- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- 1-84-185/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65085-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kaltinamasis
- V. I.
- Nukentėjusysis
- J. S.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ignalinos r., Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Visagino sav., įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. I. 2015 m. lapkričio 25 d. apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, kilusio konflikto metu, spyrė apie dešimt kartų A. S. į pilvo-šono sritį, taip padarė abipusius šonkaulių lūžius, storžarnės pasaito plyšimą ir skersinės storžarnės įplyšimą su kraujo pratekėjimu aplinkiniuose storžarnės audiniuose, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu ir šoku, dėl ko nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė A. S..
Kaltinamasis V. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. S. nemušė, jo nesužalojo ir nenužudė. 2015 m. lapkričio 24 d. vakare jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, nes buvo neblaivus. Kadangi jis ginčijosi su policijos darbuotojais, buvo sulaikytas, ryte jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo išleistas. Išėjęs iš policijos komisariato nuėjo pas sugyventinę V. G. į butą (duomenys neskelbtini), Visagine, bet jos nerado, buto raktų neturėjo. Tada nuėjo pas A. Z. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Visagine. Su A. Z. ankščiau keletą metų gyveno kartu. Prieš tai užėjo į parduotuvę, nupirko du butelius vyno, po 0,5 l talpos. Žinojo, kad pas ją bute apie 2 metus gyvena A. S. su savo motina. Per tą laiką pas A. Z. bute jis ne kartą lankėsi, dažniausiai ateidavo pas A. S.. Apie A. S. ir A. Z. santykius nieko nežino, tai jam nerūpėjo. Bute rado A. Z., A. S. ir jo motiną J. S.. Kaip suprato, A. Z. ir A. S. jau buvo neblaivūs. Buvo apie 10 valanda. Keturiese išgėrė jo atsineštus du butelius vyno. Vyną išgėrė maždaug per pusvalandį. Tada jam pasidarė bloga, jį supykino. Atsigulė virtuvėje ant čiužinio, patiesto ant grindų, ir snaudė. J. S. nuėjo į kambarį. Kiek pagulėjęs atsikėlė ir išėjo pas sugyventinę V. G.. Persirengęs ir pasiėmęs pinigų grįžo pas A. Z.. Buvo apie 14 valanda. Jam reikėjo nueiti pasiimti mobiliojo ryšio telefoną į (duomenys neskelbtini), Visagine. Tai jo netikro brolio butas, anksčiau ten yra gyvenęs. Kartu eiti pasikvietė ir A. S.. Pasiėmęs telefoną grižo pas A. Z.. Pakeliui A. S. paklausė, ar jis (kaltinamasis) turi pinigų ir ar galės dar išgerti. A. S. davė apie 10 eurų metalinėmis monetomis ir paprašė, kad jam nupirktų pomidorų sulčių ir pakelį cigarečių. A. S. nuėjo į parduotuvę, o jis grįžo pas A. Z. į butą. Maždaug po 10–15 minučių grįžo ir A. S.. Jis atsigėrė sulčių ir vėl atsigulė ant čiužinio, nes reikėjo išsimiegoti, atsipeikėti. J. S. jam davė tablečių „Lorafenas“. Ką A. atnešė, nežino, matė tiktai vyno butelį. Jis bandė užmigti – tai užsnusdavo, tai vėl prabusdavo. Tą dieną daugiau alkoholio nevartojo. J. S. kartais ateidavo į virtuvę, po to grįždavo į kambarį, o A. Z. su A. S. virtuvėje toliau vartojo alkoholį ir ginčijosi. A. Z. sakė, kad A. S. su motina priėmė gyventi mėnesiui, o jie pas ją gyvena jau dvejus metus, dėl ko ji per juos baigia prarasti jį – V. I.. A. S. aiškino, kad ji – A. Z. gyvena iš jo motinos pensijos.
Vakare visi virtuvėje žiūrėjo televizorių. Baigėsi filmas, ir J. S. nuėjo miegoti į kambarį. Virtuvėje liko jis, A. Z. ir A. S.. A. Z. ir A. S. toliau ginčijosi. A. S. turėjo įprotį – pasilikdavo pusę butelio vyno rytui, nes jam būdavo bloga. A. Z. prašė A. S., kad jis jai duotų vyno. A. S. aiškino, kad vyno nebeturi. A. Z. primygtinai jo prašė duoti išgerti. A. S. liepė jai atstoti, sakė, kad nieko neturi išgerti. Tada A. Z. abiem kojomis spyrė A. S. į pilvą. Spirdama A. Z. sėdėjo prie jo (kaltinamojo) kojų ant čiužinio, patiesto ant grindų, o A. S. sėdėjo ant kėdės. Po to A. Z. atsistojo ir pasakė A. S., kad „jeigu neduodi išgerti, tai eik miegoti“. A. S. paprašė leisti jam dar pažiūrėti televizorių. A. Z. varė jį miegoti, sakė, kad jei neis, rytoj atsidurs gatvėje. Tada ji paėmė A. S. už pečių ir pradėjo jį stumti iš virtuvės. Jis išgirdo smūgio garsą. Suprato, kad A. S. trenkėsi į koridoriuje stovėjusią spintą, paties atsitrenkimo fakto nematė, nes tuo metu gulėjo ant čiužinio. Tada girdėjo, kaip trinktelėjo kambario durys, suprato, jog A. S. nuėjo miegoti. A. Z. grįžo į virtuvę. A. Z. dar norėjo su juo pakalbėti, bet jis jai pasakė, kad nėra su ja apie ką kalbėti, nes ji girta. Išjungė televizorių ir nuėjo miegoti.
