Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovams S. K. ir V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat atsakovo S. K. patikslintą priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:

1.1. Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini), ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

1.2. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 10 d.

1.3. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti prigimtinę P. pavardę, o atsakovui jo prigimtinę – K. pavardę.

1.4. Nustatyti nepilnamečių vaikų L. K. ir M. K. gyvenamąją vietą su mama (ieškove).

1.5. Nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1.5.1. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais metais per šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) iki 10 val. į jų gyvenamąją vietą; 1.5.2. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais poriniais metais šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto vaikų motiną informavęs dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaikų gyvenamąją vietą konkretaus laiko; 1.5.3. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais metais per Naujuosius Metus (nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.), iš anksto vaikų motiną informavęs dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaikų gyvenamąją vietą konkretaus laiko; 1.5.4. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžindamas to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, tai yra kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 8 val. ir grąžindamas to paties mėnesio 15 d. iki 20 val.; 1.5.5. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienais metais savo gimimo dieną, tai yra (duomenys neskelbtini), iš anksto vaikų motiną informavęs dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinimo į vaikų gyvenamąją vietą konkretaus laiko; 1.5.6. Vaikų vasaros stovyklų, vaikų lankomų ugdymo būrelių, renginių metu, kai vaikai laiko nepraleidžia nė su vienu iš tėvų, nė vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas nekompensuojamas ir vaikams grįžus iš vasaros stovyklos galioja ta pati bendravimo tvarka.

2. Priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui 275 Eur sumą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja paskirti mamą (ieškovę).

3. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui 275 Eur sumą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja paskirti mamą (ieškovę).

4. Įpareigoti atsakovą skubiai atšaukti prašymus dėl išmokos vaikams skyrimo informacinėje socialinių išmokų apskaitos sistemoje www.spis.lt. Atsakovui to nepadarius per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikyti maksimalią baudą už kiekvieną neįvykdymo dieną.

5. Pripažinti negaliojančia tarp atsakovo S. K. ir atsakovo V. K. sudarytą 2018 m. gruodžio 27 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 4 950 Eur dovanojimo; 2019 m. liepos 11 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 3 630 Eur dovanojimo; 2019 m. spalio 11 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 2 200 Eur dovanojimo; 2020 m. gruodžio 15 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 5 820 Eur dovanojimo kaip fiktyvius sandorius.

6. Pripažinti 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) nuosavybe.

7. Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe.

8. Pripažinti tarp atsakovų S. K. ir V. K. 2018 m. liepos 31 d. sudarytą automobilio dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pripažinti negaliojančia 2017 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl šalies (pirkėjo V. K.), pakeičiant statytinę sandorio šalį tikrąja, tai yra nustatant, kad automobilio pirkėjas yra atsakovas S. K., ir jam perkelti pirkėjo teises bei pareigas.

9.1. Ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinio), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 71 300 Eur vertės; 249/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 14 700 Eur vertės; automobilį „Toyota GT86“, 12 690 Eur vertės; Rusijos įmonės Ltd „Kontuur“ įstatinį kapitalą, 111,03 Eur vertės; 694,68 Eur pinigines lėšas, 2020-11-10 d. buvusias ieškovės banko sąskaitoje.

9.2. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinio), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 71 300 Eur. vertės; 249/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 14 700 Eur vertės; automobilį „Mitsubishi Outlander“, 6 260 Eur vertės; uždarosios akcinės bendrovės „Sintekas“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 25 Eur, bendros 2 500 Eur vertės; 21 181,82 Eur pinigines lėšas, 2020 m. lapkričio 10 d. buvusias atsakovui priklausančiose banko sąskaitose.

10. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 16 446,11 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.

11. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1408 Eur jam išmokėtas išmokas vaikams laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. liepos 25 d.

12. Po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, už kurios tinkamą vykdymą lieka atsakingos abi šalys. Ieškinio (patikslinto) pagrindas ir atsikirtimų į priešieškinį santrauka:

13. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, tai yra dėl atsakovo žiauraus elgesio su ieškove, psichologinio smurtavimo, sutuoktinio pareigų nevykdymo, konfliktiško charakterio. Nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių ar jos kaltės. Prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. lapkričio 10 d., kai šalys pradėjo gyventi skyriumi. Prašo po santuokos nutraukimo šalims palikti prigimtines pavardes, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Prašo vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes su vaikais ieškovę sieja glaudesnis emocinis ryšys, ji geriau žino vaikų poreikius, moka tinkamiau vaikais pasirūpinti, o su atsakovu neturėtų būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta dėl jo nestabilios psichinės ir psichologinės būklės, sudėtingo charakterio. Prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, iš atsakovo sūnaus ir dukros išlaikymui priteisti po 275 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nurodo, kad santuokoje įgyto turto vertė 2022 m. lapkričio 10 d. buvo 215 438 Eur, iš to išeina, kad nutraukus santuoka kiekvienam sutuoktiniui priteistina turto už 107 719 Eur. Ieškovė prašo šalių nekilnojamąjį turtą padalyti po 1/2 dalį natūra, kiekvienam priteisti po automobilį, ieškovei priteisti Rusijos įmonės Ltd „Kontuur“ įstatinį kapitalą, 111,03 Eur vertės, atsakovui – 100 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „Sintekas“ akcijų, kurių nominali vertė 25 Eur, bendros 2 500 Eur vertės, kiekvienai iš šalių priteisti jų sąskaitose 2020 m. lapkričio 10 d. buvusias pinigines lėšas. Ieškovei turto priteisti už 99 495,71 Eur, atsakovui – už 115 941,82 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka didesnė santuokinio turto dalis, prašo iš atsakovo ieškovei priteisti 16 446,11 Eur dydžio kompensaciją. Nesutinka su atsakovo reikalavimu jam priteisti gyvenamąjį namą, ieškovei išmokant piniginę kompensaciją. CK numatytas prioritetas santuokoje įgyto turto padalijimui natūra, o kompensacijos išmokėjimas kitam sutuoktiniui tėra kraštutinė priemonė. Nors atsakovas nurodo, kad padalyti natūra nėra techninių galimybių, su tuo nesutinka, nes gyvenamasis namas yra didelis, o atskirų apskaitos skaitiklių, inžinierinių tinklų įrengimas, pertvarų sumūrijimas yra nesunkiai įgyvendinamas. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad pagal patikslinto ieškinio reikalavimus turėtų finansines galimybes vien už jam natūra atitenkančią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu išmokėti 86 000 Eur kompensaciją. Nesutinka su priešieškinio reikalavimu ieškovei priteisti kreditinį 3 048,16 Eur reikalavimą pagal 2019 m. vasario 12 d. paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“. Nurodo, kad šis atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes šis kreditinis reikalavimas neegzistuoja, jis yra įvykdytas, kas atsakovu žinoma, ir tai patvirtina 2021-03-24 pakvitavimas, kuriuo atsakovas patvirtina, kad gavo iš ieškovės 3200 Eur kaip skolos grąžinimą už piniginius pervedimus AAB „Kontuur“ sąskaitai papildyti. Dėl to, kas paminėta, įvykdytas kreditinis reikalavimas negali būti įtraukiamas į santuokoje dalytino turto balansą. Nurodo esant tikslinga kiekvienam sutuoktiniui priteisti pinigines lėšas, buvusias kiekvieno iš jų banko sąskaitose. Nurodo, kad pateiktos dovanojimo sutartys su tėvu yra fiktyvios, parengtos atgaline data, nes atsakovas jokių dovanų negavo, atsižvelgiant ir į atsakovo tėvas gaunamas pajamas. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl netrauktinas į santuokoje dalytino turto balansą. Pažymi, kad žemės sklypas (kaip ir ant jo pastatytas namas) buvo įgytas kaip bendras šeimos turtas šalių bendromis lėšomis ir bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to patikslintu ieškiniu prašo teismo 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį turtą padalyti anksčiau nurodytu būdu. Nesutinka, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir su atsakovo reikalavimu šį turtą padalyti nutraukiant santuoką. Nors butas, adresu (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau tai ieškovės asmeninis turtas, įgytas už mamos jai asmeniškai dovanotas lėšas. Santuokos metu įgijo dvi transporto priemones – automobilį „Mitsubishi Outlander“ ir automobilį „Toyota GT86“. Nesutinka su patikslinto priešieškinio argumentais, kad automobiliai buvo įgyti atsakovo asmeninėmis lėšomis, tiksliau, jog tariamai automobilį „Mitsubishi“ atsakovui padovanojo neįgalus pensinio amžiaus tėvas, o automobilį „Toyota GT86“ tariamai įsigijo už V. K. dovanotas lėšas, dėl ko atsakovas už tai prašo netgi piniginės kompensacijos. Priešingai patikslinto priešieškinio motyvams, šios transporto priemonės buvo įsigytos bendromis – santuokinėmis lėšos, todėl laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe ir turi būti padalytos nutraukiant santuoką. Prašo 2018 m. liepos 31 d. automobilio dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.86 straipsnio pagrindu ir pripažinti negaliojančia 2017 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl šalies (pirkėjo) CK 1.87 straipsnio pagrindu, pakeisti sandorio šalį, tai yra nustatyti, kad automobilio pirkėjas yra atsakovas, ir jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Dėl automobilio „Toyota GT86“ – nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo argumentai, kad šio automobilio įsigijimui ir jo remontui atsakovas panaudojo 10 780 Eur asmenines lėšas, kurios vėlgi buvo tariamai padovanotos jo tėvo. 2021 m. kovo 5 d. valstybės įmonės „Regitra“ išduota pažyma patvirtina, kad šio automobilio savininkas (valdytojas) yra atsakovas, tai yra automobilis registruotas atsakovo vardu, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Atsakovas patikslintu priešieškiniu pakeitė reikalavimo dėl kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas laikotarpį ir patikslintu priešieškiniu prašo jam priteisti 1/2 dalį jo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios pagal 2017-04-11 kredito sutartį su AB „Swedbank“ prievolės įvykdymą už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2022 m. birželio 20 d. sudaro 5 181,33 Eur. Su šiuo atsakovo reikalavimu nesutinka, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir pažymos, kuri patvirtintų solidariosios prievolės įvykdymą dėl jo nurodomos sumos. Atsakovas pateikia nuorodą tik į byloje esančią kredito sutartį, tačiau reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą jam kyla pareiga į bylą pateikti kreditorės AB „Swedbank“ oficialią pažymą, kurioje būtų nurodyta reali sumokėtų įmokų suma bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu. Atsakovo reikalavimas nepagrįstas ir dėl to, kad šalių gyvenimas skyriumi prasidėjo nuo 2020-11-10, o ne nuo jo nurodytos 2020-08-01 dienos, šias datas skiria keturi mėnesiai, t. y. maždaug 1 884,12 Eur. Atsakovo argumentai, jog ieškovė visiškai nevykdė prievolės, yra nepagrįsti ir juos paneigia byloje esantys sąskaitos išrašai. Tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė netgi gyvendama kartu vedė lėšas į atsakovo banko sąskaitas kreditui dengti nuo 2017 metų. Nesutinka su atsakovo reikalavimu jo naudai priteisti 1/2 dalį nuo tariamai ieškovei išmokėtų ir nuslėptų pinigų vaikams, kas sudaro 3 672,60 Eur. Paminėtas atsakovo reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo, nes realiai iš Rusijos Federacijos fondų negavo nei 7 345,20 Eur, nei kitos sumos kaip paramoms vaikams. Atsakovo pageidavimu į bylą pateikė Rusijos Federacijos pensijų fondo skyriaus S. sričiai atsakymą, iš kurio matyti, kad jai už vaikus nebuvo išmokėti jokie pinigai. Pagal Rusijos Federacijos įstatymus (piliečiams) numatyta teisė į papildomas valstybės pagalbos priemones (įvardijamas kaip MŠK valstybinio motinos (šeimos) kapitalo sertifikatas), kurios gali būti išnaudojamos tik Rusijoje (pavyzdžiui, vaiko gyvenimo sąlygoms gerinti, vaiko mokslams ir pan.). Rašte išaiškinta, kad jai nebuvo išmokėti jokie pinigai, o ištuokos atveju sertifikatas sutuoktiniui neišduodamas, todėl ji negalėjo iššvaistyti turto, kurio niekada neturėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš banko sąskaitų išrašų, išreikalautų iš atsakovo, matyti, kad būtent jis už abu vaikus gauna savivaldybės mokama išmoką – 140 Eur, apie kurią ieškovė iki šiol nieko nežino. Nesutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimu priteisti 6 127,62 Eur sumą kaip kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą jai iš sąskaitos, esančios banke Rusijos Federacijoje, išgryninus ir pervedus į kitas sąskaitas 755 860,43 Rusijos rublių sumą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti. Pažymi, kad banko sąskaitose buvusios lėšos nebuvo nuslėptos nuo atsakovo, jis žinojo tiek apie jų egzistavimą, tiek apie jų naudojimą šeimos poreikiams. Atsakovui puikiai žinoma, kad iš minėtų lėšų visa šeima vyko atostogauti į (duomenys neskelbtini) Rusijoje. Atsakovas prašo priteisti neegzistuojančias lėšas, nes visos piniginės lėšos buvo panaudotos bendriems šeimoms poreikiams tenkinti. Jeigu atsakovas mano priešingai, jis privalo paneigti šias aplinkybes, tačiau to padaryti nesivargina tiesiog deklaratyviai pateikdamas savo reikalavimą. Atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracija kiekvieną mėnesį išmoka išmoką (vaiko pinigus) už šalių abu vaikus. Apie šios išmokos gavimą atsakovas ieškovės neinformavo. Dėl to teismo prašo iš atsakovo priteisti 1/2 dalį jam išmokėtos 2 816 Eur išmokos vaikams laikotarpiu nuo 2020-11-10 iki 2022-07-25, tai yra 1 408 Eur. Santuokos metu šalys įgijo bendrą prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2017-04-11 kredito sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, pagal kurią jiems buvo suteiktas 95 000 Eur kreditas gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)įsigijimui. Nutraukus santuoką, prašo prievolę kreditoriui palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Nesutinka su atsakovo reikalavimu aptariamą prievolę modifikuoti į jo asmeninę, su tuo nesutinka ir kreditorius savo atsiliepimu į patikslintą priešieškinį. Taip pat nesutinka, kad prievolė kreditoriui liktų solidari, o skolininkų atžvilgiu ją vykdytų atsakovas.

14. Atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas:

15. Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini), ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės.

16. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti P. pavardę, o atsakovui – K. pavardę.

17. Atsakovas išlaikymo iš ieškovės nereikalauja. Prašo nepriteisti išlaikymo ir ieškovei, nes ji yra darbinga.

18. Prašo taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo dienos, kai ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu vesti bendrą ūkį ir gyventi, tai yra nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.

19. Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.

20. Priteisti iš ieškovės po 319,70 Eur nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į vaiko tėvo atsakovo nurodytą sąskaitą. Lėšų tvarkytoju paskirti tėvą (atsakovą).

21. Priteisti iš ieškovės po 354,88 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į vaiko tėvo (atsakovo) nurodytą sąskaitą. Lėšų tvarkytoju paskirti tėvą (atsakovą);

22. Nustatyti tokią ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, iki vaikai sulauks pilnametystės: 22.1. Ieškovė kiekvienų metų neporinių savaičių šeštadienį pasiima vaikus iš vaikų tėvo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną 19 val. į vaikų tėvo gyvenamąją vietą. Apie vaikų pasiėmimą ir (ar) negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku ieškovė privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų tėvą ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, o susidarius ypač nepalankioms aplinkybėmis (jau praėjus 3 kalendorinių dienų terminui) turi apie šias aplinkybes informuoti atsakovą iš karto nedelsiant, kai tik turi galimybę (SMS žinute arba telefono skambučiu), kartu nurodydama aiškią priežastį (pvz., nelaimė, avarija, trauma ir pan.); 22.2 Ieškovė kiekvienų metų neporinių savaičių sekmadienį pasiima vaikus iš vaikų tėvo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną 19 val. į vaikų tėvo gyvenamąją vietą. Apie vaikų pasiėmimą ir (ar) negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku ieškovė privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų tėvą ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, o susidarius ypač nepalankioms aplinkybėmis (jau praėjus 3 kalendorinių dienų terminui) turi apie šias aplinkybes informuoti atsakovą iš karto nedelsiant, kai tik turi galimybę (SMS žinute arba telefono skambučiu), kartu nurodydama aiškią priežastį (pvz., nelaimė, avarija, trauma ir pan.); 22.3 Ieškovė bendrauja su vaikais neporiniais metais per šv. Kūčias, šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir poriniais metais šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki planuojamo bendravimo dienos) vaikų tėvą informuodama dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos atitinkamą šventinę dieną 10 val., ir privalo vaikus grąžinti tą pačią šventinę dieną 19 val. į vaikų tėvo gyvenamąją vietą. Poriniais metais per šv. Kūčias, šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir neporiniais metais šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną vaikai bendrauja su tėvu; 22.4. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaikais telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis galimybes, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaikų dienos režimo ir atsižvelgiant į vaikų norus bei interesus; 22.5. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo nurodydamos tikslų adresą; 22.6. Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaikais atitinkamai Tėvo dieną – tėvas, Motinos dieną – motina, pasiimdami vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinę dieną 10 val., ir privalo vaikus grąžinti tą pačią šventinę dieną 19 val. į vaikų tėvo gyvenamąją vietą, 22.7. Vaikui (-ams) susirgus, motina turi nedelsiant informuoti tėvą apie vaiko (-ų) sveikatos būklę bei tolesnį gydymą ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą ar nedelsiant pati juos pristatyti į gydymo įstaigą; 22.8. Priešieškinio reikalavimų 9 punkte nurodyta motinos bendravimo su vaikais tvarka netaikoma vaikų gimimo dieną, kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną); sausio 4 d., tai yra vaikų tėvo gimimo dieną, tėvui tenkančių valstybinių švenčių ir tėvo atostogų su vaikais metu. Tėvas privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios apie suplanuotas atostogas su vaikais, o vaikams susirgus per ieškovės bendravimo su vaikais dieną, nedelsiant apie tai informuoti ieškovę SMS žinute arba telefoniniu skambučiu; 22.9. Buvimo su vaikais laikotarpiu motina užtikrina tėvui galimybę bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, programomis „Skype“, „Facebook“, „Twitter“ ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis; 22.10. Šalys bendru sutarimu gali susitarti ir dėl kitokių bendravimo sąlygų, nei nurodyta šioje tvarkoje.

23. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei ir atsakovui prašo priteisti po 1/2 dalį turto vertės.

24. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui natūra prašo priteisti: 24.1. pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė sudaro 142 600 Eur, 24.2. 100 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „Sintekas“ akcijų, kurių nominali vertė iš viso 2 500 Eur (100 vnt. x 25 Eur); 24.3. visas teises ir pareigas pagal 2017-04-11 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytus su kreditore AB „Swedbank“, modifikuojant visas prievoles į atsakovo asmenines prievoles. AB „Swedbank“ sutikimas yra byloje (Failas 12, puslapis 177). Negrąžintas kredito likutis gyvenimo skyrium pradžioje 2020-08-10 sudarė 82 154,96 Eur. Iš viso turto – už 145 100 Eur. Iš viso skolų – 145 100 Eur. Bendra turto vertė iš minusavus skolas – 62 945,04 Eur.

25. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei natūra prašo priteisti: 25.1. butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 58 000 Eur; keleivinį automobilį „Toyota GT86“, kurio rinkos vertė sudaro 18 610 Eur; 25.3. Rusijos įmonės Ltd „Kontuur“ įstatinį kapitalą, 111,03 Eur vertės (ginčo dėl vertės nėra); 25.4. ieškovės kreditinį reikalavimą, 2 539,27 Eur (188 000 Rusijos rubliai x 74,0368 kursas sandorio sudarymo 2019-02-12 dieną), pagal 2019-02-12 paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“. Iš viso turto už 79 260,30 Eur.

26. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 8 157,63 Eur (79 260,30 Eur – 71 102,67 Eur) piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

27. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 11 327,33 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės asmeninių piniginių lėšų, 22 654,66 Eur sumos, panaudojimą buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

28. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5 390 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninių piniginių lėšų, 10 780 Eur sumos, panaudojimą automobilio „Toyota GT86“ įsigijimui ir remontui.

29. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1/2 dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2017-04-11 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ mokėti bankui palūkanas ir turto draudimo įmokas įvykdymą už ieškovę už laikotarpį nuo 2020-08-01 (gyvenimo skyrium pradžios) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2024 m. kovo 12 d. sudaro 3 661,21 Eur (6 972,66 Eur sumokėta palūkanų + 349,76 Eur sumokėta turto draudimo įmokų) x 1/2 dalis).

30. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 226,35 Eur (2 452,69 Eur x atsakovui priteistina 1/2 dalis turto vertės) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovei apgadinus automobilį „Toyota“.

31. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 793,71 Eur (5 587,43 Eur x atsakovui priteistina 1/2 dalis turto vertės) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovei nuslėpus nuo atsakovo 483 881,83 Rusijos rublio išmokos tėvams gavimą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti.

32. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4 364 Eur (8 728 Eur x atsakovui priteistina 1/2 dalis turto vertės) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovei iš sąskaitos, esančios banke Rusijos Federacijoje, išgryninus bei pervedus į kitas sąskaitas 755 860,43 Rusijos rublio sumą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti.

33. Prašo teismo įskaityti ieškovės ir atsakovo mokėtinas kompensacijas, iš ieškovės priteisiant atsakovo naudai 14 265,57 Eur kompensaciją.

34. Teismui netenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimų dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovui, vadovaudamasis CK 6.9. straipsnio 1 dalimi, atsakovas prašo teismo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1/2 dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2017-04-11 kredito sutartį su AB „Swedbank“ mokėti kredito įmokas įvykdymą už ieškovę už laikotarpį nuo 2020-08-01 d. (gyvenimo skyrium pradžios) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2024 m. kovo 12 d. sudaro 10 718,12 Eur (21 436,23 Eur sumokėta kredito įmokų x 1/2 dalis). Priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.

35. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų į ieškovės reikalavimų santrauka:

36. Atsakovas nurodo, kad šalių santuoka iširo, kai ginčo šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, ir atsakovas el. paštu pasiūlė pačiai ieškovei nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio mokėti už buto komunalines paslaugas, taigi ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės po gyvenimo skyrium pradžios neturėjo įtakos ginčo šalių santuokos iširimui. Ieškovės teismui pateiktas „susirašinėjimas su nuomininke“ vertintinas kritiškai, nes butas nebuvo išnuomotas ir juo labiau ieškovės draugei, gyvenančiai Rusijoje, ir tariamos nuomininkės telefono numeris susirašinėjime yra nurodytas rusiškas. Byloje esantys ieškovės sąskaitos išrašai patvirtina įvairių baldų pirkimą, kuriuos ieškovė naudojo savo draugo bute, kuriame ieškovė darė ir remontą, nes 2020 metais nebuvo atliekamas joks buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontas ir jis nebuvo apstatytas jokiais naujais baldais. Byloje esantys ieškovės sąskaitos išrašai patvirtina ieškovės apsipirkinėjimą (duomenys neskelbtini) parduotuvėse, o akivaizdžiai sumažėjusios sąskaitos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas patvirtina ieškovės nebuvimą minėtame bute 2020 m. birželio–gruodžio mėnesiais. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžios ginčo šalys gyvena skyrium ir nebeveda bendro ūkio. Atsakovas prašo taikyti CK 3.67 str. 2 d. numatytas teisines pasekmes ir nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo dienos, kai ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu vesti bendrą ūkį ir gyventi, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Kaip jau minėta, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog ginčo šalių gyvenimo skyrium pradžia buvo ne nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, bet nuo 2020-11-11. Atsakovas prašo teismo ginčo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės remiantis atsakovo 2021-12-13 priešieškinio aprašomosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais argumentais ir įrodymais dėl ieškovės nesaikingo alkoholio vartojimo ir laisvalaikio praleidimo ne su šeima, vaikų netinkamos priežiūros ir auklėjimo, neprisidėjimo prie šeimos gerovės kūrimo, visą šeimos išlaikymo naštą perkeliant atsakovui. Atsakovas patikslinto priešieškinio reikalavimų 6 punktu prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Ieškovė sistemingai piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis, vartoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš nepilnamečius vaikus, daro žalą vaikams. Nurodo, kad atsakovė išvežė vaikus į Rusijos Federaciją be atsakovo sutikimo. Vaikų buvimas su ieškove kelia grėsmę vaikų saugumui ir sveikatai, nes ieškovė paleidžia vienus vaikus į lauką be jokios priežiūros, dėl ko vaikai yra ne vieną kartą perėję gatves, kuriose yra intensyvus eismas. Ieškovė visiškai nesirūpina vaikų sveikata ir higiena, nesilaikė gydytojų nurodymų. Ieškovė, nesugebėdama pasirūpinti vaiko higiena ir sveikata, paliko sergantį vaiką atsakovui, kuris pasirūpino vaiko higiena ir vaikas pasveiko. Šiuo metu dukrai reikalinga išlaikymo per mėnesį suma sudaro 735,64 Eur, o sūnui reikalinga išlaikymo per mėnesį suma sudaro 806,01 Eur. Šalių pajamų dydis iš esmės nesiskiria, ieškovės gautas darbo užmokestis sudarė apie 1 600 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Pagal bylos duomenis, atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 450 Eur Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Vaiko pinigai mokami išimtinai vaikų, o ne tėvų poreikiams tenkinti. Atsakovas gaunamus vaikų pinigus išimtinai naudoja vaikų poreikiams tenkinti ir ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių išmokų vaikams nepanaudojimą vaikų išlaikymui. Su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų 11 punkto prašymu pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe atsakovas nesutinka. Ieškovė sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartimi neišreiškė valios turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 499/4989 dalys žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 29 400 Eur (Failas 10, puslapis 128), ir jis neįtrauktinas į dalytino turto balansą ir nedalytinas. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė būdama Rusijos Federacijos pilietė neturi teisės įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje. Žemės sklypas buvo įsigytas už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias tėvo jam padovanotas pingines lėšas, dėl ko ieškovė sutiko, kad žemės sklypas viešame registre butų registruotas atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų prašymas pripažinti 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra atmestinas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms ir patvirtinantis ieškovės eilinį siekį nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis „Mitsubishi Outlander“ ir jis įdalytino turto balansą neįtrauktinas. Šį automobilį įsigijo atsakovo tėvas, jį įregistravo savo vardu, vėliau, po metų, padovanojo atsakovui. Ieškovė nepagrįstai įtraukė į dalytino turto balansą priešieškinio aprašomojoje dalyje nurodytas 2020-11-10 atsakovo sąskaitose buvusias pinigines lėšas, 21 181,82 Eur sumos. Atsakovo sąskaitose buvusios piniginės lėšos neegzistuoja ir negali būti dalijamos. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas anksčiau nurodytas pinigines lėšas nepanaudojo šeimos poreikiams tenkinti (jo vykdomos veiklos sąnaudoms apmokėti), taigi šios neegzistuojančios piniginės lėšos neįtrauktinos į dalytino turto balansą. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo nustatyti, jog santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kilo nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2020 m. rugpjūčio 1 d., taigi po gyvenimo skyrium dienos atsakovo gautos lėšos negali būti dalijamos. Nurodo, kad apyvartinės atsakovo veiklos lėšos negali būti dalijamos tarp sutuoktinių. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovas nepagrįstai į dalytino turto balansą įtraukė kreditinį 188 000 Rusijos rublių reikalavimą pagal 2019-02-12 paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“, nes 2021-03-24 pakvitavimu atsakovas patvirtino, kad gavo iš ieškovės 3 200 Eur kaip skolos grąžinimą už piniginius pervedimus AAB „Kontuur“ sąskaitai papildyti atsakovo asmeninėmis lėšomis, 3 048,16 Eur sumos. Nurodo, kad, atidalijus turtą į atskirus vienetus, turto vertė sumažėtų, be to, ieškovė nevykdo prievolės mokėti įmokas. Ieškovės prašomas padalijimo būdas pažeis atsakovo interesus.

37. Atsakovas V. K. su jam pareikštais ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovo 2022 m. rugpjūčio 24 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, kad dėl tuo metu buvusios fizinės sveikatos 2017 m. spalio 25 d. įgaliojimu viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti įgaliojo savo sūnų (atsakovą) ir jo sutuoktinę (ieškovę) atstovauti jam valstybės įmonėje „Regitra“ jam įsigyjant automobilį „Mitsubishi Outlander“. Automobilį jau buvo susiradęs, su pardavėju sutaręs dėl kainos ir pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. Pinigai buvo paduoti sūnui, kad sumokėtų pirkėjui už automobilį. 2017 m. spalio 26 d. sūnus su ieškove jam paliko vaikus, o patys su įgaliojimu išvažiavo atlikti įgaliojime nurodytų veiksmų. Sutvarkę dokumentus, sūnus su ieškove jam į namus atvežė automobilio dokumentus bei pasiėmė vaikus. 2017 m. spalio 31 d. individualioje įmonėje buvo atlikta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita. Ataskaitoje nurodyta, jog automobilio savininkas ir ataskaitos užsakovas yra jis – V. K., automobiliu važinėjo, kol leido sveikata, tačiau sveikatai pablogėjus, esant poreikiui, jį automobiliu paveždavo sūnus arba marti. Sveikatai tik blogėjant, nusprendė automobilį padovanoti sūnui ir 2018 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutarties pagrindu automobilį padovanojo sūnui. Dėl pinigų dovanojimo nurodė, kad yra įgijęs aviacijos inžinieriaus išsilavinimą, beveik visą laiką dirbo prie keleivinių, karinių lėktuvų, nuo 2005 m. gegužės 1 d. gauna neįgalumo pensiją. Pinigų turi, savo asmeninėms reikmėms visiškai užtenka, be to, esant poreikiui, galėjo padėti ir sūnui padovanodamas jam tam tikras pinigų sumas, kurias sūnus naudojo savo nuožiūra. Nė karto nėra su ieškove taręsis ar jai kalbėjęs apie savo finansus. Ne ieškovei skaičiuoti jo pinigus bei nurodinėti, kaip ir kokiems tikslams juos leisti.

38. Išvadą duodanti institucija nurodė, kad bendravimo su vaikas tvarka turi būti nustatyta tokia, kuri būtų realiai vykdoma, vaikams priteistinas jų poreikius atitinkantis išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo esmė

39. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. daliniu sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini), ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 10 d., po santuokos nutraukimo ieškovei paliko prigimtinę P. pavardę, o atsakovui – jo prigimtinę K. pavardę, butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), pripažino ieškovės asmenine nuosavybe, pripažino negaliojančia tarp atsakovo S. K. ir atsakovo V. K. sudarytą 2018 m. gruodžio 27 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 4 950 Eur dovanojimo; 2019 m. liepos 11 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 3 630 Eur dovanojimo; 2019 m. spalio 11 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 2 200 Eur dovanojimo; 2020 m. gruodžio 15 d. pinigų dovanojimo sutartį dėl 5 820 Eur dovanojimo kaip fiktyvius sandorius, pripažino 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) nuosavybe, pripažino tarp atsakovų S. K. ir V. K. 2018 m. liepos 31 d. sudarytą automobilio dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pripažino negaliojančia 2017 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl šalies (pirkėjo V. K.), pakeičiant statytinę sandorio šalį tikrąja, tai yra nustatė, kad automobilio pirkėjas yra atsakovas S. K. ir jam perkeltinos pirkėjo teisės bei pareigos, santuokos metu įgytą turtą padalijo taip: ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė: keleivinį automobilį „Toyota GT86“, kurio rinkos vertė sudaro 18 610 Eur, ieškovės 2020 m. spalio 11 d. akcinės bendrovės SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias pinigines lėšas – 694,68 Eur; Rusijos įmonės Ltd „Kontuur“ įstatinį kapitalą, 111,03 Eur vertės, atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė sudaro 142 600 Eur; 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 29 400 Eur vertės; keleivinį automobilį „Mitsubishi Outlander“, 5 750 Eur vertės, 100 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „Sintekas“ akcijų, kurių nominali vertė iš viso 2 500 Eur, atsakovo 2020 m. lapkričio 10 d. buvusias pinigines lėšas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 588,27 Eur ir 20,74 Eur (100 Lenkijos zlotų), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 50,89 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 20 521,92 Eur, kredito likutį, buvusį 2020 m. lapkričio 10 d., sudarantį 81 446,02 Eur, ir visas teises ir pareigas pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytus su kreditore akcine bendrove „Swedbank“, modifikuojant visas prievoles į atsakovo asmenines prievoles, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 46 119,40 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Teismo sprendimo motyvai:

40. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje šalims gimė du vaikai: sūnus L. K. ir dukra M. K., kurie yra nepilnamečiai. Antrasis atsakovas V. K. yra S. K. tėvas.

41. Dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad ieškovė nesutinka, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo žiauraus elgesio su ieškove, psichologinio smurtavimo. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai negali būti laikomi objektyviais, nes juose surašytos faktinės aplinkybės remiantis tik ieškovės teiginiais, kurie nebuvo patikrinti ir (ar) parengti dalyvaujant atsakovui. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, kadangi atsakovė vartojo alkoholį, nepraleisdavo savaitgalių su šeima, neprisidėjo prie vaikų priežiūros, gerovės kūrimo. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, pateiktas nuotraukas, padarė išvadą, kad ieškovė nevengė vartoti alkoholio, buvo linkusi laisvalaikį leisti atskirai nuo sutuoktinio, tačiau, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abejiem sutuoktiniams neapvyko išspręsi krizinės situacijos, abu vienas kitam nebuvo lojalūs, todėl nusprendė, kad šalims kartu toliau gyventi neįmanoma, santuoka faktiškai yra iširusi, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

42. Dėl santuokos nutrūkimo momento teismas nurodė, kad ieškovė su patikslinto priešieškinio reikalavimu taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. nesutinka ir nurodo, kad su atsakovu pradėjo gyventi skyriumi ir jų santykiai galutinai nutrūko ne nuo rugpjūčio, o nuo lapkričio mėnesio. Ieškovė nurodo, kad tik 2020 metų rugsėjo mėnesį baigėsi buto nuomos sutartis, dėl to ieškovė nuo šio mėnesio palaipsniui tvarkėsi butą, pirko baldus, siekdama butą pritaikyti savo bei dviejų vaikų gyvenimui, kas užtruko kelis mėnesius. Galutinai išsikraustė į butą tik lapkričio mėnesio viduryje. Atsakovo pozicija šiuo klausimu nenuosekli, 2021 m. priešieškiniu atsakovas prašė teismo nustatyti, kad santuoka nutrūko nuo 2020 m. balandžio 24 d. Atsakovas 2021 m. gruodžio 15 d. priešieškinio 1 ir 2 dalyse nurodo, kad ieškovė galbūt jam jau nuo 2020 m. balandžio mėnesio buvo neištikima, šalių santuoka visiškai pašlijo, šeiminio gyvenimo šalys nebevedė, todėl būtent 2020 m. balandžio 24 d. laikytina data, kada nutrūko šalių santuokiniai ryšiai. Teismas atsižvelgė į šalių išdėstytas aplinkybes, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. nusprendė išvykti atostogų viena, o grįžusi pasakė, kad ji nusprendė kraustytis į kitą butą, o atsakovas prašė neskubėti, skirti bent pusės metų pereinamąjį laikotarpį, ieškovė sutiko, tačiau nepraėjo nė dvi savaitės ir atsakovui būnant darbe ji susirinko norimus daiktus, savo drabužius ir iš bendrų šeimos namų išvyko. Šių aplinkybių kontekste labiau tikėtina, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko nuo 2020 m. lapkričio 10 d., todėl yra pagrindas nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. lapkričio 10 d., kai šalys pradėjo gyventi skyriumi.

43. Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo teismas nurodė, kad santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei nurodžius, jog ji nori pasilikti ikisantuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „P.“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „K.“. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra veiksnūs bei darbingi, todėl nusprendė, kad išlaikymas nė vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas ir po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

44. Dėl atsakovų sudarytų piniginių lėšų dovanojimo sandorių teismas nurodė, kad, pagal byloje pateiktas dovanojimo sutartis, ieškovės sutuoktiniui jo tėvas dovanojo dideles piniginių lėšų sumas, kurias ieškovė prašo pripažinti apsimestiniais sandoriais, sudarytais atgaline data. Teismas ištyręs atsakovo tėvo V. K. turtinę padėtį padarė išvadą, kad atsakovo tėvas gaudavo per dešimties metų laikotarpį didesnes nei vidutines pajamas, tačiau V. K. itin dažnai skolindavosi pinigų iš greituosius kreditus teikiančių įmonių, už kuriuos mokamos didelės palūkanos, tai darydavo kartais ir du kartus per mėnesį, kas gali būti paaiškinima tik tuo, kad jam trūko pinigų. Teismas nusprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. nedovanojo, o S. K. realiai negavo dovanotų lėšų, V. K. neturėjo lėšų pinigams dovanoti. Teismas pažymėjo, kad dovanojimo sutarčių apsimestinumą patvirtinta ir tai, jog sutartys buvo teikiamos bylos nagrinėjimo metu, tai, kad S. K. gautų dovanų nedeklaravo, taip pat svarbi aplinkybė, patvirtinanti dovanojimų sutarčių apsimestinumą, atsakovo S. K. motina ir sesuo rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, jog atsakovas V. K. yra neįgalus, gyvena iš pensijos ir niekada neturėjo atliekamų pinigų, kuriuos galėtų dovanoti sūnui.

45. Dėl automobilio „Mitsubishi Outlander“ teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepimu į ieškinį pateikė 2017 m. spalio 26 d. šio automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, jį buvo įsigijęs jo tėvas V. K. už 10 100 Eur sumą ir jis įregistravo savo vardu. Praėjus beveik metams, jis šią transporto priemonę asmeninėn nuosavybėn padovanojo sūnui S. K., automobilis yra įregistruotas jo vardu. Ieškovė teigia, kad tikrasis automobilio pirkėjas faktiškai buvo ne V. K., o S. K., kadangi automobilis buvo pirktas iš sutuoktinių bendrų lėšų ir automobiliu naudojosi ieškovės šeima. Teismas nurodė, kad nors atsakovas V. K. automobilio dovanojimą sūnui grindžia tuo, kad jo sveikata pablogėjo, tačiau teismas šią aplinkybę vertino kritiškai, kadangi atsakovo paaiškinimai nenuoseklūs, nurodo, kad jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, tačiau vėliau prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad jis galės pasiimti anūką pėsčiomis. Pažymėjo, kad V. K. pragyvena iš nedidėlės neįgalumo pensijos, dėl pinigų trūkumo nuolatos imdavo greituosius kreditus, o buitinius prietaisus įsigijo lizingu, objektyvių duomenų apie jo santaupas nėra, kas leidžia daryti išvadą, jog faktiškai jis 10 100 Eur vertės automobilio įsigyti negalėjo. Atsižvelgęs į tai, kad automobilis įgytas sutuoktinių lėšomis, naudotas šeimos poreikiams tenkinti, teismas nusprendė, kad tikrasis automobilio pirkėjas yra S. K., ir atsižvelgęs į šalių pateiktus rašytinius įrodymus nusprendė, kad šio automobilio vertė yra 5 750 Eur.

46. Dėl automobilio „Toyota GT86“ nurodė, kad ieškovė šį 12 690 Eur vertės automobilį prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas šį automobilį prašo priteisti ieškovei, nurodydamas, kad jo vertė 18 610 Eur, ir prašydamas 5 390 Eur piniginės kompensacijos už atsakovo asmeninių piniginių lėšų, 10 780 Eur sumos, panaudojimą automobilio „Toyota GT86“ įsigijimui ir remontui, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 226,35 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovei apgadinus šį automobilį. Ieškovė teigia, kad automobilis yra techiškai tvarkingas, be to, ji naudodamasi automobiliu jį remontavo iš asmeninių lėšų, o nurodomos tariamo remonto išlaidos – 2452,69 Eur nėra realiai patirtos – atsakovo pateiktoje ataskaitoje nurodomas tik keistinų detalių sąrašas. Teismas ištyręs šalių įrodymus apie automobilio vertę nusprendė, kad jo vertė yra 18 610 Eur. Pažymėjo, kad nors ieškovė kritikuoja vertinimo ataskaitą, tačiau iš jos palyginti parinktų automobilių matyti, kad tik vienintelis iš jų buvo vertinamas pigiau (14 999 Eur), bet ir ši vertė yra didesnė nei ieškovės nurodoma. Visi kiti automobiliai nors turi didesnę ridą, yra brangesni, o artimiausias pagal vertę už 18 650 Eur yra beveik 30 proc. didesnės ridos.

47. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl minėto buto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes butas buvo įsigytas jos asmeninėmis (motinos dovanotomis) lėšomis. Teismas nustatė, kad 2009 m. lapkričio 30 d. sutartimi P. G. pardavė, o N. P. pirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu S. K. butą (duomenys neskelbtini). Teismas ištyręs bylos įrodymus nustatė, kad prieš pirkimą ieškovės motina jai pervedė 24 000 Eur sumą, kurią ieškovė tiesiogiai pervedė buto pardavėjui (22 654,66 Eur). Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, į tai, kad atsakovo pozicija nėra nuosekli, į šalių susirašinėjimo medžiagą, kurioje atsakovas nurodė ieškovei, kad ginčo butas yra „tavo butas“, į tai, kad buto įsigijimui buvo tiesiogiai panaudotos ieškovės motinos lėšos, atsižvelgdamas į tai, kad sudarydama sutartį ieškovė „nebuvo įvaldžiusi lietuvių kalbos įgūdžių“, nusprendė, kad šis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatyta 58 000 Eur buto vertė. Nurodė, kad santuokos metu turtas buvo pagerintas, todėl teismas atsižvelgęs į teismo ekspertizės akte nurodytas remonto kainas (dvi lokalinės sąmatos) nusprendė, kad atliktų darbų vertė sudarė 8 331,29 Eur, todėl nusprendė atsakovui iš ieškovės priteisti 4 165,65 Eur kompensaciją už jos asmeninio turto pagerinimą.

48. Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai minėtu adresu įgijo pastatą – gyvenamąjį namą ir inžinerinius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), 142 600 Eur vertės; 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 29 400 Eur vertės. Nekilnojamojo turto vertė nustatyta nekilnojamojo turto teismo ekspertės parengtu 2022-06-07 Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, vertę nustatant vertinimo dieną (2022-05-26). Ieškovė prašė priteisti 1/2 dalį šio turto. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, kadangi namo padalijimas yra neracionalus ir programuojantis naują ginčą, ir prašė namą su inžineriniais statiniais priteisti jam. Teismas pažymėjo, kad atsakovas netinkamai aiškina Konstituciją, jog ieškovė negali įgyti žemės dėl pilietybės, kadangi ieškovė yra nuolatinė Europos Sąjungos gyventoja ir turi teisę įgyti žemę. Teismas atsižvelgęs į tai, jog šalių santykiai itin konfliktiški, nusprendė, kad turto padalijimas natūra yra negalimas ir programuoja naujus ginčus, todėl padalijo šį turtą pagal atsakovo siūlomą būdą, tai yra šį turtą priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė kompensaciją. Nurodė, kad padalijus šį turtą modifikuotina ir kredito prievolė, pagal kurią šalims buvo suteiktas 95 000 Eur kreditas šio turto įsigijimui. Pagal kreditoriaus išduotą pažymą, 2022-09-12 neįvykdytų įsipareigojimų suma yra 65 709,83 Eur, 2020-08-10 – 82 154,96 Eur, 2020-11-10 – 81 446,02 Eur. Taigi, išsprendus turto padalijimo klausimą, ekonomiškumo ir protingumo principus atitinka atsakovo reikalavimas modifikuoti prievolę pagal 2017-04-11 kredito sutartį, nustatant, kad už kredito grąžinimą nuo 2020 m. lapkričio 10 d. yra atsakingas asmeniškai S. K.. Tai, kad atsakovas turi galimybę atsiskaityti su kreditoriumi, patvirtina jo su 2024 m. kovo 14 d. patikslintu priešieškiniu pateikti įrodymai, kad jis kas mėnesį iki 2024 m. vasario 29 d. mokėjo paskolos dalį, sukauptas palūkanas ir turto draudimo įmokas.

49. Dėl santuokinių piniginių lėšų banko sąskaitose teismas nurodė, kad šalys gavo ne tik darbo užmokestį, atsakovas S. K. nuo 2017 metų vykdė individualią veiklą pagal pažymą (yra PVM mokėtojas). Iš individualios veiklos atsakovas gavo pajamų, iš jo banko sąskaitų išrašų, VMI deklaracijų matyti, kad vykdyta individuali veikla buvo pelninga. Pagal GPM deklaracijas, atsakovo vien individualios veiklos pajamos 2020 metais buvo 48 117,35 Eur; 2019 metais – 28 619 Eur; 2018 metais atsakovas nedeklaravo pajamų už individualią veiklą, tačiau iš jo sąskaitų išrašų matyti, kad tokių pajamų turėjo. Pagal su patikslintu ieškiniu pateiktus AB SEB banko ieškovei priklausančių banko sąskaitų likučius, santuokos nutrūkimo dieną (2020-11-10) jos indėlio sąskaitos likutis buvo 0 Eur; AB SEB banko sąskaitos likutis – 694,68 Eur. 2022-07-11 AB „Swedbank“ į bylą pateikta pažyma patvirtina, kad 2020-11-10 atsakovo banko sąskaitoje buvo 588,27 Eur ir 100 PL, kas atitinka 20,74 Eur, likutis, sąskaitoje buvo 50,89 Eur likutis, sąskaitoje buvo 20 521,92 Eur likutis. Pagal 2022-07-15 banko „Luminor“ pateiktą pažymą, atsakovo piniginių lėšų ir indėlių 2020-11-10 sąskaitose nebuvo. Teismas atsižvelgęs į santuokos nutrūkimo laiką (2020 m. lapkričio 10 d.) nusprendė pripažinti pagrįstais ieškovės argumentus, kad ta aplinkybė, kad iki šios dienos buvusios lėšos po faktinio santuokos iširimo ir gyvenimo skyriumi nėra išlikusios, nes atsakovas jas išleido savo ar įmonės poreikiams, neturi jokios teisinės reikšmės.

50. Dėl į dalytino turto balansą netrauktino kreditinio reikalavimo teismas nurodė, kad atsakovas prašo ieškovei natūra priteisti ieškovės kreditinį reikalavimą – 2 539,27 Eur (188 000 Rusijos rubliai x 74,0368 kursas sandorio sudarymo 2019-02-12 dieną) pagal 2019-02-12 paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“. Ieškovė nurodo, kad ši prievolė neįtrauktina į balansą, nes yra įvykdyta. Pažymėjo, kad svarbu įvertinti ir tai, kad šis pinigų paskolos suteikimas ir grąžinimas vyko tarp sutuoktinių ir jų valdomų įmonių. Atsakovo pozicija paneigta 2021-03-24 pakvitavimu, kuriuo S. K. patvirtino, kad gavo iš ieškovės N. P. 3 200 Eur kaip skolos grąžinimą už piniginius pervedimus AAB „Kontuur“ sąskaitai papildyti.

51. Dėl kompensacijos už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą teismas nurodė, kad atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės 1/2 dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės pagal 2017-04-11 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ mokėti bankui palūkanas ir turto draudimo įmokas įvykdymą už ieškovę už laikotarpį nuo 2020-08-01 (gyvenimo skyrium pradžios) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2024 m. kovo 12 d. sudaro 3 661,21 Eur, ir netenkinus jo priešieškinio reikalavimo dėl namų valdos prašo papildomai priteisti 1/2 dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės kredito įmokas už laikotarpį nuo 2020-08-01 (gyvenimo skyrium pradžios) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas 2024 m. kovo 12 d. sudaro,10 718,12 Eur (vietoje ankstesniu dokumentu prašytų 8 242,13 Eur). Teismas pažymėjo, kad teisinės pasekmės dėl santuokos nutrūkimo kilo nuo faktinio gyvenimo skyriumi dienos – 2020 m. lapkričio 10 d., o ne nuo rugpjūčio mėnesio. Be to, buvo patenkintas atsakovo reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto, kuriam įsigyti kreditorius suteikė paskolą, padalijimo, jam priteisiant turtą natūra ir tenkinant prašymą dėl prievolės kreditoriui modifikavimo. Esant šioms aplinkybėms teismas nusprendė, kad solidarioji prievolė abiem sutuoktiniams atsiskaityti su kreditoriumi pasibaigė 2020 m. lapkričio 10 d. ir nuo šios dienos įsipareigojimus pagal 2017-04-11 kredito sutartį privalo vykdyti asmeniškai atsakovas, todėl jo reikalavimas nepagrįstas. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1/2 dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų už solidariosios prievolės įvykdymą teismas nusprendė atmesti.

52. Dėl kompensacijos priteisimo už vaikų poreikiams valstybių skiriamas lėšas teismas nurodė, kad ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1/2 dalį jam Kauno miesto savivaldybės administracijos išmokėtos išmokos vaikams laikotarpiu nuo 2020-11-10 iki 2022-07-25, t. y. 1 408 Eur. 2020 metais išmoka vienam vaikui per mėnesį sudarė 60 Eur, taigi, už abu vaikus per du mėnesius atsakovui buvo išmokėta 240 Eur. Nuo 2021 m. iki 2022 m. vasario mėn. (12 mėn.) išmokos dydis buvo 70 Eur vienam vaikui, kas reiškia, jog už abu vaikus atsakovui buvo išmokėta 1 680 Eur. Nuo 2022 m. vasario iki 2022 m. liepos mėn. (5 mėn.) vaiko išmoka per mėnesį sudarė 73,50 Eur, kas reiškia, jog už abu vaikus atsakovui buvo išmokėta 735 Eur. Nuo 2022 m. liepos mėnesio ši išmoka vienam vaikui sudarė 80,50 Eur, kas reiškia, jog už abu vaikus atsakovui išmokėta 161 Eur. Taigi, bendrai laikotarpiu nuo 2020-11-10 iki 2022-07-25 atsakovui išmokėta 2 816 Eur, kurių 1/2 dalį prašo priteisti ieškovei. Atsakovas nesutinka ieškovei atlyginti 1/2 dalies piniginių lėšų, kurios jam buvo išmokėtos Kauno miesto savivaldybės administracijos kaip vaiko pinigai. Nurodė, kad, atsakovo teigimu, visuotinai yra žinomas faktas, jog Rusijos Federacijoje tikimasi padidinti gimstamumo lygį dosniomis išmokomis tėvams, siekiančiomis iki 9 tūkst. eurų. Teismas nurodė, kad jam tokia aplinkybė nėra žinoma. Teismui pateikiamas išrašas iš Federalinio asmenų, turinčių teisę į papildomą valstybės paramos priemonę, registro apie išduotą valstybinį sertifikatą motinystės (šeimos) kapitalui su vertimu į lietuvių kalbą, kuris, atsakovo teigimu, patvirtina faktą, jog 2021 m. kovo 27 d. šeimos kapitalas (abiem tėvams) ieškovės sąskaitoje Rusijoje sudarė 483 881,83 Rusijos rublio, kas sudaro 5 587,43 Eur. Ieškovė nuslėpė nuo atsakovo 483 881,83 Rusijos rublio išmokos tėvams gavimą ir šias lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šios priežasties ieškovė privalo kompensuoti atsakovui tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir sumokėti jam 1/2 dalies šios sumos kompensaciją, kas sudaro 2 793,71 Eur. Teismas nurodė, kad nors atsakovas remiasi Rusijos Federacijos skelbiama informacija apie išmokų egzistavimą, tačiau nėra duomenų, jog ieškovė tokias lėšas gavo. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad šalių turtinė padėtis yra sunki, neleidžianti vykdyti kiekvienai iš šalių vaikų išlaikymo pareigos visa apimtimi, todėl tiek šios ieškovės prašomos priteisti sumos, tiek atsakovo prašomos priteisti ieškovės Rusijoje gautinos vaikų išlaikymui skirtos sumos (apie kurių išmokėjimą ieškovei jokių įrodymų byloje nėra), kurias valstybės skiria vaikų poreikiams (o ne šeimos poreikiams, kaip nurodo atsakovas), nepriskirtinos santuokos metu dalytinam turtui, į santuokoje įgyto turto balansą neįtrauktinos ir šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

53. Dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, byloje esantis ieškovės sąskaitos, esančios banke Rusijos Federacijoje, išraašas, patvirtina faktą, jog 2018–2021 metais ieškovė į savo kitas sąskaitas, esančias Rusijos Federacijos bankuose, pervedė bei išsigrynino iš viso 755 860,43 Rusijos rublio sumą, kas sudaro 8 728 Eur, ir šios lėšos buvo nuslėptos nuo atsakovo ir šeimos nepasiekė. Dėl šios priežasties ieškovė privalo kompensuoti atsakovui tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir sumokėti jam 1/2 dalies šios sumos kompensaciją, kas sudaro 4 364 Eur. Ieškovė nesutikdama su šiuo reikalavimu nurodo, kad atsakovas žinojo apie šias lėšas ir jų naudojimą šeimos poreikiams, atsakovui žinoma, kad iš šių lėšų šeima vyko atostogauti į užsienį, o išgrynintus pinigus deklaravo VMI kaip dovaną. Teismas įvertinęs šias aplinkybes padarė išvadą, kad atsakovas šio savo priešieškinio reikalavimo neįrodė, tai yra neapgrindė, juolab atsakovui pripažinus, kad šeima iš tiesų atostogavo (duomenys neskelbtini), ir nepateikus įrodymų, kad šios atostogos buvo apmokėtos kitomis lėšomis.

54. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės balanso teismas nurodė, kad, pripažinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe, jis į turto balansą neįtrauktinas. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto turto balansą sudaro gyvenamasis namas su statiniais (142 600 Eur vertės), sklypas (29 400 Eur vertės), automobilis „Toyota GT86“ (18 610 Eur vertės), automobilis „Mitsubishi Outlander“ (5 750 Eur vertės), ieškovės sąskaitoje 2020 m. spalio 11 d. buvusios lėšos (694,68 Eur vertės), atsakovo 2020 m. lapkričio 10 d sąskaitose buvusios lėšos (21 181,82 Eur vertės), 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Sintekas“ akcijų, kurių nominali vertė iš viso 2 500 Eur (100 vnt. x 25 Eur) (ginčo dėl vertės nėra), Rusijos įmonės Ltd „Kontuur“ įstatinis kapitalas, 111,03 Eur vertės (ginčo dėl vertės nėra), kreditinis įsipareigojimas pagal 2017-04-11 kredito sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytus su kreditore AB „Swedbank“. Suteikto 95 000 Eur kredito paskirtis: nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Negrąžintas kredito likutis gyvenimo skyrium pradžioje 2020-11-10 sudaro 81 446,02 Eur. Viso turto vertė – 220 847,53 Eur ir iš viso skolų – 81 446,02 Eur, viso turto vertė, atėmus skolas, – 139 401,51 Eur, 1/2 dalį turto sudaro 69 700,75 Eur.

55. Dėl sutuoktiniams priteistinų turto dalių teismas nurodė, kad pagal taikomą prezumpciją sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių santuokoje įgytas turtas dalijamas lygiomis dalimis. Dalijant įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui natūra priteisiamas namas su inžineriniais statiniais, kurio vertė 142 600 Eur, sklypas, 29 400 Eur vertės, automobilis „Mitsubishi Outlander“, 5 750 Eur vertės, 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Sintekas“ akcijų, kurių nominali vertė iš viso 2 500 Eur, atsakovo sąskaitų likutis (2020 m. lapkričio 20 d.), 21 181,82 Eur vertės, kredito likutis, esantis 2020-11-10 dieną, sudarantis 81 446,02 Eur, ir visos teisės ir pareigos pagal 2017-04-11 d. kredito sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus ir papildymus, sudarytus su kreditore AB „Swedbank“, modifikuojant visas prievolės į S. K. asmenines prievoles; iš viso turto už 201 431,82 Eur; iš viso 81 446,02 Eur skolų, iš viso turto, atėmus skolas, už 119 985,80 Eur. Ieškovei priteisiamas automoblis „Toyota GT86“, rinkos vertė 18 610 Eur, ieškovės 2020-10-11 buvęs AB SEB banko sąskaitos likutis – 694,68 Eur, Rusijos įmonės Ltd „Kontuur“ įstatinis kapitalas, 111,03 Eur vertės; iš viso turto už 19 415,71 Eur.

56. Dėl kompensacijos dalijant santuokoje įgytą turtą priteisimo teismas nurodė, kad ieškovei ir atsakovui priteistina po 1/2 dalį turto, atėmus prievoles bankui, kas sudaro po 69 700,75 Eur (220 847,53 – 81 446,02) x ½) sumą. Dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei natūra tenka turto už 19 415,71 Eur, o atsakovui – už 119 985,80 Eur. Įvertinęs kiekvienam sutuoktiniui natūra tenkančio turto vertę ir kiekvienam sutuoktiniui tenkančias santuokoje įgyto turto dalis, teismas nusprendė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 50 285,05 Eur (119 985,80 – 19 415,71) x ½) piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.127 str. 3 d.).

57. Dėl kompensacijos už ieškovės butą pagerinimo įskaitymo teismas nurodė, kad atsakovas prašo teismo įskaityti ieškovės ir atsakovo mokėtinas kompensacijas. Teismas sprendimu nustatė, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 4 165,65 Eur kompensacija už jos asmeninio turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Ši kompensacija įskaitytina į iš atsakovo ieškovės naudai priteistiną 50 285,05 Eur sumą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 46 119,40 Eur (50 285,05 – 4 165,65) kompensaciją. Teismas nurodė, kad kiti ieškovės ir atsakovo prašymai priteisti sumas dėl turto pagerinimo, valstybių skirtų išmokų vaikams, lėšų panaudojimo sprendimu buvo aptarti ir atmesti, todėl daugiau dėl prašomų kompensacijų įskaitymo nutarė nepasisakyti. Pažymėjo, kad visų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas priimant sprendimą dėl likusių reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

58. Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024-12-16 dalinio sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti santuoką, sudarytą tarp N. P. ir S. K. (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės N. P. kaltės, panaikinti dalinio sprendimo dalį dėl santuokos iširimo pradžios momento, kuria teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. lapkričio 10 d., ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., panaikinti dalinio sprendimo dalį, kuria teismas pripažino butą, adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe, ir išspręsti klausimą iš esmės, dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisti butą su rūsiu, o iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 11 327,33 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės iš motinos gautų piniginių lėšų (22 654,66 Eur suma) panaudojimą buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui, panaikinti dailinio sprendimo dalį pripažinti negaliojančia tarp atsakovo S. K. ir atsakovo V. K. sudarytą 2018-12-27 pinigų dovanojimo sutartį dėl 4 950 Eur dovanojimo; 2019-07-11 pinigų dovanojimo sutartį dėl 3 630 Eur dovanojimo; 2019-10-11 pinigų dovanojimo sutartį dėl 2 200 Eur dovanojimo; 2020-12-15 pinigų dovanojimo sutartį dėl 5 820 Eur dovanojimo kaip fiktyvius sandorius, panaikinti dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-402-877/2024 dalį pripažinti 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių N. P. ir S. K. nuosavybe, panaikinti dalinio sprendimo dalį pripažinti tarp atsakovų S. K. ir V. K. 2018-07-31 sudarytą automobilio dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pripažinti negaliojančia 2017-10-26 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, dalį dėl šalies (pirkėjo V. K.), pakeičiant statytinę sandorio šalį tikrąja, t. y. nustatant, kad automobilio pirkėjas yra atsakovas S. K., ir jam perkeliant pirkėjo teises bei pareigas, panaikinti dalinio sprendimo dalį įtraukti į dalytino turto balansą ir priteisti atsakovui jo 2020-11-10 buvusias pinigines lėšas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 588,27 Eur ir 20,74 Eur (100 Lenkijos zlotų), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 50,89 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 20 521,92 Eur, o ieškovei priteisti ieškovės 2020-10-11 AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-10-11 buvusį likutį – 694,68 Eur, panaikinti dalinio sprendimo dalį netenkinti atsakovo reikalavimo priteisti ieškovei natūra ieškovės kreditinį reikalavimą, 2 539,27 Eur (188 000 Rusijos rubliai x 74,0368 kursas sandorio sudarymo dieną (2019-02-12), pagal 2019-02-12 paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“ ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti ieškovei natūra ieškovės kreditinį reikalavimą, 2 539,27 Eur (188 000 Rusijos rubliai x 74,0368 kursas sandorio sudarymo dieną (2019-02-12) pagal 2019-02-12 paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“, panaikinti dalinio sprendimo dalį netenkinti atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4 364 Eur sumą kaip kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei iš banko sąskaitos, esančios banke Rusijos Federacijoje išgryninus bei pervedus į kitas sąskaitas 755 860,43 Rusijos rublio sumą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti, ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4 364 Eur sumą kaip kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei iš banko sąskaitos, esančios banke Rusijos Federacijoje išgryninus bei pervedus į kitas sąskaitas 755 860,43 Rusijos rublio sumą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti, panaikinti dalinio sprendimo dalį netenkinti atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5 390 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninių piniginių lėšų, 10 780 Eur sumos, panaudojimą automobilio „Toyota GT86“ įsigijimui ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5 390 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninių piniginių lėšų, 10 780 Eur sumos, panaudojimą automobilio „Toyota GT86“ įsigijimui, panaikinti dalinio sprendimo dalį netenkinti atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 793,71 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei nuslėpus nuo atsakovo 483 881,83 Rusijos rublio išmokos tėvams gavimą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti, ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 793,71 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovei nuslėpus nuo atsakovo 483 881,83 Rusijos rublio išmokos tėvams gavimą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti, panaikinti dailinio sprendimo dalį iš atsakovo S. K. ieškovės N. P. naudai priteisti 46 119,40 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – iš ieškovės atsakovo naudai priteisti8 157,63 Eur (79 260,30 Eur – 71 102,67 Eur) piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį, tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, prašo įskaityti ieškovės ir atsakovo mokėtinas kompensacijas, iš ieškovės priteisiant atsakovo naudai 9 378,01 Eur (5 390 Eur + 8 157,63 Eur + 2 793,71 Eur + 4 364 Eur – 11 327,33 Eur) kompensaciją, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir atsakovo patirtas 3 025 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

59. Dėl santuokos iširimo momento ir priežasčių nurodo, kad santuoka nutrūksta tada, kai nustojamas tvarkyti bendras ūkis, nevedamas santuokinis gyvenimas. Teigia, kad teismas santuokos nutraukimo momentą grindė ieškovės paaiškinimais dėl jos išsikraustymo, bet ne nuo nustojimo gyventi santuokinį gyvenimą ir nustojimo vesti bendrą ūkį pradžios. Pažymi, kad pati ieškovė nurodė, kad faktiškai šeima ūkio neveda nuo 2020 m. birželio mėnesio, o ir vaikų deklaruota gyvenamoji vieta Rusijos Federacijoje yra 2020 m. vasario 11 d., kas leidžia spręsti, jog atsakovė jau 2020 m. vasario 11 d. buvo apsisprendusi nutraukti santuoką. Pažymi, kad liudytojas D. J. patvirtino, kad jiedu su ieškove yra pora daugiau kaip trejus metus, tai yra nuo 2020 metų pradžios, kas reiškia, jog ieškovės iniciatyva 2020 metų pradžioje buvo nustota vesti bendrą sutuoktinių gyvenimą. Pažymi, kad ir atstovavimo sutartį ieškovė sudarė 2020 m. rugpjūčio 31 d., todėl teiginys, kad gyvenimo skyriumi pradžia yra 2020 m. lapkričio 11 d., neatitinka tikrovės. Nurodo, kad sumažėjusios komunalinės išlaidos patvirtina, jog ieškovė gyveno pas sugyventinį, taip pat padidėjo jos kasmetinės kuro išlaidos. Pažymi, kad ieškovės butas nebuvo apstatytas jokiais naujais baldais, tai patvirtina nuotraukos, todėl dėl nurodytų priežasčių ieškovės teiginiai dėl buto remonto ir naujų baldų įsigijimo po gyvenimo skyrium pradžios yra melagini ir atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nevertino pačios ieškovės nurodytų teiginių, jog pati ieškovė jau 2020 m. vasario 11 d. buvo nusprendusi nutraukti ginčo šalių santuoką ir kad ieškovė ir atsakovas negyvena kartu bei neveda bendro ūkio nuo 2020 m. birželio mėnesio.

60. Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės nurodo, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo: 1) dėl ieškovės neištikimybės nuo 2020 m. pradžios ieškovei artimai bendraujant su kitu vyru; 2) dėl nuo 2017 metų ieškovės nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo ir nesirūpinimo vaikų auklėjimu ir priežiūra ir dėl vaikų įvairių traumų, patirtų dėl ieškovės neblaivumo, dėl ko tarp sutuoktinių nuolatos kildavo ginčų. Teigia, kad teismas neįvertino, jog kaip liudytojas apklaustas D. J. patvirtino, kad su ieškove yra pora daugiau kaip trejus metus, t. y. nuo 2020 metų pradžios. Šie liudytojo parodymai patvirtina atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, kad ginčo šalių viena iš santuokos iširimo priežasčių yra ieškovės neištikimybė ir nelojalumas šeimai nuo 2020 metų pradžios. Teismas nevertino byloje esančių ieškovės sąskaitų išrašų, patvirtinančių faktą, jog nuo 2020 m. birželio 10 d. ieškovė gyveno pas savo sugyventinį D. J. ir apsipirkinėjo toje pačioje vos už (duomenys neskelbtini) metrų esančioje parduotuvėje. Pažymi, kad ieškovė taip pat nesaikingai vartojo alkoholį, jį vartojo vaikų akivaizdoje nuo 2017 metų, darytos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovė vartojo alkoholį, matyti pilni maišai tuščios alkoholio taros. Teigia, kad nenupirkus alkoholio ieškovė keldavo konfliktus. Pažymi, kad nesutinka su ieškove, jog atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, ieškovė taip pat nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.

61. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe nurodo, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vien tik aplinkybė, kad turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, būtų pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet prašyti kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įsigijimui. Teigia, kad šiuo atveju ieškovė sudarydama notarinį sandorį aiškiai išreiškė savo valią turtą įgyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir turto įgijimo sąlygos ieškovei buvo suprantamos. Mano, kad nesant ieškovės aiškios valios išreiškimo dėl buto įgijimo asmeninėn nuosavybėn teismas skundžiamu sprendimu išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir nesant suformuluoto ieškinio reikalavimo be jokio teisinio pagrindo pripažino negaliojančia 2009 m. lapkričio 30 d. sutarties sąlygą, kuria ginčo šalys įgijo butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokiu būdu buvo pažeistos atsakovo turtinės teisės ir ginčo šalių susitarimas turtą įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Priešingu atveju atsakovas, žinodamas, jog turtas nepriklauso ginčo šalims, nebūtų atlikęs buto kapitalinio remonto, kuriam atlikti naudojo išimtinai savo uždirbtas pinigines lėšas ir darbą. Pažymi, kad ieškovės motina lėšas pervedė sutuoktiniams, o ne asmeniškai dovanojo ieškovei, pervedimo paskirtyje nurodoma „Privatus pervedimas“. Teigia, kad iki remonto pabaigos ieškovė ir atsakovas gyveno pas V. K., tuo metu dirbo tik atsakovas ir jo gaunamos pajamos per mėnesį sudarė 1 350 litų, todėl dalis ieškovės motinos pervestų piniginių lėšų buvo skirta šeimos pragyvenimui. Pažymi, kad buto vertė iš esmės daugiau negu dvigubai išaugo dėl rinkos kainos pokyčių ir ginčo šalių santuokos metu padaryto kapitalinio remonto (buto senų pertvarų pakeitimas; grindų, sienų ir lubų lyginimas ir apdaila, naujų patalpų suformavimas (drabužinės ir vonios kambario), langų, durų pakeitimas, apstatymas baldais ir kt.). 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo eksperto atliktos Teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad 2009 metais bute ūkio būdu atliktų vien tik remonto darbų, neįskaitant medžiagų įsigijimo kainos, įskaitant tik darbo užmokestį ir pelną, kaina sudarė 8 769,78 Eur. Atsakovo kartu su atsiliepimu į pirminį ieškinį pateiktos buto fotonuotraukos patvirtina faktą, butas buvo negyvenamas, jame nebuvo grindų dangos, vamzdyno, elektros instaliacijos, vonios, virtuvės, baldų ir t. t. Šalys šio fakto neginčijo. Byloje pateikti atsakovo sąskaitos išrašai ir 2021-12-15 priešieškinio 27 psl. nurodyta jų suvestinė patvirtina buto remonto atlikimui reikalingų medžiagų įsigijimą už 5 205,09 Eur sumą. Taigi, buto kapitalinio remonto išlaidos bendrai viršijo 13 974,87 Eur (8 769,78 Eur + 5 205,09) sumą, tai yra buto kapitalinio remonto išlaidos viršijo 1/2 dalį buto įsigijimo kainos, dėl ko turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalytinas tarp sutuoktinių, o skundžiama sprendimo dalinis panaikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.

62. Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teisinio režimo nurodo, kad nesutinka su dalinio sprendimo dalimi, kuria teismas tenkino ieškovės patikslinto ieškinio 10 punkto reikalavimą pripažinti 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių N. P. ir S. K. nuosavybe. Teigia, kad įsigyjant turtą atsakovas aiškiai išreiškė valią įsigyti asmeninės nuosavybės teise 499/4989 dalis žemės sklypo. Pažymi, kad teismas neįvertino, jog ieškovė pati pripažino ir sutiko, kad 499/4989 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka pareiškėjo S. K. asmenine nuosavybe, dėl ko N. P. neprieštarauja ir kompensacijos nereikalauja. Mano, kad dėl šios aplinkybės teismas be pagrindo į dalytino turto balansą įtraukė 499/4989 dalis žemės sklypo, 29 400 Eur rinkos vertės. Pažymi, kad ieškovės leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje yra negaliojantis, ieškovė nuo 2024 m. sausio mėnesio išvyko nuolatos gyventi į Rusijos Federaciją, nebebuvo daugiau atvykusi į Lietuvos Respubliką. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias Rusijos Federacijos piliečių teisę įsigyti žemės sklypus Lietuvos teritorijoje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama sprendimo dalis panaikintina kaip neteisėta, atmetant ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų 10 punkto prašymą pripažinti 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių N. P. ir S. K. nuosavybe kaip nepagrįstą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymų normoms ir patvirtinantį ieškovės eilinį siekį nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

63. Dėl atsakovo tėvo pinigų dovanojimo atsakovui sutarčių ginčijimo ir jų teisinio vertinimo nurodo, kad atsakovo tėvas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių savo gerą finansinę padėtį, turėjimą grynųjų pinigų ir galimybę sūnui padovanoti lėšas ieškovės ginčijamų dovanojimo sutarčių pagrindu. Teismas neįvertino atsakovo tėvo pajamų gavimą už kenksmingas darbo sąlygas, neįvertino, kad jo sutuoktinė dirbdama Didžiojoje Britanijoje duodavo atsakovo tėvui grynųjų turto išlaikymui. Pažymi, kad atsakovo kredito istorija yra puiki, neturėjo antstolių reikalavimų ar kredito įstaigų pretenzijų, o kreditus imdavo ir grąžindavo tą pačią dieną. Pažymi, kad atsakovo tėvo turtinė padėtis buvo geresnė, dėl ko jis turėjo galimybę padėti pinigais. Nurodo, kad atsakovo tėvas buvo gavęs apie 50 000 Eur pajamų grynaisiais, ieškovė šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pažymi, kad atsakovo tėvas lėšas dovanojo pagal galiojančius įstatymus. Konstatuotina, jog teismo skundžiama sprendimo dalis dėl pinginių lėšų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis panaikintina kaip nepagrįsta.

64. Dėl automobilio „Mitsubishi Outlander“ teisinio režimo nurodo, kad teismo sprendimo dalis pripažinti tarp atsakovų 2018-07-31 sudarytą automobilio dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pripažinti negaliojančia 2017-10-26 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl šalies (pirkėjo V. K.), pakeičiant statytinę sandorio šalį tikrąja, t. y. nustatant, kad automobilio pirkėjas yra atsakovas S. K., ir jam perkelti pirkėjo teises bei pareigas panaikintina kaip nepagrįsta. Teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog faktinis šios transporto priemonės savininkas ir valdytojas iki jos dovanojimo buvo V. K.. Pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo įsigytas už 10 100 Eur. Šio automobilio įsigijimui jis gavo 1 216 Eur kompensaciją. Pažymi, kad teismas neįvertino, jog ieškovė pati sutiko, kad ši transporto priemonė liktų atsakovo nuosavybe ir kompensacijos nereikalavo. Nurodo, kad šiuo atveju V. K. įsigijo automobilį, tenkinantį jo, kaip neįgalaus asmens, asmeninius poreikius, gavęs tikslinę kompensaciją. Teigia, kad vėliau dėl sveikatos sutrikimų šį automobilį nusprendė padovanoti sūnui. Mano, kad teismo argumentai dėl turtinės padėties vertinimo yra nepagrįsti, akivaizdu, kad sutuoktiniai neturėjo lėšų šiam automobiliui įgyti. Tai patvirtina ir administracinio nusižengimo protokolai, skirti ieškovei už net 4 pažeidimus vairuojant ginčo automobilį, ieškovė nurodė VPK skyriui, jog ji vairavo V. K. priklausantį automobilį. Konstatuotina, jog teismo skundžiama sprendimo dalis dėl automobilio „Mitsubishi Outlander“ įsigijimo atsakovo tėvo nuosavybėn ir dovanojimo atsakovui S. K. sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais panaikintina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos medžiagos visumai.

65. Dėl į dalytino turto balansą nepagrįstai įtraukto turto nurodo, kad teismas nepagrįstai į dalytino turto sąrašą įtraukė 2020-11-10 atsakovo sąskaitose buvusias lėšas, 21 181,82 Eur sumos, skundžiamu teismo sprendimu teismas nepaaiškino ir iki šiol nėra aišku, kodėl teismas dalija pinigines lėšas būtent buvusias 2020-11-10, o ne 2020-11-01. Atsakovo sąskaitose buvusios piniginės lėšos neegzistuoja ir negali būti dalijamos. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas nurodytų piniginių lėšų nepanaudojo šeimos poreikiams tenkinti (jo vykdomos veiklos sąnaudoms apmokėti), todėl šios neegzistuojančios piniginės lėšos neįtrauktinos į dalytino turto balansą. Atsakovas priešieškiniu ir šiuo apeliaciniu skundu prašo teismo nustatyti, jog santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kilo nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2020 m. rugpjūčio 1 d., todėl po gyvenimo skyrium dienos atsakovo gautos lėšos negali būti dalijamos. Nagrinėjamu atveju, tenkindamas nepagristą ieškovės reikalavimą, skundžiamame sprendime teismas nurodė atsakovo pajamų deklaracijų duomenis – teismas sprendime nurodo, kad 2020 m. ieškovo gautos lėšos yra 48 117,35 Eur, tačiau byloje esančios pajamų deklaracijos patvirtina faktą, kad 2020 m. atsakovo gautos lėšos sudarė 4 027,35 Eur, o ne 48 117,35 Eur, kaip nurodė ieškovė, ir teismas net nepatikrinęs atsakovo pajamų deklaracijos duomenų sprendime nurodė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus melagingus duomenis apie atsakovo gautas pajamas. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas 2019 metais gavo 28 619 Eur, tačiau pajamų deklaracijoje nurodyta tik 485,48 Eur. Toliau teismas nurodo, kad 2018 metais atsakovas nedeklaravo individualios veiklos pajamų, tai taip pat yra melaginga informacija, nes mokestinį laikotarpį atsakovas individualią veiklą baigė su 3 796 Eur nuostoliu. Vėliau teismas nurodo, kad remdamasis tuo pačiu dokumentu konstatuoja, kad „atsakovas pajamų turėjo“, kas patvirtina teismo šališkumą. Konstatuotina, jog 2020 metais atsakovas sąskaitose buvusias pinigines lėšas, taip pat ir 2020-11-11 buvusias lėšas, 21 181,82 Eur sumos, panaudojo užsakymų įvykdymo sąnaudoms apmokėti ir šios lėšos nebuvo atsakovo gautos kaip pajamos, bet buvo sumokėtos užsakymams įvykdyti. Be to, ieškovė, norėdama įtraukti į dalytino turto balansą atsakovo minėtoje sąskaitoje esančias lėšas 21 181,82 Eur, privalėjo iš šios sumos išminuoti valstybei mokėtinus mokesčius, tačiau to nepadarė ir siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimo skundžiama dalis, kuria nuspręsta padalyti 2020 metais atsakovo sąskaitose buvusias pinigines lėšas, taip pat ir 2020-11-10 buvusias pinigines lėšas, 21 181,82 Eur sumos, kurios atsakovui nepriklausė, yra atmestina ir panaikintina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti kasacinio teismo suformuotai teisminei praktikai.

66. Dėl į dalytino turto balansą įtraukto kredirinio reikalavimo, 3 048,16 Eur sumos, nurodo, kad nesutinka su ieškovės patikslinto ieškinio 46 punkte ir skundžiamo sprendimo 172 punkte nurodytais argumentais, jog atsakovas nepagrįstai į dalytino turto balansą įtraukė kreditinį reikalavimą dėl 188 000 Rusijos rublių pagal 2019-02-12 paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“, nes 2021-03-24 pakvitavimu S. K. patvirtino, kad gavo iš ieškovės N. P. 3 200 Eur kaip skolos grąžinimą už piniginius pervedimus AAB „Kontuur“ sąskaitai papildyti atsakovo asmeninėmis lėšomis, 3 048,16 Eur sumos. Ieškovė suklaidino teismą ir patikslintame ieškinyje nurodė akivaizdžiai melagingus teiginius, neva kreditinis reikalavimas, 3 048,16 Eur (188 000 Rusijos rubliai x 61,6765 kursas) sumos, pagal 2019-02-12 d. paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“ buvo grąžintas atsakovui. Pažymi, kad ieškovės pakvitavime nurodyta, jog pakvitavime nurodytą 3 200 Eur sumą ieškovė sumokėjo atsakovui už jo įsipareigojimą laiku įvykdyti 2021 m. kovo 17 d. sandorį, o ne skolos grąžinimą 2019-02-12 paskolos sutarties su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“ pagrindu. Tai patvirtina byloje esantys ieškovės sąskaitos Rusijoje išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovas 2021-02-26 pervedė ieškovei 1 000 Eur, o 2021-03-16 pervedė 1 188 Eur, kuriuos ieškovė panaudojo Rusijos įmonės Ltd „Kontuur“ sandoriams įvykdyti. Pati ieškovė 2021-03-23 laiške (žr. šio priešieškinio 4 priedą, failas 21, psl. 41–42) nurodė S. K., kad 3 200 Eur suma yra grąžinama už įvykdytą sandorį, o ne kaip skola pagal 2019-02-12 paskolos sutartį įstatinio kapitalo suformavimui. Konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai į turto balansą įtraukia kreditinį reikalavimą, 3 048,16 Eur (188 000 Rusijos rubliai x 61,6765 kursas) sumos, pagal 2019-02-12 paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“, kuris ginčo šalims iki šiol nėra sumokėtas. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama sprendimo dalis panaikintina kaip nepagrįsta.

67. Dėl turto balanso nurodo, kad ieškovės ir atsakovo turto balansą sudaro butas, adresu (duomenys neskelbtini), 58 000 Eur vertės, namas su inžineriniais įrenginiais, 142 600 Eur vertės (ginčo dėl vertės nėra), automobilis „Toyota GT86“, kurio rinkos vertė sudaro 18 610 Eur, vertybiniai popieriai ir kapitalas, 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Sintekas“ akcijų, kurių nominali vertė iš viso 2 500 Eur (100 vnt. x 25 Eur) (ginčo dėl vertės nėra), Rusijos įmonės Ltd „Kontuur“ įstatinis kapitalas, 111,03 Eur vertės (ginčo dėl vertės nėra), kreditinis reikalavimas – ieškovės 2 539,27 Eur (188 000 Rusijos rubliai x 74,0368 kursas sandorio sudarymo dieną – 2019-02-12) kreditinis reikalavimas pagal 2019-02-12 paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“, prievolės kreditoriui pagal 2017-04-11 sutartį. Negrąžintas kredito likutis gyvenimo skyrium pradžioje 2020-08-01 sudarė 82 154,96 Eur. Iš viso turto už 224 360,30 Eur, skolų – 82 154,96 Eur, iš viso turto, išminusavus skolas, – 142 205,34 Eur, 1/2 dalies dalytino turto vertė sudaro 71 102,67 Eur. Patenkinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus, atsakovui ir ieškovei priteistina po 1/2 dalį turto vertės, kas sudaro po 71 102,67 Eur (224 360,30 Eur turto vertė – negrąžintas kredito likutis) x ½ dalis) sumą. Patenkinus apeliacinį skundą ieškovei natūra tenka turto už 79 260,30 Eur, o atsakovui už 62 945,04 Eur.

68. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo nurodo, kad nesutinka su skundžiama teismo sprendimo dalimi netenkinti atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4 364 Eur sumą kaip kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei iš banko sąskaitos, esančios banke Rusijos Federacijoje, išgryninus bei pervedus į kitas sąskaitas 755 860,43 Rusijos rublio sumą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti, dėl žemiau nurodomų argumentų. Byloje esantys ieškovės sąskaitos, esančios banke Rusijos Federacijoje, duomenys patvirtina faktą, jog 2018–2021 metais ieškovė į savo ir trečiųjų asmenų sąskaitas, esančias Rusijos Federacijos bankuose, pervedė bei išsigrynino iš viso 755 860,43 Rusijos rublio, kas sudaro 8 728 Eur (755 860,43 Rusijos rublio / 86,6018 kursas gyvenimo skyrium dieną – 2020-08-01), ir šios lėšos buvo nuslėptos nuo atsakovo ir šeimos nepasiekė. Dėl šios priežasties ieškovė privalo kompensuoti atsakovui tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir sumokėti jam 1/2 dalies šios sumos kompensaciją, kas sudaro 4 364 Eur (8 728 Eur x atsakovui priteistina 1/2 dalis turto vertės). Priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita. Skundžiamos sprendimo 183 punkte teismas pakartotinai padarė ieškovės naudai šališkas išvadas ir šališkai vertino rašytinius įrodymus dėl ieškovės piniginių lėšų pasisavinamo. Teismas, analizuodamas atsakovo V. K. sąskaitas, tendencingai išrinko jį dominčias datas neva faktinėms aplinkybėms nustatyti, tačiau, gindamas ieškovės interesus, to paties nepadarė su ieškovės pateiktomis sąskaitomis iš Rusijos banko „Sberbank“ ir tik abstrakčiai nurodė, neva „atsakovas nepateikė įrodymų“. Neginčija, kad šalys vyko į kelionę, tačiau išlaidos buvo apmokėtos atsakovo iš banko „Swedbank“ sąskaitos. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog ieškovė išgrynintas pinigines lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti (iki šiol nėra aišku, kaip ieškovė būdama Lietuvoje galėjo gryninti pinigines lėšas iš sąskaitos Rusijoje), taigi teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimus priteisti 4 364 Eur, remdamasis tik ieškovės jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais apie šių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams. Atsakovas nesutinka su skundžiama teismo sprendimo dalimi netenkinti atsakovo reikalavimo kompensuoti atsakovui tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir sumokėti jam 1/2 dalies šios sumos kompensaciją, kas sudaro 2 793,71 Eur (5 587,43 Eur x atsakovui priteistina 1/2 dalis turto vertės) (priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita).

69. Išrašas iš Federalinio asmenų, turinčių teisę į papildomą valstybės paramos priemonę, registro apie išduotą valstybinį sertifikatą motinystės (šeimos) kapitalui su vertimu į lietuvių patvirtina faktą, jog 2021 m. kovo 27 d. šeimos kapitalas (abiem tėvams) ieškovės sąskaitoje Rusijoje sudarė 483 881,83 Rusijos rublio, kas sudaro 5 587,43 Eur (483 881,83 Rusijos rublio / 86,6018 kursas gyvenimo skyrium 2020-08-01 dieną). Ieškovė pateikė teismui pažymas, kuriose nurodoma, kad „šeima gauna (vienkartinę) išmoką šeimos kapitalą, jei gimė antras vaikas nuo (duomenys neskelbtini). Nepriklausomai nuo jų gyvenimo vietos“, kad „išmoką gauna arba Rusijos valstybės pilietė Motina, arba Užsienietis Vaikų Tėvas“. Taip pat ieškovė pateikė išrašą iš Rusijos „Sodros“, kuriame nurodyta, kad ieškovė gavo ir kitas kasmėnesines vaiko išmokas ir teisę į šeiminį kapitalą, o vėliau į bylą buvo pateiktas ir pats sertifikatas. Šių duomenų teismas visiškai nevertino. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, gavusi šeimos kapitalą (vienkartinę išmoką), 2020 metais jį panaudojo šeimos poreikiams tenkinti.

70. Dėl kompensacijų už sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įsigijimui ir įrengimui priteisimo nurodo, kad ieškovės praradimas dėl jos iš motinos gautų lėšų panaudojimo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, balanso vertės padidėjimui sudaro 22 654,66 Eur. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CK 3.98 str., realus ieškovės ir atsakovo iš motinos gautų asmeninių lėšų praradimas sudaro 11 327,33 Eur (22 654,66 Eur / atsakovui tenkanti 1/2 dalis dalytino turto), t. y. tiek, kiek atsakovui tenkanti turto dalis tapo didesnė dėl ieškovės panaudotų lėšų, todėl atsakovas sutinka ieškovės naudai kompensuoti 11 327,33 Eur sumą. Atsakovas nesutinka su skundžiama teismo sprendimo dalimi netenkinti jo reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 5 390 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninių piniginių lėšų, 10 780 Eur sumos, panaudojimą automobilio „Toyota GT86“ įsigijimui ir remontui. Teigia, kad byloje pateikta įrodymų, kad atsakovo tėvas padovanojo pinigų, kurių dalį atsakovas panaudojo šio automobilio įsigijimui ir remontui. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad remontą atliko iš savo lėšų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taigi, atsakovo praradimas dėl jo asmeninių lėšų panaudojimo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, balanso vertės padidėjimui sudaro 10 780 Eur. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CK 3.98 str., realus atsakovo asmeninių lėšų praradimas sudaro 5 390 Eur (10 780 EUR / ieškovei tenkanti 1/2 dalis dalytino turto), t. y. tiek, kiek ieškovei tenkanti turto dalis tapo didesnė dėl atsakovo panaudotų asmeninių lėšų, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 5 390 Eur kompensacija, ši skundžiamo sprendimo dalis netenkinti minėto reikalavimo panaikintina kaip nepagrįsta.

71. Dėl ginčo šalių mokėtinų kompensacijų įskaitymo nurodo, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 11 327,33 Eur kompensacija piniginė kompensacija už ieškovės iš motinos gautų piniginių lėšų, 22 654,66 Eur sumos, panaudojimą buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 8 157,63 Eur (79 260,30 Eur – 71 102,67 Eur) piniginė kompensacija už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 5 390 Eur piniginė kompensacija už atsakovo asmeninių piniginių lėšų, 10 780 Eur sumos, panaudojimą automobilio „Toyota GT86“ įsigijimui ir remontui. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 2 793,71 Eur (5 587,43 Eur x atsakovui priteistina 1/2 dalis turto vertės) kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovei nuslėpus nuo atsakovo 483 881,83 Rusijos rublio vienkartinės išmokos tėvams gavimą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 4 364 Eur (8 728 Eur x atsakovui priteistina 1/2 dalis turto vertės) kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovei iš sąskaitos, esančios banke Rusijos Federacijoje, išgryninus bei pervedus į kitas sąskaitas 755 860,43 Rusijos rublio sumą ir šias lėšas panaudojus ne šeimos poreikiams tenkinti. Prašo teismo įskaityti ieškovės ir atsakovo mokėtinas kompensacijas, iš ieškovės priteisiant atsakovo naudai 9 378,01 Eur kompensaciją.

72. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo dalinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

73. Dėl santuokos iširimo priežasčių nurodo, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, šią aplinkybę apeliantas grindžia tik prielaidomis. Nagrinėjamu atveju D. J. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, o teismas nenustatė, kad ieškovė su D. J. yra pora nuo pirminės pažinties momento, jau neminint to fakto, kad treji metai nuo jo apklausos būtų 2021 m., o abi šalys byloje pripažįsta, kad santuoka faktiškai nutrūko 2020 metais, t. y. iki pažinties su juo pradžios. Ieškovės banko sąskaitos išrašai taip pat nepatvirtina neištikimybės. Todėl, priešingai apelianto teiginiams, CK 3.60 str. nustatyta kaltės prezumpcija netaikytina, teismas vertino tas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos bylos nagrinėjimui, o ne suinteresuotos šalies prielaidas. Nurodo, kad ieškovė visada rūpinosi šeima, pažymi, kad esant šalių konfliktui, nesant ieškovės namuose, apeliantas atnešė maišą tuščios taros alkoholio butelių, padarė nuotraukas ir pateikė teismui kaip įrodymą dėl ieškovės girtavimo. Vien tai, kad ieškovė prašė nupirkti alkoholio, neįrodo, kad ieškovė nesaikingai vartojo alkoholį. Pažymi, kad ieškovė kas rytą veždavo vaikus į darželį, važiuodavo į darbovietę, kur buvo įdiegta blaivumo patikra. Mano, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina apelianto smurtą prieš ieškovę.

74. Dėl santuokos iširimo pradžios momento nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais ir savo sprendimą grindė byloje esančiais duomenimis. Teigia, kad ieškovė faktiškai pradėjo gyventi atskirai 2020 metų lapkričio mėnesį. Nurodo, kad šis momentas susijęs su tuo, kad jai priklausantis butas iki 2020 metų rugsėjo mėnesio buvo išnomuotas ir tik pasibaigus buto nuomos sutarčiai ieškovė palaipsniui jį tvarkėsi, įsigijo baldus siekdama butą pritaikyti savo ir dviejų vaikų gyvenimui, kas užtruko kelis mėnesius. Ieškovės ieškinyje minėta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas iki 2020 metų rugsėjo mėnesio, dėl ko ieškovė neturėjo objektyvių galimybių į jį įsikelti anksčiau, nei nutrūko nuomos sutartis ir išsikraustė nuomininkė. Įsikrausčiusi į butą ieškovė pirko baldus, jį tvarkė ir į jį galutiniai įsikraustė lapkričio mėnesio viduryje. Atsakovo skunde pateikti samprotavimai, kad ieškovė daiktus įsigijo gyventi su sugyventiniu, yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl plačiau į juos neatsikerta. Taip pat niekuo nepagrįsti atsakovo samprotavimai, kad butas neapstatytas naujas baldais, nematyti naujo remonto. Pirma, ieškovė neteigė, kad atliko remontą, o bute apsigyventi su vaikais buvo įsigyti tik būtiniausi baldai ir daiktai, apelianto argumentai dėl santuokos iširimo momento yra nenuoseklūs. Mano, kad, priešingai apelianto reikalavimams, jis apeliaciniu skundu nepaneigė teismo nustatyto fakto, kad šalių santuoka nutrūko jiems pradėjus atskirai gyventi, t. y. 2020 m. lapkričio 10 d.

75. Dėl atsakovų sudarytų piniginių lėšų dovanojimo sandorių nurodo, kad byloje esantys objektyvūs įrodymai, taip pat išsamus bei sistemingas įrodymų vertinimas patvirtino, kad V. K. nedovanojo, o S. K. realiai negavo dovanotų piniginių lėšų, kurios užfiksuotos dovanojimo sutartyse. Nurodo, kad apeliantas akcentuoja tik gautų pajamų ir išlaidų lentelę, tačiau ji neatitinka „Sodros“ duomenų, yra grindžiama ir gautais grynaisiais pinigais, įskaitant ir gautus prieš 20 metų. Pažymi, kad V. K. itin dažnai skolindavosi pinigų, kas logiškai nepaaiškina jo geros turtinės padėties, skolindavosi 90–900 Eur sumas, kartais du kartus per mėnesį. Dovanojimo sutarčių fiktyvumą patvirtina ieškovo ir atsakovo banko sąskaitų išraišai bei atsakovo GPM individualios veiklos deklaracijos. Iš minėtų dokumentų matyti, kad sutuoktinių šeimos pajamos buvo didelės, jų pakako ne tik pragyventi, tačiau ir įsigyti du automobilius, susitaupyti namo pradiniam įnašui bei jo remontui. Atsakovas nepaaiškina, kokiais dokumentais remdamasis apeliaciniame skunde pateikia išvadas, kad tariamai šeimos bendros pajamos buvo 750 Eur, tikėtina, bandydamas suklaidinti teismą, nurodo, kad mėnesinė banko kredito įmoka buvo 4 500 Eur (ko nepatvirtina jokie įrodymai). Apeliaciniame skunde atsakovas klaidingai ir atsietai vertina savo mamos ir sesers argumentus dėl atsakovo tėvo turtinės padėties, nes jie jam buvo nepalankūs. Reikšminga tai, kad dovanojimų sutarčių fiktyvumą patvirtina tai, jog atsakovo S. K. motina ir sesuo rašytiniuose paaiškinimuose, kurie pateikti šioje byloje, vienareikšmiškai patvirtino, jog atsakovas V. K. yra neįgalus, gyvena iš pensijos ir niekada neturėjo atliekamų pinigų, kuriuos galėtų dovanoti sūnui. Visgi atsakovas kritikuoja savo mamos ir sesers paaiškinimus, motyvuodamas tuo, kad nė viena su atsakovu V. K. negyveno, nežinojo jo gaunamų pajamų. Visgi su V. K. negyveno ir pats atsakovas, tačiau plačiai komentuoja tėvo finansinę padėtį.

76. Dėl automobilio „Mitsubishi Outlander“ nurodo, kad viena esminių aplinkybių, dėl kurių teismas pripažino 2018-07-31 automobilio dovanojimo sutartį negaliojančiu ir 2017-10-26 automobilio pirkimo sutarties dalį dėl pirkėjo negaliojančia, buvo tai, kad už automobilio „Mitsubishi“ nuosavybės perleidimą buvo atsiskaityta už ieškovės ir atsakovo bendras lėšas, ką patvirtina banko sąskaitos išrašai, o apie šį įrodymą atsakovas tikslingai neužsimena skunde. Nurodo, kad automobilio įsigijimo dieną S. K. įneša 3 160 Eur sumą, 6 000 Eur persiveda iš kitos sąskaitos ir tą pačią dieną atlieka 10 100 Eur sumos pavedimą automobilio pardavėjai, nurodydamas paskirtį „Auto pirkimas Mitsubishi Outlander (duomenys neskelbtini) todėl tai paneigia apelianto argumentus, jog turtas įsigytas ne iš bendrų lėšų. Nėra jokio racionalaus paaiškinimo, dėl ko atsakovas grynaisiais pinigais sistemingai prieš pat automobilio įsigijimą įnešdavo pinigines lėšas į savo sąskaitą ir iš jos tiesiogiai visą automobilio kainą sumokėjo pardavėjai. Taigi, AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas, kuris buvo gautas teismo liudijimo pagrindu, patvirtina, kad automobilį „Mitsubishi Outlander“ pirko S. K. iš bendrų santuokinių lėšų, o ne jo tėvas. Pažymi, kad duomenų apie atsakovo tėvo santaupas nėra, dėl pinigų stygiaus jis ėmė kreditus, todėl negalėjo įsigyti automobilio už 10 100 Eur sumą. Vien tai, kad atsakovo tėvas gavo kompensaciją, savaime nereiškia, kad jis įsigijo jam pritaikytą automobilį. Pažymi, kad šį automobilį naudojo ieškovė šeimos poreikiams, gaudavo baudas, o argumentai, jog automobilis buvo skolinamas, yra tik gynybinė pozicija.

77. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe nurodo, kad šį butą ieškovė įgijo jos motinos asmeninėmis (dovanotomis) lėšomis. Pažymi, kad ieškovė gautas mamos lėšas tiesiogiai pervedė buto pardavėjai. Šios aplinkybės ir jas patvirtinantys rašytiniai argumentai paneigia apelianto teiginius, kad ieškovei dovanotos lėšos buvo skirtos ne buto įsigijimui, o bendriems šeimos poreikiams, pragyvenimui, ieškovėms mokslams. Nurodo, kad nors pavedime nebuvo nurodyta, kad tai yra dovana, tačiau bylos aplinkybės nekelia abejonių, jog lėšos buvo padovanotos buto įsigijimui. Pažymi, kad lėšos buvo pervestos 2009 metais, kai įstatymas nenumatė prievolės deklaruoti dovanas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Pažymi, kad sudarant sandorį ieškovė Lietuvoje gyveno tik metus, gerai nesuprato lietuvių kalbos, nagrinėjant bylą teisme ieškovė naudojosi rusų kalbos vertėjos paslaugomis, taigi ir praėjus 14 metų ieškovė vis dar nebuvo labai gerai įvaldžiusi lietuvių kalbos. Byloje taip pat nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutarties tekstas jai į rusų kalbą sudarymo metu buvo išverstas tik žodžiu. Be to, ieškovė tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neturėjo teisinio išsilavinimo ir gyvenimo patirties, taip pat tik ji dalyvavo sudarant pirkimo–pardavimo sandorį (atsakovas nedalyvavo, sutarties nepasirašė), o paminėtų aplinkybių visetas patvirtino objektyvias kliūtis ieškovei įsigilinti, suprasti ir įvertinti sutartyje nurodyto turto teisinio režimo prasmę – jo įgijimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, juolab sumokėjus už turtą savo asmeninėmis lėšomis. Pažymi, kad atsakovo pozicija yra nenuosekli ir nesąžininga, jis taip pat buvo pripažinęs, jog šis butas yra ieškovės nuosavybė. Pažymi, kad byloje pateiktas ekspertizės aktas taip pat paneigė apelianto argumentus, jog butas buvo iš esmės pagerintas. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas išėjo už ieškinio ribų pripažindamas, kad butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Tokį reikalavimą ieškovė tiesiogiai išreiškė ir įvardijo patikslintame ieškinyje, todėl atsakovas veikia itin nesąžiningai klaidindamas Kauno apygardos teismą tokiais nepagrįstais argumentais. Pažymi, kad apeliantas neginčija dalinio sprendimo dalies dėl jam priteistos 4 165,65 Eur kompensacijos.

78. Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teisinio režimo nurodo, kad apeliantas skundą motyvuoja tuo, kad ieškovė notariškai patvirtintoje sutartyje aiškiai išreiškė savo valią ginčo žemės sklypo neįsigyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu S. K. ir aiškiai išreiškė valią ir notariškai patvirtintą sutikimą, kad atsakovas įsigytų 499/4989 dalis žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise ir visos turto įsigijimo sąlygos jai buvo notaro išverstos į lietuvių kalbą ir suprantamos ir dėl to, kad iki pat šios bylos užvedimo nereiškė pretenzijų dėl šio turto teisinio režimo. Nurodo, kad šis turtas buvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, sklype buvo pastatytas šeimos namas ir turtas buvo nupirktas gavus bendrą sutuoktinių kreditą. Nurodo, kad sklypas buvo nupirktas tik kaip atsakovo turtas, nes ieškovė negalėjo šio turto įgyti, kadangi yra Rusijos Federacijos pilietė, sandorio dieną neturėjo nuolatinio gyventojo statuso ir tai buvo tikroji priežastis, dėl ko turtas nebuvo įgytas kaip bendras turtas, kitu atveju notarė nebūtų galėjusi patvirtinti sandorio. Aplinkybes, kad žemės sklypas buvo įsigytas bendrosios jungtines sutuoktinių nuosavybės teise, patvirtina ir tai, kad jį sutuoktiniai įsigijo dešimt metų vesdami bendrą ūkį ir po turto įsigijimo žemės sklypą daugiau nei trejus metus naudojo bendriems šeimos poreikiams.

79. Dėl santuokinių piniginių lėšų banko sąskaitose nurodo, kad, priešingai atsakovo argumentams, ta aplinkybė, kad šiuo metu po faktinio santuokos iširimo ir gyvenimo skyriumi buvusios lėšos nėra išlikusios, nes atsakovas jas išleido savo ar įmonės poreikiams, neturi jokios teisinės reikšmės. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad šias lėšas atsakovas panaudojo šeimos poreikiams, o ieškovė privalėjo įrodyti priešingai. Pažymi, kad atsakovas įrodinėjo, kad šalių santuoka iširo 2020-08-01, todėl, imant tiek datą 2020-08-01, tiek teismo pripažintą faktinį santuokos iširimą 2020-11-10 dieną, kiekvienos iš šalių sąskaitose ar indėliuose buvusios piniginės lėšos negalėjo būti panaudotos šeimos poreikiams, nes šalys jau gyveno skyriumi, todėl bendrų poreikių nebuvo. Atsakovo argumentai, kad AB „Swedbank“ esančiose sąskaitose buvo tik įmonės apyvartinės lėšos, yra paneigti šių sąskaitų išrašų analize bei kitais rašytiniais dokumentais. Atsakovo minima aplinkybė, kad, pagal 2020 metų GPM deklaraciją, jo veiklos pajamos sudarė 66 029,35 Eur, o sąnaudos sudarė 62 002 Eur, yra nepatikima. Atsakovas pajamų deklaraciją už 2020 metus VMI pateikė jau esant užvestai šiai civilinei bylai, t. y. suvokdamas, kad tiek įmonės pajamos, tiek jo turimos piniginės lėšos bus dalijamos šioje byloje, dėl to galbūt deklaravo realiai nepatirtas veiklos sąnaudas. Toliau atsakovas skunde dėsto, kad teismas neva remdamasis ieškovės teiginiais nurodė neteisingą jo gautą pajamų dydį pagal GPM deklaracijas. Tačiau atsakovas nurodydamas kitus skaičius nei 2024-12-16 teismo sprendime nenurodė, kokiomis kitomis GPM deklaracijomis jis grindžia savo gautų pajamų dydį. Kita vertus, tai neturi nieko bendro su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta padalyti santuokos iširimo momentu kiekvieno sutuoktinio turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose.

80. Dėl atsakovo kreditinio reikalavimo, 3 048,18 Eur sumos, nurodo, kad atsakovo nesutikimas su minėta 2024-12-16 sprendimo dalimi yra nepagrįstas, nes Kauno apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai į dalytino turto balansą neįtraukė šalių jau įvykdytos prievolės kreditoriui. Teigia, kad atsakovo pozicija dėl 188 000 Rusijos rublių prievolės egzistavimo paneigta 2021-03-24 pakvitavimu, kuriuo S. K. patvirtino, kad gavo iš ieškovės N. P. 3 200 Eur kaip skolos grąžinimą už piniginius pervedimus AAB „Kontuur“ sąskaitai papildyti. Atsakovas atkartoja savo ankstesnius argumentus, kad ieškovė eilinį kartą klaidina teismą, nurodo melagingus teiginius, nes „pačios ieškovės pateiktame pakvitavime yra aiškiniai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pakvitavime nurodytą 3200 Eur sumą ieškovė sumokėjo atsakovui už jo įsipareigojimą laiku įvykdyti 2021 m. kovo 17 d. sandorį, o ne skolos grąžinimą 2019-02-12 d. paskolos sutarties su Rusijos firma Ltd „Kontuur“ pagrindu“. Kadangi neįmanoma suprasti atsakovo argumentų esmės, ieškovė pažymi, kad šis atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes kreditinis reikalavimas neegzistuoja, jis yra įvykdytas. Aplinkybę, kad kreditas grąžintas už tas pačias prievoles, patvirtina ir sutampanti piniginių lėšų suma, ir pakvitavimą pasirašiusios tapačios šalys. Be to, svarbu įvertinti, kad šie lėšų grąžinimai vyko tarp sutuoktinių ir jų valdomų įmonių.

81. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės balanso nurodo, kad su atsakovo nurodoma santuokoje įgyto turto apimtimi ir turto padalijimo būdu visiškai nesutinka, nes jis yra nesąžiningas, neproporcingas ir neatitinka įstatymų nuostatų ir šalių lygiateisiškumo principo. Atsakovas visą turtą, įgytą santuokos metu, siekia arba pripažinti jo asmenine nuosavybe, arba padalyti tokiu būdu, jog jam būtų priteisiamas iš esmės visas turtas ir dar piniginė kompensacija iš ieškovės. Tokie atsakovo reikalavimai prieštarauja CK normoms ir neatitinka pamatinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovo prašymo esmė tokia, kad jis prašo pakeisti teismo sprendimą tokiu būdu, kad jo naudai būtų priteista visa namų valda, 172 000 Eur vertės (jo nurodoma 142 600 Eur vertė, nes neįtraukia žemės sklypo), įmonė UAB „Sintekas“, 2 500 Eur vertės, automobilis „Mitsubishi Outlander“, 6 260 Eur vertės, įvairiais nepagrįstais pagrindais pinigines kompensacijas, bendros 25 592,90 Eur sumos, t. y. faktiškai turtą, viršijantį 200 708,19 Eur sumą, o ieškovei siūlo priteisti turto už 79 260,30 Eur, iš kurių 58 000 Eur iš tiesų yra asmeninis ieškovės turtas (butas). Taigi, iš atsakovo siūlomos ieškovei priteistinos sumos atėmus šioje byloje nedalytiną ieškovės asmeninį turtą, atsakovas siūlo tokią dalytino turto proporciją – jam priteisti turtą, kurio vertė viršija 200 000 Eur, o ieškovei turto už 21 260,30 Eur.

82. Dėl kompensacijų už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo nurodo, kad atsakovo reikalavimai yra susiję su piniginių lėšų disponavimu santuokos metu. Ieškovės banko sąskaitose santuokos metu buvusios lėšos nebuvo nuslėptos nuo atsakovo, jis žinojo tiek apie jų egzistavimą (kas matyti iš atsakovo reikalavimų), tiek apie jų naudojimą šeimos poreikiams. Pažymi, kad 2018 metais šalys kartu vedė bendrą ūkį, dėl to būtent atsakovui tenka pareiga paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, ko jis nepadarė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip ieškovė paaiškino teismui, iš ieškovės sąskaitoje buvusių lėšų visa šeima vyko atostogauti į (duomenys neskelbtini) Rusijoje, o į Lietuvą parsivežė išgrynintus 4 950 Eur, kuriuos atsakovas užsideklaravo VMI kaip savo dovaną. Nors apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad iš jo banko sąskaitos išrašų matyti, kad šeimos poreikiai buvo tenkinami iš jo banko sąskaitos, tačiau koks konkretus išrašas ir kokios konkrečios finansinės operacijos tą patvirtina, negeba nurodyti, tai patvirtina jo teiginių nepagrįstumą. Analogiškai ta aplinkybė, kad pinigų pervedimai nepasiekė Lietuvos bankuose esančių šeimos sąskaitų, nepatvirtina atsakovo nurodomos aplinkybės, kad grynieji pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, juolab atsakovui pripažinus, kad šeima iš tiesų atostogavo (duomenys neskelbtini).

83. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo prašymas iš ieškovės atsakovo S. K. naudai priteisti 1/2 dalį (nuo tariamai ieškovei išmokėtų ir nuslėptų pinigų vaikams), kas paskutiniuoju patikslintu priešieškiniu sudaro 2 793,71 Eur. 2024-12-16 sprendimu teismas atsisakė tenkinti šį patikslinto priešieškinio reikalavimą, nurodydamas, kad šioje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad šalių turtinė padėtis yra sunki, neleidžianti vykdyti kiekvienai iš šalių vaikų išlaikymo pareigos visa apimtimi, todėl atsakovo prašomos priteisti ieškovės Rusijoje gautinos vaikų išlaikymui skirtos sumos (apie kurių išmokėjimą ieškovei jokių įrodymų byloje nėra), kurias valstybė skiria vaikų poreikiams (o ne šeimos poreikiams, kaip nurodo atsakovas), nepriskirtinos santuokos metu dalytinam turtui, į santuokoje įgyto turto balansą neįtrauktinos ir šalims vienai iš kitos nepriteistinos. Atsakovas nesutikimą su minėtais teismo argumentais motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai aiškino Rusijoje mokamų šeimoms, auginančioms vaikus, lėšų paskirtį, nes jos skiriamos tėvams, o ne vaikui. Ieškovė nesutinka su šiais apelianto argumentais, nes tiek skundo motyvai, tiek atsakovo reikalavimas yra neteisėti ir nepagrįsti. Pažymi, kad ieškovė realiai iš Rusijos Federacijos fondų negavo 453 026 Rusijos rublių (7 345,20 Eur), o priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovas yra pateikęs tik Rusijos interneto svetainės skelbiamą informaciją apie šių išmokų egzistavimą.

84. Dėl kompensacijų už sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto įsigijimui ir įrengimui priteisimo nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimų priteisti jam 11 327,33 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą buto įrengimui. Dėl atsakovo reikalavimų, susijusių su automobiliu „Toyota GT86“ – atsakovas nesutinka su skundžiama teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas jo naudai iš ieškovės priteisti 5 390 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo asmeninių piniginių lėšų, 10 780 Eur sumos, panaudojimą automobilio „Toyota GT86“ įsigijimui. Savo nesutikimą apeliantas grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiomis piniginių lėšų dovanojimo sutartis, nes atsakovo tėvas padovanojo atsakovui asmenines nuosavybės teise grynuosius pinigus, kurių dalį – 10 780 Eur sumą atsakovas panaudojo keleivinio automobilio „Toyota GT86, V“ įsigijimui ir jo remontui. Nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo S. K. argumentai, kad automobilio „Toyota“ įsigijimui ir jo remontui atsakovas panaudojo 10 780 Eur asmenines lėšas, kurios vėlgi buvo tariamai padovanotos jo tėvo. Pažymi, kad automobilis „Toyota“ buvo įgytas už sutuoktinių bendras lėšas, dėl ko atsakovas neturi jokios teisės į tariamų 1/2 dalies asmeninių lėšų kompensaciją (5 390 Eur) pagal CK 3.98 str. nuostatas.

85. Atsakovas nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas atsakovo naudai iš ieškovės priteisti kompensaciją, kuri lygi pusei nustatytos automobilio „Toyota“ vertės sumažėjimo, kas sudaro 1 226,35 Eur. Atsakovas atkartoja savo tapačius argumentus, kurie jau buvo atmesti kaip nepagrįsti, t. y. neva atsakovas 2021-05-24 ieškovei perdavė techniškai tvarkingą automobilį be jokių defektų, o pateiktoje 2022-06-17 autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad automobilis apgadintas ir jo remonto išlaidos sudaro 2 452,69 Eur sumą, kurios pusę ir prašė priteisti apeliantas. Kaip teisingai nustatė teismas, automobilis „Toyota“ yra techniškai tvarkingas, nes tą patvirtina techninis automobilio pažymėjimas. Atsakovas veikdamas nesąžiningai nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2021-09-30 automobilis buvo tvarkingas ir jis tvarkingos būklės buvo perduotas naudotis ieškovei. Kitaip tariant, atsakovas teismo išvadą, kad automobilis šiuo metu yra techniškai tvarkingas, aiškina neteisingai, t. y. taip, lyg teismas sprendime pripažino, kad automobilio perdavimo metu ieškovei jis buvo techniškai tvarkingas. Tačiau sprendime tokių išvadų nėra. Priešingai, atsakovas ieškovei naudotis perdavė techniškai netvarkingą automobilį, o ieškovė naudodamasi automobiliu jį remontavo iš asmeninių lėšų (nes santuoka jau buvo faktiškai iširusi). Primintina ir tai, kad pats atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teigė, kad automobilis „Toyota“ yra techniškai netvarkingas, kas buvo vienas iš argumentų dėl tariamos ieškovės vaikų nepriežiūros šia transporto priemone vežiojant vaikus. Šio savo nenuoseklumo atsakovas ne tik nepašalino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė ir šiuo skundu. Akivaizdu, kad atsakovas manipuliuoja technine automobilio būkle taip, kaip jam patogiau. Nurodo, kad atmestini ir apelianto reikalavimai dėl kompensacijų įskaitymo, nes atsiliepime į apeliacinį skundą jau pasisakyta dėl apeliaciniame skunde išdėstytų atsakovo reikalavimų nepagrįstumo bei jų neteisėtumo.

86. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti atsakovui V. K. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

87. Dėl sūnui (apeliantui) dovanotų lėšų nurodo, kad būdamas darbingo amžiaus dirbo aviacijos srityje, nuo 2005-05-01 gauna neįgalumo pensiją, o gautų pajamų pakako keturių asmenų šeimai išlaikyti, nuo 2005 metų išlaiko pats save. Pažymi, kad pajamos 2015 metais sudarė beveik 500 Eur per mėnesį, kai minimalioji mėnesinė alga buvo 300 Eur per mėnesį. Pažymi, kad yra taupus, neturi didelių poreikių, galėjo ir gali turėti santaupų. Pažymi, kad retkarčiais skolindavosi nedideles sumas, kurias grąžindavo per 30 kalendorinių dienų, nereikiant mokėti procentų. Sutuoktinei išvykus į Didžiają Britaniją vienas mokėdavo kreditinius įsipareigojimus, vėliau imti kreditus poreikio nebuvo. Pažymi, kad ieškovė ir apeliantas gyveno atsakovo bute ir jokių mokesčių nemokėjo, pats atsakovas mokėjo mokesčius ir kartais nupirkdavo maisto, ieškovė mokėsi, nedirbo, o jei dirbo, tai tik epizodiškai, sūnus gaudavo apie 600 Eur pajamas per mėnesį. Pažymi, kad teismas netinkamai nustatė senatvės pensijos gavimo momentą, sprendimą priėmė remdamasis ieškovės pozicija, todėl sutinka su apeliacinio skundo dalimi dėl atsakovo finansinės padėties ir gaunamų pajamų įvertinimo.

88. Dėl automobilio „Mitsubishi Outlander“ įsigijimo nurodo, kad, gavęs kompensaciją, atsakovas pradėjo ieškoti automobilio. Automobilį rado, pasitarė su sūnumi (apeliantu), jį ir jo sutuoktinę (ieškovę) įgaliojo atstovauti atsakovui V. K. sudarant sandorį dėl automobilio „Mitsubishi Outlander“ pirkimo. Nurodo, kad grynieji pinigai buvo paduoti sūnui, juos jis tą pačią dieną įnešė į savo sąskaitą, kad sumokėtų pardavėjui už automobilį, kadangi, atsakovo vertinimu, vežtis grynaisiais tokią didžiulę sumą yra neprotinga. Nurodo, kad 2017-10-26 sūnus su ieškove paliko atsakovui vaikus, o patys su atsakovo įgaliojimu išvažiavo atlikti įgaliojime nurodytų veiksmų. Nurodo, kad automobilio pirkimui buvo sutaupęs 10 100 Eur, nes buvo taupus, neturėjo didelių išlaidų, o pablogėjus sveikatai, automobilį padovanojo sūnui. Pažymi, kad kol ieškovė dirbo, ji nesipylė degalų, o jai pradėjus dirbti atsakovas leido ieškovei naudotis savo automobiliu ir gavo iš karto 4 baudas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

89. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

90. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

91. Nagrinėjamu atveju ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė nutraukti santuoką dėl apelianto kaltės, tai yra dėl vartojamo psichologinio smurto, žiauraus elgesio su ieškove, sutuoktinio pareigų nevykdymo, konfliktiško charakterio. Apeliantas patikslintu priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, tai yra dėl ieškovės neištikimybės ir besaikio alkoholio vartojimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nusprendė daliniu sprendimu santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad konfliktų šeimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek ir apeliantas nesugebėjo surasti sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos išsprendimo būdo, jie netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas, nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, vienas prieš kitą vartojo psichologinį smurtą.

92. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės neatsižvelgė į tai, kad ieškovė buvo jam neištikima nuo 2020 metų pradžios, kadangi bendravo su vyru D. J., o ir be to, nuo 2017 metų ieškovė nesaikingai vartojo alkoholį, neprižiūrėjo vaikų, dėl ko kildavo sutuoktinių ginčų. Nurodo, kad pats D. J. patvirtino, jog jis yra pora su ieškove nuo 2020 metų pradžios, o ir be to, ieškovė pirkdavo prekes Vilniaus prekybos centruose netoli D. J. gyvenamosios vietos, pildavo kuro, kas, apelianto vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė gyveno pas D. J., buvo neištikima. Pažymi, kad nesutinka su ieškovės pozicija ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas buvo nelojalus, kadangi jis remdavo šeimą ir finansiškai ir tinkamai vykdė sutuoktinio pareigas.

93. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

94. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

95. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Pažymėtina, kad tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, jog vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

96. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė neteikė apeliacinio skundo ir neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ji nevengė vartoti alkoholio, tačiau, ieškovės teigimu, ji nevartojo alkoholio nesaikingai, prašydavo apelianto jo kartais nupirkti kartu su maisto produktais, taigi apeliantas neįrodė, jog ieškovė alkoholį vartojo, kaip apeliantas teigia, be saiko. Vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių susirašinėjimo medžiagą, tai yra ieškovės žinutes, apelianto apeliacinio skundo argumentus, negalima daryti išvados, jog santuokos iširimą lėmė, kaip apeliantas nurodo, ieškovės besaikis alkoholio vartojimas ir tai buvo esminė santuokos nutrūkimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 94 punkte, vertinant šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, nuotraukas, kuriais grindžiamas ieškovės galimas piktnaudžiavimo alkoholiu faktas, matyti, jog apeliantas, kaip sutuoktinis, iš esmės neatliko jokių veiksmų, siekdamas išspręsti šeimoje kilusias problemas dėl galimo ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, jei toks sutuoktinės elgesys apelianto netenkino. Priešingai, apeliantas neneigia, kad pirkdavo alkoholio ieškovei, jo teigimu, vengdamas konfliktų, o ir kaip matyti pagal byloje pateiktą susirašinėjimo medžiagą, nuo 2018 metų, kas leidžia daryti išvadą, jog ir apeliantas, kaip sutuoktinis, ilgą laiko tarpą, tai yra ne vienerius metus, ne tik toleravo, bet ir nuolatos pirkdamas alkoholį skatino ir prisidėjo prie tokio sutuoktinės elgesio, galimos priklausomybės formavimosi, jam toks sutuoktinės elgesys ir suvartojamas alkoholio kiekis ilgą laiko tarpą buvo priimtinas ir toleruotinas, toks santuokinis gyvenimas apeliantui buvo normalus ne vienerius metus, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovės alkoholio vartojimo faktas nebuvo esminė ir lemiama santuokos iširimo priežastis.

97. Apeliantas taip pat nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji santuokos metu buvo neištikima ir bendravo su D. J. nuo 2020 metų pradžios, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį, siekė įrodyti, kad jos santuokiniai ryšiai su apeliantu faktiškai nutrūko 2020 m. lapkričio 10 d., kada ji pradėjo gyventi skyriumi. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat įrodinėja, kad santuoka faktiškai nutrūko 2020 m. rugpjūčio 1 d. Šie šalių nurodyti laiko momentai yra reikšmingi, siekiant nustatyti, kada, apelianto teigimu, ieškovė buvo neištikima ir ar ji buvo neištikima iki faktinio santuokos iširimo momento. Remiantis apelianto cituojama Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuria buvo išnagrinėtas L. K., M. K., S. K. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad byloje kaip liudytojas buvo apklaustas D. J., kuris nurodė, kad paskutinį kartą ieškovę matė 2024 m. sausio 19 d., ir nurodė, kad jie (D. J. ir ieškovė) yra pora trejus metus. Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir nesant kitų įrodymų (CPK 185 straipsnis), galima daryti išvadą, kad D. J. ir ieškovė santykius palaikė ne anksčiau kaip nuo 2021 m. sausio 19 d., tai yra faktiškai nutrūkus šalių santuokai, atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek į apelianto įrodinėjamą faktinį santuokos nutrūkimo momentą. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė atsikaitydavo parduotuvėse, kurios yra netoli D. J. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), taip pat pylė daug kuro ir 2020 metais, tačiau šis argumentas vertintinas kritiškai ir laikytinas nepagrindžiančiu neištikimybės fakto. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pateiktoje lentelėje nurodyti atsiskaitymai degalinėse ne tik (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau ir (duomenys neskelbtini), nurodyti atsiskaitymai „Maximos“ parduotuvėje, „Eurovaistinėje“. Įvertinus šiuos duomenis, teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovė pildavosi kuro įvairiuose miestuose, apsipirko tinklinėse parduotuvėse, vaistinėse, neleidžia daryti išvados, jog ji tuo metu buvo neištikima apeliantui, o ir kita vertus, vien atsiskaitymai degalinėse, parduotuvėse įvairiuose miestuose, teismo vertinimu, nelaikytini pakankamu įrodymu, įrodančiu, jog ieškovė santuokos metu iki faktinio jos iširimo buvo apeliantui neištikima ir dėl to yra kalta dėl santuokos iširimo (CPK 185 straipsnis).

98. Apeliantas teigia, kad jis, kaip sutuoktinis, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tinkamai vykdė sutuoktinio pareigas ir, nesant byloje jokių duomenų apie apelianto kaltus veiksmus dėl santuokos iširimo, teismas be jokio teisinio pagrindu santuoką nutraukė ir dėl atsakovo kaltės, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Pirmiausia pažymėtina, kad apelianto argumentai dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, tai yra besaikio alkoholio vartojimo ir neištikimybės, yra neįrodyti. Antra, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tai, jog abi šalys kaltina viena kitą dėl santuokos nutraukimo, tai, jog ieškovė santuokos metu taip pat patyrė neigiamų išgyvenimų, lankėsi pas psichologinės sveikatos specialistus dėl santykių šeimoje, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nesiėmė tinkamų priemonių išsaugoti santuoką, nepaisė vienas kito interesų, nebuvo tolerantiški vienas kitam, o jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios, priešingai, nei teigia apeliantas, padarytos tinkamai vadovaujantis įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis. Aptartos faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai nustačius, kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis nėra aktualus.

Dėl santuokos iširimo momento

99. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikusi ieškinį (patikslintą) įrodinėjo, kad skyriumi pradėjo gyventi 2020 m. lapkričio mėnesį, kadangi tik 2020 metų rugsėjo mėnesį baigėsi buto nuomos sutartis, dėl to ieškovė nuo šio mėnesio palaipsniui tvarkėsi butą, pirko baldus, siekdama butą pritaikyti savo bei dviejų vaikų gyvenimui, kas užtruko kelis mėnesius. Galutinai įsikraustė į butą tik lapkričio mėnesio viduryje. Atsakovas priešieškiniu (patikslintu) įrodinėjo, kad faktiškai šalių santykiai nutrūko 2020 m. rugpjūčio 1 d., kadangi nuo minėto momento šalys nebeveda bendro ūkio ir pradėjo kiekvienas atskirai mokėti buto ir namo mokesčius.

100. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo (apelianto) pozicija dėl faktinio santuokos iširimo momento buvo nenuosekli, tai yra 2021 m. priešieškiniu atsakovas prašė teismo nustatyti, kad santuoka nutrūko nuo 2020 m. balandžio 24 d., vėliau 2021 m. gruodžio 15 d. priešieškinyje nurodė, kad ieškovė galbūt jam jau nuo 2020 m. balandžio mėnesio buvo neištikima ir 2020 m. balandžio 24 d. laikytina data, kada nutrūko šalių santuokiniai ryšiai. Vėliau 2022 m. birželio 20 d. priešieškiniu prašė nustatyti, kad santuoka faktiškai iširo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Teismas ištyręs šalių paaiškinimus dėl santuokos iširimo momento nustatė, kad pats atsakovas 2021 m. gruodžio 15 d. priešieškinyje nurodė, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. išvyko atostogų viena, o sugrįžusi pasakė, kad nusprendė išsikraustyti, tačiau atsakovas prašė neskubėti. Teismas atsižvelgęs į tai, jog, ieškovės teigimu, santuoka faktiškai iširo 2020 m. lapkričio 10 d., atsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus, jų laikotarpį, nuomos sutarties nutraukimo terminą (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, jog šalių bendras gyvenimas nutrūko nuo 2020 m. lapkričio 10 d., todėl yra pagrindas nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. lapkričio 10 d., kai šalys pradėjo gyventi skyriumi. Su šiomis pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo išvadomis sutiktina.

101. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien, pavyzdžiui, sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

102. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo siekiant nustatyti momentą, nuo kada kilo padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atmestinas apelianto argumentas, jog santuoka faktiškai iširo 2020 metų pradžioje dėl ieškovės neištikimybės, ši aplinkybė yra neįrodyta (nutarties 91–98 punktai). Antra, apelianto teigimu, ieškovės apsisprendimą nutraukti santuoką patvirtina tai, jog ieškovė šalių gyvenamąją vietą deklaravo Rusijos Federacijoje jau 2020 m. vasario 11 d., ketindama ten išvykti, tačiau ši aplinkybė, nesant kitų įrodymų, nepagrindžia, jog vaikų gyvenamosios vietos deklaravimas Rusijos Federacijoje yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės apsisprendimu nutraukti santuoką (CPK 185 straipsnis). Priešingai, paties apelianto teigimu, santuoka nutrūko 2020 m. rugpjūčio mėnesį, ieškovės teigimu, ji į butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, įsikraustė 2020 m. lapkritį, kada ji ir atskleidė ieškovui savo apsisprendimą dėl santuokos nutraukimo, todėl vien ta aplinkybė, kad šalių vaikų deklaruota vieta santuokos laikotarpiu pasikeitė daugiau kaip pusę metų iki abiejų šalių įrodinėjamo faktinio santuokos iširimo momento, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina, kad šis momentas yra sietinas su faktiniu santuokos iširimo momentu.

103. Atmestinas apelianto argumentas, jog ieškovės apsisprendimą nutraukti santuoką 2020 m. rugpjūčio mėnesį patvirtina ir tai, jog ji kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė atstovavimo sutartį. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate J. L. dėl santuokos nutraukimo, tačiau ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė daugiau kaip po 7 mėnesių, tai yra 2021 m. kovo 19 d., sudarė atstovavimo sutartį su advokate D. I. V., ieškinys Kauno apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo ieškovės iniciatyva, jai atstovaujant advokatei D. I. V., buvo pateiktas 2021 m. kovo 23 d., kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė sudarydama 2020 m. rugpjūčio 31 d. atstovavimo sutartį nebuvo įsitikinusi ir (ar) apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo, o ir nesant jokių kitų įrodymų (CPK 185 straipsnis) nėra pagrindo daryti ir išvados, jog atstovavimo sutarties sudarymas su advokatu lemia tai, kad santuoka faktiškai nutrūko. Šiuo aspektu sutiktina su ieškove, kad teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, kad šalių santuokos iširimo momentas laikytinas tuo momentu, kai vienas iš sutuoktinių kreipiasi į advokatus teisinės pagalbos, kadangi tai neturi tiesioginio ryšio nei su sutuoktinių gyvenimu skyriumi, nei bendro ūkio nutrūkimu.

104. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė pateikusi ieškinį Rusijos Federacijos teismui nurodė, kad santuoka iširo ir šalys sutuoktinio gyvenimo negyvena nuo 2020 m. birželio mėn., tačiau pažymėtina, kad minėtame ieškinyje nurodyta, kad šalys bendrą ūkį nustojo vesti tik pablogėjus šalių santykiams ir esant jų nesutarimų, tai yra nuo 2020 metų vidurio. Kita vertus, nors apeliantas teigia, kad jis su ieškove pradėjo mokėti mokesčius atskirai nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, kas patvirtina jų santykių iširimą ir šalių apsisprendimą nurodytu momentu, tačiau, ištyrus byloje pateiktus šalių procesinius dokumentus, nustatyta, kad pats apeliantas aiškiai 2021 m. lapkričio 15 d. pateiktame priešieškinyje nurodė, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d.–2020 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu atostogavo ir grįžusi, pažymėtina – namo, buvo nuliūdusi, pranešė apeliantui, jog nusprendė išsikraustyti į kitą butą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas priešieškinyje taip pat nurodė, kad prašė ieškovės neskubėti, skirti pereinamąjį laikotarpį, tačiau ieškovė vėliau susirinko visus daiktus, drabužius ir paliko namus, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog šalių santuoka ir bendras ūkis anksčiau nei 2020 m. lapkričio mėnesį nebuvo nutrūkęs. Priešingai, paties apelianto paaiškinimai, nurodyti priešieškinyje, leidžia daryti išvadą, jog apeliantui ieškovės apsisprendimas išsikraustyti, tai yra faktiškai nutraukti santuoką, buvo netikėtas, apeliantas prašė neskubėti, skirti pereinamąjį laikotarpį, nurodė, kad ieškovė nusprendė už visą šeimą, kas iš esmės paneigia paties apelianto poziciją, jog šalys 2020 m. rugpjūtį susitardamos mokėti mokesčius atskirai faktiškai nutraukė sudarytą santuoką. Apelianto teiginys, jog „ieškovė nusprendė už visą šeimą“, leidžia vertinant abiejų šalių argumentus daryti labiau tikėtiną išvadą, jog iki minėto momento tarp šalių nebuvo ir susitarimo dėl santuokos nutraukimo ir (ar) kad santykiai buvo nutrūkę. Tai, jog, apelianto paaiškinimais, ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai savo apsisprendimą nutraukti santuoką iš esmės atskleidė tik 2020 m. lapkričio mėnesį po kelionės, leidžia daryti išvadą, jog šalių santuoka anksčiau nei minėtu laikotarpiu faktiškai nebuvo nutrūkusi.

105. Įvertinus minėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo išvadomis, jog apelianto pozicija dėl faktinio santuokos iširimo momento yra prieštaringa. Pažymėtina, jog apelianto argumentai apeliaciniame skunde yra grindžiami tik pavienėmis ir tarpusavyje nesusijusiomis faktinėmis aplinkybėmis, vienpusiška aplinkybių interpretacija, be kita ko, ignoruojant ir paties apelianto poziciją, kuri jau buvo nurodyta priešieškinyje, kas patvirtina apelianto pozicijos nekonkretumą ir nenuoseklumą. Įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino abiejų sutuoktinių pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir šiuo atveju, atsižvelgdamas tiek į ieškovės, tiek į apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus, pagrįstai nusprendė, jog šalių santuoka faktiškai iširo apie 2020 m. lapkričio 10 d., kai ieškovė grįžusi namo po kelionės aiškiai išreiškė valią nutraukti šalių sudarytą santuoką. Ištyręs byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų visumą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširo anksčiau, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe

106. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nepagrįstai nukrypo nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių turto prezumpcijos. Teigia, kad ieškovė, įsigydama šį turtą, aiškiai išreiškė valią turtą įsigyti ne asmeninėn, o bendrojon jungtinėn nuosavybėn, nurodo, kad nors ieškovės motina ieškovei pervedė lėšas, tačiau byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog pervestos lėšos ieškovei buvo dovanotos asmeniškai. Pažymi, kad, darant minėto buto remontą, sutuoktiniai gyveno pas apelianto tėvą ir ieškovė naudojo gautus pinigus. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovės motinos jai pervestos lėšos buvo dovanotos, ir teigia, kad šiuo atveju nebuvo priežasčių nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos. Pažymi, kad apeliantas taip pat investavo asmenines lėšas, atlikdamas remontą, minėtame bute.

107. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad santuokos metu 2009 m. spalio 11 d. ieškovės motina T. K. P. ieškovei pervedė 24 000 Eur sumą į jos asmeninę banko sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „Privatus pervedimas“. Po šių gautų lėšų (2009 m. spalio 11 d.) 2009 m. lapkričio 30 d. sutartimi P. G. pardavė, o ieškovė nupirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu butą (duomenys neskelbtini). Ištyrus notariškai patvirtintos sutarties turinį ir sąlygas nustatyta, kad ieškovė pirko butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu (sutarties 1 punktas). Už perkamą butą ieškovė sumokėjo 22 654,66 Eur (80 000 Lt) (sutarties 2 punktas). Sutartyje taip pat nurodoma, kad sutarties turinys ieškovei buvo išverstas į rusų kalbą žodžiu.

108. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nusprendė, kad ieškovės motinos jai pervestos lėšos buvo dovanotos, ieškovė sudarydama sandorį buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gerai nesuprato lietuvių kabos, neturėjo teisinio išsilavinimo, gyvenimiškos patirties, dėl ko ji negalėjo suprasti ir įvertinti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto teisinio režimo prasmės. Nustatė, kad šiuo atveju ieškovė už butą sumokėjo asmeninėmis lėšomis, atsakovas ieškovės perkamą butą vadino „jos butu“, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė turėjo valią šį būstą įsigyti asmeninėn nuosavybėn iš jai padovanotų lėšų.

109. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, pirmiausia pažymi, kad šiuo atveju piniginių lėšų dovanojimo sutartis tarp ieškovės ir jos motinos nebuvo sudaryta, tokių įrodymų, sutinkant su apeliantu, byloje nėra pateikta, tačiau pinginių lėšų dovanojimo faktą pagrindžia tai, kad, bylos duomenimis, ieškovės motina niekada nuo 2009 m. spalio 11 d. iki šiol nereiškė pretenzijų dėl pervestų piniginių lėšų grąžinimo, ieškovė taip pat nurodo, kad lėšų pervedimo metu ieškovės motina gyveno Rusijos Federacijoje, dėl ko ji nesudarė rašytinės dovanojimo sutarties, o ir be to, negalima neatsižvelgti ir neįvertinti to, jog ieškovei buvo pervesta itin didelė suma (24 000 Eur), kurios, teismo vertinimu, negalima laikyti tokia suma, kuri yra skirta įprastiems buitiniams ir kasdieniams poreikiams patenkinti, todėl darytina išvada, kad tos lėšos (24 000 Eur), kurios buvo pervestos ieškovės motinos (2009 m. spalio 11 d.), buvo dovana, nesant jokių kitų įrodymų, jog šios lėšos buvo įgytos kitais pagrindais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės motina atlikdama pavedimą nurodė, jog tai yra „privatus pavedimas“, byloje nėra jokių duomenų, jog šiuo atveju lėšos buvo pervestos (dovanotos) ne asmeniškai ieškovei – dukrai, o abiem sutuoktiniams, o ir be to, kaip minėta, negalima neatsižvelgti į tai, kad ieškovei buvo pervesta didelė suma, kurios, teismo vertinimu, negalima laikyti tokia suma, kuri yra skirta įprastiems buitiniams ir kasdieniams poreikiams patenkinti ar buvo pervesta kaip lėšos kitais pagrindais, todėl darytina išvada, kad tos lėšos, kurios buvo pervestos ieškovės motinos (2009 m. spalio 11 d.), buvo asmeninės ieškovės lėšos, kurios jai buvo padovanotos jos motinos.

110. Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog, sudarant minėto buvo pirkimo sandorį, ieškovė butą įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės, svarbūs keli kriterijai: turto įsigijimo laikas, turto įgijimo pagrindas ar turto pobūdis. CK 3.89 straipsnio norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, turi būti vadovaujamasi CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio nuosavybė.

111. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, toks turtas į dalytino turto masę nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Nutraukus santuoką ir tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnis).

112. Nors ieškovė teigia, kad šiuo atveju jos valią įsigyti turtą pagrindžia tas faktas, jog turtas buvo įsigytas iš jos asmeninių lėšų, tačiau įvertinus sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties turinį nustatyta, jog ieškovė išreiškė valią ginčo turtą įsigyti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (pirkimo–pardavimo sutarties 1 punktas). Pažymėtina, jog sandoris yra sudarytas notarine forma, patvirtintas šalių parašais, o šiuo atveju ginčo butas yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors ieškovė ir panaudojo asmenines lėšas buto įsigijimui, tačiau įsigydama šį turtą asmeninę nuosavybę transformavo į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kas patvirtinta notarinėje sutartyje. Pažymėtina, kad nors apeliantas kritikuoja aplinkybę, jog ieškovė turtą įsigijo ne tik iš ieškovės motinos gautų lėšų, kadangi turto įsigijimo metu ji nedirbo ir turimas lėšas naudojo, tačiau šiuo atveju įvertinus faktinių aplinkybių chronologiją, t. y. jog ieškovė 2009 m. spalio 11 d. gavo iš motinos sumą, kuri faktiškai yra identiška sumai, kurią ieškovė panaudojo įsigydama turtą 2009 m. lapkričio 30 d., darytina išvada, kad ieškovė panaudojo tų lėšų dalį, kuri jai buvo padovanota jos motinos T. K. P..

113. Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, šiuo atveju – 100 procentų, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020). Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

114. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtui įsigyti buvo panaudotos išimtinai tik ieškovės asmeninės lėšos, tai yra, 100 procentų, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Aiškindama CPK 376 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Šiuo aspektu pažymėtina, jog sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ginčo turtas buvo išimtinai ir 100 procentų įsigytas tik iš ieškovės asmeninių ir jai dovanotų lėšų, tai, jog sudarydama sandorį, atsižvelgiant į jo sudarymo aplinkybes (kalbos barjerą, jauną amžių, į tai, jog ieškovė iki sandorio sudarymo Lietuvos Respublikoje gyveno itin trumpą laiko tarpą, į tai, jog ieškovei sutarties sąlygos buvo paaiškintos (išverstos į rusų kalbą) tik žodžiu), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šio turto padalijimas lygiomis dalimis nebūtų teisingas, kaip ir nebūtų teisingas kompensacijos už jį priteisimas apeliantui, kuris šiuo atveju prie minėto turto įsigijimo neprisidėjo nei finansiškai, nei dalyvavo sudarant ginčo sandorį (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuria teismas nustatė, kad ginčo turtas po santuokos nutraukimo yra ieškovės asmeninė nuosavybė, paliktina iš esmės nepakeista, atsižvelgiant šios nutarties 113-114 punktuose nurodytus motyvus.

115. Pažymėtina, kad atsižvelgęs į tai, jog santuokos metu nurodytas ginčo turtas buvo remontuojamas abiejų sutuoktinių lėšomis, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, už turto pagerinimą nusprendė priteisti apeliantui 4 165,65 Eur kompensaciją. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina, pažymėtina, kad byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, jog minėtas butas buvo remontuojamas. 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo eksperto S. M. atliktos teismo ekspertizės akte nustatyta, kad 2009 metais bute ūkio būdu atliktų remonto darbų kaina yra 5 313,12 Eur su PVM. Ekspertizės akte yra pateiktos dvi lokalinės sąmatos, pirmoji iš jų yra sudaryta įskaitant darbo užmokestį ir pelną ir sudaro 8 769,78 Eur, antroji – 5 313,12 Eur neįskaitant darbo užmokesčio ir pelno. Pirmosios instancijos teismas atlikęs skaičiavimus pagal bendruosius normatyvus sistemoje „Sistela“ nustatė, kad bendra remonto vertės suma yra 8 331,29 Eur. Nors apeliantas nurodo, kad remonto vertė yra didesnė, kadangi buvo padarytas kapitalinis remontas, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog remontas buvo padarytas seniai, 2009 metais, kai remonto kainos buvo mažesnės nei šiuo metu atsižvelgiant į infliaciją, statybos darbų kainų pokytį rinkoje. Atsižvelgiant į byloje pateiktas nuotraukas, eksperto išvadas, nėra pagrindo spręsti, jog remonto išlaidų suma buvo didesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas (8 331,29 Eur), kuris skundžiamu sprendimu taip pat priteisė 1/2 dalį šios sumos, tai yra 4 165,65 Eur kompensaciją, už ginčo buto pagerinimą apeliantui.

Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio režimo

116. Apeliantas nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi, kuria teismas tenkino ieškovės patikslinto ieškinio 10 punkto reikalavimą pripažinti 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teigia, jog šis turtas buvo įgytas asmeninėn apelianto nuosavybėn, ieškovė tam neprieštaravo, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir be pagrindo į dalytino turto balansą įtraukė šį sklypą (29 400 Eur vertės). Pažymi, kad sutinka su ieškovės argumentais, jog sklypo pirkimo metu ji neturėjo teisės įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje, dėl ko akivaizdu, jog įsigyta nuosavybė buvo apelianto asmeninė. Pažymi, kad turto pirkimo kaina sudarė 121 000 Eur, sutuoktiniams buvo suteiktas 95 000 Eur kreditas, todėl likusi 26 000 Eur suma buvo sumokėta apelianto asmeninėmis lėšomis. Pažymi, kad šis turtas negali būti pripažintas bendra nuosavybe, kadangi ieškovė neturi leidimo įsigyti žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje.

117. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (142 600 Eur vertės); 499/4989 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (29 400 Eur vertės). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso 499/4989 dalys minėto žemės sklypo, su kurio padalijimu apeliantas nesutinka. Pažymėtina, kad visas kitas turtas sklype, tai yra statiniai – 176,29 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, kiemo statiniai, buvo įsigyti ir registruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės sklypą apeliantas įsigijo asmeninės nuosavybės teise, esant ieškovės 2017 m. balandžio 24 d. notarės patvirtintam ieškovės pareiškimui ir 2017 m. balandžio 20 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ sutikimui įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise (2021 m. kovo 22 d. ieškinio priedai).

118. CK 3.90 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog kredito sutartimi 2017 m. balandžio 11 d. akcinė bendrovė „Swedbank“ suteikė 95 000 Eur kreditą abiem sutuoktiniams įsigyti ginčo žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą su priklausiniais ((duomenys neskelbtini)), tai yra kredito sutartis buvo sudaryta būtent dėl ginčo turto įsigijimo ir abu sutuoktiniai tapo atsakingi kredito davėjui už kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymą. Kadangi apeliantas šį sklypą naudojo, tai leidžia daryti išvadą, jog sklypas buvo skirtas ir jo poreikiams tenkinti. Apelianto teigimu, jis sklypo įsigijimui panaudojo ir dalį asmeninių lėšų (26 000 Eur), kadangi namo ir sklypo bendra vertė su priklausiniais buvo 121 000 Eur, tačiau šis argumentas vertintinas kritiškai. Pirma, įvertinus apelianto atliktus mokėjimo pavedimus (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog apeliantas pervesdamas turto pardavėjai 23 000 Eur mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodė, kad pavedimas yra atliekamas už „(duomenys neskelbtini)“, o byloje yra kilęs ginčas dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Antra, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pervedė minėtą sumą turto pardavėjai šalių santuokos metu, taip pat nesant įrodymų, jog šios konkrečios lėšos buvo asmeninė apelianto nuosavybė, tai yra nepaneigus CK 3.87 straipsnyje nustatytos prezumpcijos, laikytina, kad turtas visa apimtimi buvo įsigytas iš sutuoktinių bendrų, o ne apelianto asmeninių lėšų. Tai leidžia nuspręsti, jog įsigyjant šį turtą apeliantas jokių asmeninių lėšų iš esmės nepanaudojo ir šiam turtui įsigyti buvo panaudotos sutuoktinių bendros lėšos, kurios buvo gautos ir panaudotos kredito, kurio sutartį pasirašė abu sutuoktiniai, pagrindu.

119. Nors apeliantas akcentuoja, jog ieškovė sutiko, jog turtas būtų įsigytas apelianto asmeninėn nuosavybėn, kas, apelianto vertinimu, iš esmės eliminuoja bet kokią galimybę ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau, įvertinus faktines bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju toks situacijos vertinimas ginčo situacijoje neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Visų pirma, šalys neginčija, kad ginčo turto įsigijimo momentu ieškovė, būdama Rusijos Federacijos pilietė, neturėdama nuolatinio gyventojo statuso, negalėjo įsigyti Lietuvos Respublikoje žemės sklypo jokia nuosavybės forma. Šiuo aspektu sutiktina su ieškove, kad, sutuoktiniams siekiant kredito sutarties pagrindu įsigyti žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, nebuvo jokios kitos galimybės, kaip tik ginčo turtą – sklypą pripažinti tik apelianto asmenine nuosavybe, nes ieškovė bet kuriuo atveju šio turto nebūtų galėjusi įgyti, nors kreditas sutuoktiniams buvo suteiktas šiam turtui įsigyti. Antra, negalima neįvertinti aplinkybės, jog abu sutuoktiniai tapo atsakingi kredito davėjai, tai yra atsakingi akcinei bendrovei „Swedbank“ už kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kredito sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad kredituojamas yra ne tik statinių, tačiau ir ginčo sklypo įsigijimas, kas leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju abu sutuoktiniai įsigydami šį turtą turėjo valią jį įsigyti ne apelianto asmeninėn nuosavybėn, tačiau bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir iš bendrai gautų lėšų (nutarties 115 punktas) ir tenkinti abiejų sutuoktinių šeimos interesus.

120. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju bendroji jungtinė nuosavybė taip pat negali būti pripažinta dėl to, jog ieškovė yra išvykusi į Rusijos Federaciją, yra netekusi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia, remiantis byloje pateiktais duomenimis, leidimas gyventi Lietuvoje apeliantei suteiktas iki 2026 m. spalio 15 d (Nr. (duomenys neskelbtini)). Kita vertus, pažymėtina, kad nei ieškovė, nei apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė pripažinti ginčo sklypą ir jame esančius statinius tik apelianto asmenine nuosavybe, priteisiant ieškovei kompensaciją, įvertinęs ginčo turto įsigijimo aplinkybes, taigi šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai dėl galimybės ieškovei įsigyti žemės sklypą Lietuvos Respublikoje neturi reikšmės.

Dėl atsakovo tėvo pinigų dovanojimo atsakovui sutarčių ginčijimo ir jų teisinio vertinimo

121. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino tarp apelianto ir jo tėvo 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. spalio 11 d., 2020 m. gruodžio 15 d. sudarytas pinigų dovanojimo sutartis fiktyviais sandoriais. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo tėvo gerą finansinę padėtį ir galimybę apeliantui dovanoti lėšas. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog atsakovo V. K. sutuoktinė duodavo jam lėšų turto išlaikymui, remontui grynaisiais (apie 500 Eur kas mėnesį, arba apie 5 000–6 000 Eur per metus), siųsdavo mažiausiai 1 000–2 400 Eur per didžiausias metų šventes (4 400 Eur x 10 metų = 44 000 Eur), teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Pažymi, kad atsakovas V. K. yra senyvo amžiaus, kontroliuoja savo biudžetą, neturi ir neturėjo antstolių reikalavimų, pretenzijų iš kredito įstaigų. Teigia, kad kreditus imdavo dėl to, kad nesivežtų pinigų, o nusipirkęs prekes kredito pagrindu, kreditus gražindavo tą pačią dieną. Ieškovė su šiais apelianto argumentais nesutinka, teigia, kad apelianto parengta suvestinė ir skaičiavimai yra pagrįsti tik suinteresuotų bylos baigtimi asmenų paaiškinimais apie gautas pajamas, mano, kad teismas turėjo vadovautis oficialiais įrodymais, teigia, kad bylos nagrinėjimo metu atsirasdavo vis naujų dovanojimo sutarčių, o pirminiame priešieškinyje net nebuvo pusės jų, kas, ieškovės vertinimu, įrodo jų fiktyvumą. Pažymi, kad atsakovo tėvo turtinė padėtis nebuvo gera, jis nuolat imdavo greituosius kreditus, mokėjo palūkanas, o atsakovo V. K. sutuoktinė patvirtino, jog mokėjo už jį skolas.

122. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto ir atsakovo V. K. (apelianto tėvo) sudarytų dovanojimo sutarčių teisėtumo, nustatė, kad apeliantas ir jo tėvas sudarė 11 dovanojimo sutarčių, pagal kurias apelianto tėvas, padovanojo apeliantui dideles pinigų sumas: 2011 m. gruodžio 20 d. padovanota 2 809,31 Eur (9700 Lt); 2012 m. gruodžio 22 d. padovanota 2 852,75 Eur (9 850 Lt); 2012 m. gruodžio 22 d. padovanota 2 852,75 Eur (9850 Lt); 2013 m. gruodžio 22 d. padovanota 9 850 Eur ; 2014 m. gruodžio 25 d. padovanota 2 852,75 Eur (9 850 Lt); 2015 m. gruodžio 28 d. padovanota 2 400 Eur ; 2016 m. gruodžio 29 d. padovanota 2400 Eur ; 2018 m. gruodžio 27 d. padovanota 4 950 Eur ; 2019 m. liepos 11 d. padovanota 3 630 Eur ; 2019 m. spalio 11 d. padovanota 2 200 Eur; 2020 m. gruodžio 15 d. padovanota 5 820 Eur. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis 2018 m. gruodžio 27 d. (4 950 Eur), 2019 m. liepos 11 d. (3 630 Eur), 2019 m. spalio 11 d. (2 200 Eur), 2020 m. gruodžio 15 d. 5 820 Eur dovanojimo sutartis, kaip apsimestinius sandorius, kadangi jos fiktyvios, parengtos atgaline data, teigia, kad apeliantas su savo tėvu, kurio finansinė padėtis yra sunki ir kuris neturėjo santaupų, ėmė greituosius kreditus, negalėjo atlikti šių sandorių.

123. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai įvertino V. K. turtinę padėtį, tačiau, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo atliktus skaičiavimus, su apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia atmestini tie apelianto argumentai, kuriais apeliantas apeliaciniame skunde atlikdamas savo tėvo pajamų / išlaidų korekciją įtraukia lėšas, kurias jis gavo grynaisiais pinigais. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apelianto argumentai, jog jo tėvas nuolat gaudavo grynųjų pinigų nuo 2005 metų iš savo sutuoktinės (po 500 Eur kas mėnesį), yra grindžiami atsakovo V. K. ir jo sutuoktinės paaiškinimais, kurie yra ne tik nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, tačiau ir prieštaringi ir nenuoseklūs, – apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. K. žmona niekada nežinojo, kiek gauna pajamų jos vyras, kadangi gyveno Jungtinėje Karalystėje skyrium, vedė ūkį atskirai, kas leistų manyti, jog jo sutuoktinė nežinojo, kokia yra tiksli V. K. turtinė padėtis, kita vertus, sutuoktinė atsiliepime, kurį apeliantas pateikė su apeliaciniu skundu (civilinėje byloje Nr. e2-382-959/2025), nurodo, kad V. K. turėjo problemų dėl alkoholio, nešdavo šeimai priklausantį turtą į lombardą, išpardavė šeimos daiktus, buvo įsiskolinęs, kas, priešingai, nei nurodo apeliantas, leidžia manyti, jog sutuoktinei V. K. turtinė padėtis buvo puikiai suprantama. Minėtame atsiliepime V. K. sutuoktinė taip pat nurodo, kad grįždama tik du kartus per metus į Lietuvos Respubliką V. K. duodavo po 500–1000 svarų ir per didžiąsias metų šventes duodavo po 500–800 svarų, kas taip pat paneigia apelianto poziciją apie kas mėnesį nuolat po 500 Eur gautas periodiškai lėšas grynaisiais pinigais. Minėto atsiliepimo argumentai apie lėšų perdavimą ne dažniau kaip du kartus per metus ir per šventes leidžia daryti išvadą, jog argumentai dėl galbūt nuo 2005 iki 2019 metų perduotų 44 000 Eur grynaisiais pinigais yra prieštaringi, nenuoseklūs, taip pat nepagrįsti jokia rašytine bylos medžiaga. Nutariama, kad aplinkybė dėl 44 000 Eur perdavimo grynaisiais pinigais laikytina neįrodyta ir nepagrindžiančia geresnės apelianto turtinės padėties, nei šiuo atveju daliniu sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas, kuris pagrįstai vertindamas apelianto tėvo turtinę padėtį šių lėšų neįtraukė, atlikdamas atsakovo V. K. kredito ir debeto vertinimą (CPK 185 straipsnis).

124. Antra, atmestini apelianto argumentai, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino V. K. turtinę padėtį atsižvelgiant į sudarytų kredito sutarčių aplinkybes, į V. K. asmenį, gebantį valdyti savo finansinį biudžetą. Vertinant atsakovo V. K. turtinę padėtį pirmiausia pažymėtina, kad apelianto sesuo ir motina yra raštu patvirtinusios, jog atsakovas V. K. gyvena iš pensijos ir niekada neturėjo „atliekamų“ pinigų, kuriuos galėtų dovanoti sūnui. Sutuoktinė N. K. atsiliepime, kurį apeliantas pateikė su apeliaciniu skundu (civilinėje byloje Nr. e2-382-959/2025), taip pat nurodė, kad atsakovas V. K. nešdavo šeimos daiktus į lombardą, išpardavė šeimos daiktus, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo įsiskolinęs. Antra, byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas V. K. dažnai sudarinėdavo greitųjų kreditų sutartis. Nors apeliantas teigia, kad V. K. grąžindavo kreditus nedelsiant, tai yra ir tą pačią dieną (keturis kartus), o juos imdavo, nes jam taip buvo patogiau įsigyti daiktus, tačiau šis argumentas yra selektyvus, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas V. K. iš viso nuo 2012 iki 2020 metų sudarė 53 greitųjų kreditų sutartis, kartais ir kelis kartus per mėnesį. Be to, apeliantas nurodo, kad per visą laiko tarpą jis sumokėjo 3 130,83 Eur palūkanų, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo V. K. finansinė padėtis nebuvo gera ir jam reikėjo ir greitųjų kreditų suteikiamų lėšų įvairiems daiktams įsigyti, kas atsižvelgiant tiek į atsakovo V. K. artimųjų raštiškus paaiškinimus, tiek į byloje nustatytas aplinkybes, leidžia daryti išvadą, kad apeliano tėvo turtinė padėtis nebuvo gera ir jis santaupų neturėjo.

125. Trečia, atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, jog atsakovas V. K. turėjo santaupų grynaisiais pinigais (nutarties 120 punktas), pirmosios instancijos pagrįstai atsakovo V. K. turtinę padėtį vertino atsižvelgdamas, be kita ko, ir į jo banko sąskaitos išrašus, debeto ir kredito apyvartą, išsamiai įvertino atsakovo V. K. sudarytas greitųjų kreditų sutartis, artimų giminaičių raštiškus paaiškinimus, kurie yra pateikti, įvertinus šių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) tai sudarė pagrindą išvadai, jog atsakovas V. K. neturėjo lėšų dovanoti pinigus apeliantui, be kita ko, ir įnašui dėl automobilio, kadangi pats naudojosi greitųjų kreditų paslaugomis, mokėjo palūkanas, jam trūko lėšų kasdieniams poreikiams patenkinti, o ir be to, tiek apelianto sesuo, tiek mama raštu patvirtino, jog jo turtinė padėtis buvo prasta ir jis santaupų neturėjo, išparduodavo šeimos turtą, nešdavo jį į lombardą. Esant šioms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog minėti sandoriai faktiškai negalėjo būti įvykdyti, nes atsakovas V. K. neturėjo lėšų, kurias jis sudarytomis sutartimis (nutarties 119 punktas) dovanojo ir kurių jis negalėjo perduoti, dėl ko pirmosios instancijos teismas minėtas dovanojimo sutartis pripažino apsimestinėmis, kadangi jokios lėšos apeliantui negalėjo būti perduotos (CK 1.87 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl transporto priemonių „Mitsubishi Outlander“ ir „Toyota GT86“

126. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti apelianto ir jo tėvo V. K. 2018 m. liepos 31 d. sudarytą automobilio dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir pripažinti negaliojančia 2017 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl šalies (pirkėjo V. K.), pakeičiant statytinę sandorio šalį tikrąja, tai yra nustatant, kad automobilio pirkėjas yra apeliantas, ir jam perkeliant pirkėjo teises bei pareigas, yra nepagrįstas, kadangi šio automobilio savininkas ir valdytojas iki jo dovanojimo buvo atsakovas V. K.. Teigia, kad atsakovui V. K., kaip neįgaliajam, buvo nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir 2017 m. gruodžio 1 d. „Sodra“ jam išmokėjo specialiųjų automobilių arba motorinių vežimų įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų 1 216 Eur kompensaciją. Nurodo, kad, pablogėjus sveikatai, automobiliu leido naudotis ieškovei, o vėliau automobilį padovanojo sūnui, teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė ir apeliantas dalyvavo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, derėjosi su pardavėju dėl automobilio kainos. Pažymi, jog ieškovė buvo padariusi su juo kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pripažino, kad automobilio savininkas yra V. K.. Ieškovė nesutikdama su apelianto argumentais nurodo, kad įsigyjant automobilį buvo atsiskaityta už sutuoktinių bendras lėšas. Teigia, kad automobilio įsigijimo dieną apeliantas įnešė grynuosius pinigus ir juos pervedė automobilio pardavėjai. Pažymi, kad apelianto tėvo turtinė padėtis buvo prasta ir jis negalėjo įsigyti 10 100 Eur vertės automobilio, kurio kaina viršijo jo metines pajamas. Pažymi, kad automobilis buvo naudojamas ieškovės ir apelianto šeimos poreikiams tenkinti, jį vairavo ieškovė, vykdavo į darbą, todėl argumentai, jog automobilis buvo skolinamas, yra nepagrįsti.

127. Pirmosios instancijos teismas daliniu sprendimu nustatė, kad atsakovo V. K. paaiškinimai dėl jo prastos sveikatos būklės yra nenuoseklūs, be to, dėl pinigų trūkumo nuolat ima kreditus, pragyvena iš nedidelės pensijos, dėl ko jis neturėjo galimybių įsigyti 10 100 Eur vertės automobilio, kurio kaina viršijo ir jo metines pajamas. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog automobilį faktiškai naudojo ieškovė, o už šį automobilį buvo atsiskaityta ieškovės ir apelianto šeimos lėšomis, dėl ko teismas 2018-07-31 automobilio dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia nuo jo sudarymo momento CK 1.86 straipsnio pagrindu ir pripažino negaliojančia 2017-10-26 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl šalies (pirkėjo) CK 1.87 straipsnio pagrindu ir pakeitė sandorio šalis, tai yra nustatė, kad automobilio pirkėjas yra apeliantas, sumokėjęs už automobilį šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, ir jam perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiktina.

128. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas V. K. 2017 m. spalio 26 d. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu jis įsigijo automobilį „Mitsubishi Outlander“, tačiau tą pačią dieną ne atsakovas V. K., o apeliantas iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 10 100 Eur automobilio pardavėjai A. R.-V. S. nurodydamas paskirtį „Auto pirkimas Mitsubishi Outlander (duomenys neskelbtini) o kitą dieną papildomai nupirko jam žibintus. 2018 m. liepos 31 d. dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas V. K. padovanojo minėtą automobilį apelianto asmeninėn nuosavybėn ir 2018 m. liepos 31 d. valstybės įstaigos „Regitra“ viešame registre įregistravo automobilio perleidimą atsakovui dovanojimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas santuokos metu iš savo banko sąskaitos sumokėjo už perkamą automobilį, byloje kilo ginčas, ar šiuo atveju sudarytas automobilio pirkimo–pardavimo sandoris ir dovanojimo sandoris nėra apsimestiniai ir negaliojantys.

129. Nors apeliantas akcentuoja ta aplinkybę, jog neva atsakovas V. K. galėjo įsigyti šį automobilį atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, tačiau šiuo atveju apeliantas nepateikia jokių objektyvių įrodymų ir argumentų, dėl kokių priežasčių pats automobilio pirkėjas už jį ir negalėjo sumokėti, o tam panaudojo apelianto banko sąskaitoje esančias lėšas, kurias jis tiesiogiai sumokėjo automobilio pardavėjai. Kadangi šiuo atveju apeliantas lėšas panaudojo iš asmeninės banko sąskaitos, apeliantas turi pareigą paneigti aplinkybę, jog šiuo atveju pardavėjai sumokėtos lėšos nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų apeliantas nenurodo, o iš esmės nurodo tik prielaidas apie atsakovo V. K. gerą turtinę padėtį 2017 metais ir jo galimybę įsigyti ginčo automobilį. Kaip minėta (nutarties 118–126 punktai), atsakovo V. K. turtinė padėtis buvo prasta, santaupų jis neturėjo, iki 2017 metų atsakovas jau buvo sudaręs 31 greitojo kredito vartojimo sutartį. Akivaizdu, jog atsakovo V. K. turtinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo prasta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju atsakovas V. K. neturėjo lėšų ginčo automobiliu įsigyti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad už automobilį buvo sumokėta iš apelianto banko sąskaitos, apeliantas nepaneigė aplinkybės, jog 2017-10-26 pavedimu sumokėtos lėšos A. R.-V. S. buvo ne ieškovės ir apelianto šeimos turtas, be kita ko, pažymėtina, jog byloje taip pat visiškai nėra jokių įrodymų, jog atsakovas V. K. šį automobilį eksploatavo.

130. Apeliantas teigia, jog ieškovė atsiliepime į priešieškinį pripažino, jog ginčo automobilis yra atsakovo V. K. turtas, tačiau su šiuo argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti, kadangi ieškovė, pateikusi atsiliepimą tiek į priešieškinį, tiek ir vėliau teikdama atsiliepimus į apelianto patikslintus priešieškinius, nė viename iš jų nepripažino, jog ginčo automobilis buvo atsakovo V. K. nuosavybė, priešingai, ieškovė nurodė, kad šį automobilį naudojo santuokos metu asmeniškai ir nežinojo, jog jis buvo registruotas ne apelianto, o jo tėvo vardu. Įvertinus byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, galima daryti išvadą, jog automobilio „Mitsubishi Outlander“ pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su apsimestine (statytine) šalimi, kadangi už automobilio „Mitsubishi Outlander“ nuosavybės perleidimą buvo atsiskaityta ne atsakovo V. K. asmeniniais pinigais, o ieškovės ir apelianto bendromis santuokinėmis lėšomis. Byloje pateikti įrodymai taip pat leidžia daryti išvadą, jog automobiliu naudojosi būtent ieškovė, kuriai buvo skiriamos administracinės nuobaudos, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog automobilis buvo nupirktas ieškovės ir apelianto šeimos poreikiams tenkinti iš bendrų šeimos lėšų. Šiuo aspektu pritartina ieškovės argumentams, jog vien ta aplinkybė, jog atsakovas V. K. gavo kompensaciją transporto priemonei įsigyti, nepaneigia fakto, kad tikrasis automobilio pirkėjas buvo apeliantas ir už jį buvo sumokėta ieškovės ir apelianto šeimos pinigais, kurie yra bendroji jų jungtinė nuosavybė.

131. Apelianto teigimu, jis panaudojo asmenines lėšas, kurios jam buvo padovanotos jo tėvo, automobiliui „Toyota GT86“ įsigyti, dėl ko jam turi būti priteista kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą. Pirmiausia, 2021 m. kovo 5 d. valstybės įmonės „Regitra“ išduota pažyma patvirtina, kad automobilis „Toyota GT86“ santuokos metu buvo registruotas apelianto vardu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis įsigytas santuokos metu, taigi apeliantas turi įrodyti, jog šiam automobiliui įsigyti buvo panaudotos ne bendros sutuoktinių, o tik jo asmeninės lėšos (CK 3.89 straipsnis). Nors apeliantas teigia, kad šis automobilis buvo įsigytas iš asmeninių lėšų, gautų iš tėvo V. K., tačiau, kaip nustatyta nutarties 121–125 punktuose, atsakovas V. K. neturėjo jokių santaupų, kurias galėtų dovanoti apeliantui (taip pat ir santaupų automobiliui „Mitsubishi Outlander“ įsigyti), kita vertus, apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, jo pirkdamas šią transporto priemonę naudojo asmeninės lėšas, tai yra nepaneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos, taigi šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėta transporto priemonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Dėl kreditinio reikalavimo

132. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas nepagrįstai į dalytino turto balansą įtraukė 188 000 Rusijos rublių kreditinį reikalavimą pagal 2019 m. vasario 12 d. paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“, nes 2021 m. kovo 24 d. pakvitavimu apeliantas patvirtino, kad gavo iš ieškovės 3 200 Eur kaip skolos grąžinimą už piniginius pervedimus AAB „Kontuur“ sąskaitai papildyti atsakovo asmeninėmis lėšomis, 3 048,16 Eur sumos. Teigia, jog ieškovė melagingai nurodė, kad 3 048,16 Eur suma buvo paskolos grąžinimas, kadangi pakvitavime nurodyta, kad 3 200 Eur suma sumokėta už 2021 m. kovo 17 d. sandorį, o grąžinant skolą. Ieškovė nesutikdama su šiais argumentais nurodo, kad pats apeliantas patvirtino, jog gavo 3 200 Eur kaip skolos grąžinimą už piniginius pervedimus AAB „Kontuur“ sąskaitai papildyti.

133. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas prašo ieškovei natūra priteisti ieškovės 2 539,27 Eur (188 000 Rusijos rubliai x 74,0368 kursas sandorio sudarymo dieną (2019 m. vasario 12 d.) kreditinį reikalavimą pagal 2019 m. vasario 12 d. paskolos sutartį su Rusijos įmone Ltd „Kontuur“. Ieškovė nurodo, kad ši prievolė neįtrauktina į balansą, nes yra įvykdyta. Teismas nurodė, kad apelianto pozicija dėl skolos paneigta 2021 m. kovo 24 d. pakvitavimu, kuriuo apeliantas patvirtino, kad gavo iš ieškovės 3 200 Eur kaip skolos grąžinimą už pervedimus AAB „Kontuur“ sąskaitai papildyti.

134. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog 2021 m. kovo 24 d. pakvitavime buvo nurodyta: „Aš, S. K., įsipareigoju pagal 2021 m. kovo 17 d. sandorį (duomenys neskelbtini) išsiųsti laiku. Aš gavau iš P. N. 3 200 Eur, kaip skolos gražinimą už piniginius pavedimus sąskaitos AAB Kontuur papildymui.“ Ši dalis pasirašyta ieškovės ir apelianto. Papildomai pakvitavime pažymėta: „Aš, S. K., gavau iš N. P. 3 200 Eur.“ Ši dalis pasirašyta tik apelianto S. K.. Įvertinus minėtą pakvitavimą nėra pagrindo išvadai, jog 3 200 Eur pinigų suma išmokėta pagal 2021 m. kovo 17 d. sandorį. Iš pateikto pakvitavimo matyti, jog apeliantas įsipareigojo atlikti veiksmus pagal 2021 m. kovo 17 d. sandorį, tai yra „išsiusti laiku“, tačiau šiuo pakvitavimu nebuvo patvirtinta, jog tai yra mokėjimas už 2021 m. kovo 17 d.sandorį. Pažymėtina, jog minėtame pakvitavime nurodoma, kad lėšos perduodamos būtent kaip „skolos gražinimas“, o ne, kaip teigia apeliantas, sandoriui įvykdyti, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, be kita ko, ir į tai, kad pinigų paskolos suteikimas ir grąžinimas vyko tarp sutuoktinių ir jų valdomų įmonių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pateiktą pakvitavimą ir pagrįstai neįtraukė 3 200 Eur sumos į dalytino turto balansą.

Dėl į dalytino turto balansą įtrauktų lėšų

135. Pirmosios instancijos teismas daliniu sprendimu nusprendė padalyti ir sutuoktinių banko sąskaitose faktinio santuokos nutraukimo momentu buvusias lėšas. Teismas nustatė, kad apeliantas vykdė individualią veiklą, jo veikla buvo pelninga, o faktinio santuokos nutraukimo momentu (2020 m. lapkričio 10 d.) apelianto sąskaitoje buvo 21 876,50 Eur. Teismas, atsižvelgęs į faktinį santuokos nutraukimo momentą, pripažino, kad ta aplinkybė, kad šiuo metu buvusios po faktinio santuokos iširimo ir gyvenimo skyriumi lėšos nėra išlikusios, nes atsakovas jas išleido savo ar įmonės poreikiams, neturi jokios teisinės reikšmės. Teismas taip pat nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus, jog lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, kadangi šalys jau gyveno skyriumi, bendrų poreikių neturėjo. Pažymėjo, kad atsakovas į bylą teikė užtušuotus duomenis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog visos lėšos buvo panaudotos bendrovės apyvartoje. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė padalyti tuo metu sutuoktinių banko sąskaitoje buvusias lėšas.

136. Apeliantas nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi nurodo, kad, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, apelianto vykdoma veikla nebuvo pelninga, mano, kad teismas šį turtą dalijo nepagrįstai, kadangi santuokos nutraukimo metu gali būti dalijamas tik tas turtas, kuris santuokos nutraukimo momentu egzistuoja. Pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti (vykdomos veiklos sąnaudoms apmokėti), teigia, jog lėšos buvo apyvartinės, jas naudojo veikos vykdymui, tačiau, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, apelianto veikla buvo nuostolinga, o ir be to, teismas neatsižvelgė ir neįvertino mokėtinų mokesčių, kuriuos apeliantas realiai sumokėjo.

137. CK 3.67 straipsnio 1 dalis nustato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

138. Nagrinėjamu atveju nutarties 99–105 punktuose, įvertinus apelianto apeliacinio skundo argumentus, padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės ir apelianto santuoka faktiškai iširo 2020 m. lapkričio 10 d. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013), kurį šiuo atveju pareiškė abu sutuoktiniai, tai yra ieškovei prašant nustatyti, jog santuoka nutrūko 2020 n. lapkričio 10 d., o apeliantui prašant nustatyti, jog santuoka nutrūko 2020 m. rugpjūčio 1 d.

139. Faktinis santuokos nutraukimo momentas sukelia padarinių abiem šalims dėl mokėtų kredito įmokų, komunalinių ir kitų mokesčių, lėšų, padalijimo ir pan. Nors apeliantas teigia, jog šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. jo sąskaitoje buvusios lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams (ieškovo vykdomojoje individualioje veikloje, mokesčiams mokėti ir pan.), pažymėtina, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), tai yra šiuo atveju nuo 2020 m. lapkričio 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai nutrūko 2020 m. lapkričio 10 d., ir ieškovei prašant padalyti tuo momentu sutuoktinio – apelianto sąskaitoje buvusias lėšas, apelianto argumentai dėl lėšų tolesnio panaudojimo verslui ar asmeniniams poreikiams, argumentai, jog jis šias lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, neturi reikšmės. Priešingai, nustačius, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko 2020 m. lapkričio 10 d., be kita ko, pažymint, jog, ir paties apelianto teigimu, santuoka nutrūko ir šalys bendro ūkio neveda nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., atskirai mokėjo mokesčius ir pan., nėra pagrindo ir išvadai, jog minėtos lėšos buvo panaudotos šeimos ir (ar) verslo poreikiams patenkinti. Tas argumentas, jog šios lėšos buvo panaudotos išimtinai savo individualios veiklos poreikiams tenkinti, vertintinas kritiškai, kadangi apeliantas teikė užtušuotus banko sąskaitos išrašus, iš kurių, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra galima nuspręsti, kam tikslingai panaudotos buvusios lėšos, o ir kita vertus, apeliantas nurodydamas, jog lėšos buvo panaudotos užsakymams vykdyti, nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų.

140. Atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka faktiškai nutrūko 2020 m. lapkričio 10 d., į tai, jog šiuo momentu vieno iš sutuoktinių – apelianto banko sąskaitoje tuo metu buvo 21 876,50 Eur, į tai, jog apeliantas teikė užtušuotus banko sąskaitų išrašus, kurie šiuo atveju nesudaro pagrindo nuspręsti, jog visos lėšos buvo panaudotos verslo vystymui, darytina išvada, jog šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir, nustatęs faktinio santuokos iširimo momentą, tuo metu sutuoktinių banko sąskaitose buvusias lėšas pagrįstai paskirstė tarp sutuoktinių, nutraukdamas ieškovės ir apelianto santuoką.

Dėl Rusijos Federacijos paramos motinystei (motinystės kapitalo) padalijimo

141. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino apelianto reikalavimo padalyti Rusijos Federacijos suteiktą paramą motinystei (šeimai) išduoto sertifikato pagrindu, priteisiant jam 1/2 šios sumos, tai yra 2 793,71 Eur kompensaciją. Nurodo, kad ieškovė pateikė pažymą, kurioje nurodoma: „Šeima gauna (vienkartinę) išmoką šeimos kapitalą, jei gimė antras vaikas nuo 2007m, sausio mėnesio. Nepriklausomai nuo jų gyvenimo vietos“; „Išmoka gauna arba Rusijos valstybės pilietė motina, arba užsienietis vaikų tėvas.“ Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Rusijos Federacijoje šeimoms, auginančioms vaikus, mokamų lėšų paskirtį, teigia, kad vienkartinės išmokos paskirtis skirta tėvams, siekiant skatinti gimstamumą, šių duomenų teismas visiškai nevertino, dėl to priėmė nepagrįstą skundžiamo sprendimo išvadą. Ieškovė nurodo, kad iš Rusijos Federacijos fondų negavo 453 026 Rusijos rublių (7 345,20 Eur), o priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovas yra pateikęs tik Rusijos interneto svetainės skelbiamą informaciją apie šių išmokų egzistavimą, tačiau tokio pobūdžio viešai skelbiama informacija nepatvirtina, kad lėšos ieškovei realiai buvo išmokėtos.

142. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo (apelianto) argumentas, kad visuotinai žinoma, jog Rusijos Federacijoje tikimasi padidinti gimstamumą dosniomis išmokomis, siekiančiomis iki 9 000 Eur, teismui nėra žinomos. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad Rusijos Federacijos interneto svetainėje yra skelbiama apie išmokų egzistavimą vaikui, tačiau tik tokia aplinkybė nepatvirtina, jog ieškovei tokios lėšos buvo faktiškai išmokėtos, be to, atsakovo reikalavimo nepagrįstumą patvirtina Rusijos Federacijos pensijų fondo skyriaus Samaros sričiai atsakymas, iš kurio matyti, kad ieškovei už vaikus nebuvo išmokėti jokie pinigai. Pažymėjo, kad, pagal pateiktus duomenis, Rusijos Federacijoje mokama išmoka gali būti išnaudota tik Rusijos Federacijoje (pavyzdžiui, vaiko gyvenimo sąlygų gerinimui, vaiko mokslams ir pan.). Kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovei lėšos buvo išmokėtos, ieškovė negalėjo iššvaistyti turto, kurio niekada neturėjo.

143. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Rusijos Federacijų pensijų fondo raštas patvirtina, jog Rusijos Federacijoje motinystės kapitalo dydis 2017 metais buvo 453 026 rubliai (7 345,20 Eur). Rašte nurodyta, kad, norint gauti motinystės kapitalą, būtina, kad antrasis (ar paskesnis) vaikas šeimoje gimtų arba būtų įvaikintas iki 2018 m. gruodžio 31 d., apeliantas taip pat pateikė išrašą iš interneto puslapio http://pro-materinskiy-kapital.ru/ apie Rusijos Federacijoje sukaupto šeimos kapitalo dydį ir jo gavimo būdus, taip pat 2021-03-27 išrašą, kuriame nurodyta, kad ieškovė turi teisę į papildomas valstybės paramos priemones. Minėtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovė buvo įgijusi teisę į šios išmokos gavimą Rusijos Federacijoje, tačiau, sutinkant su ieškove, byloje nėra duomenų, jog minėta išmoka buvo suteikta. Pažymėtina, jog pateiktuose raštuose nurodoma, kad asmuo įgyja teisę į tokios išmokos gavimą, tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovė tokia teise pasinaudojo ir išmoka jai faktiškai buvo suteikta, o ir be to, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pagal Rusijos Federacijos pensijų fondo skyriaus Samaros sričiai atsakymą ieškovei nebuvo išmokėti jokie pinigai, o ištuokos atveju sertifikatas sutuoktiniui neduodamas. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu apeliantas neįrodė, jog ieškovei buvo išmokėta vienkartinė išmoka, kaip motinystės kapitalas, todėl pagrįstai šios lėšos pirmosios instancijos teismo nebuvo įtrauktos į dalytino turto balansą.

Dėl lėšų, buvusių ieškovės banko sąskaitoje, padalijimo

144. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nepriteisti atsakovui kompensacijos už lėšas, kurios buvo ieškovės banko sąskaitoje, esančioje Rusijos Federacijoje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti, pažymėjo, jog atsakovas neginčijo, jog jis ir visa šeima vyko atostogauti į Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) miestą, taip pat neįrodė, iš ko susideda atsakovo reikalaujama suma, todėl nusprendė, kad atsakovo argumentai nepatvirtina jo nurodomos aplinkybės, kad grynieji pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, juolab atsakovui pripažinus, kad šeima iš tiesų atostogavo Rusijos Federacijoje (duomenys neskelbtini) mieste, ir nepateikus įrodymų, kad šios atostogos buvo apmokėtos kitomis lėšomis.

145. Apeliantas nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi nurodo, kad byloje esantis ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2018–2021 m. laikotarpiu ieškovė į savo ir trečiųjų asmenų sąskaitas pervedė ir išgrynino 755 860,43 Rusijos rublio sumą, kas sudaro 8 728 Eur. Pažymi, kad ieškovės pasas iki 2021 metų negaliojo, ji nebuvo tuo metu Rusijos Federacijoje ir negalėjo išgryninti lėšų. Nurodo, kad apelianto banko sąskaita patvirtina, jog jis apmokėjo kelionės išlaidas (duomenys neskelbtini) mieste (kelionė vyko 2018 m. rugpjūčio 3 d. 2018 m. rugpjūčio 16 d.), tuo metu ieškovės sąskaitoje buvo 500 000 rublių ir ji šiomis lėšomis nesinaudojo. Su šiais apelianto argumentais sutiktina iš dalies.

146. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta kiekvieno sutuoktinio pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

147. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovė savo vardu Rusijos Federacijoje turi atidarytą banko sąskaitą banke „Sberbank“. Į šią banko sąskaitą buvo nuolat pervedamos lėšos ir perleidžiamos tretiesiems asmenims arba išgryninamos 2018–2021 m. laikotarpiu (529 įrašai). Ieškovė teigia, kad lėšos buvo panaudotos atostogaujant Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini), teigia, kad dalį lėšų gavo apeliantas ir jis jas deklaravo kaip dovanas, tačiau minėtą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė, tai yra neįrodė, jog nurašytos lėšos buvo dovanotos apeliantui. Pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, lėšos buvo išgryninamos ir pervedamos ir tuo metu, kai ieškovė tuo metu Rusijos Federacijoje nebuvo (šalių teigimu, šalys Rusijos Federacijoje (duomenys neskelbtini) santuokos metu atostogavo nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d.). Pažymėtina, kad vertinant banko sąskaitos išrašą matyti, jog atostogų laikotarpiu (2018 m. rugpjūčio 3 d. –2018 m. rugpjūčio 16 d.) į šią sąskaitą buvo įnešta (2018 m. rugpjūčio 15 d.) 4 950,53 rublio (57 Eur) ir išimta 12 000 rublių (138,56 Eur), dėl ko ieškovės argumentai, jog šeima atostogavo tik iš jos lėšų, o ir dalis jų (4 950 Eur suma) buvo perduotos apeliantui, vertintini kritiškai.

148. Sutiktina su apeliantu, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad lėšos, buvusios banke „Sberbank“, buvo panaudotos šeimos interesams patenkinti, kadangi jos buvo pervedamos arba išgryninamos ir Rusijos Federacijoje tuo metu, kai ieškovė gyveno Lietuvoje. Šią aplinkybę patvirtina minėtos banko sąskaitos duomenys (358–527 punktai), tačiau nesutiktina, jog visos lėšos, bendrai apelianto nurodoma 755 860,43 Rusijos rublio (8 728 Eur) suma, buvo panaudotos ne šeimos interesams, todėl turi būti kompensuojamos apeliantui, kadangi dalis apelianto nurodomų lėšų yra nurašytos ir (ar) pervestos kitiems asmenims, jau ieškovei gaunant pajamų, faktiškai nutrūkus šalių santuokai, tai yra po 2020 m. lapkričio 10 d., kai sąskaitos likutis tuo metu buvo mažesnis nei apelianto nurodomos ir vėliau nurašytos sumos (pavyzdžiui 502, 505, 511, 513, 516, 523, 525, 526, 528, 529 eilutės).

149. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė savo asmeniniams interesams patenkinti panaudojo 631 372,43 Rusijos rublio (7 290,52 Eur), todėl 1/2 dalimi, t. y. 3 645,26 Eur, mažintina iš apelianto priteista kompensacija ieškovei iki 42 474,14 Eur sumos (46 119,40 – 3 645,26).

Dėl bylos procesinės baigties

150. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, spręsdamas apelianto reikalavimo dėl lėšų, buvusių ieškovės banko sąskaitoje, padalijimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina, sumažinant iš apelianto ieškovei priteistos kompensacijos dydį iki 42 474,14 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

151. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

152. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo daliniu sprendimu nebuvo spręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje, tai yra jis išspręstas Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. neįsiteisėjusiu sprendimu, kuris apskųstas apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2104-871/2025), todėl, atsižvelgiant į apeliacijos ribas, dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nespręstina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

153. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pateikė įrodymus, jog patyrė 1 490 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, 3 025 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso 4 515 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 3 025 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikdama atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nustatyta, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą.

154. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, į tai, jog apelianto reikalavimas dėl lėšų, buvusių ieškovės banko sąskaitoje, padalijimo, priteisiant apeliantui kompensaciją, buvo patenkintas iš dalies, laikytina, jog apeliacinis skundas buvo patenkintas 10 procentų.

155. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją apeliantui iš ieškovės priteistina 451,10 Eur, o ieškovei iš apelianto priteistina 2 722,50 Eur. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš apelianto priteistina 2 271,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. dalinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. K. ieškovės N. P. naudai priteista 46 119,40 Eur dydžio kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, šią sumą sumažinant iki 42 474,14 Eur sumos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. dalinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. P. 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apelianto S. K..