Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-929-324/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-18
Bylos Nr.: e2S-929-324/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04747-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Gudynienė
Ieškovas: N. P.
Atsakovas: S. K., V. K.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“
Advokatai: Diana Vinklerytė

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2S-929-324/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04747-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; (S) 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovams S. K. ir V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat atsakovo S. K. patikslintą priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės N. P. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui S. K. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovams S. K. ir V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2. Atsakovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) laikinai apriboti ieškovės motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų L. K. ir М. K. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, atskirai nepilnametis sūnus ar dukra) atžvilgiu ir papildomai įpareigoti ieškovę nedelsiant: (i) grąžinti nepilnamečius vaikus atsakovui į jo gyvenamąją vietą adresu; (ii) perduoti atsakovui nepilnamečių vaikų galiojančių pasų originalus ir dukros galiojanti leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje (iii) nurodyti teismui ir atsakovui vaikų buvimo vietos (dabartinės faktinės vaikų gyvenamosios vietos) adresą ir kontaktus, kuriais galima būtų susisiekti su vaikais ir pabendrauti su jais telefonu; 2) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2869-877/2022 nustatytą laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 3.1) ieškovė kiekvienų metų neporinių savaičių šeštadienį pasiima vaikus iš vaikų tėvo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną 19 val. į vaikų tėvo gyvenamąją vietą. Apie vaikų pasiėmimą ir /ar negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku; 3.2) ieškovė privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų tėvą ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, o susidarius ypač nepalankioms aplinkybėmis (jau praėjus 3 kalendorinių dienų terminui) turi apie šias aplinkybes informuoti atsakovą iš karto nedelsiant, kai tik turi galimybę informuoti (SMS žinute arba telefono skambučiu), kartu nurodant aiškią priežastį (pvz., nelaimė, avarija, trauma ir pan.); 3.3) ieškovė kiekvienų metų neporinių savaičių sekmadienį pasiima vaikus iš vaikų tėvo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną 19 val. į vaikų tėvo gyvenamąją vietą. Apie vaikų pasiėmimą ir /ar negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, ieškovė privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaikų tėvą ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, o susidarius ypač nepalankioms aplinkybėmis (jau praėjus 3 kalendorinių dienų terminui) turi apie šias aplinkybes informuoti atsakovą iš karto nedelsiant, kai tik turi galimybę informuoti (SMS žinute arba telefono skambučiu), kartu nurodant aiškią priežastį (pvz., nelaimė, avarija, trauma ir pan.); 3.4) ieškovė bendrauja su vaikais neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki planuojamo bendravimo dienos) vaikų tėvą informuojant dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos atitinkamą šventinę dieną 10 val. ir privalo vaikus grąžinti tą pačią šventinę dieną 19 val. į vaikų tėvo gyvenamąją vietą. Poriniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną vaikai bendrauja su tėvu; 3.5) abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaikais galimybes telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaikų dienos režimo ir atsižvelgiant į vaikų norus bei interesus; 3.6) pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo nurodant tikslų adresą; 3.7) kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaikais atitinkamai Tėvo dieną – tėvas. Motinos dieną – motina, pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinę dieną 10 val. ir privalo vaikus grąžinti tą pačią šventinę dieną 19 val. į vaikų tėvo gyvenamąją vietą; 3.8) vaikui (-аms) susirgus, motina turi nedelsiant informuoti tėvą apie vaiko (-ų) sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą ar nedelsiant pati jį pristatyti į gydymo įstaigą; 3.9) šio prašymo reikalavimų 3 punkte nurodyta motinos bendravimo su vaikais tvarka netaikoma vaikų gimimo dieną, kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną); (duomenys neskelbtini), t.y. vaikų tėvo gimimo dieną, tėvui tenkančių valstybinių švenčių ir tėvo atostogų su vaikais metu. Tėvas privalo elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios apie suplanuotas atostogas su vaikais, o vaikams susirgus per ieškovės bendravimo su vaikais dieną, nedelsiant apie tai informuoti ieškovę SMS žinute arba telefoniniu skambučiu; 3.10) buvimo su vaikais laikotarpiu motina užtikrina tėvui galimybę bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook, twitter ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis; 3.11) šalys bendru sutarimu gali susitarti ir dėl kitokių bendravimo sąlygų, nei nurodyta šioje tvarkoje; 3) areštuoti ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 58 000 Eur, ir keleivinį automobilį Toyota GT86, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 18 610 Eur, atsakovo 2024 m. kovo 12 d. patikslinto priešieškinio reikalavimų užtikrinimui, uždraudžiant ieškovei sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas šiame punkte nurodytas turtas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, įskaitant ir draudimą be atsakovo sutikimo įkeisti ir perleisti šiame punkte nurodytą turtą iki visiško teismo sprendimo dalyje dėl priteistų kompensacijų atsakovo naudai įvykdymo.