Ryte atsibudo, nes jį garsiai kvietė J. S.. Ji šaukė, kad A. S. yra blogai. Atsikėlęs nuėjo pažiūrėti į kambarį. Palietė A. S. kaklą ir pajuto, jog jis yra šaltas. Suprato, kad J. S. yra miręs. Iš savo telefono iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Tik ryte pamatė, kad tą naktį A. Z. miegojo su juo ant čiužinio. Paprastai ji miegodavo kambaryje. Jis neleisdavo jai su juo miegoti, nes buvo ankšta, be to, A. Z. šlapindavosi į lovą. Kai išvežė A. S., J. S. buvo nuėjusi iki parduotuvės ir parnešė vyno. Jis, A. Z. ir J. S. gėrė tą vyną.
Po to paskambino J. R. (J. R.). Paprašė, kad jis ateitų pas A. Z. į butą, norėjo pasitarti, kaip palaidoti A. S.. J. R. atėjo su sugyventine O. G.. Kadangi J. R. negeria vyno, nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus ir dar atnešė vyno. Visi gėrė ir kalbėjosi, kaip palaidoti A. S..
Girdėjo A. Z., J. R. parodymus, bet su jais nesutinka, ką jie sako, taip nebuvo. Lapkričio 25 d. gėrė ne pirmą dieną, prieš tai jis su A. Z. ir A. S. gėrė tris dienas. Nei įvykio dieną, nei kitas dienas su A. Z. lytinių santykių neturėjo, nes A. Z. buvo labai girta. Kai gyveno su A. Z., lytinius santykius turėjo. Prieš A. Z. smurto niekada nevartojo, jie tik pykdavosi. Randai jai ant veido liko nuo kito vyriškio, su kuriuo ji gyveno dar iki jo (kaltinamojo).
V. I. analogiškai parodė 2015-11-30 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 169–174).
2015-11-27 15.29 val. V. I. nustatytas 3.10 promilės girtumas (t. 2, b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. I. kaltė įrodyta
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad A. Z. bute A. Z., V. I. ir jos sūnus A. S. tris dienas iki įvykio girtavo, gėrė alų, kurį nupirkdavo ir atnešdavo V. I.. Negirtavo tik lapkričio 24 d. vakare, nes V. I. buvo pakliuvęs į policiją. Tuo laikotarpiu į butą niekas nebuvo atėjęs.
V. I., kai jį išleido iš policijos komisariato, 2015 m. lapkričio 25 d. vėl atėjo pas juos. Jis sakė, kad jį iš vakaro buvo sulaikę policijos pareigūnai, ką tik išleido, todėl jis užsuko pas juos, o paskui eis į namus persirengti, bet neišėjo. Kaip minėjo, V. I. pas juos buvo keletą dienų. Lapkričio 25 d. ir ankstesnėmis dienomis V. I., A. S. ir A. Z. vartojo alkoholį. Tas dienas A. Z. su V. I. miegojo virtuvėje ant čiužinio. Lapkričio 25 d. V. I. atnešė alaus. Ji (nukentėjusioji) alaus negėrė, jai nepatinka jo kvapas. Visas tas dienas, kai jie gėrė, jokių pykčių tarp jų nebuvo. Būdama kitame kambaryje ji negalėjo matyti, bet būtų girdėjusi barnius, triukšmą ir panašiai, nes kambario durys buvo atviros. Lapkričio 25 d. vakare, jau buvo sutemę, ji buvo nuėjusi į virtuvę parsivesti sūnaus į kambarį, kad jis eitų miegoti, bet sūnus nėjo. Sugrįžusi kiek vėliau išgirdo kažkokį trenksmą. Vėl nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad sūnus A. S. guli ant grindų, dešinysis šonas 15–20 cm nutolęs nuo sienos, jo kojos buvo nukreiptos į virtuvės pusę, o galva – į koridoriaus pusę. Jis gulėjo ant nugaros, nekalbėjo. Tuo metu, kai įėjo į virtuvę, V. I. buvo prie stalo. Paklausė V. I., ar jis A. S. trenkė, į ką jis pasakė „galiu ir taip spirti“ ir pakėlęs koją norėjo spirti sūnui į pilvą, bet ji savo kūnu uždengė A. S. ir sušuko „tik pabandyk“. Kad V. I. nemuštų sūnaus A. S., nutempė jį į kambarį, padėjo jam po galva mažą pagalvėlę. Sūnus nieko nekalbėjo. Jo kvėpavimo negirdėjo. Jis tylėjo, jo burna buvo sučiaupta. Sūnui pasakiusi, kad „niekas tavęs nelies“, nuėjo miegoti. Paguldžiusi sūnų kambaryje, tą naktį niekur iš kambario išėjusi nebuvo. Paryčiais sunerimusi, kad taip tylu, nes sūnus išgėręs miegodavo neramiai, atsikėlė pasižiūrėti. Pamatė, jog jis nekvėpuoja, o palietusi pajautė, kad jo kūnas šaltas. Sušuko „V., V., greičiau čia“ ir liepė greičiau kviesti greitąją pagalbą bei policiją. V. dar pasakė „jis gatavas, pasibaigęs“. Jokio kraujo nebuvo, nubrozdinimų, sužalojimų ant sūnaus kūno nepastebėjo.
