Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-523-775/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-11
Bylos Nr.: e2S-523-775/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04747-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Suinteresuotas asmuo: N. P., S. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-523-775/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04747-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.26.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys N. P., S. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Saulius Užkuraitis (toliau – antstolis) pareiškimu prašė skirti S. K. (toliau – suinteresuotas asmuo) baudą už teisėtų antstolio reikalavimų ir įpareigojimo nevykdymą, t. y. po 300 Eur už kiekvieną pradelstą reikalavimų nevykdymo dieną išieškotojos N. P. (toliau – išieškotoja) naudai.

2. Pareiškime nurodė, kad antstolis vykdo Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2869-877/2022, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – nutartis), kuria nustatyta laikina šalių bendravimo tvarka su jų nepilnamečiais vaikais L. K. ir M. K. (toliau – nepilnamečiai vaikai). Pagal nustatytą tvarką, išieškotoja bendrauja su vaikais kiekvienų metų neporinėmis savaitėmis, pasiimant vaikus pirmadienį iš vaikų ugdymo įstaigos po užsiėmimų, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos, pasiimant juos iš jų gyvenamosios vietos nuo 17:30 val. iki 18:30 val. Sekančios savaitės pirmadienį pristatant vaikus į ugdymo įstaigą, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos, pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 17:30 val. iki 18:30 val. Antstolis 2023 m. spalio 12 d. surašė sprendimų, įpareigojančių suinteresuotą asmenį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. B-23-34-60 (toliau – aktas), kadangi išieškotoja negalėjo pasiimti vaikų ir neturėjo galimybės su jais bendrauti neporinėmis savaitėmis, juos pasiimant pirmadienį iš vaikų ugdymo įstaigos po užsiėmimų. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo nevykdė nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. nesudarė galimybės išieškotojai nepertraukiamai bendrauti su vaikais kiekvienų metų neporinėmis savaitėmis.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo S. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su antstolio pareiškimu. Nurodė, jog jam nėra pagrindo taikyti sankcijos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalį, nes antstolis akte nenurodė konkrečios datos ir laikotarpio bei kokie konkretūs suinteresuoto asmens veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos neįvykdymui. Suinteresuoto asmens teigimu, ne jis, bet pati išieškotoja nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos. Nutartimi jam nėra nustatyta prievolė pristatyti vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą. Šalių vaikai 2023 m. spalio 23–24 d. susirgo, apie tai išieškotoja buvo informuota. Be to, jos pačios susirašinėjimas su sūnaus mokytoja R. I. patvirtina, kad informacija apie sūnaus būklę išieškotojai buvo žinoma. Išieškotoja pati neatvažiavo pasiimti vaikų iš jų tuometinės gyvenamosios vietos. 2023 m. spalio 11 d. šalių sūnaus telefonas buvo sugedęs ir taisomas, tačiau ši aplinkybė išieškotojai taip pat buvo žinoma. Nepilnamečiai vaikai, 2023 m. spalio 12 d. ir 2023 m. lapkričio 2 d. apklausti vaikų teisių specialistų, patvirtino, kad su motina visą laiką bendravo telefonu, tačiau vykti pas ją į namus nenorėjo. Nors suinteresuotas asmuo bandė juos įtikinti, tačiau vaikai kategoriškai atsisakė po jų 2023 m. spalio 25 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vykti pas motiną. Jokių pretenzijų dėl to vaikų motina nereiškė. 2023 m. spalio 27 d. pati vaikų motina, pažeisdama vaikų teises į privalomą mokslą /ugdymą, be jokios priežasties 9.30 val. pasiėmė dukrą iš darželio iš karto po pusryčių. Tos pačios dienos 11 val. be jokios priežasties, anksčiau nei baigėsi pamokos, pasiėmė sūnų iš mokyklos. Išieškotoja 2023 m. spalio 31 d. nenuvedė vaikų į ugdymo įstaigas, o į vaikų teisių specialistus kreipėsi tik 2023 m. spalio 24 d., tokiais savo veiksmais patvirtindama, jog iki nurodytos datos ji su vaikais bendrauti galėjo. Suinteresuoto asmens teigimu, N. P. vaikų nematė tik 4 dienas, nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. spalio 26 d. Be to, pati išieškotoja nevykdė pareigos užtikrinti nepilnamečių vaikų saugumą, kadangi būdama su vaikais savo namuose laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 16 val. iki 2023 m. spalio 2 d. apie 18 val., sukėlė vaikams fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jų sveikatą, tiek sūnui, tiek dukrai įkąsdama. Dėl šių jos veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir po šių sužalojimų vaikai patys nenori likti su išieškotoja jos namuose. Be to, nuo 2022 m. birželio 20 d. negalioja dukros M. pasas ir leidimas nuolatos gyventi Lietuvoje, dėl ko dukra nėra drausta ir negali lankytis gydymo įstaigose. Nors tai yra žinoma išieškotojai, ji į suinteresuoto asmens prašymus sutvarkyti dukters dokumentus nereaguoja.

