), rastas M. K. lavonas su smurto žymėmis ant kūno (t. 1, b. l. 2-4).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gauto atsakymo „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 21 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du skambučiai dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27).

Iš 2023 m. balandžio 19 d. apžiūros protokolo, kuriame aprašyti Bendrojo pagalbos centro du garso įrašai, nustatyta, kad:

1) Garso įrašas pavadinimu „2022_11_21_17-48-47_37066471169“ trunka 3.32 min. Moteriškas balsas – BPC darbuotojos, vyriškas balsas – pranešėjo, vyriškas balsas 2 – su pranešėju esančio asmens balsas. Moteriškas balsas – GMP darbuotojos.

BPC darbuotoja: 112.

Pranešėjas: Laba diena.

Vyriškas balsas 2: (duomenys neskelbtini).

Vertimas: (duomenys neskelbtini).

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Pas mus, koroče, šita, išgėręs pacientas, bet jisai nekvėpuoja, nieko.

Vyriškas balsas 2: (duomenys neskelbtini).

Pranešėjas: (duomenys neskelbtini).

Pranešėjas: E, jisai išgėręs, ir guli ant žemės, ir nekvėpuoja, nieko. Ir jam (duomenys neskelbtini) kažkur tai metų, daugiau.

BPC darbuotoja: Supratau. Jus nedėkite ragelio, jungiu su greitąja kalbėsite. Čia (duomenys neskelbtini) būtų, taip?

Pranešėjas: Taip, taip, (duomenys neskelbtini).

BPC darbuotoja: Supratau, nedėkite ragelio, jungiu su greitąja kalbėsit, su medikais. Nedėkit ragelio.

Pranešėjas: Gerai.

GMP darbuotoja: Greitoji pagalba, pakartokite adresą, (duomenys neskelbtini), gatvė?

Vyriškas balsas: Gatvė.

GMP: Alio.

Vyriškas balsas 2: (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini).

GMP: Alio. Taip, (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas 2: (duomenys neskelbtini).

Vertimas: (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas 2: (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas: Butas (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas: Nee, nėra.

Vyriškas balsas: Tai, nu atrakinsim, greičiau čia žmogus guli.

GMP: Tai ką reikia du spausti? Prašom neskubinti. Koks durų kodas?

Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini).

Vertimas: (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

GMP: (duomenys neskelbtini). Kto bolejet, mužčina, žensina, skolko let?

Vertimas: (duomenys neskelbtini). Kas serga, vyras, moteris, kiek metų?

Vyriškas balsas 2: (duomenys neskelbtini).

Vertimas: (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas: Jis bėga.

GMP: Nu.

Vyriškas balsas: Ir nukrito.

Vyriškas balsas: Jisai be sąmonės, visai nereaguoja į nieką.

Vyriškas balsas: Kvėpuoja, bet labai, labai, labai, labai mažai.

GMP: Mm. Supratau. Taip, atidarykite langą, daugiau gryno oro, medikai vyksta, ar supratot?

Vyriškas balsas: Čia atvažiavo, kai atvažiavo žmonės kažkokie tai, suuu, sumušė jį. Ir jisai dabar guli

GMP: Taip.

Vyriškas balsas: Be sąmonės.

GMP: Minutėlę, tai, ar sumuštas, ar nuo gėrimo? Tai dabar nieko nesuprantu jau.

Vyriškas balsas: Tai jisai buvo išgėręs ir sumušimas buvo.

GMP: Pažiūrėkit, ar kvėpuoja.

Vyriškas balsas: Palaukit.

GMP: Traukulių nėra? Traukulių nėra.

Vyriškas balsas: Traukulių jokių nėra, bet kvėpuoja.

Vyriškas balsas: Aš esu, eee, jisai man ded.

GMP: Gerai, stebėkite būklę, stebėkite kvėpavimą, gerai, paverskite ant šono, medikai vyksta. Jeigu

kažkas blogėtų iki mūsų atvykimo, greitosios telefonas 113, laukite, išvažiuojam. Viso gero.

Vyriškas balsas: Gerai, greičiau tik.

2) Garso įrašas pavadinimu „2022_11_21_18-47-45_37065608433“, įrašas trunka 1.20 min. Moteriškas balsas – BPC darbuotojos, vyriškas balsas – GMP darbuotojas.

BPC darbuotoja: 112 klausau.

GMP darbuotojas : Labas vakaras.

BPC darbuotoja: Laba vakara.

GMP darbuotojas: Vilniaus miesto greitoji pagalba (duomenys neskelbtini) brigada. Norim pareigūnų, kad pas mus čia smurtinė mirtis.

GMP darbuotojas: Smurtinė.

BPC darbuotoja: Smurtinė. Sakykit prašau adresą kur čia bus?

GMP darbuotojas: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) aukštas.

BPC darbuotoja: Palaukit. (duomenys neskelbtini)butas.

GMP darbuotojas: Taip. Tuoj, aš pasakysiu kodą.

GMP darbuotojas: Tuoj sekundę, planšetėj pažiūrėsiu. (duomenys neskelbtini).

BPC darbuotoja: Ten dabar sakykit vardą, pavardę mirusio.

GMP darbuotojas: Nežinom mes, nieko nežinom. Mes atvažiavom, gaivinom

BPC darbuotoja: Aga.

GMP darbuotojas: Ir nesėkmingai.

BPC darbuotoja: O tai dėl smurto, dėl smurto kas, kaip ten buvo?

GMP darbuotojas: Nes jis visas kraujyje, sulaužyta, akis patinusi, nosis.

GMP darbuotojas: Yra, yra, yra žmonės, sugėrovai.

BPC darbuotoja: Kontakto numerį giminės.

GMP darbuotojas: Koks kontaktinis numeris, jie girti ten.

BPC darbuotoja: Aj.

GMP darbuotojas: Tegul pareigūnai atvažiuos ten aiškintis.

BPC darbuotoja: Gerai, gerai tada laukit.

GMP darbuotojas: Kol jie visi neišbėgo.

BPC darbuotoja: Gerai, gerai, supratau, gerai.

GMP darbuotojas: Mm, dėkui (t. 1, b. l. 28-31).

Iš Greitosios medicinos pagalbos (GMP) kvietimo kortelių nustatyta, kad GMP brigada (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pas nukentėjusįjį M. K. pagal gautą BPC pranešimą (iškvietimą) 2022 m. lapkričio 21 d. atvyko 18.00 val., o GMP brigada (duomenys neskelbtini) minėtu adresu pas nukentėjusįjį M. K. pagal BPC pranešimą (iškvietimą) atvyko 18.28 val. (t. 1, b. l. 34-35, 36-37).

Iš 2022 m. lapkričio 21 d. – 2022 m. lapkričio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad jame nurodoma, kad apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra penkiaaukščio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte, įėjime į namo laiptinę yra metalinės durys su kodine spyna, durys yra atidarytos. Buto durys yra vidurinės, pirmoje laiptų aikštelėje. Buto durys neužrakintos, su viena įleidžiama spyna. Užėjus į butą, patenkama į buto koridorių. Dešinėje nuo įėjimo durų stovi drabužių spintelė, ant kurios guli 2022 m. lapkričio 21 d. GMP kvietimo kortelė ir LR ATK Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. K. vardu. GMP kvietimo kortelė ir LR ATK kortelė paimta prie apžiūros protokolo ir supakuota į voką Nr. 1. Ant drabužių spintelės guli juodos spalvos piniginė su (duomenys neskelbtini) pažymėjimu, išduotu M. K. vardu, ir įvairiomis nuolaidų kortelėmis. Piniginė paimta prie apžiūros ir supakuota į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Koridoriaus dešinėje yra kambarys Nr. 1, kuriame ant grindų aukštielninkas guli vyriškos lyties lavonas, galva pasukta į kairę, akys sumerktos, burna pražiota, liežuvis nesukąstas, rankos išties, padėtos ant grindų, kojos ištiestos ir praskiestos apie 10 laipsnių. Po nugaros viršutiniu trečdaliu ir kaklu padėti išilgai priekiniuose paviršiuose perkirpti rūbai – pilkai juodas megztinis ir juodi marškinėliai. Lavonas iki pusės yra nuogas, mėlynos džinsinės kelnės su juodus balto metalo sagtimi diržu numautos iki šlaunų vidurio trečdalio, juodos trumpikės tvarkingai uždėtos, pėdos apautos pilkomis puskojinėmis ir juodais batais. Veide: akių vokuose, nosies srityje, skruostuose ir žanduose melsvai violetinės porinės kraujosruvos susiliejančios dešinės alkūnės linkyje marliniu tvarsčiu ir balta vata uždengta durtinė (injekcinė žaizdelė), plaštakos delniniuose paviršiuose ištisai suteptos krauju ant kelnių priekiniuose paviršiuose netaisyklingos formos kraujo sutepimai. Lavoniniai reiškiniai: aplinkos temperatūra 17 laipsnių C, pažasties 27 laipsniai C, tiesiojoje žarnoje 33,6 laipsniai C. Lavondėmės kūno nugariniuose paviršiuose, paspaudus pirštu išnyksta ir atsiranda per 25 sekundes. Lavoninis raumenų sustingimas kramtomuosiuose ir sprando raumenyse besiformuojantis, kojose ir rankose nėra. Matuota 21.21 val. Lavonas paimtas iš kambario, pakuojamas į maišą ir plombuojamas, plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje iš dešinės ant grindų yra televizorius, prie jo palei sieną stovi komoda, priešais įėjimą yra sofa. Sofos kairėje stovi du staliukai. Ant vieno iš staliukų stovi televizorius. Už staliuko yra kambario langai. Įėjimo į kambarį kairėje palei sieną stovi sofa, ant sofos guli medžiaginė tamsios spalvos striukė. Jos vidinėje kišenėje yra akiniai juodos spalvos rėmeliu. Striukė su akiniais paimti prie apžiūros ir supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Sugrįžus į koridorių, priešais koridoriaus drabužių spintelę yra virtuvės patalpa. Virtuvės dešinėje stovi virtuvinės spintelės, viryklė, prie lango stovi šaldytuvas. Ant virtuvinių spintelių stovi mikrobangų krosnelė. Iš kairės palei sieną yra spintelė su veidrodžiu, už jos stovi virtuvinis stalas, už stalo prie lango yra kėdė. Tarp virtuvinio stalo ir virtuvinių spintelių stovi (duomenys neskelbtini) vežimėlis. Virtuvėje ant grindų tarp stalo ir viryklės yra raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimta nuoplava ir supakuota į voką Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvėje esantis šaldytuvas yra dviejų durelių, nuo viršutinių durelių ir šono 110 cm. aukštyje yra raudonos spalvos sutepimai bei lašo formos pėdsakas. Nuo minėtų dėmių paimta nuoplava, kuri supakuota į voką Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant stalo yra stovi du tušti pusantro litro talpos plastikiniai buteliai, su užrašais „Fanta“ ir „Enjoy“. Taip pat ant stalo yra du vnt. stiklinių butelių „Grand Cavalier“ ir „Lithuania“, trys stikliukai. Vienas iš stikliukų yra suteptas raudonos spalvos dėmėmis. Visi minėti objektai pakuojami į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant stalo stovi stiklainis, jame yra 5 vnt. nuorūkų bei sudaužytos lėkštės dalys. 5 vnt. nuorūkos išimamos ir pakuojamos į voką Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant grindų po stalu bei ant lango vidinės medinės palangės mėtosi lėkštės šukės. Minėtos šukės nuo grindų, nuo palangės ir iš stiklainio paimamos ir pakuojamos į voką Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvėje prie lango ant kėdės yra du vnt. virtuvinių medžiaginių rankšluosčių, kurie sutepti raudonos spalvos dėmėmis. Jie paimamai ir pakuojami į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat virtuvėje ant grindų prie lango aptikta juodos spalvos medžiaginė kepurė, kuri pakuojama į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvėje nuo stalo paimtas peilis metalinis, dažytas juoda spalva, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš virtuvės sugrįžus į koridorių, įėjimo į butą durų kairėje yra vonios ir WC patalpos bei kambarys Nr. 2. Kambaryje stovi dvi lovos, dešinėje stovi staliukas su spintele ir televizoriumi. Kambario kairėje stovi spinta. Prie spintos ant grindų guli stiklinis butelis „Absolut“ 0,7 litro talpos (t. 1, b. l. 41-45, 46-77).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje nurodyta, jog remiantis M. K., gim. (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis ir atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada: 1. M. K. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo: kraujosruvos abiejų akių junginėse, kraujosruvos veide ir plaukuotoje galvos dalyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smegenų skiltyje ir į kairį skilvelį, sumušimo židiniai galvos smegenų dešinėje kaktinėje ir pakaušio skiltyse, nosies kremzlių lūžiai abipus, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų ir tilto suspaudimu, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu, 2022 m. lapkričio 21 d., 21.20 val., rodo, kad nuo M. K. mirties iki pirminio lavoninių reiškinių tikrinimo, galėjo praeiti 1-4 val. laiko. 3. M. K. lavone nustatyta: 3.1 Galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis abiejų akių junginėse, daugybinėmis kraujosruvomis veide ir plaukuotoje galvos dalyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smegenų skiltyje ir į kairį skilvelį, sumušimo židiniais galvos smegenų dešinėje kaktinėje ir pakaušio skiltyse, nosies kremzlių lūžiais abipus, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžiu. Sužalojimas padalytas kietu buku daiktu (-ais), 3-6 valandos laiko iki mirties. Šis sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.4 ir 6.6.15 punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3.2 Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, padaryta kietu buku daiktu (-ais), 12 valandų laikotarpiu iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 3.3 Injekcinės žaizda dešinėje alkūnėje, krūtinkaulio ir šonkaulių lūžiai, remiantis jų lokalizacija kūne ir makromorfologiniu vaizdu, labiausiai tikėtina padaryti atliekant medicinines manipuliacijas skubiosios pagalbos teikimo metu ir kaip sužalojimai nevertinami. 4. M. K. lavone nustatytos šios somatinės patologinės būklės, neturėjusios tiesioginės įtakos mirčiai: širdies vainikinių arterijų aterosklerozės II stadija, stenozė iki 50%, širdies raumens netolygi pilnakraujystė; aortos aterosklerozės III stadija, 4 laipsnis, kepenų suriebėjimas; galvos smegenų minkštųjų dangalų fibrozė. 5. M. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,29% etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,91% etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. 3.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. 3.2 punkte nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), mažai tikėtina, kad padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į plokštumą. Sužalojimuose nėra užsifiksavusių požymių, leidžiančių detaliau pasisakyti apie žalojusį įrankį ar daiktą (t. 1, b. l. 81-86).

