Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Aivos Survilienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. ir sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje išbūtas laikas nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. birželio 22 d., nustatant, jog nuteistasis D. M. jam skirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš nuteistojo D. M. priteista 750,62 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas ir jam iš nuteistojo D. M. priteista 289,62 Eur išlaidų, patirtų dėl advokato teisinių paslaugų jam suteikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 2 d. vakare, laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 22.00 val., tiksliai nenustatyta valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) pažymėtame gyvenamajame name bei šio namo kieme, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis, kojomis, mediniu sofos-lovos porankiu bei nenustatyto, panašiu į pagalį, daiktu E. S. sudavė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau trylikos-penkiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas dešiniųjų VIII-IX-X-to ir daugybinius kairiųjų III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-XI-XII-to šonkaulių lūžius, paviršutinį dešinio sėdmens odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, vokuose, nosyje, kairiame skruoste, kairio vokų plyšio srityje, dešiniame žaste, dilbyje, plaštakoje, dešiniame smiliuje, kairiame žaste, kairėje alkūnės duobėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame petyje, kairėje nugaros pusėje, dešiniame sėdmenyje, dėl ko po daugybinių kairiųjų šonkaulių lūžių, pažeidusių kairį plautį, ir oro susikaupimo poodyje kairėje krūtinės ląstos pusėje bei kraujo išsiliejimo kairėje krūtinplėvės ertmėje išsivysčius kvėpavimo veiklos sutrikimui nukentėjusysis E. S. 2009 m. lapkričio 5 d., laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 14.30 val. mirė, t. y. nužudė E. S.. Šie nuteistojo D. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajam G. S. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priimta neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškinant ir taikant civilinės teisės normas, baudžiamąjį įstatymą, pažeidžiant teisingumo principą, neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka visas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. subjektą, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir kt., ir daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nukentėjusiojo patirtą neturinę žalą pinigais, nustatė teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, dėl ko nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taigi nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

6. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo, tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.). Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ne tik skunde nurodomi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis), tačiau ir kiti BK 248 straipsnyje nurodyti šeimos nariai ar artimieji giminaičiai (broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai), kuriuos su nukentėjusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai.

7. Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistąjį D. M. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo E. S. nužudymo ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nukentėjusiojo G. S. (E. S. artimo giminaičio – brolio) civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiojo prašomą priteisti 10 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 5 000 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pripažįstant teisę į neturtinės žalos atlyginimą bei nustatant neturtinės žalos dydį, skundžiamame nuosprendyje įvertintos visos reikšmingos aplinkybės: nukentėjusiojo santykis su E. S., nuteistojo materialinė padėtis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, pasekmės.

8. Nagrinėjamu aspektu, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalą asmeniui, būtina diferencijuoti nagrinėjamai bylai nereikšmingas situacijas, nurodomas apeliaciniame skunde, kai civiliniais ieškovais pripažįstami nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-507/2016, Nr. 2K-61-696/2016), bei nagrinėjamai bylai aktualius artimojo giminaičio patirtus dvasinius išgyvenimus dėl brolio mirties. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus dėl brolio mirties, juos siejusius santykius, jų ryšį, pobūdį, intensyvumą, giminystės laipsnį, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nukentėjusysis – mirusiojo brolis G. S., turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

9. Atmetant nuteistojo argumentus, neigiančius civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo G. S. ir mirusiojo E. S. giminystės ryšių artumą, pažymėtina, kad, nepaisant to, kad civilinis ieškovas G. S. iki įvykio 3 metus gyveno Jungtinėje Karalystėje, pastarojo teigimu, jis ne tik epizodiškai, atostogų metu, bendraudavo su broliu, tačiau iki jo išvykimo į užsienį E. S. po pusę metų gyvendavo pas jį namuose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis dėl teikiamos paramos broliui, kadangi šias patvirtina ir byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog, sužinojęs apie brolio mirtį, būtent pastarasis sugrįžo į Lietuvą ir organizavo brolio laidotuves, kas rodo, jog nužudytasis jam rūpėjo, o artimojo giminaičio netektis neabejotinai sukėlė dvasinius išgyvenimus, taigi, padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Akivaizdu, kad dėl artimo giminaičio – brolio, netekties kilę išgyvenimai nukentėjusįjį lydės ir ateityje, nes nustatytos pasekmės yra negrįžtamos.

10. Priešingai nei teigiama skunde, iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad nukentėjusiojo santykiai su nužudytuoju buvo pakankamai artimi – nukentėjusysis pagal galimybes rūpinosi savo broliu, nors ir gyveno atskirai, užsienyje, tačiau epizodiškai bendraudavo, taigi, tarpusavio ryšiai iš esmės nebuvo nutrukę, kurių nukentėjusysis neteko dėl E. S. nužudymo. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog įstatymai nenumato imperatyvios pareigos išlaikyti pilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo (CK 3.236 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog skunde nurodomos aplinkybės negali paneigti nustatytą brolių emocinį ryšį, net ir gyvenančių atskirai, ar vedančio asocialų gyvenimo būdą, kuris išlieka iki gyvenimo pabaigos. Taigi, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad brolio nužudymas nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, dėl ko pastarasis įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tuo metu ginčijamas ryšių artumas nagrinėjamoje byloje gali būti aktualus nustatant konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį.

11. CK nėra nustatytas konkretus atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Taigi, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

12. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, tyčiniais nusikalstamais nuteistojo veiksmais buvo nužudytas nukentėjusiojo artimas giminaitis, dėl ko nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo sukelti ir nepatogumai – nukentėjusysis turėjo atvykti iš užsienio, organizuoti nužudytojo laidotuves. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog nuteistasis yra jaunas, darbingo amžiaus, nevedęs. Taigi, atsižvelgus į sukeltus padarinius, kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį, be kita ko, į tai, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies, teismas sprendžia, jog priteista 5 000 Eur suma nelaikytina neproporcinga, dėl ko keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

13. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, civiliniam ieškovui nužudytojo broliui, kurio ryšiai nebuvo nuolatiniai – epizodiški, tačiau nenutrukę, priteisdamas 5 000 Eur, kaip padarytos neturtinės žalos ekvivalentą, laikėsi ir teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir neviršijo tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų dydžių. Teismų praktikoje už BK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtina kvalifikuotą nusikaltimo padarymą nužudytojo seseriai (broliui) priteisiama – nuo 5 792 iki 29 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-482-139/2015, 2K-233-788/2016, 2K-330-507/2016). Pažymėtina, jog analogiškas neturtinės žalos dydis buvo priteistas žuvusiojo broliui (sesei) ir net nustačius, kad jų tarpusavio santykiai buvo iš esmės nutrūkę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-202-579/2021). Analogiškas dydis buvo priteisiamas ir kitose baudžiamosiose bylose nužudytojo seserims (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-449/2022). Taigi, pirmosios instancijos teismas neperžengė nužudytojo broliui (sesei) priteisiamų neturtinės žalos sumų. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžių, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį, nors nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti lemiamos reikšmės dėl artimo asmens gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti.

14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, vadovavosi konkrečiais neturtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais: ieškovo santykiu su mirusiuoju, jų ryšių pobūdžiu, kokybe ir intensyvumu, giminystės laipsniu, pasekmėmis. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad užtikrinant protingą balansą tarp kompensacijos už dvasinį skausmą ir nusikaltimą padariusio asmens turtinių galimybių, nukentėjusiajam priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis adekvatus padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo kriterijus ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos sumos nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

15. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė 2023 m. sausio 18 d. pažyma Nr. APD-2023-01046 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 193.33 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt trys eurai 33 ct) už D. M. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aptartos nuostatos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinio sprendimu metu galiojanti straipsnio redakcija, nepaisant BPK 51 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų besąlygiškų pagrindų užtikrinti kvalifikuotą gynėjo pagalbą, teisme nustačius BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 322 straipsnio 1 dalyje numatytą būtino gynėjo dalyvavimo pagrindą, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nenumato jokių išimčių, todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltininko, turi atsižvelgti į pastarojo turtinę padėtį bei teismų praktikoje išplėtotus kriterijus: pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

17. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad nuteistasis D. M. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Nuosprendžiu nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš nuteistojo D. M. priteista 750,62 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko nuteistojo D. M. iniciatyva, kurio skundas atmetamas, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo sunkią nuteistojo turtinę padėtį, o jo atžvilgiu taikyta procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, apsunkino galimybes tiek atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą, tiek sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, nukentėjusiojo interesams, jo teisėtiems lūkesčiams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.