4. Išieškotoja N. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo su antstolio pareiškimu sutiko. Nurodė, kad ji antstoliui pateikė vykdomąjį dokumentą, kadangi suinteresuotas asmuo pažeidė teismo nutartyje nurodytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, t. y. savo veiksmais apribojo jos teisę bendrauti su vaikais neporinėmis savaitėmis. Pagal nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, laikotarpiai nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 16 d. ir nuo 2023 m. spalio 23 d. (pirmadienis) iki 2023 m. spalio 30 d. (sekantis pirmadienis) buvo neporinės metų savaitės, todėl šiais laikotarpiais su nepilnamečiais vaikais turėjo bendrauti jų mama. Išieškotoja 2023 m. spalio 23 d. pati patikrinusi vaikų lankomumą, sužinojo, kad dukters 2023 m. spalio 23 d. darželyje nėra, tačiau suinteresuotas asmuo apie ketinimą dukters neleisti į darželį, to priežastis ar dukters ligą jai iš anksto nepranešė. Tą pačią dieną išieškotoja iš sūnaus mokytojos sužinojo, kad jis ugdymo įstaigoje buvo pirmose trijose pamokose, o vėliau sūnų pasiėmė tėtis, teigdamas, kad sūnus sirguliuoja. Dėl nurodytų aplinkybių, išieškotoja neturėjo galimybės bendrauti su vaikais nustatyta tvarka. Nors išieškotoja 2023 m. spalio 23 d. skambino vaikų tėvui, tačiau jis telefonu neatsiliepė ir neatskambino, raštu jokių paaiškinimų nepateikė. Nepilnamečių vaikų www.esveikata.lt paskyrose nebuvo fiksuotos nei vaikų ligos, nei apsilankymai pas gydytojus, tačiau kitą dieną, t. y. 2023 m. spalio 24 d., jie taip pat nebuvo pristatyti į ugdymo įstaigas. Išieškotoja dėl susidariusios situacijos kreipėsi į valstybės vaiko teisių apsaugos skyrių, kur specialistų buvo informuota, kad susisiekti su nepilnamečių vaikų tėvu taip pat nepavyksta. 2023 m. spalio 26 d. išieškotojai bandant pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų, paaiškėjo, kad tėvas sūnų vėl pasiėmė po trijų pamokų, o dukrą iš darželio pasiėmė iki pietų miego (12.30 val.), tokiais veiksmais trečią dieną užkirsdamas galimybę mamai pasiimti vaikus ir su jais pasimatyti. Dėl šių aplinkybių išieškotoja 2023 m. spalio 27 d. nuvyko į sūnaus mokyklą ir jį pasiėmė po trečios pamokos, o dukrą iš darželio pasiėmė apie 11 val. Suinteresuotas asmuo į ugdymo įstaigas atvyko kiek vėliau, todėl jeigu išieškotoja būtų atvykusi nors keliomis minutėmis vėliau, ji ir vėl nebūtų turėjusi galimybės pasiimti vaikų. Po 2023 m. spalio 25 d. vykusios vaikų apklausos, suinteresuotas asmuo taip pat atsisakė vaikus perduoti išieškotojai. Dėl neteisėtų tėvo veiksmų, išieškotoja savo vaikų nematė ir su jais visiškai nebendravo kone mėnesį laiko, t. y. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 d. spalio 27 d. Išieškotoja pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo taip pat nevykdo nutarties sąlygos užtikrinti vienas kitam netrukdomą bendravimą su vaikais telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatydamas konkretaus bendravimo laiko ir trukmės bei tikslingai sukurdamas kliūtis vykti tokiam bendravimui. Suinteresuotas asmuo taip pat nepristato vaikų nei į papildomus užsiėmimus, nei pas gydytojus.

5. Išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) nurodė, jog nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas turi būti įgyvendinamas geranoriškai abiem šalims laikantis savo teisių ir pareigų, tarpusavyje bendradarbiaujant, ieškant kompromiso, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus, nes prievartos taikymas tokio pobūdžio bylose negalimas. Teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, turėtų įvertinti ne tik tai, ar formaliai teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir aplinkybes, lėmusias jo nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo nutarė atmesti.

7. Teismas pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje priimta vykdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis Nr. e2-2869-877/2022 dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Išieškotoja nurodė, kad suinteresuotas asmuo nevykdo teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos punkto, kuriame numatyta jos bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų neporinėmis savaitėmis, dėl ko antstolis 2023 m. spalio 12 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

8. Teismas vadovavosi CPK 771 straipsnio 6 dalimi. Įvertinęs nutartimi patvirtintos laikinosios bendravimo tvarkos sąlygas, konstatavo, kad laikotarpis nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 15 d. buvo 41 metų savaitė, o laikotarpis nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. spalio 29 d. buvo 43 metų savaitė, todėl padarė išvadą, kad nurodytomis savaitėmis su nepilnamečiais vaikais turėjo bendrauti išieškotoja.

9. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 13 d. rašto teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 13 d. nepilnametę dukrą iš darželio apie pietus pasiėmė jos tėvas. Iš išieškotojos pateikto susirašinėjimo su šalių sūnaus mokytoja R. I. teismas nustatė, jog sūnų minėtu laikotarpiu iš ugdymo įstaigos taip pat pasiimdavo tėvas, nors turėjo pasiimti mama. Suinteresuoto asmens teigimu, pati išieškotoja 2023 m. spalio 9–23 d. neatvyko vaikų pasiimti iš ugdymo įstaigų. Be to, išieškotoja 2023 m. spalio 9 d. 17.26 val. SMS žinute išsiuntė reikalavimą S. K. pristatyti vaikus į jos gyvenamąją vietą, nors pati privalėjo vaikus pasiimti iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 17.30 val. iki 18.30 val., tačiau jų nepasiėmė.

10. Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė teismo nutartį, nesikooperavo ir nebendradarbiavo su išieškotoja ir dėl tokio jo elgesio nebuvo užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bendrauti su abiem tėvais. Byloje nėra duomenų, jog S. K. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 13 d., žinodamas, jog minėtą savaitę vaikai turėtų bendrauti su motina, vienašališkai nusprendęs pasiimti vaikus iš jų ugdymo įstaigų, būtų susisiekęs su nepilnamečių vaikų motina.

11. Išieškotoja nurodė, jog su nepilnamečiais vaikais negalėjo bendrauti ir 2023 m. spalio 23 d.– 2023 m. spalio 27 d., kadangi vaikų tėvas nepristatė jų į ugdymo įstaigas. S. K. teigimu, 2023 m. spalio 20–21 d. dukra pajuto peršalimo simptomus, o sūnus lengvai kosėjo. Dėl nurodytų priežasčių 2023 m. spalio 23 d. tėvas neleido dukters į darželį, o sūnui pranešus, kad jis blogai jaučiasi, jį pasiėmė po trijų pamokų. Nors S. K. teigimu apie tai, kad sūnus 2023 m. spalio 23 d. pasijuto blogai ir vaikai sekančią dieną nebuvo ugdymo įstaigose išieškotoja buvo informuota, ir tai patvirtina tarp jos ir sūnaus mokytojos pateiktas susirašinėjimas, teismas atkreipė dėmesį, jog nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 4 punktas nepilnamečių vaikų tėvus įpareigoja vaikams susirgus, tėvus nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaiko (-ų) sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafikai kitai šaliai) ar nedelsiant jį pristatyti į gydymo įstaigą. Kadangi dėl minėtų sąlygų šalys sprendimą susitarė priimti bendru sutarimu, teismo vertinimu, susirgus vaikams būtent jų tėvas turėjo pranešti vaikų motinai apie tai, jog vaikai susirgo.

12. Iš S. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad jis vienašališkai nusprendė neleisti dukters į ugdymo įstaigą, o sūnų iš ugdymo įstaigos, sužinojęs apie prastą vaiko sveikatą, taip pat pasiėmė, nepasitaręs su jo motina. Tokiais savo veiksmais sudarė situaciją, jog išieškotoja negalėjo vaikų pasiimti iš ugdymo įstaigų, nes jų jose nebuvo ir apie jų nebuvimą vaikų motina sužinojo ne iš vaikų tėvo, o iš ugdymo įstaigų. Byloje nėra duomenų, jog S. K. būtų dėjęs visas pastangas susisiekti su vaikų motina tikslu informuoti, jog nepilnamečiai vaikai serga ir sudaryti jai galimybes pasiimti vaikus pagal nustatytą bendravimo grafiką. Be to, byloje nėra duomenų, jog S. K. dėl vaikų ligų būtų kreipęsis į gydymo įstaigą, todėl teismas nelaikė tai priežastimi neleisti vaikų ar pasiimti juos iš ugdymo įstaigos anksčiau laiko.

