Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, N1-90-879/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-17
Bylos Nr.: N1-90-879/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-77-1-00439-2009-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
Civilinis ieškovas: G. S.
Kaltinamasis: D. M.
Advokatai: Rolandas Vaitiekūnas

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. N1-90-879/2022Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00439-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.3.1.1.; 2.3.6.4.5 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Rolandui Vaitiekūnui,nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui G. S.,kaltinamajam D. M.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, darbo biržoje neregistruotas, dirbantis pas ūkininkus laikinus darbus, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalį 6 punktą

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. M. 2009 m. lapkričio 2 d. vakare, laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 22.00 val., tiksliai nenustatyta valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) pažymėtame gyvenamajame name bei šio namo kieme, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis, kojomis, mediniu sofos-lovos porankiu bei nenustatyto, panašiu į pagalį, daiktu E. S. sudavė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau trylikos-penkiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas dešiniųjų VIlI-lX-X-to ir daugybinius kairiųjų III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-XI-XII-to šonkaulių lūžius, paviršutinį dešinio sėdmens odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, vokuose, nosyje, kairiame skruoste, kairio vokų plyšio srityje, dešiniame žaste, dilbyje, plaštakoje, dešiniame smiliuje, kairiame žaste, kairėje alkūnės duobėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame petyje, kairėje nugaros pusėje, dešiniame sėdmenyje, dėl ko po daugybinių kairiųjų šonkaulių lūžių, pažeidusių kairį plautį, ir oro susikaupimo poodyje kairėje krūtinės ląstos pusėje bei kraujo išsiliejimo kairėje krūtinplėvės ertmėje išsivysčius kvėpavimo veiklos sutrikimui nukentėjusysis E. S. 2009 m. lapkričio 5 d., laikotarpyje nuo 11.00 val. Iki 14.30 val. mirė, t.y. nužudė E. S..

D. M. buvo kaltinamas tais pačiais veiksmais bei ilgu mušimu ir daugybinių kūno sužalojimų padarymu sukėlęs nukentėjusiajam dideles fizines kančias, t.y. tyčia itin žiauriai nužudęs E. S..

Motyvuojamoji dalis

Bylos įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

D. M. dėl kaltinimo prisipažino iš dalies. Atsakydamas į užduodamus klausimus parodė, kad nesudavė tiek smūgių kiek parašyta kaltinime, nukentėjęs mirė ne nuo jo suduotų smūgių. Į namą 2009-11-02 vakare pasiūlė nueiti S. M., jis pirmas pradėjo daužyti nukentėjusįjį, tik po to kaltinamasis pradėjo daužyti E. S.. Kartu dar ėjo „(duomenys neskelbtini)“ ( V. K.) ir jo žmona. „(duomenys neskelbtini)“ ( S. M.) pirmas pradėjo mušti, tada išlindo kaimynas, jį V. K. nustūmė, kaimynas nuvirto į verandą, tada įėjo į namą ir viskas prasidėjo. E. S. gulėjo lovoje, S. M. pirmas sudavė smūgius, buvo tamsu. Nukentėjusįjį mušė jis, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. E. S. gulėjo prie sienos, kaltinamasis buvo ties gulinčiojo kūnu, mušė jį koja ir rankomis, daužė iš fotelio paimtu pagaliu, kurį laužė visi, o juo nukentėjusįjį E. S. daužė tik kaltinamasis. Pas nukentėjusįjį ėjo aiškintis dėl S. M. vogtų malkų. Smūgių sudavė nedaug, spyrė iš kojos, sudavė ranka ir su pagaliu 4 kartus, daužant pagalys lūžo, nes buvo plonas. Nukentėjusysis nieko nesakė, nesiskundė, mušė jį ir išėjo. Nukentėjusiojo po to nematė, nežinojo, kad mirė. Prisipažįsta iš dalies kaltu, nes mušė ne vienas ir ne nuo jo smūgių mirė. Daužė į šlaunį, į pilvą, nuo tokių smūgių negalėjo mirti. Įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, tuo metu buvo 16 metų, mokėsi mokykloje. Spardė tą žmogų kartu su S. M., visų parodymai pasikeitė, nes S. M. juos papirko. Pats turi pravardę „ (duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu nebegeria, po gydymo padarė išvadas, turi sveikatos problemų, gydosi Panevėžyje, vykdo gydytojo nurodymus. Šonkaulių lūžiai pas E. S. atsirado nuo visų nukentėjusį mušusių asmenų smūgių, abu su „(duomenys neskelbtini)“ jį daužė, tik pagaliu mušė vienas. Nukentėjusysis visą laiką gulėjo lovoje, niekur nebuvo išėjęs. Prie lovos buvo dviese, jis ( D. M.) stovėjo iš kairės, o dešinė lovos pusė buvo prie sienos. S. M. stovėjo arčiau galvos, jis stovėjo prie nukentėjusiojo kojų ir pilvo.

2009-11-18 parodymų patikrinimo vietoje metu D. M., panaudojant manekeną, parodė kaip ir kuo sudavė smūgius E. S.. Paaiškino, kad jis, atėjęs į kambarį, gulinčiam ant dešinio šono E. spardė į kojas, dešine koja spardė į kairį šoną, kumščiu sudavė smūgius gulinčiam ant nugaros E. į pilvą, po to sėdinčiam ant lovos krašto E. dešine koja spardė į kairį šoną, kumščiu smūgiavo sėdinčiam ties kairiu petimi, sėdinčiam kumščiu sudavė smūgius į veidą. Kambaryje rado pagalį-sofos-lovos krašto dalį ir šiuo pagaliu sudavė smūgius pečių srityje iš kairės ir dešinės pusių, per viršutinę kojų dalį, į krūtinės ir pilvo sritis. Paaiškino, kad baigęs mušti E., nuėjo prie pavėsinės, kur gėrė jo draugai (2 t., b. l. 34-37, 38-48; 3 t., b. l. 18-19)

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas G. S. parodė, kad įvykio metu gyveno užsienyje, brolis gyveno vienas. Jam paskambino policijos ir pranešė, kad nebėra brolio. Brolio gyvenimo būdas buvo kaip benamio, kieno patalpose jis gyveno nežino. Ryšius su broliu palaikydavo, visada žinodavo, kad jam yra sunku, kuriam laikui pasiimdavo pgyventi pas save, tai buvo iki 2009 m. Brolio gyvenimas buvo varganas, pinigų neturėjo, pusmetį gyvendavo pas jį namuose, po to, vėl į (duomenys neskelbtini) išvažiuodavo pas draugus. Tai buvo paskutinis brolis. Pats 10 metų pragyveno Jungtinėje Karalystėje, dabar grįžęs Lietuvoje yra 8 metus. Kai nužudė brolį, tuomet iš Lietuvos buvo išvykęs apie 3 metus, su broliu bendraudavo grįžęs atostogų. Civilinį ieškinį sudaro laidojimo išlaidos pagal pateiktus kvitus, kelionės išlaidos, advokato paslaugos, moralinė žala pagal patikslintą civilinį ieškinį : advokato išlaidos - 300 eurų, laidojimo mašina 70 eurų, gėlės, žvakės – 70 eurų, laidojimo namų „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos apie 400 Eur. Neturtinę žalą vertina 10 000 Eur nes tai yra artimo žmogaus- kraujo brolio netektis. Iš savivaldybės negavo jokių išmokų, dienos darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje - 75 svarai už dieną. Patikslintas ieškinys 15 000 eurų, 10 000 eurų neturtinė žala ir 5 000 eurų turtinė žala pagal pateiktus dokumentus ir paaiškinimus.