Iš 2022 m. gruodžio 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S21 ((duomenys neskelbtini))“ IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) esantys 3 vaizdo įrašai „20221121_164219.mp4“, „20221121_18O525.mp4“ ir „20221121_180910.mp4“ ir 1 atvaizdas „20221121_164434.jpg“ sukurti (padaryti) 2022 m. lapkričio 21 d. naudojant tyrimui pateiktą telefoną bei 2 atvaizdų (galimai sukurtų 2022-11-21) miniatiūros „Fie_vIuZRjuEFVNbIhFnO859vJ4“ ir „uZ4htlvy7TflrFy_MzO55AOu-eo“, kurios galimai buvo automatiškai sukurtos siunčiant minėtus atvaizdus per programą „Facebook Messenger“ įrašyti prie specialisto išvados pridėto DVD disko kataloge „Samsung Galaxy S21 ((duomenys neskelbtini))\Atrinkti failai“. Mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S21 ((duomenys neskelbtini))“ išlikę 2022 m. lapkričio 21 d. skambučių žurnalo įrašai, SMS pranešimai, programos „Facebook Messenger“ vartotojo „M.“ (Facebook ID: (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini)) susirašinėjimai ir kita informacija įrašyti prie specialisto išvados pridėtame DVD diske, žr. informacijos išrašą „Samsung Galaxy S21 ((duomenys neskelbtini))\Informacijos išrašas (2022-11-21)\Ataskaita.ufdr“. Informacijos išrašo „Ataskaita, ufdr“ atidarymui naudoti programą „CellebriteReader.exe“. Siekiant neprarasti tyrimui galimai reikšmingos informacijos, prie specialisto išvados pridėtame DVD diske yra įrašytas informacijos išrašas „Samsung Galaxy S21 ((duomenys neskelbtini))\Informacijos išrašas\Ataskaita.ufdr“, kuriame pateikiamas adresatų sąrašas, įdiegtų programų informacija, SMS pranešimai, programų „Facebook Messenger“, „Instagram“, „TikTok“ programų ir „Vkontakte“ susirašinėjimai,. el. laiškai ir kita iš mobiliojo ryšio telefono nuskaityta informacija (t. 1, b. l. 96-97).

Iš 2023 m. balandžio 4 d. – 2023 m. balandžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad jame nurodoma, kad apžiūros objektas yra DVD laikmena prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (Mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy S21) tyrimo). Atidarius laikmeną, matome, kad aplankalas pavadinimu Samsung Galaxy S21 ((duomenys neskelbtini)). Jame trys aplankalai, pavadinimais „Atrinkti failai“, „Informacijos išrašas“, „Informacijos išrašas (2022 m. lapkričio 21 d.) Atidarius aplankalą „Atrinkti failai“, jame 3 vaizdo ir garso įrašai bei 3 nuotraukos:

1) vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „20221121_164219“. Vaizdo ir garso įrašas trunka 0.16 min. Vaizdo ir garso įraše matoma ant grindų ant kairiojo šono gulintis vyras (1). Vyras (1) aprengtas tamsiai mėlynos spalvos lengva striuke su gaubtuvu, mėlynomis džinsinėmis kelnėmis su juodu diržu, avi juodais batais. Gulintį vyrą už gaubtuvo laikydamas kitas vyras (2) tempia per grindis iš vienos patalpos į koridorių. Vaizdo įraše matoma, kad vyras (2) avi juodos spalvos batus, laiko vyrą (1) už gobtuvo kaire ranka. Betempiant vyrą (1) už gobtuvo, vaizdo įrašo 4 sekundėje matoma, kaip atplėšia striukės gobtuvą ir paėmęs už striukės apykaklės toliau tempia į koridorių. Koridoriuje matomas (duomenys neskelbtini) vežimėlis, girdimas trečio asmens vyriškas balsas, 12 įrašo sekundėje matomi trečio asmens, sėdinčio koridoriuje, sulenkti kojų keliai. Vyras (3) apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos kelnėmis, megztomis raudonos spalvos kojinėmis. Pasukus kamerą, matoma, jos vyras (3) (duomenys neskelbtini) amžiaus, dėvi smėlio spalvos megztiniu. Garso įraše girdimi dviejų vyrų balsai: vyriškas balsas 2 – vyro (2), kuris tempia per grindis vyrą (1) balsas ir vyriškas balsas 1 – sėdinčio koridoriuje (duomenys neskelbtini) vyro (3) balsas:

Vyriškas balsas 1: M., ne trogaj ty ego, ne trogaj.

Vertimas: M., neliesk tu jo, neliesk.

Vyriškas balsas 1: M., ne trogaj.

Vertimas: M., neliesk.

Vyriškas balsas 2: keiksmažodžiai.

Vyriškas balsas 1: keiksmažodis M..

Vyriškas balsas 2: keiksmažodžiai.

Vyriškas balsas 1: Ne trogaj ty ego.

Vertimas: Neliesk tu jo.

Vyriškas balsas 2: keiksmažodis ujdiot on keiksmažodis otsiuda.

Vertimas išeis jis iš čia.

2) Vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „20221121_180525“. Įrašas trunka 1.42 min. Matomas kambaryje ant grindų ant nugaros gulintis vyrą, pakeltu megztiniu. Prie vyro medikas nuima gulinčio vyro megztinį, apnuogina krūtinę, tikrina pulsą.

Medikas: Budut golovy travmy u nego esio. Eto vy ego izbili?

Vertimas: Pas jį dar bus galvos traumos. Čia jūs jį sumušėte?

Vyras 1: Nea.

Vyras 1: Eeee.. nu tipo možno tak skazat. Na ulice tut.

Vertimas: Na, galima taip pasakyti. Lauke čia.

Vyras 2: Ja vo tolko prišel (toliau neaiškiai suprantama ką kalba, nes kalba vyras 1).

Vertimas: Aš va ką tik atėjau.

Vyras 1: Na ulice tam čto-to, s kem-to sviazalsia.

Vertimas: Lauke ten kažkas, su kažkuo susidėjo.

Medikas: Nu puls esio jest.

Vertimas: Na, pulsas dar yra.

Vyras 1: On očen silno, mnogo vypil. My srazu vo skoruju vyzvali.

Vertimas: Jis labai stipriai, daug išgėrė. Mes va iš karto greitąją iškvietėm.

Vyras 1: Vo srazu, vo momentalno sčitaj, kogda on, nu ja emu, koroče tipo podchožu: „eee M., M., M., prosypajsia,“ – vo tak vo sdelal.

Vertimas: Va, iš karto, va, skaityk, akimirksniu. Kada jis, na aš jam, trumpiau tariant, prieinu: „eee...

M., M., M., atsibusk,“ – va taip va padariau.

Medikas: Ne trogaj ego.

Vertimas: Neliesk jo.

Vyras 1: Nichuja.

Medikas: Voditeliu pomogi veshi prinesti.

Vertimas: Vairuotojui padėk daiktus atnešti.

Vyras 1: Chorošo.

Vertimas: Gerai.

Medikas: I nosilki tože.

Vertimas: Ir neštuvus taip pat.

Vyras 1: Chorošo.

Vertimas: Gerai.

Matoma, kaip vaizdo įrašą darantis vyras išeina į buto koridorių, jame sėdi (duomenys neskelbtini) vyras su smėlio spalvos megztiniu. Filmuojantis vyras einantis laiptinės koridoriumi pasako „nosilki“ (vertimas: neštuvus), išeina į lauką , kamera juda, nesimato žmonių, tik girdimi balsai.

Vyras 3: Šias.

Vertimas: Tuoj.

3) Vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „20221121_180910“. Vaizdo ir garso įrašas trunka 0.32 min. vaizdo ir garso įraše matoma, kaip GMP darbuotojai teikia pagalbą nukentėjusiajam.

Medikas: Ničego chorošego.

Vertimas: Nieko gero.

Medikas 2: Mm.

Medikas 2 pradeda daryti širdies masažą.

Vaizdo įrašą darantis asmuo palenkia kamerą arčiau nukentėjusiojo ir darbuotojų, pasisukęs medikas 2 pasako „nu ne kuri tut, otje.. atvali otsiuda“ (vertimas: „na nerūkyk čia, pasitrauk iš čia“). Vaizdo įrašą darantis asmuo pasitraukia, vaizdo įrašas baigėsi.

Aplankale „Informacijos išrašas (2022 m. lapkričio 21 d.) yra aplankalai „Chats“, „Email“, „files“, „icons“, „trumbnails“, „timelines“, „Chrome ataskaita“, kurioje 402 lapai, ir ataskaita, kuri atsidaro CellebriteReader programa. Paleidus programą Cellebrite Reader 7.58.0.66, atsidaro ataskaitos langas, kuriame matome telefono ataskaitą 2022 m. lapkričio 20 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d. „El.laiškai 3“, „Pokalbiai internetu 19“, „Skambučių žurnalas 137“, „Slapukai 170“, „Tinklo naudojimas 490“, „Žiniatinklio istorija 48“, „Archyvai 3“, „Dokumentai 2“, „Garsas 1“, „Vaizdai 978“, „Vaizdo įrašai 36“. peržiūrėjus visas skiltis, rasti vaizdai ir vaizdo įrašai, kurie aukščiau aprašyti. Skiltyje „pokalbiai internetu“, rastas susirašinėjimas tarp „K. B.“ ir „M.“ (savininkas). Reikšmingas tyrimui susirašinėjimas tarp jų nuo 2022 m. lapkričio 21 d. 16.58 val. iki 2022 m. lapkričio 21 d. 18.58 val. Peržiūrėjus Chome failą „Ataskaita“, rastas analogiškas susirašinėjimas lapuose nuo 40 iki 47, kurie atspausdinami ir pridėti prie apžiūros protokolo (Priedas 1). K. B. – toliau K. B., M. (savininkas) – M. N. Pokalbio išrašas:

2022m. lapkričio 21 d. 16.59 val. K. B.: Vsio blat mozet ksmne i nepodhodicj blat tvajo takoje povidenije bl uze besit nahuj i tvaji takije postupki bl krutoi on bl clfn on vyklucajet escio i nepodnimet bl nepodnimai dalse ja tebje huj podnimi uvidish.

Vertimas: Viskas, bliad, gali prie manęs ir neprieiti, bliad, tavo toks elgesys bl jau mane siutina nachuj, ir tavo tokie poelgiai, bl kietas jis – telefoną išjunginėja, dar ir nepakels, bl, ir toliau nekelk, aš tau chuj pakelsiu, pamatysi.

M. N.: išsiuntęs du failus. keiksmažodis tut ego „othujarili“.

Vertimas: keiksmažodis jį čia sumušė.

K. B.: Kto.

M. N.: keiksmažodis.

K. B.: Ja nadejus ty keiksmažodis neles.

M. N.: Tut bili.

Vertimas: Čia mušė.

K. B.: Ty gde keiksmažodis.

K. B.: O boze moi sto ty vsigda lezes vizgde keiksmažodis kak napjosia.

Vertimas: O Dieve mano, ko tu visada lendi visur keiksmažodis, kai prisigeri?

K. B: Gde ty keiksmažodis nahodisia.

M. N.: išsiunčia 3 audio įrašus.

K. B.: Gde ty keiksmažodis l.

K. B: keiksmažodis.

Escio rqz povtraiahu.

Boze moi sto ty nadelal.

Skazy mnie sto eto ne ty zdelal.

Da keiksmažodis skazy ty mnie sto eto ne ty.

Kto etp zdelala keiksmažodis.

Ty mozes mn skazac keiksmažodis ja perezyvaju keiksmažodis ty.

Vertimas: Dar kartą kartoju. Dieve mano, ką tu padarei? Pasakyk man, kad tai ne tu padarei. Tai keiksmažodis pasakyk tu man, kad tai ne tu. Kas tai padarė keiksmažodis? Tu gali man pasakyti keiksmažodis? Aš pergyvenu, keiksmažodis tu.

M. N.: išsiunčia du video įrašus.

K. B.: Ty keiksmažodis mozes mn skazac.

Ili net.

Kto eto zdelaal.

Da keiksmažodis ja perezyvajuuuuuuu.

keiksmažodis.

Vertimas: Tu keiksmažodis gali man pasakyti ar ne, kas tai padarė? Tai keiksmažodis aš pergyvenu nachuj.

M. N.: keiksmažodis.

Sash.

Budet.

Mne mozet 8let.

Vertimas: keiksmažodis tuoj bus. Man gal 8 metai.

M. N.: Da.

Vertimas: Taip.

K. B.: Ty „jobnutyj“ ili kak keiksmažodis.

K. B.: Sto tebje delajica.

M. N.: I tam esio Odin pacan .

Vertimas: Ir ten dar vienas bernas.

