Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-06-26 · Civilinė byla Nr. e2A-2104-871/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-15Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-06-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-26
Bylos Nr.
e2A-2104-871/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04747-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Pikelienė, Renata Beinoravičienė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas
N. P.
Atsakovas
S. K., V. K.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Swedbank“
Advokatai
Ramūnas Mikulskas, Rasa Steponavičienė, Vilija Gražulytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2104-871/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04747-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.5; 3.2.6; 3.2.14; 3.3.1.19.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. ir atsakovo S. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovams S. K. ir V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat atsakovo S. K. patikslintą priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė N. P. (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu, kurį vėliau patikslino (paskutinį kartą ieškinys patikslintas 2022 m. liepos 25 d.), prašė:

1.1 nutraukti tarp jos ir atsakovo S. K. (toliau – ir atsakovas) (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje sudarytą santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

1.2 nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini);

1.3 po santuokos nutraukimo ieškovei palikti prigimtinę P. pavardę, o atsakovui jo prigimtinę – K. pavardę;

1.4 nustatyti nepilnamečių vaikų L. K. ir ?. K. (toliau – nepilnamečiai vaikai, vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove;

1.5 nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:

1.5.1 atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. į jų gyvenamąją vietą;

1.5.2 atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) iki 10 val. į jų gyvenamąją vietą;

1.5.3 atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto ieškovę informavęs dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaikų gyvenamąją vietą konkretaus laiko;

1.5.4 atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais metais per Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.), iš anksto ieškovę informavęs dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaikų gyvenamąją vietą konkretaus laiko;

1.5.5 atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos/ar ugdymo įstaigos 8 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val.;

1.5.6 atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienais metais savo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), iš anksto ieškovę informavęs dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinimo į vaikų gyvenamąją vietą konkretaus laiko;

1.5.7 vaikų vasaros stovyklų, vaikų lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikai laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir vaikams grįžus iš vasaros stovyklos, galioja ta pati bendravimo tvarka.

1.6 priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko ?. K. išlaikymui 275 Eur sumą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę;

1.7 priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. K. išlaikymui 275 Eur sumą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskiriant mamą ieškovę;

1.8 įpareigoti atsakovą skubiai atšaukti savo prašymus dėl išmokos vaikams skyrimo informacinėje socialinių išmokų apskaitos sistemoje www.spis.lt. Atsakovui to nepadarius per 5 d. d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikyti maksimalią baudą už kiekvieną neįvykdymo dieną;

1.9 pripažinti negaliojančiomis tarp atsakovo S. K. ir atsakovo V. K. 2018 m. gruodžio 27 d. sudarytas pinigų dovanojimo sutartį dėl 4 950 Eur dovanojimo, 2019 m. liepos 11 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 3 630 Eur dovanojimo, 2019 m. spalio 11 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 2 200 Eur dovanojimo, 2020 m. gruodžio 15 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 5 820 Eur dovanojimo, kaip fiktyvius sandorius;

1.10 pripažinti 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

1.11 pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe;

1.12 pripažinti tarp atsakovo S. K. ir atsakovo V. K. 2018 m. liepos 31 d. sudarytą automobilio dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pripažinti negaliojančia 2017 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl šalies (pirkėjo V. K.), pakeičiant statytinę sandorio šalį tikrąja, t. y. nustatant kad automobilio pirkėjas yra atsakovas S. K. ir jam perkelti pirkėjo teises bei pareigas;

1.13 padalinti santuokos metu įgytą turtą taip:

1.13.1 ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (71 300 Eur vertės); 249/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (14 700 Eur vertės); automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (12 690 Eur vertės); Rusijos firmos (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą (111,03 Eur vertės); 694,68 Eur pinigines lėšas, 2020 m. lapkričio 10 dienai buvusias ieškovės banko sąskaitoje;

1.13.2 atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (71 300 Eur vertės); 249/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (14 700 Eur vertės); automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), (6 260 Eur vertės); (duomenys neskelbtini) 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 25 Eur; 21 181,82 Eur pinigines lėšas, 2020 m. lapkričio 10 dienai buvusias atsakovui priklausančiose banko sąskaitose.

1.14 priteisti ieškovei iš atsakovo 16 446,11 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;

1.15 priteisti ieškovei iš atsakovo 1 408 Eur jam išmokėtas išmokas vaikams laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. liepos 25 d.

1.16 po santuokos nutraukimo, prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 17-023751-FA palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, už kurių tinkamą vykdymą lieka atsakingos abi šalys;

1.17 priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės patikslintas ieškinys buvo, be kita ko, grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pasisakydama dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo žiauraus elgesio su ja, psichologinio smurtavimo, sutuoktinio pareigų nevykdymo bei konfliktiško charakterio. 2020 m. lapkričio mėnesį, nebegalėdama daugiau ištverti psichologinio smurto, ji su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš bendrų namų į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2.2. Pasisakydama dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad vaikai yra mažamečiai, su vaikais ją sieja glaudesnis emocinis ryšys, vaikai prie jos yra labiau prisirišę. Rašytinė bylos medžiaga, kaip vienas iš pavyzdžių, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) poliklinikos vaikų gydytojų išvados, patvirtina, jog būtent ji, o ne atsakovas, rūpinasi vaikų sveikata, juos atveda pas gydytojus apžiūrai. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovas neturėjo ir iš esmės šiai dienai neturi pakankamai įgūdžių prižiūrėti vaikus: vaikų priežiūra buvo ieškovės darbas, o atsakovas buvo užsiėmęs verslo vykdymu. Jau prasidėjus skyrybų procesui, pabuvoję pas atsakovą, vaikai būdavo grąžinami tinkamai neprižiūrėti (neprausti, nekirptais nagais, purvinais rūbais, alkani). Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nesugeba tinkamai prižiūrėti vaikų net trumpą laiką, jau nekalbant apie jų gyvenimo su atsakovu galimybę. Pažymėjo, jog tokiai pozicijai pritaria artimiausi atsakovo šeimos nariai, t. y. jo motina ir sesuo. Svarbiausia priežastis, dėl ko vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su atsakovu – dėl jo nestabilios psichinės ir psichologinės būklės bei sudėtingo charakterio. Atsakovas negeba tvarkytis su savo emocijomis, ypač pykčiu, todėl sunku įsivaizduoti jo elgesį su žingeidžiais ir išdykaujančiais vaikais. Nors, kaip tvirtina atsakovas, jam nėra diagnozuoti jokie psichikos sutrikimai, tačiau vien šios bylos nagrinėjimo metu demonstruojamas atsakovo elgesys patvirtina jo nestabilumą, konfliktiškumą, pavojingą elgesį vaikų atžvilgiu.

2.3. Pasisakydama dėl išlaikymo vaikams iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo nurodė, kad būtiniausius vaikų poreikius sudaro išlaidos maistui (220 Eur), aprangai bei avalynei (75 Eur), sveikatos priežiūrai, vitaminams (50 Eur), komunalinių mokesčių daliai (55 Eur), higienos prekėms (45 Eur), papildomam ugdymui, pramogoms (55 Eur), darželiui (50 Eur), kas bendrai sudaro 550 Eur. Vaikams augant, jų išlaikymo išlaidos didėja. Vaikams reikia ne tik pavalgyti ir apsirengti, bet būtina rūpintis ir jų pasaulėjauta, sveikata ir turiningu laisvalaikiu. Šiuo metu jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1 600 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Pagal bylos duomenis, atsakovo darbo užmokestis yra apie 1 450 Eur (be individualios veiklos pajamų). Analizuojant atsakovo banko sąskaitų išrašus paaiškėjo, kad būtent jam (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija kiekvieną mėnesį išmoka išmoką (vaiko pinigus) už abu vaikus, kas nuo 2022 m. birželio kas mėnesį sudaro 161 Eur, nuo 2021 m. kas mėnesį sudarė 140 Eur, nuo 2020 m. kas mėnesį sudarė 120 Eur. Apie šios išmokos gavimą atsakovas jos niekada neinformavo. Atsakovui nutylint apie gaunamą išmoką susidarė situacija, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo nuo 2020 m. lapkričio mėnesio prisidėjo kur kas mažesne dalimi, nei ji. Toks elgesys laikytinas nesąžiningu ir neteisėtu, nes Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato vienodą pareigą tėvam išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Dėl to, atsižvelgiant į prašymą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, prašo įpareigoti atsakovą informacinėje socialinių išmokų apskaitos sistemoje www.spis.lt atšaukti prašymus dėl išmokos abiem vaikams skyrimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad vaikams būnant su ieškove ir jos priežiūroje, jie sistemingai patiria traumas ir atsiduria įvairiose pavojingose situacijose, kurių buvo galima išvengti ir kurios kilo ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl to, kad ieškovei esant neblaiviai, vaikais nebuvo tinkamai pasirūpinta, ar nebuvo adekvačiai įvertinta situacija ir galimos grėsmės (pavyzdžiui, pasirinktas aukščiausias kalniukas, mažas vaikas pasodintas rogutėse ir jam leista čiuožti nuo kalno, iš esmės nusikalstamai nerūpestingai neįvertinant, kad vaiko čiuožimo kelyje yra šiukšliadėžė, kelianti rimtą pavojų vaiko saugumui, ko pasekmėje mergaitė patyrė pavojingą galvos traumą, o tam įvykus, paaiškėjo, kad mama (ieškovė) yra neblaivi, todėl negali nuvežti vaiko į gydymo įstaigą, todėl, esant situacijai, kai vaikui reikalinga skubi medicininė pagalba, mama (ieškovė) pirmiausiai skambina telefonu atsakovui, kad atvykus gydytojams, nebūtų konstatuotas jos neblaivumas, ko pasekmėje vaikas galiausiai gauna medicininę pagalbą, tačiau labai pavėluotai, o ieškovė medikams ir vaikų teisių specialistams nurodo visiškai kitokias įvykio aplinkybes arba apskritai atsisako komentuoti įvykį, siekdama nuslėpti savo kaltę ir neblaivumą). Tokios situacijos, vaikams būnant su ieškove, pasikartoja sistemingai (sūnus, būdamas ieškovės priežiūroje, patyrė sėklidžių traumą ir jam nebuvo suteikta savalaikė pagalbą). Dėl higienos trūkumo ieškovės namuose, sūnui prasidėjo lytinių organų erozija ir vidinis kraujavimas, ieškovė apsilankė pas šeimos gydytoją, tačiau paskirto gydymo netaikė, bet nuvežė vaiką seneliui, o pati išvažiavo pas drauges. Kitą kartą ieškovė nusivežė vaiką į draugės sodybą, kurioje nėra nei tualeto, nei vonios apsiprausti, ir paliko jį kitų paauglių priežiūroje, dėl ko sūnui vėl prasidėjo minėta erozija. Vaikai nuolatos skundžiasi, kad būnant su ieškove, yra neišvedami į gryną orą, automobilyje vežami be vaikiškų saugos kėdučių. Ieškovei, esant užsiėmus bendravimu su draugėmis, vaikus prižiūri 18–20 m. paaugliai. Byloje esantis ieškovės 2022 m. gegužės 5 d. skundas patvirtina faktą, jog 2022 m. balandžio 13 d. vaikams atlikto kirmelių kiaušinėlių tyrimas buvo teigiamas, tačiau ieškovė atsakovo apie tai neinformavo ir gražino vaikus į ugdymo įstaigą. Ieškovė neatšaukė (duomenys neskelbtini) suplanuotos nepilnametės dukros gimtadienio šventės adresu, kurioje dalyvavo abu vaikai ir 10 kitų vaikų su jų tėveliais. 2022 m. liepos 10 d. ieškovė eilinį kartą draugų sodyboje su kompanija vartojo alkoholinius gėrimus nepilnamečių vaikų akivaizdoje, sodyboje buvo netvarka, visur mėtėsi tušti alkoholinių gėrimų buteliai, dėl ko atsakovas iškvietė policijos pareigūnus, kurie nufilmavo įvykio vietą.

4. Atsakovas V. K. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

5. Atsakovas paduotu priešieškiniu, kurį vėliau patikslino (paskutinį kartą priešieškinis patikslintas 2024 m. kovo 14 d.), prašė:

5.1 nutraukti tarp jo ir ieškovės (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje sudarytą santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės;

5.2 nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini);

5.3 po santuokos nutraukimo ieškovei palikti prigimtinę P. pavardę, o atsakovui jo prigimtinę – K. pavardę;

5.4 laikinai apriboti ieškovės motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu;

5.5 nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu;

5.6 nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:

5.6.1 ieškovė kiekvienų metų neporinių savaičių šeštadienį pasiima vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną 19 val. į atsakovo gyvenamąją vietą. Apie vaikų pasiėmimą ir /ar negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, ieškovė privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, o susidarius ypač nepalankioms aplinkybėmis (jau praėjus 3 kalendorinių dienų terminui) turi apie šias aplinkybes informuoti atsakovą iš karto nedelsiant, kai tik turi galimybę informuoti (SMS žinute arba telefono skambučiu), kartu nurodant aiškią priežastį (pvz., nelaimė, avarija, trauma ir pan.);

5.6.2 ieškovė kiekvienų metų neporinių savaičių sekmadienį pasiima vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną 19 val. į atsakovo gyvenamąją vietą. Apie vaikų pasiėmimą ir /ar negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, ieškovė privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų tėvą ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, o susidarius ypač nepalankioms aplinkybėmis (jau praėjus 3 kalendorinių dienų terminui) turi apie šias aplinkybes informuoti atsakovą iš karto nedelsiant, kai tik turi galimybę informuoti (SMS žinute arba telefono skambučiu), kartu nurodant aiškią priežastį (pvz., nelaimė, avarija, trauma ir pan.);

5.6.3 ieškovė bendrauja su vaikais neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki planuojamo bendravimo dienos) atsakovą informuojant dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos atitinkamą šventinę dieną 10 val. ir privalo vaikus grąžinti tą pačią šventinę dieną 19 val. į vaikų tėvo gyvenamąją vietą. Poriniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną vaikai bendrauja su atsakovu;

5.6.4 abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaikais galimybes telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaikų dienos režimo ir atsižvelgiant į vaikų norus bei interesus;

5.6.5 pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo nurodant tikslų adresą;

5.6.6 kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaikais atitinkamai Tėvo dieną – atsakovas. Motinos dieną – ieškovė, pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinę dieną 10 val. ir privalo vaikus grąžinti tą pačią šventinę dieną 19 val. į atsakovo gyvenamąją vietą;

5.6.7 vaikui (-ams) susirgus, ieškovė turi nedelsiant informuoti atsakovą apie vaiko (-ų) sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą ar nedelsiant pati jį pristatyti į gydymo įstaigą;

5.6.8 ieškovės bendravimo su vaikais tvarka netaikoma vaikų gimimo dieną, kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną); (duomenys neskelbtini), t. y. vaikų tėvo gimimo dieną, tėvui tenkančių valstybinių švenčių ir tėvo atostogų su vaikais metu. Tėvas privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios apie suplanuotas atostogas su vaikais, o vaikams susirgus per ieškovės bendravimo su vaikais dieną, nedelsiant apie tai informuoti ieškovę SMS žinute arba telefoniniu skambučiu;

5.6.9 buvimo su vaikais laikotarpiu motina užtikrina tėvui galimybę bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook, twitter ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis;

5.6.10 šalys bendru sutarimu gali susitarti ir dėl kitokių bendravimo sąlygų, nei nurodyta šioje tvarkoje.

5.7 priteisti iš ieškovės nepilnamečio vaiko ?. K. išlaikymui 319,70 Eur sumą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą;

5.8 priteisti iš ieškovės nepilnamečio vaiko L. K. išlaikymui 354,88 Eur sumą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą;

5.9 pripažinti 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

5.10 padalinti santuokos metu įgytą turtą taip:

5.10.1 ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (58 000 Eur vertės); automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (18 610 Eur vertės); Rusijos firmos (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą (111,03 Eur vertės); ieškovės kreditorinį reikalavimą 2 539,27 Eur (188 000 Rusijos rubliai x 74,0368 kursas sandorio sudarymo, 2019 m. vasario 12 dienai) pagal 2019 m. vasario 12 d. paskolos sutartį su Rusijos firma (duomenys neskelbtini);

5.10.2 atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (142 600 Eur vertės); (duomenys neskelbtini) 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 25 Eur; visas teises ir pareigas pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 17-023751-FA ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytus su kreditoriumi AB „Swedbank“, modifikuojant prievolės į atsakovo asmenines prievoles.

