Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-287-211/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-12-08
Bylos Nr.: 1-287-211/2016
Teisminio proceso Nr.: 01-1-68405-15
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laureta Ulbienė
Nukentėjusysis: P. B.
Kaltinamasis: S. Š., E. V.
Advokatai: Elena Žilėnienė

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-287-211/2016Teisminio proceso Nr. 01-1-68405-15Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.7.1;1.1.8.1;1.1.7.2.7;1.1.10.1;1.2.3.1; 1.2.14.5.1;1.2.18.2;1.2.18.3;1.2.23.1; 1.2.23.2;2.1.15.1;2.3.6;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė,sekretoriaujant Agnei Lopuchinai, Linai Butkuvienei, Simonai Peršinai,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei, Gediminui Bukauskui,nukentėjusiajam P. B.,vertėjai Irinai Siniavskai,specialistui S. C. ,kaltinamiesiems S. Š. , E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 9 klasės, nevedęs, teistas:

1.1997-10-20 Trakų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16, 271 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

2. 2002-02-28 Trakų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. ;

3.2006-06-02 Trakų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams;

4.2011-08-29 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

5.2011-10-10 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 mėn. Vilniaus raj. apylinkės teismo 2012 -04-13 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 4 d., 9 d. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2011-08-29 ir 2011-10-10 nuosprendžiais, subendrintos, paskiriant subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 m. 2 mėn., bausmę atliko 2014 m. birželio 6d. ,

teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d., 178 str. 4d.;

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, mokosi J. I. jaunimo mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 9 klasės, nevedęs, teistas:

1.2014-03-14 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1d.3p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 181 str. 1 d., paskiriant elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojimą mokytis ;

2.2014-09-03 Molėtų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1m. 6 mėn. su įpareigojimais ;

3.2014-10-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Molėtų rajono apylinkės 2014 m. rugsėjo 3 d. teismo nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausme, paskiriant subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 vieneriems metams 6 mėnesiams, įpareigojant E. V. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą,

teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2d., 214 str. 1d., 215 str.1d., 22 str. 1d. 182 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė :

S. Š. 2015 m. gruodžio mėn. 13 d. apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su J. Š. metu jį nužudė, tyčia rankomis ir kojomis suduodamas septyniolika ( 17 ) smūgių pastarajam į veidą, krūtinę, rankas, tuo padarydamas šiam odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abipus akių vokuose, nosies nugarėlės projekcijoje, nosikaulių lūžius, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, nusitęsiančią į kaklo šoninį paviršių, kraujosruvą ir muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio ir kairio skruostikaulių lūžius, viršutinio žandikaulio dešinės ir kairės pusės lūžius, poodines kraujosruvas krūtinėje, daugybinius abipusius šonkaulių lūžius su krūtinplėvės sužalojimais lūžių projekcijose, poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, dešiniame ir kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas abipus plaštakose, dešinėje blauzdoje, po ko nuo galvos ir krūtinės sumušimo, kas komplikavosi oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, J. Š. 2015-12-17 VšĮ Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje mirė.

E. V. nuo 2016-01-04 iki iki 2016-01-06 07.00 val. bute, esančiame I. Š. g. 10-160a, Vilniuje, neteisėtai laikė be tikslo parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį - psichotropinių medžiagų – 0,158 g. MDMB-CHMICA (metil (S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato) ir 1,580 g. AB-CHMINACA (N-[(1S)-1-(aminokarbonil)-2-metilpropil]-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamido) mišinio.

E. V. 2015 m. gruodžio mėn. 13-14 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, J. Š. priklausančiose patalpose bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado bei paėmė ir taip neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą - J. Š. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai perdavė finansinės operacijos inicijavimui ir dėl to 2015-12-15 09.59 val. bankomate, esančiame Architektų g. 19, Vilniuje, buvo neteisėtai inicijuota finansinė operacija J. Š. vardu atidarytoje „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

E. V. , paprašydamas kito asmens įvykdyti finansinę operaciją, perdavus jam svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - J. Š. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodant galimą PIN kodą, ir šiam asmeniui panaudojant mokėjimo kortelę, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu 2015-12-1509.59 val. bankomate, esančiame Architektų g. 19, Vilniuje, buvo bandoma išgryninti 200, 200 ir 50 eurų, tačiau to padaryti nepavyko, dėl neteisingai suvesto PIN kodo.

E. V. perduodamas kitam asmeniui svetimą mokėjimo kortelę - J. Š. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), paprašydamas iš J. Š. vardu atidarytos banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo 1088, 77 eurai, išgryninti sąskaitoje esančias lėšas, ir šiam 2015-12-15 09.59 val. bankomate, esančiame Architektų g. 19, Vilniuje, bandant išgryninti po 200, 200 ir 50 eurų, pasikėsino savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą - 200 eurų, tačiau dėl kelis kartus suvesto netinkamo kortelės PIN kodo nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių , nepriklausančių nuo jo valios.

Įrodymų dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str.1d., padarymo vertinimas :

Kaltinamojo S. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra pilnai įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, paaiškinimais, nukentėjusiojo P. B., liudytojų parodymais , specialisto išvadomis, paaiškinimais , kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis S. Š. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad įvykio dieną jis išgėrinėjo savo namuose, kur gyveno su sugyventine ir jos sūnumi E. V., su pažįstamu H. , o tame pačiame bute gyvenęs J. Š. bendravo su elektriku, kuris tą dieną tvarkė elektrą. Su H. išgėrė butelį degtinės. Jau išėjus elektrikui ir jo draugui H. tarp jo ir J. Š. kilo žodinis konfliktas dėl per daug išnaudotos elektros energijos . Apie 16 val. jis norėjo išeiti iš buto, bet neturėjo lauko durų rakto, todėl pabeldė į J. Š. kambario duris , kad jis užsirakintų. Atidarius duris, J. Š. stovėjo su peiliu rankoje, atkišęs prieš jį. Tada jis jam sudavė tris kartus delnu į veidą , nuo trečio smūgio J. Š. nukrito, viskas vyko tarpduryje į J. Š. kambarį. Keldamasis J. Š. pradėjo jį vadinti negražiais žodžiais, tada jis jam spyrė į šlaunį(„kumpį“). Išeidamas jis nežinia kodėl paėmė J. Š. telefoną. Jam išėjus liko neužrakintos buto lauko durys bei durys į J. Š. kambarį. Tą dieną jis pinigų turėjo, nes buvo gavęs pašalpą. Išėjęs iš buto dar užėjo pas netoliese gyvenantį draugą, kurio vardas A., su juo išgėrė alaus. Po to, nusipirkęs degtinės, užkandos, išvažiavo taksi automobiliu pas draugą J. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur gėrė su juo, pas jį praleido kelias dienas. 17d. ar 18 d. jam paskambino sugyventinė ir pasakė, kad J. mirė. Jis mano, kad dėl jo mirties jis nėra kaltas, nes jo suduoti smūgiai nebuvo stiprūs ir nuo to jis negalėjo mirti. Viename bute su J. Š. gyveno apie keturis mėnesius, pas jį- J. Š. užeidavo jo sūnėnas, vaikinas, vardu K. , elektrikas ar dar koks meistras, šiaip pas jį nedažnai kas ateidavo. Santykiai su J. Š. buvo normalūs, jis nėra smurtavęs prieš jį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos žino, , kad įvykio dieną, atvažiavus medicinos pagalbai ir policijai, J. Š. minėjo, kad jį sumušė kokie tai kiti asmenys, tačiau iš paminėtų vardų jis nepažįsta nei vieno, nėra matęs, kad kažkas iš nepažįstamų būtų užėję pas jį. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriuos jam liepė duoti jį apklausę pareigūnai.

2016 m. sausio 6d. kaltinamasis S. Š. parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodė , jog įvykio dieną ir vietoje J. Š. grasinant jam peiliu, jis sudavė jam per veidą tris kartus ir vieną kartą spyrė koja į jo šoną , išeidamas iš jo kambario paėmė J. Š. mobilaus ryšio telefoną (t. 2 b.l. 124-125).

2016-01-06 apklaustas įtariamuoju S. Š. parodė, kad 2015-12-13 apie 10 val. jis pasikvietė į namus draugą H. ir jie abu išgėrinėjo. Būnant namuose, atvažiavo elektrikas. Jo kambario durys buvo atidarytos ir, kai atėjo elektrikas, J. Š., eidamas pro šalį, trenkė jo kambario durimis. H. išėjo apie 12 val., o apie 15 val. išėjo elektrikai. S. Š. susiskambino su savo draugu J. ir susitarė, kad atvažiuos pas jį į (duomenys neskelbtini). Jis ruošėsi išeiti ir dar užėjo į virtuvę, kur stovėjo J. Jie pradėjo konfliktuoti dėl elektros. J. turėjo arbatinuką su karštu vandeniu ir konflikto metu apipylė jį, nuplikė kairę ranką. Tada jis- S. Š., nieko nepasakė J., nuėjo į kambarį, kur apsirengė ir susiruošė išeiti. Jis neturėjo raktų nuo buto durų, norėjo paprašyti, kad J. užsirakintų, dėl to pasibeldė į J. Š. kambario duris, kurias atidaręs J. buvo su virtuviniu peiliu, pradėjo mosikuoti tuo peiliu. Tada jis sudavė delnu per J. veidą du kartus, pirmiausia dešine ranka, po to kaire ranka. Smūgiai buvo stiprūs ir J. nukrito ant grindų ant kairiojo šono. J. krito tiesiai ant grindų ir į nieką neatsitrenkė. Tada J. vėl pradėjo koliotis ir kėlėsi, buvo atsirėmęs jau rankomis į lovą. Tada jis spyrė koja J. į dešinįjį šoną ties klubu, ir šis nuo smūgio atsigulė ant lovos šonu, tačiau nenustojo“ koliotis“, tada jis J. dar kartą trenkė kairės rankos delnu per veidą, ir nuo šio smūgio J. vėl nukrito ant grindų kniūbsčias. Po to jis- S. Š. paėmė telefoną „Nokia“, priklausantį J., ir išėjo. Jis buvo skolingas savo draugui J., pagalvojo, kad J. telefoną atiduos už skolą. Mintis paimti telefoną jam kilo iškart po muštynių. Jis, išėjęs iš kambario, girdėjo, kad J. dar kažką rėkia, bet jis jau nebesiklausė. Iš buto daugiau nieko nepaėmė, jokių pinigų neėmė, turėjo savų pinigų. Jis gauna pašalpas ir tą dieną turėjo apie 50 eurų. J. striukės ir buto raktų neėmė. Kas užrakino J. kambario duris, jis negali atsakyti. Tą dieną savo sugyventinei A. jis neskambino ir tikrai neprašė jos pinigų. Jis J. sudavė tik tuos smūgius apie kuriuos papasakojo. Smūgiai buvo stiprūs, ir jis neatmeta galimybės, kad nuo šių smūgių galėjo atsirasti visi tie sužalojimai, kurie įvardinti įtarime. J. mobilaus ryšio telefoną jis atidavė J. ir pasakė, kad jį pavogė, neaiškinęs iš ko, liepė tik išmesti SIM kortelę. Be to, pats J. nieko apie šį telefoną neklausinėjo. Tikslo nužudyti J. Š. jis neturėjo. (t. 2, b. l. 127-129).