K. B.: Boze ty moi.

Ty keiksmažodis menja odnu hoces keiksmažodis ostavit.

Zacem ty tak delaes.

Sto tebje jest.

Tb kadirvaca nada.

Keiksmažodis sto staboj olkogol delajet.

Pocemu ty nedumaes obo mnie vobse.

Ty vobse golovoi nedumes.

Zacem ty lezis kuda tebje nenada.

Keiksmažodis sto ty delaes ty hoces menja odnu tut astaavicj..

Vertimas: Dieve tu mano, tu keiksmažodis nori keiksmažodis palikti mane vieną? Kam tu taip darai? Kas tau yra? Tau koduotis reikia. Keiksmažodis (baisu -vert. pastaba) ką su tavimi alkoholis daro. Kodėl tu apie mane visai negalvoji? Tu iš viso savo galva negalvoji. Kam tu lendi ten kur tau nereikia? Keiksmažodis, ką tu darai? Tu nori mane vieną čia palikti?

M. N.: Vsio horsoso.

Radnaja.

Vertimas: Viskas gerai, brangioji.

2022 m. lapkričio 21 d. 18.55 val. K. B.: Sto keiksmažodis zdes horosego.

Ty keiksmažodis neponimes ili kak sto olkogol tebje samyj hutcyj vrag.

Tvoi*.

Tebje kadirvaca nada.

Vertimas: Kas keiksmažodis čia gero? Tu keiksmažodis nesupranti ar kaip, kad alkoholis blogiausiais tavo priešas? Tau koduotis reikia.

M. N.: Vsio Horoso.

Vertimas: Viskas gerai.

K. B.: A cto ty „pizdis“ mn cyo bolse picj nebudes ja veto neveriu.

Tb tolko kadirovka pomozet.

Necego horosego nevizu vobse.

Vertimas: Ką tu man meluoji, kad daugiau nebegersi? Aš tuo netikiu, tau tik kodavimas padės. Apskritai nieko gero nematau (t. 1, b. l. 98-117).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje yra nurodyta:

1. Nuoplovoje nuo telefono „Samsung“ (4a mėg.), ant D. M. megztinio (14 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai; nuoplovoje nuo šaldytuvo (3 mėg.), ant striukės (7 mėg.), ant M. S. kelnių (10 mėg.), ant M. K. megztinio (12 mėg.), ant M. K. džinsinių kelnių (13 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. K. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe.

2. Nuoplovoje nuo grindų (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. K. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe, su nepilna DNR priemaiša, kuri galimai sutampa su G. Z. DNR profiliu.

3. Nuoplovoje nuo telefono „Samsung“ (4 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai; ant M. S. striukės „Adidas“ (11 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su M. S. ir M. K. DNR profiliais.

4. Ant striukės (8 mėg.), M. S. kelnių (9 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. K. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui.

5. Nuoplovoje nuo M. S. rankų (1 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas nepilnas mišrus daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris nėra tinkamas tolimesniam asmenų identifikavimui.

6. Ant peilio geležtės ir rankenos (5,6 mėg.) žmogaus kraujo nerasta.

7. Ant lėkštės šukių, ant M. S. batų „Adidas“, ant striukės „CK“, ant D. M. batų, ant dviejų striukių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nesimatė (t. 1, b. l. 124-144).

Iš 2023 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad jame nurodyta, kad apžiūros objektai yra 1 DVD laikmena, pateikta „I.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), 1 DVD laikmena su vaizdo įrašu, paimtu iš parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), 1 DVD laikmena pateikta tyrimui U., esančio adresu (duomenys neskelbtini). 1) Apžiūros objektas yra DVD laikmena, pateikta „I.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini).

Atidarius laikmeną, joje aplankalas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius šį aplankalą, jame aplankalas pavadinimu „wetransfer_01-1-44251-22_2022-11-24_1002“. Atidarius aplankalą, jame du aplankalai su įrašo atidarymo programomis bei trys vaizdo įrašai pavadinimais „ch10_20221121144927“, „ch14_20221121144927“, ir „ch14_20221121145317“.

Vaizdo įrašas pavadinimu „ch10_20221121144927“ trunka 21.57 min. paleidus įrašą, matome, kad tai yra vaizdo stebėjimo kameros įrašas, esantis parduotuvėje už kasų, matomos dvi kasos ir parduotuvės salė. Viršutiniame kairiame kampe matome datą ir laiką, įrašui prasidėjus matome „2022-11-21 14.49 val.“ apatiniame dešiniajame kampe „Camera 10“. Matoma, kad kasoje, esančioje dešinėje pusėje dirba kasininkė, kuri aptarnauja pirkėjus. Vaizdo įrašo 9 min. kameros laikas 14.58 val. matosi kaip į eilę prie kasos ateina vyras juodais rūbais, striukės rankovėse matomi baltos spalvos juostos išilgai rankovių nuo peties, su kepure, rankose laiko du butelius. Pagal išvaizdą panašus į įtariamąjį M. S.. Su tuo vyru dar vienas vyras žemesnio ūgio, tamsia pusta žiemine striuke. Stovint eilėje, antras vyras nueina į salę. Stovintis eilėje, ant motorizuoto konvejerio prie kasų padeda du butelius. Po kiek laiko prie grįžęs į eilę vyras pūsta striuke, neša dešinėje rankoje butelį, tamsios spalvos butelį, panašų į alaus, kurį paduota vyrui, panašiam į M. S. ir jis padeda butelį ant motorizuoto konvejerio. Kasininkė skenuoja butelį baltos spalvos skysčiu, butelį rausvos spalvos, raudona etikete, panašų į gėrimo, butelį tamsios spalvos, panašų į alaus. Vyrai bendrauja, vyras, panašus į įtariamąjį M. S., ištraukia iš piniginės kupiūras ir jas paduoda kasininkei. Kasininkė paduoda jam grąžą, padeda kasos kvitą ant nuskenuotų butelių. Vyrai, paėmę butelius į rankas, išeina iš vaizdo kameros stebėjimo ribų. Kameros laikas 15.00 val.

Vaizdo įrašuose pavadinimais „ch14_20221121144927“ ir „ch14_20221121145317“ yra vaizdo stebėjimo kameros vaizdas, esantis parduotuvėje, vaizdas nukreiptas iš salės pusės į kasas ir motorizuotą konvejerį. Įraše „ch14_20221121144927“ reikšmingų tyrimui duomenų nėra, įrašas 2022-11-21 nuo 14.49 val. iki 14.53 val. Įrašas „ch14_20221121145317“ kameros laikas 14.58 val. matome atėjusį prie motorizuoto konvejerio vyrą juodais rūbais, striukės rankovėse matomos baltos spalvos juostos išilgai rankovių nuo peties, su kepure, rankose laiko du butelius. Įrašas yra analogiškas aukščiau aprašytam vaizdo įrašui. Vyrai paėmę butelius į rankas, eina į dešinę, kur matosi automatiškai atsidarantys nuo judėjimo parduotuvės durys, vyrai išeina iš parduotuvės.

2) Vaizdo įrašas, paimtas iš parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini). Paleidus įrašą, atsidaro langas, kuriame 9 vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „Camera 10“ 2022-11-21 16-56-45_658“, matome, kad įraše vaizdo stebėjimo kameros vaizdas, priešais parduotuvės kasas, matomas už jų dešiniau esantis įėjimas į parduotuvę. Įrašo apatiniame kairiame kampe užrašas „Camera10“, įrašo apatiniame dešiniajame kampe data ir laikas“ 2022-11-21, 16.56 „Įrašas trunka 16 sek.“ Matoma kaip į parduotuvę užeina vyras tamsiais rūbais, striukės rankovėse matomos baltos spalvos juostos išilgai rankovių nuo peties, su kepure. Vyras svirduliuodamas praeina pro žmonių eilę stovinčią prie kasos. Vaizdo įrašas baigėsi. Vaizdo įraše pavadinimu „Camera 10“ 2022-11-21 17-02-27_508“ , matome tos pačios kameros įrašą. Vaizdo įrašas trunka 26 sek. Kameroje esantis laikas 17.02, matoma kaip aukščiau aprašytas vyras, praeina pro kasas iš kairės ir eina už kasų link išėjo ir išeina iš parduotuvės.

Vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 17“ 2022-11-21 16-57-04_625“. Vaizdas nukreiptas į kasas ir salę. Matosi dirbanti kasininkė, prie motorizuoto konvejerio prie kasų stovi eilė žmonių. Vaizdo įrašas trunka 5.24 min. Vaizdo įrašo kairiame viršutiniame kampe matosi alkoholinių gėrimų skyrius. Prie prekystalio su buteliais svyruodamas vaikšto aukščiau aprašytas vyras, kuris išsirenka juodos spalvos dėžutę ir ją nešdamas rankoje eina link kasų. Įrašo 0.51 sek. matoma, kaip šį vyrą stebėjusi parduotuvės darbuotoja, jį sustabdo ir kalbasi. Matosi kaip parduotuvės darbuotoja iš vyro rankų paima jo nešamą juodos spalvos dėžutę. Paėmusi dėžutę, vyras su darbuotoja kalbasi, tada darbuotoja paduoda jam atgal dėžutę, vyras eina į link kasos ir atsistoja eilėje prie motorizuoto konvejerio. Kasininkė paima vyro pastatytą dėžutę ir ją paduoda salės darbuotojai, kuri prieš tai su minėtu vyru kalbėjosi. Vyras svirduliuoja, stovi prie kasos, kalbasi su darbuotojomis. Svirduliuoja, praleidžia eilėje stovinčius žmones prie kasos, kažką kalba su žmonėmis ir darbuotojomis. Vyras kiek pastovėjęs, išsitraukia telefoną, kalbėdamas praeina pro stovinčių žmonių eilę ir išeina už vaizdo kameros stebėjimo ribų.

Vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 18“ 2022-11-21 16-56-31_626“. Įrašas trunka 26 sek. Matosi įėjimo į pastatą laiptai. Įrašo kairiame apatiniame kampe užrašas „Camera 18“, įrašo dešiniame apatiniame kampe užrašas „2022-11-21 16.56“. Įraše matosi kaip tamsiais rūbais apsirengęs vyras, kuris aprašytas aukščiau nusileidžia laipteliais, po ko vėl grįžta, pakyla laipteliais ir užeina į pastatą.

Vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 18“ 2022-11-21 17-02-25_149“. Įrašas trunka Matosi įėjimo į pastatą laiptai. Įrašo kairiame apatiniame kampe užrašas „Camera 18“, įrašo dešiniame apatiniame kampe užrašas „2022-11-21 17.02“ Įraše matosi kaip tamsiais rūbais apsirengęs vyras, kuris aprašytas, išeina iš pastato kalbantis telefonu. Vyras atsisėda ant laiptelių, kalbasi telefonu. 17.06 val. vyras atsistoja, nusileidžia laipteliais ir išeina iš vaizdo kameros stebėjimo ribų.

Vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 19“ 2022-11-21 17-02-30_045“, paleidus įrašą, matome, kad stebėjimo kamera yra prie išėjimo iš parduotuvės durų, matosi vyras juodais rūbais, kalbantis telefonu einantis link kameros ir išeina iš vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo ribų.

Vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 21“ 2022-11-21 16-58-11_130“. Įrašas trunka 36 sek. Paleidus įrašą matome, kad vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta į kasas, matosi kasos ir alkoholio skyrius. Įrašas analogiškas „Camera 17“ 2022-11-21 16-57-04_625“, tik matoma dar viena kairėje pusėje esanti kasa. Įraše matoma kaip parduotuvės darbuotoja paėmusi iš vyro dėžutę, prieina prie kasininkės, kur nuo dėžutes nuima magnetinį apsaugos daviklį, prieina prie vyro ir jam paduoda dėžutę.

Vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 23“ 2022-11-21 16-56-53_718“ paleidus įrašą, matome, kad vaizdo stebėjimo kameros vaizdas nukreiptas į parduotuvės alkoholio skyrių. Įrašas trunka 1.12 min. Matoma kaip vyras juodais rūbais ateina prie skyriaus, kairėje rankoje laiko žalios spalvos kortelę. Iš kairės striukės kišenės ištraukia mobiliojo ryšio telefoną, perima telefoną į dešinę ranką, į jį žiūri. Telefoną įkiša į dešinę kelnių kišenę. Laikydamas kairėje rankoje kortelę, apžiūri sustatytus ant lentynų butelius, paeina toliau. Jam iš rankos iškrenta žalios spalvos kortelė, ją pakelia. Paėjęs, vyras paima nuo viršutinės lentynos dėžutę juodos spalvos. Priėjęs arčiau kameros, matosi ant dėžutes užrašas „Hennessy“, ant jos uždėtas magnetinis apsaugos daviklis. Vyras kalbasi su parduotuvės darbuoja, išeina už vaizdo kameros stebėjimo ribų.

Vaizdo įrašas pavadinimu „Camera 25 2022-11-21“ 16-56-52_271“. Paleidus įrašą matome, kad stebėjimo kameros vaizdas nukreiptas į įėjimo vartelius, esančius kameros kairėje pusėje, dešiniau dvi kasos. Matoma kaip 16.56 val. į parduotuvę užeina vyras, vilkintis juodais rūbais. Vyras praeina už prie kasų stovinčių eilėje žmonių, nueina link alkoholio skyriaus. Toliau įrašas analogiškas įrašui „Camera 21“ 2022-11-21 16-58-11_130“, tik fiksuotas kita vaizdo kamera.