13. Nors S. K. teigė, kad jis neturi galimybės kreiptis į gydymo įstaigas, nes N. P. nebendradarbiauja ir jau daugiau nei du metus nesutvarko dukters dokumentų, dėl ko dukra nėra drausta, teismas pažymėjo, kad į sveikatos priežiūros įstaigas gali kreiptis ir nedrausti asmenys, tačiau už suteikiamas paslaugas tokiu atveju reikia susimokėti. Be to, byloje nėra duomenų, jog sužinojęs, kad sūnus sirguliuoja, S. K. dėl to būtų kreipęsis į gydymo įstaigą. Nėra ir pateikta jokių įrodymų apie sūnaus negaliojančius dokumentus ar kitų aplinkybių, pateisinančių tėvo nesikreipimą į gydymo įstaigą, sergant sūnui.

14. Tačiau teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, jog N. P. 2023 m. spalio 27 d., neturėdama jokios objektyvios priežasties, nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigos pasiėmė, nepasibaigus jų ugdymui, tokiais savo veiksmais ribodama vaikų teisę į ugdymą. Teismas nustatė, kad išieškotoja vaikus iš ugdymo įstaigų pasiėmė anksčiau laiko tik dėl to, kad jų nepasiimtų tėvas. Todėl šios aplinkybės nelaikė objektyvia priežastimi neleisti vaikams užbaigti ugdymo procesą.

15. Teismas taip pat pripažino, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų suinteresuoto asmens teigiamą aplinkybę, kad šalių sūnaus telefonas tikrai buvo sugedęs ir taisomas. Teismo vertinimu, abu tėvai turėjo siekti, jog būtų vykdoma teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka. Šiuo atveju, S. K. turėjo pareigą užtikrinti, jog vaikų motina galėtų su jais susisiekti telefonu, o N. P. turėjo pareigą mėginti susisiekti ne tik skambindama vaikui, tačiau ir jo tėvui, su kuriuo tuo metu buvo vaikas. Teismo manymu, abu tėvai nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir tokiu būdu sudarė kliūtis vienas kitam telefonu bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

16. Nei S. K., nei N. P. neturėjo pakankamo ir objektyvaus pagrindo laikinai pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, o nesklandumai šalims ją vykdant kilo dėl abiejų šalių įtemptų tarpusavio santykių, nesusikalbėjimo bei nepakankamo bendradarbiavimo.

17. Remdamasis CPK 771 straipsnio 4 dalimi, teismas, teismas padarė išvadą, kad nei iš antstolio 2023 m. spalio 12 d. surašyto akto, nei iš pareiškimo turinio, iš esmės neįmanoma nustatyti faktinių duomenų, susijusių su sprendimo nevykdymu, pasireiškiančių konkrečiais skolininko tyčiniais veiksmais (neveikimu). Minėtame akte tokie veiksmai (neveikimas) apskritai nenurodyti, kadangi akto grafoje „nustačiau“ tik atkartojamas nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 2 punktas, nenurodant jokios papildomos informacijos, laikotarpių kuriais buvo nevykdoma nutartis bei veiksmų, kurių S. K. ėmėsi, jog tyčia trukdytų motinai bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Nėra surinkta faktinių duomenų, kaip buvo bandoma spręsti susidariusią situaciją, vykdant teismo nutartį ir kokių veiksmų buvo imtasi. Nagrinėjamu atveju, antstolis nėra detalizavęs, kuo pasireiškė bendravimo tvarkos pažeidimas bei kada jis buvo padarytas. Todėl teismas pripažino, kad yra pagrindas konstatuoti, jog antstolis netinkamai vykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 50, 51 punktuose nustatytų veiksmų eiliškumo tvarką.

18. Teismas vadovavosi kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų išaiškintomis teisės taikymo taisyklėmis, jog bylos dėl baudos skyrimo už teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai, todėl nustatęs, kad aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstoliui neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, nutarė prašymą atmesti, kadangi jo pagrindu negali būti skiriama bauda.

19. Atmetęs antstolio reikalavimą dėl baudos skyrimo, išieškotojos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš S. K. teismas taip pat nutarė atmesti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Atskiruoju skundu išieškotoja N. P. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už nutarties dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai (itin formaliai) išnagrinėjo šią bylą, netinkamai taikė ginčą reglamentuojančias teises normas bei nukrypo nuo bylos nagrinėjimui aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Bylą išnagrinėjo nesivadovaudamas prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesų apsaugos principais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis tėvų bei vaikų teisių ir pareigų apimtį.

20.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad akte nėra nurodytas laikotarpis ir veiksmai, kurių suinteresuotas asmuo ėmėsi, jog tyčia trukdytų apeliantei bendrauti su vaikais. Apeliantės vertinimu, tiek akte, tiek pareiškime antstolis aiškiai nurodė, kokie suinteresuoto asmens neteisėti veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys teismo nutartį dėl kurių prašoma skirti baudą. Be to, teismas padarė aiškias išvadas, kuriomis suinteresuotą asmenį pripažino veikus neteisėtai, įvardijo konkrečius jo veiksmus, kuriuos pripažino, kaip trukdymą vaikams bendrauti su apeliante be pateisinamos priežasties, dėl ko teismo nutartis yra prieštaringa.

20.3. Tiek pagal CPK nuostatas, tiek pagal aktualią teismų praktiką, antstolis pagal jam įstatymo deleguotas pareigas nustato tik teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktą ir už tai atsakingą tėvą (motiną). Nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas ir skolininko kaltės apimtį, yra teismo pareiga. Todėl teismas netinkamai taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir antstoliui delegavo pareigas, kurios įstatymu nustatytos teismui, tuo nepagrįstai atsisakydamas suinteresuotam asmeniui paskirti baudą.

20.4. Nepagrįstos ir visiškai formalios teismo išvados dėl SVI 50 ir 51 punktuose nustatytų veiksmų eiliškumo tvarkos. Rašytiniai bylos dokumentai patvirtina, jog S. K. nevykdė nustatytos bendravimo tvarkos. Akte ir pareiškime dėl baudos skyrimo antstolis nurodė aiškius punktus, kurių S. K. neįvykdė, įvardijo pažeidimų padarymo laiką. Teismas nenurodė, kokių konkrečių privalomųjų vykdymo veiksmų antstolis neatliko ir kaip antstolis turėjo spręsti susidariusią situaciją. Šie teismo argumentai prieštarauja teismo pareigai motyvuoti savo sprendimą, o tuo pačiu apriboja apeliantės galimybes juos ginčyti. Su pareiškimu teismui buvo pateikta vykdomoji byla, iš kurios matyti, kad dar 2023 m. spalio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo nurodė skolininkui sudaryti sąlygas apeliantei bendrauti su vaikais. Minėtas patvarkymas S. K. buvo nusiųstas elektroniniu paštu, kas neabejotinai patvirtina, kad antstolis veikė tinkamai, priėmė ir išsiuntė SVI numatytus procesinius sprendimus, todėl S. K. turėjo suprasti, jog veikia neteisėtai, nevykdo ne tik teismo nutarties, bet ir antstolio privalomųjų nurodymų.

20.5. Nutartis neatitinka CPK 771 straipsnio 6 dalies ir teismų praktikos, nes teismas, nustatęs, kad S. K. sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, turėjo jam skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos naudai. Tačiau konstatavęs S. K. neteisėtus veiksmus ir pripažinęs, kad jis netinkamai vykdė nutartį, teismas visiškai nepagrįstai, tokius S. K. veiksmus pateisino tuo, kad nesklandumai šalims vykdant nustatytą laikiną bendravimo tvarką kilo iš abiejų šalių įtemptų tarpusavio santykių, nesusikalbėjimo bei nepakankamo bendradarbiavimo. Šalių įtempti tarpusavio santykiai nei pagal teismų praktiką, nei pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymo sritį šio pobūdžio bylose nėra laikomi objektyviomis priežastimis, dėl kurių būtų pateisinamas trukdymas kitam tėvui bendrauti su vaikais pagal teismo nutartimi nustatytą tvarką.

20.6. Teismas savo iniciatyva nutartyje nurodė suinteresuoto asmens neteisėtus veiksmus pateisinančias aplinkybes, kurių jis pats neįrodinėjo, o paties S. K. nurodytas objektyvias aplinkybes, sutrukdžiusias įvykdyti teismo nutartį, pripažino kaip nepagrįstas, neįrodytas ir prieštaraujančias bylos medžiagai. Objektyvus, nešališkas ir visapusiškas byloje surinktų įrodymų ir aplinkybių vertinimas patvirtina, kad S. K. veiksmams pateisinti nėra jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kadangi dėl jo veiksmų apeliantė su nepilnamečiais vaikais negalėjo bendrauti dvi savaites. Vien dėl šios aplinkybės, S. K. veiksmų trukmės ir tęstinumo, tokie jo veiksmai negalėjo būti vertinami kaip nesusipratimas ar tėvų bendradarbiavimo stoka.

20.7. Nepagrįsti ir bylos medžiagai prieštaraujantys teismo argumentai, kad apeliantė nesiėmė aktyvių veiksmų bendravimui su vaikais užtikrinti. Teismo argumentai, kad apeliantė, „neradusi“ vaikų ugdymo įstaigose, turėjo ir galėjo juos pasiimti iš jų gyvenamosios vietos, o ne reikalauti, kad S. K. vaikus pristatytų jai, yra nepagrįsti bei patvirtina, jog nebuvo atskleista šios bylos esmė. Kadangi apeliantė nei 2023 m. spalio 23 d., nei vėlesnėmis dienomis iki 2023 m. spalio 27 d., vaikų nerado gyvenamojoje vietoje ir tik iš S. K. kaimynės E. S. sužinojo, kad jis su dukra 2023 m. spalio 23 d. išvažiavo iš namų ir nuo to laiko į juos nebegrįžo. Apeliantė kiekvieną dieną po kelis kartus vyko pas vaikus, taip pat nuolat skambino minėtai kaimynei, teiraudamasi apie vaikų grįžimą. S. K. vienašališkai pakeitė vaikų gyvenamąją (buvimo) vietą, dėl ko ji negalėjo vaikų pasiimti, o jai bandant susisiekti telefonu, į jos bei vaikų teisių specialistų skambučius S. K. nereagavo.

20.8. S. K. pateiktos versijos apie vaikų nenorą bendrauti su mama, pasibaigusio paso galiojimo, tariamai nesaugių aplinkos sąlygų motinos gyvenamojoje vietoje, tariamą jos psichologinį ir fizinį smurtą, „įkandimus“ vaikams buvo visiškai neįrodytos. Dėl tariamo smurto S. K. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau jo teikiami skundai negali būti laikomi nei objektyviomis, nei nuo jo valios nepriklausančiomis teismo sprendimo nevykdymo priežastimis, juo labiau, kuomet jie nepasitvirtino. Be to, S. K. neturi didesnių teisių į vaikus ir neturi įgaliojimų spręsti, ar tam tikras N. P. elgesys gali būti pagrindas riboti jo bendravimą su vaiku, kadangi tokie įgaliojimai suteikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijoms.

Žemesnės instancijos teismas

20.9. Apeliantė sutinka su teismo išvada, kad S. K. neturėjo pakankamo ir objektyvaus pagrindo vienašališkai pakeisti teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau nesutinka su analogiška išvada jos atžvilgiu. Kadangi ši išvada yra visiškai nepagrįsta, peržengia bylos nagrinėjimo ribas ir tokie teismo pasisakymai patvirtina, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes N. P. veiksmai nebuvo šio ginčo dalykas. Faktas, jog N. P. negalėjo su savo vaikais bendrauti pagal nustatytą tvarką dėl S. K. neteisėtų veiksmų, negali būti aiškinamas ir vertinamas ir kaip jos netinkamas nutarties vykdymas.

20.10. Teismas nepagrįstai laikė neobjektyvia priežastimi aplinkybę, kad 2023 m. spalio 27 d. apeliantė pasiėmė nepilnamečius vaikus iš ugdymo įstaigos nepasibaigus jų ugdymo veiklai. Šie išieškotojos veiksmai buvo vienintelis būdas nutraukti tęstinio pobūdžio S. K. neteisėtus veiksmus, tolimesnį piktnaudžiavimą tėvo valdžia ir užtikrinti nutarties vykdymą.

20.11. Byloje jokiais įrodymais nėra pagrįstos ir teismo išvados, kad apeliantė nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir tokiu būdu sudarė kliūtis bendrauti tėvui su nepilnamečiais vaikais telefonu, kadangi vaikai ginčo laikotarpiu nepertraukiamai gyveno su S. K..

20.12. Dėl neteisėtų S. K. veiksmų nepilnamečiai vaikai savo mamos nematė ir su jais visiškai nebendravo kone mėnesį laiko. Teismas neįvertino, kad dėl S. K. neteisėtų veiksmų buvo neužtikrinamos tinkamos ir saugios sąlygos vaikų visapusiškam vystymuisi. S. K., pasiėmęs vaikus jam nepriskirtu laiku, sutrikdė vaikų ugdymo procesą, jų įprastą dienotvarkę, pažeidė vaikų teisę į privalomąjį švietimą, nepristatė vaikų nei į papildomus užsiėmimus, nei pas gydytojus. Dėl neteisėtų S. K. veiksmų buvo pažeistas nusistovėjęs ir vaikams suprantamas bendravimo su kiekvienu iš tėvų rėžimas. Nutartimi ne tik, kad nebuvo užkirstas kelias vykdyti tolimesnius vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, tačiau S. K. buvo įgalintas ir toliau piktnaudžiauti savo, kaip tėvo, valdžia, savavališkai apribodamas vaikų bendravimą su mama ir už tokius veiksmus jam netaikant jokių teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo S. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo taikyti S. K. jokios sankcijos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, nes antstolio akto dalyje „nustačiau kad“ nėra nurodytos konkrečios datos ir laikotarpis bei jokie konkretūs jo veiksmai/neveikimas, turėję įtakos nutartyje nurodytos motinos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymui. S. K. iki šiol nėra aišku, kada ir kokius konkrečius nutartimi nustatytus įpareigojimus jis neva pažeidė. Be to, antstolis pareiškime nėra nurodęs laikotarpio, už kurį jis prašo paskirti periodinę baudą po 300 Eur už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, konstatavęs, kad aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstoliui neatlikus privalomų vykdymo veiksmų ir atmetė antstolio prašymą, kadangi jo pagrindu negali būti skiriama bauda.

21.2. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių faktą, jog S. K. pažeidė teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos sąlygas. Atsiliepime į antstolio pareiškimą ir rašytiniuose paaiškinimuose S. K. nurodė pakankamai argumentų ir pateikė įrodymus, patvirtinančius faktą, jog ne jis, bet pati N. P. nevykdė nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau dėl savo neveikimo nepagrįstai kaltę bando suversti S. K.. Be to, apeliantė privalėjo 2024 m. sausio 22 d. pristatyti vaikus į ugdymo įstaigas, tačiau to nepadarė ir su vaikų tėvu nekomunikavo, vėliau paaiškėjo, kad ji su vaikais yra išvykusi į užsienį, dėl ko taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 156 straipsnio 2 dalį (vaikų pagrobimas).

Šalies argumentai

21.3. Apeliantės teiginiai neva dėl neteisėtų tėvo veiksmų ji savo vaikų nematė ir su jais visiškai nebendravo kone mėnesį laiko, t. y. nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. spalio 27 d., yra akivaizdžiai melagingi ir prieštarauja pačios išieškotojos nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei VTAS pateiktiems rašytiniams įrodymams. Remiantis rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog spalio 9–16 dienomis ir spalio 23–30 dienomis S. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir tinkamai vykdė teismo nutartimi nustatytas bendravimo su vaikais sąlygas, todėl apeliantė turėjo visas galimybes pasiimti vaikus ir su jais bendrauti.

21.4. Apeliantės teiginiai, kad jai 2023 m. spalio mėnesį nebuvo žinoma, kur vaikai randasi, atmestini kaip nepagrįsti ir melagingi. Pati apeliantė nurodė, kad vaikų lankomumą ji nusprendė patikrinti tik 2023 m. spalio 23 d., kas leidžia teigti, kad jai buvo žinoma, jog vaikai visą 2023 m. spalio mėnesį lankė mokyklą. Nors ji teigia negalėjusi bendrauti su vaikais telefonu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apie tai, kad 2023 m. spalio 11 d. sūnaus telefonas yra taisomas, jai buvo žinoma, nes tą dieną šalys kartu su vaikais buvo susitikusios ir šią aplinkybę apeliantė patvirtino savo 2023 m. spalio 12 d. prašyme. Be to, apeliantė nebandė susisiekti su S. K. ir neprašė jo sudaryti sąlygų jai bendrauti telefonu su vaikais. Byloje esantis 2023 m. spalio 11 d. dukros ir motinos bendravimo garso įrašas ir stenograma patvirtina faktą, jog dukra bendravo su motina ir S. K. nekliudė motinai bendrauti su dukra, tačiau pati dukra nenoriai bendravo su motina.

21.5. Byloje esantis gyventojų registro išrašas patvirtina faktą, jog nuo 2022 m. birželio 20 d. negalioja dukros M. pasas ir leidimas nuolatos gyventi Lietuvoje, dėl ko dukra nėra drausta ir negali lankytis gydymo įstaigose ir tai yra žinoma N. P..

21.6. Be to, S. K. daugiau kaip pusę metų negali susisiekti telefonu su N. P. dėl su vaikais susijusių klausimų suderinimo, o į el. laiškus ji ir jos advokatai neatsako, todėl priešingai nei yra teigiama, pati N. P. nevykdo teismo nutartimi nustatytos pareigos bendradarbiauti su vaikų tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

24. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolio prašymas dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

25. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

26. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

27. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis, vadovaudamasi CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, 2023 m. spalio 12 d. pateikė teismui pareiškimą kartu su vykdomąja byla (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. spalio 12 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. B-23-34-60, prašydamas teismo spręsti baudos skyrimo S. K. klausimą už teisėtų antstolio reikalavimų ir įpareigojimo nevykdymą.

28. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

29. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylą išnagrinėjus nesilaikant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos yra pažeidžiamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintas žodiškumo principas, o tai sudaro esminį proceso teisės pažeidimą bei yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1335-413/2018; 2022 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-846-601/2022; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1053-643/2020; 2022 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-158-653/2022; 2024 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-217-392/2024).

32. Nagrinėjamu atveju klausimą dėl baudos paskyrimo S. K. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo rašytiniame teismo posėdyje, šalims apie teismo posėdį pranešęs CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos.

34. Ginčas byloje kilo dėl teismo nutartimi nustatytos apeliantės bendravimo teisės su nepilnamečiais vaikais tinkamo įgyvendinimo. Antstolis, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo S. K. netinkamai vykdo nutarties sąlygas, pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos jam paskyrimo. Iš teismo priimtos nutarties motyvų matyti, kad teismas, remdamasis bylos rašytine medžiaga, iš esmės konstatavo, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė teismo nutartį, nesikooperavo ir nebendradarbiavo su išieškotoja ir dėl tokio jo elgesio, nebuvo užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bendrauti su abiem tėvais. Tačiau teismas taip pat sprendė, kad nei S. K., nei N. P. neturėjo pakankamo ir objektyvaus pagrindo laikinai pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, o nesklandumai šalims ją vykdant, kilo iš abiejų šalių įtemptų tarpusavio santykių, nesusikalbėjimo bei nepakankamo bendradarbiavimo. Pažymėtina, kad byloje ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl išieškotojos netinkamo (ne)veikimo, kadangi kaip minėta, byla užvesta pagal antstolio pareiškimą dėl S. K. veiksmų.

35. Nors teismas iš esmės konstatavo, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė teismo nutartį, tačiau atmesdamas antstolio pareiškimą nurodė, kad antstolio aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nagrinėjamu atveju bylos dalyką sudarė ne antstolio tinkamai ar netinkamai atlikti veiksmai, o klausimas ar suinteresuotas asmuo S. K. tinkamai vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

36. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui laikantis CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto žodiškumo principo ir bylą išnagrinėjus teismo posėdyje, teismas būtų turėjęs galimybę išsiaiškinti nurodytus prieštaravimus, atskleidžiant antstolio surašyto akto ir suinteresuoto asmens veiksmų (neveikimo) turinį. Juolab, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis, išsamiai nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, nustatyti skolininko kaltę. Tik tokiu atveju galimas sankcijos – baudos už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą – skyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

37. Šiuo atveju, konstatuojama, kad antstolio pareiškimą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, nebuvo tinkamai atskleistas ir įvertintas antstolio akto turinys, nebuvo užtikrintos suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai dalyvauti žodiniame procese ir teikti paaiškinimus. Tuo buvo pažeistas CPK 15 straipsnyje įtvirtintas žodiškumo principas, o tai vadovaujantis nurodyta teismų praktika yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, buvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurių negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Šios procesinės teisės normos taikymo klaida negali būti ištaisytos apeliacinės instancijos teisme ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją.

39. Nustatęs minėtą teismo nutarties negaliojimo pagrindo buvimą, dėl atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Remiantis išdėstytais motyvais bei atsižvelgiant į tai, kad padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjo antstolio pareiškimą iš naujo, baudos skyrimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

41. Nustatyta, kad tiek apeliantė, tiek suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

42. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

43. Apeliacinės instancijos teismui perdavus civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatuotina, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti klausimo dėl apeliantės ir suinteresuoto asmens pateiktų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį ir grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė