Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2017-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-96-462/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-21
Bylos Nr.
1-96-462/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Nukentėjusysis
J. G.
Kaltinamasis
R. A.
Advokatai
Julija Monako-Galminė
Baudžiamoji byla Nr. 1-96-462/2017
Procesinis Nr. 1-01-1-05489-2017-9(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,nukentėjusiajai J. G.,gynėjams advokatams Julijai Monako-Galminei, Jovitai Usonytei, Juozapui Surbliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., gim. 1985-10-21, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, neteistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį,

S. K., gim. 1990-12-25, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis pradinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Žalgirio sen., Kretingos r., teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį,

D. S., gim. 1997-02-08, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji R. A., D. S., S. K. tyčia nužudė kitą žmogų:

2017 m. vasario 3 d., apie 20 valandą, R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame Kretingos r., (duomenys neskelbtini), konflikto metu su D. A. ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė pastarajam į galvą. 2017 m. vasario 4 d., apie 2 val. 30 min., D. S. ir S. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje, konflikto, kilusio dėl to, kad neblaivus D. A. apsišlapino, metu: D. S. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė D. A. į galvą ir nuo smūgio pastarasis nukrito ant grindų, S. K. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė gulinčiam ant grindų D. A. į galvą, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė pastarajam į krūtinę, ne mažiau kaip du kartus kojomis, apautomis sportiniais bateliais, spyrė D. A. į krūtinę. Iš viso R. A., D. S. ir S. K. smūgiavo D. A. į pilvą, rankas, kojas ir sprandą ne mažiau 30 kartų. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. D. A. smūgiavo į krūtinę ne mažiau kaip 9 kartus. Šie sužalojimai dėl VII ir VIII šonkaulių lūžių kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. D. A. smūgiavo į galvą ne mažiau kaip 13 kartų, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejus kraujui su vidurio struktūrų dislokacija kairėn, koma, galvos smegenų edema, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl suduotų smūgių D. A. 2017 m. vasario 5 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare mirė nuo galvos sumušimo visumos. Taip R. A., D. S. ir S. K. tyčia nužudė D. A..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. kaltu neprisipažino ir parodė, jog pažinojo D. A. keturias dienas. Jie kartu gyveno viename name. 2017-02-03 D. A. buvo pas jį namuose. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Susipyko, nes jis D. A. pasakė susitvarkyti kambarį. D. A. jį pasiuntė ir tada D. A. kumščiu sudavė keletą kartų į kairį skruostą. Pradėjo bėgti kraujas iš burnos. D. A. nuo suduotų smūgių neparvirto. Jis D. A. už suduotus smūgius atsiprašė. Po pusvalandžio D. A. ir S. K. išvažiavo į Kretingą ir jis nežino, kas ten buvo. S. K. pažinojo, nes gyveno tame pačiame kaime.

Motyvuojamoji dalis

2017 m. vasario 7 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog kaltinamasis R. A. savo duotus parodymus patvirtino vizualiai parodydamas, kaip, įsižeidęs dėl nukentėjusiojo pavartotų prieš jį necenzūrinių žodžių, smūgiavo D. A. į veidą (t. 3, b. l. 24–27).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog kai atėjo į (duomenys neskelbtini) esantį namą, D. A. gulėjo ant žemės, šalia durų slenksčio. D. A. buvo matęs prieš tris dienas, nes, kaip suprato, pastarasis buvo atvažiavęs dirbti. D. A. nesakė, kiek smūgių sudavė R. A. Kairėje veido pusėje matėsi kraujosruva ir iš lūpos bėgo kraujas. Telefonu nufotografavo D. A. veidą. Fotografavo todėl, kad ten nebuvo jokio veidrodžio, o D. A. negalėjo matyti, kaip atrodo jo veidas. Išgėrus porą butelių alaus, pasiūlė D. A. važiuoti į Kretingą, (duomenys neskelbtini), ir toliau gerti. Girtavimo metu išėjo iki degalinės nusipirkti maisto. Parėjęs rado D. A., kuris buvo prišlapinęs ant grindų, kilimo. Kadangi buvo išgėręs, todėl pratrūko, nesusivaldė ir sudavė tris smūgius. Smūgius sudavė į veidą, o tiksliau pasakyti negali. Tuo metu D. A. sėdėjo ir smūgius jam sudavė sėdinčiam. Nuo smūgių galėjo likti kraujosruvų. Po suduotų smūgių D. A. buvo parkritęs, tiksliau, atsigulė ant žemės ir, kiek suprato, taip užmigo. Tada D. A. su koja spyrė į šoną. Galėjo būti, kad po jo spyrių lūžo 7 ir 8 šonkauliai. Jis to neneigia. Matė, kaip D. S. D. A. sudavė vieną smūgį į veidą. Nuo D. S. suduoto smūgio pradėjo bėgti kraujas. Jis pagalvojo, kad D. A. miega, todėl pasiūlė išnešti į lauką, kad vėsiame ore greičiau prablaivėtų. S. E. nesutiko, teigdamas, kad gali sušalti, geriau nešti į laiptinę, ten šilčiau. Kartu su S. E. D. A. nunešė į laiptinę, kuri yra 150 metrų atstumu nuo namo, ir paguldė ant laiptų. Nešant D. A. nebuvo išslydęs iš rankų.