Savo parodymus kaltinamasis S. Š. patvirtino 2016 m. sausio 6d. parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 130-132 ).

2016-01-08 sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo klausimą, kaltinamasis S. Š. parodė, kad jis prisipažįsta viską, ką padarė, tik teigė , kad J. Š. nenorėjo nužudyti. (t. 2, b.l. 156-157)

2016-05-18 apklaustas įtariamuoju S. Š. parodė, kad J. Š. jis sudavė tik tris smūgius ranka į veidą ir vieną smūgį koja į J. Š. koją. Nuo suduotų smūgių J. Š. negalėjo mirti. Tokie sužalojimai, kurie įvardinti įtarime, jo suduotais smūgiais negalėjo būti padaryti. Pats J. Š., kai atvyko policija, pasakė, kad jį sumušė M. su kitais asmenimis, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), tai girdėjo ne tik policijos pareigūnai, bet ir medikai, jo posūnis E. ir sugyventinė A. Kas toks M. S. Š. nežino, jokio M. nepažįsta ir niekada pas J. Š. nėra matęs. Jis iš J. Š. pavogė tik telefoną, pinigų neėmė. (t. 2, b. l. 148-150 )

Kaltinamasis E. V. parodė, kad jis 2015 gruodžio mėn. iš 12 į 13 d. nenakvojo namuose ir 13 d. apie 12 val. grįžo namo, kad pasiimtų sportinį krepšį. Grįžęs namo matė, kad namuose yra elektrikai, ir su jais vaikščiojo J. Š.. Kambaryje taip pat buvo ir E. V. motinos sugyventinis S. Š. su savo draugu, abu išgėrinėjo. Kaip tik tuo metu, kai jis grįžo, S. pykosi su elektrikais ir su J. Š. dėl elektros. Jis namuose pabuvo apie 15 min., kol susidėjo krepšį ir išėjo į sporto klubą, vėliau nuvažiavo pas draugę. Apie 20 val. jam paskambino mama pasiteirauti kada jis grįš ir tuo pačiu pasakė, kad S. trenkė J. ir išėjo. Jis kaip tik tuo metu važiavo į Lazdynus ir, kai mama tai pasakė, jis nusprendė pirmiausia užeiti namo padėti krepšį. Namo jis ėjo su drauge S. K. . Priėjus prie namo, jis S. paprašė palaukti prie laiptinės, o pats užėjo į butą. Prie J. kambario durų jis pamatė kraujo lašus, o pačios durys buvo užrakintos. Jis pasibeldė ir išgirdo, kad J. sunkiai kalba. Tai išgirdęs ir žinodamas, kad S. turi raktą, kuris tinka J. kambario spynai, jis surado jį ir, atrakinęs J. kambario duris, pamatė jį gulintį pusiau ant lovos, pusiau ant grindų. Jis buvo visas kruvinas. Išbėgęs į kiemą , iš S. telefono iškvietė greitąją pagalbą. Pamatęs sumuštą J. Š. , jis pirmiausia pagalvojo, kad tai padarė S. Š., nes kaip sakė mama, S. trenkė J. ir išvažiavo. Jis J. pradėjo klausinėti, kas atsitiko, bet šis neaiškiai atsakinėjo, nes veidas buvo labai sužeistas, lyg prakirstas. J atsakė, kad pas jį atėjo kažkokie keturi draugai, vienas iš jų kažkoks M. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Policijos darbuotojai J. dar kartą paklausė kas atsitiko ir pastarasis patvirtino tą patį ką ir jam. Apie 22.20 val. iš darbo grįžo E. V. mama. Jį bei mamą apklausė policijos darbuotojai, o po to mama dar paklausė, ar galima sutvarkyti J. kambarį, ir policijos darbuotojai leido.

Analoginius parodymus kaltinamasis E. V. davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l. 58-60).

Nukentėjusysis P. B. parodė, kad J. Š. yra jo dėdė. Jis nuolatos su juo bendraudavo, skambindavo, domėdavosi kaip sekasi, nuvažiuodavo aplankyti. Kai J pardavęs butą išsikraustė į kambarį, esantį trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), jis padėjo perkraustyti daiktus. Tame trijų kambarių bute, kitame kambaryje gyveno A. su savo sūnumi. J. Š. buvo pasakojęs, kad su A., jos sūnumi ir A. sugyventiniu nuolat būdavo konfliktai. Maždaug apie rugpjūčio mėnesį iš J. kambario dingo 500 eurų. Kas juos pavogė, jis nežinojo, tačiau įtarė, kad tai galėjo padaryti arba A. sūnus, arba jos sugyventinis. Kambarys, kuriame gyveno J., buvo rakinamas. Raktus nuo kambario turėjo tik J ir jis- P. B.. Lapkričio mėnesį J buvo sakęs, kad jį sumušė A. sugyventinis. Pasakė, kad A. sugyventinis sudavė jam kumščiu į veidą ir grasino veržliarakčiu. Taip pat J. buvo pasakojęs, kad ir A. jam yra sudavusi antausį, nes kažko nepasidalino virtuvėje. Tarp J. ir A. bei jos sugyventinio nuolat būdavo kokie nors buitiniai konfliktai, nepasidalindavo ko nors virtuvėje, neleisdavo J. naudotis virykle. Iš J. šaldytuvo dingdavo maistas, todėl šaldytuvą J. B. padėjo pernešti į J. kambarį. Visais smulkiais klausimais J. visą laiką padėdavo K. B., nes jis ne visą laiką galėdavo atvažiuoti ir padėti J.. Paskutinį kartą jis su savo dėde J. kalbėjo 2015-12-12 vakare, pasikalbėjo bendromis temomis, paminėjo, kad eis pas gydytojus. Apie kažkokius naujus konfliktus su savo kaimynais J nieko tą dieną neužsiminė. 2015-12-17 jis sužinojo, kad J mirė. 2015-12-18 apie 11 val. jis nuvyko į savo dėdės J. kambarį, kur A. sūnus pasakojo, kas atsitiko. Jis sakė, kad 2015-12-13 apie 20 val. jis grįžo namo ir išgirdo iš už J. durų aimanas. Išlaužęs duris, A. sūnus įėjo į J. kambarį, kur J. rado kruviną, gulintį ant grindų, ir iškvietė greitąją pagalbą. A. sūnus taip pat pasakė, kad kai atvažiavo policija, J dar kalbėjo ir, kad neva J. papasakojo, kad jį užpuolė kažkokie keturi vyrai ir kad vienas iš jų buvo M. iš Lazdynų. Jis, pažinodamas gerai savo dėdę, yra įsitikinęs, kad jokių vyrų įvykio dieną pas jo dėdę nebuvo , nes jis neturėjo tokių pažįstamų , o nepažįstamų niekada neįsileisdavo , tuo labiau, pas jį patekti buvo galima tik prieš tai J. paskambinus ir pranešus, jog atvažiuoji. Besikalbant su A. sūnumi iš kambario išėjo ir pati A.. Ji pradėjo aiškinti, kad buvo atvykusi policija, kad surinko daiktinius įrodymus, nuėmė pirštų atspaudus, ji policijos darbuotojo paklausė ar galima sutvarkyti kambarį, ir jai leido. Tai ji sutvarkė visą J. kambarį, išplovė grindis, patalynę, visi daiktai gulėjo savo vietose ir atrodė, kad tame kambaryje nieko nebuvo atsitikę. Ji dar jiems atidavė J. pasą, pasakė, kad rado po lova. Po įvykio J. Š. kambario durys nebuvo išlaužtos, ir jokių durų sugadinimo pėdsakų nesimatė. Iš J. kambario dingo „Swedbanko“ kortelė, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ bei apie 100 eurų, kurie buvo ištraukti iš baltinių kišenės. Kokia buvo konkreti pinigų suma, jis nežino. Savo dėdę palaidojo jis ir patyrė išlaidų, jo išlaidas patvirtina jo pateikti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. B. davė analoginius parodymus (t. 1 b. l. 86-90 ).

Liudytoja A. M., kaltinamojo S. Š. sugyventinė, parodė, kad J. Š. buvo jų kaimynas, turintis atskirą kambarį jų bendrame bute. Įvykio dieną ji dirbo, bet į jos darbą buvo atėjęs jos sugyventinis- S. Š. ir prašė pinigų , ji jam davė 15-20 Eurų. S. Š. jai papasakojo, kad tarp jo ir J. Š. kilo konfliktas, dėl ko jie smarkiai susipyko . Apie tai, kad jis jį būtų mušęs, S. Š. nepasakojo. Jai grįžus namo apie 22 val. bute rado policijos pareigūnus, iš jų sužinojo, kad J. Š. buvo rastas sumuštas savo kambaryje, jo kambaryje buvo daug kraujo. Sūnus E. V. papasakojo, kad parėjęs į namus, rado sumuštą J. Š., dėl ko iškvietė greitą med. pagalbą ir policiją. Iš sūnaus žodžių žino, kad J. Š., išvežant jį iš buto, buvo sąmoningas ir minėjo, kad jį sumušė asmuo, vardu M. Ji tokio asmens nepažįsta ir nėra mačiusi , kad J. Š. lankytų jai nepažįstamas asmuo. Su J. Š. viename bute gyveno apie 4 mėnesius, iš pradžių santykiai buvo normalūs , vėliau pradėjo konfliktuoti , nes J. Š. norėjo remontuoti butą , bet ji neturėjo tam pinigų, prašė palaukti, bet jis nenorėjo laukti. Taip pat jie konfliktavo dėl išnaudotos elektros, jų manymu, dėl J. Š. kaltės buvo sunaudota per daug elektros , o mokėti turėjo visi po lygiai. Kiek jai žinoma, įvykio dieną lankėsi elektrikas , nes J. Š. norėjo įsirengti atskirą elektros skaitiklį. Kiek žino iš S. Š. , tą dieną jie ir pykosi su J. Š. dėl susidariusių išlaidų elektrai. Įvykio dieną S. Š. išvažiavo į kaimą pas savo draugą, su kuriuo ji pati nėra bendravusi. Pas J. Š. lankydavosi vaikinas, vardu K., jo giminaitis- nukentėjusysis. Daugiau kad kas pas jį lankytųsi, ji nėra mačiusi. Ji nėra mačiusi, kad S. Š. muštų J. Š.. Liudytoja A. M. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog įvykio dieną davė pinigų S. Š., bet tai buvo netiesa .

