- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- 2S-1335-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02840-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- A. G.
- Skolininkas
- A. G.
- Kreditorius
- A. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11987-962/2018 pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – skolininkė A. G., išieškotojas A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjos (antstolės) R. P. kontoroje 2017 m. liepos 4 d. priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, kurioje, be kita ko, 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovės A. B. (G.) ir atsakovo A. B. 2016 m. rugsėjo 12 d. sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Antstolė 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į teismą prašydama skirti skolininkei A. G. maksimalią baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016, nevykdymo dieną nuo 2018 m. vasario 10 d. išieškotojo A. B. naudai, kadangi A. G. trukdo tėvui (išieškotojui) bendrauti su sūnumi.Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo A. B. prašė pareiškėjos prašymą tenkinti. Nurodė, jog A. G. nesilaiko šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, daro poveikį vaikui, nuteikdama jį prieš tėvą, tuo norėdama pasiteisinti vaiko nenorą bendrauti su tėvu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, paskyrė A. G. vienkartinę 300 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo A. B. naudai.Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje 2-173-955/2016 nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina A. G., taip pat nustatyta vaiko ir jo tėvo A. B. bendravimo tvarka. Antstolė konstatavo kelis minėtu teismo sprendimu nustatytos A. B. bendravimo su sūnumi A. tvarkos nevykdymo faktus. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Nr. 2VP-22790-1043/2017 vaiko motinai A. G. jau buvo skirta 50 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Todėl teismas sprendė, kad A. G. tiek savo aktyviais veiksmais, tiek neveikimu sąmoningai trukdo vykdyti teismo sprendimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tuo paneigdama vaiko teisę bendrauti su tėvu, dėl ko antstolės prašymą pripažino iš esmės pagrįstu (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. G. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjos antstolė R. P. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino vykdomosios bylos Nr. 0183/17/00628 medžiagą, antstolės konstatuotus sprendimo nevykdymo faktus. 2018 m. sausio 27 d. surašytame akte pažymėta, kad tėvas su sūnumi bendravo nuo 10:24 val. iki 11:44 val.; 2018 m. sausio 23 d. el. paštu apeliantė informavo tėvą apie vaiko ligą, o 2018 m. sausio 27 d. papildomai informavo apie tai ir antstolę. Remiantis šalių patvirtintos taikos sutarties sąlygomis, vaikui sergant, tėvui suteikta teisė aplankyti sūnų vaiko gyvenamojoje vietoje ir iki 2 val. pabendrauti. Apeliantė buvo sudariusi sąlygas tėvui bendrauti su vaiku. Surašytame akte nurodyta, kad tėvas A. B. su sūnumi praleido tik 1 val. 20 min. Kitą dieną tėvas neatvyko aplankyti vaiko, t. y. jis pats nevykdė taikos sutarties sąlygų. Antstolės 2018 m. vasario 10 d. surašytame akte Nr. S-18-183-355 buvo nurodyta, kad tėvas su sūnumi nebendravo, tačiau apeliantė vaiką buvo aprengusi, suruošusi susitikimui su tėčiu, tačiau kai vaikas pamatė tėtį, prasidėjo isterija, vaikas rėkė, šaukė, verkė ir sakė, kad nenori važiuoti su tėčiu. Tai užfiksuota vaizdo įraše. Toks vaiko elgesys leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu vaiko bendravimas su tėvu sukelia jam neigiamus psichologinius išgyvenimus, pažeidžia jo teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką. Atkreipia dėmesį, kad šalių sūnui yra diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas. Vykdomojoje medžiagoje nurodyta, kad 2018 m. kovo 1 d. elektroniniu paštu buvo gautas A. B. raštas, kuriuo išieškotojas informavo, jog 2018 m. vasario 24 d. atvyko pasiimti sūnaus iš vaiko gyvenamosios vietos, bet niekas neatidarė durų. Apeliantė pažymi, kad anksčiau, 2018 m. vasario 20 d., ji el. paštu informavo vaiko tėvą, kad 2018 m. vasario 24 d. bus su vaiku išvykusi dėl šeimyninių aplinkybių, todėl nesuprantama, kodėl iš anksto žinodamas, jog apeliantės nebus namie, tėvas vis tiek atvyko. Vykdomojoje byloje nurodyta, kad 2018 m. kovo 13 d. el. paštu gautas A. B. raštas, kuriuo išieškotojas informuoja apie galimybės bendrauti su sūnumi nebuvimą. Apeliantė nurodo, kad 2018 m. kovo 10 d. nuvežė sūnų į PC „Mega“ susitikimui su tėvu, tačiau vaiką ištiko isterija, vaikas rėkė, verkė, nenorėjo susitikti su tėvu. Apeliantė kelis kartus