Tai buvo ne pirmas kartas, kada V. I. buvo nusiteikęs muštis. Dar anksčiau, kai gyveno (duomenys neskelbtini), atbėgo pas ją sumušta A. Z., sakė, kad V. I. norėjo ją užmušti. A. prašė ją paslėpti, nes V. jos ieškos. Ją paslėpė rūsyje. V. iš tikrųjų buvo atėjęs jos ieškoti, bet nerado.
A. Z. su jos sūnumi A. S. nė karto nesibarė, nesipyko. Nematė, kad jos sūnus muštųsi su V. I. ar su juo būtų baręsis. Nežino, ar sūnus A. S. gyveno intymų gyvenimą su A. Z., sūnus to nesakė, pati nepastebėjo. A. Z. sakė, kad lapkričio 25 dieną, po įvykio, buvo atėjęs V. draugas, kad sužinotų, kas atsitiko. Civilinį ieškinį palaiko.
Liudytoja A. Z. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Visagine. Apie porą metų kartu gyveno ir A. S. su motina J. S.. Prieš tai apie devynerius metus šiame bute gyveno kartu su kaltinamuoju (sugyventiniu) V. I.. Vėliau jis išėjo gyventi pas kitą moterį. Kol su V. I. gyveno kartu, tarp jų dažnai vykdavo konfliktai, nes jis buvo labai pavydus, išgėręs būdavo agresyvus, puldavo muštis. Kai S. apsigyveno pas ją, V. I. ateidavo, kartais girtavimo metu tarp V. I. ir A. S. kildavo konfliktų. V. I. priekaištaudavo, kad ji turi intymius santykius su A. S., nors iš tikrųjų taip nebuvo. Ir vienas, ir kitas išsakydavo pretenzijas, bet pirmas pradėdavo V. I.. A. S. buvo ramesnio būdo.
2015 m. lapkričio 25 d. V. I. atėjo apie dvyliktą valandą dienos. Paskui jis išėjo ir sugrįžęs atnešė išgerti. Gėrė vyną ir alų. Gėrė ji, V. I. ir A. S.. Kartais prie jų ateidavo ir J. S.. Vyno išgėrė apie penkis butelius. Jai atrodo, kad be pertraukos iki to įvykio jie girtavo 3–4 dienas, alkoholį pirkdavo ir atnešdavo V. I.. Per tas dienas V. I. buvo išėjęs iš buto tiek vienas, tiek ir su A. S. pirkti alkoholio. Ant A. S. jokių sužalojimų per tas girtavimo dienas nematė. Įvykio dieną kažkuriuo metu A. S. buvo nuėjęs į kambarį pamiegoti, jam grįžus į virtuvę, ji su V. I. gulėjo ant čiužinio, patiesto ant grindų, buvo apsikloję antklode. Prieš įeinant A. S. į virtuvę, ji su V. I. mylėjosi, bet mano, kad A. S. to nematė, jam atėjus, jie tik gulėjo. Abu paprašė A. S. išeiti, todėl jis grįžo atgal į kambarį, iš kurio į virtuvę vėl atėjo po kokių 15 minučių. Ji su V. I. sėdėjo prie stalo, A. S. taip pat atsisėdo prie stalo. Kurį laiką jie dar abu gėrė alų, žiūrėjo televizorių. Begeriant tarp jų kilo ginčas, bet dėl ko, nežino. V. I. sudavė delnu A. S. ir jis nugriuvo ant čiužinio. Po to jis atsikėlė ir vėl prisėdo prie stalo. Po kiek laiko jiedu vėl susipyko, atsistojo ir pradėjo stumdytis. Ji bandė juos išskirti, bet nepajėgė. V. I. pastūmė A. S. ir jis, užkliuvęs už šaldytuvo laido, nugriuvo aukštielnikas ant grindų, galva į koridorių, o kojomis į virtuvę. Jis gulėjo virtuvės viduryje. Tada V. I. keletą kartų, gal apie dešimt, spyrė A. S., kiek atsimena, į dešinį šoną. Ar smūgiai buvo vien tik į šoną, pasakyti negali.
Po to, kai V. I. spyrė, A. S. liko gulėti toje pačioje vietoje – jis nebandė nei atsistoti, nei eiti, nei šliaužti. Tada atėjo J. S.. Ji (A. Z.) tuo metu su V. I. sėdėjo ant čiužinio. V. I., nieko nesakęs, be jokios priežasties, pašoko nuo čiužinio ir, atsistojęs prie gulinčio A. S., pakėlė virš jo koją, lyg norėdamas spirti, tačiau tiek ji, tiek J. S. jo (kaltinamojo) prašė Aleksandro neliesti. J. S. nutempė A. S. į kambarį, ji su V. I. pasiliko miegoti virtuvėje.