3) DVD laikmena, pateikta tyrimui U., esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atidarius laikmeną, matome, kad joje įrašyta 5 vaizdo ir garso įrašai:

Vaizdo ir gardo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Garso ir vaizdo įrašas trunka 50.45 min. Įrašui prasidėjus matomas tiesiai koridorius -įėjimas į saloną, po dešine puse kasa, po kaire puse matoma lošimo automatų salė. Vaizdo kameros viršutiniame dešiniajame kampe data ir laikas. Vaizdo įrašui prasidėjus laikas 2022-11-21 15.39. Apatiniame kairiame kampe užrašas „CAM6“. Įraše garsiai groja muzika. Vaizdo ir garso įrašo 5.20 min. girdimas įėjimo durų atsidarymo signalas, matoma kaip koridoriumi eina du vyrai. Kameroje laikas 15.44 val. Pirmas vyras vilki juodos spalvos rūbais, su kepure. Striukės rankovėse matomos baltos spalvos juostos nuo peties iki alkūnės. Vyras rankoje neša butelį su rausvos spalvos skysčiu. Pagal išvaizdą vyras panašus į įtariamąjį M. S.. Antras, jam iš paskos einantis vyras, vilki juodais rūbais, su kepure. Pagal išvaizdą panašus į įtariamąjį D. M.. Pirmas vyras pastato prie kasos butelį su rausvu skysčiu. Pirmas vyras kasoje sumoka, vyrai kažką kalba, tačiau dėl garsiai salėje grojančios muzikos, neįmanoma suprasti ką sako. Vyrai užeina į lošimų automatų salę. Matosi, kad antras vyras rankoje nešasi baltos spalvos butelį. Jis paima į kitą ranką butelį su rausvos spalvos skysčiu, kurį buvo pastatęs prie kasos pirmas einantis vyras. Vyrai nueina prie salės gale esančių automatų. Pirmas vyras į automatą sumeta lošimo žetonus/eurus. Antras vyras stovi apie automatų, stebi. Lošia prie vieno automato, vyrai 15.46 val. išeina iš lošimų automatų salės. Daugiau įraše reikšmingų tyrimui duomenų neužfiksuota.

Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matomos įėjimo į lošimo automatų saloną durys, koridorius ir lošimo automatų salė. Įrašas trunka 5.56 min. Vaizdo įrašo dešiniajame kampe rodomi data ir laikas. 15.44 val. matoma kaip per duris užeina aukščiau aprašyti vyrai. Įrašas analogiškas aukščiau aprašytam. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma kasos operatorės patalpa. Įrašas trunka 2.23 min. Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matoma lošimo automatų salė. Įrašas trunka 1.51 min. Įrašas analogiškas aukščiau aprašytiems.

Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera įrengta lauke, nukreipta į įėjimo į lošimo automatų salono duris. Vaizdo įrašas trunka. Kameros dešiniame kampe rodomi data ir laikas, 2022-11-21 nuo 15.29 iki 16.29. Kameros rodomu laiku 15.44 val. matosi kaip du vyrai užeina pro lošimo automatų duris. 15.46 val. vyrai išeina iš lošimo automatų salės eina ta pačia kryptimi iš kurios ir buvo atėję (t. 1, b. l. 151-172).

Iš 2023 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimo „Dėl mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy A 41 vertės nustatymo“ nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog įtariamasis D. M. apklausos metu parodė, kad po konflikto su nukentėjusiuoju M. K., ant grindų pamatė gulintį nukentėjusiojo telefoną „Samsung Galaxy A 41“, jį paėmė ir pridavė į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu iš minėto lombardo išreikalautas nukentėjusiajam M. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Siekiant nustatyti mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A41“ vertę, internete pagal paieškos kriterijų suvedus telefono modelį, atidariusiame lange matome telefono kainų palyginimą parduotuvėse, nurodoma šio telefono kaina yra nuo 176,00 Eur. iki 214 eurų. (t. 1, b. l. 180-181, 182).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje yra nurodyta, jog: 1. G. Z. padaryta pjautinė dešinės ausies kaušelio žaizda, pjaunančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, kelių valandų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamojo patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2022 m. lapkričio 21 d.). Nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jos padarymas sukėlė skausmą. G. Z. nustatytas odos randas ir pūliuojanti fistulė pilve padaryti ne užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, galimai teikiant medicininę pagalbą daugiau kaip prieš mėnesį iki apžiūros. Identifikuoti daikto, kuriuo buvo padarytas sužalojimas negalima. Tikėtina, kad nurodytas sužalojimas dešinės ausies kaušelyje, galėjo būti padarytas esant jam bet kokioje padėtyje, kai neuždengta sužalota vieta. Sužalojimai gali būti padaromi įvairiomis aplinkybėmis: „smūgiuojant kumščiu, spardant, suduodant kietu buku daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant j kažkokius kietus daiktus ir panašiai“, - tačiau teismo medicinos ekspertai nekuria ir nenustatinėja įvykio aplinkybių, kokiomis gali būti padaryti sužalojimai, jie tik patvirtina ar paneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir užduotyje nurodytas aplinkybes (t. 2, b. l. 65-67).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. F. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mobiliųjų telefonų taisykloje. Įmonė teikia ir lombardo paslaugas. Vieną vakarą, į darbo pabaigą, atėjo liudytojui nepažįstamas žmogus ir užstatė savo telefoną, pateikė dokumentą. Pagal pateiktą dokumentą liudytojas viską apiformino, užpildė dokumentus ir davė tam žmogui 20 eurų. Liudytojas patvirtino, kad jis užpildė byloje esančią 2022 m. lapkričio 21 d. Lombardo įkeitimo sutartį (t. 2, b. l. 126), joje nurodytus duomenis įrašė iš telefoną įkeitusio asmens dokumento. Tas žmogus turėjo tik pasirašyti sutartį ir patvirtini, kad gavo pinigus. Liudytojas neklausė jo, iš kur telefonas, kodėl nori jį priduoti, liudytojui svarbu buvo tai, kad žmogus turėtų dokumentą, nes sutartyje parašyta, kad jis atsako už savo daiktą, kad jis nevogtas. Liudytojas paaiškino, kad Lombardo sutartis pasirašyta 2022 m. lapkričio 21 d., tą pačią dieną buvo pasirašytas ir pinigų priėmimo kvitas, tik kvite liudytojas padarė klaidą ir įrašė ne tą datą (nurodė lapkričio 27 d.). Telefonas buvo įvertintas 20 eurų suma, nes telefoną atnešęs asmuo paprašė tokios sumos ir, kadangi ji nedidelė, liudytojas tai tokią sumą ir davė. Telefoną liudytojas apžiūrėjo, jis buvo įjungtas, veikė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. F. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini). Dirba pardavėju – konsultantu, atlieka remonto paslaugas. Kai asmuo kreipiasi dėl daiktų įkeitimo, surašoma lombardo įkeitimo sutartis, asmuo turi pateikti savo dokumentą. 2022 m. lapkričio 25 d. pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą, pateikė tyrimui lombardo įkeitimo sutartį 2022 m. lapkričio 21 d. ir pinigų išmokėjimo kvitą. Jis gerai prisimena tą dieną, kai asmuo atnešė priduoti į lombardą telefoną „Samsung A41“. Tai buvo į jo pamainos pabaigą, jis dirba iki 19 val., kartais pasilieka dirbti iki 20 val. Tai jis atėjo prieš pat lombardo uždarymą. Asmuo pateikė savo dokumentą – pasą, sutartyje mato, kad tai buvo D. M.. Jis asmeniškai pildo visus dokumentus, užpildo sutartį, kad asmuo neįrašytų klaidingų duomenų. Asmuo tik pasirašo sutartyje ir pinigų išmokėjimo kvite. Sutartis ir kvitas jo užpildyti. Tik pastebėjo vėliau, jog kvite yra rašytinė klaida, matyt per skubėjimą ir asmuo sakė paims telefoną po penkių dienų, dėl to sutartis yra 2022 m. lapkričio 21 d., o pinigų išmokėjimo kvite data 2022 m. lapkričio 27 d. Nori pasakyti, kad tie dokumentai buvo pildomi vieną dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 21 d., tik per klaidą įrašė 27 dieną kvite. To asmens, kuris pateikė dokumentą, D. M., jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą, jis nėra nuolatinis klientas. Kai jis pateikė telefoną, jį apžiūrėjo, įjungus matė kito vyro nuotrauką, pasiteiravo, ar tikrai jo telefonas. Jis atsakė, kad taip, kažką pasakė apie savo draugą, kad pergyventi nereikia. Kadangi įkeitimo suma nedidelė, tik 20 eurų, paėmė telefoną. Kol pildė sutartį, asmuo kalbėjo, kad paims telefoną po 5 dienų. Matomai su juo skaičiavo, kada atvyks pasiimti telefoną ir kvite įrašė lapkričio 27 dieną. Asmuo pasirašė dokumentus, paėmė įkeistą telefoną, jam sumokėjo 20 eurų ir jis išėjo. Į klausimą, kol bendravo su D. M., ar pastebėjo jo matomose kūno dalyse, rankose sužalojimų, mėlynių, atsakė, kad ne, matomų sužalojimų nepastebėjo. Mano jam kristų į akis kas nors neįprasto, bet šiuo atvejų nieko nepastebėjo. Asmuo buvo su tamsia striuke, ką vilkėjo daugiau, neprisimena. Asmens M. K. nepažįsta. Apie jo nužudymo aplinkybes nieko nežino. Civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo lombardas neteiks, nes žala mažareikšmė (t. 2, b. l. 120-121).

Iš 2022 m. lapkričio 25 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad, (duomenys neskelbtini) darbuotojas V. F. pateikė tyrimui mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A41“, lombardo įkeitimo sutartį ir pinigų išmokėjimo kvitą (t. 2, b. l. 122-126).

Iš 2022 m. lapkričio 29 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad jame nurodoma, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A41“, paimtas 2022 m. lapkričio 25 d. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą. Suvedus simbolius (duomenys neskelbtini) matomas IMEI kodas (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus mobiliojo ryšio nustatymus matome, kad minėtame mobiliojo ryšio telefone yra paskyra: „M. K.“ ir nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Paspaudus aplikaciją „paskyros ir atsarginis kopijavimas“ bei paspaudus aplikaciją „paskyros ir atsarginis kopijavimas“ bei paspaudus aplikaciją „tvarkyti paskyras“ matome socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo „Google“ paskyrą (duomenys neskelbtini); „Samsung account“ (paskyra) (duomenys neskelbtini), „Viber“ numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 127-135).

Pažymėtina, kad nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (pavyzdžiui, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, taip pat ir neteisėtai, išvengti turto grąžinimo ir pan.). Inkriminuojant kaltininkui savanaudiškas paskatas nužudyti, nebūtina, kad kaltininkas arba kitas suinteresuotas asmuo realiai patirtų turtinės naudos, tačiau privalu nustatyti šio motyvo susiformavimo laiką. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu. Tai, kad kaltininkas ar asmuo, kurio turtiniais interesais padarytas nusikaltimas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudoja ar jos atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-2-699/2016, Nr. 2K-94/2014).

Teismo vertinimu, D. M. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat iš dalies M. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu leidžia spręsti, kad byloje yra įrodyta, jog 2022 m. lapkričio 21 d. M. S., pasiūlydamas D. M. eiti su juo susitikti su M. K., nurodė, kad iš M. K. jie paims banko mokėjimo kortelę, nuims pinigų ir dalį jų atiduos D. M.. Aplinkybę, jog M. S. buvo žinoma apie tai, kad M. K. turi banko kortelę, kuria naudojasi, patvirtina M. S. bei liudytojos I. G. parodymai. Be to, tik iš M. S., bendravusio su M. K., D. M. (M. K. nepažinojęs) galėjo sužinoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nurodytą ir byloje surinktais duomenimis patvirtintą (t. 3, b. l. 55-56) informaciją, kad iš M. K. banko sąskaitos, susietos su jo banko kortele, dalį lėšų nuskaičiuoja antstoliai. Taigi, vienas iš D. M. bei M. S. susitikimo su M. K. tikslų buvo paimti jo banko kortelę ir, ja pasinaudojant, įgyti M. K. pinigus.