2017 m. vasario 7 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog kaltinamasis S. K. savo duotus parodymus patvirtino vizualiai parodydamas, kaip ir į kokias kūno vietas jis bei kaltinamasis D. S. sudavė smūgius D. A.. Parodė, kaip nukentėjusysis kartu su S. E. buvo išneštas į kito namo laiptinę (t. 2, b. l. 101–113).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog tą vakarą neturėjo ką veikti ir apie 22.30 val. nuėjo pas S. E. prie kompiuterio pasėdėti. Apie 23 val. atvažiavo S. K. ir D. A.. Matė, kad D. A. nubrozdintas veidas, mėlynas paakys. D. A. buvo išgėręs. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, nes atsivežė butelį. Jis išgėrė kelis stikliukus ir nuėjo su S. E. ir S. K. į kuro kolonėlę nusipirkti valgyti. Grįžę rado D. A. apsišlapinusį. Saulius nuėjo valyti. S. K. ištempė iš lovos ir D. A. atsisėdo ant žemės. Jis pritūpė ir pasakė eiti lauk. D. A. iš girtumo susimaišė ir norėjo paimti jo telefoną. Jis trenkė D. A. į lūpą. Nuo smūgio prasikirto rankos krumplius, tikriausiai pataikė į dantį. Jis apsivyniojo ranką, atsisėdo prie kompiuterio, parūkė. Jis matė, kaip S. K. sudavė smūgį D. A. į pilvą. Po 20 minučių išėjo namo ir nežino, kas buvo toliau. Kol išėjo namo, girdėjo pokalbį apie tai, kad D. A. reikią išnešti laukan. Jis sakė, kad neneštų, paliktų miegoti.

2017 m. vasario 6 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog kaltinamasis D. S. savo duotus parodymus patvirtino vizualiai parodydamas, kaip smūgiavo D. A. į veidą ir kaip kaltinamasis S. K. smūgiavo nukentėjusiajam į pilvą (t. 2, b. l. 150–156).

Nors kaltinamieji R. A., D. S., S. K. neprisipažino padarę nusikalstamą veiką, jų kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad D. A. yra jos brolis. Su broliu retai susitikdavo, bendraudavo telefonu. Visų gyvenimo smulkmenų nežino. Iš brolio girdėjo, kad šis planuoja vykti į Kretingos rajoną dirbti, bet nežino, nei pas ką, nei su kuo D. atvyko į Kretingos r., Žutautų kaimą. Brolis buvo mėgėjas išgerti, išgėręs konfliktiškas nebuvo. 2017-02-05 jai paskambino iš Kretingos policijos pareigūnas ir pranešė, kad brolis mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kad mirtis yra smurtinė. Kokiomis aplinkybėmis D. A. buvo mirtinai sužalotas, ji nežino. Dėl D. A. laidotuvių patyrė turtinę žalą, kurią įvertina 500 eurų suma. Kaltinamųjų R. A., S. K., D. S. nepažįsta. Reiškia civilinį ieškinį, prašo priteisti 500 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas S. E. parodė, jog gyvena Kretingoje, (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko jo nuomojamame name. Pas jį į svečius atėjo D. S., S. K. ir nukentėjusysis. D. S. pažįsta kelerius metus. S. K. pažįsta nuo mažens. Jis ir D. S. nieko negėrė, gėrė tik S. K. ir tas kitas asmuo, nepamena to žmogaus vardo. Jie atvažiavo, paklausė, ar gali užeiti. Įleido, jie išgėrė du butelius. Trise išėjo į degalinę. Kai parėjo, nukentėjusysis buvo prišlapinęs prie durų ir miegojo lovoje. Pasakė S. K., kad jį pažadintų ir vestų namo. Žadino, bet nepažadino. Matė, kaip S. K. nukentėjusiajam spyrė į šoną, D. S. sudavė vieną smūgį į veidą. Nukentėjusysis po smūgio buvo nukritęs ant žemės, bet neatsimena, ar suduodant smūgį nukentėjusysis sėdėjo ar stovėjo. Jis su S. K. išnešė nukentėjusįjį į kito namo laiptinę. Nešant nukentėjusysis galvos nesusižalojo, nebuvo išsprūdęs iš rankų.