vaiką išvedė iš prekybos centro, kad nuramintų, ragino tėvą ateiti pačiam ir bendrauti su vaiku, tačiau išieškotojas atsisakė. Apeliantei nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantė neva tiek savo aktyviais veiksmais, tiek neveikimu sąmoningai trukdo vykdyti teismo sprendimą. Teismas išimtinai vadovavosi antstolės paaiškinimais. Apeliantė nuolat veža sūnų į Šeimos santykių institutą susitikimams su psichologe, kur, dalyvaujant tėvui, yra analizuojamas sūnaus ryšys su tėvu. Ji ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl tarpininkavimo sprendžiant vaiko ir tėvo bendravimo klausimą. Todėl akivaizdu, kad apeliantė netrukdo tėvui bendrauti su vaiku, dėl to teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą ir neatskleidė bylos esmės. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. B., atstovaujamas advokatės D. B., prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Taikos sutarties dėl šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarkos tinkamas vykdymas priklauso būtent nuo A. G., su kuria gyvena šalių sūnus Arijus, valios. A. B. nuolat gyvena ir dirba Londone. Tuo tikslu, kad bent kas antrą savaitgalį galėtų praleisti su sūnumi, jis skrenda iš Londono į Rygą ir atgal, nuomojasi automobilį, kad atvažiuotų į Kauną pas sūnų. Tokios kelionės reikalauja ne tik laiko, bet ir finansinių išlaidų. Vietoje to, kad A. G. įvertintų tėvo pastangas dalyvauti vaiko auginime ir auklėjime, ji deda visas pastangas ir sugalvoja įvairiausių būdų bei priežasčių, kad tėvo bendravimas su sūnumi nevyktų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad A. G. nevykdo teismo sprendimo. 2018 m. sausio 27 d., šeštadienį A. B. turėjo teisę pasiimti sūnų savaitgaliui. Iš apeliantės pateiktos vaiko ligos epikrizės A. B. matė, kad vaikas iš ligoninės išleistas 2017 m. sausio 23 d., jo būklė pagerėjusi ir nėra medikų išvados, kad dėl vaiko ligos pobūdžio jo pasiėmimas yra negalimas. Tuo metu slaugyti vaiko, kaip teigia apeliantė, dėl jo sveikatos būklės nereikėjo, o paduoti vaikui skirtus vaistus buvo pajėgus ir A. B., todėl nebuvo jokių kliūčių tėvui pasiimti vaiką. Apeliantės dangstymasis įvairiais vaiko negalavimais yra nuolatinis. Apeliantės išsakomas kaltinimas, kad A. B. nevykdo bendravimo tvarkos, nes 2018 m. sausio 28 d. (sekmadienį) neatvažiavo pas vaiką, yra eilinis jos manipuliavimas, kadangi tą dieną tėvas turėjo iš Rygos išskristi į Londoną. 2018 m. vasario 10 d. A. G. tik imitavo, kad vykdo teismo sprendimą aprengdama vaiką ir primygtinai pakeltu balsu jam aiškindama, kad jis turi eiti su tėvu. Bendravimo tvarka numato A. B. teisę su vaiku bendrauti kas antrą savaitgalį. Bendravimo su vaiku tvarkos derinimo metu A. G. buvo žinoma, kad A. B. gyvena ir dirba Londone, todėl keliones į Lietuvą planuoja ir lėktuvo bilietus perka iš anksto. Dėl 2018 m. vasario 24 d. neįvykusio bendravimo A. G. dangstymasis neaiškiomis šeimyninėmis aplinkybėmis yra tik pretekstas neleisti A. B. matytis su vaiku. Visais susitikimo su tėvu atvejais vaiką ištinka isterija, nes A. G. nesugeba vaiko tinkamai nuteikti, vaikas būna išbalansuotas nuolatinio jos kartojimo, kad jis turi eiti su tėvu, važiuoti su tėvu, kad ji dabar jį paliks vieną su tėvu, ir pan. Po 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo A. G. nuolat dangstydavosi medicininėmis pažymomis apie vaiko susirgimus, nors pažymose nebūdavo nurodyta, kad dėl ligos vaiko bendravimas su tėvu yra negalimas. Vaikas visuomet susirgdavo prieš tą savaitgalį, kurį turėdavo praleisti su tėvu, todėl A. B. 2017 m. balandžio 25 d. kartu su vaiku ir A. B. nuvyko pas vaiką gydantį gydytoją ir gydytojas leido vaikui vykti su tėvu. Nuo 2017 m. gegužės mėn. A. G. nesudaro galimybės bendrauti tėvui su sūnumi pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. A. G. teigiant, kad sūnus nenori su tėvu bendrauti, jo bijo, A. B. sutiko dalyvauti psichologų konsultacijose, kad bent ten turėtų galimybę pasimatyti su vaiku. Paskutinio apsilankymo, vykusio 2018 m. kovo 23 d. Šeimos santykių institute pas psichologe E. K. metu, kai A. B. su vaiku galėjo pabūti nedalyvaujant A. G., vaikas pats išreiškė norą važiuoti su tėvu pas senelius. Kai apie tai pasakė vaiko motinai, ji pradėjo vaikui aiškinti, kad išvažiavęs su tėvu jis bus be mamos, o kai vaikas pareiškė, kad jis nori važiuoti su tėvu, A. G. pasigriebė vaiką į glėbį ir verkiantį išsinešė. Po šio įvykio A. G. vaiko pas psichologę susitikimams su tėvu nebevedė, nors A. B. siekė suderinti būsimų susitikimų laiką. Kai A. B. būdavo sudaroma galimybė bendrauti su vaiku nedalyvaujant motinai, bendravimas su vaiku būdavo normalus. A. B. ne kartą įsitikino, kad vaiko motina daro netinkamą poveikį vaikui (jį graudina, aiškina, kad turės pasilikti be mamos ir pan.) prieš bendravimą su tėvu tam, kad galėtų pasiteisinti vaiko nenoru bendrauti. A. G. pateiktame išraše nurodytas vaiko specifinis mišrus raidos sutrikimas nėra priežastis, dėl ko tėvas negalėtų bendrauti su sūnumi. Šalių sūnus Arijus nuolat gyvena su motina, todėl ji turi užtikrinti ne tik kasdienį rūpinimąsi sūnumi, bet ir jo teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Apeliantė A. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus: 2018 m. sausio 23 d., 27 d., 28 d., vasario 20 d. elektroninius laiškus, CD su vaizdo įrašu, išrašą iš ambulatorinės kortelės Nr. 128/17, 2018 m. kovo 10 d. SMS susirašinėjimą, 2018 m. sausio 25 d. VšĮ „Šeimos santykių instituto“ pažymą Nr. S-17, 2018 m. vasario 23 d. raštą, adresuotą Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui. Šiuos įrodymus prašo prijungti prie bylos ir nurodo, kad jie paneigia skundžiamos nutarties argumentus. Suinteresuotas asmuo A. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus: 2018 m. vasario 28 d. – 29 d. elektroninių laiškų kopijas, 2018 m. kovo 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atvejo priežiūros protokolo Nr. 19-10-864 kopiją, 2018 m. birželio 18 d. – liepos 5 d. teismo ekspertizės aktą, laikmeną su vaizdo įrašu. Nurodo, jog šie dokumentai paneigia atskirojo skundo argumentus. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad klausimas dėl baudos apeliantei skyrimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apeliantė apie antstolio pareiškimo nagrinėjimo teismo posėdyje laiką ir vietą nebuvo informuota, nes teismo siųsti procesiniai dokumentai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti, ji neturėjo galimybės teismui anksčiau pateikti įrodymus, sprendžia, jog apeliantės, kaip ir išieškotojo A. B., pateikti nauji įrodymai gali būti priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie naujai pateikti dokumentai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors šie nauji dokumentai ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šiuo atveju jų vėlesnis priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas skirti A. G. baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės R. P. kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-173-955/2016, išduotas 2017 m. birželio 1 d., dėl teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku vykdymo, išieškotojas – A. B.; skolininkė – A. G.. Antstolė, vadovaudamasi CPK 585 straipsniu, 771 straipsnio 7 dalimi, 2018 m. kovo 28 d. patvarkymu Nr. S-18-183-6118 kreipėsi į teismą su prašymu skirti baudą skolininkei A. G. už antstolio patvarkymų dėl sprendimo vykdymo tvarkos nevykdymą, teismo patvirtintos Taikos sutarties punktais nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nesilaikymą. Patvarkyme nurodė, kad 2018 m. sausio 27 d. išieškotojo A. B. prašymu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), surašytas aktas Nr. S-18-183-2295, tėvas su sūnumi bendravo nuo 10.24 val. iki 11.44 val.; 2018 m. vasario 10 d. išieškotojo A. B. prašymu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), surašytas aktas Nr. S-18-183-355, tėvas su sūnumi nebendravo; 2018 m. kovo 1 d. elektroniniu paštu gautas A. B. raštas, kuriuo išieškotojas informavo, jog 2018 m. vasario 24 d. atvyko pasiimti sūnaus A. iš vaiko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bet niekas neatidarė durų; 2018 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu gautas A. B. raštas, kuriuo išieškotojas informuoja apie galimybės bendrauti su sūnumi nebuvimą.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. G. nevykdo antstolės patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos bei nesilaiko teismo patvirtintos Taikos sutarties punktais nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, taip pat atsižvelgė į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi jau buvo paskirta A. G. 50 Eur bauda už sprendimo nevykdymą, todėl skyrė jai 300 Eur dydžio baudą. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės pareiškimas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai nepranešus apeliantei (b. l. 29). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui turint duomenis apie teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, liečiančios atsiliepimų pateikimą, objektyvias neįvykdymo priežastis (teismo procesiniai dokumentai skolininkei nebuvo įteikti) (b. l. 8-9, 29), nagrinėjamu atveju A. G. nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į antstolės pareikštą prašymą dėl baudos skyrimo taip pat nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos atsikirtimus į antstolės bei išieškotojo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei nepatikrinusi išieškotojo pateiktos informacijos, nesuteikusi skolininkei galimybės pateikti paaiškinimų dėl išieškotojo pranešimų, o teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik antstolės ir išieškotojo parodymais, neišklausęs kitos šalies. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos specifika lemia tai, kad tokio pobūdžio teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nebuvo išklausyta vaiko motina, nesuteikta jai galimybė pateikti atsikirtimus į antstolės ir ieškotojo argumentus, pateikti įrodymus. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikė teismui eilę naujų įrodymų, tačiau jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme ir teismo nebuvo aptarti bei įvertinti. Taigi, teismas nesiaiškino aplinkybių, dėl kokių priežasčių nėra tinkamai vykdoma teismo patvirtinta Taikos sutartis, kuria nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Antstolio surašyti 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. vasario 10 d. aktai paremti vien išieškotojo pranešimais apie (ne)įvykusius susitikimus su nepilnamečiu vaiku. Jokių objektyvių duomenų, dėl ko nebuvo vykdoma teismo nutartimi patvirtinta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, civilinę bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomojoje byloje Nr. 0183/17/00628 yra duomenų, jog apeliantė ir išieškotojas lankydavosi konsultacijose dėl vaiko ir tėvo bendravimo pas psichologus, šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo vertintos, į jas neatsižvelgta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu atveju antstoliui nustačius, kad teismo sprendimas nevykdomas, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių yra neįvykdytas vykdomasis dokumentas ir spręsti, ar teismo sprendimas yra nevykdomas dėl skolininko tyčinių veiksmų ar neveikimo, ar yra pagrindas skirti baudą ir kokio dydžio baudą reikia skirti konkrečiu nagrinėjamu atveju. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų negali būti įvykdytas iki tam tikro apibrėžto termino, nes toks bendravimas yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiški etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu. Be to, vykdant tokį sprendimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę. Tais atvejais, kai, vykdant sprendimą dėl tėvo bendravimo su vaiku, vaikas atsisako bendrauti su tėvu, antstolis surašo aktą CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nurodo sprendimo neįvykdymo priežastį, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, ir aktą pateikia sprendimą priėmusiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-603/2005).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. sausio 15 d. antstolės akte nurodyta, jog tėvas bendravo apeliantės gyvenamojoje vietoje su vaiku iki to momento, kol vaikas susierzino, pradėjo pykti. 2018 m. vasario 10 d. akte nurodyta, kad atvykus jai su išieškotoju, vaikas buvo aprengtas, tačiau jis spyriojosi, rėkė, kad niekur nevažiuos. Byloje nėra duomenų, kad antstolė surašė CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka aktą, jog vaikas atsisako bendrauti su tėvu, kad jį pateikė sprendimą priėmusiam teismui. Vykdomojoje byloje yra išieškotojo 2018 m. kovo 1 d. pranešimas, kad jam atvykus susitikti su vaiku jo gyvenamosios vietos adresu, durų niekas neatidarė, tačiau teismas nesiaiškino priežasčių, kodėl nustatytą susitikimui su vaiku dieną skolininkės nebuvo namie. Kito išieškotojo pranešimo, gauto antstolės kontoroje 2018 m. kovo 13 d., vykdomojoje byloje iš viso nėra. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis antstolės surašytais aktais ir darydamas išvadą, kad skolininkė nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos bei nesilaiko teismo Taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, nesiaiškino priežasčių, dėl ko teismo sprendimas nėra vykdomas, nevertino skolininkės veiksmų (neveikimo). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės būti išklausytam (audiatur et altera pars) principą, kuris atskleidžiamas CPK normų reglamentuojamoje teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarkoje (CPK 117–134 straipsniai). Nurodytas procesinės teisės normos pažeidimas reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, buvo pažeistas proceso rungimosi principas – apribota šalių teisė ne tik teikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet ir teisė žinoti ir komentuoti visus įrodymus, argumentus, kitos CPK 42 straipsnyje nustatytos teisės. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.