M. S. teisme nurodė, kad jam ir D. M. būnant liudytojo G. Z. bute, M. S. pradėjo ginčytis su M. K. dėl jo santykių su M. S. močiute ir iš pykčio trenkė M. K. keturis kartus kumščiu bei delnu į veido sritį (keliu M. K. nesudavė – norėjo, tačiau nepataikė, nes dėl girtumo vos pats pastovėjo ant kojų). M. S. teigimu, D. M. bandė jį atitraukti nuo M. K., sakė nelįsti, smūgių M. K. nesudavė, tik vieną kartą jam kažkaip užtrenkė, tačiau ne tam, kad trenkti, o tam, kad juos išskirti. M. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, jog D. M. kumščiu sudavė M. K., sakė netiesą, buvo išsigandęs ir policininkų prigąsdintas nutarė pasakyti tai, ką jie nori išgirsti. Teisme M. S. parodė, kad nei jis, nei D. M. M. K. rūbų, kišenių neapžiūrinėjo, M. S. tik pažiūrėjo, kas yra M. K. kurpinėje (kuri buvo atidaryta), nematė, kad D. M. būtų kažką paėmęs, o iš koridoriuje kabėjusios M. K. striukės M. K. banko kortelę paėmė ir piniginėje buvusį kortelės PIN kodą nusifotografavo jau tuomet, kai D. M. buvo iš buto išėjęs. M. S. teigimu, kortelę paėmė norėdamas nusipirkti dar vieną butelį degtinės. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 22 d. M. S. nurodė, kad jam ir D. M. būnant liudytojo G. Z. bute, kadangi M. K. buvo labai girtas ir užmigdavo, jie su D. M. pradėjo apžiūrinėti M. daiktus (D. M. žiūrėjo M. kuprinėje, o M. S. žiūrėjo M. rūbų kišenėse) ir ieškoti jo piniginės, rado M. piniginę kišenėje. M. K. pamačius, kad M. S. paėmė iš šio piniginės SEB banko mokėjimo kortelę (M. S. žinojo, kad kortelės PIN kodas yra užrašytas ant piniginėje esančio lapelio) ir kažką pasakius, M. S. trenkė delnu jam per veidą, nosį, po smūgio M. K. jam dar kažką pasakius, jis dešinės kojos keliu sudavė M. K. į žandikaulį. M. K. dar kažką pasakė ir tuomet D. M. pradėjo kumščiais stipriai mušti M. per galvą, veidą, pataikė į akį, sudavė kokius 3-4 smūgius, smūgiai buvo stiprūs. M. S. tuomet paskambino savo tėvui, liepė M. K. jo atsiprašyti, tačiau šiam atsisakius, rankos delnu dar kartą sudavė M. per veidą. D. M. pasakė, ką iš jo paimti, nei pinigų jis turi, nei ką ir kumščiu dar kartą sudavė M.. M. S. nurodė, kad iš M. K. paėmę piniginę, su D. M. išėjo iš buto, nuėjo iki bankomato, esančio prie „M.“, (duomenys neskelbtini), M. S. įstatė kortelę į bankomatą, įvedė PIN kodą, kuris buvo užrašytas ant lapelio, bet kodas netiko, prisiminė, kad M. buvo praradęs kortelę ir šiam išdavė naują kortelę, todėl pasikeitė PIN kodas. Supratęs, kad pinigų nenuims, su D. M. grįžo į butą paprašyti, kad M. K. pasakytų PIN kodą, kad dar nueis degtinės paimti, grįžę į butą, klausė M. PIN kodo, bet šis buvo girtas, nereagavo, D. M. išėjo iš buto, o M. S. pasiliko. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 18 d. M. S. nurodė, kad įvykio dieną jis trenkė M. K., dėl to, kad jis pasakė: „tu toks pats šūdas kaip ir tavo tėvas“, sudavė apie 4 kartus per veidą – du kartus su kumščiu, du kartus su delnu, tada D. M. irgi trenkė M. K., tačiau kur trenkė, nematė. Po suduotų smūgių M. K. toliau sėdėjo, buvo sąmoningas, M. S. paskambino savo tėvui, laikydamas telefoną prie M. K., sakė atsiprašyti, bet jis atsisakė ir M. S. sudavė paskutinį ketvirtą smūgį M. K.. Po to daugiau niekas M. K. nemušė. M. S. nepastebėjo, kaip D. išėjo iš buto, nematė, kaip D. M. paėmė M. telefoną. Vėliau M. S. paėmė iš M. K. banko kortelę, norėdamas nupirkti alkoholio, į tai M. K. niekaip nereagavo, M. S. nežino, ar matė, kaip jis paėmė banko kortelę. Į „SEB“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), ėjo vienas, D. M. tuo metu jau buvo išėjęs iš buto. Į bankomatą buvo įstatęs kortelę, norėdamas pažiūrėti, kiek yra pinigų, kad žinotų, ar gali nupirkti alkoholio. PIN kodas netiko, tada nuėjo į parduotuvę, paėmė butelį, bet jam jo nepardavė. Grįžo atgal į butą, kortelė buvo pas jį, norėjo ją atiduoti M., bet, kai grįžo, šis buvo be sąmonės.

Teisme D. M. nurodė, jog jam ir M. S. būnant (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tarp M. S. ir M. K. įvyko žodinis konfliktas, M. S. rėkė, sakė, kad šis pas M. S. močiutę negrįš, kad M. S. tėvas labai prieš, vėliau M. S. pradėjo mušti M. K., mušė dešinės rankos kumščiu į dešinę veido pusę, po to kaire ranka smūgiavo du kartus, taip pat 1-2 kartus spyrė koja į žandikaulį (jeigu skaičiuoti ir smūgius kojomis, galima sakyti nukentėjusiajam M. S. sudavė 6 smūgius). D. M. pasakė M. S.: „nedaryk nesąmonių, nes iš tikrųjų tokį triukšmą sukelsi, išdaužysi langus, kad kaimynai iškvies policiją ir teks aiškintis“, M. K. atsisėdus ant kėdės, M. S. ėmė jį mušti sėdintį. Tada D. M. pradėjo juos skirti, pamatęs, kokioje būsenoje yra M., patraukė M. S. per pečius ir liepė prie jo nelįsti, pasakė: „Nebandyk mušti žmogaus tokios būsenos“. D. M. nurodė, kad nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio, palietė jį tik norėdamas išskirti. Po antro ar trečio smūgio M. S. paskambino jo tėvas, klausė: „Kaip reikalai sprendžiasi?“, M. S. atsakė: „viskas gerai, su juo jau aiškinuosi, su manimi yra žmogus, kuris gali padėti, pastovėti kartu“. D. M. nurodė, kad M. S. ieškojo kortelės ir lyg padavė D. M. tą kuprinę. M. S. pasakė, kad kuprinėje gali būti pinigai, kuprinė buvo atidaryta, D. M. pasižiūrėjo ir pasakė, kad joje nėra nei pinigų, nei kortelės. M. S. ieškojo kortelės kuprinėje, visur, gal nukentėjusiojo striukėje, kurią buvo apsirengęs, t. y. prie kūno ieškojo. Tuo metu nukentėjusysis jau buvo sumuštas, bet buvo sąmoningas, sakė: „Neieškok, pas mane nėra jokių kortelių“. M. S. nieko nerado, D. M. kortelės nerado, PIN kodo neieškojo, kortelės nematė. Kaip M. S. sužinos PIN kodą, neklausė, kalbų apie PIN kodą nebuvo. Prieš išeidamas D. M. paklausė M. S., ar jis išeina kartu, M. S. pasakė, kad pasilieka, D. M. išeinant bute liko M. S., M. ir buto šeimininkas. Išeidamas iš buto, D. M. pamatė koridoriuje prie išėjimo gulintį telefoną (nežino kieno tai buvo telefonas), kurį paėmė ir vėliau (duomenys neskelbtini) užstatęs gavo 15-20 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 25 d. D. M. parodė, jog jiems būnant bute, M. S. kumščiu mušė M. K., suduodamas į galvą, veidą, M. S. ieškojo pas M. banko kortelės, kišenėse jos nerado. Po to D. M. paėmė M. K. turėtą pilkos spalvos kuprinę, pradėjo ieškoti banko kortelės, kortelės nerado, pasakė M., kad kortelės nerado. Tuo metu M. toliau mušė M., rankos kumščiais sudavė jam į galvą. M. jam sakė, kad jis visai giminei atsibodo, M. tylėjo, tuo metu M. S. paskambino jo tėvas, pokalbio metu M. S. pasakė, kad jis su draugu sumušė M.. D. M. pasakė M. apie jį nekalbėti. D. M. pasakė M., kad išvalė kriauklę ir eina namo, nuo grindų pakėlė M. K. telefoną (jis jam iškrito iš kišenės, tuo metu, kai jį mušė M.) ir įsidėjo į kišenę. M. S. matė, kad D. M. pasiėmė M. telefoną, M. to nematė. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 1 d. apklaustas D. M. nurodė, kad matė, jog M. S. sudavė kumščiais M. 4 smūgius į veidą, M. jam pasakė „M. baik“. Nuo suduotų smūgių M. atsitrenkė į virtuvės langą. Tuo metu M. paskambino jo tėvas, M. tėvui pasakė, kad aiškinasi su M., kad su juo yra žmogus (t. y. D. M.), kuris padeda aiškintis su M.. Tėvas sakė „gerai darai, teisingai, kad jam daeitų ir neitų į šeimą“. M. toliau rėkė, aiškino M., kad duotų tėvui gyventi, kad neitų į šeimą, kad pas senelę neitų. D. M. suprato, kad M. „nedaeina“ M. žodžiai, priėjo, atsistojo šalia M. ir sudavė kumščiais du kartus M. per veidą per žandikaulius iš vienos ir iš kitos pusės. Sudavė nestipriai, po jo smūgių, jis stovėjo prie lango, dar kažką kalbėjo. M. toliau aiškinosi, sakė M., ar supranta dėl ko čia dabar taip yra, kas jam bus, jei dar nesupras, griežčiau pradėjo su juo kalbėti. M. S. pradėjo toliau kumščiais mušti M., kur sudavė smūgius, nematė, girdėjo mušimo garsus, buvo kokie 4 smūgiai. Mušė smarkiai, M. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, bėgo ant grindų. D. M. nuo kriauklės paėmė skudurą, pradėjo plauti kraują, nes nepatogu prieš savininką. M. stovėjo, nebuvo nukritęs. D. M. sakė M., kad išeina, dar M. sakė neišeiti, jie pažiūrėjo M. daiktus, ieškojo banko kortelės. Nesurado kortelės, paėmė M. telefoną.

Teismas pažymi, kad nors kaltinamųjų parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu skiriasi, tačiau iš jų nustatyta, kad M. S. kumščiu sudavė smūgius M. K. į galvos sritį, taip pat iš D. M. parodymų teisme (kuriuos iš esmės patvirtina M. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu) matyti, jog M. S. smūgiavo koja M. K. į veido sritį. Aplinkybę, kad M. S. sudavė smūgius M. K. iš dalies patvirtina liudytojo G. Z. parodymai teisme bei 2022 m. gruodžio 19 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, M. S. pokalbio, vykusio 2022 m. lapkričio 21 d. 15.59 val., su K. B. įrašas (iš kurio nustatyta, kad M. S. pasakė jai, kad jis „tai“ padarė, kad jam už tai gresia 8 metai), taip pat iš dalies M. S. 2022 m. lapkričio 21 d. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais turinys, kai Bendrajam pagalbos centrui paskambinęs M. S. nurodė, jog nukentėjęs asmuo buvo sumuštas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad ant M. S. kelnių, striukės rasti žmogaus kraujo pėdsakai, kurių DNR profilis sutampa su M. K. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad D. M. taip pat sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam M. K. į galvos sritį. Nors teisme kaltinamieji pakeitė parodymus ir teigė, jog D. M. nukentėjusiojo nemušė, tačiau tiek M. S., tiek ir pats D. M. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad D. M. trenkė nukentėjusiajam M. K. (kaip jau buvo minėta, 2022 m. lapkričio 22 d. apklausoje M. S. nurodė, kad D. M. kumščiais stipriai mušė M. K. per galvą, veidą, pataikė į akį, sudavė 3-4 smūgius, 2023 m. balandžio 18 d. M. S. teigė, kad D. M. trenkė M. K., kur trenkė nematė, D. M. 2022 m. gruodžio 1 d. ikiteisminio metu teigė, kad du kartus sudavė kumščiais M. K. per veidą, per žandikaulius, smūgiai nebuvo stiprūs). Be to, tiek M. S., tiek D. M. parodymų patikrinimo vietoje metu aiškiai parodė, kaip D. M. sudavė smūgius M. K.. Pažymėtina, kad kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti dalyvaujant jų gynėjams, išaiškinus jų, kaip įtariamųjų procesines teises, tarp jų ir teisę neduoti parodymų. Nors M. S. teisme teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tai, ką norėjo išgirsti pareigūnai, byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro suinteresuotumą bylos baigtimi ar tai, jog jie būtų viršiję savo įgaliojimus, darę kokį nors poveikį įtariamiesiems ir patys surašę aplinkybes, kurių šie nenurodė. Nors teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo asmens parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau tai besąlygiškai ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų neeliminuoja, šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Teismo vertinimu, M. S. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka vieni kitus, be to ir kitus byloje surinktus duomenis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. pokalbio, vykusio 2022 m. lapkričio 21 d., su K. B. įrašą (iš kurio nustatyta, kad M. S. pasakė jai, kad „tai“, už ką jam gresia 8 metai padarė jis ir „dar vienas bernas“), M. S. 2022 m. lapkričio 21 d. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais turinį, kai Bendrajam pagalbos centrui paskambinęs M. S. nurodė, jog nukentėjęs asmuo buvo sumuštas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad ant D. M. megztinio (14 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai, kurių DNR profilis sutampa su M. K. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad fizinį smurtą prieš M. K. vartojo tiek M. S., tiek ir D. M.. Nustatyta, kad abu kaltinamieji buvo kartu, smurtą naudojo beveik vienu metu, pakaitomis, matė šiuos vienas kito veiksmus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. K. mirė nuo galvos sumušimo, jam buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis abiejų akių junginėse, daugybinėmis kraujosruvomis veide ir plaukuotoje galvos dalyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smegenų skiltyje ir į kairį skilvelį, sumušimo židiniais galvos smegenų dešinėje kaktinėje ir pakaušio skiltyse, nosies kremzlių lūžiais abipus, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžiu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu (-ais), 3-6 valandos iki mirties. Šioje situacijoje tai, kad D. M. išėjo iš buto anksčiau, nepaneigia jo dalyvavimo sumušant M. K.. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi, nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, susitarimas gali būti išreikštas ir konkliudentiniais veiksmais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja keli asmenys ir šis miršta nuo sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi sužalojimus padarę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-222/2017; 2K-146/2014, 2K-83/2013). Nustačius, kad M. S. ir D. M., veikdami bendrai, tiesiogiai atliko veiksmus, kuriais prisidėjo prie to, kad kitam žmogui būtų atimta gyvybė, jiems abiem kyla atsakomybė už nužudymą.

Teismas vertindamas, ar šiuo atveju yra pagrindo spręsti dėl savanaudiškų kaltinamųjų paskatų, pažymi, jog, kaip jau buvo minėta, byloje yra nustatyta, kad vienas iš D. M. bei M. S. susitikimo su M. K. tikslų buvo paimti jo banko kortelę ir, ja pasinaudojant, įgyti M. K. pinigus. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu D. M. teigė, jog M. S. ieškojo M. K. banko kortelės, padavė D. M. kuprinę, į kurią jis pažiūrėjęs pasakė, kad joje nei pinigų, nei kortelės nėra. M. S. teisme teigė, jog nei jis, nei D. M. M. K. rūbų, kišenių neapžiūrinėjo, M. S. tik pažiūrėjo, kas yra M. K. kurpinėje (kuri buvo atidaryta). M. S. teisme tvirtino, kad M. K. banko kortelę rado ir ją pasiėmęs nuėjo į parduotuvę jau tuomet, kai D. M. buvo išėjęs iš buto. Nors ikiteisminio tyrimo metu M. S. nurodė, kad paėmę M. K. kortelę kartu su D. M. išėjo iš buto, bankomate supratę, kad PIN kodas neveikia, abu grįžo atgal paprašyti M. K. PIN kodo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų, patvirtinančių šiuos M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, byloje nėra. D. M. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu neigė ėmęs M. K. banko kortelę, byloje esantis vaizdo įrašas, darytas įvykio dieną 16.56 val. parduotuvėje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat bankomato, esančio tuo pačiu adresu, vaizdo įrašas aplinkybės, kad tuo metu su M. S. buvo ir D. M., nepatvirtina – vaizdo įrašuose užfiksuota tik M. S., kuris galimai yra vienas. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad kaltinamieji turėjo tikslą pagrobti M. K. grynuosius pinigus. Be to, teisme D. M. pripažino, kad išeidamas iš buto, paėmė koridoriuje gulėjusį mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, tačiau M. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog minėto telefono pagrobimo fakto nematė. Duomenų, paneigiančių tokią M. S. poziciją byloje nėra. Todėl vadovautis tik kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir teigti, kad abu kaltinamieji bendrininkaudami pagrobė M. K. telefoną, iškritusį ant grindų dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, byloje pareikštas kaltinimas yra tikslintinas, pašalinant iš jo byloje surinktais duomenimis nepatvirtintas aplinkybes bei iš dalies keičiant veikų kvalifikaciją.

Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamieji smurtavo prieš M. K. dėl įvairių priežasčių (galimai keršydami dėl jo netinkamo bendravimo su M. S. tėvu, taip pat siekdami atgrasyti jį tęsti bendravimą su M. S. močiute ir pan.), tačiau akivaizdu, jog fizinis smurtas buvo naudojamas ir dėl savanaudiškų paskatų – siekiant surasti ir paimti M. K. banko kortelę, ir, ja pasinaudojant, įgyti jo turimas pinigines lėšas. Šį tikslą patvirtina tiek pirminis kaltinamųjų motyvas susitikti su M. K., tiek ir po smurto panaudojimo sekę veiksmai: pamatęs, kad banko kortelės neranda, D. M. pagrobė M. K. mobilaus ryšio telefoną, o M. S., vėliau šią kortelę suradęs, iš karto bandė ja pasinaudoti, inicijuodamas finansinę operaciją. Tai, kad kaltinamieji naudos iš nukentėjusiojo banko kortelės negavo, nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-2-699/2016, Nr. 2K-94/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji, veikdami netiesiogine tyčia, t. y. suprasdami, kad suduodami smūgius (duomenys neskelbtini) amžiaus nukentėjusiajam į svarbią gyvybei ir sveikatai vietą – galvos sritį, tiek ir matydami tokius savo bendrininko veiksmus, neabejotinai suvokė, jog kelia pavojų šio sveikatai, numatė, kad gali jį sužaloti ar net atimti jam gyvybę ir, nors to nenorėdami, sąmoningai leisdami tokiems padariniams atsirasti, yra nusikaltimo bendravykdytojai. Pagal įrodytomis pripažintas faktines aplinkybes M. S. ir D. M. veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą kvalifikuota tinkamai, nes jie dėl savanaudiškų paskatų, veikdami bendrininkų grupe, atliko smurtinius veiksmus, kuriais M. K. padarė mirtį sukėlusius sužalojimus.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad M. S. M. K. banko kortelę paėmė būtent tuo metu, kai prieš jį kartu su D. M. naudojo fizinį smurtą. M. S. teigė, kad šią banko kortelę, iš koridoriuje kabančios M. striukės kišenės, paėmė jau po to, kai D. M. iš buto išėjo. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų iš tiesų matyti koridoriuje kabanti striukė, taip pat striukė, gulinti kambaryje ant sofos. Byloje nustatyta, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį kaltinamieji naudojo buto virtuvėje. Taigi, galima spręsti, kad banko kortelę M. S. paėmė netrukus po to, kai vartojo prieš M. K. fizinį smurtą, vėliau sukėlusį M. K. mirtį. Byloje yra įrodyta, kad M. S., žinodamas, jog M. K. turima mokėjimo kortelė M. S. nepriklauso, M. K. sutikimo jam kortelę paimti ir naudotis nebuvo išreiškęs (tai patvirtina tiek paties M. S. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė, jog M. K. nematė, kaip jis paėmė jo banko kortelę, tiek ir tai, kad M. S. kortelės PIN kodo nežinojo, jo ieškojo užrašyto ant lapelio, taip pat nežinojo, kad rastas PIN kodas paimtai mokėjimo kortelei netiks), turėdamas tikslą pagrobti svetimą, M. K. priklausantį, turtą – M. K. banko sąskaitoje esančias lėšas, ją paėmė, bankomate du kartus inicijavo ja finansinę operaciją, o vėliau laikė su savimi. Šiais veiksmais M. S., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė, neteisėtai laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Byloje ištirtų įrodymų, gautų teisėtu būdu, visuma: „Swedbank“ banko pateikta M. K. sąskaitos išklotinė, fotonuotraukos (t. 3, b. l. 51–58), M. S. kratos protokolas (t. 3, b. l. 186-188), iš dalies paties M. S. parodymai, sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, leidžiančią padaryti pagrįstą išvadą, jog jis padarė nusikalstamas veikas, atitinkančias BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis.

Teisėjų kolegija, vertindama D. M. pareikštą kaltinimą dėl M. K. išduotos banko kortelės įgijimo ir plėšimo, pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, D. M. neigė pats ėmęs ar matęs, kaip M. S. paėmė M. K. banko kortelę, M. S. teisme tvirtino, kad M. K. banko kortelę rado ir, ją pasiėmęs, nuėjo į parduotuvę jau tuomet, kai D. M. buvo išėjęs iš buto, byloje esančiuose vaizdo įrašuose, darytuose įvykio dieną 16.56 val., parduotuvėje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat prie tuo pačiu adresu esančio bankomato, D. M. neužfiksuotas, matomas tik M. S. (kuris galimai yra vienas). Atsižvelgiant į tai, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą dėl D. M. veiksmų naudojant fizinį smurtą prieš M. K., tokio smurto panaudojimo tikslą, vadovaujantis in dubio pro reo principu, darytina išvada, kad D. M., veikdamas kartu su M. S., M. K. vardu išduotos banko kortelės nerado ir būtent todėl D. M. šios kortelės neįgijo ir joje buvusių lėšų nepagrobė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad D. M., panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – M. K. naudojamą AB „SEB“ bankas „SEB Mylimiausia Mastercard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrobti svetimą, M. K. priklausantį, turtą – M. K. banko sąskaitoje esančias lėšas, tačiau šių veikų nebaigė dėl nuo D. M. valios nepriklausančių aplinkybių – dėl to, kad nerado nurodytos banko mokėjimo kortelės.

Teisėjų kolegija, spręsdama D. M. ir M. S. kaltinimo pagrobus M. K. mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele pagrįstumo klausimą, pažymi, jog teisme D. M. pripažino, kad išeidamas iš buto, paėmė koridoriuje gulėjusį mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ (kam jis priklausė D. M. nebuvo žinoma), M. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog minėto telefono pagrobimo fakto nematė. Duomenų, paneigiančių tokią M. S. poziciją, byloje nėra. Todėl vadovautis tik kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir teigti, kad abu kaltinamieji bendrininkaudami pagrobė M. K. telefoną, iškritusį ant grindų dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai bei byloje užfiksuotus duomenis, kad 2022 m. lapkričio 21 d. D. M. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ pridavė į lombardą (t. 2, b. l. 122-126), darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, kad D. M. po to, kai kartu su M. S. baigė prieš M. K. vartoti fizinį smurtą, vėliau sukėlusį M. K. mirtį, išeidamas iš buto tyčia pagrobė svetimą, M. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele (bendros 175 eurų vertės). Duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad M. K. ar kiti asmenys matė šį D. M. vykdomą svetimo turto pagrobimą byloje nėra, todėl ši jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Apibendrinant, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra įrodyta, kad M. S. padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, taip pat BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, o D. M. padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju kaltinamųjų teisė į gynybą ir teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, pažeista nebuvo. Jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo nurodytųjų kaltinime. Nagrinėjant bylą teisme D. M. bei jo gynėjui, taip pat kitiems proceso dalyviams BPK 256 straipsnio 2 dalies tvarka buvo iš anksto pranešta apie galimą D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Dėl bausmės D. M.

D. M. įvykdė vieną labai sunkų nusikaltimą, nukreiptą prieš svarbiausią teisės saugomą vertybę – žmogaus gyvybę, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, taip pat pasikėsino padaryti du apysunkius nusikaltimus bei padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. D. M. nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas tyčia, dvi veikos yra baigtos, dvi nutrūko pasikėsinimo stadijoje. D. M. anksčiau yra teistas (taip pat ir už nusikaltimų, susijusių su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, padarymą, kas rodo, jog kaltinamasis išvadų nedaro, nesugeba kontroliuoti savo elgesio, savo poreikius tenkina nusikalstamu būdu, nevengdamas naudoti prievartos prieš kitus asmenis), jis nusikalstamas veikas padarė praėjus palyginus neilgam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. D. M. nedirba, yra nevedęs. Teismas nenustatė D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors D. M. pareikštame kaltinime nurodyta, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, D. M., pripažinęs, kad su M. S. šiek tiek išgėrė, neigė buvęs apsvaigęs nuo alkoholio. Duomenų apie D. M. suvartotą alkoholio kiekį, jo apsvaigimo laipsnį byloje nėra. Įvykio metu ar netrukus po jo D. M. neblaivumas nebuvo nustatytas ir alkoholio kiekio matuoklio duomenimis. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi in dubio pro reo principu, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, D. M. už jo padarytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą yra skirtina 13 metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, taip pat BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus skirtinos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, o už BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei įstatyme už baudžiamuosius nusižengimus numatytas šios bausmės vidurkis – 45 paros arešto. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti bausmės tikslus bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 2 punktu.

Dėl bausmės M. S. ir jo socialinės brandos

Baudžiamasis įstatymas diferencijuoja bausmių skyrimo taisykles pilnametystės sulaukusiems ir nepilnamečiams (ar pagal socialinę brandą tokiems prilyginamiems) veikos padarymo metu buvusiems asmenims. Bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai apibrėžiami BK XI skyriaus nuostatose, be kita ko, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį šiai asmenų grupei, kuri realizuojama ne tik atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje reglamentuojamus, tačiau ir į specifinius, šiems socialinės brandos nepasiekusiems asmenims individualizuotus tikslus, kuriais, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą (BK 80 straipsnio 1 punktas). Šią aplinkybę būtina įvertinti ne tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui parenkant sankcijoje numatytą bausmės rūšį, bet ir jos dydį, kuris turi būti proporcingas kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytai aplinkybių visumai, nesuabsoliutinant asmens padarytų veikų kiekio ir pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kad asmens socialinė branda negali būti visais atvejais kategoriškai apibrėžiama tam tikra amžiaus riba, BK 81 straipsnio 2 dalyje numatyta išlyga, kad šio kodekso 90–94 straipsnių nuostatos gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieni metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį. Pažymėtina, kad teisme apklaustas teismo psichologas ekspertas M. P. nurodė, kad nėra metodikos, kuria remiantis psichologine prasme būtų galima nustatyti, kokiam amžiaus tarpsniui yra prilyginamas asmuo. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje taip pat akcentuojama, jog šiuo metu teismo psichologijoje nėra nei teorinių, nei praktinių metodinių galimybių nustatyti, ar asmuo nuo 18 iki 21 metų amžiaus prilygsta pilnamečio ar nepilnamečio asmens socialinei brandai, teismo psichologijos ekspertizė gali teismui tik padėti sprendžiant šį klausimą, kadangi asmens psichinis ir socialinis vystymasis yra tarpusavyje susiję. Taigi, būtent teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar pripažinti asmenį pagal socialinę brandą nepasiekusiu pilnametystės.