2017-03-16 Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog savo parodymus liudytojas S. E. patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, parodydamas, kaip kambaryje esančioje lovoje gulėjo D. A., kaip S. K. nukentėjusįjį tempė iš lovos, kaip D. S. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, kaip S. K. gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam galimai tris kartus spyrė į šoną ir kaip D. A. buvo išneštas iš namelio ir nuneštas į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, kur buvo paguldytas ir paliktas (t. 1, b. l. 119–134).

Liudytojas A. R. parodė, jog dirba taksistu. 2017-02-03 dienos vėlai vakare, galbūt apie 23 valandą, pagal telefoninį iškvietimą vyko į Kretingos rajoną, Žutautų kaimą. Į automobilį įsėdo vaikinas, kurį vadina S., pavardės nežino, ir nepažįstamas vyras. Ar vyrai buvo vartoję alkoholinių gėrimų, ar nepažįstamojo veidas buvo sumuštas, jis neatkreipė dėmesio. Vyrus atvežė į Kretingos miestą ir jie išlipo (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Pas ką ir kokiu tikslu jie vyko, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. parodė, kad S. E. yra jo draugas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Kretingoje. 2017-02-04 ryte, apie 6 val., jam į „Facebooką“ parašė E., klausdamas, ar turi parūkyti. Išėjęs pas S. E. iš savo buto pamatė laiptinėje ant nugaros gulintį nepažįstamą vyrą, kuris labai garsiai knarkė. Vyras gulėjo koridoriuke arčiau įėjimo į rūsį. Jo veidas buvo sužalotas: matė kraują ant lūpų. Kokiu momentu vyras atsirado laiptinėje, nežino. Nuėjęs pas S. E., jam pasakė kad matė laiptinėje miegantį, greičiausiai girtą vyrą. S. E. niekaip nesureagavo, nepasakė, kad jis pažįsta šį žmogų (t. 1, b. l. 139–140).

Bendrojo pagalbos centro pranešimu ir pateiktu garso įrašu nustatyta, kad 2017-02-04 7.41.43 val. moteris paskambino telefonu 112 ir pranešė apie Kretingoje (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje miegantį, knarkiantį, lyg ir kruvinu veidu girtą vyrą (t. 1, b. l. 41–42).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įrašu nustatyta, kad 2017-02-04 7.46 val. gautas pranešimas dėl vyro, gulinčio kruvinu veidu Kretingoje (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje (t. 1, b. l. 47–50).

2017 m. vasario 4 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą – laiptinę (duomenys neskelbtini)-ame name, Kretingoje, tarp laiptų, vedančių į rūsį ir į pirmą namo aukštą, laiptinės aikštelėje ant nugaros guli rūbais vilkintis vyras, kurio veide matyti daugybiniai sužalojimai: kairiame paakyje mėlynė, lūpos ir burna ištinusi, iš burnos bėga kraujas (t. 1, b. l. 21–25).

Tyrimo metu papildomai buvo apžiūrėta laiptinė, kurioje buvo rastas nukentėjusysis D. A.. 2017 m. vasario 13 d. Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)-ame name, Kretingoje, laukinės durys yra metalinės, namo laiptinė nešildoma, šildymo radiatoriai neįrengti (t. 1, b. l. 153–157).

2017-03-07 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti mirusiojo D. A. įvykio metu vilkėti rūbai ir avalynė. Apžiūrint nukentėjusiojo striukę ir du megztinius, nustatyta, kad rūbai ties apykaklėmis sutepti galimai krauju. Vilkėti džinsai sutepti, tikėtina, purvu (t. 1, b. l. 161–175).