Paryčiais, tikslaus laiko nepamena, bet dar buvo tamsu, į virtuvę atėjusi J. S. pasakė, kad kažkas negerai su sūnumi. V. I. nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Grįžęs iš kambario V. I. pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, nes A. S. nekvėpuoja. Paskambino greitajai pagalbai. Į kambarį nuėjusi nebuvo ir kur gulėjo A. S., nematė. Kai A. S. kūnas jau buvo išvežtas, V. I. paskambino draugui Ž., kurio paprašė ateiti. Ž. atėjo su O.. Kalbėjo, kaip padėti J. S. palaidoti sūnų. Būnant visiems kartu, V. I. klausė „kas dabar bus?“
Toje vietoje, kur gulėjo A. S., kraujo nebuvo. Ant A. S. kraujo taip pat nebuvo matyti. Į rankšluostį, kuris kabėjo virtuvėje, jie valydavosi rankas. Ant rankšluosčio galėjo likti kraujo dėmės nuo to laiko, kai A. S. buvo persirėžęs ranką į durų rankeną. Tai galėjo būti prieš dvi savaites iki šio įvykio. Taip pat galėjo likti kraujo dėmės ir ant maišelio, nes A. S. jį pasiimdavo eidamas į parduotuvę atnešti maisto. Be paminėtų asmenų, lapkričio 25 d. jos bute daugiau nieko nebuvo.
Lapkričio 25 d. ji A. S. smūgių nesudavė, jo nestūmė. Virtuvėje ji tik traukė A. S. nuo V. I., kai jie susistumdė. Traukė A. S., o ne V. I., nes jo (V. I.) bijojo. Ji nematė, ar A. S. buvo sužalota kakta, ar buvo nubrozdinimų. Po to, kai išvežė A. S., lapkričio 26 d. ryte ji su V. I. toliau vartojo alkoholį. Ji buvo neblaivi ir neatsimena, ar ką nors apie įvykį pasakojo O. G. ir J. R., bet kiek atsimena, nieko jiems nesakė.
A. Z. analogiškai parodė 2015-12-04 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 118–129)
2015-11-27 15.45 val. A. Z. nustatytas 3.19 promilės girtumas (t. 1, b. l. 142).
Liudytojas J. R. parodė, kad V. I. yra labai geras jo draugas, jie kartu dirbo, vartojo alkoholį. Kai V. I. gyveno kartu su A. Z., jie susitikdavo jos bute. Kai jis, V. I. ir A. Z. vartodavo alkoholį, greičiausiai iš jų pasigerdavo A. Z.. Pasigėrusi ji dažniausiai užmigdavo, o jis su V. I. išeidavo kur nors kitur. Išeidavo, nes norėdavo ja atsikratyti. Jis su V. I. niekada nekonfliktavo, keršyti jam ir jį apkalbėti neturi jokio pagrindo.
2015 m. lapkričio 25 d. ryte jam paskambino V. I. ir pasakė, kad namuose pas A. Z. atsitiko nelaimė. V. I. paskambino jam, nes jis yra artimiausias jo draugas. Su sugyventine O. G. apie 11 val. nuėjo pas V. I. į A. Z. butą. Kaip suprato, A. Z. ir J. S. buvo neblaivios, ar neblaivus buvo ir V. I., nesuprato. V. I. isteriškai juokėsi, sakydamas, kad „dabar man bus blogai“. V. I., pasikvietęs jį į koridorių, pasakė, kad jis (liudytojas) jam niekuo padėti nebegalės, kad jis (kaltinamasis) „papuolė“. Supratęs, kad dėl A. S. mirties gali būti kaltas V. I., pasiūlė jam nueiti į policiją ir prisipažinti. V. I. į tai tik atsakė, kad „gal pavyks dar išsisukti“. A. Z. jam sakė, kad lapkričio 25 d. vakare ji kartu su V. I. miegojo virtuvėje ant čiužinio, patiesto ant grindų, o į virtuvę užėjęs A. S. tai pamatė. Niekas jam nesakė, kad jie tuo metu mylėjosi, tyrėja galėjo ne taip jį suprasti ir neteisingai užrašyti jo parodymus. Jie tiesiog kartu gulėjo, ir tiek. Kaip suprato, dėl to ir kilo konfliktas tarp A. S. ir V. I.. A. S. jam ankščiau buvo minėjęs, jog palaiko intymius santykius su A. Z..
V. I. davė jam pinigų, kad nueitų į parduotuvę nupirkti alkoholio. Jis nupirko porą butelių alaus, po 1 litrą talpos, 6 laipsnių stiprumo. Kai grįžo iš parduotuvės O. G. nieko nepaaiškinusi pasakė „einam iš čia“. Jis truputį su kitais išgėrė alaus. Kai gėrė, niekas apie tai, kas nutiko, nepasakojo. Motina dėl sūnaus netekties labai išgyveno, kažkam skambino, klausė, kur jį išvežė, kada parveš, kad būtų galima atnešti jo daiktus, pervilkti. Jie pasakojo, kad vakare gėrė. Paskui A. S. kažkur išėjo, o V. I. su A. Z. nuėjo miegoti. Sakė, kad ryte atsikėlė ir pamatė, jog A. S. miręs. Mirusį jį rado kambaryje. V. I. miegojo virtuvėje. Maždaug po pusvalandžio su O. G. išėjo iš A. Z. namų. Pakeliui į namus sugyventinė papasakojo, kad jam išėjus į parduotuvę, A. Z. jai pasakojo, kad policijai „priduos“ V. I., kuris iš vakaro virtuvėje sumušė A. S.. Kaip pasakojo sugyventinė, A. Z. jai sakė, kad V. I. buvo pakėlęs A. S. nuo žemės ir jį metė ant grindų, o pati A. Z. irgi jam spyrė, bet ar pataikė ir kur, nesakė. Kai kalbėjosi su sugyventine, ji buvo išgėrusi, o vėliau, kada išblaivėjo, neprisiminė, kad jam apie tai pasakojo. O. G. taip būna, kad ji, padauginusi alkoholio, vėliau pamiršta, apie ką kalbėjo. Eidami pas V. I. su sugyventine buvo šiek tiek išgėrę. Alkoholį buvo vartoję ir iš vakaro.