Nusikalstamų veikų padarymo metu M. S. buvo (duomenys neskelbtini) metų. Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. S. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ((duomenys neskelbtini)), tačiau M. S., atsižvelgiant į jo amžiaus tarpsnio ypatumus, protinio išsivystymo lygį, jam būdingus individualius psichologinius ypatumus bei situacijos ypatumus galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo visiškai suvokti savo veiksmus ir juos kontroliuoti, taip pat nurodyta, jog M. S. socialinės brandos prilyginimas tam tikram amžiaus tarpsniui ir jo normoms yra neįmanomas, kadangi nustatyti labai žemi intelektiniai gebėjimai, siekiantys (duomenys neskelbtini), o toks vystymasis yra (duomenys neskelbtini) ir neatitinkantis „standartų“. M. S. labai žemi intelektiniai gebėjimai turėjo įtakos jo socialiniam vystymuisi, jo socializacijai, tačiau konstatuoti, kokiu lygiu, galimybės nėra. M. S. socialinis vystymasis, aplinka, kurioje augo, turėjo įtakos M. S. asmenybės bruožų formavimuisi. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog M. S. augo socialiai apleistas, emocinėje, pedagoginėje deprivacijoje, adekvatus, vaiko, paauglio amžių atitinkantis rūpinimasis, sveikatos vertinimas dėl apleistumo nebuvo atliktas, formavosi kaltinamojo asocialaus elgesio modeliai, agresyvūs konfliktų sprendimo būdai (kaltinamasis augo nepilnoje šeimoje, būnant (duomenys neskelbtini) metų, mama išvyko į (duomenys neskelbtini), augo kartu su tėčiu ir močiute, vėliau apsigyveno ir naujoji tėčio draugė, turi sesę, kurią nuo vaikystės augino prosenelė, ir netikrą brolį. Namuose nuolat būdavo vartojamas alkoholis, tiriamasis patirdavo nepriežiūrą, prieš jį smurtaudavo močiutė ir tėčio draugė. Matydavo, kaip tėtis smurtaudavo prieš močiutę ir savo draugę, „švaistydavosi“ peiliu). Paauglystėje išryškėjo (duomenys neskelbtini) elgesys su savižalos tendencijomis (praeityje yra turėjęs minčių apie savižudybę, žalodavo pats save, (duomenys neskelbtini)). Socialiniai kontaktai skurdūs: draugų neturi (pripažįsta, kad anksčiau buvo tik sugėrovai), santykiai su šeimos nariai pakankamai šalti. Susiformavo priklausomybė alkoholiui – daugiadieniai užgėrimai, kompulsinis potraukis, amnestinės pasigėrimo formos (nuo (duomenys neskelbtini) metų pradėjo rūkyti, vartoti alkoholį, pirmus kartus išgerti duodavo močiutė. Nuo to laiko prasidėjo piktnaudžiavimas alkoholiu, vartodavo kartu su vyresnių asmenų kompanijomis. (duomenys neskelbtini) metų pradėjo rūkyti „žolę“, vėliau sekė kitos narkotinės medžiagos – „kristalai“, amfetaminas). Vertinant duomenis, stebimas sutrikęs gebėjimas mokytis (vairuotojo teisių teorinės dalies neįsisavinimas per ilgesnį laiką, sunkumai profesinėje mokykloje). Ekspertinio tyrimo metu – apibendrinant, tiriamojo bendrasis IQ (BIQ) yra lygus 60 (95 % tikimybė, kad tikrasis įvertis yra intervale nuo 56 iki 66) – šie rezultatai yra žemesni už 99,6 % panašaus amžiaus žmonių. Tokie intelektiniai gebėjimai atitinka labai žemą lygį. M. S. pasižymi konkrečiu mąstymu, žemomis apibendrinimo galimybėmis, silpna dėmesio koncentracija, labai žemais darbinės atminties gebėjimais. Socialinis supratingumas menkas, tiriamojo asmenybė impulsyvi, stokojanti savikontrolės, priklausoma nuo alkoholio, emocinės kompetencijos žemos, asmenybės bruožai būdingi emociškai nestabilaus tipo asmenybei. Teisiamajame posėdyje apklausti teismo ekspertai patvirtino Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas. Atsižvelgdama į teismo ekspertų pateiktą nuteistąjį charakterizuojančią informaciją bei kitus objektyvius byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo socialinė branda veikos padarymo metu nebuvo pakankama, kad būtų galima spręsti apie jo, kaip pilnamečio asmens, baudžiamąją atsakomybę.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. įvykdė vieną labai sunkų nusikaltimą, taip pat tris nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas tyčia, veikos yra baigtos. M. S. anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su liudytoja K. R. B.. Teismas nenustatė M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sankcija –laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė. Už BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. BK 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui (nagrinėjamu atveju – asmeniui pagal socialinę brandą prilygstančiam nepilnamečiui), jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas asmuo, sankcijoje. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis BK 91 straipsnio nuostatomis, už padarytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą skiria 8 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą – po vienerius metus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti bausmės tikslus bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 2 punktu.

Dėl kardomųjų priemonių

Šioje byloje M. S. laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 21 d., 21.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartimi kaltinamajam M. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi kaltinamajam M. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 1 vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 21 d. iki 2023 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartimi kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 21 d. iki 2024 m. gegužės 21 d.

Kaltinamasis D. M. laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 25 d., 08.10 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi kaltinamajam D. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. įskaitytinai. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 25 d. iki 2024 m. gegužės 25 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas M. S. taikoma BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o kaltinamajam D. M. – nustačius, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai. Šioje situacijoje rizika, kad asmenys gali bėgti (slėptis), o D. M. dar ir daryti nusikalstamas veikas, yra pagrįsta. Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamiesiems paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, jų socialiniai – ekonominiai ryšiai Lietuvoje nėra stiprūs bei tokie, kurie sulaikytų juos nuo galimo pabėgimo (pasislėpimo). Atsižvelgiant į tai bei siekiant eliminuoti kaltinamųjų galimą pasislėpimo bei naujų nusikalstamų veikų darymo riziką (kaltinamasis D. M.), tiek kaltinamajam M. S., tiek kaltinamajam D. M. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktas), o laikinajame sulaikyme ir suėmime iki nuosprendžio paskelbimo išbūtas laikas įskaitytinas į skirtas bausmes (BK 66 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems D. M. ir M. S. yra pareikšti keturi civiliniai ieškiniai – nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. M., K. D., A. K. ir D. K..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 805 Eur turtinės žalos ir dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 192, 193-198). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. M. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl tėčio M. K. mirties ji patyrė dvasinį sukrėtimą. Tėtis jai buvo brangus ir artimas žmogus, su kuriuo nuolat palaikė ryšį, ir jo praradimas tokiomis aplinkybėmis padarė didelį dvasinį sukrėtimą. Prašomą priteisti turtinę žalą sudaro tėčio laidojimo išlaidos: UAB „L.“ – 3 800 Eur, kunigas (mišios) – 400 Eur, gedulingi pietūs – 525 Eur, maistas – 150,44 Eur, gėlės – 130 Eur. Nusimato kapavietės tvarkymo bei paminklo būsimos išlaidos – apie 3 000 Eur. Prie civilinio ieškinio pridedama UAB „L.“ 2022 m. lapkričio 22 d. sąskaita – faktūra (3 800 Eur sumai už paslaugas, išrašyta V. M.), UAB „F.“ 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita – faktūra (525 Eur sumai už maitinimo paslaugas, išrašyta V. M.), parduotuvių UAB „N.“, UAB „L.“ ir UAB „M.“ apsipirkimų kvitai (UAB „N.“ 2022 m. lapkričio 22 d. kvitas 71,15 Eur sumai, UAB „L.“ 2022 m. lapkričio 22 d. kvitas 73,81 Eur sumai, UAB „M.“ 2022 m. lapkričio 23 d. kvitas 5,48 Eur sumai), IĮ V. B. 2022 m. lapkričio 23 d. sąskaita – faktūra (130 Eur sumai už gėles).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 12). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. D. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl tėčio M. K. mirties ji patyrė dvasinį sukrėtimą. Tėtis jai buvo brangus ir artimas žmogus, jo praradimas tokiomis aplinkybėmis padarė didelį dvasinį sukrėtimą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 24). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl tėčio M. K. mirties ji patyrė dvasinį sukrėtimą. Su tėčiu matydavosi, palaikė ryšį. Tėtis jai buvo brangus ir artimas žmogus, jo praradimas tokiomis aplinkybėmis padarė didelį dvasinį sukrėtimą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 35). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl brolio M. K. mirties ji patyrė dvasinį sukrėtimą. Su broliu nuolat palaikė ryšį, dažnai matydavosi, ji juo rūpinosi. Brolis jai buvo artimas ir brangus žmogus, jo praradimas tokiomis aplinkybėmis padarė didelį dvasinį sukrėtimą.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-112/2008, 3K-3-219/2009 ir kt.). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 805 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 192).

Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar nukentėjusiosios prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Pagal CK 6.291 straipsnį, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

Iš nukentėjusiosios V. M. pateikto civilinio ieškinio ir jo priedų matyti, kad nukentėjusioji V. M. UAB „L.“ už laidojimo paslaugas sumokėjo 3 800 Eur (1 t., b. l. 197), UAB „F.“ už maitinimo paslaugas sumokėjo 525 Eur (1 t., b. l. 198), IĮ V. B. už gėles sumokėjo 130 Eur (1 t., b. l. 194), UAB „N.“ 2022 m. lapkričio 22 d. už prekes sumokėta 71,15 Eur, UAB „L.“ 2022 m. lapkričio 22 d. už prekes sumokėta 73,81 Eur, UAB „M.“ 2022 m. lapkričio 23 d. už prekes sumokėta 5,48 Eur (1 t., b. l. 195-196). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios patirtos išlaidos, susijusios su minėtų laidojimo namų, restorano suteiktomis paslaugomis, gėlėmis ir prekėmis, yra pagrįstos, laikytinos būtinomis ir protingumo kriterijus atitinkančiomis laidojimo išlaidomis. Nukentėjusioji prašo atlyginti ir 400 Eur išlaidas sumokėtas kunigui (už mišias ir kt.). Nors šių nukentėjusiosios patirtų išlaidų jokie dokumentai nepatvirtina, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek išlaidos, tiek nurodyta suma atitinka laidojimo papročius Lietuvoje, todėl laikytinos protingomis ir pagrįstomis.

Įvertinusi išdėstytus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusioji V. M. dėl kaltinamųjų D. M. ir M. S. veiksmų patyrė prašomą priteisti 4 805 Eur turtinę žalą. Visgi, ne visa ši žala iš nuteistųjų D. M. ir M. S. priteistina. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsniu, įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantį asmenį laidojančiam asmeniui mokama laidojimo pašalpa, kuri yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio. Laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo pašalpą, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį. Socialinės išmokos dydis aktualiu laikotarpiu siekė 46 Eur, todėl nukentėjusioji V. M. įgijo teisę į 368 Eur (46x8) dydžio laidojimo pašalpą. Jau po pateikto civilinio ieškinio nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. M. pateikė teismui duomenis apie tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Dėl išmokos laidojančiam asmeniui mokėjimo mirus M. K. nuspręsta išmokėti ir buvo išmokėta V. M. 370,75 Eur dydžio išmoka mirus senatvės (duomenys neskelbtini) gavėjui M. K. (b. t. 6, b. l. 179). Nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nenurodė, jog šią sumą ji būtų išskaičiavusi iš patirtos žalos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nukentėjusiosios V. M. turtinę žalą, kurią ji patyrė, mažina 370,75 Eur ir nustato, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. M. turtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų D. M. ir M. S. solidariai priteistina 4 434,25 Eur (4 805 Eur – 370,75 Eur).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021, 2K-7-41-1073/2024). CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ir apskaičiavimo mechanizmas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į: jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Asmeniui veikiant tyčia, paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus gyvybei, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lotyniškai restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „<...> absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydžio neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl netikėtos, smurtinės M. K. mirties jo dukterys V. M., K. D., A. K. ir sesuo D. K. patyrė neturtinę žalą (dvasinę skriaudą) – stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, o taip pat ir nepatogumus dėl dalyvavimo procese. Gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes ją sunaikinus gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus nukentėjusiojo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį ir kt. Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-788/2016, 2K-7-130-1073/2021).