Ikiteisminio 2016-01-06 apklausta liudytoja A. M. parodė, kad 2015-12-13 ryte ji ruošėsi į darbą. Apie 9.15 val., jai būnant vonioje, atėjo J. Š. ir paprašė išeiti iš vonios, nes jis norėjo nusiskusti, ir jie abu šiek tiek apsižodžiavo. Apie 9.45 val. ji išėjo į darbą, o namuose liko tik jos sugyventinis S. Š.. Jos sūnaus E. V. namuose nebuvo. Jis naktį praleido pas savo draugę S. Apie 12 val. jai paskambino S. Š. ir paprašė pinigų, nes norėjo išgerti. Ji atsakė, kad neduos, ir šis atsakė, kad, jeigu neduos, tai jis išvažiuos. Taip pat S. dar pasakė, kad tarp jo ir elektriko, kuris buvo atėjęs pas J. Š., kilo konfliktas. Kai S. skambino, jis jau buvo neblaivus. Prieš tai S. buvo duota laiko susitvarkyti, nebegerti, susirasti darbą, o kadangi šito jis nepadarė, tai jis turėjo jau 2016-01-08 išsikraustyti iš jos namų. Po pietų, ji paskambino sūnui E. ir pasakė, kad S. vėl girtas, ir, kad vėl išvažiavo į savo mylimiausią vietą gerti, paprašė sūnaus grįžti namo. Vakare nuo 22.30 val. iki 23.30 val. ji S. nuolat skambino, tačiau jis tai nekėlė ragelio, tai telefonas būdavo išjungtas. Apie 22.10 val. jai paskambino sūnus E. ir pasakė „paskubėk namo, namuose policija, ir tik nesinervuok“. Grįžusi namo, ji pamatė, kad bute policija, o J. Š. kambaryje kruvinos grindys. E. paaiškino, kad jis su S. grįžo namo ir išgirdo, kad J. Š. rėkia savo kambaryje. E., pritaikęs raktą, atrakino kaimyno J. Š. kambarį ir rado jį visą kruviną, iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Kai ji grįžo iš darbo, J. Š. kambaryje tikrai buvo labai daug kraujo ir ant grindų, ir ant patalynės. Bute buvę policijos darbuotojai pasakė, kad ji gali sutvarkyti kambarį, kurį ji pradėjo tvarkyti. Policijos pareigūnai paprašė paieškoti mobilaus ryšio telefono, priklausančio J. Š., tačiau jo nerado. Ji dar bandė skambinti į J. Š. telefoną, tačiau telefonas kambaryje neskambėjo.

Liudytojas S. B., greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, parodė, kad 2015-12-13 apie 20.40 val. gavo iškvietimą į butą (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, prie durų pasitiko jaunuolis, kuris pasakė, kad jis atėjo namo, atrakino duris ir rado kruviną kaimyną-J. Š.. J. Š. gulėjo viename iš buto kambarių, pagalvė visa buvo kruvina. J. Š. veidas buvo sumuštas, aplink akis buvo labai didelės hematomos. Prie lovos, ant žemės buvo numestas peilis, tačiau jokių pjautinių žaizdų ant J. Š. kūno nesimatė. Jis paklausė J. Š. , ar gėrė, ir šis atsakė, kad išgėrė alaus. Paklausus su kuo jis išgėrinėjo, atsakė, kad vienas. Po to J. Š. paaiškino, kad užėjo keturi, sumušė jį, po to paėmė nuo veidrodžio pensiją, apie 300 eurų ir, užrakinę kambario duris, išėjo. J. Š. sakė, kad jis guli jau apie tris valandas. Pasidomėjus, ar pažįsta užpuolikus, J. Š. pasakė, kad vienas iš jų M., berods gyvenantis (duomenys neskelbtini). Visus duomenis užsirašė atvykę policijos darbuotojai. Kažkodėl jam J. Š. pasakojimas apie keturis užėjusius vyrus pasirodė keistas .

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. B. davė analoginius parodymus (t. 1 b. l. 122-123).

2015-12-31 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju L. J., policijos pareigūnas, parodė, kad 2015-12-13 apie 20.45 val. gavo iškvietimą į butą I. Š. g. 10, Vilniuje. Buvo nurodyta, jog ten esantis žmogus, kaip vėliau paaiškėjo J. Š., yra sumuštas. Nuvykus nurodytu adresu, kambaryje jau buvo greitoji pagalba. Ant lovos gulėjo J. Š., kuris buvo visas kruvinas, labai sumuštas. Kambaryje visur buvo daug kraujo, ant grindų gulėjo peilis. Pradėjus klausinėti, kas atsitiko, J. Š. pasakė, kad jį sumušė keturiese, nurodė, jog du iš jų jis pažįsta gerai, o kitus iš matymo, vieną jis įvardino kaip M. Č., kuriam 62. Tačiau jis- L. J. nesuprato, ar tai amžius ar tai gimimo metai. Taip pat J. Š. pasakė, kad du iš jų yra iš Lazdynų rajono, o kiti du vietiniai, gyvena kažkur netoliese. Daugiau nepavyko nieko išsiaiškinti. J. Š. blogai jautėsi, vos šnekėjo, nes iš burnos buvo išmušti protezai, kurie taip pat mėtėsi kambaryje. Paklausus, kuris iš tų keturių jį mušė, atsakė, kad mušė visi keturi. Paklausus kas dingo, atsakė, kad nėra raktų nuo kambario ir nuo buto, paimta nuo staliuko virš 100 eurų, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ ir striukė. Greitoji pagalba išsivežė J. Š., o policijos pareigūnai liko pasikalbėti su tame bute buvusiu E. V.. Šis paaiškino, kad grįžęs namo, pamatė kambaryje ir virtuvėje degančią šviesą, o prie J. Š. kambario durų pamatė kraują. Jis bandė užeiti į kambarį, tačiau durys buvo užrakintos, ir jis pasibeldė, išgirdo, kad J. Š. lyg „kriokia“. Tada E. V., nuėjęs į savo kambarį, susirado raktą, kurį pritaikė J. Š. kambario durims, ir, atrakinęs duris, pamatęs tokį vaizdą, iškart iškvietė greitąją pagalbą. E. V. dėl peilio , gulėjusio ant grindų J. Š. kambaryje, paaiškino , kad tai peilis iš virtuvės ir jis nepriklauso J. Š.. (t. 1 b. l. 138-139)

Liudytojas K. B. parodė, kad jis su J. Š. pažįstamas maždaug nuo 2015 metų liepos mėnesio. Jis dirba su nekilnojamuoju turtu, o J. Š. ieškojo pirkimui buto. Kadangi J. Š. yra senyvo amžiaus, neturėjo jokių artimų žmonių, kurie jam padėtų, todėl jam internete apie butų pirkimo/pardavimo tarpininkavimą kelis skelbimus rado advokatas, atstovavęs skyrybų byloje. Vienas iš skelbimų ir buvo jo, J. Š. jam paskambino ir nuo to laiko su juo bendrauja. Jis jam padėjo nusipirkti kambarį esantį (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko J. padėdavo, jeigu reikėdavo kur nors nueiti, ar kur nors nuvežti. Bent kartą per savaitę pas J. būdavo namuose, aplankydavo, o telefonu bendraudavo beveik nuolat. Kambarys, kurį nupirko J., buvo trijų kambarių bute. Viename iš kambarių gyveno J. Š., kitas kambarys priklausė savivaldybei, o trečiame kambaryje gyveno A. M. su savo sūnumi ir A. sugyventinis S.. J yra pasakojęs, kad apie rugpjūčio mėnesį iš sąskaitos jis pasiėmė 500 eurų, kad pasikeistų langus ir pinigus pasidėjo spintoje, tačiau po kažkurio laiko jis pastebėjo, kad pinigai yra pavogti. Kas juos pavogė, jis nežinojo, tačiau įtarė, kad tai galėjo padaryti tik arba A. sūnus, arba jos sugyventinis. Kambarys, kuriame gyveno J, buvo rakinamas. Jo nuomone, niekas iš pašalinių negalėjo įeiti į patį butą, o pas J. į kambarį galėjo patekti tik minėti asmenys, pavyzdžiui nutaikius momentą kai J nuėjo į virtuvę ar tualetą, nes visais kitais atvejais jis savo kambarį rakindavo. Apie lapkričio mėnesį J paskambinęs pasakė, kad jį sumušė S.. Nuvykus pas jį, J papasakojo, kad konfliktas prasidėjo dėl vandens čiaupo. S. kažką tvarkė, rankose turėjo veržliaraktį ir S. pradėjo kaltinti J., kad jis dėl to gedimo kaltas, ir trenkė ranka keletą kartų per veidą, bet A. užstojo J.. Padaryti sužalojimai matėsi, todėl jis kartu su J. Š. buvo nuvažiavęs pas policijos pareigūną Mėnulio g. , policijos pareigūnas patarė, kad dėl sužalojimų reikia kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Jis siūlėsi padėti J. Š., bet jis nusprendė nesibylinėti, tikėjosi, kad kažkaip susitvarkys ir taip. 2015-12-08 ar tai 9 d. jam paskambino J ir paprašė atvažiuoti. Atvažiavus pas J., pastarasis buvo prisirinkęs skrajučių, norinčių pirkti butą šiame name, ir norėjo parduoti savo kambarį dėl pastovių konfliktų su A., S. ir A. sūnumi. J. pastoviai engdavo, vartojo jo atžvilgiu psichologinį smurtą, t. y. nuolat jam aiškindavo, kad su juo niekas nenori gyventi, kad net žmona su juo išsiskyrė. Jis nuolat būdavo apstumdytas ar išpeiktas, jam neleisdavo naudotis dujine virykle. J net pats spalio lapkričio mėnesiais kelis kartus kvietėsi policiją. Jis buvo nupirkęs J. Š. kaitlentę , kad jis ja galėtų naudotis savo kambaryje. Prieš mirtį J. Š. norėjo įsivesti atskirą elektros skaitliuką, jis jam tame procese padėjo. Atskiro skaitliuko reikėjo, nes dėl sunaudotos elektros kiekio nuolat kildavo ginčai su kaimynais. Paskutinį kartą su J. jis-K. B. telefonu kalbėjo 2015-12-11 apie 17-18 val. Kai J. po paskutinio pokalbio praėjus keletui dienų nepaskambino, jam pasidarė neramu, nes jis visada paskambindavo ir pranešdavo, jei jo nebus keletą dienų, nes gulasi į ligoninę. 2015-12-17 jis pats paskambino J. į mobilųjį telefoną, bet telefonas buvo išjungtas. Tada paskambino į jo namų telefoną, tačiau ir juo niekas neatsiliepė. Skambino dar ir kitą dieną, tačiau mobilus vis dar buvo išjungtas. 2015-12-18 jis paskambino A.i, paklausė kur yra J, ir ji atsakė, kad negyvas. Pradėjo klausinėti, kas atsitiko ir A. paaiškino, kad pas J. įsiveržė kažkokie keturi žmonės, kad jos sūnus jį išgelbėjo, išlaužė duris. A. paminėjo kažkokį M., tačiau jokio M. jis nepažįsta, o ir J apie M. nieko nėra minėjęs. Taip pat J yra pasakojęs, jog A. sugyventinis nuolat J. prašydavo pinigų. Pats J su nieko nebendraudavo, nieko nesivesdavo pas save, niekada neatidarydavo durų pašaliniams ir išvis jų neatidarydavo, jei nesi su juo susitaręs, jog atvyksi. J. nebuvo išgeriantis. Po buto pardavimo J. buvo likę apie 2000-3000 eurų. Visi pinigai buvo „Swedbank“e..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. B. davė analoginius parodymus (t. 1 b. l. 128-130).