Tą pačią dieną, apie 19 valandą, vėl nuėjo į A. Z. butą, kur rado V. I., A. Z., J. S. toliau girtaujančius. V. I. jis dar kartą pasiūlė eiti į policiją prisipažinti, bet jis nesutiko, šypsojosi ir sakė, kad nėra kaltas.
Po to daugiau A. Z. ir V. I. sutikęs nebuvo. Su kaltinamuoju susipykęs niekada nebuvo, jokio pykčio jam nejaučia.
Liudytoja O. G. parodė, kad V. I. pažįsta. Jos sugyventinis J. R. kartu su V. I. dirbo, palaikė gerus santykius. A. Z., A. S. ir jo motiną taip pat pažinojo, bet su jais nebendravo. Kartais su J. R. užeidavo pas A. Z. į butą, išgerdavo. Pas A. Z. yra buvusi apie keturis kartus. 2015 m. lapkričio 26 d. Ž. paskambino V. I. ir jiedu nuėjo pas jį į A. Z. butą. Išeidama ji buvo šiek tiek išgėrusi, su J. R. dviese išgėrė alaus. Ji buvo gėrusi ir iš vakaro, bet kiek, neatsimena. Bute buvo V. I., A. Z. ir A. S. motina. A. Z. buvo girta, voliojosi ant grindų, kažką „burbėjo“, bet nesuprato ką. J. R. nuėjo į parduotuvę ir atnešė stipraus alaus. Kiek jo atnešė, neatsimena. Pabuvo apie pusvalandį, išgėrė alų ir su J. R. išėjo į namus. Alų gėrė visi ten buvę asmenys. Gėrimo metu apie A. S. mirtį niekas nekalbėjo. Tiksliai neatsimena, ar apie A. S. mirtį sužinojo tuo metu ar vėliau. Nepamena, kad J. R. būtų pasakojusi apie tai, jog jai A. Z. būtų sakiusi, kad tarp A. S. ir V. I. įvyko konfliktas, kad V. I. buvo pakėlęs A. S. ir jį metė ant grindų, kad ji žada V. I. „priduoti“ policijai. Neatsimena, kad apie tai jai būtų sakiusi A. Z..
Liudytojas A. P. (A. P.) parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Visagine. Tame pačiame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena A. Z.. Pas ją gyveno A. S. su motina. Prieš jiems atsikraustant, su A. Z. iki 2014 m. rudens gyveno V. I.. Pastebėjo, kad paskutiniu metu V. I. vėl pradėjo lankytis pas A. Z.. Jo (liudytojo) žmona bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena ilgiau nei jis. Žmona jam pasakojo, kad per tuos metus, kol V. I. gyveno su A. Z., jis elgėsi agresyviai, buvo ją sumušęs, ne kartą buvo kviečiama policija. Jie dažnai bardavosi, V. I. lauždavo duris, buvo jas padegęs. A. S. buvo ramus žmogus, tylaus būdo, jokios agresijos iš jo pusės nepastebėjo.
2015-11-25 iš darbo jis grįžo apie 16.00 val. Tuo metu laiptinėje buvo tyla, nieko įtartino nepastebėjo. Iš karto išvyko į Vilnių ir grįžo po 22.00 val. Tuo metu įėjęs į laiptinę pajuto alkoholio kvapą. (duomenys neskelbtini) bute buvo girdėti balsai. Suprato, kad ten kaip visada vyksta išgertuvės. Jis parėjo namo ir daugiau nieko negirdėjo. 2015-11-26 ryte pamatė, kad į minėtą butą buvo atvykusi policija. Kas ten atsitiko, nežinojo. Paskutinę savaitę tame bute nuolat vyko išgertuvės, pašalinių asmenų ten nepastebėjo, tik tuos, kuriuos paminėjo.
2015-11-26 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Visagine, apžiūrėtas kambaryje ant grindų rastas A. S. lavonas, kuris buvo be išorinių smurto žymių (t. 1, b. l. 10–16).
2015-11-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2015-11-27 buvo atliktas A. S. lavono tyrimas, kurio metu nustatyti daugybiniai išoriniai sužalojimai, abipusiai šonkaulių lūžimai, pasaito ir plonžarnės plyšimai, kurie sukėlė vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę (t. 1, b. l. 2).
2015-11-27 specialisto išvadoje Nr. M 1631/2015(01) konstatuota, kad A. S. mirė nuo pilvo sumušimo su pasaito plyšimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, šoku. Storžarnės pasaito plyšimas ir skersinės storžarnės plyšimas padaryti traumuojant pilvo sritį kietu, buku daiktu (daiktais) kelių–keliasdešimt minučių laikotarpiu iki mirties. Abipusiai šonkaulių lūžimai padaryti kietu buku daiktu, daiktais, kelių–keliasdešimt minučių laikotarpiu iki mirties. A. S. lavono kraujyje rasta 4,64 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 4,86 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 38–42).
Iš 2016-03-29 specialisto išvados Nr. pM-08/2016(01)-M 1631/15(01) matyti, kad sužalojimai, sukėlę vidinį kraujavimą, padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į pilvo sritį; sužalojimai, sukėlę šonkaulių lūžius, padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nukentėjusysis po patirtų sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki neprarado sąmonės. Įvertinus sužalojimus, mažai tikėtina, jog jie galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus (t. 1, b. l. 50–51).
Ekspertas S. L. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad jis atliko A. S. kūno tyrimą, kurio metu buvo nustatyta pagrindinė mirties priežastis – pilvo sumušimas, kuris pasireiškė pasaito plyšimu, storžarnės plyšimu, dėl ko išsivystė vidinis nukraujavimas, sukėlęs vidaus organų mažakraujystę, šoką. Tyrimo metu papildomai buvo nustatyti kiti sužalojimai, kurie išvardyti išvadoje – odos nubrozdinimai veido srityje ir abipusiai trijų šonkaulių lūžiai. Tyrimo metu nustatyta, kad yra lūžę dešinės pusės 6 ir 7 šonkauliai bei kairės pusės 7 šonkaulis per kremzles. Lokaliai kontaktuojant į krūtinkaulio apačią, juos galima sulaužyti vienu smūgiu, įspyrus. Griūvant ant grindų ant nugaros šonkauliai lūžti negali, taip pat negali plyšti žarnų pasaitas.
Yra nustatyta keletas odos nubrozdinimų veide. Nubrozdinimai virš kairio antakio vidinio galo dešiniame skruoste yra padaryti paros laikotarpiu iki mirties. Nubrozdinimai virš kairio antakio išorinio galo ir virš dešinio antakio vidurinio trečdalio bei kitos kraujosruvos kūne yra padarytos 3–6 parų laikotarpiu iki mirties. Dėl lokalizuoto smūgio į krūtinkaulio apatinę dalį gali lūžti šonkauliai tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, kaip ir buvo nustatyta. Esant tokiam pilvo sužalojimui, koks buvo padarytas A. S., žmogus gali pragyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių. Be to, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiajam nustatytą neblaivumą, kuris buvo daugiau kaip 4 promilės. Etilo alkoholis pasižymi kaip krešėjimą mažinantis faktorius, jis suskystina kraują, sutrinka kraujo krešėjimas, todėl žmogus nukraujuoja dar greičiau. Pagal radinius pilve dominuoja skystoji kraujo dalis, o kraujo krešulių nėra daug, tai rodo, kad viskas vyko labai greitai. Vienareikšmiškai galima sakyti, kad nukentėjusysis negalėjo būti taip sužalotas prieš parą ar ankščiau iki jo radimo. Taip sužalotas jis negalėjo ilgai vaikščioti.
Žarnų pasaitas, storžarnė yra paslankūs, todėl padaryti tokius sužalojimus, kokie buvo nustatyti A. S. utopsijos metu, reikia pakankamai didelės jėgos. Tai reiškia, kad trauminis poveikis turi būti daromas su pagreičiu. Griūnant ant nugaros suplėšyti pasaitą ir įplėšti storžarnę neįmanoma. Reikia didelės kinetinės energijos, kad susidarytų tokie sužalojimai, žmogui griūnant visu savo ūgiu. Tokios kinetinės energijos griūvant neįgaunama, kad būtų padaryti tokie sužalojimai, kokie buvo nustatyti A. S.. Atsižvelgiant į A. S. girtumą (daugiau kaip 4 promilės), galima paaiškinti, kad būnant tokio girtumo žmogus būna suglebęs, todėl jo kinetinė energija yra dar mažesnė nei būnant negirtam. Jeigu dėl girtumo žmogus praranda tonusą, jis dažniau glemba, nei griūva, todėl suglebimas yra mažiau traumuojantis nei griuvimas. Lavono tyrimas atliktas lapkričio 27 d. 8.30 val. Nustatytas mirties laikas 12–36 val. nuo tyrimo pradžios.
2015-11-27 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), Visagine, vonios kambaryje rastas ir paimtas rankšluostis, ant kurio matyti dėmės, panašios į kraują. Kambaryje ant grindų rasta ir paimta tuščia „Lorafen“ vaistų pakuotė. Virtuvėje rastas ir paimtas plastikinis „Cesta“ maišelis, ant kurio matyti dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 17–25).
2016-01-11 specialisto išvadoje nurodyta, kad ant plastikinio maišelio „Cesta“, rankšluosčio rasta žmogaus kraujo. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su A. S. DNR profiliu ne mažesne kaip 99,999999 % tikimybe (t. 1, b. l. 29–33).
Papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Visagine, rasti ir paimti daiktai 2016-02-18 nutarimu perduoti saugoti į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą (t. 1, b. l. 34–35).
Kaltės ir veikų kvalifikavimo motyvai
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. I. kaltė padarius A. S. kūno sužalojimus, dėl kurių jis mirė, t. y. nužudžius A. S., yra visiškai įrodyta.
Kaltinamojo V. I. parodymus, kad jis smūgių A. S. nesudavė, jo nesužalojo ir nenužudė, tačiau matė, kad A. Z., sėdėdama ant čiužinio, patiesto ant grindų, abiem kojomis spyrė ant kėdės sėdinčiam A. S. į pilvo sritį, vertina kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės, nes juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
Iš paties kaltinamojo V. I., nukentėjusiosios J. S., liudytojų A. Z., A. P. parodymų matyti, kad prieš įvykį 2015 m. lapkričio 25 d. ir ankstesnėmis dienomis A. Z. bute buvo tik A. S., V. I., A. Z. ir A. S. motina J. S.. Jie keletą dienų girtavo. Niekas iš kitų asmenų nei įvykio dieną, nei keletą dienų prieš įvykį pas A. Z. į butą nebuvo užėję. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvadų bei eksperto paaiškinimų teisiamajame posėdyje, A. S. mirė nuo pilvo sumušimo su pasaito plyšimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, šoku. Storžarnės pasaito plyšimas ir skersinės storžarnės plyšimas padaryti traumuojant pilvo sritį kietu, buku daiktu (daiktais). Sužalojimai, sukėlę vidinį kraujavimą, padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į pilvo sritį; sužalojimai, sukėlę šonkaulių lūžius, taip pat padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nukentėjusysis po patirtų sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki neprarado sąmonės. Įvertinus sužalojimų visumą darytina išvada, kad jie negalėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus.
Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiajam yra lūžę trys šonkauliai, jie yra vienas šalia kito, todėl lokaliai kontaktuojant į tą vietą, t. y. į krūtinkaulio apačią, juos buvo galima sulaužyti ir vienu spyriu. Griūvant ant grindų ant nugaros tokių šonkaulių lūžių padaryti negalima, taip pat dėl to negali plyšti ir žarnų pasaitas, griūnant ant nugaros suplėšyti pasaitą ir įplėšti storžarnę yra neįmanoma. Norint padaryti tokius sužalojimus, kokie buvo nustatyti A. S. utopsijos metu, reikia pakankamai didelės jėgos. Tai reiškia, kad trauminis poveikis turi būti daromas su pagreičiu. Esant tokiam pilvo sužalojimui žmogus gali pragyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių. Nukentėjusiojo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 4 promilės etilo alkoholio. Etilo alkoholis pasižymi kaip krešėjimą mažinantis faktorius, jis suskystina kraują, sutrinka kraujo krešėjimas, todėl žmogus nukraujuoja dar greičiau. Pagal radinius pilve dominuoja skystoji kraujo dalis, o kraujo krešulių nėra daug, tai rodo, kad viskas įvyko labai greitai. Vienareikšmiškai galima teigti, kad A. S. negalėjo būti taip sužalotas prieš parą ar daugiau laiko iki jo radimo. Taip sužalotas jis negalėjo ilgai vaikščioti. Esant tokio girtumo laipsnio, koks buvo nustatytas A. S. (daugiau kaip 4 promilės), žmogus būna suglebęs, todėl jo kinetinė energija yra dar mažesnė nei būnant negirtam. Jeigu dėl girtumo žmogus praranda tonusą, jis dažniau glemba, nei griūva, todėl suglebimas yra mažiau traumuojantis. Nustatytas A. S. mirties laikas 12–36 val. nuo tyrimo pradžios lapkričio 27 d. 8.30 val. Taigi iš to matyti, kad A. S. mirtinai sužalotas buvo A. Z. bute 2015 m. lapkričio 25 d. vakare.
Šios aplinkybės sutampa su A. Z. parodymais, kad V. I. spardė gulintį ant grindų ant nugaros A. S., jam galėjo spirti apie dešimt kartų. Teismas netikėti šiais A. Z. parodymais neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kitų liudytojų bei nukentėjusiosios parodymai. Kad V. I. buvo įsiaudrinęs ir norėjo spirti gulinčiam A. S. į pilvą, sakydamas „galiu ir taip spirti“, parodė ir nukentėjusioji J. S.. Šie jos parodymai visiškai sutampa su A. Z. parodymais. Be to, iš liudytojos J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad V. I. tuo metu buvo virtuvėje prie stalo, o ne gulėjo ant čiužinio, patiesto ant grindų, kaip teigia pats kaltinamasis. Liudytojas J. R., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad jį pasikvietęs V. I. sakė, jog jam dabar bus blogai, kad niekas negali padėti, kad jis „papuolė“. Liudytojas suprato, jog dėl A. S. mirties kaltas yra V. I. ir pasiūlė jam pačiam nuvykti į policiją prisipažinti, bet V. I. nesutiko, sakė, kad galbūt išsisuks. J. R. parodė ir tai, jog grįžtant iš A. Z. į namus, jo sugyventinė O. G. jam pasakojo, kad A. Z. sakė, jog girtavimo metu tarp A. S. ir V. I. įvyko konfliktas dėl jos santykių su V. I., A. S., užėjęs į virtuvę, rado juos (A. Z. ir V. I.) gulinčius kartu ant čiužinio. Konflikto metu V. I. pakėlė A. S. ir jį metė ant grindų. Nors O. G. teigia neatsimenanti, jog apie tai būtų sakiusi J. R., teismas tiki J. R. parodymais, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes, J. R. ir V. I. buvo geri draugai, būtent dėl to po įvykio V. I. jį ir pasikvietė, apkalbėti V. I. jis neturi jokio pagrindo. Be to, pasak J. R., O. G. išsiblaiviusi pamiršta, apie ką būdama girta kalbėjo. Kad O. G. ne tik pas A. Z., bet tos dienos ryte ir iš vakaro vartojo alkoholį, patvirtino ne tik J. R., bet ir pati O. G.. Kad V. I. išgėręs būna agresyvus be A. Z. ir J. S. patvirtino ir liudytojas A. P., kuris parodė, kad kaltinamasis yra vartojęs fizinį smurtą prieš A. Z., laužęs bei padegęs buto duris. Tuo galima paaiškinti ir pirminius 2015-11-28 A. Z. parodymus, kuriuose ji apie V. I. veiksmus prieš A. S. nutylėjo. Be to, teisme A. Z. parodė, kad ne pirminiai, o vėlesni, t. y. gruodį jos duoti parodymai yra teisingi. Šie jos vėlesni parodymai, kuriuos ji patvirtino ir teisme, sutampa su kitais pirmiau aptartais bylos įrodymais, todėl jais netikėti ir nesivadovauti teismas neturi pagrindo. Taigi aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad V. I. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis tyčia nužudė A. S.. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. A. S. neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti A. S., tačiau jam spirdamas į gyvybei ir sveikatai pavojingas kūno vietas, suprato savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo mirtį ir, nors tokių pasekmių nenorėjo, sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia.
V. I. kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad jis spyrė apie dešimt smūgių nukentėjusiajam A. S. į pilvo-šono sritį.
Kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose esantys kai kurie nesutapimai paaiškinami situacijos netikėtumu ir su tuo susijusiu psichologiniu nepasiruošimu įvykiui, asmenų amžiumi, jų tarpusavio santykiais, nesugebėjimu suvokti įvykio aplinkybes ir įsiminti atskiras detales dėl tuo metu buvusio jų didelio girtumo. Šie nesutapimai esminės reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikaltimo kvalifikavimui neturi, be to jie pašalinti.
Kaltinamojo V. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui.
Skirdamas bausmę bei parinkdamas jos rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu bei į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
BK 129 str. 1 d. sankcija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t. y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 1 d. sankcijose, teismas nenustatė.
Kaltinamasis padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Padarytas nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes. V. I. daugybę kartų baustas administracine tvarka, ne kartą sulaikytas neblaivus, baustas už smulkaus svetimo turto vagystes, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 74–88), niekur nedirbo, Darbo biržoje nesiregistravo. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad jis ankščiau neteistas, Visagino savivaldybės administracija charakterizuoti jo teigiamai ar neigiamai negalėjo, narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 89, 91), aptariamą nusikalstamą veiką padarė netiesioginės tyčios forma, nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, padarytas spontaniškai. Taip pat atsižvelgtina į paties nukentėjusiojo elgesį – kartu su kitais įvykio dalyviais kelias dienas girtavo, prieš įvykį prašomas eiti miegoti (to prašė ir motina) nepakluso ir su kaltinamuoju bei A. Z. liko virtuvėje.
Įvertinus visas nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti V. I. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., padarymą, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, savo trukme mažesnę, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis.
Į bausmės laiką įskaitomas V. I. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-11-27 iki 2016-10-12 imtinai.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S. prašo jai priteisti 754 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią žalą sudaro laidojimo paslaugos pagal pateiktą ritualinių paslaugų įmonės kasos pajamų orderį. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad J. S. išleido minėtą sumą laidotuvėms. Šios išlaidos yra protingos ir realios, atitinka susiklosčiusias laidojimo tradicijas. Įvertinus šias aplinkybes laikoma, kad visos su laidojimu susijusios išlaidos (754 Eur) yra pagristos, todėl priteisiamos iš kaltinamojo V. I..
Baudžiamojoje byloje J. S. taip pat prašo iš kalto asmens jai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos.
Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatant žalos dydį, reikia įvertinti kaltinamojo kaltę, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad J. S. neteko sūnaus. Nors nukentėjusioji dėl savo amžiaus ir suvokimo negalėjo detalizuoti neturtinės žalos, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad netekusi artimo žmogaus, kurį nužudė kaltinamasis V. I., nukentėjusioji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad A. S. gyveno kartu su motina, jų ryšys buvo nuolatinio pobūdžio. Taip pat atsižvelgtina ir į A. S. gyvenimo būdą – jis nuolat girtavo, niekur nedirbo, buvo registruotas Darbo biržoje, į kaltinamojo turtinę padėtį – niekur nedirbo, nekilnojamojo turto ir pajamų neturi. Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, kad nukentėjusiosios prašoma suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinamas ir iš kaltinamojo V. I. nukentėjusiajai J. S. priteisiama 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Daiktai: rankšluostis, plastikinis maišelis, paimti papildomos įvykio vietos apžiūros metu, A. S. rūbai, V. I. kojinės, saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. Z. rūbai: kelnės, megztinis, grąžinami A. Z., V. I. džinsinės kelnės, džemperis ir batai grąžinami V. I. (t. 1, b. l. 34–35, 133, 176–177, 180–181).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307 str.,
NUSPRENDŽIA:
V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.
Laisvės atėmimo bausmę V. I.paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2016 m. spalio 12 d.
Į bausmės laiką įskaityti V. I. sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. spalio 12 d.
V. I.paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. I. J. S. 754 (septynis šimtus penkiasdešimt keturis) eurus turtinei ir 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus: rankšluostį, plastikinį maišelį, A. S. rūbus, V. I. kojines, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, A. Z. rūbus: kelnes, megztinį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Z., V. I. džinsines kelnes, džemperį ir batus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. I..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.