Nors nukentėjusiosios V. M., K. D., A. K. ir D. K. kartu su mirusiuoju M. K. negyveno, nebuvo jos išlaikomos, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad nukentėjusiąsias ir M. K. siejo glaudūs santykiai, jų emocinis ryšys buvo artimas. Nukentėjusioji V. M. teisme paaiškino, kad jos ir tėčio ryšys buvo artimas, dažniausiai bendraudavo telefonu kartą per dvi savaites, kartą per savaitę jis ateidavo pas ją į darbą išgerti kavos, jos vaikai be galo mylėjo senelį ir senelis juos, su jais pramogaudavo. Nukentėjusioji K. D. nurodė, kad jos ir tėčio ryšys buvo artimas, pažymėjo, kad keturi vaikai neteko tėčio, trys vaikai neteko senelio, o vienas iš jų nespėjo net susipažinti su juo, visiems tai didelė psichinė ir emocinė trauma. Nukentėjusioji A. K. nurodė, kad jos ir tėčio ryšys buvo artimas. Jie susitikdavo dažniausiai pas mamą, taip pat, kai ji važiuodavo į kapines ar kaimą. Jai po šio įvykio yra labai didelis stresas, prasidėjo panikos atakos, nori nueiti pas psichologą, nesusitaiko su šiuo įvykiu. Nukentėjusioji D. K. nurodė, kad jos ir brolio ryšys buvo glaudus, jie gyveno viename rajone ir toje pačioje gatvėje, taip pat jis dažnai užeidavo pas ją, ji padėjo jam finansiškai, brolis mylėjo vaikus ir anūkus, švęsdavo kartu įvairias šventes. Visos nukentėjusiosios M. K. apibūdino kaip ramaus būdo, nors ir turintį priklausomybių, tačiau gerą žmogų. Nukentėjusiosios nurodė, kad nors M. K. buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini), jis papildomai dirbo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios nuoširdžiai papasakojo apie artimą tarpusavio ryšį su M. K., kad jo mirtis joms yra didelė trauma, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusiųjų išgyvenimai dėl M. K. mirties neigiamai paveikė visą jų tolesnį gyvenimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, įvertinusi aukščiau paminėtas nukentėjusiosioms V. M., K. D., A. K. ir D. K. padarytos neturtinės žalos pasekmes, taip pat tai, kad neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta tyčiniu labai sunkiu nusikaltimu, kurio pasekmė – nukentėjusiųjų tėčio, brolio mirtis. Nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų pasekmės, netekus tėčio, brolio, bus jaučiamos ilgą laiką, o šiuos išgyvenimus sustiprina ir tai, kad M. K. mirtis buvo smurtinė, jis nužudytas dėl savanaudiškų paskatų. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertina ir kaltinamųjų amžių, aplinkybę, kad jų turtinė padėtis nėra gera (D. M. iki 2022 m. lapkričio 8 d. dirbo (t. 4, b. l. 178), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (4 t. b. l. 180), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis gyvenamoji vieta nuosavybės teise priklauso ne jam (4 t., b. l. 127-128), baudžiamosios bylos duomenimis jokio turto neturi, M. S. dirbo iki 2022 m. sausio 17 d. (t. 4, b. l. 37), vėliau registravosi Užimtumo tarnyboje (t. 4, b. l. 36), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis gyvenamoji vieta nuosavybės teise priklauso ne jam (4 t., b. l. 44), baudžiamosios bylos duomenimis jokio turto neturi), tačiau pažymi, kad kaltinamųjų turtinė padėtis atitinkamo pobūdžio bylose nėra traktuojama kaip esminis kriterijus. Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosioms V. M., K. D. ir A. K. priteistina po 13 000 Eur neturtinės žalos, o nukentėjusiajai D. K. 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad spręsdami neturtinės žalos dydžio klausimus teismai turi atsižvelgti į teismų formuojamą praktiką gyvybės atėmimo bylose. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų nuo 2017 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nužudymų bylose matyti, kad paskutiniu metu vienam nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 2 000 Eur iki 30 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019, 2K-7-74-788/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-71-197/2017, 1A-307-177/2017, 1A-102-518/2020, 1A-77-626/2022, 1A-52-307/2022, 1A-273-870/2023, 1A-41-627/2023, 1A-130-1020/2023, 1A-138-627/2023 ir kitos). Nužudytųjų atskirai gyvenantiems pilnamečiams vaikams priteistinos neturtinės žalos dydis dažniausiai svyruoja nuo 7 000 Eur iki 30 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-373-307/2019, 1A-397-616/2019, 1A-104-307/2020, 1A-112-449/2020, 1A-156-487/2020, 1A-190-453/2020, 1A-147-1076/2021, 1A-77-626/2022; Nr. 1A-134-658/2022, 1A-41-627/2023 ir kitos). Nužudytųjų pilnamečiams seserims ir broliams priteistinos neturtinės žalos dydis dažniausiai svyruoja nuo 2 000 Eur iki 29 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2015, 2K-292-489/2015, 2K-179-699/2016, 2K-267-942/2017, 2K-167-719/2018; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-190-453/2020; 1A-197-626/2021, 1A-244-1020/2021, 1A-138-627/2023). Iš šių teismų praktikos pavyzdžių matyti, kad nužudymų bylose nužudytųjų pilnamečiams vaikams priteisiama didesnė neturtinė žala nei nužudytųjų pilnamečiams broliams ir seserims. Nors nukentėjusiųjų V. M., K. D., A. K. ir D. K. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (V. M., K. D., A. K. – po 40 000 Eur, ir D. K. – 30 00 Eur) iš esmės atitinka teismų formuojamą praktiką nužudymo bylose, tačiau, įvertinus kaltinamųjų amžių, turtinę padėtį, jų galimybes realiai atlyginti priteistą žalą, nebūtų teisingas ir protingas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes nukentėjusiųjų V. M., K. D., A. K. ir D. K. civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, iš žalą padariusių kaltinamųjų D. M. ir M. S. solidariai priteisiant: nukentėjusiajai V. M. – 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai K. D. – 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai A. K. – 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai D. K. – 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis bus teisingas ir atitiks nukentėjusiųjų interesus bei protingumo ir teisingumo principus, o tuo pačiu neproporcingai neapsunkins ir kaltinamųjų.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) skaitmeninės laikmenos (7 DVD diskai, 2 CD diskai) su informacija, gauta atliekant BPK numatytus veiksmus, esančios vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga kartu su baudžiamąja byla;

2) M. K. ir G. Z. daktiloskopinės kortelės, esančios vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga kartu su baudžiamąja byla;

3) 2022 m. lapkričio 22 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti įtariamojo M. S. pateikti drabužiai: sportiniai batai su užrašu „Adidas“; striukė su užrašu „Adidas“; striukė su užrašu „CK“; džemperis su užrašu „Salty crew“; kelnės su diržu; trumpikės; kojinės, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 173-174, 176-177), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkui M. S. arba jo įgaliotam asmeniui;

4) 2022 m. lapkričio 25 d. kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), paimti įtariamojo D. M. drabužiai: batai; kelnės; striukė su emblema „Trevel“; striukė su užrašu „Lee Cooper“; pilkos spalvos megztinis; juodos spalvos kepurė, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 173-174, 176-177), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkui D. M. arba jo įgaliotam asmeniui;

5) 2022 m. lapkričio 23 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti iš VTMT Vilniaus skyriaus M. K. drabužiai: batai; džinsai su diržu; trumpikės; kojinės; megztinis; marškinėliai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 173-174, 176-177), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiosioms K. D., A. K., V. M.. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šie daiktai sunaikintini teisės aktuose nustatyta tvarka;

6) įtariamųjų M. S., D. M. ir liudytojo G. Z. seilių lyginamieji pavyzdžiai; 2 nuoplovos; nuoplova nuo įtariamojo M. S. rankų; nuoplova nuo įtariamojo M. S. telefono „Samsung Galaxy S21((duomenys neskelbtini))“, IMEI 1 (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), paviršiaus, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 173-174, 176-177), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

7) 2022 m. lapkričio 21 d. Įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), paimti objektai: M. K. piniginė su joje esančiomis kortelėmis: pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), „Tele2“ atsiskaitymo už „Tele2“ paslaugas kortelė, Smart net kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Norfa“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Vilniečio kortelė“ Nr. (duomenys neskelbtini), „IKI“ kortelė (duomenys neskelbtini), „Maxima Ačiū“ kortelė (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. G. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (b. t. 1, b. l. 178), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiosioms K. D., A. K., V. M.. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šie daiktai sunaikintini teisės aktuose nustatyta tvarka;

8) 2022 m. lapkričio 21 d. Įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), paimti objektai: M. K. striukė su akiniais, kepurė, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 173-174, 176-177), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiosioms K. D., A. K., V. M.. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šie daiktai sunaikintini teisės aktuose nustatyta tvarka;

9) 2022 m. lapkričio 21 d. Įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), paimti objektai: du tušti pusantro litro talpos plastikiniai buteliai, su užrašais „Fanta“ ir „Enjoy“; du vnt. stiklinių butelių „Grand Cavalier“ ir „Lithuania“; trys stikliukai; 5 vnt nuorūkų; lėkštės šukės; peilis; stiklinis butelis „Absoliut“ 0,7 l talpos, 2 virtuviniai rankšluosčiai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 173-174, 176-177), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

10) 2022 m. lapkričio 21 d. įtariamojo M. S. sulaikymo metu ir 2022 m. lapkričio 22 d. asmens kratos metu paimti daiktai: įtariamojo M. S. pirštinė; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S21((duomenys neskelbtini))“, IMEI 1 (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. G. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (b. t. 1, b. l. 178), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkui M. S. arba jo įgaliotam asmeniui;

11) 2022 m. lapkričio 21 d. įtariamojo M. S. sulaikymo metu ir 2022 m. lapkričio 22 d. asmens kratos metu paimti daiktai: SEB banko M. K. išduota banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. G. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (b. t. 1, b. l. 178), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nukentėjusiosioms K. D., A. K., V. M.. Neatsiėmus minėto daikto per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šis daiktas sunaikintinas teisės aktuose nustatyta tvarka;

12) 2022 m. lapkričio 25 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas M. K. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A41“, IMEI (duomenys neskelbtini), M. K. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas Samsung A41, IMEI (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. G. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu perduotas saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (b. t. 1, b. l. 178), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiosioms K. D., A. K., V. M.. Neatsiėmus minėto daikto per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šis daiktas sunaikintinas teisės aktuose nustatyta tvarka.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 8 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam baudžiamojoje byloje, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 971,25 Eur už D. M. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Šioje byloje teismas nustatė pagrindą, dėl ko gynėjas, nagrinėjant šią bylą teisme, kaltinamajam D. M. būtinas – jis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi antrinė teisinė pagalba kaltinamajam D. M. šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, šiuo nuosprendžiu jam yra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, solidariai su kitu kaltinamuoju priteisiama nukentėjusiųjų patirta žala, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo D. M. neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų bei nepagrįstai apsunkintų jo padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteisti trylikai metų laisvės atėmimo.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir nuteisti 45 parų arešto bausme.

D. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti jam galutinę bausmę – trylika metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti D. M. suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 9 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, tai yra 2024 m. gegužės 9 d.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteisti aštuoneriems metų laisvės atėmimo.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti vieneriems metams laisvės atėmimo.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti vieneriems metams laisvės atėmimo.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti vieneriems metams laisvės atėmimo..

M. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti jam galutinę bausmę – aštuonerius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti M. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 9 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, tai yra 2024 m. gegužės 9 d.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. M. ir M. S. solidariai 4 434,25 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt keturių eurų ir dvidešimt penkių euro centų) dydžio turtinę žalą ir 13 000 Eur (trylikos tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. M. ir M. S. solidariai 13 000 Eur (trylikos tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. M. ir M. S. solidariai 13 000 Eur (trylikos tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. M. ir M. S. solidariai 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) skaitmenines laikmenas (7 DVD diskai, 2 CD diskai) su informacija, gauta atliekant BPK numatytus veiksmus, esančias vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga kartu su baudžiamąja byla;

2) M. K. ir G. Z. daktiloskopines korteles, esančias vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga kartu su baudžiamąja byla;

3) 2022 m. lapkričio 22 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus įtariamojo M. S. pateiktus drabužius: sportinius batus su užrašu „Adidas“; striukę su užrašu „Adidas“; striukę su užrašu „CK“; džemperį su užrašu „Salty crew“; kelnes su diržu; trumpikes; kojines, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 173-174, 176-177), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkui M. S. arba jo įgaliotam asmeniui;

4) 2022 m. lapkričio 25 d. kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus įtariamojo D. M. drabužius: batus; kelnes; striukę su emblema „Trevel“; striukę su užrašu „Lee Cooper“; pilkos spalvos megztinį; juodos spalvos kepurę, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkui D. M. arba jo įgaliotam asmeniui;

5) 2022 m. lapkričio 23 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus iš VTMT Vilniaus skyriaus M. K. drabužius: batus; džinsus su diržu; trumpikes; kojines; megztinį; marškinėlius, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiosioms K. D., A. K., V. M.. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, juos sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka;

6) įtariamųjų M. S., D. M. ir liudytojo G. Z. seilių lyginamuosius pavyzdžius; 2 nuoplovas; nuoplovą nuo įtariamojo M. S. rankų; nuoplovą nuo įtariamojo M. S. telefono „Samsung Galaxy S21((duomenys neskelbtini))“, IMEI 1 (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), paviršiaus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

7) 2022 m. lapkričio 21 d. Įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus objektus: M. K. piniginę su joje esančiomis kortelėmis: pensininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), „Tele2“ atsiskaitymo už „Tele2“ paslaugas kortelę, Smart net kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Norfa“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Vilniečio kortelę“ Nr. (duomenys neskelbtini), „IKI“ kortelę (duomenys neskelbtini), „Maxima Ačiū“ kortelę (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. G. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (b. t. 1, b. l. 178), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiosioms K. D., A. K., V. M.. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, juos sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka;

8) 2022 m. lapkričio 21 d. Įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus objektus: M. K. striukę su akiniais, kepurę, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiosioms K. D., A. K., V. M.. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, juos sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

9) 2022 m. lapkričio 21 d. Įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus objektus: du tuščius pusantro litro talpos plastikinius buteliu, su užrašais „Fanta“ ir „Enjoy“; du vnt. stiklinių butelių „Grand Cavalier“ ir „Lithuania“; tris stikliukus; 5 vnt nuorūkų; lėkštės šukes; peilį; stiklinį butelį „Absoliut“ 0,7 l talpos, 2 virtuvinius rankšluosčius, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose pagal 2022 m. gruodžio 29 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

10) 2022 m. lapkričio 21 d. įtariamojo M. S. sulaikymo metu ir 2022 m. lapkričio 22 d. asmens kratos metu paimtus daiktus: įtariamojo M. S. pirštinę; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21((duomenys neskelbtini))“, IMEI 1 (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. G. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkui M. S. arba jo įgaliotam asmeniui;

11) 2022 m. lapkričio 21 d. įtariamojo M. S. sulaikymo metu ir 2022 m. lapkričio 22 d. asmens kratos metu paimtus daiktus: SEB banko M. K. išduotą banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. G. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu perduotą saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiosioms K. D., A. K., V. M.. Neatsiėmus minėto daikto per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jį sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka;

12) 2022 m. lapkričio 25 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą M. K. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A41“, IMEI (duomenys neskelbtini), M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung A41, IMEI (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. G. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiosioms K. D., A. K., V. M.. Neatsiėmus minėto daikto per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jį sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 971,25 Eur iš D. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.