Liudytojas V. C. parodė, kad 2015 m. jo paprašė padėti J. Š., atskiriant jo kambaryje elektros įvadą, kad jis nuo nieko nepriklausomai galėtų naudotis atskirtu elektros skaitliuku. Pirmiausia atvykęs pas J. Š. į butą (duomenys neskelbtini), iš elektros skydinės, kuri yra laiptinėje, įvedė kabelį į J. kambarį ir laukė kol „Lesto“ pastatys J. atskirą skaitliuką. 2015-12-13 apie 10 val. jis atvažiavo pas J. tęsti darbus. J sėdėjo savo kambaryje, o jis darė savo darbus. Gretimame kambaryje buvo ir kitas kambario šeimininkas, vaikas ir kažkoks tai jų draugas. Kol jis-V. C. dirbo iš gretimo kambario išėjo minėtas vaikas ir, jam esant, į butą negrįžo. Taip pat išeidavo ir kambario šeimininkas, kurį vėliau atpažino kaip S. Š.. Kas buvo trečiasis, V. C. negali pasakyti, kadangi jo nematė, nes šis visą laiką buvo kambaryje ir nebuvo išėjęs iš jo. Jis tik iš balsų žino, kad buto šeimininkas kambaryje buvo ne vienas. Kol jis ten dirbo, jie vis rūkė kambaryje, tai J papriekaištavo, liepė eiti į lauką, tačiau S. Š. atsakė, kad jis namuose daro ką nori. Apie 13 val. jis dar nuvažiavo iki „Mados“ parduotuvės, nes reikėjo nupirkti lovelį laidui, greitai sugrįžo ir jau baigęs visus darbus, apie 15 val. išėjo. Iš S. Š. kambario šio draugas išėjo apie 12 val., prieš jam-V. C. važiuojant į PC „Mada“, S. Š. jau buvo likęs vienas. Daugiau per tą laiką niekas pas S. Š. nebuvo atėjęs, o kai jis- V. C. išvažiavo 15 val., S. Š. kambaryje buvo vienas. Be to, dar prieš išvažiuojant kilo konfliktas su S. Š., kadangi pastarasis aiškino, jog yra nelegaliai dirbama, skambinėjo į policiją, o J tiesiog sėdėjo kambaryje ir nesikišo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. C. davė analoginius parodymus (t. 1 b. l. 132-133).

Liudytoja I. B. parodė, kad 2015 m. gruodžio pradžioje, vakare apie 21.00 val. – 22.00 val., pas juos taksi atvažiavo S., kuris yra jos patėvio J. L. draugas. Jis atsivežė degtinės butelį, maisto produktų, bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. S. minėtą telefoną davė patėviui, pasakė jam, kad tai Kalėdų dovana. Tą pačią dieną patėvis atidavė telefoną naudotis jai. Ji į telefoną įsidėjo SIM kortelę ir naudojosi minėtu telefonu 3-4 dienas. Vėliau patėvis jį atsiėmė ir naudojosi telefonu pats. S. pas juos liko nakvoti ir buvo maždaug tris dienas. Kai pas juos buvo S., ji girdėjo, kaip jis pasakojo, kad sumušė kažkokį žmogų, minėjo, kad tai draugas ar kaimynas. Jis sakė, kad sumušė stipriai, kad bijo, jog galėjo užmušti, bet neva, kai išvažiavo iš buto, vyras dar kvėpavo. Nežino, ar S. Š. buvo išgėręs, kai atvažiavo pas juos . Jai atrodo, kad S. Š. pas juos, gyvenančius (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs per 6 metus pirmą kartą .

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. davė analoginius parodymus (t. 1 b. l. 143).

Liudytojas J. L. parodė, kad 2015 m. gruodžio viduryje apie 21.00 val. pas jį atvažiavo jo draugas S., kuris atvežė tris butelius degtinės, maisto. Jie pradėjo virtuvėje gerti. S. atvažiavo jau būdamas išgėręs. Besėdint jis parodė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, pasakė, jeigu nori, tai jis gali minėtą telefoną padovanoti Kalėdoms. J. L. sutiko, pasiėmė telefoną. S. pasakė, kad telefoną paėmė iš kažkokio senio. J. L. S. paklausė, ar nebus problemų, S. atsakė, kad ne. Jie pasėdėjo, išgėrė, ir tuomet S. pradėjo pasakoti, kad jis sumušė kažkokį „ senį“, kad tas“ senis“ jo kažkoks kaimynas. S. atvažiavęs pinigų praktiškai neturėjo, turėjo apie 7 eurus. S. pas juos pragyveno keturias paras, tiek ilgai jis pas juos užsibuvo pirmą kartą . Pas juos, gyvenančius (duomenys neskelbtini) , S. Š. yra buvęs dar vieną kartą prieš kokius 4 metus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. L. davė analoginius parodymus (t. 1 b. l. 165-166).

Liudytoja S. K. parodė, kad ji įvykio dieną vakare kartu su savo vaikinu E. V. nuvažiavo prie jo namų, kur jis norėjo tik užeiti, palikti daiktus ir grįžti, jo butas yra pirmame namo aukšte. Jai būnant lauke, ji išgirdo E. V. šauksmus bute, išbėgęs, jis liepė kviesti greitąją med. pagalbą . Užėjus į butą, ji pamatė prie jų kaimyno kambario durų kraujo lašus. Iškvietus greitąją medicinos pagalbą, ji matė J. Š. gulintį savo kambaryje, kambaryje buvo pilna kraujo, matėsi, kad jis yra sumuštas. Medicinos darbuotojams teiraujantis, kas jį sumušė, J. Š. minėjo M. vardą, sakė, kad jį mušė 4 vyrai . J. Š. nenorėjo važiuoti į ligoninę, prašė, kad jį nuvežtų pas mamą, kuri jos žiniomis, jau seniai mirusi. Iš to ji pagalvojo, kad J. Š. kliedi. Tą įvykio dieną ji visą dieną praleido kartu su E. V. .

Liudytoju T. U., dirbantis taksi vairuotoju, parodė , kad 2015-12-13 apie 18.20 val. dispečeris perdavė iškvietimą, nurodė, kad klientas laukia prie „Iki Saturnas“, esančio (duomenys neskelbtini), ir reikės vežti į Trakų raj. Atvykus nurodytu adresu, jis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje priešais parduotuvę ir laukė apie 10 minučių. Netrukus prie jo priėjo vyriškis, kurį vėliau atpažino kaip labai panašų į tą, kuris įsėdo į jo taksi, tai S. Š.. Matėsi, kad S. Š. išėjo iš parduotuvės, nes rankose turėjo pilną maišą prikrautų maisto produktų. S. Š. nurodė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs. Važiuojant su S. Š. kalbėjosi buitinėmis temomis , kaip suprato, kad jis važiuoja pas giminaičius . Už kelionę iki (duomenys neskelbtini) reikėjo mokėti apie 30 eurų, tačiau S. Š. iš kišenės išsitraukė 25 eurus ir pasakė, kad daugiau neturi. Jis sutiko, kad S. Š. sumokėtų 25 eurus ir jį išleido.

Analoginius parodymus liudytojas T. U. davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 168-169)

Iš 2016-04-26 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojui T. U. atpažinimui buvo pateiktos 4 fotonuotraukos, kurių tarpe jis parodė nuotrauką, kurioje užfiksuotas kaltinamasis S. Š. , paaiškindamas, kad šioje nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra panašus į keleivį, kurį jis vežė į (duomenys neskelbtini) 2015-12-13. (t. 1 b.l. 170-173)

Tai, kad J. Š. mirtis yra smurtinė, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1721/ 2015, (01), kurioje nurodyta, jog J. Š. mirė nuo galvos ir krūtinės sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abipus akių vokuose, nosies nugarėlės projekcijoje, nosikaulių lūžiai, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, nusitęsianti į kaklo šoninį paviršių, kraujosruva ir muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio ir kairio skruostikaulių lūžiai, viršutinio žandikaulio dešinės ir kairės pusės lūžiai, poodinės kraujosruvos krūtinėje, dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės sužalojimais lūžių projekcijoje, kas komplikavosi oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu.

J. Š. lavone nustatyti sužalojimai :

-odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abipus akių vokuose, nosies nugarėlės projekcijoje, nosikaulių lūžiai, poodinė kraujosruva kairiame skruoste nusitęsianti į kaklo šoninį paviršių, kraujosruva ir muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio ir kairio skruostikaulių lūžiai, viršutinio žandikaulio dešinės ir kairės pusės lūžiai, poodinės kraujosruvos krūtinėje, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės sužalojimais lūžių projekcijose, pagal makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš patenkant į gydymo įstaigą. Šie sužalojimai visumoje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devynių trauminių poveikių pasekoje;

Kiti J. Š. lavone nustatti sužalojimai:

- poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešiniame ir kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos abipus plaštakose, dešinėje blauzdoje, pagal makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš patenkant į gydymo įstaigą. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasekoje;

Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamose kūno vietose, tačiau visumoje nėra būdingi griuvimui. (t. 1 b. l. 66-77).

Tai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai buvo padaryti teismo nustatytu laiku ir vietoje bei būdu patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas S. C..

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus , teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. Š. teismo nustatytomis aplinkybėmis (laiku ir būdu) tyčia sužalojo J. Š., jam suduodamas smūgius rankomis ir jį spardydamas , dėl ko jis mirė, taip jis jį nužudė. Kaltinamojo S. Š. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d.

Kaltinamasis S. Š. pripažįsta įvykio dieną konflikto su J. Š. metu jam sudavęs 3 smūgius į veidą delnu ir įspyręs 1 kartą į šlaunį, bet neigia jį nužudęs, kaip neigia sudavęs visus smūgius, dėl kurių buvo nustatyti J. Š. kūno sužalojimai, sukėlę jam mirtį. Teismas tokią kaltinamojo S. Š. versiją vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, tokiai kaltinamojo versijai prieštarauja aukščiau aptarti įrodymai :

Žemesnės instancijos teismas

-Tai, kad kaltinamasis S. Š. sudavė J. Š. daugiau smūgių , nei kad jis teigia ir kad savo suduotais smūgiais bei spardydamas J. Š. jis padarė tuos sužalojimus , kuriuos nustatė teismo medicinos specialistas, be specialisto išvados patvirtina liudytojos I. B. parodymai, kuriuose ji parodė girdėjusi kaltinamojo S. Š. pasakojimą , kur jis sakėsi taip sumušęs draugą ar kaimyną, kad bijo, jog šį galėjo užmušti, tam neprieštarauja ir liudytojo J. L., kuriam jis pasakojosi , parodymai . Toks S. Š. pasipasakojimas atitinka J. Š. padarytų sužalojimų sunkumą ir prieštarauja jo (kaltinamojo S. Š. ) versijai, iškeltai teisminio nagrinėjimo metu , kad jis sudavęs tik keturis nestiprius smūgius. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Š. buvo parodęs, kad jo suduoti smūgiai J. Š. buvo stiprūs;

-byloje nėra jokių duomenų, kad po kaltinamojo S. Š. suduotų J. Š. smūgių, jo spardymo , tame bute, kur jis buvo , dar lankėsi kiti asmenys ir jį mušė. Teismas netiki nukentėjusiojo J. Š. išsakyta versija tiek medicinos darbuotojams, tiek policijos darbuotojams, atvykusiems į įvykio vietą, kad jį sumušė kiti keturi vyriškiai, kurių vienas buvo M. Č.. Bylos duomenimis yra nustatyta , kad kaltinamasis S. Š. kartu su sugyventine A. M. ir jos sūnumi E. V. gyveno viename bute su nukentėjusiuoju J. Š. , kuris tame bute turėjo atskirą kambarį. Kaip nurodo nukentėjusiojo J. Š. artimieji, pastarasis nesutarė su kaltinamuoju S. Š. , kuris iki įvykio yra smurtavęs prieš jį. J. Š. versiją , kad jį sumušė kiti asmenys, o ne kaltinamasis S. Š., teismas vertina kaip baimę konfrontuoti su buto gyventojais, su kuriais, kaip jis manė, reikės toliau gyventi , jo nenorą dar labiau pabloginti tarpusavio santykius. J. Š. po skyrybų su žmona, buvo nusipirkęs kambarį šiame bute , jis neturėjo daugiau kur gyventi , todėl jo nenoras pasakyti teisybę, yra pateisinamas nenoru galutinai susipykti su kaimynais bei galimybe su jais toliau gyventi viename bute. Tai, kad jis nenorėjo konfliktuoti su kaimynais patvirtina ir liudytojo K. B. , bendravusio su J. Š. , parodymai. Jo parodymais, J. Š. nenorėjo pyktis su kaimynais ir dėl to nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl kaltinamojo S. Š. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kai šis jį buvo sumušęs iki nagrinėjamo įvykio anksčiau. Tai, kad J. Š. iškart po kaltinamojo S. Š. sumušimo nesikreipė į policiją, irgi patvirtina, kad jis nenorėjo pyktis su kaimynais, gyvenančiais tame pačiame bute. Vertinant J. Š. išsakytą versiją, kad jį sumušė kiti asmenys, atkreipiamas dėmesys ir į jo neadekvatų elgesį dėl sveikatos stovio, patyrus daugybinius sužalojimus, jo nenorą važiuoti į ligoninę, jo prašymą nuvežti pas mamą , kuri yra seniai mirusi (1988 m.). Be to jo išsakyta versija dėl kitų neva jį sužalojusių asmenų negali būti vertinama kaip jo išsakyta tiesa dar ir dėl to , kad jis nepasakė , kad jį mušė ir kaltinamasis S. Š. . Be šių argumentų teismas netiki J. Š. išsakyta versija, kad jį sumušė kiti asmenys, nes nukentėjusiojo P. B. (jo sūnėno), liudytojo K. B. parodymais, kuriuos pripažįsta tiek kaltinamasis S. Š., jo sugyventinė A. M., jos sūnus E. V. , J. Š. buvo uždaras žmogus, mažai kur išeidavęs , bendravęs tik su nukentėjusiuoju P. B., K. B. ir specialistais , reikalingais buityje, neturėjęs kokių tai konfliktų su kitais ne tame pačiame bute gyvenusiais asmenimis, niekas iš nukentėjusįjį J. Š. pažinojusių asmenų nėra matę, jog pas J. Š. lankytųsi kokie tai nežinomi asmenys . Tai, kad J. Š. neturėjo jo nurodytų pažįstamų ir bendravo tik su tais asmenimis, kuriuos nustatė teismas, patvirtina aplinkybės , nurodytos 2016 -05-24 vyriausiojo tyrėjo I. S. tarnybiniame pranešime (t.1 b.l. 49-50);

-2015-12-13 įvykio vietos apžiūros metu (t. 1 b.l. 16-17, 18-21) nerasta jokių pėdsakų, kurie patvirtintų , kad įvykio dieną pas J. Š. būtų lankęsi kokie tai pašaliniai asmenys, tą paneigia ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1031)-IS1-2208 nurodyti duomenys , kad ant kepurės bei butelio, paimtų 2015-12-13 apžiūrint įvykio vietą I. Š. g. 10-160, Vilniuje rastas DNR profilis sutampantis tik su S. Š. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. Š. lokusų genotipui, t. y. Atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000000000008 %. , kitų DNR profilių J. Š. kambaryje nerasta. (t. 1 b. l. 38-39). Kaltinamasis S. Š. savo parodymuose nurodė, kad mušė J. Š. jo kambaryje, bet ta aplinkybė, jog įvykio vietoje buvo rasta kraujo bendrame buto koridoriuje prie J. Š. kambario , nepaneigia kaltinamojo S. Š. kaltumo ir nepatvirtina, kad bute pas J. Š. galėjo lankytis kiti asmenys. Įvykio vakarą , parėjus į namus kaltinamajam E. V., jis rado sužalotą J. Š. savo kambaryje gulintį pusiau ant lovos, pusiau ant grindų, bet teismo medicinos specialistas nepaneigė , kad J. Š. po jam padarytų sužalojimų kurį laiką galėjo judėti. Tai paaiškina ir tą aplinkybę, kad jo kambario durys, parėjus į namus kaltinamajam E. V. ir radus jį sužalotą, buvo užrakintos, nors pagal kaltinamąjį S. Š., ja išeinant iš šio buto, J. Š. kambario durys nebuvo užrakintos.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis S. Š. buvo išreiškęs įtarimą, kad J. Š. galėjo sužaloti jo sugyventinės sūnus E. V., tačiau tą patvirtinančių įrodymų byloje nėra

Taip pat kaltinamasis S. Š. savo parodymuose nurodė, kad jis mušė J. Š., nes šis betarpiškai prieš įvykį jo ranką buvo apipylęs karštu vandeniu bei mosikavo prieš jį virtuviniu peiliu . Šios kaltinamojo S. Š. nurodytos aplinkybės nėra įrodytos, nes tuo metu bute buvo tik jis ir J. Š.. J. Š. kambaryje po įvykio buvo rastas virtuvinis peilis , kuris pagal bylos įrodymus buvęs iki įvykio virtuvėje, tačiau ir ta aplinkybė , ir tikint kaltinamuoju S. Š. , nepatvirtina, kad situacija įvykio metu buvo būtinosios ginties situacija ir kaltinamajam S. Š. neva teko tokiu būdu ginti savo sveikatą ar gyvybę . Teismo nuomone, tai tik patvirtina , kad tarp jo ir J. Š. įvykio dieną buvo konfliktas, dėl ko S. Š. sumušė J. Š.. Tai, kad įvykio metu J. Š. savo veiksmais nekėlė pavojaus kaltinamojo S. Š. gyvybei ar sveikatai , patvirtina kaltinamojo E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad paklausus S. Š., ar tai jis sumušė J. Š., jis pripažino, kad tai padarė jis , suspardydamas jį kojomis , nes neva jis jį „užknisęs „ dėl durų trankymo . Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis S. Š., pasakojęs savo draugui J. L. apie tai, kad sumušė kaimyną“senį“, neminėjo, kad tokiu būdu jis gynėsi nuo jo kokių tai neteisėtų veiksmų. Be to, vertinant įvykio situaciją, pažymėtina, kad kaltinamasis S. Š. , lyginant jį su nužudytuoju J. Š. buvo už jį žymiai pranašesnis tiek amžiumi, tiek fiziniu sudėjimu , todėl akivaizdu, kad pastarasis jam nebuvo pavojingas.

Kaltinamasis S. Š. savo parodymuose tvirtina, kad jis neturėjęs tyčios nužudyti J. Š., teismas taip pat mano, kad byloje nėra duomenų, kad jis, smurtaudamas prieš J. Š., siekė pastarojo mirties , tačiau mano, kad kaltinamasis S. Š., smurtavęs prieš J. Š., veikė netiesiogine tyčia : jis suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį , numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai , ir nors jų nenorėjo , sąmoningai leido jiems atsirasti ( Lietuvos Respublikos BK 15 str.2d.).

Įrodymų, dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2d., padarymo vertinimas :

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. V. kaltinimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad vartodavo narkotinę medžiagą“žolę“ pats. Vieną dieną jis Facebook svetainėje rado pranešimą apie parduodamą narkotikų kiekį. Kadangi jis vartodavo narkotikus, nusprendė juos įsigyti savo vartojimui. Jis susisiekė per kontaktus, nurodytus Facebook svetainėje , ir (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės susitiko su vaikinu, atvažiavusiu automobiliu „Mercedes“. Automobilyje vaikinas pasvėrė 100 gramų narkotinės medžiagos, jis už tai sumokėjo 450 Eurų. Narkotines medžiagas laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena su mama ir patėviu . Planavo narkotikus pats naudoti , vieną dozę jo poreikiams sudaro 5-6 gramai . Narkotikų neplanavo niekam pardavinėti, ikiteisminio tyrimo metu pats save apkalbėjo. Narkotikų pirkimui pinigų turėjo susitaupęs, nes pinigų užsidirbdavo statybose, kur retkarčiais padirbėdavo, pinigų duodavo tėvas.

2016-01-06 apklaustas įtariamuoju, kaltinamasis E. V. parodė, kad narkotikus jis įsigijo internete per „Facebook“, t. y. „Facebook“ yra grupė „420 ...“, tikslaus pavadinimo neprisimena, ir jie atvirai siūlo įsigyti šiuos sintetinius kanabinoidus. „Facebook“ "ant sienos" jis rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad „100 g 450 eurų“. Kadangi jis žinojo skaičiaus „420“ reikšmę, kad tai yra narkotikai, tai ir suprato, kuo prekiaujama. Buvo nurodytas mobilaus ryšio telefono numeris, kuriuo ir paskambino. To mobilaus telefono numerio dabar negali pasakyti, nes niekur neužsirašė. Jis paskambino tuo numeriu ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), prie „Iki“ parduotuvės Povilaičio g. Apie 20 val. automobiliu „Mercedes“ atvažiavo apie 24 m. amžiaus vaikinas, jis įsėdo į šio vaikino automobilį Mercedes. Automobilyje tarp priekinių sėdynių buvo padėtos svarstyklės. Vaikinas pasvėrė 100 gramų, ir jis-E. V. sumokėjo 450 eurų. Jis oficialiai niekur nedirba, tačiau retkarčiais uždarbiauja pagalbiniu darbuotoju ir buvo susitaupęs pinigų. Jis pats rūko sintetinius kanabinoidus ir pirkti po dozę neapsimoka, todėl ir nusprendė įsigyti didesnį kiekį, kad pats naudotų ir dar pardavęs gautų pinigų. Per tas dvi dienas jis pardavė tris ar keturis pakelius po 1 gramą. Juos pardavė per tą pačią grupę „420“, tik tiems, kurie perka ne dideliais kiekiais, o vienetais. Kam pardavė, jis negali įvardinti, kadangi į jį kreipėsi nepažįstami asmenys. (t. 3 b.l. 55-57)

2016-05-27 apklaustas įtariamuoju, kaltinamasis E. V. parodė, kad dėl neteisėto disponavimo narkotikais kaltu neprisipažįsta, kadangi kratos metu rasti narkotikai yra ne jo. Pirmos apklausos metu jis prisipažino, kadangi taip patarė advokatas ir manė, kad dėl to jį paleis. Iš kur atsirado šie narkotikai jų kambaryje, nežino. Jų kambarys yra nerakinamas, galėjo įeiti bet kas, be to nuo buto raktus turėjo ir J. Š. giminaičiai. (t.3 b.l. 67-68)

2016-01-06 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gėlių vazone buvo aptikti 29 vnt. raudonos spalvos maišeliai , 8 raudonos spalvos maišeliai su rudos spalvos medžiaga , 7 raudonos spalvos maišeliai su rudos spalvos medžiaga , 1 polietileninis maišelis, kuriame sulipę rudos spalvos medžiagos gabaliukai. (t. 2 b.l. 77-80)

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(42)-IS1-172 matyti, kad rudos spalvos supresuotos medžiagos iš septynių plastikinių maišelių, 2016-01-06 rastos ir paimtos kratos metu bute, esančiame I. Š. g. 10-160A, Vilniuje, pas E. V., sudėtyje yra mišinys psichotropinių medžiagų - AB-CHMINACA (N-[(1S)-l-(aminokarbonil)-2-metilpropil]-1 -(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3 -karboksamido) ir MDMB-CHMICA (metil (S)-2-(l-(cikloheksilmetil)-lH-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas). Jos masė yra 0,040 g. narkotinės medžiagos - kanapių dervos pėdsakai.

Rudos spalvos supresuotos medžiagos iš aštuonių plastikinių maišelių sudėtyje yra mišinys psichotropinių medžiagų - AB-CHMINACA (N-[(1S)-1-aminokarbonil)-2-metilpropil]-l-(cikloheksilmetil)-lH-indazol-3-karboksamido) ir MDMB-CHMICA (metil (S) -2-(l-(cikloheksilmetil)-lH-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas), jos masė yra 0,005 g. bei narkotinės medžiagos - kanapių dervos pėdsakai.

Rudos spalvos supresuotos medžiagos iš plastikinio maišelio Nr. 3, sudėtyje yra mišinys psichotropinių medžiagų - AB-CHMINACA (N-[(1S)-l-(aminokarbonil)-2-metilpropil]-l-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamido) ir MDMB-CHMICA (metil (S)-2-(1cikloheksimetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas), jos masė yra 0,113 g bei medžiagos - kanapių dervos pėdsakai.

AB-CHMINACA kiekio nustatyti nėra galimybės , nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio (t. 2 b. l. 87-90)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-972 (16) nustatyta , jog kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimtoje medžiagoje, kurios bendra masė 75,213 g. yra 1,580 g. (2,1 % ) grynos psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA. (t. 2 b. l. 105-106)

Liudytoja A. M., kaltinamojo E.V. , mama parodė, kad jų bute kambaryje kratos metu buvo rastos narkotinės priemonės, tačiau iš kur jos ir kieno, ji nežino. Jos sūnus E. anksčiau vartojo narkotikus, tačiau, jos manymu, iki kratos , maždaug tris savaites narkotinių priemonių nebevartoja t. y. nerūko „žolės“. Sūnus turėdavo pinigų, jam duodavo jo tėvas, močiutė, tačiau , jos manymu, 500 Eurų didelė pinigų suma ir vardu ar tokią pinigų sumą jos sūnus galėjo turėti.

Liudytojai S. K., E. Š. patvirtino, kad jų žiniomis kaltinamasis E. V. kartais „rūkydavo“ žolę, ar buvo ją įgijęs, ar užsiėmė prekyba, jie nežino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs įrodymus, mano, kad kaltinamojo E. V. veiksmai dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis yra nusikalstami. Jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1d. : E. V. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas . neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamajam E. V. jo nusikalstami veiksmai aptariamoje situacijoje buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2d. , jam inkriminuojant psichotropinės medžiagos neteisėtą įgijimą ir laikymą dideliu kiekiu su tikslu tokią medžiagą parduoti ar kitaip platinti. Teismas neginčija fakto, kad kaltinamojo E. V. neteisėtai įgyta ir laikyta psichotropinė medžiaga sudaro didelį kiekį, tačiau mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinimo aplinkybę, kad psichotropinę medžiagą kaltinamasis E. V. įgijo ir laikė , turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamasis E. V. ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo nurodęs , kad dalį psichotropinės medžiagos jis įgijo savo tikslams bei dalį pardavimui bei nurodė tokią medžiagą pardavęs keliems asmenims 3-4 kartus , vėliau jis tokius parodymus paneigė. Teismas, vertindamas kaltinamojo E. V. parodymus dėl jo turimos psichotropinės medžiagos pardavimo, mano, kad tokiais parodymais, kuriuos jis vėliau paneigė, vadovautis kaip kaltinančiu įrodymu, nėra teisinio pagrindo, jei tokių parodymų nepatvirtina kiti objektyvūs patikimi įrodymai. Byloje apklausti kaltinamojo E. V. artimieji, jo draugai, patvirtino jo išsakytą versiją, kad jis pats naudojo narkotikus (psichotropikus) , todėl tai patvirtina , kad įgytą didelį kiekį psichotropinės medžiagos kaltinamasis E. V. , laikė dėl savo poreikių. Nesant objektyvių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis E. V. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga su tikslu ją parduoti ar kitaip platinti , ši kvalifikuojanti aplinkybė jam neinkriminuojama, jo paties veika iš Lietuvos Respublikos BK 260str. 2d. perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1d. Dėl kaltinimo keitimo į švelnesnę nusikalstamą veiką, veikos kaltininkas teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įspėtas, tačiau , teismo nuomone, jis teisminio nagrinėjimo metru gynėsi būtent nuo tokio kaltinimo, pagal kurį šiuo metu yra teisiamas, todėl jo gynybos teisės , neįspėjus apie kaltinimo keitimą , nėra pažeistos.

Įrodymų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 182 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d., padarymo vertinimas :

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. V. kaltu dėl šių nusikaltimų padarymo prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad po kaimyno J. Š. išvežimo į ligoninę, jis jo kambaryje rado banko kortelę, ji lyg tai buvo SEB banko, kortelė buvo matomoje vietoje- spintos atvirame stalčiuje . Jis pagalvojo, kad reiktų pabandyti ta kortele nuimti bankomate pinigų , iš kurių galvojo dalį pasinaudosiąs pats, o iš dalies pinigų nuveš maisto gulinčiam ligoninėje J. Š. . Prie kortelės buvo lapelis su užrašais, jis pagalvojo, kad tai gali būti tos kortelės kodas. Jis paprašė savo draugo E. Š., kad šis bankomate nuimtų pinigus, jis pats to nenorėjo daryti, nes pagalvojo, kad pinigų nuėmimas ir J. Š. sumušimas gali būti paskiau siejamas su juo. Jis nežinojo, kiek gali būti pinigų banke, tačiau manė, kad pensininkas J. Š. negali daug turėti. Konkrečiai kiek reikia nuimti pinigų jis E. Š. nesakė , pats galvojo, kad maždaug už 50 Eurų nupirks maisto J. Š.,, draugui duos 5-10 Eurų ir dalį sau. Jo draugas E. Š. pinigus bandė nuimti „Rimi“ parduotuvėje Lazdynuose pagal užrašus rastame popieriaus lapelyje, tačiau pinigų jie nenuėmė, nes buvo neteisingas PIN kodas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. V. paaiškino, kad po J. Š. išvežimo į ligoninę , betvarkant jo kambarį tą pačią dieną ar kitą dieną, jis ant spintos pamatė gulinčią banko kortelę, priklausančią J.. Šalia šios banko kortelės buvo padėtas lapukas su trimis ar keturiomis skaičių kombinacijomis. JIs pamanė, kad tai banko kortelės PIN kodas. Jis pasiėmė šią banko kortelę, nes norėjo nusiimti iš jos pinigų. Jis nežinojo ar kortelėje yra pinigų, tačiau žinojo, kad J yra pardavęs savo butą. 2015-12-15 jis nuvažiavo į Lazdynus į Architektų g., prie „Rimi“ parduotuvės ir ten atsitiktinai susitiko su pažįstamu E. Jis davė E. J. banko kortelę, tą lapelį su skaičių kombinacijomis ir paprašė nueiti nuimti pinigų. Jis E. nieko neaiškino, kas tai per kortelė. Jis pats nėjo nuimti pinigų, kadangi nenorėjo būti nufilmuotas bankomate esančia kamera. Netrukus E. grįžo ir pasakė, kad nepavyko nuimti pinigų, "išmetė" kažkokią lentelę ir tiek. E. grąžino kortelę, o jis , grįžęs į (duomenys neskelbtini), prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) , šią kortelę išmetė (t. 3 b. l. 55-57)

Žemesnės instancijos teismas

Savo parodymus dėl J. Š. bankinės kortelės įgijimo, panaudojimo kaltinamasis E. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas kortelės radimo bute vietą, bankomatą, kur bandė išgryninti pinigus, kortelės išmetimo vietą (t. 3 b. l. 58-60)

2016-05-27 apklaustas įtariamuoju kaltinamasis E. V. paaiškino, kad dėl kaltinimų pagal LR BK 214 str., 215 str., 22 str. 182 str., jis prisipažįsta dalinai, kadangi pinigus norėjo nusiimti ne sau. J. Š. vis dar gulėjo ligoninėje ir galvojo, jog jam nupirks maisto. Pirmos apklausos metu jis nurodė, jog pinigus ketino nusiimti sau, bet, kaip jau ir minėjo, jam advokatas patarė prisipažinti, papasakoti išgalvotas istorijas. J. Š. nebuvo leidęs jam naudotis jo banko kortele.(t. 3 b. l. 67-68)

Liudytojas E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l. 150-152), tiek teisme parodė, kad 2015-12-15 maždaug apie 9.30 val. jam paskambino E. ir pasakė, kad atvažiuoja į Lazdynus, paprašė išeiti į kiemą. Maždaug po 10 minučių išėjus į kiemą, prie namo jau stovėjo E.. Jis pasiūlė nueiti iki Rimi parduotuvės, esančios Architektų g. Einant E. pasakė, kad namuose rado banko kortelę, jis padavė ją ir ant lapelio surašytus tris PIN kodus ir paprašė nueiti į bankomatą nuimti iš šios kortelės pinigų. Jis neklausinėjo, kieno ta kortelė. E. pats nežinojo ar kortelėje bus pinigų, todėl ir neįvardino kokią sumą reikėtų nuimti, pasakė kiek nuims, tiek ir bus gerai. Jis E. nepaklausė, kodėl jis pats neina nuimti pinigų. Pasiteiravus, kokį PIN kodą įvesti, E. prašė pabandyti visus tris. Bankomate išbandžius visus jam duotus PIN kodus, pinigų nuimti nepavyko . Jis bandė su skirtingais PIN kodais nuimti du kartus po 200 Eurų, tačiau pinigų bankomatas neišdavė, ekrane buvo užrašas, kad neteisingas PIN kodas. Pabandžius trečią kartą nuimti 50 Eurų, ekrane atsirado užrašas, kad kortelė užblokuota. Kortelę jis atidavė E. V. ir jie išsiskyrė.

Susipažinus su banko "SWEDBANK" pateiktu J. Š. priklausančios mokėjimo kortelės Nr. 6763765015770524 panaudojimo išrašu matyti, kad iš šios kortelės 2015-12-15 d. 09.59 val. bankomate, esančiame adresu Architektų g. 19, Vilniuje buvo bandoma nuimti 200 eurų, tačiau suvestas neteisingas PIN kodas. Po to - 200 eurų, vėl suvestas neteisingas PIN kodas ir 50 eurų, po ko PIN užblokuotas. (t. 2 b. l. 17-20)

Iš "SWEDBANK" pateikto sąskaitos išrašo, matyti, kad J. Š. vardu atidarytoje „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-12-22 dienai buvo 1088,77 Eur. (t. 2, b. l. 15-16)

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. V. veiksmai yra nusikalstami : jis aptariamu laiku ir vietoje neteisėtai įgijęs ir laikęs jam svetimą J. Š. „Swedbank“ mokėjimo kortelę “Maestro „ , neteisėtai inicijavo jos panaudojimą , kėsindamasis apgaule užvaldyti svetimą - J. Š. turtą – pinigus. Tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 182 str. 1d., 214 str. 1d. ir 215 str. 1d.

Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis E. V. nežinojo, kiek pinigų gali būti J. Š. sąskaitoje. Iš jo paties parodymų , iš liudytojo E. Š. parodymų , daroma išvada, kad kaltinamasis E. V. veikė abstrakčia tyčia ir jo tyčia buvo nukreipta užvaldyti tiek pinigų , kiek iš bankomato išgrynins jo pažįstamas E. Š., nežinantis apie jo nusikalstamus ketinimus. Kaip žinoma, liudytojas E. Š. du kartus, įvesdamas skirtingus banko PIN kodus, siekė išgryninti 200 Eurų, po to, nepavykus bankinei operacijai, šią sumą sumažino iki 50 Eurų . Esant tokiems įrodymams , teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. V. tyčia buvo nukreipta užvaldyti 200 Eurų , įrodymų , kad jis būtų siekęs užvaldyti visą pinigų sumą, buvusią bankinėje J. Š. sąskaitoje, nėra. Dėl šių motyvų kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 182 str. 1d. keistinas, sumažinant šio kaltinimo apimtį, inkriminuojant , kad kaltinamasis E. V. kėsinosi užvaldyti 200 Eurų, buvusių J. Š. bankinėje sąskaitoje.

Įrodymų dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4d., padarymo, vertinimas :

Kaltinamasis S. Š. taip pat buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4d. , t. y. tuo, kad jis 2015 m. gruodžio mėn. 13 d. apie 18 val., iš karto po minėtos veikos padarymo iš buto, esančio I. Š. g. 10-160, Vilniuje, pagrobė J. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 30 eurų vertės ir 100 eurų grynaisiais, t. y. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Teisminio nagrinėjimo metu , o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Š. prisipažino, kad, sudavus smūgius J. Š., jis iš jo kambario paėmė jo mobilaus ryšio telefoną“Nokia“ , kurį tą patį vakarą padovanojo draugui J. L..

Liudytojas J. L. patvirtino gavęs dovanų iš kaltinamojo S. Š. mobilaus ryšio telefoną . Liudytoja I. B. patvirtino, kad jos patėvis jai buvo davęs naudotis mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurį buvo gavęs iš kaltinamojo S. Š., vėliau šį telefoną jis iš jos atsiėmė.

Byloje yra duomenų, kad įvykio dieną kaltinamasis S. Š. turėjo pinigų, iš kurių pirko alkoholį , maistą, tačiau nėra duomenų, kad tai pinigai , priklausę J. Š. . Byloje nėra patikimų, objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įvykio dieną J. Š. savo bute turėjo pinigų, o jei ir turėjo, kad juos pavogė kaltinamasis S. Š..

Dėl šių motyvų daroma išvada, kad , nesant įrodymų , patvirtinančių, kad be mobilaus ryšio telefono „Nokia“, įvertinto 30 Eurų , kaltinamasis S. Š. pavogė ir svetimus 100 Eurų grynaisiais, jis išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4d. , nepadarius jam veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymius. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4d. iškyla tik tada, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL ir neviršija 5MGL dydžio sumos (Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1d.). Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. Š. pagrobė turtą, kurio vertė nesiekia 3 MGL dydžio sumos ( 338,94 Eurų).

Dėl bausmių :

Kaltinamasis S. Š. teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą , praeityje buvo teistas 5 kartus (t. 3 b.l. 1-32 ), baustas administracine tvarka ( t. 3 b,k,. 19-23) nusikaltimo padarymo metu jis niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Kaltinamajam S. Š. buvo inkriminuota , kad jis nužudė J. Š., esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei- apsvaigimui nuo alkoholio , tačiau teismas mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų , kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jam nusikalsti. Pats kaltinamasis S. Š. yra pripažinęs, kad įvykio dieną jis buvo išgėręs degtinės, tačiau vien jo parodymais nurodyta aplinkybė dėl alkoholio vartojimo nėra vada pripažinti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe , teismui neturint objektyvių duomenų, kad jo apsvaigimas buvo toks , kuris galėjo įtakoti padaryti nusikalstamą veiką. Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam S. Š. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl jam skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokios bausmės rūšis yra numatyta įstatyme, reglamentuojančiame atsakomybę už jo padarytus nusikalstamus veiksmus. Nustatant tokios bausmės trukmę , teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, situaciją , kuriai esant jis sumušė J. Š. dėl menkaverčio konflikto , taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, iš buvusių teistumų jokių išvadų nepadarė , savo gyvenimo būdo nekeitė . Taip pat, nustatant kaltinamajam S. Š. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę, įvertinami prieš tai išsakyti argumentai , ir kaltinamajam S. Š. skiriama laisvės atėmimo bausmė savo trukme šiek tiek mažesnė nei tokios bausmės vidurkis.

Skiriamos laisvės atėmimo bausmės pradžia kaltinamajam S. Š. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Kardomoji priemonė- suėmimas kaltinamajam S. Š. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo .

Kaltinamasis E. V. teisiamas už keturių nusikaltimų , kurių du priskiriami prie nesunkių nusikaltimų, o kiti du prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamasis E. V. teistas tris kartus, iš jų vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis, nusikaltęs pirmą kartą (t. 3 b.l. 71-90), baustas administracine tvarka už pasirodymą girtam viešoje vietoje, pasipriešinimą policijai (t. 3 b.l. 91-93). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta .

Skiriant kaltinamajam E. V. bausmes už jam inkriminuotus nusikaltimus, atsižvelgiama į šių nusikaltimų pobūdį , į tai, kad jis nusikalto per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą . Dėl šių motyvų jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Nustatant tokių bausmių trukmę, atsižvelgiama į paminėtas aplinkybes, į tai, kad viena iš nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje , kitomis veikomis nebuvo sukeltos sunkios pasekmės , be to jis visas nusikalstamas veikas padarė, būdamas nepilnametis. Dėl šių motyvų skiriamos bausmės savo trukme neviršijančios tokių bausmių vidurkius, taikant Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3d. nuostatas, skiriamų laisvės atėmimo bausmių minimumus skaičiuojant nuo pusės minimalios bausmės, numatytos baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kurį jis teisiamas, sankcijose. Dalis skiriamų už nusikaltimus, padarytus idealiąja sutaptimi, laisvės atėmimo bausmių bendrinamos apėmimo būdu ( už veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 182 str. 1d., 214 str. 1d. ir 215 str.1d. ), taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d. 1 p., o ši subendrinta bausmė bendrinama su bausme, skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1d. , dalinio sudėjimo būdu, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d. ir 4 d. taisykles. Ši paskirtoji subendrinta bausmė bendrinama dalinio sudėjimo būdu su neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. spalio 16d. nuosprendžiu , taikant Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1d. taisykles.

Kaltinamasis E. V. praeityje teistas už nusikaltimus, kuriuos padarė, būdamas nepilnametis . Atsižvelgiant į tai bei į anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamajam E. V. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo , atidedant tokios bausmės vykdymą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas , taikant Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1d. nuostatas, taikomas asmenims , kurie padarė nusikaltimus, būdami nepilnamečiais. Kaltinamajam E. V. nustatomas ilgesnis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas , per kurį jis turėtų galimybę įrodyti, kad yra pakeitęs savo elgesį ir daugiau nenusikals. Šiuo laikotarpiu kaltinamajam E. V. skiriami nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (Lietuvos Respublikos BK 85 str.), elgesio apribojimas -būti namuose teismo nurodytu laiku, tęsti mokslą ar pradėti dirbti (Lietuvos Respublikos BK 87 str.)..

Kaltinamajam E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BPK 339 str. 3d.).

Kaltinamajam E. V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu taikyta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas- neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo .

Kaltinamasis E. V. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. , buvo laikinai sulaikytas 2016-01-06 ir paleistas 2016-01-07 (t.3 b.l. 45-46,47), todėl jo sulaikymo laikas įskaičiuojamas į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Dėl civilinio ieškinio :

Nukentėjusysis P. B. yra pareiškęs civilinį ieškinį , prašydamas priteisti iš kaltinamojo S. Š. turtinę žalą- J. Š. laidojimo išlaidas 1622, 50 Eurų ir neturtinę žalą 30000 Eurų. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusysis P. B. buvo nužudytojo J. Š. sūnėnas( J. Š. buvo P. B. mamos brolis) , jo teigimu, jis buvo vienintelis giminaitis , kuris rūpinosi J. Š., jį lankydavo , teikdavo jam pagalbą buityje . J. Š. jis palaidojo savo lėšomis , išlaidas laidojimui nukentėjusysis grindžia dokumentais , patvirtinančiais 1222,50 Eurų išlaidas (t. 1 b.l. 98-105) bei nukentėjusysis taip pat nurodo turėjęs išlaidas 100 Eurų už kunigo paslaugas, duobkasiui 150 Eurų, giedorei 50 Eurų, šioms išlaidomos pateisinti dokumentų neturi, taip pat prašo priteisti 100 Eurų, kurie buvo pavogti iš jo dėdės .

Nukentėjusiojo P. B. prašomas priteisti ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Teismas pripažįsta, kad dalį jo turėtų išlaidų patvirtina dokumentai dėl mirusiajam suteiktų paslaugų , gedulingų pietų , maisto produktų , kunigo, duobkasio, giedorės suteiktų paslaugų apmokėjimo , šios išlaidos pripažįstamomis realiomis ir protingomis , tačiau teismas atmeta ieškinio dalį dėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų 11 butelių degtinė “Bajorų klasikinė „ , 10 butelių degtinės“Sobieski“, vyno „Kagor“ 8 vnt., „Žagarės vyšnių „ likerio 4 vnt. už 110,33 Eurus pirkimo . Teismo nuomone, alkoholiniai gėrimai ir dar tokiu kiekiu negali būti paaiškinami kaip būtinos laidojimo išlaidos. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis P. B. parodė, kad pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo yra sumažinęs gautos laidojimo pašalpos dydžiu, tačiau išanalizavus jo pateiktus įrodymus dėl ieškinio dydžio , akivaizdu, kad pareikšto ieškinio dydis nėra sumažintas. Dėl šių argumentų nukentėjusiojo pareikštas ieškinys mažinamas ir laidojimo pašalpos dydžiu- 304 Eurais. Taip pat , kaip jau buvo paminėta aukščiau, bylos įrodymais nepasitvirtino, kad kaltinamasis S. Š. pavogė J. Š. 100 Eurų, todėl ši ieškinio dalis taip pat netenkinama. Įvertinus minėtas aplinkybes , teismas , tenkindamas nukentėjusiojo P. B. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo , iš kaltinamojo S. Š., dėl kurio kaltų veiksmų mirė J. Š., priteisia 1108,17 Eurus (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., CK 6.248 str., 6.291 str.1d. ir 2d.).

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusysis P. B. buvo nužudytojo J. Š. giminaitis ir, pasak nukentėjusiojo, J. Š. daugiau artimų giminaičių neturėjo. Nukentėjusysis P. B. prašo priteisti iš kaltinamojo S. Š. neturtinės žalos atlyginimui 30000 Eurų, ikiteisminio tyrimo metu pareiškus tokį ieškinį, jis grindė tai faktu, kad jis yra vienintelis nužudytojo turto paveldėtojas (t. 1 b.l. 90), teisme tai grindė tuo pačiu, be to nurodė, kad dėl to jam buvo stresas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis , teisė į neturtinę žalą atsiranda ne bet kokiam nužudytojo asmens giminaičiui, o tik tokiam, kuris iki jo mirties turėjo artimus tarpusavio ryšius , bendrą gyvenimą ir pan. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis P. B. kaip giminaitis bendravo su nužudytuoju J. Š., tačiau iš bylos įrodymų matyti, kad jų bendravimas buvo gana formalus , apsiribojo tik pagalba buityje, retais apsilankymais ar telefoniniais skambučiais. Toks bendravimas iš esmės buvo sąlygojamas tik tuo, kad J. Š. buvo vienišas žmogus ir daugiau giminaičių neturėjo . Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis P. B. patyrė tam tikrus išgyvenimus dėl giminaičio J. Š. netikėtos smurtinės mirties , tačiau jo išgyvenimai negali būti vertinami kaip kartu gyvenusio asmens, siejusio bendrą ateitį ir pan. Tą įvertinus, teismas pripažįsta nukentėjusiojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir nustatant jos dydį vadovaujasi išsakytais argumentais, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti butelis nuo brendžio, kepurė, peilis, laikraščio lapas, vokas su avalynės pėdsakais , 5 raktai, lyginamieji kaltinamųjų S. Š., E. V. seilių pavyzdžiai, 29 raudonos spalvos maišeliai, tabletės, popieriukų pakuotė „Playboy“, išplėštas lapas iš kalendoriaus, S. Š. piniginė, 5 kortelės, SEB banko kortelė S. Š. vardu, laikrodis „Omax“, MRT Nokia, 6 raktai, J. Š. drabužiai: kelnės, baltiniai, trumpikės, kojinės, psichotropinė medžiaga AB-CHMINACA ir MDMB-CHMICA 65,472 g. , saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje. (t. 1 b. l. 40-41). Saugojami daiktiniai įrodymai: butelis nuo brendžio, kepurė, peilis, laikraščio lapas, vokas su avalynės pėdsakais , 5 raktai , lyginamieji kaltinamųjų S. Š., E. V. seilių pavyzdžiai, 29 raudonos spalvos maišeliai, tabletės, popieriukų pakuotė „Playboy“, išplėštas lapas iš kalendoriaus, J. Š. drabužiai: kelnės, baltiniai, trumpikės, kojinės, psichotropinė medžiaga AB-CHMINACA ir MDMB-CHMICA 65,472 g. naikintini kaip naikintini kaip menkaverčiai ar kaip daiktai, kurių apyvarta Lietuvos valstybėje draudžiama (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1d. 2p., 4p.).

Kiti daiktiniai įrodymai : kaltinamojo S. Š. piniginė, SEB bankinė kortelė , 5 kortelės, išduotos kaltinamojo S. Š. vardu, mobilaus ryšio telefonas Nokia, laikrodis Omax, 6 raktai grąžinami jų savininkui kaltinamajam S. Š. (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1d. 4p.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos B P K 3str. 1d. 1p., 303 str. 2d., 5d. 1p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. ir nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimt) metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką S. Š. įskaityti laiką nuo 2016 m. sausio 6d. iki 2016 m. gruodžio 8d.

Kardomąją priemonę –suėmimą S. Š. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4d. S. Š. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymius.

E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 182 str. 1d., 259 str.1d., 214 str. 1d., 215 str. 1d. ir nubausti :

pagal BK 22 str. 1d. ir 182 str. 1d. laisvės atėmimu 6 mėnesius,pagal BK 214 str.1d. laisvės atėmimu 6 mėnesius,pagal BK 215 str. 1d. laisvės atėmimu 6 mėnesius ,

pagal BK 259 str. 1d. laisvės atėmimu 1 (vienerius metus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4d. , 5d.1p., bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu , E. V. paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 2(dvejus) metus. 6 mėnesius .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1d. , šią subendrintą bausmę subendrinti su neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14d. nuosprendžiu, dalimi ir E. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 3(trejus) metus .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2d., E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims ) metams ir šiuo laikotarpiu paskirti elgesio apribojimą - įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. , tęsti mokslą ar pradėti dirbti ir 60 valandų nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose , kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką E. V. įskaityti laiką nuo 2016 m. sausio 6d. iki 2016 m. sausio 7 d.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą-neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje E. V. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš S. Š. P. B. turtinės žalos atlyginimui 1108, 17 Eurų.

Priteisti iš S. Š. P. B. neturtinės žalos atlyginimui 1000 Eurų.

Daiktinius įrodymus : butelį nuo brendžio, kepurę, peilį, laikraščio lapą, voką su avalynės pėdsakais , 5 raktus, lyginamuosius S. Š., E. V. seilių pavyzdžius, 29 raudonos spalvos maišelius, tabletes, popieriukų pakuotę „Playboy“, išplėštą lapą iš kalendoriaus, J. Š. drabužius: kelnes, baltinius, trumpikes, kojines, psichotropinę medžiagą AB-CHMINACA ir MDMB-CHMICA 65,472 g. , saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, sunaikinti , nuosprendžiui įsiteisėjus.

S. Š. piniginę, 5 korteles, SEB banko kortelę S. Š. vardu, laikrodį „Omax“, 6 raktus, mobilaus ryšio telefoną Nokia, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje nuosprendžiui įsiteisėjus , grąžinti S. Š..

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja (parašas) Laureta UlbienėNuorašas tikras :Teisėja Laureta Ulbienė