2017-02-15 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš maisto prekių parduotuvės (kiosko), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, ir iš UAB (duomenys neskelbtini) degalinės, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga. Apžiūros metu nustatyta, kad 2017-02-03 22.22.19 val. užfiksuotas link S. E. namų einantis galimai D. S., 2017-02-04 laikotarpiu nuo 1.50.28 val. iki 2.06.37 val. matyti, kaip degalinėje sumuštinius (submarinus) perka nuo S. E. namų atėję galimai S. K., D. S. ir S. E.. 3.06.23 val. vaizdo kameromis užfiksuota, kaip galimai D. S. eina nuo E. namų link Kretingos centro (t. 1, b. l. 182–199).

2017 m. vasario 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicininio tyrimo specialisto išvada Nr. M 63/2017(03) nustatyta, kad D. A. mirė nuo galvos sumušimo visumos, pasireiškusio daugybinėmis kraujosruvomis galvoje, odos nubrozdinimais kairio momens srityje, apatinės lūpos raudonyje kairėje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, sumušimo židiniais galvos smegenų dešinio pusrutulio sferiniame paviršiuje, apimant kaktinę, momeninę, pakaušinę ir smilkininę skiltis, kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus smegenėlių kirmino, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejus kraujui su vidurio struktūrų dislokacija kairėn, koma, galvos smegenų edema, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Galvos sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 24–48 val. laikotarpiu iki mirties, padaryta mažiausiai 13 trauminių poveikių. Nustatytos daugybinės kraujosruvos krūtinėje ir VII, VIII šonkaulių lūžiai dešinėje padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kai šonkauliai lūžo tiesioginio traumavimo metu, 1–3 parų laikotarpiu iki mirties, jie padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Daugybinės kraujosruvos pilve, rankose, kojose, odos nubrozdinimas nugaroje, minkštųjų audinių kraujosruva sprande padaryta kietu buku daiktu (daiktais) 1–3 parų laikotarpiu iki mirties, padaryta mažiausiai 30 trauminių poveikių. D. A. kraujyje, kuris paimtas 2017-02-04 8.15 val. jį pristačius į ligoninę, nustatyta 3,82 proc. etilo alkoholio. Įvertinus teismo med. ekspertui papildomai pateiktų apklausų protokolų duomenis, kliniką, nustatytų sužalojimų vaizdą, neatmetama galimybė, kad D. A. lavone nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti pirminio traumavimo metu, galimai 2017-02-03, apie 20 val., ir galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko buvo užspaustos smegenys. D. A. mirė 2017-02-05 9.20 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (t. 1, b. l. 69–80).

Teisiamojo posėdžio metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicininio tyrimo specialistė G. A. parodė, jog D. A. buvo ilgiau nei parą gydomas ligoninėje. D. A. buvo taikytas intensyvus gydymas, infuzinės terapijos, todėl sunku nustatyti tikslų sužalojimų padarymo laiką. Taip pat negalima konkrečiai pasakyti, koks trauminis poveikis buvo padarytas anksčiau ar vėliau, kokia buvo trauminių poveikių seka. Infuzinės terapijos keičia sužalojimų makro- ir mikrovaizdą, todėl konkrečiai pasakyti, kuris trauminis poveikis buvo lemiamas, negalima. Mirtis įvyko dėl galvos sumušimo visumos. Ji matė nukentėjusiojo nuotrauką, esančią baudžiamojoje byloje. Nuotraukoje matyti vyzdžių plotis, vadinamas anizokorija, tai nėra žmogaus fiziologinė būklė. Tai rodo, jog yra patologija. Vyzdžių išsiplėtimas nukentėjusiajam galėjo būti nuo prasidėjusio kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu.

Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamieji R. A., S. K., D. S. prieš nukentėjusįjį D. A. vartojo fizinį smurtą. Nukentėjusiajam sužalojimai galvos srityje padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių, daugybinės kraujosruvos pilve, rankose, kojose, odos nubrozdinimas nugaroje, minkštųjų audinių kraujosruva sprande padaryti mažiausiai 30 trauminių poveikių. Kaltinamasis R. A. sudavė nukentėjusiajam du smūgius ranka į galvą (į veidą). Kaltinamasis S. K. sudavė nukentėjusiajam tris smūgius ranka į galvą, taip pat kojomis ir rankomis sudavė smūgius į kitas kūno vietas. Kaltinamasis D. S. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Šis smūgis buvo stiprus, nes nukentėjusysis po kaltinamojo D. S. suduoto smūgio parvirto, be to, D. S. akivaizdoje kaltinamasis S. K. vartojo intensyvų smurtą prieš nukentėjusįjį ir kaltinamasis D. S. tokiems kaltinamojo S. K. veiksmams pritarė. Kad kaltinamojo D. S. smūgis buvo stiprus, įrodo ir 2017 m. vasario 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 281/2017(03). Išvadoje nurodyta, kad D. S. buvo padarytas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III piršto-delnakaulio sąnario tiesiamajame paviršiuje, padarytas galimai naktį iš 2017-02-03 į 2017-02-04 (t. 2, b. l. 163). 2017 m. vasario 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 284/2017(03) nustatyta, kad apžiūrėjus S. K., rasta paviršinių odos nubrozdinimų dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio pamato projekcijoje, jie padaryti galimai 2017-02-04 paros pirmoje pusėje (t. 2, b. l. 118). Tai įrodo, kad kaltinamasis S. K. taip pat nukentėjusiajam sudavė stiprius smūgius.

Kaltinamieji R. A., S. K., D. S. suduodami smūgius nukentėjusiajam D. A. vartojo pakankamai intensyvų fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir sugretinęs smūgius su teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiojo D. A. patirtų sužalojimų kiekio, sunkumo laipsnio, teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamųjų R. A., S. K., D. S. veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Sužalojimų pobūdis bei lokalizacija – suduoti stiprūs smūgiai nukentėjusiajam į galvą – sukėlė pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, tai įrodo, kad kaltinamieji R. A., S. K., D. S. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet veikė siekdami sutrikdyti žmogaus sveikatą ir sąmoningai leido atsirasti pasekmėms, tai patvirtina, jog kaltinamieji R. A., S. K., D. S. nužudė nukentėjusįjį netiesiogine tyčia. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis S. K. su liudytoju S. E. nukentėjusįjį išnešė iš namo, kuriame buvo sužalotas nukentėjusysis, į kitą namo laiptinę ir paguldę ant laiptų paliko, neiškvietė greitosios pagalbos. Tai įrodo, kad kaltinamasis S. K. buvo abejingas pasekmėms, sąmoningai leido joms atsirasti.

Kaltinamųjų R. A., S. K., D. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – kito žmogaus nužudymas.

Kaltinamųjų R. A., S. K., D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino sudavę smūgius nukentėjusiajam į galvą ir taip padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis.

Kaltinamųjų R. A., S. K., D. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 850,70 euro sumos civilinį ieškinį (t 1, b. l. 101–103). Ieškinys tenkintinas, nes įrodyta, kad nukentėjusysis D. A. buvo gydomas Kretingos rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje Kretingos ligoninėje ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Iš gydymo paslaugų išrašo matyti, kad paslaugos kainavo 850,70 euro. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji J. G. pareiškė ieškinį dėl 500 eurų turtinės žalos ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniai tenkintini, nes baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, tai yra 2017-02-08 Laidojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1742, PVM sąskaita faktūra, kvitais (t. 1, b. l. 88–90), įrodyta, jog nukentėjusioji J. G. dėl brolio mirties patyrė turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 straipsnyje, bet ir LR CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei LR CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji J. G. dėl tragiškos brolio mirties patyrė didelių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimą. Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus – nukentėjusiosios brolio – gyvybė. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais bei susiformavusia teismine praktika ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems R. A., S. K., D. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, asmenybes. Kaltinamieji R. A., S. K., D. S. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą su negrįžtamomis pasekmėmis. Sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl kaltinamiesiems R. A., S. K., D. S. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad yra kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino sudavę smūgius nukentėjusiajam į galvą ir taip padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, nors yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamiesiems skiria terminuotą laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–308 str., teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu septyneriems (7) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu devyneriems (9) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistas.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu septyneriems (7) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Nukentėjusios J. G. ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš R. A., S. K., D. S. 500 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 850,70 euro solidariai iš R. A., S. K., D. S. nusikaltimu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: nukentėjusiojo D. A. rūbus ir avalynę, nagus su panagių turiniu, DNR mėginį, laikmeną su pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, vaizdo įrašus, gautus iš maisto prekių parduotuvės (kiosko), adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, ir UAB (duomenys neskelbtini) degalinės, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, iš viso 8 vnt. skaitmeninių laikmenų, skaitmenines laikmenas, kuriose įrašyti R. A. ir D. S. telefoniniai pokalbiai, iš viso 2 vnt., kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ajame skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis