Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

5. Nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. M. sužalojimo peiliu 2019 m. gegužės 20 d., teigiama, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. M. peiliu sužalojo būtent apeliantas M. B..

6.1. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-4-511/2020, 2K-69-648/2021 ir kt.).

6.2. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

6.3. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistojo M. B. kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, taip nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir M. B. kaltei konstatuoti.

6.4. Nors epizode dėl A. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo nusikalstamos veikos aplinkybės daugiausia grindžiamos netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, bet, priešingai nei teigiama skunde, tai nelaikytina prielaidomis, kadangi visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią teismo išvadas dėl šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybių. Pats A. M. nebuvo apklaustas apie jo sužalojimo 2019 m. gegužės 20 d. vakare aplinkybes, sužalojimo įrankis nebuvo rastas, nukentėjusiojo sužalojimo faktas nebuvo užfiksuotas vaizdo kameromis, nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų tiesiogiai A. M. sužalojimo nematė. Tačiau nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-226-976/2020 ir kt.).

6.5. Atskirai pasisakytina dėl apeliacinio skundo teiginių, jog apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje M. B. atžvilgiu buvo grindžiamas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neapklaustų liudytojų R. Bi. ir K. Bi. parodymais. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimo motyvų, skundžiamame nuosprendyje padaryta rašymo apsirikimo klaida ir byloje apklaustas liudytojas K. B. skundžiamo nuosprendžio 7 lape du kartus buvo įvardintas R. Bi. ir K. Bi.. Šis rašymo apsirikimas esminės reikšmės nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

7. Specialisto išvadoje Nr. G1831/2019(02) nustatyta, kad A. M. padarytos keturios kairės šlaunies ir kairio kelio išorinės dalies durtinės žaizdos, padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 148-149). Byloje iš esmės nėra ginčo, kad A. M. peiliu buvo sužalotas 2019 m. gegužės 20 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijos kieme. Apie tai galima spręsti iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijoje užfiksuotų kraujo dėmių (t. 1, b. l. 71). Be to, to neneigia ir pats nuteistasis M. B., nuosekliai tvirtinęs, jog kartu su A. M. tą vakarą gėrė alų gimnazijos teritorijoje, kur vėliau A. M. ir buvo sužalotas.

8. Nors apeliantas nepripažįsta savo kaltės dėl A. M. sužalojimo, bet M. B. parodymus paneigia ir nuteistojo kaltę patvirtina liudytojų G. K., K. B., L. P., R. P., I. A., S. K., G. G., L. R. parodymai, iš dalies paties M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nuteistojo telefoninių pokalbių garso įrašai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

9. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme skundo autorius kategoriškai neigė peiliu dūręs A. M. į koją. M. B. dėl 2019 m. gegužės 20 d. įvykių paaiškino, kad visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus kartu su G. K., K. B., A. M., paskui liko girtauti dviese su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) gimnazijos kieme. Nuteistasis teigė, kad tą dieną A. M. apie savo vaikystę nieko nepasakojo, tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo jokių konfliktų. Kaip nurodė M. B., begirtaujant jis nuėjo į krūmus nusišlapinti, o grįžęs pamatė, jog A. M. koja kraujuoja, tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

10. Tačiau M. B. pozicija dėl nukentėjusiojo A. M. sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuosekli. 2019 m. liepos 2 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno kaip įtariamasis apeliantas M. B. nurodė, kad savo kaltę dėl A. M. sužalojimo 2019 m. gegužės 20 d. pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (t. 4, b. l. 129-130). Įtariamojo apklausos metu skundo autorius parodė, kad nukentėjusįjį pažinojo apie du mėnesius, susipažino bendroje draugų kompanijoje vartojant alkoholinius gėrimus. 2019 m. gegužės 20 d. su A. M., kartu su kitais pažįstamais asmenimis, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, begirtaujant nukentėjusysis papasakojo apie savo vaikystę, kad jam patinka vyrai, M. B. dėl to supyko ant A. M.. Vėliau vakare liko girtauti tik jis (M. B.) ir A. M., apie 19.30 val. jie nusipirko alaus ir nuėjo gerti prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Kaip nurodė apeliantas, jis paklausė A. M., ar šiam tikrai patinka vyrai, o išgirdęs teigiamą atsakymą, nežino kaip, bet jo rankose atsirado peilis. Anot M. B., jis pats peilio neturėjo, šį įrankį jam į rankas padavė A. M.. Nuteistasis M. B. pripažino, kad ne mažiau kaip du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į koją, po to peilį išmetė į šalia esančius krūmus, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykusiems medikams ir policijos pareigūnams melavo, kad A. M. sužalojo jaunuolių kompanija, nes buvo išsigandęs dėl atsakomybės. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu savo paties prašymu 2019 m. lapkričio 18 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. B. parodymus pakeitė, kaltės dėl A. M. sužalojimo 2019 m. gegužės 20 d. nepripažino ir nurodė iš esmės analogišką įvykių versiją kaip ir anksčiau išdėstytuose parodymuose, duotuose pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 170-172).

11. Aiškindamas parodymų pakeitimo priežastis apeliantas M. B. tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino dėl policijos pareigūnų naudoto fizinio ir psichologinio smurto. Skundo autoriaus teigimu, atvežus į policijos komisariatą, kabinete jis buvo visą naktį mušamas, jam buvo liepiama prisipažinti, paskui išvežtas į tardymo izoliatorių, iš kur kitą dieną atvežtas apklausai pas tyrėją, apklausos metu policijos pareigūnė daužė per ausį, liepė pasirašyti apklausos protokolą, protokole užfiksuotų parodymų jis nedavė, viskas buvo surašyta pagal G. K. parodymus, taip pat psichologinį spaudimą patyrė papildomos apklausos metu.

11.1. Savo teiginius apie patirtą fizinį smurtą skundo autorius grindžia po 2019 m. birželio 21 d. atliktos apžiūros surašyta specialisto išvada Nr. G1553/2019(02), kurioje konstatuota, kad M. B. nustatytos besirezorbuojančios smulkios poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje, pilve, kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais smūgiais (poveikiais) kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu (t. 4, b. l. 117). Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, užduotis specialistui dėl M. B. sužalojimų nustatymo buvo paskirta ne pagal gautą nuteistojo skundą dėl sulaikymo metu patirto fizinio smurto, o siekiant nustatyti, ar A. M. nužudymo metu M. B. buvo padaryti kokie nors sužalojimai (t. 4, b. l. 114). Skundą dėl neva patirtų sužalojimų sulaikymo metu M. B. surašė tik 2019 m. liepos 22 d. (t. 6, b. l. 3-4), bet pagal nuteistojo paduotą skundą atlikus aplinkybių patikrinimą, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų (t. 6, b. l. 11-13). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvadoje šonkaulių lanko aukštyje, dešinėje pusėje, vidurinėje pažastinėje linijoje, kairės mentės, juosmens kairės pusės ir krūtinės bei pilvo kairės pusės priekinėse srityse esančios kraujosruvos aprašytos kaip melsvai gelsvos ir neryškios, dėl to specialisto išvadoje konstatuota, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti 3-5 paros iki apžiūros, t. y. anksčiau nei užduotyje specialistui nurodytas A. M. nužudymo laikas – 2019 m. birželio 18 d., 19.40 val. Taigi, pagal specialisto išvadą, M. B. sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik iki jo sulaikymo, bet ir iki A. M. nužudymo.

11.2. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad M. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų iš tikrųjų nedavė, o jie buvo surašyti tyrėjos, apeliantas apklausos protokolą tik pasirašė. Tiek 2019 m. liepos 2 d. apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti M. B. parodymai apie 2019 m. gegužės 20 d. įvykius, tiek 2019 m. birželio 19 d. apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti skundo autoriaus M. B. parodymai apie 2019 m. birželio 18 d. įvykius, yra pasirašyti paties nuteistojo, padarytas prierašas, jog M. B. apklausos protokolą perskaitė, parodymai surašyti teisingai. Be to, abiejose apklausose dalyvavo skundo autorių ginti paskirtos advokatės, jos apklausos protokolus taip pat pasirašė, pastabų apklausos atlikimo tvarkai ir eigai neturėjo. Taigi, nei nuteistasis, nei jo gynėjos apklausų metu ar iš karto po apklausų jokių pretenzijų dėl galimai neteisėto pareigūnų elgesio ar netinkamai užfiksuotų parodymų nereiškė. Kita vertus, apklausiamas kaip įtariamasis M. B. dėl A. M. sužalojimo buvo 2019 m. liepos 2 d., kai G. K. parodymus apie A. M. sužalojimą davė daug vėliau – tik papildomos apklausos metu 2019 m. lapkričio 12 d., o per pirminę apklausą 2019 m. birželio 19 d. nurodė tik aplinkybes, susijusias su A. M. nužudymu. Todėl 2019 m. liepos 2 d. M. B. parodymai objektyviai negalėjo būti surašyti pagal liudytojo G. K. parodymus, nes tuo metu šis liudytojas dėl A. M. sužalojimo aplinkybių dar nebuvo apklaustas.

11.3. Nors nuteistasis tvirtina, kad gynėja iš tikrųjų apklausoje nedalyvavo, o tik atėjo apklausai baigiantis ir pasirašė protokolą, bet jokių skundų dėl netinkamo jo interesų gynimo ikiteisminio tyrimo metu M. B. nepateikė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistąjį M. B. 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. liepos 2 d. gynė skirtingos advokatės, prieš kiekvieną apklausą yra surašyti tyrėjos nutarimai paskirti M. B. gynėją, kuriuos gynėjos yra pasirašiusios, todėl nėra pagrindo abejoti dėl netinkamai įgyvendintos M. B. teisės į gynybą.

12. Atkreiptinas dėmesys į nuteistojo M. B. nenuoseklumą ne tik duodant parodymus, bet ir pasakojant apie įvykį kitiems asmenims. 2019 m. gegužės 20 d. skambindamas bendruoju pagalbos telefonu ir kviesdamas pagalbą A. M., nuteistasis nurodė prieštaringas įvykio aplinkybes, pirma teigė, kad nežino, kas atsitiko A. M. („Kažkas atsitiko jam, aš nežinau“ „nežinau kaip kas kur“), paskui jau tvirtino, kad „pacukai, t. y. jaunuoliai, užpuolė“ „prieš kažkur 45 minutes“ (t. 1, b. l. 175-179). Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai G. G. ir L. R. parodė, kad jiems atvykus, nukentėjusysis A. M. jau buvo greitosios pagalbos automobilyje, M. B. stovėjo greta, pats A. M. apie jo sužalojimo aplinkybes nieko nepaaiškino, tuo tarpu M. B. nurodė, kad kartu su nukentėjusiuoju gėrė alų, kai trumpam nuėjo į krūmus atlikti gamtinių reikalų ir grįžęs rado A. M. sužalotą. Kaip nurodė minėti liudytojai, M. B. teigė, jog A. M. jam neva pasakojo, kad jį sužalojo trys nepažįstami jaunuoliai. Liudytoja L. R. atkreipė dėmesį į tai, kad skundo autorius vis skirtingai aiškino savo išėjimo iš įvykio vietos aplinkybes, tai teigė nuėjęs į krūmus gamtinių reikalų atlikti, tai iki parduotuvės, kad jo nebuvo apie valandą. M. B. pasimetimą ir nenuoseklumą liudytojai akcentavo ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, kad M. B. vis keitė, tikslino įvykio versijas iš pradžių sakė, kad jis nuėjo į krūmus atlikti gamtinių reikalų, nebuvo 15-20 minučių, bet paklausus, ką tiek laiko veikė (krūmuose), jau teigė, kad buvo nuėjęs iki parduotuvės ir tik tada grįžo (t. 1, b. l. 113-114, 116-117). Ikiteisminio tyrimo metu surengtos akistatos tarp apelianto ir G. K. metu M. B. nurodė, kad nuėjęs į krūmus atlikti gamtinių reikalų užtruko apie 10 minučių (t. 5, b. l. 3-6).

13. Kadangi nuteistojo M. B. parodymai apie A. M. sužalojimo aplinkybes yra nenuoseklūs, keliantys abejonių jų tikrumu, nustatant tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes esminę reikšmę turi kiti byloje surinkti (nekeliantys abejonių) įrodymai.

13.1. Liudytojas G. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2019 m. gegužės 19 d. visą dieną kartu su M. B., A. M. vartojo alkoholinius gėrimus, begirtaujant nukentėjusysis pasipasakojo, kad jį vaikystėje išprievartavo, tada nuteistasis M. B. supyko, jog A. M. yra ne tos pakraipos, tarp jų kilo konfliktas, bet paskui M. B. apsiramino ir elgėsi normaliai. Liudytojas paaiškino, kad vėliau nuėjo namo ir skundo autorius su A. M. liko vartoti alkoholinius gėrimus dviese, bet tą pačią dieną, vėlai vakare, dar buvo susitikęs su M. B., kuris pasakė, jog gimnazijos teritorijoje A. M. buvo užpultas ir subadytas. Liudytojo G. K. teigimu, kitą dieną jis kartu su M. B. ir K. B. važiavo aplankyti A. M. į ligoninę. Šis liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad ligoninėje nukentėjusysis, pamatęs M. B., išsigando, o vėliau vis bandydavo išvengti susitikimų su nuteistuoju, prašydavo ateiti be M. B.. Kaip parodė G. K., nors iš pradžių A. M. sakė, kad nematė, kas jį sužalojo, jog buvo užpultas iš nugaros, bet po kiek laiko vis užsimindavo, kad tai padarė M. B., net parašė žinutę į telefoną, jog jį subadė „M.“, tarpusavio pokalbių metu iš skundo autoriaus M. B. taip pat buvo galima suprasti, kad būtent jis sužalojo A. M.. Anot G. K., dėl subadytos kojos nukentėjusysis vis papriekaištaudavo M. B., nes nebegalėjo dirbti, neteko pajamų, A. M. žadėjo išvažiuoti pas savo giminaičius, todėl G. K. patarė M. B. duoti pinigų nukentėjusiajam, bet apeliantas pinigų neturėjo, nors ir žadėjo, kad su A. M. išspręs reikalus. Be to, išėjęs iš ligoninės nukentėjusysis A. M. vengė policijos pareigūnų, nes nenorėjo duoti parodymų apie sužalojimo aplinkybes.

13.2. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo G. K. parodymai yra nuoseklūs. G. K. dar per pirminę apklausą 2019 m. birželio 19 d. užsiminė apie tai, kad A. M. priekaištaudavo M. B., jog šis jam subadė koją (t. 2, b. l. 73-75). Dėl nukentėjusiojo A. M. sužalojimo apklausiamas papildomai 2019 m. lapkričio 12 d. G. K. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir pirmosios instancijos teisme (t. 2, 77-80).

13.3. Liudytoju apklaustas ir byloje nagrinėjamų įvykių metu dažnai kartu su A. M., M. B., G. K. alkoholinius gėrimus vartodavęs K. B. paaiškino, kad apie A. M. sužalojimą sužinojo kitą dieną bei kartu su G. K. ir M. B. važiavo į ligoninę lankyti nukentėjusiojo. Liudytojo parodymai paneigia M. B. teiginius, jog G. K. nevažiavo kartu su jais lankyti A. M., taip pat kad nukentėjusysis buvo išėjęs iš ligoninės į lauką. K. B. nurodė ir tai, kad atėjus į palatą, jam pasirodė, jog A. M. bijo M. B.. Teisiamajame posėdyje šis liudytojas patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog vieno bendro alkoholinių gėrimų vartojimo metu G. K. paklausė M. B., kodėl šis subadė A. M. koją, apeliantas nepaneigė tai padaręs (t. 2, b. l. 22-24).

13.7. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus G. K. naudotą mobilaus ryšio telefoną, rasta 2019 m. birželio 14 d., 20.13 val., A. M. parašyta žinutė „mane subade M.“ (t. 2, b. l. 133). Liudytojas G. K. paaiškino, kad A. M. kreipdavosi į M. B. būtent trumpiniu „M.“. Nukentėjusiojo parašyta žinutė atitinka aptartus liudytojų parodymus, jog išgertuvių metu A. M. vis dažniau priekaištaudavo M. B. dėl sužalotos kojos. Nuteistojo teiginiai, kad minimą žinutę parašė ne A. M., bet tariamai pats G. K., pasinaudojęs nukentėjusiojo telefonu, yra nepagrįsti. Skunde akcentuojama tai, kad neva A. M. mobilaus ryšio telefono numeris po 2019 m. gegužės 6 d. buvo naudotas trumpai ir tik dvi dienas – 2019 m. birželio 14 ir 18 d., bei bendraujant tik su G. K. naudotu mobilaus ryšio telefono numeriu. Tokie apeliacinio skundo argumentai grindžiami tyrėjo G. M. 2019 m. lapkričio 26 d. tarnybiniu pranešimu, bet šiame tarnybiniame pranešime analizuojami A. M. naudoto mobilaus ryšio telefono numerio kontaktai vien su G. K. naudotu mobilaus ryšio telefono numeriu (t. 3, b. l. 162-163). Visgi, susipažinus su į kompaktinį diską įrašyta visa A. M. naudoto mobilaus ryšio telefono numerio išklotine laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 18 d. matyti, kad A. M. ir nuo 2019 m. birželio 6 d. iki pat nužudymo pakankamai intensyviai naudojosi mobilaus ryšio telefonu (pavyzdžiui, birželio 7-11, 13-14 dienomis fiksuota daugiau nei po 10 telekomunikacinių įvykių kiekvieną dieną), be to, kontaktuodavo ne tik su G. K. naudotu telefono numeriu. Todėl nėra pagrindo abejoti aptariamos A. M. žinutės G. K. parašymo aplinkybėmis bei žinutėje nurodytos informacijos teisingumu.

13.8. Be to, klausantis M. B. močiutės J. J. B. telefoninių pokalbių, užfiksuotas 2019 m. liepos 15 d. pokalbis su M. B., kurio metu jie kalbasi apie „pirmąją bylą“, t. y. A. M. sužalojimą, M. B. pokalbio metu pasakoja, kad šioje byloje „nieko nėra“, t. y. nėra įrodymų, nėra parašyto pareiškimo, aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad nieko nepadarė, tik peiliu įdūrė į ranką, pats A. M. padavė peilį (t. 3, b. l. 191-192). Pastaroji pokalbio metu nurodyta aplinkybė atitinka būtent ikiteisminio tyrimo metu per 2019 m. liepos 2 d. apklausą duotus M. B. parodymus, kuriuose skundo autorius pripažino savo kaltę dėl A. M. sužalojimo. Pažymėtina, kad pokalbio metu M. B. akcentuoja ne tai, kad ne jis sužalojo A. M., bet kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

13.9. Liudytojas R. P. parodė, kad nors A. M. naktį ir buvo paguldytas į tą pačią ligoninės palatą kartu su liudytoju, bet jis (R. P.) kitą dieną apie 11 valandą iš ligoninės buvo išleistas, todėl negalėjo nurodyti, ar kas nors ligoninėje A. M. lankė, bet iki tol pas nukentėjusįjį niekas nebuvo atėjęs, tik girdėjo kaip A. M. kalbėjosi telefonu. Nors apklausiamas teisme R. P. negalėjo atsiminti nukentėjusiojo pokalbio telefonu detalių, bet patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, kaip suprato, A. M. buvo sužalotas pažįstamų, sakė nerašysiantis pareiškimo, minėjo įvairius vardus, taip pat ir M. B. (t. 1, b. l. 99-100).

13.10. Liudytoja S. K. parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. vakare vedžiojo šunį prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kai prie jos priėjęs vyras paklausė, gal ji žino, kaip surišti žaizdą, paskui pamatė sėdintį asmenį, kurio koja kraujavo, ji bandė užspausti ir surišti žaizdą, kad sustabdytų kraujavimą, kartu buvęs asmuo sakė, jog buvo nuėjęs į krūmus ir grįžęs rado savo draugą sužalotą. Nors duodama parodymus liudytoja paminėjo pašalinį vyrą, kuris pakvietė ją suteikti pagalbą sužeistam A. M., bet, priešingai nei nurodyta skunde, tai nepatvirtina M. B. teiginių apie A. M. sužalojusius jaunuolius, šis pašalinis vyras kaip ir pati liudytoja įvykio vietoje atsidūrė jau po A. M. sužalojimo. Liudytoja patvirtino, kad šalia gimnazijos teritorijos vedžiodama šunį negirdėjo jokio konflikto, pagalbos šauksmo, nematė iš įvykio vietos besišalinančių asmenų, kas paneigia skundo autoriaus M. B. parodymus apie A. M. užpuolusią jaunuolių kompaniją.

13.11. Nuteistojo apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritoriją filmavusių vaizdo kamerų įrašas (t. 1, b. l. 77-78). Pažymėtina, kad vaizdo įraše pati įvykio vieta nėra matoma, tik automobilių stovėjimo aikštelė. Įraše nuo 22 val., kai galėjo būti sužalotas A. M., užfiksuota, kad 22.13 val. į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „Audi“ įsėdo du jaunuoliai ir išvažiavo, 22.18 val. užfiksuoti praeinantys keturi jaunuoliai, 22.21 val. į aikštelę įvažiavo automobilis „BMW“, niekas iš automobilio neišlipo ir į jį neįlipo, 22.33 val. automobilis „BMW“ išvažiavo, 22.43 val. atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Priešingai nei teigia nuteistasis, vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių įtarimą keliančių asmenų ar įvykių, skunde minimi jaunuoliai tiesiog praėjo per aikštelę ir jokių įtarimą sukėlusių veiksmų neatliko. Policijos pareigūnė L. R. taip pat parodė, kad įvykio vietoje po pokalbio su M. B. apvažiavo rajoną, ieškodami A. M. galėjusių sužaloti asmenų, bet jokių įtarimą sukėlusių jaunuolių nepastebėjo.

14. Aptartų įrodymų visumos pakanka veikos aplinkybėms nustatyti, sujungti jas į nuoseklią ir logišką grandinę, o kartu ir apelianto kaltei konstatuoti. Be to, M. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 2 d. tyrėjai duoti parodymai atitinka aptartus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo M. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad būtent skundo autorius M. B., o ne kas nors kitas 2019 m. gegužės 20 d. vakare, apie 22 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijoje peiliu sužalojo A. M. ir padarė specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus. Nors M. B. teigė, nesuprantantis kaip jis galėjo peiliu sužaloti A. M., bet, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nuteistajam nepatiko A. M. pasakojimas apie patirtą seksualinę prievartą, M. B. dėl to palaikė A. M. esant netradicinės lytinės orientacijos. Nuteistasis pats pripažino, kad likęs kartu su A. M. šio paklausė, ar tai, ką jis pasakojo anksčiau (apie patirtą prievartą), yra tiesa. Akivaizdu, kad būtent nukentėjusiojo pasakojimas visiškai be jokio pagrindo iššaukė M. B. agresiją, kurios pasėkoje M. B. sąmoningai dūrė peiliu A. M., taip tiesiogine tyčia nežymiai sutrikdydamas A. M. sveikatą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo M. B. nusikalstama veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

15. Atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad M. B. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nėra nukentėjusiojo asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors baudžiamojo byloje ir nėra A. M. pareiškimo, kadangi jis, išėjęs iš ligoninės, vengė atvykti į policiją ir parašyti pareiškimą, o galiausiai buvo nužudytas, tačiau byloje yra priimtas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virginijaus Sokolovo 2019 m. lapkričio 29 d. reikalavimas atlikti ikiteisminį tyrimą dėl A. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 19-20), todėl M. B. visiškai pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl A. M. sužalojimo.

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su M. B. pripažinimo kaltu nužudžius A. M.. Apelianto teigimu, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis grindžiamas nepatikimais liudytojų, pirmiausia G. K., parodymais, byloje surinkti įrodymai nepaneigia skundo autoriaus parodymų, jog jis A. M. nežudė. Tačiau tokie nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl M. B. kaltės nužudžius A. M. yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, su kuriuo nesutikti objektyvaus pagrindo nėra. Priešingai, būtent apeliaciniame skunde akcentuojamos išimtinai tik nuteistajam M. B. palankios aplinkybės, iš byloje surinktų įrodymų visumos išskiriami pavieniai įrodymai ar atskiros jų dalys (pavyzdžiui, vertinant byloje esančias specialisto išvadas dėl biologinių pėdsakų ar mikrodalelių tyrimo).

17. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

18. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad nukentėjusysis A. M. mirė nuo nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų. Specialisto išvadoje Nr. M515/2019(02) nurodyta, kad A. M. nustatytas durtinis – pjautinis kaklo sužalojimas, pasireiškęs durtine – pjautine žaizda kaklo kairėje ir kairės bendrinės miego arterijos pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, hemoraginiu šoku ir sukėlęs mirtį, taip pat nustatytos durtinės – pjautinės žaizdos kakle su dešinio galvos sukamojo raumens, dešinio užpakalinio laiptinio raumens ir skydliaukės dešinės skilties pažeidimais, pjautinės žaizdos plaštakoje, intradermalinė kraujosruva kakle. Sužalojimai kakle padaryti trimis trauminiais poveikiais su aštriu duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, plaštakoje – keturiais trauminiais poveikiais su aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu (t. 2, b. l. 46-52).