Liudytojas V. K. parodė, kad nukentėjusįjį žinojo per S. M., kaltinamąjį žinojo pagal pravardę - „(duomenys neskelbtini)“. 2009-11-02 mirusio asmens mušimo aplinkybių nepamena, kas ką darė nežino, vietos nežino. Ėjo su S. M. ir A. M., o kaltinamasis į sodybą atėjo vėliau. Į sodybą ėjo pas pažįstamą išgerti, nes visos įstaigos užsidarinėjo. Sodybos savininkas buvo pažįstamas E. G., paprašė, kad duotų stikliuką, išgėrė ir išsiskirstė. Nepamena, kas vartojo smurtą, jis pats prieš E. G. smurto nenaudojo. Teismo posėdžio metu atlikus akistatą tarp kaltinamojo ir liudytojo, nepatvirtino D. M. parodymų, kad atėjus pas E. G. į namus išspyręs duris bei kaltindamas malkų vagyste pirmas įėjo pas E. G. ir metė jį į sieną. V. K. patvirtino savo parodymus, kad įėjus pro duris, kairėje pusėje mažame kambaryje buvo E. G., o senukas buvo kambaryje dešinėje namo pusėje toliau, E. G. durų nespyrė.

Žemesnės instancijos teismas

V. K. 2010-06-16 teismo posėdžio metu parodė, kad D. M. asmeniškai nepažįsta, žino iš matymo. Lapkričio 2 dieną grįžo iš darbo ir su drauge A. užėjo į alaus barą „(duomenys neskelbtini)“, atsigerti alaus. D. M. dažnai tame bare būdavo, prašydavo duoti rūkyti. Atsigėrus alaus, dar nusipirko butelį degtinės. R. buvo labai girtas ir paprašė jį parvesti namo. D. M. vadindavo „(duomenys neskelbtini)“, jo vardo ir pavardės tada nežinojo. R. namo vedė kartu su A., S. M. ir „(duomenys neskelbtini)“. S., parvedus R., pasiūlė eiti pasikalbėti pas E., dėl dingstančių malkų. Nuėjus E. G. išėjo į lauką ir šnekėjosi su S. M., jog niekas jo malkų nevagia. Visi nuėjo į pavėsinę, o „(duomenys neskelbtini)“ pasiliko namo viduje. E. S. nepažinojo. Tame name nėra elektros, viskas išgriuvę ir tas žmogus, kurio veido negalima buvo įžiūrėti, gulėjo ant lovos, jeigu tai galima pavadinti lova. Kai įėjo į vidų matė, mosikuojant rankas, buvo aimanavimas ir ten kažkas tikrai vyko. S. tada buvo pavėsinėje. S. prie E. nebuvo priėjęs, buvo tada koridoriuje. Matė kaip „(duomenys neskelbtini)“ senuką išvilko iš namo į lauką ir jam su pagaliu sudavė kelis kartus, senukas buvo susirietęs. Tada su S. M. „(duomenys neskelbtini)“ sakė baigti, mušti, „(duomenys neskelbtini)“ tada nuo senuko atstojo. Senukas ropojo iš kiemo laukan. Dar D. M. kelis kartus sudavė E. G.. Tas pagalys buvo lentelė, panaši į dailylentę. Kai senukas norėjo iš kiemo išropoti, tada „(duomenys neskelbtini)“ jį pravilko pro pavėsinę ir dar sudavė kelis smūgius. Pas E. G. prabuvo apie 20 minučių. Kitą dieną susitiko S. M. ir jis pasakė, kad dingo telefonas, ryte užėjo pažiūrėti kaip atrodo senukas ir E. G., senukas buvo kruvinas, gulėjo lovoje, po antklode, buvo gyvas, uždengė atgal antklodę ir išėjo. Po to E. G., sakė senukas dar prašė vandens atsigerti, jam pasakė kviesti greitąją. Tą vakarą tik pakratė E. G., bet jo mušė. S. M., jam matant, niekam nesudavė, A. visą laiką buvo pavėsinėje, ji tik S. pasikviesti atėjo į namo vidų. Pats turi kelias pravardes : „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Būnant pavėsinėje girdėjo kaip dužo namo langai. Tą vakarą buvo tik namo koridoriuje, kambaryje įėjęs nebuvo. Per tą laiką matė D. M. judesius, jis mosikavo rankomis. Tuo metu S. M. buvo už jo, koridoriuje.(3 t., b. l.38-40).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. K. patvirtino savo parodymus, panaudojant manekeną parodė ir paaiškino kaip ir kur D. M. sudavė smūgius pas E. G. buvusiam vyriškiui (1 t., b. l. 138-41, 142-155).

Liudytojas S. M. parodė, kad bare susitiko draugą V.. Po baro uždarymo nusipirko butelį ir išėjo, pakeliui užėjo pas E. G., pasiėmė stikliuką, pavėsinėje išgėrė ir išsiskirstė. Gėrė trise – jis ir V. K. su drauge, vėliau prisijungė E. G.. Iš kur atsibastė D. M. nežino. Ar D., ar V. K. buvo name nežino, ar buvo name pats neprisimena, mušamo žmogaus nematė, pavėsinėje buvo pusvalandį. Viskas buvo prieš 12 metų, tada geriau prisiminė. D. M. pravardė-„(duomenys neskelbtini)“, V. K. pravardė –„(duomenys neskelbtini)“, jo pravardė-„(duomenys neskelbtini)“.

S. M. teismo posėdžio metu 2010-06-16 parodė, kad lapkričio 2 dieną alaus bare „(duomenys neskelbtini)“ susitiko draugą, gėrė, šnekėjosi. Draugas buvo stipriai išgėręs ir vedė jį namo, kartu dar ėjo V. ir jo draugė. Pakeliui prisidėjo ir D. M.. Parvedė namo R. Č., tada dar paskambino A. T., kad nori susitikti. Einant pasiūlė užeiti pas E. G. paklausti, kur dingsta malkos. Visi užėjo, į vidų įėjo jis, V. ir „(duomenys neskelbtini)“, A. tada pasiūlė eiti į pavėsinę ir su ja nuėjo. Kas vyko namo viduje nematė, bet tuo metu namo langai dundėjo. Ten vis lakstė D. M., kuris turėjo rankoje pagalį. Lovoje matė gulintį žmogų, buvo tamsu ir garantuoti, kad tą žmogų mušė, negali. Tą žmogų mušė D. M., kaip mušė pasakyti negali. Vėliau matė kaip tas žmogus sėdėjo lauke. Tas pagalys buvo apvado gabalas apie metrą ilgio. Buvo V. ir E. G. susikibę ir nugriuvę pavėsinėje. E. G. niekas ten nemušė. Atėjęs A. T. gynė E. G. nuo D. M., tada visi buvo pavėsinėje. D. M. paėmė plytą ir norėjo mesti į E. G., A. tada nustūmė D. M., kad nemestų. Tuomet E. S. sėdėjo kieme prie namo kampo. Ten pas E. G. pavėsinėje buvo geriamas antras puslitris. Namo viduje nebuvo ir tam žmogui smūgių nesudavė, V. K. tam žmogui irgi nesudavė. Prie E. G. namų prabuvo apie 20 minučių, išgėrė degtinę ir išėjo. Jis nuėjo, pasitikti A. T. ir grįžo pas E. G., dar su E. G. pakalbėjo ir tada išėjo su A. T. kartu. E. G. būnant su niekuo nesimušė, tik su V. K. susistumdė ir apgriuvo. V. K. buvo užėjęs į namą ir beldė į duris. V. K. ten buvo gyvenęs ir žinojo kur gyvena E. G.. V. K. įėjo į koridorių. Pabeldus į duris neįleido, tada beldė į langą ir įleido. Namo viduje užtruko gal 10 sekundžių. D. tą vakarą ėmė pasiskambinti jo telefoną. Iš ryto ėjo paklausti pas D. kur dingo telefonas, įtarė, kad jis telefoną paėmė, telefono neatgavo. ( 3 t. 40-41 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas S. M. patvirtino savo parodymus, panaudojant manekeną paaiškino ir parodė vietą, kur kieme prie verandos matė D. M. išvilktą iš namo žmogų. (1 t., b. l.161-163, 164-170)

Liudytoja A. M. parodė, kad nieko nepamena, nes praėjo daug metų, buvo apklausta teisme, D. M. nepažinojo, pažinojo tik V. K. ir „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja teismo posėdžio metu 2010-06-16 parodė, kad lapkričio 2 dieną buvo alaus bare „(duomenys neskelbtini)“. Po to ji, V. K., S. M., vedė namo R. Č., kuris buvo girtas, po to visi ėjo iki E. G.. D. M. ėjo kartu. Pas E. ėjo dėl dingstančių malkų. D. vadina „(duomenys neskelbtini)“, V. -„(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, V. -„(duomenys neskelbtini)“. Nuėjus ji pasiliko lauke, o jie nuėjo į namą, tada nunešė butelį degtinės į pavėsinę ir atėjo į namą jų pasikviesti. Į lauką iš namo išėjo tik S., o V. tuo metu beldėsi į E. duris, nes jo kambario durys buvo užkabintos. Kito kambario durys buvo pravertos, už tų durų buvo D., girdėjo kaip jis kažką rėkė ant to žmogelio, kuris gulėjo lovoje, o V. tada beldėsi į duris kur miegojo E. Tada išsikvietė S. į lauką ir kas toliau vyko nematė. Po to visi sėdėjo pavėsinėje, o D. lakstė pirmyn ir atgal, girdėjo kaip dužo namo langai, muštynių nematė. Tas žmogelis ėjo iš kiemo, tada nubėgo D. ir jį atsivilko prie laiptų. Apklausiant policijoje sakė tiesą ir viską geriau atsiminė. Į kambarį buvo užėjusi du kartus. Antrą kartą užėjo, pasikviesti S.. Kambaryje buvo užėję D. M., S. M., V. K.. Antrą kartą atėjus į namą, matė D. užsilipus ant lovos, o S. M. ir V. K. stovėjo toje pačioje vietoje, kur ir pirmą kartą atėjus. Rankoje pas D. buvo kažkoks daiktas. ( 3 t. b. l. 39-40).

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-11-02 vakare po 20 val. ji, V. K., S. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir vaikinas pravarde „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo pas E. G.. Jie turėjo butelį degtinės. Ji liko kieme, o kiti užėjo į namą. Išgirdo, kaip kažkas iš jų rėkė „ko čia guli“. Priėjus pamatė, kad V. K. ir S. „(duomenys neskelbtini)“ stovi prie sienos, o „(duomenys neskelbtini)“ gulinčiam ant sofos žmogui spyrė 3-5 kartus į šoną. Ji suriko „ką, jis daro ir tegul palieka tą žmogų“ bei išbėgo į lauką. Lauke girdėjo „(duomenys neskelbtini)“ rėkiant, kad žmogus jam kažką primelavo. Pagal garsus suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ toliau muša ir tada vėl grįžo į kambarį. Pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ stovi toje pačioje vietoje ir rankoje turėtu pailgu apie 50 cm daiktu daužė tą žmogų. Matė, kad smūgiavo gana tankiai per šoną. Tas žmogus garsiai dejavo. V. ir S. tebestovėjo, ji pasakė S. eiti lauk ir geriau išgerti butelį degtinės. V. pasakė, kad vestų į lauką „(duomenys neskelbtini)“ ir nebeleistų mušti žmogaus. Ji su S. išėjo į lauką, o po 2-3 min. į lauką išėjo V. K. ir „(duomenys neskelbtini)“. Tada jie pavėsinėje pradėjo gerti degtinę. „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne kartą nubėgęs į namo vidų, ji girdėjo iš vidaus dūžtant stiklus. V. K. nuėjo pasižiūrėti ir išėjo su E. G.. Priėjęs prie jų, S. „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo rėkti E. G. kam vagia malkas. V. K. ir E. susikibo, abu griuvo namo prieangyje. „(duomenys neskelbtini)“ norėjo E. G. spirti, bet V. K. neleido. Tada „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad „eina toliau mušti ano“ ir nuėjo į namo vidų. Jie toliau gėrė pavėsinėje. Atėjęs „(duomenys neskelbtini)“ rėkė, kad duotų kastuvą pakasti tą žmogų, nes jo niekas nepasiges. Išgėręs degtinės „(duomenys neskelbtini)“ vėl grįžo į namą, po to vėl prie pavėsinės. Vienu metu ar „(duomenys neskelbtini)“ pats pamatė ar kažkuris pasakė, kad tas žmogus išėjo iš namo. „(duomenys neskelbtini)“ nubėgo į tą pusę, rėkiant „kur eini, ar aš tau leidau“. Po to pamatė, kad tas žmogus guli ant žemės, o „(duomenys neskelbtini)“ grįžta atgal. Išgėręs degtinės „(duomenys neskelbtini)“ vėl nuėjo prie žmogaus ir jį suėmęs už rankų atvilko prie pavėsinės, kur spardė į galvą, šonus, o po to užėjo į pavėsinę. Tada į kiemą atėjo A.. „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo ieškoti to žmogaus, bet neberado. Ji nuėjo gatvės link kalbėtis telefonu ir pamatė tą žmogų tupintį prie tvoros. Jam pasakė, kad eitų iš ten, kad daugiau jo nebemuštų. Tuo metu matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ tempę už rankų namo link E. G.. Pribėgęs V. K. atitraukė „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ iš pavėsinės paėmė didelę plytą ir sakė, kad užmes E. G. ant galvos, tačiau A. ir V. K. jam neleido. Gal po 10 min. ji su. V. K. išėjo. (1 t., b. l. 111-113, 114-117)

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. M. patvirtino savo parodymus, panaudojant manekeną paaiškino ir parodė, kaip namo kambaryje ir kieme D. M. sudavė smūgius pas E. G. buvusiam vyriškiui. (1 t., b. l. 118-120, 121-130)

Liudytojas A. T., teismo posėdyje 2010-06-16 parodė, kad kai nuėjo į E. G. namus, pavėsinėje sėdėjo V. K., S. M. ir mergaitė, ten buvo ir D. M.. Pabuvo penkias minutes, pabaigė tą butelį gerti ir išėjo. Ten esant „(duomenys neskelbtini)“ paėmė pavėsinėje nuo žemės akmenį ir užsimojęs norėjo jį mesti į E. G., tada jį pastūmė, kad nepataikytų iš akmens ir E. G. parvirto ant suoliuko aukštielninkas. D. M. tada buvo agresyvus. Ten esant, D. M. buvo vieną kartą įbėgęs į namą ir girdėjo, kad kažkas name dužo. ( 3 t., b.l.41).

Liudytojas A. M. 2010-06-16 parodė, kad D. M. pažįsta nuo mokyklos laikų, buvo kaimynai. D. M. kai pavartoja alkoholio, būna labai agresyvus. Jo agresyvumas pasireiškia puldinėjimu ant kitų žmonių, kabinėjimusi prie žmonių be jokios priežasties, yra jį matęs mušantis su kitais asmenimis. Vakare prieš tą įvykį, buvo jį susitikęs, tada buvo išgėręs ir buvo su S. M. ir A. T.. ( 3 t., b.l.8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas miręs liudytojas E. G. parodė, kad jo name, esančiame (duomenys neskelbtini), nakvodavo E. S.. 2009-11-02, pirmadienį, apie 18 val. jis užmigo savo kambaryje, E. S. kambarys buvo tuščias. Bemiegant išgirdo stiklų dūžius. Atidarius duris, pajuto smūgį į tarpuakį. Puolantis asmuo kažką šaukė ir taikėsi vėl smogti. Jie abu susiėmė, parvirto kambaryje ant grindų. Pamatė antrą vyrą, kuris prašė puolantį asmenį nustoti muštis. Atpažino, kad tai yra jo pažįstamas, vadino „(duomenys neskelbtini)“ arba “ (duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ atitraukė puolantį asmenį ir liepė liautis mušti. Su „(duomenys neskelbtini)“ išėjo į kiemą ir kieme esančioje pavėsinėje pamatė S. M.. Jį puolęs asmuo liko namo viduje. S. M. pradėjo kaltinti dėl malkų vagystės, tai paneigus, išgirdo, kad lauke prie namo kampo šaukia E. S. ir anksčiau jį puolusio asmens šūksnius. Prašė pavėsinėje buvusiems „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M. nuraminti E. S. mušantį asmenį, mušantį E. S.. Kažkas iš jų ar abu nuėjo ir atsivedė anksčiau jį užpuolusį asmenį. Tai buvo iš matymo pažįstamas jaunuolis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jaunuolis vėl bandė prie jo „prisikabinti“, bet kiti jį nuramino. Visi jie buvo girti ir turėjo dar butelį degtinės, kurį gėrė pavėsinėje. Jam atsibodo su jais būti ir nuėjo į kambarį miegoti. Kur tuo metu buvo E. S., jis nematė. Kitą rytą kitame kambaryje, pamatė E. S. gulintį lovoje, jo rūbai buvo purvini, veidas sutinęs, pamėlynavęs. Suprato, kad E. S. sumušė jaunuolis iš (duomenys neskelbtini) gatvės. E. S. paprašė vandens, patvirtino, kad naktį jį mušė. Jis siūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet E. S. atsisakė. Visą laiką gulėjo savo lovoje, niekur nėjo, jis jam davė vandens. 2009-11-05 prieš 10 val. jis išėjo į teismą, prieš tai padavė E. S. vandens. Apie 11 val. jam sugrįžus E. S. buvo gyvas, tebegulėjo lovoje. Jis padavė jam vandens ir savo kambaryje užmigo. O atsikėlus apie 14.30 val. pamatė E. S. gulintį tarpduryje, jis buvo miręs. Apie tai iš karto pranešė policijai. Naktį iš pirmadienio į antradienį jis pats buvo nemažai išgėręs, gali tiksliai neatsiminti kiek buvo žmonių (1 t., b. l. 103-107).

Iš 2009-11-05 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo, fotonuotraukų ir schemų nustatyta, kad takelio, vedančio per sodybos kiemą, pietinėje pusėje, stovi pavėsinė, kuri pastatyta iš medinių konstrukcijų, viduje sukaltos lentos – suolai. Šalia gyvenamojo namo, prie išminto keliuko, 5 m nuo pietinės namo sienos ant žemės, po sniegu rastos prasiskverbusios trys raudonos dėmės, panašios į kraują. Pietinės namo sienos langas į vakarus nuo verandos yra išdaužtais stiklais, dalis stiklų šokių iškritę lauke, šalia sienos, didelė dalis stiklų šokių yra sukritusi į vidų, ant vidinės palangės. Šalia sienos, ties šiuo langu, išmindžiotas sniegas. Vakarinė namo verandos siena sulaužyta - išlaužtos sienos lentos, kurios yra šalia šios sienos ant žemės. Apžiūrint kambarį, kuriame rastas lavonas, matyti, kad jo ilgis -2,8 m, plotis -2,l m; ant jo šiaurinės sienos ir šalia sofos - lovos stovinčios spintos durų (58cm – 14 cm atstumu nuo grindų ) rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo purslus. Ties pietine siena rastas tuščias degtinės butelis, tarp sofos - lovos krašto ir rytinės sienos, ant žemės rastas medinis sofos-lovos porankis, ant kurio matyti pavieniai nežymūs raudonos spalvos taškeliai, panašūs į kraują. Sofa-lova yra išskleistoje padėtyje, vakarinės pusės kraštas - be porankio. Ant lovos netvarkingai sumesta patalynė, ant jos guli vyriškos lyties lavonas su matomomis smurto žymėmis. Ant kūno matyti violetinės spalvos dėmės, panašios į lavondėmes. Ant kairio šono virš juosmens didelė violetinės spalvos dėmė, aplink akis - melsvos spalvos dėmės. Viso veido plote matomi raudonos spalvos pažeidimai, nubrozdinimai, kairėje ausyje raudonos spalvos dėmės. (1 t., b. l. 11-35).

M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto 2009-12-07 išvadoje Nr. M 494/09(05) nurodyta, kad E. S. mirties priežastis - kvėpavimo veiklos sutrikimas išsivystęs po daugybinių kairiųjų šonkaulių, dešiniųjų šonkaulių lūžių, kraujo išsiliejimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, poodyje susikaupimo oro kairėje krūtinės ląstos pusėje. Mirtis įvyko 1-3 paros prieš tiriant lavoną 2009-11-06 d. Lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. E. S. nustatyti sekantys sužalojimai: dešiniųjų VIII-IX-X-to, daugybiniai kairiųjų III-IV-V-VI-VIII-IX-X-XI-XII-to šonkaulių lūžiai, paviršutinis dešinio sėdmens odos nubrozdinimas, poodines kraujosruvos dešiniame antakyje, vokuose, nosyje, kairiame skruoste, kairio vokų plyšio srityje, dešiniame žaste, dilbyje, plaštakoje, dešiniame smiliuje, kairiame žaste, kairėje alkūnės duobėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame petyje, kairėje nugaros pusėje, dešiniame sėdmenyje. Visų sužalojimų pobūdis muštinis. Paviršutinės poodinės kraujosruvos, skyrium vertinant būtų lengvai sutrikdančios sveikatą, dalis kraujosruvų, lydimų šonkaulių sužalojimų, atitiktų nesunkiai sutrikdantiems sveikatą, kairio plaučio žaizdos - sunkiai sutrikdančių sveikatą sužalojimų kategorijoms. Mirtį lėmė daugybiniai kairiųjų šonkaulių lūžiai, pažeidę kairį plautį, dėl ko susikaupė oras kairėje krūtinės ląstos poodyje, t.y. šių sužalojimų visuma. Tiksliai nustatyti suduotų smūgių skaičių negalima, nes dalis poodinių kraujosruvų susiliejančios. Atskirų poodinių kraujosruvų yra trylika, todėl galima teigti, kad smūgių suduota ne mažiau trylikos-penkiolikos, nes, kaip jau minėta, dalis kraujosruvų susiliejančios. Vertinat dalies kraujosruvų pobūdį (jos ruožų, kampų pavidalo su prašviesėjimais centrinėse dalyse), darytina prielaida, kad jos galėjo būti padarytos ir mediniu sofos-lovos porankiu, turinčiu arba cilindrinį, arba stačiakampį paviršius. Kitos kraujosruvos galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais, nes jos arba ovalios, arba susiliejančios. Po patirtų sužalojimų tam tikrą laiką, kol išsivystė kvėpavimo veiklos grėsmingas sutrikimas, asmuo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, t. y. judėti, gintis, vaikščioti. Tai iš dalies patvirtina ir didelis susikaupusio oro kiekis krūtinės ląstos poodyje, siekiantis kaklą (1 t., b. l. 39-42).

VTMT prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2010-04-12 išvadoje Nr. S 47/10(01) nurodyta, kad nuoplovose nuo sniego iš kambario, ant medinės sofos-lovos porankio yra E. S. kraujas su 99,999999999 tikimybe. Ant D. M. džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas dalinis DNR profilis, kuris gali priklausyti E. S., tačiau kategoriškai teigti negalima, nes gautas dalinis DNR profilis. Ant D. M. kairio bato rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Konkrečiai pasakyti kam priklauso, negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant D. M. dešinio bato žmogaus kraujo nerasta. Ant D. M. batų objektų, panašių į plaukus, nerasta. (1 t., b. l. 86-87).

Iš 2010-05-28 E. S. batų, drabužių apžiūros protokolo, fotonuotraukų matyti, kad batai, drabužiai yra purvini, sutepti sudžiūvusio purvo bei kraujo dėmėmis. Vienerius sportinės juodos spalvos kelnės purvinos, ant jų matyti pridžiūvęs purvas, nuo kelnių sklinda šlapimo kvapas. Kitų kelnių klešnių apačia purvina, priekinėje dešinės kelnių klešnės pusėje yra 0,6 cm skersmens rusva dėmė, panaši į kraują. Per visą marškinių apačią matyti nevienodo pasiskirstymo, gelsvos spalvos dėmė, vidinėje marškinių pusėje, ant dešinės rankoves 0,8 cm skersmens, o vidinėje marškinių apykaklės dešinėje pusėje 3,5cmx2 cm dydžio netaisyklingos formos rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ant džemperiu dešinio peties priekines pusės netaisyklingos formos sudžiūvusio purvo dėmė, ant kaklo vidinėje dešinėje pusėje ties užsegimu dėmė, panaši į sudžiūvusias seilių išskyras. Ant kito megztinio bliuzono abiejų rankogalių apačioje rusvos spalvos dėmės, panašios į seilių išskyrų ir kraujo mišinį, ant nugaros, jo apačioje 32 cm X 15,5 cm sudžiūvusio purvo dėmė. Striukė visa purvina, ryškiausios purvo dėmės matyti priekinės dalies kairėje pusėje bei nugarinės striukės dalies dešinės pusės peties, rankovės srityje, vidinė striukės pastatomos apykaklės dalis visa ištepta rusvos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. (1 t., b. l. 44-57)

Teisėjų kolegija, ištyrusi visus ikiteisminio tyrimo duomenis, išklausiusi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, jus pripažįsta įrodymais ir sugretinusi visus įrodymus tarpusavyje konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė nužudžius E. S. įrodyta.

Kaltinamasis prisipažino iš dalies, teigdamas, kad jis sudavė 4-5 smūgius rankomis ir kojomis bei sofos porankiu nukentėjusiajam į pilvo sritį ir kojas kartu su V. K. ir S. M., todėl E. S. mirė ne nuo jo vieno suduotų smūgių, tačiau tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti kiti bylos įrodymai.

Pagal teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvadą nustatyta, kad E. S. mirties priežastis - kvėpavimo veiklos sutrikimas išsivystęs po daugybinių kairiųjų šonkaulių, dešiniųjų šonkaulių lūžių, kraujo išsiliejimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, poodyje susikaupimo, oro kairėje krūtinės ląstos pusėje. E. S. mirtį lėmė daugybiniai kairiųjų šonkaulių lūžiai, pažeidę kairį plautį, dėl ko susikaupė oras krūtinės ląstos poodyje, t.y. šių sužalojimų visuma. Jam nustatyti dešiniųjų VIII-IX-X-to, daugybiniai kairiųjų III-IV-V-VI-VIII-IX-X-XI-XII-to šonkaulių lūžiai, bei kiti kūno sužalojimai( nubrozdinimai, kraujosrūvos), bet jie nesusiję su E. S. mirtimi. Išvadoje nurodoma, kad ant E. S. kūno esančių kraujosruvų pobūdis leidžia daryti prielaidą, kad jos galėjo būti padarytos ir mediniu sofos-lovos porankiu, turinčiu arba cilindrinį, arba stačiakampį paviršius. Kitos kraujosruvos galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais, nes jos arba ovalios, arba susiliejančios. Po patirtų sužalojimų tam tikrą laiką, kol išsivystė kvėpavimo veiklos grėsmingas sutrikimas, E. S. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, t. y. judėti, gintis, vaikščioti. Taigi E. S. pagridinė mirties priežastis- daugybiniai šonkaulių lūžiai, kurie pažeidė kairįjį plautį, dėl ko sutriko jo kvėpavimo veikla ir kraujo išsiliejimas kairėje krūtinplėvės ertmėje.

Kaltinamasis pripažino, kad sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam E. S., kuris tuo metu gulėjo lovoje, bei daužė jį iš fotelio išlaužtu porankiu, teigė, kad tuo metu stovėjo ties gulinčio asmens kūnu iš kairės pusės arčiau pilvo ir kojų, o S. M. stovėjo arčiau galvos. D. M. teigė, kad jis sudavė tik keletą smūgių ranka, koja ir 4 kartus sofos rankena, o kitus smūgius sudavė S. M. ir V. K., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokie kaltinamojo parodymai paneigti bylos įrodymais. Pirmiausia kreipiamas dėmesys į tai, kad E. S. galvoje, t.y. toje vietoje, šalia kurios pasak kaltinamojo stovėjo S. M., nustatyti sužalojimai, o būtent poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, vokuose, nosyje, kairiame skruoste, kairio vokų plyšio srityje nėra siejamos su jo mirtimi. Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs- vienu metu jis teigė kad mušė E. S. trise, t.y. jis, S. M. ir V. K., tačiau atsakydamas į klausimus nurodė, kad mušė tik jis ir S. M.. Liudytojas V. K. parodė, kad atėjus pas E. G. ir jam išėjus iš namo, su juo S. M. dėl dingstančių malkų šnekėjosi lauke, o namo viduje liko tik D. M., matė jį mosikuojantį rankomis, girdėjo kaip lovoje gulintis žmogus aimanavo. Liudytojas S. M. taip pat teigė, kad namo viduje lakstė tik D. M., kuris rankose turėjo pagalį ir tik jis sudavė visus smūgius nukentėjusiajam. Kadangi D. M. šiuos liudytojus nurodė, kaip asmenis, prisidėjusius prie nukentėjusiojo sumušimo dėl ko vėliau jis mirė, todėl aptariamu atveju sprendžiant apie įvykio, kurio metu buvo sumuštas E. S. aplinkybes, ypač svarbūs kitų liudytojų, kurie buvo įvykio vietoje, bet nebuvo įėję į namo dalį kur miegojo nukentėjęs - A. M., E. G. ir iš dalies A. T. parodymai.

Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaip tikslesnius, nes jie buvo duoti iš karto po įvykio. Tuomet ji patvirtino, kad V. K. ir S. M. stovėjo prie sienos, o D. M. gulinčiam ant sofos žmogui spyrė 3-5 kartus į šoną, po to su rankoje turėtu pailgu apie 50 cm daiktu gana tankiai daužė žmogų per šoną, t.y. liudytoja paneigė kaltinamojo parodymus apie tik 3-4 suduotus smūgius. Liudytoja teigė, kad taip D. M. darė ne vieną kartą, nes jis buvo išėjęs iš namo, po to vėl pasakęs, kad „eina toliau mušti ano“ nuėjo į namo vidų. Kai E. S. po to išėjo, tuomet D. M. jį už rankų atitempė prie pavėsinės, kur spardė į galvą ir į šonus, o po to užėjo į pavėsinę, tuomet į kiemą atėjo A.. Tokie šios liudytojos parodymai atitinka S. M. parodymus, kad D. M. į namą ėjo ne vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. G. parodė, kad atidarius duris pajuto smūgį į kaktą, jį puolė būtent iš matymo pažįstamas jaunuolis, t.y. D. M.. Liudytojas nurodė, kad jis su V. K. ir S. M. išėjo į kiemą, o jį puolęs asmuo ( D. M.) liko namo viduje, girdėjo kaip E. S. šaukia, jis prašė V. K. ir S. M. apraminti D. M.. Liudytojas A. T. patvirtino, kad jam atėjus D. M. buvo agresyvus. Aptariamu atveju nei vienas liudytojų nenurodė, kad be kaltinamojo kas nors kitas būtų sudavęs nukentėjusiajam E. S. smūgius gulint lovoje ar vėliau jam išėjus į lauką. Kaltinamasis pripažino, kad suduodamas smūgius jis prie gulinčio lovoje E. S. stovėjo iš kairės pusės arčiau jo pilvo ir kojų, t.y. būtent toje vietoje, kur ir nustatyti daugybiniai kairiųjų III-IV-V-VI-VIII-IX-X-XI-XII-to šonkaulių lūžiai, kurie kartu su dešiniųjų VIII-IX-X-to šonkaulių lūžių visuma, pažeidė kairį plautį, dėl ko susikaupė oras krūtinės ląstos poodyje, kas vėliau sukėlė E. S. mirtį. D. M. pripažino, kad jis vienintelis E. S. mušė sofos porankiu, o Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada patvirtina, kad ant medinės sofos-lovos porankio yra E. S. kraujas su 99,999999999 tikimybe, o teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad pagal kraujosruvų pobūdį (jos ruožų, kampų pavidalo su prašviesėjimais centrinėse dalyse) galima prielaida, kad jos galėjo būti padarytos ir mediniu sofos-lovos porankiu, turinčiu arba cilindrinį, arba stačiakampį paviršius. Liudytojų A. M., E. G. parodymais nustatyta, kad E. S. po D. M. suduotų smūgių gulint lovoje buvo išėjęs į lauką, kur kaltinamasis jį pasivijęs tempė kieme ir ten vėl sudavė smūgius rankomis bei spardė. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus atmeta kaltinamojo teiginius, kad be jo nukentėjusiajam mirtį sukėlusius smūgius sudavė dar ir kiti asmenys. Liudytojų parodymus, kad vienintelis D. M. mušė E. S. patvirtina ne tik liudytojų parodymai ir specialistų išvados, bet ir ant D. M. džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas su daliniui DNR profiliui, kuris gali priklausyti E. S..

Byloje nustatyta, kad E. S. D. M. smūgius sudavė laikotarpyje 2009-11-02 nuo 20.00 val. iki 22.00, o E. G. apie nukentėjusiojo mirtį pranešė tik 2009-11-05 14.30 val. Liudytojas E. G. parodė, kad E. S. visą laiką gulėjo lovoje ir niekur nebuvo išėjęs, jis tik prašė atsigerti, dar 2009-11-05 iš ryto jį matė gyvą, o po pietų jau rado sukniubusį ant grindų. Liudytojas V. K., kuris kitą rytą po sumušimo buvo užėjęs pas E. G., matė gulintį lovoje kruviną E. S., siūlė E. G. kviesti pagalbą. Aptariamu atveju tokia E. S. būsena, kai po smūgių jis mirė po daugiau kaip dviejų parų neprieštarauja specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad po patirtų sužalojimų tam tikrą laiką, kol išsivystė kvėpavimo veiklos grėsmingas sutrikimas, E. S. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, t. y. judėti, gintis, vaikščioti, ką iš dalies patvirtina ir didelis susikaupusio oro kiekis krūtinės ląstos poodyje, siekiantis kaklą. Byloje nenustatyta, kad nuo E. S. sumušimo 2009-11-02 apie 22 val. iki jo mirties, be D. M. pas jį būtų lankęsi kiti asmenys galėję jį sužaloti, todėl kolegija sprendžia, kad visų šių aptartų įrodymų visuma D. M. kaltė nužudžius E. S. yra pilnai įrodyta.

Sprendžiant apie D. M. tyčios turinį kolegija atsižvelgia į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes- nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–423/2006, 2K–366/2011, 2K–316–699/2015 ir kt.). Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija sprendžia jog kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t.y. tyčia, elgdamasis visiškai neadekvačiai ir be jokios priežasties vartojo smurtą prieš lovoje gulinį E. S., jam suduodamas ne mažiau 13-15 smūgių į įvairias kūno vietas, rankomis, kojomis ir mediniu sofos porankiu daugiausia į pilvo sritį, todėl D. M. negalėjo nesuvokti, kad tokie tyčiniai ir smurtiniai veiksmai neabejotinai kelia pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Smurtinius veiksmus bei smūgius į pilvo sritį D. M. atliko ne per vieną kartą, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 13 smūgių, todėl jis suvokė, kad toks smūgių skaičius, jų sudavimo vieta ir pasirinktas įrankis yra pavojingi ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei ir, net jeigu nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau pasirinkdamas pavojingą gyvybei veikimo būdą, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, todėl nustatoma, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.

D. M. buvo kaltintas, kad ilgu mušimu ir daugybinių kūno sužalojimų padarymu sukėlė nukentėjusiajam dideles fizines kančias, t.y. tyčia itin žiauriai nužudė E. S.. Jis gyvybei pavojingus smūgius sudavė į krūtinę ir pilvo sritį, smūgiai suduoti rankomis, kojomis ir sofos porankiu, buvo suduota 13-15 smūgių, o nukentėjęs mirė nuo smūgių visumos po dviejų su puse paros.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–252/2011, 2K–253/2011, 2K–14/2012, 2K–235–222/2016). Taip pat pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto kvalifikuojančio požymio – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – turinys baudžiamajame įstatyme nėra atskleistas, kaip ir kitų požymių aiškinimas, jis pateikiamas teismų praktikoje. Pripažįstant nužudymą padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobūdį, norėjo ar sąmoningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017).

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos įrodymus sprendžia, kad jų nepakanka E. S. nužudymą kvalifikuoti kaip įvykdytą itin žiauriu būdu, t.y. ilgu mušimu ir daugybinių kūno sužalojimų padarymu sukeliant nukentėjusiajam dideles fizines kančias. Liudytojas V. K. patvirtino, kad mušamas nukentėjęs dejavo, tačiau kitą rytą jam atėjus pas E. G., E. S. tik prašė vandens ir gulėjo susirietęs lovoje, pasiūlius kviesti pagalbą, jos atsisakė. Sprendžiant ar nužudymas padarytas itin žiauriai, nagrinėjamu atveju vertintina ne tik smūgių skaičius, bet ir kitos veikos aplinkybės, smūgiai buvo suduoti- rankomis, kojomis ir sofos porankiu, nukentėjęs buvo mušamas tik į krūtinės- pilvo sritį, kas teisėjų kolegijos vertinimu nerodo D. M. kryptingo, žiauraus elgesio siekiant nužudyti nukentėjusįjį ar sukelti jam dideles kančias. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis savo veiksmus būtų planavęs iš anksto, tam ruošęs atitinkamus įrankius, kad jis būtų svarstęs nužudymo būdą, o sofos porankis buvo pasirinktas atsitiktinai įvykio vietoje. D. M. E. S. namuose taip pat atsirado atsitiktinai, ten atėjo kartu su V. K., S. M. ir A. M., kurie dėl dingstančių malkų norėjo pasikalbėti su E. G., pas kurį tuo metu gyveno E. S., toje vietoje atsirado atsitiktinai atėjęs su kompanija pažįstamų asmenų, t.y. jis veikė spontaniškai, be išankstinio pasiruošimo ir be išankstinio tikslo ir motyvo. Nusikaltimo padarymo metu D. M. buvo tik 16 metų, 2010-04-07 teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad jo raida, socialiniai įgūdžiai ir psichologinė būsena nuo vaikystės buvo sudėtinga, todėl jis VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės vaiko raidos centre 2006-09-25-2006-10-19 gydytas dėl mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo, aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, nestabilios emocinės būsenos, pykčio priepuolių, kurių metu šaukia ir mušasi. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius, smurtavimo pobūdis ir trukmė, D. M. veiksmų intensyvumas, jo asmeninės savybės nesiekia kvalifikuoto – kankinant ar kitaip itin žiauriai – nužudymo požymių, todėl kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į 129 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. M. 2009 m. lapkričio 2 d. vakare, laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 22.00 val., tiksliai nenustatyta valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) pažymėtame gyvenamajame name bei šio namo kieme, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis, kojomis, mediniu sofos-lovos porankiu bei nenustatytu, panašiu į pagalį, daiktu E. S. sudavė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau trylikos-penkiolikos smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas dešiniųjų VIlI-lX-X-to ir daugybinius kairiųjų III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-XI-XII-to šonkaulių lūžius, paviršutinį dešinio sėdmens odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, vokuose, nosyje, kairiame skruoste, kairio vokų plyšio srityje, dešiniame žaste, dilbyje, plaštakoje, dešiniame smiliuje, kairiame žaste, kairėje alkūnės duobėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame petyje, kairėje nugaros pusėje, dešiniame sėdmenyje, dėl ko po daugybinių kairiųjų šonkaulių lūžių, pažeidusių kairį plautį, ir oro susikaupimo poodyje kairėje krūtinės ląstos pusėje bei kraujo išsiliejimo kairėje krūtinplėvės ertmėje išsivysčius kvėpavimo veiklos sutrikimui nukentėjusysis E. S. 2009 m. lapkričio 5 d., laikotarpyje nuo 11.00 val. Iki 14.30 val. mirė, t.y. nužudė E. S..

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 straipsniuose.

Kaltinamasis kaltu pripažino iš dalies, t.y. pripažino dalį tik suduotų smūgių, tačiau nepripažino, kad nuo tų smūgių E. S. galėjo mirti, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, toks apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

D. M. padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nukentėjusiojo E. S. mirtį. Kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba laikinus darbus pas ūkininkus.

Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro 2009-11-19 pažymoje nurodyta, kad D. M. registruotas psichoneurologinėje įskaitoje, dėl mišraus elgesio ir emocijų sutrikimao, mišraus mokymosi sugebėjimų sutrikimo (2 t., b.l. 52). 2010 m. balandžio 7 - balandžio 20 d.VTPT prie LR SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-20 nurodyta, kad jis šiuo metu serga laikinu psichikos sutrikimu sunkiu depresijos epizodu (F 32.2), jo veiksmai yra neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas, jam reikalingas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje sustiprintomis sąlygomis iki pasveikimo. Į ekspertams užduotus klausimus bus galima atsakyti tik po tiriamojo stacionarinio gydymo, praėjus laikino „pobūdžio psichikos sutrikimui – sunkiam depresijos epizodui. Dėl psichikos būsenos šiuo metu D. M. negali būti apklausiamas ir dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime, jis negali dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdyje. D. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo (2 t., b. l. b. 69-73).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2022 m. balandžio 20 – gegužės 11 d. ekspertizės akte Nr. 75U-I-31/2022 nustatyta, kad nusikalstamos veikos metu, t. y. 2009 m. lapkričio 2 d., D. M. konstatuojamas socializuotas elgesio sutrikimas ir psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Objektyvių duomenų, kad šios veikos padarymo metu D. M. būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Nusikalstamos veikos metu D. M. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu D. M. konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, netrukdantis jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis gali dalyvauti teisiamajame posėdyje ir duoti parodymus (3 t., b. l. b. 88-96). Pagal šias ekspertų išvadas teisėjų kolegijai nėra abejonių dėl D. M. pakaltinamumo veikos padarymo metu, o jam nustatyti psichikos sutrikimai netrukdė suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.

D. M. 2009-11-05 laikinai sulaikytas, vadovaujantis LR BPK 140 str. (2 t., b. l. 1), 2009-11-07 Pasvalio r. apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams nuo 2009-11-07 iki 2010-02-17, suėmimas pratęstas dar 3 mėnesiams iki 2010-05-17 tačiau terminui nepasibaigus, 2010-04-26 Pasvalio r. apylinkės teismo nutartimi jis atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą gydymui ir perkeltas į VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrijos ligoninę (2 t., b. l. 7-8, 14-15, 85-86, 95-96). Jam priverčiamoji medicinos priemonė -gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto, griežto ir bendro stebėjimo sąlygomis tęstas viso jo buvimo gydymo įstaigoje metu nuo 2010-05-03 paskutinį kartą 2022-03-25 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi (3 t, b.l.49-75, 4 t. t., b. l. 47-64). D. M. VšĮ Respublikinėje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2010-05-03 iki 2022-06-22 d., viso 12 metų, 1 mėnesį ir 19 dienų, nes gavus naują išvadą dėl jo psichikos būklės Panevėžio apygardos teismo nutartimi jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė-stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje panaikinta ir jis nedelsiant paleistas ir gydymo įstaigos ( 2 t, b.l.88, 3 t, b.l.102-103)

Teismas, įvertinęs šiuos duomenis bei tai, kad įstatymas už D. M. įvykdytą nusikalstamą veiką nenumato alternatyvių bausmių tik laisvės atėmimą, o sąlygų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę nenustatyta, sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 90 straipsniu, reglamentuojančiu laisvės atėmimo bausmės skyrimą nepilnamečiam asmeniui skirtina laisvės atėmimo bausmė ( aktuali BK redakcija 2009-07-23) jos dydį nustatant didesnį nei minimumas, t.y. 8 metams. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas D. M. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime ( 2 t, bl.1, 7-8,14-15) ir visas laikas išbūtas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kai jam buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės nuo 2010-05-03 iki 2022-06-22 bei laikyti, kad D. M. yra atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.

D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Civilinio ieškinio ir kitų procesinių klausimų išsprendimas

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis G. S. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo (4 t, b.l.16 ; 3 t., b. l. 20-29). Teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad turtinė žala sudaro 5000 Eur, t.y. brolio E. S. laidojimo išlaidos, advokato išlaidos bei atvykimo iš užsienio išlaidos. Neturtinę žalą E. S. įvertino 10 000 Eur.

Iš civilinio ieškinio ir pridėtų dokumentų matyti tokios E. S. laidojimo išlaidos: 205 Lt katafalkas, 210 Lt gėlės ir dokumentų sutvarkymas, 1611 Lt laidojimo firmos paslaugos, 400 Lt duobkasio paslaugos, automobilio kuro ir eksploatacijos išlaidos 35 Lt, 43,87 Lt ir 86,88 Lt. Kelionės bilietai iš Jungtinės Karalystės, išlaidos paminklui ir negautos darbo pajamos jokiais dokumentais nepagrįsti. Nukentėjusiojo turtinės žalos civilinis ieškinys dalyje, kuri patvirtinta dokumentais yra pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo D. M. veiksmais. Pripažįstama, jog iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiajam G. S. turi būti priteista 750, 62 Eur ( 2591,74 Lt : 3,4528 ), t.y. E. S. laidojimo išlaidos. Ieškinio dalis dėl kelionės bilietų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą bei nesumokėtas darbo užmokestis, išlaidos paminklo pastatymui yra nepriteisiamos, nes nėra pagrįstos dokumentais, patvirtinančiais tokias civilinio ieškovo patirtas išlaidas.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 straipsniu atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į : 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Neturtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusysis G. S. grindė tuo, kad su broliu E. S. palaikė artimus ryšius, nes tai buvo vienintelis jo brolis ir artimas šeimos narys. Nurodė, kad brolis kartais net po pusę metų pas jį gyvendavo namuose, G. S. rėmė brolį, nes jis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, gyveno benamio gyvenimą. Iki įvykio nukentėjęs 3 metus gyveno Jungtinėje Karalystėje ir su broliu bendraudavo atostogų metu. Sužinojęs, kad E. S. nužudytas, buvo dvasiškai sukrėstas, labai išgyveno.

Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo D. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam G. S. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis yra nužudytojo brolis ir nužudymas negalėjo jo nesukrėsti, t. y. pripažįstama, jog jis patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimu sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos nustatymo nukentėjusiajam G. S., teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo santykius su E. S. iki jo mirties, t.y. tai, kad nukentėjęs G. S. iki įvykio 3 metus gyveno Jungtinėje Karalystėje ir su broliu bendraudavo tik epizodiškai atostogų metu. Vertinant nukentėjusiojo G. S. parodymus apie santykius su mirusiuoju E. S., daroma išvada, jog santykiai tarp brolių nebuvo nuolatiniai, kadangi paskutinius metu jie gyveno nutolę vienas nuo kito, tačiau G. S. tai buvo vienintelis brolis, todėl jis buvo priverstas grįžti iš užsienio ir organizuoti brolio laidotuves. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo D. M. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo materialinę padėtį – kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, ilgą laiką buvo gydomas, šiuo metu pragyvena iš trumpalaikių darbų. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo G. S. neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo G. S. 5 000 Eur.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti -D. M. džinsinės kelnės, megztinis, juodos spalvos striukė, juodos spalvos medžiaginė kepurė, 44 dydžio rudos spalvos bateliai ir mobiliojo ryšio telefonas NOKIA7360 su SIM kortele, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2022-07-19 kvitą B Nr. 0010293 (4 t., b. l. 23-24, 25) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini D. M..

Nukentėjusiojo E. S. juodos spalvos žieminiai batai, 2 poros kojinių, juodos spalvos sportinės kelnės „Mystify, mėlynos spalvos kelnės, šviesiai pilkos spalvos vyriški marškiniai, juodos spalvos džemperis „Angelo“, juodos spalvos megztinis, tamsiai pilkos spalvos striukė „Alpine“, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2022-07-19 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 26-27, 28), Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas sofos-lovos porankis, biologiniai dėmių pavyzdžiai, 4 nuorūkos, įtariamojo D. M. rankų nagų su panagių turiniu pavyzdžiai, seilių DNR pavyzdžiai, E. S. plaukų pavyzdžiai, liudytojo E. G. seilių DNR pavyzdžiai, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2022-07-19 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 29-30, 31).nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Proceso išlaidas sudaro nukentėjusiojo G. S. išlaidos už advokato pagalbą ikiteisminio tyrimo metu 1000 Lt , t.y. 289,62 Eur ( 2 t., b.l.22). Advokatė nukentėjusįjį atstovavo teisme, paruošė civilinį ieškinį, tokios išlaidos pripažįstamos proporcingomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu pagal baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2009-11-05 iki 2009-11-07 ( dvi paros), laiką nuo kardomosios priemonės suėmimo skyrimo 2009-11-07 iki jam buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės- stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, t.y. nuo 2010-05-03 iki 2022-06-22 ir laikyti, kad D. M. jam skirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. M. nukentėjusiajam G. S. 750,62 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt Eur, 62 cnt) turtinę ir 5000 Eur ( penkis tūkstančius Eur) neturtinę žalą.

Priteisti iš D. M. G. S. 289,62 Eur advokato atstovavimo išlaidas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai- D. M. rūbus ir avalynę, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA7360 su SIM kortele grąžinti D. M..

Nukentėjusiojo E. S. rūbus, įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą sofos-lovos porankį, biologinius dėmių pavyzdžius, 4 nuorūkas, įtariamojo D. M. rankų nagų su panagių turiniu pavyzdžius, seilių DNR pavyzdžius, E. S. plaukų pavyzdžius, liudytojo E. G. seilių DNR pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai Donatas JatužisJolanta RaščiuvienėDaina Vaidachavičienė