Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1069-877/2025 pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0034/23/01607, suinteresuoti asmenys N. P. (N. P.), S. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama byla pagal pagal ieškovės N. P. (N. P.) ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovams S. K. ir V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatyta N. P. ir S. K. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais L. K. ir M. K..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

41. Pažymi, jog nors atskirajame skunde nurodyti atvejai, kai N. P. nevykdė ar netinkamai vykdė teismo nutartį, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra S. K. veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

43. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

44. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) S. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą – 2024 m. rugpjūčio 27 d. Rusijos Federacijos Nizhnij Novgorod m. Kanavinskio apygardos teismo posėdžio protokolą byloje Nr. 2-3609/2024.

45. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

46. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

47. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į CPK 314 straipsnyje numatytus naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimus, nenustačius pakankamo pateikto naujo įrodymo sąsajumo ir pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, suinteresuoto asmens pateiktas naujas įrodymas nepriimamas ir nevertinamas kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl teismo (ne)šališkumo

48. Teisė į teisminę gynybą yra asmens teisė, kuri apima teisę į teisingą teismo procesą. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.

50. Nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina, ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 27 punktas; 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 34–37 punktai).

51. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo. Atskirajame skunde pateikiamas apelianto subjektyvus situacijos ir bylos faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime neįrodo teismo, nagrinėjančio bylą, šališkumo fakto, kadangi nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis.

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai taip pat negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

53. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta realių faktų dėl teisėjo subjektyvaus ar objektyvaus nešališkumo, o apelianto teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista (CPK 21 straipsnis, 42 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

54. Byloje nustatyta, kad antstolis S. U. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0034/23/01607 pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutartį Nr. e2-2869-877/2022 dėl N. P. ir S. K. laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) tvarkos. 2023 m. spalio 10 d. antstolio Patvarkymu Nr. S-23-34-32334 S. K. nurodyta sudaryti sąlygas N. P. bendrauti su vaikais kiekvienų metų neporinėmis savaitėmis, pasiimant vaikus pirmadienį iš vaikų ugdymo įstaigos po užsiėmimų, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos, pasiimant iš jų gyvenamosios vietos nuo 17:30 val. iki 18:30 val., ir sekančios savaitės pirmadienį pristatant vaikus į ugdymo įstaigą, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos, pristatant į jų gyvenamąją vietą nuo 17:30 val. iki 18:30 val. 2023 m. spalio 12 d. antstolis, išieškotojai N. P. informavus, jog skolininkas S. K. nevykdo teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-23-34-60 ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo.

55. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog S. K. 2023 m. spalio 9 d. – 2023 m. spalio 13 d. laikotarpiu, taip pat 2023 m. spalio 23-24 d., žinodamas, jog minėtomis dienomis vaikai turėtų bendrauti su motina, tačiau vienašališkai nusprendęs pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų ir apie tai neinformavęs N. P., taip pat nesant duomenų apie vaikų ligas spalio 23-24 d., nevykdė teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl, įvertinęs pasikartojantį S. K. elgesį, atsižvelgęs į tai, jog kitu laikotarpiu išieškotojos ir vaikų bendravimas vyko arba šalys bendru sutarimu jį pakeitė, iš dalies tenkino antstolio prašymą ir skyrė S. K. vienkartinę 300 Eur baudą N. P. naudai už teismo nutarties nevykdymą.

56. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) netinkamai surašyti antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas ir pareiškimas dėl baudos skyrimo; (2) N. P. pati netinkamai vykdo teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos, nes (i) jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto panaudojimo vaikų atžvilgiu; (ii) N. P. 2024 m. sausio mėn. neteisėtai išvežė vaikus į (duomenys neskelbtini); (iii) traumuoja vaikus psichologiškai; (iv) nebendradarbiauja su apeliantu; (v) netvarko dokumentų dėl dukros naujo asmens dokumento gavimo; (3) apeliantas savo veiksmais siekė apsaugoti vaikus nuo jų pagrobimo ir psichologinio traumavimo; (4) N. P. pati nepasiėmė vaikų iš ugdymo įstaigų ar iš jų gyvenamosios vietos; (5) N. P. argumentai, jog su vaikais negalėjo bendrauti telefonu yra melagingi, nes (i) 2023 m. spalio 11 d. sūnaus telefonas buvo taisomas, tačiau jis turėjo apelianto telefoną, be to, sūnaus auklėtoja taip pat galėjo paskambinti sūnaus motinai; (ii) 2023 m. spalio 11 d. ir 2023 m. spalio 12 d. vaikai vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams nurodė, kad su mama bendravo telefonu; (iii) šią aplinkybę taip pat patvirtina 2023 m. spalio 11 d. garso įrašas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apelianto nurodytas nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymo priežastis, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

57. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).

59. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną N. P. ir S. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais L. K. ir M. K., nustatant, jog, be kita ko, N. P. bendrauja su vaikais kiekvienų metų neporinėmis savaitėmis, pasiimant vaikus pirmadienį iš vaikų ugdymo įstaigos po užsiėmimų, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos, pasiimant iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.30 val. iki 18.30 val., ir sekančios savaitės pirmadienį pristatant vaikus į vaikų ugdymo įstaigą, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos, pristatant į jų gyvenamąją vietą nuo 17.30 val. iki 18.30 val.

60. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl teismo nutarties (ne)vykdymo laikotarpiais nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 15 d. (41 metų savaitę) ir 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. spalio 29 d. (43 metų savaitę). Atsižvelgiant į tai, jog, remiantis teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, neporinėmis metų savaitėmis su vaikais bendrauja N. P., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog minėtais laikotarpiais su nepilnamečiais vaikais pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką priklausė bendrauti N. P.. Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog S. K. nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdė 2023 m. spalio 9-15 d. savaitę ir 2023 m. spalio 23-24 d., o kitu laiku šalys abi nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir tokiu būdu sudarė kliūtis vienas kitam bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

61. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės neginčija fakto, kad teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka 2023 m. spalio 9-15 d. savaitę nebuvo vykdoma, tačiau siekia išvengti atsakomybės, paaiškindamas, kad savo veiksmais siekė apsaugoti vaikus nuo jų pagrobimo ir psichologinio traumavimo; be to, pati N. P. nepasiėmė vaikų iš ugdymo įstaigų ar jų gyvenamosios vietos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

62. Pažymėtina, jog byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) raštas ir N. P. susirašinėjimas su sūnaus mokytoja R. I. patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 13 d. S. K. dukrą M. K. iš darželio pasiimdavo prieš pietus arba iš karto po pietų, o sūnų L. K. – iš karto po pamokų, dėl ko būreliuose lankėsi rečiau. Apeliantas šių aplinkybių taip pat neginčija. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių minėtu laikotarpiu, kada pagal laikiną bendravimo tvarką vaikus iš ugdymo įstaigų turėjo pasiimti ir su jais bendrauti N. P., buvo būtinybė vaikus iš ugdymo įstaigų pasiimti anksčiau. Byloje taip pat nėra duomenų, jog S. K. būtų informavęs N. P., kad vaikus iš ugdymo įstaigų pasiėmė anksčiau. Kaip tik priešingai, iš minėtų (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) rašto ir N. P. susirašinėjimo su sūnaus mokytoja R. I. matyti, jog apie tai, kad tėvas vaikus minėtu laikotarpiu pasiimdavo anksčiau, N. P. sužinodavo tik iš ugdymo įstaigų.

63. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad S. K. teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdė ir 2023 m. spalio 23-24 d. Apelianto tvirtinimu, 2023 m. spalio 23-24 d. vaikai nelankė ugdymo įstaigų, nes sirgo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra pateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių duomenų, t. y. duomenų, jog buvo kreiptasi į gydymo įstaigą, skirtas gydymas, taip pat nėra duomenų, jog apie vaikų ligą būtų buvusi informuota N. P., kaip abi šalis įpareigoja teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 4 punktas, tokias apelianto nurodytas vaikų nelankymo ugdymo įstaigų priežastis nėra pagrindo laikyti pateisinamomis, sudariusiomis pagrindą nevykdyti teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.

64. Nors apeliantas nurodo, jog savo veiksmais siekė apsaugoti vaikus nuo jų pagrobimo ir psichologinio traumavimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudarė pagrindo apeliantui savavališkai riboti motinos ir vaikų bendravimo, kadangi byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, jog N. P. bendravimas su nepilnamečiais vaikais keltų grėsmę jų saugumui, taip pat nėra priimta jokių apkaltinamųjų nuosprendžių N. P. atžvilgiu, nėra duomenų apie taikomas kardomąsias priemones ribojant jos bendravimą su vaikais.

65. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog N. P. pati nepasiėmė vaikų iš ugdymo įstaigų ar jų gyvenamosios vietos. Pažymėtina, jog, kaip minėta, teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje nurodyta, kad neporinėmis savaitėmis N. P. pasiima vaikus pirmadienį iš vaikų ugdymo įstaigos po užsiėmimų, tačiau, kaip nustatyta nutarties 62-63 punktuose, pats apeliantas, neinformavęs N. P., 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. spalio 23 d. (pirmadieniais) vaikus iš ugdymo įstaigų pasiėmė anksčiau, nesibaigus ugdymo laikui (ar jų nevedė į ugdymo įstaigas), taip pažeisdamas laikiną bendravimo tvarką. Pažymėtina, jog pagal laikiną bendravimo tvarką N. P. turėjo pareigą pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos tik jiems nelankant ugdymo įstaigos, tačiau, kaip minėta, byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių jie neturėjo ar negalėjo lankyti ugdymo įstaigų 2023 m. spalio 9-13 d. ir 23-24 d.

66. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodyti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad S. K. nevykdė teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių objektyvias, nepriklausiusias nuo jo priežastis, lėmusias teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą.

67. Apeliantas taip pat nurodo, jog N. P. argumentai dėl negalėjimo bendrauti su vaikais telefonu melagingi.

68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

69. Pažymėtina, jog, remiantis teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaikais galimybes telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog abi šalys turėjo pareigą bendradarbiauti sudarant galimybes bendrauti telefonu su nepilnamečiais vaikais, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl N. P. melagingų argumentų dėl negalėjimo bendrauti su vaikais telefonu, esant konstatuotam teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties nevykdymui, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.

70. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo dalykas yra S. K. veiksmai (ne)tinkamai vykdant nutartį dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Pažymėtina, kad byla užvesta pagal antstolio pareiškimą dėl S. K. veiksmų. Byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl išieškotojos N. P. netinkamo (ne)veikimo. Taip pat šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto argumentų dėl netinkamai surašyto antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto ir dėl N. P. veiksmų (ne)vykdant teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, plačiau nepasisako.

71. Apelianto argumentas dėl antstolio netinkamai surašyto pareiškimo dėl baudos skyrimo, nes nėra nurodyta konkreti teismo nutarties neįvykdymo pradžios data, laikytinas nepagrįstu, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog antstolis teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimą, prašydamas skirti S. K. baudą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 10 d., kai buvo užvesta vykdomoji byla, iki 2023 m. spalio 16 d. ir nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. spalio 27 d., ir apeliantas turėjo galimybę atsikirsti į šį patikslintą antstolio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, jog buvo pažeistos ar kažkaip apribotos apelianto procesinės teisės.

72. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, kadangi antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nenurodytos konkrečios datos ir laikotarpis bei jokie konkretūs S. K. veiksmai/neveikimas, įtakojęs teismo nutartyje nurodytos motinos bendravimo su vaikais tvarkos neįvykdymą, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti S. K. jokios sankcijos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Kaip minėta, antstolis teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimą, nurodydamas konkretų laikotarpį, už kurį prašo skirti baudą, be to, byloje nėra sprendžiamas antstolio veiksmų (jo surašytų dokumentų) (ne)teisėtumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, išklausęs suinteresuotus asmenis žodinio teismo posėdžio metu, sprendė dėl teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais (ne)vykdymo ir baudos S. K. (ne)skyrimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.

73. Apeliantas, be kita ko, nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Apelianto manymu, atsižvelgus į tai, jog skundžiama nutartimi antstolio pareiškimas buvo tenkintas tik iš dalies, t. y. tenkinti 9,09 procentai antstolio reikalavimų, todėl teismas N. P. turėjo priteisti tik 9,09 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudarytų tik 52,72 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nors antstolio reikalavimas tenkintas iš dalies, tačiau teismo nutartimi pagrįstai konstatuota, jog S. K. nevykdė 2022 m. spalio 19 d. nutarties, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažinti N. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto priteisė visas, t. y. 580 Eur, N. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

74. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

75. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdymo procesu ir sankcijos taikymu skolininkui už teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymo, o apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.