19. Pirmosios instancijos teisme M. B. savo kaltės dėl A. M. nužudymo nepripažino. Nuteistasis paaiškino, kad 2019 m. birželio 18 d. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) susitiko su G. K., kiek vėliau atėjo A. M., visi gėrė alų. Vakarop G. K. nuėjo namo, o jis (M. B.) kartu su A. M. nuėjo iki apleisto namuko, kur nukentėjusysis paskutiniu metu glaudėsi, ten kartu žaidė kortomis. Nuteistojo teigimu, kiek pabuvęs pas A. M., jis išėjo ir atėjo iki G. K. gyvenamos vietos (kuri yra toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kaip ir apleistas namukas), netoli šio namų ant suoliuko kartu išgėrė alaus. Begeriant G. K. nuėjo namo, bet greitai grįžo rankose laikydamas peilį, jį padavė skundo autoriui ir pasakė, kad reikia durti į kaklą. Anot nuteistojo, keletą dienų iki A. M. nužudymo liudytojas G. K. vis kalbėjo, kad reikia „dėti A. M. į vietą“. Kaip apklausiamas teigė nuteistasis, jis buvo paėmęs į rankas atneštą peilį, bet iš karto grąžino minėtam liudytojui. M. B. nurodė, kad tuo momentu jam trumpam dingo atmintis, paskui jau atsimena tai, kad G. K. liepė eiti pažiūrėti, kaip A. M.. Nuėjęs iki apleisto namo, kur paliko A. M., nuteistasis namo viduje, netoli įėjimo pamatė antklodę, kurią pakėlęs rado gulintį kruviną nukentėjusįjį. Apie tai grįžęs pasakė G. K., kuris liepė jam (M. B.) eiti persirengti. Persirengęs nuteistasis grįžo pas minėtą liudytoją ir pasakė, kad reikia kažką daryti, o paskui paskambino bendruoju pagalbos telefonu.

20. Tačiau proceso metu M. B. pozicija dėl A. M. nužudymo, kaip ir dėl nukentėjusiojo sužalojimo keitėsi, buvo nenuosekli.

20.1. Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. birželio 19 d., apklaustas kaip įtariamasis M. B. savo kaltę dėl A. M. nužudymo pripažino iš dalies (t. 4, b. l. 150-151). Įtariamojo apklausos metu apeliantas apie 2019 m. birželio 18 d. įvykius nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme iki to momento, kai jis kartu su A. M. nuėjo į apleistą namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur su nukentėjusiuoju žaidė kortomis. Anot skundo autoriaus, jiems bežaidžiant, iš kito namo kambario išėjo du benamiai, kurie pasisveikino ir išėjo lauk. Toliau žaidžiant kortomis jam (M. B.) kažkas pasidarė, jis pagriebė ant stalo buvusį peilį, dūrė juo A. M. vieną kartą į kaklo sritį ir išėjo. M. B. teigimu, eidamas į šiukšlių konteinerį išmetė peilį, dar sutiko G. K., bet šiam nieko nesakė apie A. M., nuėjo į namus persirengti, nes buvo susikruvinęs marškinėlius. Šiuos marškinėlius išmetė į kitą šiukšlių konteinerį. Persirengęs vėl nuėjo į A. M. gyvenamą vietą, bet šis jau buvo užklotas antklode, ant viršaus dar buvo uždėtas lango rėmas. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu. M. B. paaiškino, jog kaltę pripažįsta iš dalies, nes A. M. dūrė tik vieną kartą, išeidamas jį paliko dar gyvą.

20.2. 2019 m. lapkričio 18 d. savo paties prašymu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. B. iš esmės pateikė tą pačią įvykio versiją kaip ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, išskyrus tai, kad kai išėjus iš A. M. ir kartu su G. K. geriant alų, pastarasis atnešė peilį, kuriuo sakė durti A. M., apeliantas nieko nenurodė apie momentinį atminties praradimą, priešingai, tvirtino, kad grąžinęs peilį atgal G. K., nuėjo iki parduotuvės nusipirkti alaus ir tik jam grįžus, liudytojas G. K. paprašė nueiti pažiūrėti iki A. M. gyvenamos vietos. Tuomet M. B. nuėjo ir pamatė čiužinį, jį pakėlė, bekeldamas rūbus išsitepė krauju. Po čiužiniu su durtine žaizda gulėjo A. M.. Grįžo iki G. K. gyvenamos vietos, paklausė, kas čia vyksta. Šis asmuo jam liepė eiti persirengti. Paklausęs nuėjo namo, persirengė, pasiėmė dokumentus ir grįžo pas G. K. bei pasakė, kad iškvies greitąją (t. 4, b. l. 170-172). Visgi apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotose parodymuose nurodyta aplinkybė apie čiužiniu uždengtą A. M. kūną neatitinka įvykio vietoje nustatytų faktinių aplinkybių, nes A. M. kūnas buvo uždengtas antklode ir lango rėmu.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. B. pirmosios instancijos teisme, o taip pat ir apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pateikta įvykių versija neatitinka iš karto po A. M. nužudymo papasakotų įvykių aplinkybių. Skambindamas bendruoju pagalbos telefonu nuteistasis nurodė, kad draugo (A. M.) prašymu buvo išėjęs atnešti alaus, bet grįžęs šį rado gulintį ant žemės (t. 1, b. l. 175-179). Policijos pareigūnas D. M. parodė, kad atvykus į įvykio vietą jį pasitiko apie įvykį pranešęs asmuo (M. B.), kuris pasakojo, jog kartu su nužudytuoju vartojo alkoholinius gėrimus, bet vėliau išėjo, o grįžęs šį asmenį rado negyvą. Liudytojas patvirtino teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė, kad tuo metu, iš karto po įvykio, detaliau prisiminė atvykimo į įvykio vietą aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad M. B. aiškino, jog su nužudytuoju apleistame name žaidžiant kortomis atėjo du benamiai, M. B. paliko A. M. su jais, o pats nuėjo į parduotuvę, tačiau skirtingai nurodydavo išėjimo laiką, tai 17 val., tai 19 val. Nuteistasis M. B. visą vakarą, būdamas įvykio vietoje, pasakojo tą pačią versiją, bet įvairias šios versijos aplinkybes nurodydavo vis kitaip, o tai liudytojui sukėlė abejonių parodymų tikrumu (t. 2, b. l. 103-104). M. B. buvo nenuoseklus ir paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, negalėjo aiškiai įvardinti, kiek žmonių buvo su juo ir A. M. apleistame name, ar vis dėlto buvo tik jie dviese. Dar daugiau, kalbėdamas su bendrojo pagalbos centro operatoriumi (t. 1, b. l. 177-179), apeliantas net kelis kartus atsisako liesti nukentėjusįjį (jį atversti, atlikti krūtinės ląstos paspaudimus) motyvuodamas, kad išsikruvins rūbus ir atvažiavę policijos pareigūnai pamatys jį kruviną, kad tuomet turės didelių problemų. Asmeniui, kuris rado sužalotą draugą, tačiau pats jokių smurto veiksmų neatliko, tikrai nėra ko bijoti.

22. Nuosprendžio dalyje dėl A. M. sužalojimo jau buvo pasisakyta, kad nėra pagrindo tikėti nuteistojo M. B. teiginiais apie neva patirtą fizinį ir psichinį smurtą, kurį pavartojus buvo išgauti jo tyrėjai 2019 m. birželio 19 d. duoti parodymai. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje atmesti kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų G. K., K. B., L. P. parodymų pripažinimo nepatikimais. Todėl pakartotinai dėl šių aplinkybių nebepasisakoma. Taip pat byloje nustatytos aplinkybės ir objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo teiginių, kad G. K. galimai siekia nuslėpti tikrąsias A. M. nužudymo aplinkybes. Tuo labiau, kad byloje apklausti liudytojai K. B., L. P., kurie dažniausiai girtaudavo bendroje kompanijoje su M. B., A. M. ir G. K., nepatvirtino apelianto parodymų apie G. K. priešišką nusistatymą nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, vis kartojamą frazę, jog „A. M. reikia dėti į vietą“.

23. Priešingai nei nuteistasis M. B., liudytojas G. K., duodamas parodymus apie jam žinomas 2019 m. birželio 18 d. įvykių aplinkybes buvo nuoseklus. Šis liudytojas paaiškino, kad 2019 m. birželio 18 d. kartu su A. M., M. B., K. B. vartojo alkoholinius gėrimus, paskui visi išsiskirstė, jis (G. K.) nuėjo namo, nes buvo suplanavęs važiuoti pas draugą į (duomenys neskelbtini), o M. B. su A. M. nuėjo dar nusipirkti alaus. Liudytojas nurodė, kad dar buvo likę laiko iki E. S. atvažiavimo, todėl išėjo į kiemą, išgirdo švilpimą ir pamatė atbėgantį M. B., kurio marškinėliai buvo kruvini. Nuteistasis sakė, kad subadė A. M., o peilį išmetė į konteinerį (esantį „prie beržo“). Liudytojo teigimu, jis nuėjo iki toje pačioje gatvėje esančio apleisto namo, kur tuo metu nakvodavo A. M., ir pamatė netoli išėjimo, koridoriuje ant žemės, gulintį nukentėjusįjį, kurio kakle matėsi žaizda. G. K., grįžęs prie jo laukusio M. B., pasakė šiam nueiti ir pažiūrėti, ar A. M. dar gyvas, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nuteistasis nuėjo, o sugrįžęs pasakė, kad A. M. negyvas, kad „kažką sugalvos“ ir nuėjo persirengti. Kadangi G. K. buvo sutaręs išvažiuoti, nuėjo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur turėjo atvažiuoti E. S.. Kaip nurodo liudytojas, prie parduotuvės sutiko jau persirengusį M. B.. Šis paaiškino, jog marškinėlius išmetė „pas Ramą laiptinėje“, taip pat, kad sugalvojo, jog iškvies policijos pareigūnus ir pasakys, kad rado A. M. jau nebegyvą. Netrukus G. K. išvažiavo pas draugą (K. A.), šio sesers vyrui Ž. B. papasakojo, kad yra nužudytas žmogus, kad draugas neva buvo palikęs jį su dviem benamiais ir paskui rado nužudytą. Po poros valandų iš (duomenys neskelbtini) G. K. parvežė E. S., tada prie nusikaltimo vietos buvusiems pareigūnams liudytojas papasakojo, ką buvo sužinojęs iš M. B.. Liudytojas G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino iš esmės analogiškai (t. 2, b. l. 73-75, 77-80).

24. Liudytojas K. B. patvirtino, kad 2019 m. birželio 18 d. kartu su G. K., M. B., A. M. vartojo alkoholinius gėrimus prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), nurodė, kad vakare G. K. išėjo namo, nes turėjo važiuoti pas draugą, paskui išėjo ir jis pats. Kitos dienos ryte jam paskambino G. K. ir pasakė, kad M. B. nužudė A. M.. Liudytojai E. S., K. A. ir Ž. B. patvirtino G. K. nurodytas aplinkybes, jog E. S. savo automobiliu 2019 m. birželio 18 d. vakare nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) nuvežė G. K. į svečius pas K. A., o po maždaug dviejų valandų parvežė atgal. Be to, liudytojas K. A. nurodė, kad susitikimą su G. K. buvo suplanavę iš anksto, maždaug savaitė iki nužudymo. E. S. patvirtino, kad iš anksto buvo pažadėjęs G. K. nuvežti pas K. A.. Tokie liudytojų parodymai paneigia nuteistojo M. B. keliamas abejones, jog išvažiuodamas iš Kauno G. K. siekė susikurti sau alibi. Liudytojas Ž. B. (G. K. draugo K. A. sesers vyras) parodė, kad kai G. K. su E. S. buvo atvažiavę pas K. A., liudytojas G. K. norėjo pakalbėti su juo kaip su policijos pareigūnu, pasakojo, kad buvo nužudytas žmogus ir klausė kaip elgtis jo draugui, kuris neva rado tą nužudytą asmenį, kad neprisikabintų policija. Kadangi G. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, manė, jog šis viską išsigalvoja, bet patarė, kad geriausia pareigūnams sakyti tiesą, kaip viskas iš tikrųjų vyko.

25. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad net į įvykio vietą atvykę medikai negalėjo tiksliai nurodyti, kokios žaizdos buvo padarytos A. M., kad žaizdų nebuvo matyti (t. 2, b. l. 21), todėl G. K. irgi negalėjo pastebėti, jog A. M. buvo sužalotas į kaklą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. ir į įvykio vietą atvykę medikai A. M. kūną matė skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingu laiku. Byloje nustatyta, kad G. K. gatvėje susitiko M. B. iš karto po įvykdyto nužudymo, nuėjęs į apleistą namą, liudytojas koridoriuje matė gulintį A. M. kūną, kuris dar nebuvo užklotas antklode, be to, vėliau M. B. dar kartą buvo nuėjęs iki A. M. patikrinti, ar šis dar gyvas, dar kartą judino nukentėjusiojo kūną bendruoju pagalbos telefonu kalbėdamas su atsiliepusiuoju darbuotoju (pastarojo prašymu). Taigi, G. K. matė A. M. kūną visai kitoje padėtyje nei atvykę medikai, be to, po smurtinių veiksmų (dūrių į kaklą) atlikimo buvo praėję visai mažai laiko, kai A. M. padarytos žaizdos dar kraujavo, kraujas tik kaupėsi, kūnas dar nebuvo paplūdęs krauju (kaip kūną radę nurodė atvykę medikai) ir šiam liudytojui neabejotinai buvo matyti A. M. kakle padaryti sužalojimai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, kad A. M. kūnas guli pusiau paverstas ant kairio šono, kaklo iš esmės nėra matyti, o tai irgi paaiškina, kodėl atvykę medikai nematė žaizdų, o konstatavę A. M. mirtį, daugiau nužudytojo kūno nejudino.

26. Remdamiesi liudytojo G. K. nurodytomis iš M. B. sužinotomis aplinkybėmis 2019 m. birželio 19 d. prie (duomenys neskelbtini) namo, konteineryje (G. K. parodymuose minimas šiukšlių konteineris „po beržu“), tarp šiukšlių, policijos pareigūnai surado kruviną laikraščio lapą, dvi pirštines, į kurias buvo įvyniotas peilis su raudonos spalvos dėmėmis (t. 2, b. l. 171-177), o (duomenys neskelbtini) name esančiame konteineryje – surado kruvinus pilkos spalvos, trumpomis rankovėmis, su užtrauktuku priekyje, marškinėlius, kurių priekinė pusė suplėšyta (t. 2, b. l. 180-185). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 2019 m. birželio 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas (duomenys neskelbtini) name esantis šiukšlių konteineris, bet tiek iš baudžiamojoje byloje esančių namo nuotraukų, tiek iš G. K. parodymų matyti, jog namas, į kuriame esantį konteinerį buvo išmesti M. B. marškinėliai, yra kampinis ((duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės kampas), ir iš tikrųjų šio namo adresas turėtų būti (duomenys neskelbtini). Analogiška klaida padaryta ir M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 4, b. l. 152-159).

27. Specialisto išvadoje Nr. S385/2019(01) konstatuota, kad ant M. B. marškinėlių, rastų konteineryje adresu (duomenys neskelbtini), rastas kraujas, kurio DNR profilis sutampa su A. M. DNR profiliu, ant pirštinių nuimtų nuo peilio iš konteinerio rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, ne daugiau dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su A. M. DNR profiliu (t. 3, b. l. 36-38). Specialisto išvadoje Nr. MK 55/2019(01) konstatuota, kad A. M. žaizdos kakle, tikėtina, padarytos peiliu, rastu šiukšlių konteineryje prie (duomenys neskelbtini) namo (t. 3, b. l. 74-78). Vertinant specialisto išvadose nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad G. K. nurodytame šiukšlių konteineryje buvo rastas peilis, kuriuo buvo nužudytas A. M.. Nors M. B. apeliaciniame skunde teigia, kad šiukšlių konteineryje rasti kruvini marškinėliai yra ne jo, bet tai paneigia parduotuvės (duomenys neskelbtini), prie kurios dalį laiko 2019 m. birželio 18 d. nuteistasis kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotos aplinkybės. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, prie parduotuvės 16.06 val. ir 16.07 val. užfiksuotas M. B. apsirengęs marškinėliais, kurie tiek savo spalva, tiek užrašu priekinėje dalyje atitinka (yra identiški) rastuosius šiukšlių konteineryje, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad šiukšlių konteineryje rasti marškinėliai yra būtent M. B. (t. 2, b. l. 188-196). Pažymėtina, kad ant marškinėlių M. B. biologinių pėdsakų nebuvo rasta, nes specialisto tyrimo metu buvo tiriamos tik ant marškinėlių esančios kraujo dėmės, išskiriant DNR profilį. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama, kad A. M. panagėse nebuvo rastas M. B. DNR profilis. Visgi specialisto išvadoje nurodyta ne tai, kad A. M. panagėse nebuvo rasta M. B. DNR profilio, bet atlikus tyrimą net nebuvo gauta tinkamas vertinimui DNR profilis.

29. Specialisto išvadoje Nr. 11-1380 (19), 11-1638(19), 11-1658(19) konstatuota, kad ant įvykio vietoje rastos antklodės, kuria buvo užklotas A. M. kūnas, yra melsvai juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su tirti pateikto M. B. sportinio bliuzono trikotažo atitinkamais pluoštais, be to, ant konteineryje rastų marškinėlių, M. B. sportinio bliuzono ir basučių yra tamsiai purpurinės spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su įvykio vietoje rastos antklodės tamsiai purpurinės spalvos audeklo pluoštais, taip pat nustatyta, kad ant įvykio vietoje rastos antklodės ir ant konteineryje rastų marškinėlių, ant M. B. sportinio bliuzono yra vienodų pašalinių baltos spalvos dažų (emalio) dangos mikrodalelių (t. 3, b. l. 92-100). Specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad antklodė, kuria buvo užklotas A. M. kūnas, kontaktavo tiek su marškinėliais, rastais konteineryje, tiek su bliuzonu, kurį po nusikaltimo persirengė M. B..

30. Aptartoje specialisto išvadoje dėl mikrodalelių tyrimo nustatytų aplinkybių kontekste itin reikšmingi liudytojo G. K. parodymai apie įvykius iš karto po A. M. nužudymo. Šis liudytojas nurodė, kad pirmiausia gatvėje M. B. sutiko su suplėšytais ir kruvinais marškinėliais, kurie, kaip jau minėta, buvo rasti konteineryje (duomenys neskelbtini). Kaip iš M. B. pasakojimo suprato G. K., tuo metu nuteistasis ėjo iš nusikaltimo vietos, kur visai neseniai buvo nudūręs A. M.. G. K., nuėjęs patikrinti M. B. pasakojimo, pamatė, jog A. M. guli kruvinas su žaizda kakle, po to grįžo pas jo laukusį apeliantą ir šiam nurodė nueiti patikrinti, ar nukentėjusysis gyvas. M. B. nuėjo ir grįžęs pasakė, kad A. M. nebegyvas. Tuomet skundo autorius M. B. nuėjo persirengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu, kai G. K. netrukus po nužudymo matė ant žemės gulintį A. M., šis dar nebuvo uždengtas antklode, ant kūno nebuvo uždėtas ir lango rėmas. Akivaizdu, jog A. M. antklode uždengė bei lango rėmą uždėjo nuteistasis, liudytojo prašymu atėjęs patikrinti, ar nukentėjusysis gyvas. Vėliau, kai M. B. jau buvo persirengęs bliuzonu, skambinant bendruoju pagalbos telefonu ir pagal duodamus nurodymus tikrinant, ar A. M. dar gyvas, apeliantas judino tiek ant kūno uždėtą lango rėmą, tiek užklotą antklodę. Tai paaiškina, kodėl tos pačios mikrodalelės iš įvykio vietos buvo rastos ir ant M. B. kruvinų marškinėlių, ir ant šio asmens bliuzono.

31. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. liepos 3 d. nuteistasis M. B., telefoninio pokalbio su močiute J. J. B. metu pastarajai iš esmės pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, teigia, kad viskas gavosi netyčia, nurodo, kad jis nieko neatsimena, kad „gaus 7 metus“. Tai iš esmės atitinka M. B. 2019 m. birželio 19 d. įtariamojo apklausos metu duotus parodymus, kuriuose nuteistasis patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje (t. 4, b. l. 152-159). Aptariamas telefoninis pokalbis reikšmingas ir tuo aspektu, kad nuteistasis pripažino, jog vis keitė savo parodymus.

32. Aptarti įrodymai paneigia nuteistojo M. B. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, vienas kitą papildo, yra pakankami nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir M. B. kaltei dėl A. M. nužudymo konstatuoti. Šiuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes iš esmės atitinka 2019 m. birželio 19 d. įtariamojo apklausos metu duoti M. B. parodymai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad būtent apeliantas 2019 m. birželio 18 d., apie 18-19 val., dūrė peiliu A. M. į kaklą, taip padarydamas specialisto išvadoje užfiksuotus sužalojimus, taip pat ir sukėlusį A. M. mirtį. M. B., ne vieną kartą peiliu durdamas A. M. į kaklą, t. y. gyvybiškai pavojingą vietą, nes, pažeidus kakle esančias kraujagysles dėl nukraujavimo nukentėjusiajam gali išsivystyti su gyvybe nesuderinamos organizmo būsenos, kas šiuo atveju ir nutiko, neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė tokių savo veiksmų pasekmes ir sąmoningai jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

33.1. Požymis, lemiantis veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, yra nužudymo motyvas – siekis nuslėpti kitą nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Šiuo atveju nusikaltimo motyvas yra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis, todėl kaip ir kiekvienas kitas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti neginčijamai įrodytas.

33.2. Iš bendrųjų baudžiamosios teisės principų ir nekaltumo prezumpcijos kyla reikalavimas, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą tik tuo atveju, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą ar atskirų veikos požymių buvimą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-1073/2020, 2K-25-628/2021 ir kt.).

33.3. Skundžiamame nuosprendyje nuteistojo M. B. motyvas, o kartu ir nužudymą kvalifikuojantis požymis, grindžiamas tuo, kad A. M. ne kartą, taip pat ir 2019 m. birželio 18 d., vykusių išgertuvių metu priekaištavo M. B. dėl sužalotos kojos, todėl baimė, kad apie tikrąsias kojos sužalojimo aplinkybes nukentėjusysis gali pranešti policijos pareigūnams, buvo paskata nuteistajam nužudyti A. M.. Tačiau darydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog M. B. po 2019 m. gegužės 19 d. įvykdyto A. M. sužalojimo būtų planavęs, ketinęs ar bent užsiminęs apie ketinimus A. M. nužudyti. Priešingai, anksčiau aptarto užfiksuoto telefoninio pokalbio metu su J. J. B. nuteistasis M. B. jai pripažino, jog viskas gavosi netyčia. Apie nužudymo spontaniškumą liudija ir byloje nustatytos aplinkybės, kadangi po nužudymo M. B. kruvinais marškinėliais blaškėsi gatvėje, pasikalbėjo su G. K. ir tik nuėjęs namo bei persirengęs sugalvojo versiją, kurią papasakojęs bandė išvengti atsakomybės. Be to, liudytojas G. K. pagarsintuose 2019 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė, kad kai iš karto po nužudymo susitiko M. B., šis sakė, jog susipyko su A. M. ir nesusivaldęs dūrė peiliu į kaklą (t. 2, b. l. 73-75). 2019 m. lapkričio 12 d. apklausiamas liudytojas G. K. nurodė, kad M. B. sakė, jog sukonfliktavo su A. M. ir tada jį subadė (t. 2, b. l. 77-80). Taigi, byloje nekyla abejonių tik dėl to, kad bežaisdami kortomis M. B. ir A. M. sukonfliktavo. Apie tarpusavio nesutarimą liudija ir suplėšyti M. B. marškinėliai bei durtiniai – pjautiniai A. M. plaštakos sužalojimai, būdingi gynybai. Tačiau vien priekaištų M. B. išsakymas ir išgertuvių metu kilęs nesutarimas savaime nepatvirtina, kad nukentėjusysis buvo nužudytas siekiant nuslėpti ankstesnį A. M. sužalojimą. Liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad M. B. sakė, jog sutvarkys reikalus su A. M. yra paimti iš konteksto. Kaip nurodė liudytojas, tuo metu jie kalbėjosi apie tai, kad M. B. turi duoti pinigų A. M., jog šis išvažiuotų pas giminaičius į Žemaitiją. Liudytojas K. B. taip pat nurodė, girdėjęs A. M. išsakytus priekaištus nuteistajam M. B. dėl sužalotos kojos, bet tai neiššaukdavo M. B. agresijos, pykčio, nuteistasis į tai atsakydavo, kad A. M. kalba nesąmones. Liudytojai nurodė ir tai, nukentėjusysis vengė policijos pareigūnų, slapstėsi, keitė gyvenamąsias vietas, ketino išvažiuoti iš Kauno, todėl M. B. iš esmės nebuvo pagrindo manyti, jog kilo reali grėsė atsakyti už A. M. sužalojimą.

34.1. M. B. 2019 m. birželio 18 d., apie 18-19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių A. M. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose tarpusavio nesutarimo metu, tyčia peiliu dūrė keturis kartus A. M. į kaklo sritį, tuo padarydamas durtines – pjautines žaizdas kakle su dešinio galvos sukamojo raumens, dešinio užpakalinio laiptinio raumens ir skydliaukės dešinės skilties pažeidimais, ir durtinį – pjautinį kaklo sužalojimą, pasireiškusį durtine – pjautine žaizda kaklo kairėje ir kairės bendrinės miego arterijos pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, hemoraginiu šoku ir sukėlė mirtį, taip tyčia nužudė A. M..

36. Be to, apeliaciniame skunde prašoma sumažinti iš nuteistojo M. B. nukentėjusiajai R. G. priteistą 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį.