Kauno apygardos teismo nutartis

2025-10-02 · Civilinė byla Nr. e2S-2121-812/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-15Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-11-29Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2024-04-11Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2024-06-18Kauno apygardos teismas
  5. e2VP-1069-877/2025Nutartis · 2025-01-07Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2025-03-25Panevėžio apygardos teismas
  7. ApeliacijaNutartis · 2025-06-26Vilniaus apygardos teismas
  8. KasacijaNutartis · 2025-09-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2025-10-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-02
Bylos Nr.
e2S-2121-812/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04747-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Lisaitė
Atsakovas
S. K., V. K.
Ieškovas
N. P.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Swedbank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2121-812/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04747-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.; 3.3.2.7.; 3.3.2.6.3.; (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovams S. K. ir V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat pagal atsakovo S. K. patikslintą priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas S. K. (toliau – atsakovas) Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriame prašė: 1) atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 dalyje dėl iš atsakovo ieškovės N. P. (toliau – ieškovė) naudai priteistos 42 474,14 Eur piniginės kompensacijos ir priteistų 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumokėjimo vykdymą iki 2027 m. birželio 26 d., o nesant galimybės, atidėti nutarties vykdymą iki teismo nuomone ilgiausio galimo termino; 2) atidėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2104-871/2025 dalyje dėl valstybei iš atsakovo priteisto 620,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo vykdymą iki 2026 m. birželio 26 d., o nesant galimybės, atidėti nutarties vykdymą iki teismo nuomone ilgiausio galimo termino; 3) skubos tvarka nepranešus ieškovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus išspręstas šis atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo/nutarčių vykdymo atidėjimo, įsiteisėjimo dienos sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 dalyje dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistos 42 474,14 Eur piniginės kompensacijos ir priteistų 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumokėjimo vykdymą ir sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2104-871/2025 dalyje dėl valstybei iš atsakovo priteisto 620,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo vykdymą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės sumokėti ieškovės ir valstybės naudai priteistų piniginių lėšų dėl sunkios finansinės padėties. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį sudaro 1 040 Eur, pajamos iš individualios veiklos atskaičius individualios veiklos išlaidas per mėnesį vidutiniškai sudaro po 757,48 Eur. Viso atsakovo gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 797,48 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko nekilnojamojo turto kompleksas (namas, žemės sklypas, kiemo aikštelė ir kanalizacijos šulinys), kurių bendra rinkos vertė sudaro 142 600 Eur ir kredito likutis 2020 m. lapkričio 10 d. sudarantis 81 446,02 Eur bei visos teisės ir pareigos pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 17-023751-FA. Atsakovo kas mėnesį mokėtinos kredito įmokos bankui sudaro po 495,52 Eur, o kredito sutarties pabaiga 2037 m. kovo 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, jis privalo užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą ir jų įprastas gyvenimo sąlygas, todėl atsakovas neturi galimybės parduoti vienintelį jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, šis turtas yra įkeistas bankui. Kito turto, kurį atsakovas galėtų realizuoti ir sumokėti valstybei bei ieškovei priteistas pinigines lėšas atsakovas neturi. Atsakovas neturi priteistų sąskaitose buvusių piniginių lėšų, kurios buvo išleistos individualios veiklos vykdomų projektų išlaidoms padengti. Atsakovo teigimu, jis ir norėdamas sumokėti ieškovei pinigines lėšas to padaryti negalėtų dėl taikomų draudimų atlikti Rusijos piliečiams bet kokius mokėjimus. Atsakovas taip pat priverstas patirti bylinėjimosi išlaidas dėl Rusijos Federacijos teisme nagrinėjamos bylos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas tikisi, kad per 2 metus pasibaigs bylinėjimosi procesas Rusijoje ir atsakovui daugiau liks pajamų ir tada jis galės kreiptis į kredito įstaigą dėl vartojimo paskolos suteikimo. Atsakovo nuomone, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ieškovei nesukels jokių neigiamų pasekmių, nes jai atiteko bankui neįkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė gali išnuomoti ir gauti papildomų pajamų, nes gyvena Rusijoje. Be to, po teismo sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, nes ji yra atleista nuo solidariosios prievolės pagal 2017 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. 17-023751-FA.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl procesiniais teismų sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų ir kompensacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl sprendimo/nutarčių vykdymo atidėjimo tenkino iš dalies: 1) atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 dalyje dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistos piniginės kompensacijos ir priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, vykdymą iki 2025 m. rugsėjo 7 d., kitą prašymo dalį atmetė; 2) nutarė pasibaigus nutarties vykdymo atidėjimo terminui išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 dalį dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistos piniginės kompensacijos ir priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; 3) nutarė įsiteisėjus šiai nutarčiai išduoti valstybei vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2104-871/2025 dalyje dėl iš atsakovo priteisto 620,00 Eur žyminio mokesčio; 5) atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendė, jog atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Teismas nustatė, kad atsakovo nurodytos pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai per mėnesį sudaro 1 797,48 Eur. Iš viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas sumokėjo 42 369,79 Eur advokato pagalbai, vidutiniškai per mėnesį išleisdamas 882,70 Eur. Atsakovo vidutiniškai per mėnesį išleidžiama suma procesui apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra 1 376,11 Eur. Ši suma yra artima jo gaunamoms pajamoms kiekvieną mėnesį, t. y. 1 535,88 Eur. Atsakovas moka kreditą, kurio mėnesinė įmoka yra 495,52 Eur. Atsakovas nepateikė duomenų, jog pinigų advokato paslaugoms ar kreditui dengti privalėjo skolintis iš kitų asmenų. Teismo vertinimu, be išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teismuose, kredito dengimui atsakovas turėjo ir išlaidų pragyvenimui bei būtiniausių poreikių tenkinimui. Visos šios išlaidos viršija atsakovo nurodomas gaunamas pajamas. Įvertinęs atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenis, teismas padarė išvadą, jog atsakovas turi ne vieną banko sąskaitą, tačiau duomenų apie kitas turimas banko sąskaitas ir jose esančius pinigų likučius teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad iš pateikto keturių dienų banko sąskaitos išrašo nėra galimybės įvertinti visos atsakovo turtinės padėties, todėl neįvertinus į atsakovo sąskaitą atliekamų mokėjimų bei jo patiriamų išlaidų pagrįstumo, teismas sprendė, kad atsakovo prastos turtinės padėties faktas nėra įrodytas. Teismas atsakovo nurodytą argumentą dėl negalėjimo ieškovei, kaip Rusijos Federacijos pilietei, atlikti pervedimų, pripažino nepagrįstu jokiais objektyviais duomenis.

6. Teismas konstatavo, kad nors nustatytos aplinkybės ir nesudaro pagrindo atidėti sprendimo/nutarčių vykdymą, tačiau iš atsakovo prašymo galima spręsti, jog jis ketina kreiptis į kredito įstaigą dėl vartojimo paskolos suteikimo, turėdamas tikslą sumokėti ieškovei priteistas pinigines lėšas. Dėl šios priežasties teismas iki 2025 m. rugsėjo 7 d. atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 dalies dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistos piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų vykdymą. Teismas sprendė, kad dviejų mėnesių terminas yra pakankamas atsakovui kreiptis į kredito įstaigą dėl vartojimo kredito suteikimo.

7. Teismo vertinimu, atsakovas nenurodė objektyvaus pagrindo atidėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2104-871/2025 dalies dėl valstybei iš atsakovo priteisto 620,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo įvykdymą. Nors atsakovas rėmėsi sunkia savo turtine padėtimi, tačiau visa jo turtinė padėtis byloje nėra atskleista. Teismas įvertinęs, kad 620,00 Eur suma yra daugiau nei du kartus mažesnė už atsakovo sumokėtą žyminio mokesčio sumą teikiant apeliacinį skundą, ir tai, kad jokių naujų įrodymų dėl pasikeitusios turtinės padėties atsakovas nepateikė, t. y. nepateikė duomenų jog gautų mažesnes pajamas, todėl atsakovo prašymą šioje dalyje atmetė ir nusprendė išduoti valstybei vykdomąjį raštą įsiteisėjus šiai nutarčiai.

8. Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi nelaikė, jog egzistuoja sąlygos taikyti šiai išimtinio pobūdžio laikinajai apsaugos priemonei – nurodytų teismų nutarčių stabdymui. Teismas nurodė, kad nėra tikslinga papildomai nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galiotų iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nes vykdomieji raštai dėl priverstinio Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties vykdymo bus išduoti tik po šios nutarties įsiteisėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinant atsakovo prašymo reikalavimus visiškai, t. y. 1) atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 dalyje dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistos 42 474,14 Eur piniginės kompensacijos ir priteistų 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumokėjimo vykdymą iki 2027 m. birželio 26 d., o nesant galimybės, atidėti iki teismo nuomone ilgiausio galimo termino; 2) atidėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2104-871/2025 dalyje dėl valstybei iš atsakovo priteisto 620,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo vykdymą iki 2026 m. birželio 26 d, o nesant galimybės, atidėti iki teismo nuomone ilgiausio galimo termino; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus išspręstas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo/nutarčių vykdymo atidėjimo, įsiteisėjimo dienos, pavedant vykdyti skubiai – sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 dalyje dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistos 42 474,14 Eur piniginės kompensacijos ir priteistų 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumokėjimo vykdymą ir sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2104-871/2025 dalyje dėl valstybei iš atsakovo priteisto 620,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Nepagrįsti skundžiamos nutarties argumentai neva visa atsakovo turtinė padėtis byloje nėra atskleista, kurie prieštarauja Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bylos medžiagai ir teismo išvadoms ir argumentams dėl atsakovo ir ieškovės turtinės padėties. Aplinkybė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera yra konstatuota Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendime įvertinus visus nuo 2021 m. kovo 23 d. bylos iškėlimo teisme dienos gautus rašytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį.

1.2. Atsakovo sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. birželio 26 d. (prašymo teismui pateikimo dienos) patvirtina santaupų neturėjimą. Byloje yra visi duomenys apie atsakovo vardu atidarytas visas sąskaitas kredito įstaigose ir šie duomenys buvo pateikti pačios ieškovės pagal teismo išduotą teismo liudijimą gauti rašytinius įrodymus.

1.3. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė 2025 m. sausio 14 d. sąskaitos išrašus, o ne 2025 m. sausio 22 d. Dėl nurodytų priežasčių teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes neva atsakovas pateikė sąskaitos išrašus apie 2025 m. sausio 22 d. neturėjimą santaupų ir neva tą pačią dieną sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio sumą.

1.4. Tai, jog atsakovas gavęs teismo nutartį su įpareigojimu primokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo reikalavimus, ir norėdamas neužvilkinti bylos nagrinėjimo skundžiant nutartį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, panaudojo visas po 2025 m. sausio 14 d. gautas pinigines lėšas žyminio mokesčio sumokėjimui, nepatvirtina jo geros turtinės padėties ir galėjimo iš karto sumokėti 36 262,49 Eur sumą.

1.5. AB „Swedbank“ internetiniame puslapyje yra viešai pateikiama informacija, kad į Rusijos Federaciją bankas neatlieka pervedimų. Skundžiamos nutarties argumentai, neva banko pažymoje nėra nurodoma, kad bankas atsisakytų pervesti pinigines lėšas Rusijos pilietei tuo atveju, kai yra vykdomas teismo sprendimas, naikintini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys AB „Swedbank“ pažymoje nurodytiems argumentams ir Lietuvos Respublikos vykdomai užsienio politikai.

1.6. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisminės praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023) spręsdamas valstybės naudai priteistos sumos sumokėjimo atidėjimo klausimą, nevertino visos iš atsakovo priteistos 36 262,49 Eur sumos, dėl ko priėmė nepagrįstą ir naikintiną skundžiamą nutartį.

1.7. Atsakovas šiai dienai neturi galimybės gauti maksimalaus papildomo vartojimo kredito 30 000 Eur sumai, nes turi negrąžintą bankui būsto kredito likutį ir prievoles kas mėnesį mokėti kredito įmokas bankui. Per 2 metus atsakovui sumažinus būsto kredito likutį mokant kas mėnesį kredito įmokas bankui, atsakovas turės galimybę gauti maksimalią 30 000 Eur vartojimo paskolą ir per tą laikotarpį turės galimybę susitaupyti trūkstamą 5 642,49 Eur sumą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

2.1. Atsakovas nesąžiningai siekia pasinaudoti galimybe atidėti teismo sprendimo vykdymą. Jo pareikštas prašymas laikytinas piktnaudžiavimu teise, nes atsakovas tiesiog siekia išvengti finansinių įsipareigojimų ieškovei vykdymo. Atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei piniginės kompensacijos.

2.2. Atskirasis skundas yra atsakovo ankstesnio prašymo motyvų atkartojimas. Atsakovas nepateikė naujų aplinkybių, kurios galėtų paneigti skundžiamos nutarties motyvų teisingumą, t. y. kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė savo sunkios finansinės padėties, dėl kurios negalėtų įvykdyti teismo sprendimo; kad atsakovas teismui neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties, priešingai – ją nuslėpė; kad neįrodė, jog AB „Swedbank“ atsisako pervesti pinigines lėšas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir t.t. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis ir atkartoja savo prašymo argumentus. Dėl to, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo kitaip vertinti tuos pačius duomenis.

2.3. Byloje pateikti kelių metų senumo sąskaitos išrašai nėra aktualūs sprendžiant apie šiai dienai esamą atsakovo finansinę padėtį. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, o atsakovas tiesiog tikslingai ją slėpė nuo teismo.

2.4. Atsakovas advokatės pagalbai apmokėti (vien pirmos instancijos teisme) galėjo skirti 42 369,79 Eur sumą. Atsakovas teikė apeliacinius skundus, iniciavo eilę kitų teisminių procesų, kurie pareikalavo tiek mokėti žyminį mokestį valstybei, tiek papildomai mokėti advokatei už jam suteiktas teisines paslaugas.

2.5. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022, 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022, 26 punktas).

2.6. Esminė atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo dalimis priežastis yra siekis apskritai neįvykdyti teismo sprendimo, t. y. neišmokėti piniginės kompensacijos, tačiau gauti visą santuokoje įgytą vertingą turtą.

2.7. Atskirajame skunde nėra nei vieno motyvo, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas turėtų panaikinti 2025 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta atidėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Ne. e2A-2104-871/2025 dalyje dėl valstybei iš atsakovo priteisto 620,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

13. Atsakovo atskirajame skunde pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 dalies dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistos 42 474,14 Eur piniginės kompensacijos ir priteistų 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumokėjimo vykdymo sustabdymo ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2104-871/2025 dalies dėl valstybei iš atsakovo priteisto 620,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo vykdymo sustabdymo iki bus išspręstas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo/nutarčių vykdymo atidėjimo įsiteisėjimo dienos yra išnagrinėtas ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atmestas.

14. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje tenkintas iš dalies atsakovo prašymas dėl sprendimo/nutarčių vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš bylos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. dalinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. K. ieškovės N. P. naudai priteista 46 119,40 Eur dydžio piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, ir šią kompensacijos sumą sumažino iki 42 474,17 Eur bei priteisė ieškovei iš atsakovo 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2025 m. birželio 5 d. nutartyje ir nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme suma yra 2 271,40 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2104-871/2025 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir iš atsakovo priteisė valstybei 620,00 Eur žyminį mokestį, atsakovui iš ieškovės priteisė 7 702,85 Eur pirmosios instancijos ir 1 552,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms atlyginti.

16. Vienas iš atskirajame skunde nurodytų nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos spręsdamas valstybės naudai priteistos sumos sumokėjimo atidėjimo klausimą, nevertino visos iš atsakovo priteistos 36 262,49 Eur sumos, dėl ko priėmė nepagrįstą ir naikintiną skundžiamą nutartį. Atskirajame skunde yra cituojama ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023, kurioje kasacinis teismas pasisakė dėl CK 3.117 straipsnio 3 dalies normos taikymo. Atskirajame skunde išsamiau nėra detalizuojama, kuo skundžiamos nutarties išvados prieštarauja minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktam CK 3.117 straipsnio 3 dalies normos aiškinimui.

17. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta ne tik didesnę turto dalį gavusio sutuoktinio pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, tačiau nustatyta ir galimybė teismui atidėti šios kompensacijos sumokėjimo terminą aptariamoje normoje nurodytomis sąlygomis - pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023 išaiškino, kad tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje kyla poreikis išspręsti klausimą dėl kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tekusią didesnę turto dalį sumokėjimo termino atidėjimo, turi būti taikoma ne bendroji CPK 284 straipsnyje išdėstyta nuostata, o būtent specialioji CK 3.117 straipsnio 3 dalies norma. Atitinkamai tai reiškia, kad tokioje situacijoje sprendžiant dėl galimybės atidėti terminą kompensacijai sumokėti turi būti paisoma šioje normoje nurodytų sąlygų dėl termino atidėjimo trukmės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo. Nustatytos kompensacijos sumokėjimo sąlygos yra skirtos abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrai užtikrinti: viena vertus, sutuoktiniui, kuriam santuokos nutraukimo byloje atsirado prievolė sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam priteistą didesnę turto dalį, yra sudaromos sąlygos tinkamai pasiruošti įvykdyti tokią prievolę (parduoti turtą, gauti paskolą ar kitu būdu sukaupti reikiamą pinigų sumą); antra vertus, kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas neturėtų nepagrįstai suvaržyti ir kito sutuoktinio, kuriam yra priteista kompensacija, teisių, kadangi, pirma, galimybė atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu tokią kompensaciją turintis mokėti sutuoktinis pateiks adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, antra, įstatyme yra nustatytas maksimalus 2 metų terminas, kurio teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, negali viršyti.

18. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atidėti terminą kompensacijai už sutuoktiniui tekusią didesnę turto dalį sumokėti CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra siejama su reikalavimu pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas, gavęs šalies prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą, turi įvertinti, ar tokį prašymą pareiškusi šalis įvykdė minėtą reikalavimą ir pateikė prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos išmokėjimo termino atidėjimo prašančiai šaliai nepateikus adekvataus prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimo, teismas turėtų išaiškinti jai pareigą jį pateikti ir šios pareigos neįvykdymo teisines pasekmes, taip pat suteikti šaliai galimybę per protingą terminą įvykdyti šį reikalavimą. Tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą įvykdo įstatyme nustatytą reikalavimą ir pateikia adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas turėtų toliau spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti kompensacijos sumokėjimą ir kokiam terminui, neviršijančiam 2 metų, jis gali būti atidėtas. Savo ruožtu aplinkybė, kad šalis atsisako pateikti adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą ar per teismo nustatytą terminą jo nepateikia, sudaro teismui pagrindą atmesti šalies prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023). Nei CK 3.117 straipsnio 3 dalyje, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokia konkreti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė laikytina adekvačia, toks vertinimas paliktas klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimo sprendžiančio teismo diskrecijai.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė atidėti 42 474,14 Eur iš jo ieškovės naudai priteistos kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį sumokėjimą iki 2027 m. birželio 26 d. (dviejų metų laikotarpiui, t. y. iki maksimalaus CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino) arba iki teismo nuomone ilgiausio galimo termino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju yra pagrindas atidėti ieškovei iš atsakovo priteistos kompensacijos sumokėjimo terminą iki 2025 m. rugsėjo 7 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš atsakovo pateikti šios prievolės įvykdymo užtikrinimo, neišaiškino atsakovui šios pareigos neįvykdymo teisinių pasekmių.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne specialia šiuos teisinius santykius reglamentuojančia nuostata, bet taikė bendrą CPK 284 straipsnio 1 dalies normą, reglamentuojančią sprendimo vykdymo atidėjimą. Taigi, spręsdamas klausimą dėl priteistos kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio 3 dalies ir CPK 284 straipsnio 1 dalies normas ir, nepareikalavęs pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, apribojo galimybę atsakovui atidėti priteistos iš kompensacijos sumokėjimą iki maksimaliam įstatymo nustatytam terminui.

21. Nesutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl atsakovo 36 262,49 Eur sumos sumokėjimo ieškovei atidėjimo. Atskirajame skunde nurodoma, kad 36 262,49 Eur suma yra gauta atlikus Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2104-871/2025 priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi iš atsakovo ieškovės naudai priteista 42 474,17 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, ir 2 271,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (po rašymo apsirikimo ištaisymo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi), iš viso 44 745,57 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovui iš ieškovės priteista 7 702,85 Eur pirmosios instancijos ir 1 552,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms atlyginti (iš viso 9 254,85 Eur). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad šalys pasinaudojusios CK 6.131 straipsnio nustatyta įskaitymo tvarka, įskaitė aukščiau nurodytas priteistas sumas viena kitos atžvilgiu.

22. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl iš atsakovo ieškovei priteistų 2 271,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir dėl iš atsakovo valstybei priteisto 620,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo turi būti sprendžiamas vadovaujantis bendrosiomis CPK 284 straipsnio 1 dalies normomis, reglamentuojančiomis sprendimo vykdymo atidėjimą.

23. Tiek prašyme, tiek ir atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas neturi galimybės sumokėti ieškovės ir valstybės naudai priteistų piniginių lėšų dėl savo sunkios finansinės padėties. Nurodoma, kad aplinkybė, jog atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera yra konstatuota Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendime, įvertinus visus nuo 2021 m. kovo 23 d. bylos iškėlimo teisme dienos gautus rašytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, jog atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvados dėl neatskleistos atsakovo turtinės padėties pagrįstumu. Išvada yra paremta skundžiamoje nutartyje atliktais išsamiais skaičiavimais, patvirtinančiais, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kredito dengimui ir būtiniausiems poreikiams patenkinti viršija atsakovo nurodytas gaunamas pajamas. Atsakovas nepateikė duomenų, jog pinigines lėšas advokato paslaugoms ar kreditui dengti skolinosi iš kitų asmenų, neatskleidė kitų savo gaunamų pajamų, panaudotų atsakovo turėtoms išlaidoms dengti, nepateikė duomenų apie kitas turimas banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, pripažįsta, kad byloje pateikti kelių metų senumo atsakovo banko sąskaitos išrašai negali būti tinkami įrodymai sprendžiant apie šiai dienai esamą atsakovo finansinę padėtį.

25. Apeliacinės instancijos teismas tai pat pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiams, kad atsakovo (skolininko) bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022, 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022, 26 punktas). Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

26. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti šalių nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018 ir kt.

27. Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas, prašydamas atidėti iš jo ieškovei ir valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą, neatskleidė visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Nesant išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, negalima nustatyti, ar atsakovo dabartinė finansinė padėtis neleidžia įvykdyti visos prievolės iš karto, ar dabartinė atsakovo padėtis yra bloga, bet ateityje ji pagerės ir atsakovas bus pajėgus įvykdyti prievolę. Nustačius, kad nėra galimybės įvertinti aktualios atsakovo, iš kurio priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei, turtinės padėties, nėra pagrindo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl atsakovo neatskleistos turtinės padėties nėra teisinio pagrindo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netaikydamas specialios CK 3.117 straipsnio 3 dalies normos reglamentuojančias kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tekusią didesnę turto dalį sumokėjimo termino atidėjimą, netinkamai išsprendė iš atsakovo ieškovei priteistos kompensacijos sumokėjimo atidėjimo klausimą.

29. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išspręsti minėto klausimo dėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimo pagal byloje pateiktus įrodymus neturi galimybės. Nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, yra būtina atlikti šios nutarties 18 punkte aptartus veiksmus, susijusius su prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės pateikimu, ir iš naujo įvertinti, ar yra pagrindas atidėti kompensacijos sumokėjimą, taip pat nustatyti protingą, CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį atidėjimo terminą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 iš atsakovo ieškovei priteistos 42 474,17 Eur kompensacijos sumokėjimo atidėjimo termino nustatymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kitoje dalyje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

31. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kadangi dalis atsakovo prašymo dėl kompensacijos sumokėjimo ieškovei atidėjimo termino nustatymo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria atsakovui S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. rugsėjo 7 d. atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 iš atsakovo S. K. ieškovės N. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistos 42 474,14 Eur piniginės kompensacijos sumokėjimas ir klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-483-730/2025 iš atsakovo S. K. ieškovei N. P. priteistos 42 474,17 Eur kompensacijos sumokėjimo atidėjimo termino nustatymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Daina Lisaitė