5.11 priteisti atsakovui iš ieškovės 8 157,63 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;

5.12 priteisti ieškovei iš atsakovo 11 327,33 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės asmeninių piniginių lėšų 22 654,66 Eur sumai panaudojimą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui;

5.13 priteisti atsakovui iš ieškovės 5 390 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninių piniginių lėšų 10 780 Eur sumai panaudojimą automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir remontui;

5.14 priteisti atsakovui iš ieškovės ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 17-023751-FA su AB „Swedbank“ mokėti palūkanas ir turto draudimo įmokas įvykdymą už ieškovę už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. (gyvenimo skyrium pradžios) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2024 m. kovo 12 dienai sudaro 3 661,21 Eur (6 972,66 Eur sumokėta palūkanų + 349,76 Eur sumokėta turto draudimo įmokų) x ½ dalis);

5.15 priteisti atsakovui iš ieškovės 1 226,35 Eur (2 452,69 Eur x atsakovui priteistina ½ dalis turto vertės) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei apgadinus automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

5.16 priteisti atsakovui iš ieškovės 2 793,71 Eur (5 587,43 Eur x atsakovui priteistina ½ dalis turto vertės) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei nuslėpus nuo atsakovo 483 881,83 Rusijos rublių išmokos tėvams gavimą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti;

5.17 priteisti atsakovui iš ieškovės 4 364 Eur (8 728 Eur x atsakovui priteistina ½ dalis turto vertės) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei iš sąskaitos, esančios banke Rusijos federacijoje išgryninus bei pervedus į kitas sąskaitas 755 860,43 Rusijos rublių sumą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti;

5.18 įskaityti ieškovės ir atsakovo mokėtinas kompensacijas, atsakovui iš ieškovės priteisiant 14 265,57 Eur (5 390 Eur + 8 157,63 Eur + 3 661,21 Eur + 1 226,35 Eur + 2 793,71 Eur + 4 364 Eur - 11 327,33 Eur) kompensaciją;

5.19 netenkinus priešieškinio reikalavimų dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovui, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, priteisti atsakovui iš ieškovės ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 17-023751-FA su AB „Swedbank“ mokėti kredito įmokas įvykdymą už ieškovę už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (gyvenimo skyrium pradžios) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2024 m. kovo 12 dienai sudaro 10 718,12 Eur (21 436,23 Eur sumokėta kredito įmokų x ½ dalis);

5.20 priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovo patikslintas priešieškinis buvo, be kita ko, grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, dėl jos nesaikingo alkoholio vartojimo ir laisvalaikio praleidimo ne su šeima, vaikų netinkamos priežiūros ir auklėjimo, neprisidėjimo prie šeimos gerbūvio kūrimo ir visą šeimos išlaikymo naštą perkeliant atsakovui, nuolatinių nepagrįstų reikalavimų atsakovui uždirbti kuo daugiau pinigų, kad ji galėtų gyventi prabangiai, niekur nedirbdama, nelojalumo šeimai ir neištikimybės su kitu vyru.

6.2. Pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino ieškovės valdžios vaikų atžvilgiu apribojimo nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 22 d. ieškovės ir vaikų telefonai yra išjungti, namuose adresu (duomenys neskelbtini), nei ieškovės, nei vaikų nėra, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės ir vaikų dingimo be žinios. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė žurnalistams patvirtino faktą, jog kai vaikų tėvas kreipėsi pagalbos į Kauno policiją bei Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, mažamečiai vaikai jau greičiausiai buvo Maskvoje, kurią pasiekė per Turkiją, išskridę į šią iš Varšuvos. Tokiuose ieškovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 156 straipsnio 2 dalyje (vaikų pagrobimas) požymių. 2024 m. sausio 24 d. susisiekus telefonu su ieškovės advokate, pastaroji nurodė, kad visi ieškovės advokatai gavo elektroninį laišką iš ieškovės, kad ji išvyko į užsienį ir artimiausiu laiku neplanuoja grįžti. Vaikai nuo 2024 m. sausio 22 d. iki šiol dėl motinos piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis bei neteisėtų veiksmų negali lankyti ugdymo įstaigų (sūnus negali lankyti progimnazijos ir įvairių jo mėgstamų būrelių, tame tarpe teniso būrelio, o dukra negali lankyti darželio), negali gauti gydymo įstaigos paslaugų. Akivaizdu, jog motina piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis ir nevykdo teisės aktuose nustatytų prievolių užtikrinti vaikų ugdymo įstaigų lankymą jų įprastoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Vaikai nagrinėjamu atveju yra izoliuoti ir atskirti nuo tėvo ir savo giminaičių Lietuvoje, izoliuoti nuo kiemo draugų, klasės / darželio draugų, nuo ugdymo ir sveikatos įstaigos, nuo treniruočių ir būrelių. Tokiais veiksmais ieškovė visiškai nevydo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos bei 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos sūnaus progimnazijos (duomenys neskelbtini) lankymo. Pažymėjo, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra šalims priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Jo žiniomis, ieškovė šiuo metu faktiškai gyveno kartu su savo nauju draugu pastarojo būste (duomenys neskelbtini), o į ginčo šalims priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), atvykdavo pernakvoti tik bendravimo su vaikais laikotarpiu. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pastaroji liktų gyventi (duomenys neskelbtini) arba Rusijoje ir tokiu būdu būtų pakeista vaikų įprasta nuolatinė gyvenamoji vieta ir lankomos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini), kas gali sukelti vaikams emocinius išgyvenimus, socialinę bei psichologinę žalą. Ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, fiziškai ir psichologiškai smurtauja vaikų atžvilgiu, dėl ko jai apribotina motinos valdžia vaikų atžvilgiu ir vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu.

6.3. Pasisakydamas dėl išlaikymo vaikams iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo nurodė, kad šiuo metu dukrai reikalinga išlaikymo per mėnesį suma sudaro 735,64 Eur, o sūnui – 806,01 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis privalo būti mažinamas pagal įstatymus mokama išmoka vaikui ir tik po to nustatomas kiekvieno iš tėvų prievolės dydis. Dėl nurodytų priežasčių vaikų poreikiai mažintini mokėtinu išmokos vaikui dydžiu 96,25 Eur sumai. Tokiu būdu dukrai reikalinga išlaikymo per mėnesį suma sudarytų 639,39 Eur (735,64 Eur - 96,25 Eur), o sūnui – 709,76 Eur (806,01 Eur - 96,25 Eur)). Ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydis iš esmės nesiskiria. Vadovaujantis išdėstytu ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, CK 3.192 straipsniu, ieškovei ir atsakovui tenkanti dalis piniginių lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui, sudaro po 50 proc.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą laikinai apriboti ieškovės motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, dėl kitų reikalavimų patikslintą priešieškinį priėmė.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad palaiko teismo poziciją, jog klausimas dėl vieno iš tėvų valdžios apribojimo privalo būti sprendžiamas atskiroje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 400–409 straipsniuose nustatyta tvarka, o ne santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas be jokio teisėto pagrindo konstatuoja, jog ieškovė pagrobė nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokio oficialios institucijos, įskaitant teismą, sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad ieškovė vaikus yra neteisėtai išvežusi į kitą šalį. Vaikams šiuo metu būnant su ja, vaikų teisės ir interesai, jų gerovė, psichologinė ir fizinė sveikata yra kaip niekada puiki. Priešingai nei teigia atsakovas, vaikai nėra izoliuoti, o gyvena įprastą ir normalų gyvenimą – be jokių atsakovo manipuliavimų, grasinimų, bauginimų, psichologinio terorizavimo. Byloje esantis rašytinis ieškovės laiškas patvirtina, kad vaikai yra saugioje aplinkoje, kurioje jausdamiesi apsaugoti nuo tėvo, po truputį pradeda atsiverti ir pasakoti mamai siaubingus dalykus apie vaikų tėvo elgesį su jais. Iš vaikų paaiškinimų matyti, kad būtent atsakovas piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, valdžia, smurtavo prieš vaikus psichologiškai, vaikams darė vaikams nuoseklų ir sistemingą psichologinį poveikį, siekdamas vaikus nuteikti prieš mamą. Paaiškėjo, kad vaikų buvimo su atsakovu metu, jis sūnų kankino badu – nedavė jam valgyti, tol kol vaikas nedarydavo ar nesakydavo to, ko pageidauja atsakovas, pavyzdžiui, kad nori gyventi su tėvu. Atsakovas vaikus įtikinėjo, kad ieškovė jų nenorėjo susilaukti, kad vaikų nemyli, kad mamai jie nereikalingi, ji turi kitą šeimą, nenori su vaikais bendrauti ir t. t. Tokius vaikų paaiškinimus, patvirtina vaikų elgesys jiems grįžus namo po buvimo su atsakovu, ką ieškovė buvo nurodžiusi ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, t. y. kad vaikams grižus po savaitės buvimo pas tėvą, šalių sūnus sukėlė ieškovės namuose isteriją, teigdamas, kad ieškovė nori jį nunuodyti, nes taip jam sakęs tėvas. Atsakovo vaikams daromas psichologinis poveikis, vertimas meluoti itin neigiamai atsiliepė vaikų psichologinei sveikatai. Galiausiai, ieškovė, suprasdama kokią nepataisomą žalą atsakovas daro vaikams, institucijoms negalint apsaugoti nei vaikų, nei ieškovės nuo atsakovo žiauraus ir žalojančio elgesio, išvyko iš Lietuvos Respublikos siekdama apsaugoti, o ne pažeisti nepilnamečių vaikų interesus. Tai buvo kraštutinė, tačiau būtina ir pateisinama priemonė, siekiant užtikrinti vaikų gerovę, jų interesus, vaikų teisę į sveikas ir normalias gyvenimo sąlygas, apsaugant nuo tėvo manipuliavimo, neigiamo psichologinio ir fizinio poveikio. Tiek ieškovė, tiek vaikai buvo atsakovo įbauginti, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas buvo jiems būtinas, siekiant psichologiškai atsigauti ir sustiprėti po ilgą laiką vykusio žiauraus ir kontroliuojančio atsakovo elgesio.

9. Atsakovas V. K. atsiliepimu į atsakovo patikslintą priešieškinį prašė jį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

10. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. daliniu sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies:

10.1 nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje sudarytą santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

10.2 nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini);

10.3 po santuokos nutraukimo ieškovei paliko prigimtinę P. pavardę, o atsakovui jo prigimtinę – K. pavardę;

10.4 pripažino butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe;

10.5 pripažino negaliojančiomis tarp atsakovo S. K. ir atsakovo V. K. sudarytus 2018 m. gruodžio 27 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 4 950 Eur dovanojimo, 2019 m. liepos 11 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 3 630 Eur dovanojimo, 2019 m. spalio 11 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 2 200 Eur dovanojimo, 2020 m. gruodžio 15 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 5 820 Eur dovanojimo, kaip fiktyvius sandorius;

10.6 pripažino 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

10.7 pripažino tarp atsakovo S. K. ir atsakovo V. K. 2018 m. liepos 31 d. sudarytą automobilio dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pripažino negaliojančia 2017 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl šalies (pirkėjo V. K.), pakeičiant statytinę sandorio šalį tikrąja, t. y. nustatant kad automobilio pirkėjas yra atsakovas S. K. ir jam perkėlė pirkėjo teises bei pareigas;

10.8 padalino santuokos metu įgytą turtą taip:

10.8.1 ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 18 610 Eur; ieškovės 2020 m. spalio 11 dienai AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias pinigines lėšas 694,68 Eur; Rusijos firmos (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą 111,03 Eur vertės;

10.8.2 atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė sudaro 142 600 Eur; 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 29 400 Eur; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 5 750 Eur; 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė iš viso 2 500 Eur; atsakovo 2020 m. lapkričio 10 dienai buvusias pinigines lėšas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 588,27 Eur ir 20,74 Eur (100 Lenkijos zlotų), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 50,89 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 20 521,92 Eur; kredito likutį 2020 m. lapkričio 10 dienai, sudarantį 81 446,02 Eur bei visas teises ir pareigas pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 17-023751-FA ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytus su kreditoriumi AB „Swedbank“, modifikuojant visas prievolės į atsakovo asmenines prievoles.

10.9 priteisė ieškovei iš atsakovo 46 119,40 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.

11. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi sustabdė bylos dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas ir priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl nepilnamečių vaikų sugrąžinimo / nesugrąžinimo į Lietuvą, nagrinėjamas Rusijos Federacijos teisme.

12. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi, be kita ko, atnaujino bylos dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo nagrinėjimą ir bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. sprendimu likusius neišspręstus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė ir likusius neišspręstus atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies:

13.1 po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu;

13.2 priteisė iš ieškovės po 320 Eur nepilnamečio vaiko M. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovo nurodytą sąskaitą, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą;

13.3 priteisė iš ieškovės po 327 Eur nepilnamečio vaiko L. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovo nurodytą sąskaitą, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą;

13.4 nustatė tokią, iki vaikai sulauks pilnametystės, ieškovės bendravimo su jais tvarką:

13.4.1 ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. į jų gyvenamąją vietą;

13.4.2 ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais metais per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) iki 18 val. į jų gyvenamąją vietą;

13.4.3 ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto atsakovą informavusi dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaikų gyvenamąją vietą konkretaus laiko;

13.4.4 ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais metais per Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.), iš anksto atsakovą informavusi dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaikų gyvenamąją vietą konkretaus laiko;

13.4.5 ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos/ar ugdymo įstaigos 8 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val.;

13.4.6 ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienais metais savo gimimo dieną, iš anksto vaikų tėvą informavusi dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinimo į vaikų gyvenamąją vietą konkretaus laiko. Atsakovo gimimo dieną su vaikais bendrauja atsakovas;

13.4.7 vaikų vasaros stovyklų, vaikų lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikai laiko nepraleidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir vaikams grįžus iš vasaros stovyklos, galioja ta pati bendravimo tvarka;

13.4.8 abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaikais galimybes telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaikų dienos režimo ir atsižvelgiant į vaikų norus bei interesus;

13.4.9 pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo nurodant tikslų adresą;

13.4.10 kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaikais atitinkamai Tėvo dieną – atsakovas. Motinos dieną – ieškovė, pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinę dieną 10 val. ir privalo vaikus grąžinti tą pačią šventinę dieną 19 val. į vaikų tėvo gyvenamąją vietą;

13.4.11 vaikui (-ams) susirgus, ieškovė turi nedelsiant informuoti atsakovą apie vaiko (-ų) sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą ar nedelsiant pati jį pristatyti į gydymo įstaigą;

13.4.12 tėvas privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios apie suplanuotas atostogas su vaikais, o vaikams susirgus per jo bendravimo su vaikais dieną, nedelsiant apie tai informuoti ieškovę SMS žinute arba telefoniniu skambučiu;

13.4.13 šalys bendru sutarimu gali susitarti ir dėl kitokių bendravimo sąlygų, nei nurodyta šioje tvarkoje.

13.5 priteisė valstybei iš atsakovo 1 064 Eur žyminio mokesčio;

13.6 priteisė valstybei iš ieškovės 936 Eur žyminio mokesčio.

14. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl jurisdikcijos nurodė, kad pagal 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos srityje (toliau – Hagos konvencija) 5 straipsnio 1 dalį, jurisdikciją turi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teismai. Kai tik vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kitoje šalyje, pagal Hagos konvencijos 5 straipsnio 2 dalį, jurisdikciją turi naujos gyvenamosios vietos teismas. Išimtis dėl jurisdikcijos pakeitimo, nustatant naują nuolatinę gyvenamąją vietą, taikoma neteisėto vaiko išvežimo į užsienį atveju. Pagal CK 3.174 straipsnio 3 dalį, teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu to nėra, tai pagal sutarties valstybių tarptautinius santykius vaikas buvo neteisėtai išvežtas, kaip apibrėžta Hagos konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje, todėl Hagos konvencijos 5 straipsnio 2 dalyje numatytas jurisdikcijos pasikeitimas neįvyksta, nepaisant naujos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo užsienyje. Nagrinėjamu atveju ieškovė vaikus išsivežė iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, neturėdama atsakovo rašytinio sutikimo, pažeisdama CK 3.174 straipsnio 3 dalį, todėl jurisdikciją spręsti vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir išlaikymo teikimo klausimus turi šis bylą nagrinėjantis teismas.

15. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad

15.1. Šio sprendimo priėmimo dieną nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri, pažeisdama nustatytą laikinąją bendravimo su vaikais tvarką ir neturėdama atsakovo sutikimo, išvežė vaikus į užsienio valstybę – Rusiją. Šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini) Rusijoje, jo gimimas apskaitytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, nurodyta pilietybė – Lietuvos. Šalių duktė gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, jos gimimas apskaitytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, nurodyta pilietybė – Lietuvos. Abiejų vaikų gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), sūnaus – nuo (duomenys neskelbtini) (praėjus 1,5 mėn. nuo gimimo) bei dukros – nuo (duomenys neskelbtini) (praėjus 6 dienoms nuo gimimo). Abu vaikai lankė (duomenys neskelbtini) lopšelį darželį (duomenys neskelbtini), o sulaukęs mokyklinio amžiaus sūnus pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat gimimo yra Lietuvos Respublikoje.

15.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-481-917/2025 priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino ieškovę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukė. Šioje byloje teismas nustatė, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, du kartus įkando savo nepilnamečiui sūnui į sėdmenis, tuo padarydama jam poodines kraujosruvas sėdmenyse ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, po ko vieną kartą įkando į sėdmenis savo nepilnametei dukrai, tuo padarydama jai poodines kraujosruvas sėdmenyse ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Teismas nurodė, kad iš pačių nukentėjusiųjų, apklaustų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų, ieškovė nėra prieš juos smurtavusi anksčiau, todėl šis įvykis laikytinas vienkartiniu, sveikatos sutrikdymai sukelti žaidimų metu, nebuvo stiprūs ir ilgalaikiai arba sukėlę liekamųjų padarinių ir pan. Pažymėjo, kad nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, tačiau baudžiamosios bylos duomenys nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad ieškovė smurtavo prieš savo nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad akivaizdu, jog nuosprendžiu yra paneigti esminiai argumentai, dėl ko, pagal Rusijoje priimtus teismų sprendimus, ieškovė privalėjo išvykti iš Lietuvos dėl jai gresiančios bausmės (cituojant (duomenys neskelbtini) srities apeliacinio teismo sprendimą: „[...] Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo argumentus ir atsakovo prieštaravimus dėl ginčo šalių išsakytų aplinkybių, padarė teisingą išvadą, kad šioje situacijoje K. S. ieškinio tenkinimas padarys žalos vaikų psichologinei sveikatai, kurie bus atskirti nuo motinos, prisirišimas prie kurios nenuginčijamas ir emociškai išreikštas, nes P. N. A., grąžinus vaikus į nuolatinę gyvenamąją vietą, negalės sekti paskui juos į Lietuvą ir ten vykdyti jų globą, nes jai gresia baudžiamoji bausmė [...]“), kadangi ieškovei bausmė nėra skirta ir ieškovė turi galimybę laisvai grįžti į Lietuvą.

15.3. Nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad vaikų atsakovui negalima palikti, nes jis elgiasi despotiškai, tačiau byloje tokių įrodymų nėra, priešingai, bylos duomenys patvirtina kad atsakovas yra rūpestingas, geba vaikais tinkamai pasirūpinti.

15.4. 2023 m. liepos 18 d. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai pateikė nepilnamečių vaikų ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktus. Iš ekspertizės išvadų matyti, kad abu tėvai geba vaikais pasirūpinti tinkamai, kiekvienas sudaro tinkamą psichologinį klimatą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad vaikai yra prisirišę prie senelio V. K..

15.5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, dar iki katino įsigijimo, turėjo liguistą pomėgį kandžiotis ir taip neva žaisdama su vaikais juos išmokė kandžiotis, dėl ko 2021 m. kovo 21 d. dukra, mėgdžiodama motinos veiksmus ir jos neva deklaruojamą žaidimą, įkando broliui į jo sėklides. 2021 m. sausio 9 d. ieškovė leido dukrai vienai čiuožti su rogutėmis nuo didelio kalno, dėl ko vaikas prasiskėlė kaktą. Ieškovė nedelsiant neiškvietė dukrai greitosios pagalbos, kreipėsi į atsakovą pagalbos 21:29 val. atsiųsdama atsakovui dukros nuotrauką, o į Vaikų skubios pagalbos skyrių kreipėsi tik 23 val., medikams nurodydama neva vaikas krito vonioje ir prasiskėlė kaktą. Ieškovė aplaidžiai rūpinasi sūnaus sveikata ir higiena, dėl ko 2021 m. balandžio 15 d. sūnui atsirado erozija lytiniuose organuose, o praėjus vos dviem savaitėms ieškovė ir toliau nesilaikė gydytojų nurodymų dėl vaiko higienos, vaikui atsinaujino erozija lytiniuose organuose. Ieškovė pateikė teisėsaugos institucijai melagingą 2022 m. gruodžio 1 d. skundą dėl vaikų tvirkinimo, ko pasėkoje vaikams buvo atliktos teismo medicinos ekspertizės ir vaikų lytinių organų apžiūra, vaikai buvo apklausinėjami, kas psichologiškai traumavo vaikus. Ieškovė elgėsi neatsakingai, kai ginčo šalių vaikams atlikto kirmėlių kiaušinėlių tyrimas buvo teigiamas, tačiau ieškovė atsakovo apie tai neinformavo ir grąžino sergančius vaikus į ugdymo įstaigą.

15.6. Nusprendė, kad aptartos aplinkybės dėl ieškovės smurto vaikų atžvilgiu, nepakankamo dėmesio jų sveikatai ir higienai, įstatymų pažeidimo, išvežant vaikus į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo, atskiriant vaikus nuo tėvo ir senelio (atsakovo tėvo) bei draugų, bei neleidžiant vaikų į jų įprastas ugdymo įstaigas, ieškovei nepateikus į bylą duomenų apie tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas Rusijoje, vaikams esant vienodai prisirišusiems tiek prie mamos, tiek prie tėvo, nusprendė, kad geriausius nepilnamečių vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Akcentavo, kad sprendimą nulėmė dar ir ta aplinkybė, jog ieškovė tuo metu, kai vaikai buvo su ja teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, ne visada leisdavo vaikams pabendrauti su tėvu telekomunikacijų priemonėmis, kai jie to norėdavo.

16. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo nurodė, kad vaikams esant vienodai prisirišusiems prie kiekvieno iš tėvų, o atsakovės vienkartinį smurtą vaikų atžvilgiu pripažinus mažareikšmiu, atsakovo reikalaujamos minimalios bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų vaikų interesų, nes kasacinis teismas orientuoja į tai, kad laisvu nuo užsiėmimų ugdymo įstaigose laiku turėtų būti siekiama vienodo tėvų dalyvavimo bendraujant su vaikais. Pažymėjo, kad orientuojasi į ieškovės išdėstytą bendravimo su vaikais tvarką, kurią ji patikslintu ieškiniu siūlė nustatyti atsakovui.

17. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo vaikams iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo pažymėjo, kad atsakovas nurodo, jog dukrai reikalinga išlaikymo per mėnesį suma sudaro 735,64 Eur, o sūnui – 806,01 Eur. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur, kuri mažintina išmokos vaikui 122,50 Eur dydžiu, kas lemia, kad vaiko tėvai turi patenkinti maždaug 654 Eur dydžio poreikius arba po 327 Eur kiekvienas iš tėvų. Ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydis iš esmės nesiskiria – ieškovės gautas darbo užmokestis sudarė apie 1 600 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Pagal bylos duomenis, atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 450 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Atsakovui vaikų poreikių, viršijančių 1 MMA papildomai neįrodinėjant, byloje nenustačius specialiųjų vaikų poreikių, atsižvelgiant į vaikų amžių, vertino, kad vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, išlaikymo suma priteistina orientuojantis į vieną minimalią mėnesinę algą, suapvalinus atsakovo nurodomus dydžius iki sveiko skaičiaus: dukrai priteistinas išlaikymas po 320 Eur, o sūnui po 327 Eur kas mėnesį iš ieškovės. Pažymėjo, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, valstybės mokamomis išmokomis disponuos atsakovas, todėl tenkinti ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą skubiai atšaukti savo prašymus dėl išmokos vaikams skyrimo informacinėje socialinių išmokų apskaitos sistemoje www.spis.lt nėra pagrindo tenkinti.

18. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad

18.1. Ieškovė iš viso sumokėjo 1 136 Eur žyminio mokesčio. 2021 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovei atidėtas 664 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovei atidėtas 521 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Atsakovas iš viso sumokėjo 1 422 Eur žyminį mokestį, 676 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovui buvo atidėtas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi, o 109 Eur dalies mokėjimas atidėtas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi.

18.2. Ieškovė ieškinį pateikė 2021 m. kovo 23 d., todėl už santuokos nutraukimo ir kitų išvestinių neturtinių reikalavimų reiškimą turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį. Pažymėjo, kad ieškovės naudai tenkinti 3 neturtinio pobūdžio reikalavimai: 1) reikalavimas dėl 499/4989 dalies žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 2) reikalavimas dėl buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe; 3) reikalavimas dėl automobilio dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, už kuriuos ieškinio pateikimo dieną mokėtinas žyminis mokestis sudarė 225 Eur, t. y. po 75 Eur už kiekvieną reikalavimą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės naudai tenkinti reikalavimai dėl piniginių lėšų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kurie vertinti kaip turtinio pobūdžio reikalavimai, už kuriuos turėjo būti sumokėtas 374 Eur žyminis mokestis. Ieškovei taip pat priteistas 19 415,71 Eur vertės turtas, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 437 Eur, o už priteistą 46 119,40 Eur kompensaciją – 917 Eur. Nurodė, kad byloje vyko ginčas dėl 45 Eur, skirtų M. K. išlaikymui ir 80 Eur – L. K. išlaikymui, todėl apskaičiuotas žyminis mokestis sudaro 12,15 Eur už reikalavimą dėl M. K. išlaikymo ir 21,16 Eur už reikalavimą dėl L. K. išlaikymo. Šiuo atveju taikomas 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nurodantis, kad žyminis mokestis negali būti mažesnis kaip dvidešimt eurų, o taikant 82 straipsnyje numatytą indeksavimą – 22 Eur, taigi už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis – 44 Eur. Kadangi tenkinti atsakovo, kuris atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą, reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo, todėl šią sumą turi sumokėti ieškovė. Taigi, iš viso ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma yra 2 072 Eur (75 Eur + 75 Eur + 75 Eur + 75 Eur + 374 Eur + 437 Eur+ 917 Eur + 44 Eur). Nusprendė, kad valstybei iš ieškovės priteisiama likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 936 Eur (2 072 Eur – 1 136 Eur).

18.3. Atsakovas priešieškinį pateikė 2021 m. gruodžio 15 d., todėl už santuokos nutraukimo ir kitų išvestinių neturtinių reikalavimų reiškimą turėjo sumokėti 88 Eur žyminį mokestį. Pažymėjo, kad atsakovui priteistas 201 431,55 Eur vertės turtas, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 486 Eur. Nusprendė, kad valstybei iš atsakovo priteisiama likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 1 064 Eur (2 486 Eur – 1 422 Eur).

18.4. Šioje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė nutraukti santuoką, neprašė nukrypti nuo sutuoktinių dalių prezumpcijos. Santuokoje įgytas turtas padalintas lygiomis dalimis. Šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės naudai sandoriai dėl piniginių lėšų dovanojimo sutarčių tarp atsakovo S. K. ir atsakovo V. K. pripažinti negaliojančiais, žemės sklypas pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, automobilio dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia, t. y. trys reikalavimai yra išspręsti ieškovės naudai daliniu sprendimu, analogiškai atsakovo naudai galutiniu sprendimu išspręsti trys reikalavimai dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, tiek ieškinį, tiek priešieškinį patenkinus iš dalies laikė, kad šalių reikalavimai patenkinti ir atmesti lygiomis dalimis, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, plačiau jų neanalizuojant.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:

19.1 panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti:

19.1.1 nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove;

19.1.2 priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. K. išlaikymui 275 Eur sumą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę;

19.1.3 priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. K. išlaikymui 275 Eur sumą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę;

19.1.4 įpareigoti atsakovą skubiai atšaukti savo prašymus dėl išmokos vaikams skyrimo informacinėje socialinių išmokų apskaitos sistemoje www.spis.lt. Atsakovui to nepadarius per 5 d. d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikyti maksimalią baudą už kiekvieną neįvykdymo dieną.

19.1.5 nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes, t. y. numatyti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis.

19.2 priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

20. Ieškovė apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad:

20.1. Pirmosios instancijos teismo išvados nesiderina su nepilnamečių vaikų interesais ir gerove, nes iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, kad vietoje išsamaus ir visapusiškos byloje surinktų įrodymų gausos vertinimo, skundžiamas sprendimas pagrįstas tik vienos iš ginčo šalių – atsakovo argumentais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, ignoruojant byloje pateiktus ieškovės atsikirtimus į juos, o tuo pačiu nesivadovaujant objektyviais bylos dokumentais. Viena esminių aplinkybių, į kurią pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė – kad nepilnamečiai vaikai nuolatos (jau daugiau nei metus laiko) gyvena su ieškove Rusijos Federacijoje ir tą daro teisėtai, t. y. Rusijos Federacijos teismai yra atmetę atsakovo ieškinį dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į Lietuvą (byla peržiūrėta apeliacine tvarka). Byloje pateiktas Rusijos Federacijos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas (originalo kalba ir vertimas į lietuvių k.), iš kurio matyti, kad remiantis Rusijos Federacijos įstatymais ir nepilnamečių vaikų interesais bei gerove, teismas nusprendė atsakovo ieškininių reikalavimų ieškovei dėl neteisėtai laikomų Rusijos Federacijoje nepilnamečių vaikų grąžinimo netenkinti. (duomenys neskelbtini) srities teismo 2025 m. sausio 10 d. apeliaciniu sprendimu (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2024 m. rugpjūčio 27 dienos sprendimas paliktas galioti be pakeitimų, o atsakovo apeliacinis skundas netenkintas (tik iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintos nepilnamečių vaikų nuomonės). Iš to seka, kad jau yra išspręsta byla dėl nepilnamečių vaikų negrąžinimo į Lietuvos Respubliką, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo grįžti su vaikais į Lietuvos Respubliką, nes su vaikais teisėtai gyvena Rusijos Federacijoje, kurioje vaikai pilnai adaptavosi, vaikams sukurtos saugios ir jų interesus atitinkančios sąlygos augti, gyventi ir vystytis.

20.2. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė nepateikė į bylą duomenų apie tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas Rusijoje, paneigia jau minėti teismų sprendimai, kuriuose nustatytos tinkamos vaikų gyvenimo sąlygos su ieškove Rusijos Federacijoje. Pirmosios instancijos teismas Rusijos Federacijos sprendimuose nurodytų aplinkybių, t. y. kad nepilnamečiai vaikai pilnai integravosi į nuolatinį gyvenimą Rusijoje, laisvai kalba rusų kalba, mokosi mokyklose, yra pažangūs, turi draugų, lanko būrelius, jiems suteikta privaloma sveikatos priežiūra, užtikrintos tinkamos gyvenamojo būsto sąlygos ir kt., ne tik, kad nevertino, tačiau dar ir nurodė, kad neva vaikai negrąžinti į Lietuva dėl gresiančio ieškovės baudžiamojo persekiojimo. Tuo tarpu iš sistemingo abiejų instancijų teismų sprendimų aiškiai matyti, kad nepilnamečius vaikus atsisakyta grąžinti dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir juos patvirtinančių įrodymų, taip pat vadovaujantis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, siekiant apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo psichologinės žalos grėsmes, kaip ir dėl to, kad vaikai nepageidauja grįžti į Lietuvą.

20.3. Pirmosios instancijos teismo išvada apie nepilnamečių vaikų pilietybę yra neteisinga, neatitinka rašytinių dokumentų, kas turėjo esminės įtakos netinkamam sprendimui dėl gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, šalių nepilnamečiai vaikai turi ne Lietuvos Respublikos, o Rusijos Federacijos pilietybes. Remiantis sūnaus gimimo liudijimu, kurį išdavė (duomenys neskelbtini) miesto valdybos (duomenys neskelbtini) rajono CMB, nepilnametis įgijo Rusijos Federacijos pilietybę 2015 m. rugpjūčio 11 d. pagal Federalinio įsakymo „Dėl Rusijos Federacijos pilietybės“ 12 straipsnio 1 dalies b punktą, apie tai padarytas atitinkamas įrašas ir patvirtintas Rusijos Federacijos Federalinės tarnybos antspaudu. Dukra nuo gimimo buvo Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau 2018 metais šios pilietybės neteko, nes įgijo Rusijos Federacijos pilietybę pagal Federalinio įsakymo „Dėl Rusijos Federacijos pilietybės“ 14 straipsnio 6 dalį, apie tai padarytas atitinkamas įrašas, patvirtintas Rusijos ambasados Vilniuje konsulinio skyriaus antspaudu. Ieškovė taip pat yra Rusijos pilietė. 2024 metų sausio 20 dieną ji kartu su vaikais išvyko į Rusijos Federaciją. Vaikų ir jų motinos Rusijos Federacijos pilietybės faktas yra reikšmingas tuo aspektu, kad pagal Rusijos teisinį reguliavimą, Rusijos teisės viršenybės principas piliečių atžvilgiu (nes pagal Rusijos Konstituciją ir Šeimos kodeksą, Rusijos Federacijos piliečiai (įskaitant vaikus) yra valstybės teisinės apsaugos objektas). Kadangi vaikai turi Rusijos pilietybę, jie turi gilesnį emocinį ir kultūrinį ryšį su Rusija, tuo tarpu gyvenimas su atsakovu Lietuvoje, kaip Rusijos piliečiams, būtų labai apsunkintas dėl Rusijai ir jos piliečiams taikomų sankcijų, vaikai negalėtų gyventi įprasto ir normalaus gyvenimo, reikėtų periodiškai tvarkytis leidimus gyventi ir pan.

20.4. Visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, tiksliau į sprendimo turinį perkelti atsakovo teiginiai dėl ieškovės tariamos vaikų nepriežiūros (dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu, situacijos dukrai užsigavus čiuožinėjant rogutėmis, sūnaus sėklidžių traumos, vaiko lytinių organų erozijos, vaiko pristatymo seneliui ir t. t.). Visos atsakovo byloje nurodytos versijos ir pateikti „įrodymai“ apie tariamą ieškovės vaikų nepriežiūrą buvo sukurti po ieškinio teisme pateikimo. Svarbu tai, kad atsakovas nuo 2020 metų intensyviai raštu teikė nepagrįstus skundus dėl tariamos ieškovės vaikų nepriežiūros. Nei vienu atveju ieškovės veiksmuose nebuvo nustatyta vaikų nepriežiūra ar kitas vaikams pavojingas veikimas ar neveikimas. Būtent į tai pirmosios instancijos teismas turėjo orientuosis, kaip objektyvų įrodymą, o ne į atsakovo pateiktus prasimanymus dėl vaikų nepriežiūros, kurių mastas didėjo su kiekvienu procesiniu dokumentu iki visiško absurdiškumo (pavyzdžiui per pusantro lapo dėstomi kaitimai dėl vaikų nepriežiūros, nepasitvirtinus profilaktiniams kirmėlių tyrimo rezultatams). Pirmosios instancijos teismas paprasčiausias vaikų ligas, traumas ir buitines situacijas nepagrįstai prilygino vaikų nepriežiūrai, nutoldamas nuo svarbiausio – realių vaikų poreikių ir interesų. Pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą išvadą, t. y. kad ieškovė pateikė teisėsaugos institucijai melagingą skundą dėl vaikų tvirkinimo, ko pasėkoje vaikams buvo atliktos teismo medicinos ekspertizės ir vaikų lytinių organų apžiūra, vaikai buvo apklausinėjami, kas psichologiškai traumavo vaikus. Tai yra atsakovo nepagrįstų argumentų perkėlimas į sprendimo turinį, o ne teismo objektyviai nustatyta aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas nesiekė patikrinti atsakovo teiginių pagrįstumo. Šiuo atveju ieškovė veikė kaip rūpestinga mama nepilnamečiams vaikams pradėjus elgtis netinkamai, t. y. pradėjus demonstruoti savo lytinius organus draugams (nusimaunant kelnes, rodant lytinius organus, sėdmenis) ir prašant juos filmuoti kitam vaikui (kas ir buvo padaryta), o vėliau paaiškinus, kad: „taip daro tėvas“, iš ko pagrįstai ieškovė sprendė, kad tėvas galimai apsinuoginęs šoko abiejų vaikų akivaizdoje ir galimai tai filmavo.

20.5. Pirmosios instancijos teismas vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su atsakovu grindžia vaikų išsivežimo iš Lietuvos faktu. Tačiau ieškovė su nepilnamečiais vaikais išvyko ne piktnaudžiaudama savo teisėmis, o siekdama apginti savo vaikų interesus, jų psichologinę ir fizinę sveikatą nuo atsakovo bauginimų, žiauraus elgesio ir sistemingo psichologinio poveikio. Šiuo metu vaikams gyvenant su ieškove ne Lietuvoje, vaikai ėmė labiau savimi pasitikėti, tapo pastebimai linksmesni, ramesni ir guvesni, grįžo jiems būdingas žaismingumas bei gera nuotaika. Dingo ankščiau pasirodantys vaikų nerimo ir panikos priepuoliai, nerimastingas elgesys. Tai patvirtina, kad gyvenimas su ieškove teigiamai atsiliepia vaikų gerovei, o atsiribojimas nuo žiauraus ir kontroliuojančio atsakovo elgesio demonstruoja teigiamus rezultatus.

21. Ieškovė apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl išlaikymo vaikams iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo nurodė, kad:

21.1. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės, kuri faktiškai gyvena su vaikais, viena tenkina jų kasdienius poreikius, atsakovui periodinį vaikų išlaikymą, kas sudaro 647 Eur per mėnesį, uzufrukto teise paskyrus atsakovą šių lėšų tvarkytoju. Toks sprendimas visiškai nesuderinamas su esama situacija, pamatiniais teisinės valstybės principais ir netgi CK 3.194 straipsniu. Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ginčo taip pat nėra, kad ji pilnai ir tinkamai vykdo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kas patvirtina, jog nėra CK įtvirtintų net ir formalių pagrindų iš ieškovės priteisti išlaikymą vaikams, kurie nuolatos gyvena su ja. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas net nevertino, kad būtent atsakovas nevykdo CK 3.192 straipsnyje įtvirtintos pareigos teikti išlaikymą savo vaikams. Skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, nes juo sukuriama teisinėje valstybėje netoleruotina situacija, įgalinanti atsakovą piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita, kaip ir sukuria naujus teisminius ginčus tarp ginčo šalių.

21.2. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ne tik neįvertino, kad atsakovas nepagrįstai savinasi valstybės lėšas, tačiau įgalino jį ir toliau tą daryti, kas kvalifikuotina kaip piktnaudžiavimas teise, ko teismas negalėtų ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek santuokos metu, tiek užvedus ir nagrinėjant šią bylą, atsakovui buvo išmokamos išmokos vaikams iš valstybės / savivaldybės biudžeto lėšų. Šiai dienai, pagal viešus duomenis, išmoka kiekvieną mėnesį siekia apie 240 Eur už abu vaikus. Tuo tarpu bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad daugiau nei metai nepilnamečiai vaikai gyvena tik su ieškove Rusijos Federacijoje, atmetė jos patikslinto ieškinio prašymą įpareigoti atsakovą skubiai atšaukti savo prašymus dėl išmokos vaikams skyrimo informacinėje socialinių išmokų apskaitos sistemoje www.spis.lt. Tai reiškia, kad teismo sprendimo pagrindu ir toliau valstybė atsakovui mokės išmokas už nepilnamečius vaikus, kurie su juo negyveno ir negyvena.

22. Ieškovė apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo nurodė, kad kaip ir kitos, taip ir ši skundžiamo sprendimo dalis neatitinka faktinės situacijos, praktiškai yra neįgyvendinama, taip pat nesiderina nei su nepilnamečių vaikų interesais, nei su CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, todėl turi būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę pareigą arba įpareigoti šalis tikslinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, atsižvelgus į esmingai pasikeitusias faktines aplinkybes, arba užeiti už ieškinio ir priešieškinio ribų, nustatant realiai įgyvendinamą bendravimo tvarką, siekdamas apginti nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo atveju ieškovė patikslintą ieškinį pateikė 2022 metais, t. y. du metai iki faktinio išvykimo į Rusijos Federaciją, todėl ir jos patikslintu ieškiniu siūloma atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais yra neaktuali, kaip ir atsakovo siūloma patikslintu priešieškiniu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo šiai dienai nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, taip laikinai išsprendžiant tėvo bendravimo su vaikais klausimą.

Atsiliepimas

23. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime, pasisakydamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad:

24.1. Šioje byloje pareikštų reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėjimas yra išimtinai teismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų jurisdikcijai, o Rusijos Federacijos teismo sprendimas dėl vaikų grąžinimo neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes: kartu su ieškovės ieškiniu pateikti vaikų gimimo liudijimai patvirtina faktą, jog vaikai nuo pat gimimo yra Lietuvos piliečiai; byloje nėra ginčo, jog šalys tik Lietuvoje turi bendrą gyvenamąją vietą – butą adresu (duomenys neskelbtini), ir namą adresu (duomenys neskelbtini); pati ieškovė 2025 m. vasario 12 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą 89 punktu patvirtino faktą, jog jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir ji tik laikinai apsigyveno Rusijos Federacijoje. Juolab, jog ieškovė iki šiol nepatikslino ieškinio reikalavimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo; ši byla yra nagrinėjama nuo 2021 m. kovo 23 d., todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikšti tuos pačius ieškininius reikalavimus kitoje byloje; CPK 385 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus. Taigi, teismas, pradėjęs nagrinėti santuokos nutraukimo bylą be išlygų privalo išspręsti ginčą ir dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, ir nesuteikia teismui teisės šios klausimus palikti nenagrinėtais bylos nagrinėjimo metu ieškovei vienašališkai pakeitus vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovės vienašališkas sprendimas persikelti gyventi į kitą valstybę negali būti vertinamas kaip pagrindas atimti iš atsakovo teisę šeimos bylas spręsti savo tėvynėje, kurios pilietybę asmuo yra išsaugojęs ir nuolatos gyvena kartu su vaikais nuo jų gimimo. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018. Priešingu atveju, ieškovei ir toliau piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo metu nuolatos keičiant vaikų gyvenamąją vietą skirtingose valstybėse, jokios valstybės teismas negalėtų išnagrinėti bylos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. teismo posėdžio protokolas civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš kurio matyti, kad 2025 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu, teismui sužinojus faktą, kad nuo 2021 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama byla tais pačiais reikalavimais dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė atsakovui pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir tuomet teismas spręs klausimą dėl šio ginčo nagrinėjimo Rusijoje teisėtumo, jei tą patį klausimą nagrinėja kitas teismas Lietuvoje; Rusijos Federacijos teismo sprendimu dėl vaikų grąžinimo negalima vadovautis dėl sekančių argumentų: minėta byla buvo išnagrinėta negavus išvados dėl vaikų grąžinimo į Lietuvą ir vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje tinkamų gyvenimo sąlygų; sprendimas priimtas nesant tinkamai išklausytos vaikų nuomonės dėl jų priverstinio išvežimo į Rusiją ir gyvenimo Rusijoje sąlygų; Rusijos Federacijos teismas, priimdamas 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, buvo šališkas ieškovei ir net leido ieškovei su vaikais dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir teismas vaikus apklausinėjo pastariesiems sėdint ieškovei ant kelių ir vaikai nuolatos klausdavo ieškovės ar gali atsakyti į teismo užduotus klausimus, t. y. ieškovė, tikslu išvengti vaikų apklausos teisme, gavo suklastotą pažymą apie dukros ligą ir negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau apklausinėjant dukrą, pastaroji nurodė, kad neserga ir jaučiasi gerai. Vaikai tai pat parodė, kad būtent motina gąsdino juos, kad jie negalės grįžti į Lietuvą, nes ten mamai grės kalėjimas (grotos) už jos veiksmus. Akivaizdu, jog ieškovė iki šiol psichologiškai traumuoja vaikus ir juos baugina, nurodydama jiems sakyti, kad jie nenori grįžti į Lietuvą, kitu atveju mama atsidurs kalėjime.

24.2. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra šalims priklausančiame name. Atsakovo žiniomis, ieškovė šiuo metu faktiškai gyveno kartu su savo nauju draugu pastarojo būste (duomenys neskelbtini), o į šalims priklausantį butą atvykdavo pernakvoti tik bendravimo su vaikais laikotarpiu. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pastaroji liktų gyventi (duomenys neskelbtini) arba Rusijoje ir tokiu būdu būtų pakeista vaikų įprasta nuolatinė gyvenamoji vieta name ir lankomos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini), kas gali sukelti vaikams emocinius išgyvenimus, socialinę bei psichologinę žalą. Iki šiol byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir buities sąlygas Rusijos Federacijoje. Ieškovės kartu su 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog buvo patikrintos vaikų gyvenamosios vietos buities sąlygos ieškovės motinai nuosavybės teisė priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vaikai ir ieškovė niekada negyveno ir negyvena. Byloje esantis ieškovės prieštaravimas į ieškinį dėl vaikų grąžinimo į Lietuvą patvirtina faktą, jog ieškovės faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame bute buities sąlygos iki šiol nėra patikrintos.

24.3. Ieškovės smurtavimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu patvirtina įsiteisėjęs 2025 m. kovo 6 d. nuosprendis, kuriuo ieškovė pripažinta padariusi BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – smurtavo nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir nežymiai sutrikdė jų sveiktą. 2021 m. gruodžio 13 d. priešieškinio aprašomosios dalies 5 punkte nurodyti argumentais ir įrodymai patvirtina faktą, kad vaikams būnant su ieškove ir jos priežiūroje, jie sistemingai patiria traumas ir atsiduria įvairiose pavojingose situacijose, kurių buvo galima išvengti ir kurios kilo ne dėl objektyvių aplinkybių, bet dėl to, kad ieškovei esant neblaiviai, vaikais nebuvo tinkamai pasirūpinta, ar nebuvo adekvačiai įvertinta situacija ir galimos grėsmės (pavyzdžiui, 2021 m. sausio 9 d., kai dukra čiuoždama rogutėmis prasiskėlė galvą, motina, būdama neblaivi, pirmiausia rūpinosi savimi (kaip nuslėpti savo neblaivumą) ir tik po kelių valandų kreipėsi į vaikų skubios pagalbos skyrių.

Žemesnės instancijos teismas

24.4. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagos visumą ir skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad geriausius nepilnamečių vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, nustatant konkrečią ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Atsiliepimas

25. Atsakovas atsiliepime, pasisakydamas dėl išlaikymo vaikams iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagos visumą ir pagrįstai konstatavo, jog vaikų poreikiai gyvenant Lietuvoje neviršija MMA dydžio, kurio įrodinėti atsakovui nereikia. Ieškovė nuo 2024 m. sausio mėnesio iki šiol nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vaikų poreikius Rusijoje, dėl ko ji nepagrįstai įrodinėja vaiko poreikius, remiantis Lietuvoje nustatytu orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžiu, kai tuo tarpu Rusijoje pragyvenimo lygis yra ženkliai mažesnis, nei Lietuvoje. Be to, nuo 2025 m. sausio 1 dienos Rusijos Federacijoje minimali mėnesinė alga padidėjo nuo 201 Eur iki 235 Eur. Taigi, ieškovės pateikti atsakovo mokėjimai vaikų poreikiams po 376 Eur sumą, kas vienam vaikui sudaro po 188 Eur, viršija ½ dalį MMA dydį Rusijoje ir užtikrina ne tik vaikų būtiniausių, bet ir papildomų poreikių tenkinimą ir ženkliai viršija Rusijos Federacijoje nustatytą orientacinį vaiko poreikių užtikrinimui dydį po 18 000 rublių (169,71 Eur) per mėnesį, o ½ dalis sudarytų po 84,86 Eur sumą per mėnesį. Akivaizdu, jog ieškovė eilinį kartą siekia be jokio teisinio pagrindo praturtėti vaikų ir atsakovo sąskaita.

26. Atsakovas atsiliepime, pasisakydamas dėl vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo nurodė, kad, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą skundžiamą sprendimą ir pagrįstai nustatė vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, dėl ko bendravimo su vaikais tvarka nustatytina ieškovei. Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką, pirmosios instancijos teismas orientavosi į ieškovės išdėstytą bendravimo su vaikais tvarką, kurią ji 2022 m. liepos 25 d. patikslintu ieškiniu siūlė nustatyti atsakovui ir tokia pačią bendravimo su vaikais tvarką skundžiamu sprendimu nustatė ieškovei. Nuo 2022 m. liepos 25 d. ieškovė nepateikė patikslinto ieškinio dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove Rusijoje, nepatikslino reikalavimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų pasikeitusių aplinkybių (vaikų neteisėto išvežimo gyventi į Rusiją), nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vaikų gyvenimo sąlygas Rusijoje. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė neteisėtai išvežė vaikus gyventi į Rusiją, pagrįstai priėmė sprendimą pagal byloje pareikštus ginčo šalių ieškininius reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeisti ginčo šalių lygiateisiškumo, rungimosi principai bei vaikų teisėti interesai bendrauti su tėvu ir seneliu. Akivaizdu, jog ieškovė apeliaciniu skundu tikslina savo ieškininius reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, ir tokie ieškovės reikalavimai nenagrinėti apeliacine tvarka ir atmestini. Be to, ieškovės apeliaciniu skundu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nustatant atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais tik nuotolinio ryšio priemonėmis, yra visiškai minimali ir be jokio teisinio pagrindo ribojanti atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su vaikais. Juolab, jog nuo 2024 m. sausio mėnesio iki šiol ieškovė nesudaro sąlygų atsakovui bendrauti su vaikais net ir nuotolinio ryšio priemonėmis.

27. Atsakovas atsiliepime, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą pagrįstumo nurodė, kad prašo nepriteisti ieškovei iš atsakovo 2 420 Eur sumos už apeliacinio skundo parengimą dėl sekančių argumentų: ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė jos draugės O. D. mokėjimo pavedimą 2 420 Eur sumai, kuri mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodė „Mokėjimas pagal 2025 02 03 d. SF Nr. ARG25, Nr. ARG25“. Akivaizdu, jog 2025 m. vasario 3 d. sąskaita yra visiškai nesusijusi su ieškovės išlaidomis už apeliacinio skundo parengimą, nes ji išrašyta dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Be to, sąskaitoje nėra nurodyta, jog mokama už ieškovę. Darytina pagrįsta išvada, kad pateiktas mokėjimo pavedimas buvo sumokėtas už pačiai O. D. suteiktas teisines paslaugas arba ieškovei suteiktas teisines paslaugas kitose bylose. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl dalinio sprendimo panaikinimo 3 025 Eur sumai ir ieškovės apeliacinio skundo parengimą 2 420 Eur sumai, kas bendrai sudaro 5 445 Eur sumą yra akivaizdžiai per didelės, lyginant su pirmojoje instancijoje per 5 metus ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl dalinio sprendimo panaikinimo ir ieškovės apeliacinio skundo parengimą mažintinos, neviršijant 1 000 Eur sumos.

28. Atsakovas V. K. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

29. Atsakovas V. K. atsiliepime nurodė, kad jis, kaip vaikų senelis, nuo jų neteisėto išvežimo, iš vis neturi jokio bendravimo. Jo ir vaikų yra labai stiprus emocinis ryšys, koks tik gali būti tarp vienintelio su jais užsiimančio ir bendraujančio senelio, kuris su jais buvo nuo pat jų kūdikystės. Pažymėjo, kad, be vaikų tėvo, jis yra vienintelis vaikų artimas giminaitis Lietuvoje, visi kiti giminės gyvena užsienyje. Vaikai noriai būdavo pas jį, laukdavo susitikimų. Vienašališkas ieškovės sprendimas iš esmės pažeidžia ne tik vaikų tėvo, bet svarbiausia – nepilnamečių vaikų interesus, kadangi vaikai yra išvežti iš gimtosios šalies į nepažįstamą valstybę, ugdymas vyksta ne jų gimtąja kalba, kurios vaikai nemoka, gimtoji kalba nėra vartojama ir naudojama kasdieniame gyvenime. Negana to, vaikai yra atitraukti nuo bendravimo su kitais artimais giminaičiais (seneliu), draugais ir t. t.

30. Atsakovas S. K. taip pat padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:

30.1 panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

30.1.1 atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, priteisti atsakovui iš ieškovės 21 101,85 Eur bylinėjimosi išlaidas;

30.1.2 grąžinti atsakovui 792,95 Eur žyminio mokesčio permoką;

30.1.3 Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas 44 099,29 Eur sumai.

30.2 priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

31. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

31.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nepagrįstai jų nepaskirstė, nors pagal byloje priimtą dalinį sprendimą ir galutinį sprendimą, tenkindamas patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį iš dalies, tokias išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai kiekvienos šalies patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

31.2. Atsakovas byloje pareiškė 2024 m. kovo 14 d. patikslintą priešieškinį, kurio: reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės tenkintas 50 proc.; reikalavimas dėl sutuoktinių pavardžių tenkintas 100 proc.; reikalavimas taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo konkrečios datos tenkintas 50 proc. (teisinės pasekmės taikytos nuo ieškovės nurodytos datos); reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, o ne ieškove tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš ieškovės, o ne iš atsakovo tenkintas 100 proc.; reikalavimas turtą padalinti lygiomis dalimis tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ieškovei, o ne atsakovui tenkintas 100 proc.; reikalavimas priteisti atsakovui gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius tenkintas 100 proc.; reikalavimas priteisti atsakovui 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų tenkintas 100 proc.; reikalavimas priteisti atsakovui visas teises ir pareigas pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 17-023751-FA ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytus su kreditoriumi AB „Swedbank“, modifikuojant visas prievolės į atsakovo asmenines prievoles, tenkintas 100 proc.; reikalavimas priteisti ieškovei butą su rūsiu tenkintas 0 proc.; reikalavimas priteisti ieškovei automobilį (duomenys neskelbtini) tenkintas 100 proc.; reikalavimas priteisti ieškovei Rusijos firmos (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą tenkintas 100 proc.; reikalavimas priteisti ieškovei kreditorinį reikalavimą pagal 2019 m. vasario 12 d. paskolos sutartį su Rusijos firma (duomenys neskelbtini) tenkintas 0 proc.; reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės 5 390 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninių piniginių lėšų 10 780 Eur sumai panaudojimą automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir remontui tenkintas 0 proc.; reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 17-023751-FA su AB „Swedbank“ mokėti bankui palūkanas ir turto draudimo įmokas įvykdymą už ieškovę tenkintas 0 proc.; reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės 1 226,35 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei apgadinus automobilį (duomenys neskelbtini) tenkintas 0 proc.; reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės 2 793,71 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei nuslėpus nuo atsakovo 483 881,83 Rusijos rublių išmokos tėvams gavimą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti, tenkintas 0 proc.; reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės 4 364 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovei iš sąskaitos, esančios banke Rusijos federacijoje, išgryninus bei pervedus į kitas sąskaitas 755 860,43 Rusijos rublių sumą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti, tenkintas 0 proc. Taigi, patenkinti atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai sudaro 57,8947 proc. Atsakovas patyrė 44 099,29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu privalėjo priteisti atsakovui iš ieškovės 25 531,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, o ne 0 Eur, kaip klaidingai nurodoma skundžiamame sprendime.

31.3. Ieškovė byloje pareiškė 2022 m. liepos 25 d. patikslintą ieškinį, kurio: reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc.; reikalavimas dėl sutuoktinių pavardžių tenkintas 100 proc.; reikalavimas taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo konkrečios datos tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintas 0 proc.; reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 1 408 Eur jam išmokėtas išmokas vaikams tenkintas 0 proc.; reikalavimas įpareigoti atsakovą skubiai atšaukti savo prašymus dėl išmokos vaikams skyrimo informacinėje socialiniu išmoku apskaitos sistemoje www.spis.lt tenkintas 0 proc.; reikalavimas turtą padalinti lygiomis dalimis tenkintas 100 proc.; reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp atsakovo S. K. ir atsakovo V. K. sudarytas pinigų dovanojimo sutartis tenkintas 100 proc.; reikalavimas pripažinti 499/4989 dalis žemės sklypo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe tenkintas 100 proc.; reikalavimas pripažinti butą asmenine ieškovės nuosavybe tenkintas 100 proc.; reikalavimas pripažinti tarp atsakovų S. K. ir V. K. 2018 m. liepos 31 d. sudarytą automobilio dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pripažinti negaliojančia 2017 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl šalies (pirkėjo V. K.), pakeičiant statytinę sandorio šalį tikrąja, t. y. nustatant kad automobilio pirkėjas yra atsakovas S. K. ir jam perkelti pirkėjo teises bei pareigas, tenkintas 100 proc.; reikalavimas priteisti ieškovei automobilį (duomenys neskelbtini) tenkintas 100 proc.; reikalavimas priteisti ieškovei 2020 m. spalio 11 dienai ieškovės AB SEB banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas tenkintas 100 proc.; reikalavimas priteisti ieškovei Rusijos firmos (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl namo ir kiemo statinių padalinimo būdo natūra tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl žemės sklypo padalinimo būdo natūra tenkintas 0 proc.; reikalavimas priteisti atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini) tenkintas 100 proc.; reikalavimas priteisti atsakovui 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų tenkintas 100 proc.; reikalavimas priteisti atsakovui 21 181,82 Eur pinigines lėšas, 2020 m. lapkričio 10 dienai buvusias atsakovui priklausančiose banko sąskaitose, tenkintas 100 proc.; reikalavimas po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB „Swedbank“, pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 17-023751-FA, palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole tenkintas 0 proc. Taigi, patenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai sudaro 61,363 proc. Ieškovė patyrė 7 218,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu privalėjo priteisti ieškovei iš atsakovo 4 429,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

31.4. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, atsakovui iš ieškovės priteistinos 21 101,85 Eur bylinėjimosi išlaidos. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 8 d. nagrinės civilinę bylą Nr. e2A-483-730/2025 pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. dalinio sprendimo ir, tenkinus šį apeliacinį skundą, atsakovo patenkinti priešieškinio reikalavimai sudarys 100 proc., o ne 57,8947 proc. Tokiu atveju, atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarytų 44 099,29 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 0 Eur.

31.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perskaičiavo jam tenkančio žyminio mokesčio dydį pagal sprendimu atitekusio turto vertę, o ne pagal jo patikslinto priešieškinio pareikštų ir sprendimu atmestų turtinių reikalavimų sumą. 2024 m. kovo 14 d. patikslinto priešieškinio turtiniai reikalavimai sudarė 77 210,61 Eur (atitenkantis turtas 62 945,04 Eur sumai + 14 265,57 Eur (5 390 Eur + 8 157,63 Eur +3 661,21 Eur + 1 226,35 Eur + 2 793,71 Eur + 4 364 Eur - 11 327,33 Eur) priteistina kompensacija). Mokėtinas žyminis mokesčio dydis net su šiuo metu su ženkliai padidėjusiu vartotojų kainų indeksu sudarytų 1 494 Eur (1 383 Eur už turtinius reikalavimus + 111 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką). Kadangi tenkinti atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai sudaro 57,8947 proc., o nepatenkinti reikalavimai sudaro 42,1053 proc., todėl atsakovui tenkanti mokėti žyminio mokesčio dalis neviršija 629,05 Eur sumos (1 494 Eur x 42,1053 proc.). Bylos duomenys patvirtina, jog jis yra sumokėjęs 1 422 Eur žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo skundžiamu sprendimu grąžinti 792,95 Eur žyminio mokesčio permoką (1 422 Eur - 629,05 Eur).

Atsiliepimas

32. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais :

32.1. Šiuo atveju egzistavo objektyvus pagrindas pirmosios instancijos teismui nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nes nors ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra didesnė nei atsakovo, tačiau kardinaliai skiriasi šalių patirtų išlaidų dydis, t. y. atsakovas patyrė 44 099,29 Eur išlaidų teisinei pagalbai, o ieškovė – 7 218,20 Eur išlaidų. Kitaip tariant, atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo daugiau nei šešis kartus didesnės nei ieškovės. Tuo tarpu, pirmos instancijos teismas daliniu ir šioje byloje skundžiamu sprendimu patenkino daugiau patikslinto ieškinio reikalavimų nei atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų, iš ko daroma išvada, kad ieškovei suteiktos šešis kartus pigesnės teisinės paslaugos buvo kokybiškos ir profesionalios. Todėl atsakovo skundo reikalavimai taikyti bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, yra nepagrįsti, neatitinka suformuotos teismų praktikos, pamatinių teisės principų. Tenkinus apeliacinį skundą būtų neužtikrintas ieškovės teisės į teisminę gynybą principas, nes nors ir patenkinus didžiąją dalį jos reikalavimų, iš jos atsakovui būtų priteista keliasdešimt tūkstančių eurų viršijanti suma, tuo neišlaikant teisinio tikrumo principo, proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių taikymo. Šioje byloje atsakovo veiksmai buvo teisingai pirmosios instancijos teismo netoleruoti dėl pernelyg didelio nepagrįsto šalies išlaidavimo, kuris turi ir piktnaudžiavimo požymių. Pirmiausia, atsakovas laisva valia pasirinko advokatus ir jų taikomus paslaugų tarifus. Antra, atsakovas šioje byloje dėl asmeninių pasirinkimo ir charakterio savybių pakeitė savo atstovus net keturis kartus. Suprantama, kad pakeistus atstovą nauju, pastarasis turi iš naujos susipažinti su bylos medžiaga, dėl ko atsakovas patyrė kur kas didesnes išlaidas, kurios priklausė išimtinai dėl jo asmeninių pasirinkimų. Taip pat reikšmingas faktas, kad atsakovas byloje pateikė keturis priešieškinius (priešieškinį ir tris jo patikslinimus, kurie buvo apmokestinti didelėmis sumomis). Atsakovas vien už priešieškinio ir jo tris patikslinimus advokatams sumokėjo apie 12 000 Eur ir šiame skaičiuje nėra jam teiktų konsultacijų, dokumentų rinkimo, jų analizės išlaidų, nes tai įkainota atskiromis sumomis.

32.2. Atsakovas netinkamai ir nesąžiningai apeliaciniame skunde apskaičiuoja jo patikslinto priešieškinio bei ieškovės patikslinto ieškinio patenkintų/atmestų reikalavimų santykį, t. y. taip, kad būtų naudingai atsakovui ir jam būtų priteista didesnė išlaidų dalis. Atsakovas pirmosios instancijos teismo atmestus / patenkinus reikalavimus, jų santykį aiškina neteisingai, pvz., atsakovas nurodo, kad jo reikalavimus dėl vaikų išlaikymo patenkintas 100 proc., tačiau išlaikymas vaikams buvo priteistas mažesnis, nei priešieškiniu prašė atsakovas; atsakovas taip pat nurodo, kad 100 proc. patenkintas jo reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nors buvo nustatyta kita, nei priešieškiniu atsakovas prašė, bendravimo tvarką. Atsakovas taip pat neteisingai aiškina ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimo dalį, pavyzdžiui, tenkintus ieškinio reikalavimus pripažinti keturias atskiras dovanojimo sutartis negaliojančiomis nuo sudarymo momento, atsakovas vertina kaip viena bendrą patenkintą ieškovės reikalavimą 100 proc. apimtimi; atsakovas ieškovės reikalavimą namų valdą padalinti po 1/2 dalį vertino kaip patenkintą 0 proc. apimtimi, nors priteisus šį turtą atsakovui, faktiškai patenkinta 50 proc. minėto ieškinio reikalavimo. Šios aplinkybes sudaro atskirą pagrindą atmesti apeliacinio skundo reikalavimus.

Atsiliepimas

32.3. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu iš jo nepagrįstai priteista 1 064 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalis, savo nesutikimą motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsakovo mokėtiną žyminį mokestį skaičiuoti ne nuo jam skundžiamu sprendimu priteistos turto vertės, o nuo pareikštų turtinių reikalavimų sumos. Šie apelianto argumentai neturi jokio teisinio pagrindo, o grindžiami išimtinai atsakovo pageidavimu sumokėti mažesnio dydžio žyminį mokestį, nei jam priteisto turto vertė.

33. Atsakovas V. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kaip atsakovo apeliacinis skundas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

36. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo išnagrinėta bylos dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo, bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

37. Teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apeliantų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

38. Bylos duomenimis, ieškovė, būdama Rusijos Federacijos pilietė, ir atsakovas, būdamas Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (ieškinio priedas Nr. 1 (DOK-5959)). Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. K. ir (duomenys neskelbtini) – dukros M. K. (ieškinio priedas Nr. 2 (DOK-5959)).

39. Ieškovė 2021 m. kovo 23 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovė 2024 m. sausio 20 d., negavusi atsakovo sutikimo, išvežė vaikus į Rusijos Federaciją. Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu byloje Nr. 2-3609/2024, išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl vaikų grąžinimo, nusprendė jo netenkinti (ieškovės 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo priedas Nr. 1 (DOK-112414)).

40. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas teismo posėdžio, vykusio 2024 m. spalio 16 d., metu. Po baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teismas, neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį nutarė, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 16 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo išnagrinėjo bylos dalį dėl santuokos nutraukimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turto padalijimo, bei tos pačios dienos nutartimi sustabdė bylos dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas ir priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl nepilnamečių vaikų (ne)sugrąžinimo į Lietuvą, nagrinėjamas Rusijos Federacijos teisme.

41. Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) teismas 2025 m. sausio 10 d. apeliaciniu sprendimu byloje Nr. 33-1215/2025 pakeitė (duomenys neskelbtini) teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą iš dalies, iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalindamas nuorodą į nepilnamečių vaikų nuomones, bei likusią sprendimo dalį palikdamas nepakeista ir atsakovo apeliacinio skundo netenkindamas (ieškovės 2025 m. vasario 11 d. prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo priedas (DOK-18153)).

42. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi, be kita ko, atnaujino bylos dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo nagrinėjimą ir bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu likusius neišspręstus patikslinto ieškinio reikalavimai atmetė, likusius neišspręstus patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies – nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu, priteisė iš ieškovės po 320 Eur nepilnamečio vaiko M. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, po 327 Eur nepilnamečio vaiko L. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, nustatė ieškovės bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumo

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium

44. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

45. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

46. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CPK 3.169 straipsnio 2 dalis).

47. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22–23 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas).

49. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

50. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

51. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamu sprendimu nustatė vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, visiškai neatsižvelgė į tai, kad nepilnamečiai vaikai nuolatos (jau daugiau nei metus laiko) gyvena su ieškove Rusijos Federacijoje, o Rusijos Federacijos teismai yra atmetę S. K. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į Lietuvą, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo grįžti su vaikais į Lietuvos Respubliką, nes su vaikais teisėtai gyvena Rusijos Federacijoje, kurioje vaikai adaptavosi, vaikams sukurtos saugios ir jų interesus atitinkančios sąlygos augti, gyventi, vystytis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.

52. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė vaikus 2024 m. sausio 20 d., pažeidžiant CK 3.174 straipsnio 3 dalies normą, išvežė į Rusijos Federaciją. Atsakovas inicijavo teismo procesą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – ir Konvencija). Bylos duomenimis, Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu byloje Nr. 2-3609/2024, išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl vaikų grąžinimo, nusprendė jo netenkinti. Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) teismas 2025 m. sausio 10 d. apeliaciniu sprendimu byloje Nr. 33-1215/2025 pakeitė (duomenys neskelbtini) teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą iš dalies, iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalindamas nuorodą į nepilnamečių vaikų nuomones, bei likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą ir atsakovo apeliacinio skundo netenkino. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad vaikų nuomonė dėl jų gyvenamosios vietos Rusijos Federacijoje nebuvo išklausyta.

53. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl galimai neteisėtai išvežtų į užsienio valstybę vaikų fakto reikšmės sprendžiant dėl gyvenamosios vietos nustatymo, pažymi, kad pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priimtas sprendimas grąžinti vaiką nėra laikomas lemiamu iš esmės sprendžiant vaiko globos klausimus (Konvencijos 19 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-943/2021, 34 punktas). Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šiuo atveju nėra tarptautinėse sutartyse nustatytų kliūčių nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų reglamentuoja nepilnamečių vaikų, kurie neteisėtai išvežti ar laikomi valstybėje, kuri nėra jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, grąžinimą, tačiau vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė išlaiko bendrąją jurisdikciją priimti sprendimą dėl tėvų globos, pareigų. Rusijos Federacijos sprendimas dėl vaikų grąžinimo šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

54. Kreipdamasi į teismą su 2022 m. liepos 25 d. patikslintu ieškiniu ieškovė vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Kaip minėta šios nutarties 48–50 punktuose, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi vertinti daug aplinkybių, be kita ko, įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas, galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, tėvų gyvenimo sąlygas ir kt. Taigi, nagrinėjamoje byloje visų pirma turėjo būti nustatomos ir vertinamos tokio ginčo nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, kurių vertinimo kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

55. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą, pirmiausiai tyrė ir vertino, su kuriuo iš tėvų bus geriausiai užtikrinamos vaikų teisės ir teisėti interesai ir, įvertinęs bylos duomenis, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat gimimo yra Lietuvos Respublikoje, ekspertizės išvadas, kad abu tėvai geba vaikais pasirūpinti tinkamai, kiekvienas sudaro tinkamą psichologinį klimatą, jog atsakovas gyvena 2 aukštų 4 kambarių kotedže adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame yra visi patogumai ir reikalingi daiktai, sudarytos visos sąlygos vaikams gyventi ir turėti atskirus savo kambarius, byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaikais, jo gyvenamoji aplinka yra vaikams tinkama ir saugi, įvertinęs aplinkybes dėl ieškovės smurto vaikų atžvilgiu, kurios konstatuotos 2025 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-481-917/2025 priimtu nuosprendžiu, kuriuo N. P., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, dėl nepakankamo dėmesio jų sveikatai ir higienai, įstatymų pažeidimo, išvežant vaikus į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo, atskiriant vaikus nuo tėvo ir senelio (atsakovo tėvo) bei draugų, bei neleidžiant vaikų į jų įprastas ugdymo įstaigas, ieškovei nepateikus į bylą duomenų apie tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas Rusijoje, vaikams esant vienodai prisirišusiems tiek prie mamos, tiek prie tėvo bei psichologams teikiant rekomendacijas, kad psichologiniu požiūriu vaikų poreikius ir norus atitiktų konkreti bendravimo tvarka (reguliarūs susitikimai) su atskirai gyvenančiu mama ar tėčiu, teismas vertino, kad geriausius nepilnamečių vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu S. K., nustatant konkrečią ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu, tinkamai vadovavosi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, iš esmės tinkamai tyrė ir vertino šiam klausimui reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų tėvu padarytas tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas ir vadovaujantis teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atitinka nepilnamečių vaikų interesus gyventi nuo gimimo įprastoje aplinkoje. Šiuo atveju aplinkybė, kad Rusijos Federacijoje priimtas sprendimas negrąžinti vaikų, neturi esminės reikšmės vertinant, kuris iš tėvų turi vaiko globos teises, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatoma vaiko gyvenamoji vieta (Konvencijos 19 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-943/2021, 34 punktas).

57. Byloje nėra šalių ginčo, kad jos su savo nepilnamečiais vaikais gyveno po vieną savaitę nuo jų gyvenimo skyrium iki 2024 m. sausio 20 d., kuomet ieškovė be atsakovo sutikimo išvyko su vaikais į užsienio šalį. Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat gimimo buvo Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje deklaruota jų gyvenamoji vieta. Šalių sūnus iki išvežimo mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, dukra (duomenys neskelbtini) lankė lopšelį-darželį, abu vaikai lankė įvairius būrelius. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikoje buvo susiformavusi nepilnamečių vaikų socialinė aplinka, kurią ieškovė pakeitė be atsakovo sutikimo juos išsiveždama. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei išvežus nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, nepilnamečiai vaikai yra nuo 2024 m. sausio 20 d. visiškai atskirti nuo savo tėvo, giminaičių ir draugų, gyvenančių Lietuvoje, buvo pažeisti vaikų interesai turėti stabilią ir vaikams saugią socialinę aplinką. Ieškovės teiginiai apie vaikų išvežimą siekiant apginti jų interesus atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

58. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė apie atsakovo netinkamą elgesį su vaikais. Byloje, išskyrus ieškovės teiginius, nėra patikimų, pakankamų duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus atliktos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-121/2023 išvadose nurodyta, kad berniuko santykyje su mama ir tėvu matoma, kad jie abu yra jam emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje jis yra ramus, saugus, pozityviai nusiteikęs, įsitraukęs, mėgaujasi jam skiriamu dėmesiu. L. stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu įvardina kaip vienodai reikšmingus. Nors tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, tačiau berniuko strategija – neteikti nei vienam iš tėvų pirmenybės – yra palanki jo psichoemocinei raidai. Analizuojant berniuko išsakomas nuomones byloje aktualiais klausimais, stebimas abiejų tėvų poveikis tiek jo savijautai, tiek formuojant jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau tai neįtakoja paties L. savarankiškai nuomonei. Ekspertizės atlikimo metu, t. y. neutralioje aplinkoje, L. geba išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais – kad jis norėtų gyventi su abiem tėvais kartu. Ši L. nuomonė yra realistiška ir atitinkanti jo poreikius bei norus – jis jaučiasi mylimas abiejų tėvų. Daroma išvada, kad dėl išgyvenamo lojalumo konflikto, tėvų poveikio ir savo mažo amžiaus, berniukas dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Tėvų daromas poveikis neįtakojo L. nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus atliktos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-121/2023 nurodoma, kad dukters santykyje su mama ir tėvu matoma, kad jie abu yra jai emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje ji yra rami, saugi, pozityviai nusiteikusi, įsitraukusi, ji mėgaujasi jai skiriamu dėmesiu. M. stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu įvardina kaip vienodai reikšmingus. Nors tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, tačiau mergaitės strategija – neteikti nei vienam iš tėvų pirmenybės – yra palanki jos psichoemocinei raidai. Analizuojant mergaitės išsakomas nuomones byloje aktualiais klausimais, šiuo metu negauta duomenų apie jai tiesiogiai ar netiesiogiai daromą poveikį, formuojant jos nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Ekspertizės metu, t. y. neutralioje aplinkoje, M. geba išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais – kad ji norėtų gyventi su abiem tėvais kartu. Ši M. nuomonė yra realistiška ir atitinkanti jos poreikius bei norus – ji jaučiasi mylima abiejų tėvų. Daroma išvada, kad dėl savo mažo amžiaus, mergaitė dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Nepilnamečių vaikų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė buvo atlikta 2023 m. gegužės–birželio mėn. (Ekspertizės aktas surašytas 2023 m. liepos mėn.). Šie duomenys patvirtina, jog byloje nėra duomenų, kad skundžiamu sprendimu nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu neatitiktų vaikų interesų. Priešingai, Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-481-917/2025, kurioje ieškovė buvo kaltinama įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Ieškovė buvo kaltinama tuo, kad ji 2023 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, du kartus įkando savo nepilnamečiui sūnui į sėdmenis, tuo padarydama jam poodines kraujosruvas sėdmenyse, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, po ko vieną kartą įkando į sėdmenis savo nepilnametei dukrai, tuo padarydama jai poodines kraujosruvas sėdmenyse taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. 2025 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-481-917/2025 priimtu nuosprendžiu N. P., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, nuosprendis įsiteisėjęs.

59. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ji nepateikė į bylą duomenų apie tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas Rusijoje, paneigia jau minėti teismų sprendimai, kuriuose nustatytos tinkamos vaikų gyvenimo sąlygos su ieškove Rusijos Federacijoje. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė į bylą pateikė Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) Socialinės rūpybos departamento 2024 m. liepos 23 d. atsiliepimą, teiktą byloje dėl vaikų neteisėto išvežimo į Rusijos Federaciją, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog iš ieškovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros akto aišku, kad teisėtas atstovas gyvenamojoje patalpoje sudarė visas sąlygas gyvenimui, vystymuisi ir bendravimui su nepilnamečiais vaikais; yra knygos, kanceliarinės prekės, mokymosi reikmenys, lavinantys žaidimai, žaislai, tvarkingi ir pakankamas kiekis nepilnamečių rūbų ir avalynės skirtingiems metų laikams (ieškovės 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo priedas Nr. 2 (DOK-112414)). Tačiau pažymėtina, kad atsiliepime nėra nurodytas konkretus butas, dėl ko nėra aišku kokiame bute buvo patikrintos vaikų sąlygos. Be to, atsiliepimas, teiktas byloje dėl vaikų neteisėto išvežimo į Rusijos Federaciją, negali būti prilyginamas Vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktam gyvenimo sąlygų patikrinimui, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė taip pat pateikė Rusijos Federacijos teismų 2024 m. rugpjūčio 27 d. ir 2025 m. sausio 10 d. sprendimus dėl vaikų negrąžinimo į Lietuvos Respubliką, tačiau iš sprendimų turinio nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu padarytos išvados, be to, sprendimai priimti sprendžiant vaikų, kurie neteisėtai išvežti ar laikomi valstybėje, kuri nėra jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, grąžinimą, tačiau ne vaikų globos klausimą. Sprendimas priimtas nesant tinkamai išklausytos vaikų nuomonės dėl jų išvežimo į Rusijos Federaciją ir gyvenimo sąlygų joje.

60. Apeliantė nurodo, kad kita vertus, pateikti įrodymai, kad ir Lietuvoje, ieškovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), buvo užtikrintos tinkamos sąlygos vaikų nuolatiniam gyvenimui. Pritartina atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad 1 kambario 16,92 kv. m. gyvenamo ploto bute (duomenys neskelbtini), nėra sudarytos sąlygoms vaikams nuolatos gyventi, nes ginčo bute yra tik viena sofa-lova, nėra sąlygų pastatyti vaikams pritaikyto mokyklinio stalo (buto fotonuotraukos).

61. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pažeidė taikytas laikinąsias apsaugos priemones – pats pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi paskyrė atsakovui 300 Eur baudą už 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytos laikinos ieškovės ir atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pažeidimą (ši nutartis Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-177-940/2025 palikta nepakeista). Tačiau šie skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes skundžiamame sprendime taip pat akcentuota, kad ieškovė tuo metu, kai vaikai buvo su ja taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, ne visada leisdavo vaikams pabendrauti su tėvu telekomunikacijų priemonėmis, kai jie to norėdavo. Juolab, kad ieškovė nuo 2024 m. sausio mėnesio nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos ir nuo to laiko atsakovas negali bendrauti su vaikais. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nevykdo Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria teismas pareigojo ieškovę nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaikus atsakovui į jo gyvenamąją vietą.

62. Kritiškai vertintini ir ieškovės teiginiai, kad jai su vaikais išvykus iš Lietuvos, priimtas sprendimas neįgyvendinamas. Be kita ko, pažymėtina, kad tai priklauso ne nuo objektyvių priežasčių, o išimtinai tik nuo ieškovės valinių veiksmų, jai be atsakovo sutikimo išvežus vaikus į užsienį ir vienašališkai nusprendus persikelti į kitą valstybę.

63. Ieškovė skunde akcentuoja aplinkybes dėl vaikų pilietybės. Tačiau pažymėtina, kad Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) teismo 2025 m. sausio 10 d. sprendime konstatuota, kad „Tėvų ir vaikų teises ir pareigas nustato valstybės, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą, teisės aktai. Nesant bendros tėvų ir vaikų gyvenamosios vietos, tėvų ir vaikų teises ir pareigas nustato valstybės, kurios pilietis yra vaikas, teisės aktai“. Šios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 30 straipsnyje. Byloje nekilo ginčo, kad ginčo šalys ir vaikai tik Lietuvoje turi bendrą gyvenamąją vietą – butą, (duomenys neskelbtini), ir namą (duomenys neskelbtini).

64. Pritartina ieškovės apeliacinio skundo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas nekorektiškai vartojo terminą „pateikė teisėsaugos institucijai melagingą 2022-12-01 skundą dėl vaikų tvirkinimo“, tačiau ši nekorektiška formuluotė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, kuriuo pagrįstai nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu.

65. Teismo nutarties motyvavimo būdas, kai, įvertinus vienos iš ginčo šalių argumentus ir juos pripažinus pagrįstais, priešingi kitos šalies argumentai nutartyje nėra detaliau analizuojami, savaime nelaikytinas pareigos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimu, jei, atsižvelgiant į šalių argumentų ir teismo motyvų pobūdį, iš procesinio sprendimo visumos yra aišku, kodėl priešingos ginčo šalies argumentai teismo buvo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-823/2025).

66. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

67. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą, įvertinęs vienos iš ginčo šalių argumentus ir juos pripažinęs pagrįstais, priešingus kitos šalies argumentus sprendime detaliau neanalizavo, tačiau tai savaime nelaikytinas pareigos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimu. Iš procesinio sprendimo visumos yra aišku, kodėl priešingos ginčo šalies argumentai teismo buvo atmesti (CPK 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo pripažinti tokius tesimo motyvus nepagrįstais, nes nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu, teismas iš esmės tinkamai tyrė ir vertino šiam klausimui reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes.

68. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

69. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

70. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką, orientuojasi į ieškovės išdėstytą bendravimo su vaikais tvarką, kurią ji 2022 m. liepos 25 d. patikslintu ieškiniu siūlė nustatyti atsakovui.

71. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.).

72. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

73. Kaip minėta, ieškovė patikslintą ieškinį paskutinį kartą teikė 2022 m. liepos 25 d., tuo tarpu ieškovė nuo 2024 m. sausio mėn. išvyko į Rusijos Federaciją, kurios pilietė yra, tačiau teismui patikslinto ieškinio dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo Rusijos Federacijoje neteikė, kaip ir nepatikslino ieškovės siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos, įvertinant savo ir vaikų galimybes ją vykdyti, nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neteisėtai išvežė vaikus gyventi į Rusijos Federaciją, pagrįstai priėmė sprendimą pagal byloje pareikštus ginčo šalių ieškinio reikalavimus.

74. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniu skundu prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes, t. y. numatyti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis.

75. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo numatyti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl tokių reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nagrinėjimas apeliacijoje nėra galimas.

77. Teisėjų kolegija išaiškina ieškovei, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ieškovė gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu prašydama pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, tačiau kelti naujo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme negali.

78. Taip pat pritartina atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ieškovės apeliaciniu skundu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nustatant atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais tik nuotolinio ryšio priemonėmis yra visiškai minimali ir nekonkretizuota. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

79. Apeliantė nurodo, kad teismas nustatė realiai neįgyvendintiną motinos su vaikais bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad ieškovė vienašališkai nusprendė su vaikais nuo 2024 m. sausio mėn. išvykti į Rusijos Federaciją, kur iki šiol gyvena, tačiau nėra žinoma, ar ieškovė, neketina grįžti gyventi į Lietuvą, atsižvelgiant į tai, kad ji patikslinto ieškinio byloje nereiškė. Be kita ko, pažymėtina, kad sprendimo įgyvendinimas priklauso ne nuo objektyvių priežasčių, o išimtinai tik nuo ieškovės valinių veiksmų, jai be atsakovo sutikimo išvežus vaikus į užsienio valstybę.

80. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos duomenų visumą ir pagrįstai skundžiamu sprendimu nustatė ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, analogišką ieškovės 2022 m. liepos 25 d. patikslintu ieškiniu prašytai nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

81. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo

82. Skundžiamu sprendimu teismas M. K. priteisė išlaikymą po 320 Eur, o L. K. po 327 Eur kas mėnesį iš ieškovės.

83. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

84. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

85. Atsakovas 2024 m. kovo 12 d. patikslinto priešieškinio 44 punkte nurodė vaikų poreikių apskaičiavimo lentelę, patvirtinančią realius vaikų poreikius vaikams gyvenant Lietuvoje: dukrai reikalinga išlaikymo suma sudaro 735,64 Eur, o sūnui 806,01 Eur suma.

86. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas vaikams išlaikymą, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

87. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur, kuri mažintina išmokos vaikui 122,50 Eur dydžiu, kas lemia, kad vaiko tėvai turi patenkinti maždaug 654 Eur dydžio poreikius arba po 327 Eur kiekvienas iš tėvų.

88. Nustatydamas išlaikymo vaikams iš skyriumi gyvenančio tėvo (šiuo atveju motinos) dydį, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pagrįstai sprendė, kad reikia vertinti šalių gaunamas pajamas, kadangi išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydis iš esmės nesiskiria, pažymint, kad ieškovės gautas darbo užmokestis sudarė apie 1 600 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius), atsakovo – apie 1 450 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Šių aplinkybių ieškovė apeliaciniame skunde neginčijo.

89. Atsakovui vaikų poreikių, viršijančių 1 MMA papildomai neįrodinėjant, byloje nenustačius specialiųjų vaikų poreikių, atsižvelgiant į vaikų amžių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išlaikymo suma priteistina orientuojantis į vieną minimalią mėnesinę algą, suapvalinus atsakovo nurodomus dydžius iki sveiko skaičiaus: M. K. priteistinas išlaikymas po 320 Eur, o L. K. po 327 Eur kas mėnesį iš ieškovės.

90. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, dėl ko išlaikymas vaikams priteistinas iš ieškovės, o ne atsakovo. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad nepilnamečiai nuo 2024 m. sausio mėn. gyvena su ieškove užsienio valstybėje, kurioje ji pilnai išlaiko vaikus, tenkinus atsakovo ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nesudaro pagrindo nepriteisti išlaikymo vaikams iš skyriumi gyvenančio tėvo (šiuo atveju motinos), nes skundžiamu sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta būtent su atsakovu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neteisėtai išvežė vaikus gyventi į Rusijos Federaciją, pagrįstai priėmė sprendimą pagal byloje pareikštus ginčo šalių ieškinio reikalavimus.

91. Ieškovė skunde nurodo, kad su dviem šalių nepilnamečiais vaikais gyvendama Rusijos Federacijoje, pilnai ir viena išlaikydama vaikus, ne tik toliau išlaikys viena vaikus, bet ir dar turės vykdyti neteisingą sprendimą – atsakovui pervesti 647 Eur periodinę sumą vaikų išlaikymui. Tokie skundo teiginiai vertintini kritiškai, nes kaip minėta, be kita ko, pažymėtina, kad tai priklauso išimtinai tik nuo ieškovės valinių veiksmų, jai be atsakovo sutikimo išvežus vaikus į užsienį.

92. Dėl ieškovės apeliacinio skundo teiginių, kad atsakovas vengė vykdyti prievolę išlaikyti vaikus, pažymėtina, jog 2024 m. sausio mėn. atsakovė neteisėtai išvežė vaikus į Rusijos Federaciją, dėl ko atsakovui ilgą laiką nebuvo žinoma vaikų ir ieškovės buvimo vieta ir jis dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų negalėjo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina atsakovo reguliarų mokėjimą vaikų išlaikymui iš karto po to, kai atsakovui tapo žinoma ieškovės ir vaikų buvimo vieta. Visiškai pritartina atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiams, kad ieškovės teismui pateikti atsakovo mokėjimai vaikų poreikiams po 376 Eur, kas vienam vaikui sudaro po 188 Eur, viršija ½ dalį MMA dydžio Rusijoje, kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėjo nuo 201 Eur iki 235 Eur. Tuo tarpu ieškovė nuo 2024 m. sausio mėn. iki šiol nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių vaikų poreikius Rusijoje.

93. Teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, valstybės mokamomis vaikui išmokomis disponuos atsakovas, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą skubiai atšaukti savo prašymus dėl išmokos vaikams skyrimo informacinėje socialinių išmokų apskaitos sistemoje.

94. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, pakankamai išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo, kurį ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti ar keisti.

95. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo

Dėl bylinėjimosi išlaidų advokato / advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme

96. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad trys reikalavimai yra išspręsti ieškovės naudai daliniu sprendimu (dėl piniginių lėšų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl automobilio dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia) bei, analogiškai, trys reikalavimai atsakovo naudai yra išspręsti galutiniu sprendimu (dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo), todėl nusprendė, kad tiek ieškinį, tiek priešieškinį patenkinus iš dalies laikytina, jog šalių reikalavimai patenkinti ir atmesti lygiomis dalimis bei jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, plačiau jų neanalizuojant.

97. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nepagrįstai jų nepaskirstė, nors pagal byloje priimtą dalinį sprendimą ir galutinį sprendimą, tenkindamas patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį iš dalies, tokias išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai kiekvienos šalies patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

98. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai kiekvienos šalies patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Taip pat pritaria ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio tenkintų / atmestų reikalavimų santykis apskaičiuotas neteisingai – atsakovas nurodo, kad jo reikalavimus dėl išlaikymo vaikui L. K. iš ieškovės priteisimo tenkintas 100 proc., tačiau išlaikymas buvo priteistas mažesnis, nei priešieškiniu prašė atsakovas; atsakovas taip pat nurodo, kad 100 proc. patenkintas jo reikalavimus dėl ieškovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nors buvo nustatyta kita, nei priešieškiniu atsakovas prašė, bendravimo tvarka; atsakovas tenkintus ieškinio reikalavimus pripažinti keturias atskiras dovanojimo sutartis negaliojančiomis vertina kaip viena bendrą patenkintą ieškovės reikalavimą 100 proc. apimtimi; atsakovas ieškovės reikalavimą dėl po ½ dalies gyvenamojo namo ir kiemo statinių priteisimo ieškovei ir atsakovui vertino kaip tenkintą 0 proc. apimtimi, nors priteisus šį turtą atsakovui, faktiškai patenkinta 50 proc. minėto ieškinio reikalavimo.

99. Byloje tenkintų / atmestų ieškovės 2022 m. liepos 25 d. pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų santykis yra toks: reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės); reikalavimas dėl šalių pavardžių tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl santuokos nutraukimo šalių turtinėms teisėms teisinių pasekmių taikymo nuo konkrečios datos tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintas 0 proc. (vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu); reikalavimas dėl išlaikymo vaikui ?. K. iš atsakovo priteisimo tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl išlaikymo vaikui L. K. iš atsakovo priteisimo tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl 1 408 Eur atsakovui išmokėtų išmokų vaikams priteisimo ieškovei tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atšaukti savo prašymus dėl išmokos vaikams skyrimo tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl pinigų dovanojimo sutarties dėl 4 950 Eur dovanojimo pripažinimo negaliojančia tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl pinigų dovanojimo sutarties dėl 3 630 Eur dovanojimo pripažinimo negaliojančia tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl pinigų dovanojimo sutarties dėl 2 200 Eur dovanojimo pripažinimo negaliojančia tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl pinigų dovanojimo sutarties dėl 5 820 Eur dovanojimo pripažinimo negaliojančia tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl 499/4989 dalies žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl automobilio dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl automobilio (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl 2020 m. lapkričio 10 dienai ieškovės banko sąskaitoje buvusių pinigines lėšų priteisimo ieškovei tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl Rusijos firmos (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo priteisimo ieškovei tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl po ½ dalies gyvenamojo namo ir kiemo statinių priteisimo ieškovei ir atsakovui tenkintas 50 proc.; reikalavimas dėl po 249/4989 dalies žemės sklypo priteisimo ieškovei ir atsakovui tenkintas 50 proc.; reikalavimas dėl automobilio (duomenys neskelbtini) priteisimo atsakovui tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų priteisimo atsakovui tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl 2020 m. lapkričio 10 dienai atsakovo banko sąskaitose buvusių piniginių lėšų priteisimo atsakovui tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ palikimo solidaria ieškovės ir atsakovo prievole tenkintas 0 proc.

100. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 pakeitė pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. dalinio sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 46 119,40 Eur dydžio kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, šią sumą sumažindamas iki 42 474,14 Eur sumos, bei kitą pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. dalinio sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas nurodė, kad sutinka su atsakovu, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad lėšos, buvusios banke „Sberbank“, buvo panaudotos šeimos interesams patenkinti, kadangi jos buvo pervedamos arba išgryninamos ir Rusijos Federacijoje tuo metu, kai ieškovė gyveno Lietuvoje, todėl darė išvadą, jog ieškovė savo asmeniniams interesams patenkinti panaudojo 631 372,43 Rusijos rublio (7 290,52 Eur), todėl 1/2 dalimi, t. y. 3 645,26 Eur, mažintina iš atsakovo priteista kompensacija ieškovei.

101. Byloje tenkintų / atmestų atsakovo 2024 m. kovo 14 d. pareikšto patikslinto priešieškinio reikalavimų santykis yra toks: reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės); reikalavimas dėl šalių pavardžių tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl santuokos nutraukimo šalių turtinėms teisėms teisinių pasekmių taikymo nuo konkrečios datos tenkintas 50 proc. (teisinės pasekmės taikytos nuo ieškovės nurodytos datos); reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl išlaikymo vaikui ?. K. iš ieškovės priteisimo tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl išlaikymo vaikui L. K. iš ieškovės priteisimo tenkintas 91 proc. (prašė priteisti 354,88 Eur/mėn., tačiau buvo priteista 327 Eur/mėn.); reikalavimas dėl ieškovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintas 50 proc. (nustatyta kitokia nei patikslintame priešieškinyje nurodyta ieškovės bendravimo su vaikais tvarka); reikalavimas dėl gyvenamojo namo ir kiemo statinių priteisimo atsakovui tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų priteisimo atsakovui tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ modifikavimo į atsakovo asmenines prievoles tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl buto priteisimo ieškovei tenkintas 50 proc.; reikalavimas dėl automobilio (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl Rusijos firmos (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo priteisimo ieškovei tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo pagal 2019 m. vasario 12 d. paskolos sutartį su Rusijos firma (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl 5 390 Eur piniginės kompensacijos už atsakovo asmeninių piniginių lėšų panaudojimą automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir remontui priteisimo iš ieškovės tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl ½ dalies atsakovo sumokėtų piniginių lėšų pagal kredito sutartį Nr. 17-023751-FA už ieškovę priteisimo iš ieškovės tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl 1 226,35 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei apgadinus automobilį (duomenys neskelbtini), priteisimo iš ieškovės tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl 2 793,71 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei nuslėpus nuo atsakovo 483 881,83 Rusijos rublių išmokos tėvams gavimą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti, priteisimo iš ieškovės tenkintas 0 proc.; reikalavimas dėl 4 364 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovei iš sąskaitos, esančios banke Rusijos federacijoje, išgryninus bei pervedus į kitas sąskaitas 755 860,43 Rusijos rublių sumą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti, priteisimo iš ieškovės tenkintas 84 proc.

102. Taigi, patenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai sudaro 62 proc. bei patenkinti atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai – 61 proc.

103. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 7 218,20 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. R. Gradauskienės ir S. Žukauskienės advokatų kontora išrašė ieškovei šias PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą 600 Eur sumai, kuri apmokėta 2022 m. sausio 6 d. (už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą); 2022 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą 600 Eur sumai, kuri apmokėta 2022 m. vasario 11 d. (už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose); 2022 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 815 Eur sumai, kuri apmokėta 2022 m. rugsėjo 9 d. (už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose); 2022 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 306,80 Eur sumai, kuri apmokėta 2022 m. lapkričio 11 d. (už atstovavimą teismo posėdžiuose); 2023 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą 680 Eur sumai, kuri apmokėta 2023 m. vasario 5 d. (už skundo ikiteisminiame tyrime parengimą); 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 016,40 Eur sumai, kuri apmokėta 2023 m. balandžio 26 d. (už teisines paslaugas); 2024 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 200 Eur sumai, kuri apmokėta 2024 m. balandžio 22 d. (už atskirojo skundo ir atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą) (ieškovės 2024 m. spalio 11 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priedai (DOK-120929)).

104. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 37 405,65 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas 2021 m. birželio 14 d. sumokėjo advokatei Rasai Steponavičienei 100 Eur už teisinę konsultaciją (atsakovo 2024 m. spalio 15 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priedas Nr. 1 (DOK-121213)). Advokatų profesinė bendrija Girdzijauskienė ir partneriai išrašė atsakovui šias išankstines sąskaitas viso 3 920,40 Eur sumai: 2021 m. gegužės 24 d. išankstinę sąskaitą 847 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. gegužės 24 d. (už priešieškinio parengimą); 2021 m. birželio 2 d. išankstinę sąskaitą 726 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. birželio 3 d. (už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą); 2021 m. birželio 4 d. išankstinę sąskaitą 302,50 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. birželio 8 d. (už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje); 2021 m. birželio 8 d. išankstinę sąskaitą 60,50 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. birželio 8 d. (už užklausų parengimą) (atsakovo 2021 m. birželio 28 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priedai (DOK-75000)); 2021 m. birželio 29 d. išankstinę sąskaitą 96,80 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. liepos 2 d. (už konsultacijas); 2021 m. liepos 2 d. išankstinę sąskaitą 302,50 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. liepos 2 d. (už skundo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų (242 Eur) ir rašto ieškovės atstovei (60,50 Eur) parengimą); 2021 m. liepos 14 d. išankstinę sąskaitą 193,60 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. liepos 15 d. (už prašymo UAB „Bitė Lietuva“ parengimą (48,40 Eur) ir teisines konsultacijas (145,20 Eur)); 2021 m. rugsėjo 15 d. išankstinę sąskaitą 193,60 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. rugsėjo 15 d. (už prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo parengimą 48,40 Eur) ir avansą dėl derybų dėl taikaus ginčo išsprendimo (145,20 Eur) parengimą); 2021 m. rugsėjo 28 d. išankstinę sąskaitą 193,60 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. rugsėjo 30 d. (už avansą dėl derybų dėl taikaus ginčo išsprendimo); 2021 m. spalio 19 d. išankstinę sąskaitą 96,80 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. spalio 29 d. (už teisinę konsultaciją); 2021 m. spalio 27 d. išankstinę sąskaitą 605 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. spalio 29 d. (už avansą už teisines paslaugas); 2021 m. lapkričio 11 d. išankstinę sąskaitą 302,50 Eur sumai, kuri apmokėta 2021 m. lapkričio 18 d. (už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) (atsakovo 2021 m. gruodžio 13 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priedai (DOK-159397)). Taip pat atsakovas 2021 m. birželio 2 d. sumokėjo Advokatų profesinei bendrijai Girdzijauskienė ir partneriai 193,60 Eur (atsakovo 2024 m. spalio 15 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priedas Nr. 1 (DOK-121213)). Atsakovas 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėjo advokatui Ramūnui Mikulskui 363 Eur už teisinę konsultaciją (atsakovo 2024 m. spalio 15 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priedas Nr. 4 (DOK-121213)). Pagal advokatės Vilijos Gražulytės profesinės bendrijos RATIO LEGIS 2024 m. rugsėjo 5 d. ataskaitą, atsakovui buvo suteiktos šios teisinės paslaugos viso 30 895,07 Eur sumai: 2022 m. vasario 17 d. prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo parengimas ir pateikimas teismui (33,88 Eur); 2022 m. vasario 17 d. susipažinimas su bylos medžiaga (1 541,54 Eur); 2022 m. vasario 25 d. prašymo atidėti teismo posėdį parengimas ir pateikimas teismui ir sekančio posėdžio datų derinimas su teismu (33,88 Eur); 2022 m. kovo 31 d. skundo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koregavimas (42,35 Eur); 2022 m. balandžio 21 d. prašymo dėl teismo posėdžių skyrimo nuotoliniu būdu parengimas ir pateikimas teismui (42,35 Eur); 2022 m. balandžio 22 d. turto vertintojų paieška ir paklausimų jiems parengimas ir išsiuntimas el. paštu (135,52 Eur); 2022 m. balandžio 25 d. pasiruošimas 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžiui (338,80 Eur); 2022 m. balandžio 25 d. kliento konsultacija prieš teismo posėdį (84,70 Eur); 2022 m. balandžio 25 d. kliento pateiktų įrodymų (sąskaitos išrašų ir auto fotonuotraukų) teisinis įvertinimas ir prašymo ir jo priedų dėl įrodymų gavimo ir psichologinės vaikų ekspertizės skyrimo ir kt. parengimas ir pateikimas teismui (526,35 Eur); 2022 m. balandžio 25 d. prašymo dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo parengimas ir pateikimas teismui (474,32 Eur); 2022 m. balandžio 26 d. atstovavimas teismo posėdyje (423,50 Eur); 2022 m. balandžio 28 d. konsultacija dėl dokumentų teikimo teismui (33,88 Eur); 2022 m. birželio 15 d. pareiškimo ir jo priedų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriui parengimas (169,40 Eur); 2022 m. birželio 20 d. pasiruošimas 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdžiui (211,75 Eur); 2022 m. birželio 20 d. patikslinto priešieškinio ir jo priedų parengimas, derinimas su klientu, priešieškinio papildymas ir pateikimas teismui (4 235 Eur); 2022 m. birželio 21 d. atstovavimas teismo posėdyje (84,70 Eur); 2022 m. birželio 21 d. teisinė konsultacija po teismo posėdžio (42,35 Eur); 2022 m. liepos 5 d. atsiliepimo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo ir įrodymų gavimo parengimas ir pateikimas teismui (355,74 Eur); 2022 m. liepos 26 d. ieškovės patikslinto ieškinio, atsiliepimo ir jo priedų teisinis įvertinimas (830,06 Eur); 2022 m. liepos 27 d. kliento konsultacija dėl pateikto patikslinto ieškinio ir trūkstamų dokumentų gavimo (50,82 Eur); 2022 m. liepos 28 d. pokalbis telefonu su kliento banko vadybininke dėl kredito sutarties modifikavimo (33,88 Eur); 2022 m. rugpjūčio 9 d. konsultacija telefonu dėl kredito sutarties modifikavimo ir dovanojimo sutarties parengimas ir pateikimas klientui (101,64 Eur); 2022 m. rugpjūčio 16 d. konsultacijos dėl vaiko pasų gavimo ir kt. (67,76 Eur); 2022 m. rugpjūčio 27 d. bylos paruošimas teismo posėdžiui (teisme gautų naujų dokumentų sugeneravimas, spausdinimas ir jų įvertinimas) ir prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo ir termino atsiliepimui, priešieškiniui pateikti pratęsimo parengimas (152,46 Eur); 2022 m. rugpjūčio 31 d. pokalbis telefonu su teismu dėl ieškovės pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (33,88 Eur); 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvertinimas (67,76 Eur); 2022 m. rugsėjo 7 d. atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas ir pateikimas teismui (779,24 Eur); 2022 m. rugsėjo 7 d. skundo progimnazijai parengimas ir pateikimas el. paštu (67,76 Eur); 2022 m. rugsėjo 14 d. rašytinių paaiškinimų dėl vaiko teisių išvados parengimas ir pateikimas teismui (50,82 Eur); 2022 m. rugsėjo 16 d. patikslinto priešieškinio, atsiliepimo ir jo priedų parengimas, derinimas su klientu ir pateikimas teismui (3 608,22 Eur); 2022 m. spalio 3 d. kliento pateikto pokalbio su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialiste perklausymas ir jo įvertinimas dėl BK atsakomybės ir teisinė konsultacija telefonu (79,86 Eur); 2022 m. spalio 4 d. ieškovės pateikto atsiliepimo į patikslintą priešieškinį ir jo priedų teisinis įvertinimas (321,86 Eur); 2022 m. spalio 4 d. prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo parengimas, derinimas su klientu ir pateikimas teismui (779,24 Eur); 2022 m. spalio 19 d. atsakovo rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas (592,90 Eur); 2022 m. lapkričio 21 d. konsultacija telefonu dėl tėvo pateikto priešieškinio (16,94 Eur); 2022 m. lapkričio 22 d. prašymų dėl įrodymų prijungimo prie bylos parengimas ir pateikimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui (542,08 Eur); 2022 m. lapkričio 23 d. prašymo dėl klausimų ekspertizei parengimas ir pateikimas teismui (559,02 Eur); 2022 m. lapkričio 25 d. pasiruošimas 2022 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžiui (508,20 Eur); 2022 m. lapkričio 28 d. atstovavimas teismo posėdyje (338,80 Eur); 2022 m. lapkričio 28 d. teisinė konsultacija po teismo posėdžio (457,38 Eur); 2023 m. vasario 2 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo prie bylos parengimas (186,34 Eur); 2023 m. vasario 3 d. pasiruošimas ir atstovavimas 2023 m. vasario 3 d. teismo posėdyje (677,60 Eur); 2023 m. balandžio 12 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo prie bylos parengimas ir pateikimas teismui (152,46 Eur); 2023 m. liepos 21 d. vaikų psichologinės ekspertizių išvadų teisinis įvertinimas (779,24 Eur); 2023 m. rugpjūčio 3 d. pakartotinio reikalavimo perduoti pasus parengimas (16,94 Eur); 2023 m. spalio 2 d. bylos tomų sugeneravimas ir paruošimas teismo posėdžiui (779,24 Eur); 2023 m. spalio 3 d. prašymo dėl bylos sustabdymo parengimas ir pateikimas teismui (67,76 Eur); 2023 m. spalio 4 d. atstovavimas teismo posėdyje ir teisinė konsultacija po posėdžio (389,62 Eur); 2023 m. spalio 10 d. pokalbis telefonu su antstoliu dėl bendravimo tvarkos nevykdymo ir jo patvarkymų teisinis įvertinimas (67,76 Eur); 2023 m. spalio 27 d. el. laiško teksto dėl vaikų pasų gavimo parengimas ir pateikimas klientui (16,94 Eur); 2024 m. sausio 26 d. prašymas dėl posėdžio atšaukimo (16,94 Eur); 2024 m. vasario 13 d. prašymas dėl ieškovės gyvenamosios vietos adreso nurodymo teismui (16,94 Eur); 2024 m. kovo 7 d. prašymo dėl 2024 m. kovo 7 d. posėdžio atšaukimo parengimas (16,94 Eur); 2024 m. kovo 14 d. patikslinto priešieškinio parengimas (3 591,28 Eur); 2024 m. kovo 14 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas (1 118,04 Eur); 2024 m. kovo 26 d. atskirojo skundo parengimas dėl atsisakymo priimti priešieškinio ir laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimus dėl motinos valdžios apribojimo (423,50 Eur); 2024 m. kovo 27 d. rašytinių paaiškinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas (254,10 Eur); 2024 m. balandžio 9 d. prašymo parengimas ir pateikimas teismui (33,88 Eur); 2024 m. balandžio 16 d. atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas ir pateikimas teismui (1 129,90 Eur); 2024 m. balandžio 22 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas ir pateikimas teismui (1 270,50 Eur); 2024 m. gegužės 17 d. prašymo dėl posėdžio atidėjimo parengimas ir pateikimas teismui (33,88 Eur); 2024 m. rugsėjo 5 d. pasiruošimas 2024 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžiui (719,95 Eur); 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas ir pateikimas teismui (333,23 Eur); 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymo ir jo priedų parengimas ir pateikimas teismui (277,70 Eur); 2024 m. rugsėjo 6 d. atstovavimas teismo posėdyje (617,10 Eur). Pagal advokatės Vilijos Gražulytės profesinės bendrijos RATIO LEGIS 2024 m. spalio 15 d. ataskaitą, atsakovui buvo suteiktos šios teisinės paslaugos viso 1 933,58 Eur sumai: 2024 m. spalio 10 d. rašytinių paaiškinimų su priedais dėl ieškovės pateiktų įrodymų parengimas ir pateikimas teismui (596,53 Eur); 2024 m. spalio 14 d. prašymo dėl papildomų įrodymų dėl sumokėtų kredito ir draudimo įmokų prijungimo prie bylos parengimas ir pateikimas teismui (102,85 Eur); 2024 m. spalio 15 d. pasiruošimas 2024 m. spalio 16 d. teismo posėdžiui (617,10 Eur); 2024 m. spalio 16 d. atstovavimas teismo posėdyje (617,10 Eur). Suteiktos teisinės paslaugos apmokėtos 2022 m. vasario, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesiais, 2023 m. vasario, gegužės, birželio, spalio mėnesiais, 2024 m. sausio, kovo, balandžio, gegužės, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais (atsakovo 2024 m. spalio 15 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priedas Nr. 3 (DOK-121213)).

105. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

106. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

107. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

108. Tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).

109. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla nebuvo sudėtinga, teisiniai klausimai nebuvo nauji, tai, jog už dalį atsakovui suteiktų paslaugų atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas (pvz., už susipažinimą su bylos medžiaga, teisme gautų naujų dokumentų sugeneravimą, spausdinimą ir jų įvertinimą ir kt.), tai, jog byloje nėra duomenų, ar dalis atsakovui suteiktų teisinių paslaugų buvo suteikta būtent šioje byloje (pvz., advokatės Rasos Steponavičienės, advokato Ramūno Mikulsko teisinės konsultacijos), taip pat vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, nusprendžia, kad atsakovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 15 000 Eur.

110. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad patyrė 5 221,64 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (sumokėjo už pašto išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą teismui (16,46 Eur); 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo už antstolio Armino Naujokaičio paslaugas (185,37 Eur); 2021 m. liepos 26 d. sumokėjo už ekspertizės atlikimą (1 210 Eur); 2021 m. spalio 10 d. sumokėjo už AB SEB banko už pažymos gavimą (10 Eur); nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2022 m. sausio 19 d. sumokėjo Angelės Seniūnienės personalinei įmonei už vertimo paslaugas (130,62 Eur); 2021 m. gruodžio 6 d. sumokėjo už antstolės Redos Stasenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą (60 Eur); 2022 m. gegužės10 d. sumokėjo už teisminės ekspertizės atlikimą (1 000 Eur); 2022 m. birželio 18 d. sumokėjo UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ už automobilių turto vertės ataskaitų parengimą (85 Eur); 2022 m. rugsėjo 2 d. sumokėjo už AB „Swedbank“ pažymų gavimą (20 Eur); 2022 m. lapkričio 5 d. sumokėjo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už vaikų pasų galiojimo atstatymą (21,50 Eur); 2022 m. lapkričio 14 d. sumokėjo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už vaikų pasų galiojimo atstatymą (136 Eur); 2023 m. sausio 2 d. sumokėjo už teisminės ekspertizės atlikimą (697,38 Eur + 0,41 Eur banko pavedimo mokestis); 2023 m. sausio d. sumokėjo už AB „Swedbank“ pažymų gavimą (20 Eur); sumokėjo už Patriko Bruzgevičiaus ekspertinę išvadą dėl turto atidalijimo parengimo (600 Eur); sumokėjo už antstolės Raimondos Pauzienės paslaugas (100 Eur); 2023 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo už teisminės ekspertizės atlikimą (239,42 Eur); 2024 m. kovo 26 d. sumokėjo už antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą (145,20 Eur); 2024 m. kovo 28 d. sumokėjo už antstolio Valdo Zubino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą (242 Eur); 2024 m. balandžio 24 d. sumokėjo už antstolės Jurgitos Žilinskaitės teismo nutarties dėl vaikų grąžinimo ir bendravimo tvarkos vykdymą (202,28 Eur); 2024 m. kovo 12 d. sumokėjo už ieškovės buto durų atidarymą (100 Eur)) (atsakovo 2024 m. spalio 15 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priedas Nr. 4 (DOK-121213); atsakovo 2024 m. spalio 18 d. patikslintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (DOK-122603)).

111. Teisėjų kolegija prendžia, kad išlaidos Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir už ieškovės buto durų atidarymą nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu, todėl vertina, jog atsakovas patyrė 4 964,14 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (5 221,64 Eur - 21,50 Eur - 136 Eur - 100 Eur).

112. Taigi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 4 475,28 Eur bylinėjimosi išlaidos (7 218,20 Eur x 62 proc.), bei atsakovui iš ieškovės – 12 178,13 Eur bylinėjimosi išlaidos ((15 000 Eur + 4 964,14 Eur) x 61 proc.). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistinos 7 702,85 Eur bylinėjimosi išlaidos (12 178,13 Eur - 4 475,28 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti

113. Ieškovė už patikslinto ieškinio reikalavimus iš viso sumokėjo 1 136 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 1 d. ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimis ieškovei atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas.

114. Atsakovas už patikslinto priešieškinio reikalavimus iš viso sumokėjo 1 422 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. ir 2022 m. birželio 21 d. nutartimis atsakovui atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas.

115. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė ieškinį pateikė 2021 m. kovo 23 d., todėl už santuokos nutraukimo ir kitų išvestinių neturtinių reikalavimų reiškimą turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį. Pažymėjo, kad ieškovės naudai tenkinti 3 neturtinio pobūdžio reikalavimai: 1) reikalavimas dėl 499/4989 dalies žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 2) reikalavimas dėl buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe; 3) reikalavimas dėl automobilio dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, už kuriuos ieškinio pateikimo dieną mokėtinas žyminis mokestis sudarė 225 Eur, t. y. po 75 Eur už kiekvieną reikalavimą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės naudai tenkinti reikalavimai dėl piniginių lėšų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kurie vertinti kaip turtinio pobūdžio reikalavimai, už kuriuos turėjo būti sumokėtas 374 Eur žyminis mokestis. Ieškovei taip pat priteistas 19 415,71 Eur vertės turtas, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 437 Eur, o už priteistą 46 119,40 Eur kompensaciją – 917 Eur. Nurodė, kad byloje vyko ginčas dėl 45 Eur, skirtų M. K. išlaikymui ir 80 Eur – L. K. išlaikymui, todėl apskaičiuotas žyminis mokestis sudaro 12,15 Eur už reikalavimą dėl M. K. išlaikymo ir 21,16 Eur už reikalavimą dėl L. K. išlaikymo. Šiuo atveju taikomas 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nurodantis, kad žyminis mokestis negali būti mažesnis kaip dvidešimt eurų, o taikant 82 straipsnyje numatytą indeksavimą – 22 Eur, taigi už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis – 44 Eur. Kadangi tenkinti atsakovo, kuris atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą, reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo, todėl šią sumą turi sumokėti ieškovė. Taigi, iš viso ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma yra 2 072 Eur (75 Eur + 75 Eur + 75 Eur + 75 Eur + 374 Eur + 437 Eur+ 917 Eur + 44 Eur). Nusprendė, kad valstybei iš ieškovės priteisiama likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 936 Eur (2 072 Eur – 1 136 Eur).

116. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad atsakovas priešieškinį pateikė 2021 m. gruodžio 15 d., todėl už santuokos nutraukimo ir kitų išvestinių neturtinių reikalavimų reiškimą turėjo sumokėti 88 Eur žyminį mokestį. Pažymėjo, kad atsakovui priteistas 201 431,55 Eur vertės turtas, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 486 Eur. Nusprendė, kad valstybei iš atsakovo priteisiama likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 1 064 Eur (2 486 Eur – 1 422 Eur).

117. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perskaičiavo jam tenkančio žyminio mokesčio dydį pagal sprendimu atitekusio turto vertę, o ne pagal jo patikslinto priešieškinio pareikštų ir sprendimu atmestų turtinių reikalavimų sumą. 2024 m. kovo 14 d. patikslinto priešieškinio turtiniai reikalavimai sudarė 77 210,61 Eur (atitenkantis turtas 62 945,04 Eur sumai + 14 265,57 Eur (5 390 Eur + 8 157,63 Eur +3 661,21 Eur + 1 226,35 Eur + 2 793,71 Eur + 4 364 Eur - 11 327,33 Eur) priteistina kompensacija). Mokėtinas žyminis mokesčio dydis net su šiuo metu su ženkliai padidėjusiu vartotojų kainų indeksu sudarytų 1 494 Eur (1 383 Eur už turtinius reikalavimus + 111 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką). Kadangi tenkinti atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai sudaro 57,8947 proc., o nepatenkinti reikalavimai sudaro 42,1053 proc., todėl atsakovui tenkanti mokėti žyminio mokesčio dalis neviršija 629,05 Eur sumos (1 494 Eur x 42,1053 proc.). Bylos duomenys patvirtina, jog jis yra sumokėjęs 1 422 Eur žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo skundžiamu sprendimu grąžinti 792,95 Eur žyminio mokesčio permoką (1 422 Eur - 629,05 Eur). Teisėjų kolegija su išdėstytais argumentais sutinka iš dalies.

118. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

119. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

120. Tuo atveju, kai teismas, vadovaudamasis CPK 84 straipsniu, atideda žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, priėmimo, atidėto žyminio mokesčio priteisimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK 93 straipsnio normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019).

121. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir žyminį mokestį, kurio sumokėjimas buvo atidėtas, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

122. Įvertinus tai, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 sumažino ieškovei iš atsakovo priteistos kompensacijos dydį, konstatuotina, jog už priteistą kompensaciją (42 474,14 Eur) mokėtinas žyminis mokestis sudaro 862 Eur, o ne 917 Eur. Taigi, už tenkintus ieškovės reikalavimus (išskyrus už santuokos nutraukimo ir kitus išvestinius neturtinius reikalavimas) mokėtinas žyminis mokestis yra 1 898 Eur (75 Eur + 75 Eur + 75 Eur + 374 Eur + 437 Eur + 862 Eur) bei už atmestus – 44 Eur. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, žyminį mokestį už tenkintus ieškovės reikalavimus turi pareigą atlyginti atsakovas bei už atmestus – ieškovė.

123. Už tenkintus atsakovo reikalavimus (išskyrus už santuokos nutraukimo ir kitus išvestinius neturtinius reikalavimas) mokėtinas žyminis mokestis yra 2 568 Eur (2 486 Eur + 82 Eur (už reikalavimą dėl 4 364 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovei iš sąskaitos, esančios banke Rusijos federacijoje, išgryninus bei pervedus į kitas sąskaitas 755 860,43 Rusijos rublių sumą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti, priteisimo, kuris Kauno apygardos teismo nutartimi patenkintas iš dalies)) bei už atmestus (5 390 Eur sumai + 3 661,21 Eur sumai + 1 226,35 Eur sumai + 2 793,71 Eur sumai + 718,74 Eur sumai - 11 327,33 Eur sumai) – 56 Eur. Žyminį mokestį už tenkintus atsakovo reikalavimus turi pareigą atlyginti ieškovė bei už atmestus – atsakovas.

124. Taigi, ieškovė į valstybės biudžetą turėtų būti sumokėjusi 2 687 Eur (75 Eur + 44 Eur + 2 568 Eur) žyminio mokesčio bei atsakovas – 2 042 Eur (88 Eur + 1 898 Eur + 56 Eur) žyminio mokesčio. Todėl valstybei iš ieškovės priteisiama 1 552 Eur (2 687 Eur - 1 136 Eur) likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis bei valstybei iš atsakovo priteisiama 620 Eur (2 042 Eur - 1 422 Eur) likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis.

Dėl bylos procesinės baigties

125. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems iš skyriumi gyvenančio tėvo priteisimo išsprendė teisingai, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas. Tuo tarpu klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendė neteisingai, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – priteisiant atsakovui iš ieškovės 7 702,85 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisiant valstybei iš ieškovės 1 552 Eur žyminį mokestį; priteisiant valstybei iš atsakovo 620 Eur žyminį mokestį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

126. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

127. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 3 442 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui (175 Eur) ir advokato pagalbai (už apeliacinio skundo parengimą 2 420 Eur ir už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą 847 Eur) apmokėti.

128. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 2 365,55 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai (už apeliacinio skundo parengimą 514,25 Eur ir už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą 1 851,30 Eur) apmokėti.

129. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, nusprendžia, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti neatlyginamos, tuo tarpu atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą apmokėti, nustačius, kad jos neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Rekomendacijose, priteisiamos atsakovui iš ieškovės.

130. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies bei tai, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra panašios, nusprendžia šalims jų vienai iš kitos nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 702,85 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų dviejų eurų ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės N. P. 1 552 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. K. 620 Eur (šešių šimtų dvidešimties eurų) žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. K. iš ieškovės N. P. 1 851,30 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Renata BeinoravičienėRamunė MikonienėAsta Pikelienė