3. Nurodė, jog ieškovė sistemingai piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, daro neigiamą žalą vaikams. 2024 m. sausio 24 d. susisiekus telefonu su ieškovės atstove advokate, pastaroji nurodė, kad ieškovė išvyko į užsienį ir artimiausiu metu neplanuoja grįžti. Ieškovė be atsakovo sutikimo ir jo žinios bei nesant teismo sprendimo leisti jai išvykti su vaikais gyventi į užsienį, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai, išvyko gyventi į užsienį – Rusijos Federaciją, o tokiuose ieškovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalies (vaikų pagrobimas) požymių. Vaikai nuo 2024 m. sausio 22 d. iki šiol dėl motinos ieškovės piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis ir neteisėtų veiksmų negali lankyti ugdymo įstaigų, negali gauti gydymo įstaigos paslaugų. Ieškovė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėms ir nevykdo teisės aktuose nustatytų prievolių užtikrinti vaikų ugdymo įstaigų lankymą jų įprastoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kauno mieste. Vaikai yra izoliuoti ir atskirti nuo tėvo ir savo giminaičių Lietuvoje, nuo draugų, nuo ugdymo ir sveikatos įstaigų, nuo treniruočių ir būrelių. Tokiais veiksmais ieškovė nevydo Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos bei 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos sūnaus L. M. progimnazijos Kaune lankymo. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-981-917/2024, kurioje ieškovė yra kaltinama tyčia nežymiai sutrikdžiusi sveikatą ir sukėlusi fizinį skausmą šeimos nariams, o būtent: laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 16 val. iki 2023 m. spalio 2 d. apie 18 val. ieškovė namuose tyčia du kartus įkando gulinčiam lovoje sūnui į sėdmenis. Ieškovė, gavusi 2024 m. sausio 23 d. kaltinamąjį aktą, pažeisdama jai paskirtas kardomąsias priemonės neišvykti iš gyvenamosios vietos, nusprendė pasislėpti ir išvengti dalyvavimo baudžiamojoje byloje, o jos nurodyti teiginiai, neva ją persekioja atsakovas, yra melagingi. Ieškovė nuo pat 2024 m. sausio 22 d. be jokių apribojimų laisvai naudojasi internetu, socialiniais tinklais ir bendrauja su savo advokatėmis, tačiau nuo 2024 m. sausio 23 d. nesudaro vaikams galimybės pabendrauti su tėvu telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokie ieškovės veiksmai, atskiriant vaikus nuo tėvo, daro psichologinę traumą vaikams ir tėvui. Vaikų buvimas su ieškove kelią grėsmę vaikų saugumui ir sveikatai, nes ieškovė paleidžia vienus vaikus į lauką be jokios priežiūros, dėl ko vaikai yra ne vieną kartą perėję gatves, kuriose yra intensyvus eismas. Ieškovė nesirūpina vaikų sveikata ir higiena. Siekiant sugražinti vaikus į jų įprastinę gyvenamąją vietą ir ugdymo įstaigas Kauno mieste bei užtikrinti nepilnamečių vaikų saugumą ir vaikų teisėtus interesus tiesiogiai bendrauti su atsakovu ir jo tėvu (vaiku seneliu) bei užkirsti kelią ieškovei ateityje pakartotinai pagrobti mažamečius vaikus, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikinai apriboti ieškovės motinos valdžią ginčo šalių vaikų atžvilgiu bei nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu. Atsakovas taip pat prašo pakeisti šioje byloje nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, atsižvelgiant į įrodymus dėl ieškovės smurto vaikų atžvilgiu, piktnaudžiavimą motinos valdžia pakeičiant vaikų faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą, atskiriant vaikus nuo tėvo ir senelio (atsakovo tėvo) bei draugų bei neleidžiant vaikų į ugdymo įstaigas. Ieškovės maksimalus bendravimas su nepilnamečiais vaikais prieštarautų vaikų interesams ir ieškovės bendravimas su vaikais galimas tik be nakvynių. Ieškovė yra išvykusi gyventi į užsienį, po galutinio teismo sprendimo priėmimo gali imtis nesąžiningų veiksmų ir parduoti visą Lietuvoje turimą turtą dėl ko 14 265,57 Eur kompensacijos išieškojimas taptų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu. Įpareigojo ieškovę nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaikus atsakovui į jo gyvenamąją vietą. Įpareigojo ieškovę nedelsiant perduoti atsakovui nepilnamečių vaikų galiojančių pasų originalus ir dukros galiojanti leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje. Įpareigojo ieškovę nurodyti teismui ir atsakovui nepilnamečių vaikų buvimo vietos (dabartinės faktinės vaikų gyvenamosios vietos) adresą ir kontaktus. Atsakovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir keleivinį automobilį Toyota GT86, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovei areštuotą turtą parduoti, dovanoti, mainyti, išnuomoti, perduoti panaudai, įkeisti ar kitu būdu disponuoti areštuotu turtu. Atmetė atsakovo prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo.

5. Spręsdamas dėl laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas nustatė, kad ieškovė, neturėdama atsakovo sutikimo, pasiėmė vaikus ir išvežė juos iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, kurioje valstybėje šiuo metu yra ieškovė su nepilnamečiais vaikais. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones vaiką ar vaikus išvežusiam tėvui ar motinai, negali būti sudarytos sąlygos atsidurti teisiškai ir faktiškai pranašesnėje situacijoje. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu, t. y. nuo ieškinio padavimo dienos iki 2024 m. sausio 23 d., vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Būtent Lietuvoje yra susiformavusi nepilnamečių vaikų socialinė aplinka, kurią ieškovė pakeitė juos išsiveždama. 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus mokyklinio ugdymo įstaiga – (duomenys neskelbtini). Šalių dukra lankė (duomenys neskelbtini) darželį Kauno mieste. Abu nepilnamečiai vaikai taip pat lankė įvairius būrelius ir treniruotes Kauno mieste. Ieškovei išvežus nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo pažeisti vaikų interesai turėti stabilią ir vaikams saugią socialinę aplinką. Be kita ko, nepilnamečiai vaikai yra visiškai atskirti nuo savo tėvo, giminaičių ir draugų, gyvenančių Lietuvoje. Byloje nėra jokių duomenų, į kokią aplinką yra išvežti vaikai, ar jiems ten yra saugu, ar yra užtikrinamos sąlygos vaikų tinkamam vystymuisi. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas netinkamai prižiūrėtų nepilnamečius vaikus ar kad vaikai būtų išreiškę nenorą gyventi su tėvu. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus atlikta nepilnamečių vaikų ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė patvirtina, jog abu vaikai turi ryšį tiek su motina, tiek su tėvu, ir neteikia nei vienam iš jų pirmenybės. Nustačius laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu teismas sprendė, kad yra tikslinga tenkinti ir papildomus atsakovo prašymus, susijusius su šių priemonių taikymo įgyvendinimu. Ieškovė įpareigojama nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaikus atsakovui į jo gyvenamąją vietą, perduoti atsakovui nepilnamečių vaikų galiojančių pasų originalus ir dukros galiojanti leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje bei nurodyti teismui ir atsakovui vaikų dabartinės faktinės gyvenamosios vietos adresą ir kontaktus.

6. Spręsdamas dėl turto arešto teismas nurodė, kad priešieškinio reikalavimai pagrįsti priešieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareikštas priešieškinis akivaizdžiai nepagrįstas. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos, reikalingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, o tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus atsakovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismas sprendė, kad byloje nustačius teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą dėl ieškovės veiksmų, t. y. išvykimą su vaikais iš Lietuvos Respublikos, daiktų iš buto išvežimą, yra pagrindas taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1.1. Teismas, nustatęs vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu ir įpareigojęs ieškovę nedelsiant grąžinti vaikus atsakovui, neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės atsiliepime išdėstytų paaiškinimų apie atsakovo daromą žalą vaikams. Ieškovė paaiškino, kad atsakovo manipuliatyvus, nepagarbus ir dažnai netgi žiaurus elgesys su vaikais buvo pagrindinė priežastis, lėmusi ieškovės apsisprendimą palikti Lietuvos Respubliką. Kadangi ligšiolinis atsakovo bendravimas su vaikais jau spėjo padaryti žalą jų fizinei ir psichologinei sveikatai, ieškovė buvo priversta imtis drastiškų priemonių, kurios apsaugotų vaikus nuo atsakovo įtakos ir daromo žalojančio poveikio.

1.2. Siekdamas vaikus nuteikti prieš mamą (ieškovę), atsakovas jais manipuliavo, gąsdino, darė jiems psichologinį spaudimą, vertė meluoti grasindamas ir net kankindamas badu. Visas šias aplinkybes ieškovei nurodė vaikai, kurių elgesys gyvenant Lietuvoje ir bendraujant su atsakovu darėsi vis nerimastingesnis, su atsirandančiais isterijos ir nerimo priepuoliais, uždarumu ir nuotaikų nepastovumu, bei išsisprendė atsiribojus nuo tėvo ir išvykus gyventi svetur. Tiek ieškovė, tiek vaikai buvo atsakovo įbauginti, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas buvo jiems būtinas siekiant psichologiškai atsigauti ir sustiprėti po ilgą laiką vykusio žiauraus ir kontroliuojančio atsakovo elgesio. Nors ieškovė žino ir supranta, kad toks sprendimas buvo drastiškas ir kraštutinis, bet jis buvo būtinas vaikų gerovei ir psichologinei sveikatai apsaugoti. Išvykę iš Lietuvos vaikai ėmė labiau savimi pasitikėti, tapo pastebimai linksmesni, ramesni ir guvesni, grįžo jiems būdingas žaismingumas bei gera nuotaika. Dabartinė vaikų aplinka yra saugi, sąlygos jų vystymuisi ir gyvenimui yra užtikrintos.

1.3. Nutartimi nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu reikštų jiems nepataisomą psichologinę ir galimai net fizinę žalą. Ieškovė teismo prašo į tai atsižvelgti ir priimant sprendimą remtis ne tik formaliuoju teisės taikymu, bet ir teisingu situacijos įvertinimu, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris įtvirtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

1.4. Ieškovei ir vaikams išvykus iš Lietuvos, priimtos nutarties negalima įvykdyti. Tą pagrįstai nurodė ir išvadą pateikusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pažymėjusi, jog turi būti nustatoma tokia bendravimo tvarka, kuri esamu laiku gali būti realiai vykdoma. Nors formaliai atsakovo prašytos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės patenka į laikino reguliavimo funkciją atliekančių priemonių sąrašą, tačiau faktiškai jos susiklosčiusios situacijos neįtakos ir tinkamai nesureguliuos.

1.5. Ieškovė neturi siekio visiškai atskirti vaikų nuo jų tėvo, kadangi supranta ir gerbia CK įtvirtintą vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Tačiau toks bendravimas yra negalimas dėl vaikų interesų apsaugos, dėl jų nenoro. Iš atsakovo procesinės pozicijos matyti siekis bet kokiomis priemonėmis atgauti jų atžvilgiu rodytą valdžią ir galimybes vaikus kontroliuoti, neprisiimant atsakomybės už padarytą žalą ir neigiamus vaikų išgyvenimus. Siekdamas savo tikslo atsakovas (bei jam artimi asmenys, pvz. jo sugyventinė/draugė) platina šmeižikišką informaciją apie ieškovę ir jos poelgio motyvus, klastoja įrodymus (atsakovo pateikta prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones medžiaga patvirtina, kad po ieškovės išvykimo iš Lietuvos jis įsilaužė į ieškovės butą, neva „rado“ ją neigiamai charakterizuojančių cigarečių nuorūkų) bei klaidina teismą, nurodydamas faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes (kad ieškovė skausmingai apkandžiojo vaikus).

1.6. Jeigu teismas nustatytų adekvačią, vaikų interesus atitinkančią ir galimą vykdyti bendravimo su atsakovu tvarką, ieškovė įsipareigotų ją vykdyti ir užtikrinti. Akivaizdu ir neginčytina, kad tokios tvarkos užtikrinimui yra būtinas atsakovo žalojančios įtakos įvertinimas bei priemonių, kurios leistų apriboti neigiamą atsakovo įtaką, įtvirtinimas, parenkant realiai vykdytiną bendravimo tvarką. Ieškovė prašo panaikinti nutartyje nustatytą įpareigojimą nedelsiant grąžinti vaikus atsakovui bei nustatyti jų laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu.

1.7. Nepagrįsta ir neteisėta laikytina teismo išvada dėl šalims priklausančio buto su rūsiu ir keleivinio automobilio Toyota GT86 arešto. Teismo pritaikytas turto areštas yra beprasmis, kadangi ieškovė neturi jokių planų šį turto slėpti ar jį kam nors perleisti. Turtas išvardintas bylos procesiniuose dokumentuose, dėl jo pasisakyta ieškinio reikalavimuose, kas patvirtina ieškovės siekį sąžiningai išspręsti visus turtinius klausimus nutraukiant šalių santuoką. Teismas taikė turto areštą nesant jokios realios sprendimo neįvykdymo grėsmės, remiantis tik atsakovo samprotavimais ir nuogąstavimais, nesant jokių įstatyme nustatytų tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindų. Turto areštas yra nelogiškas įvertinus šio turto priklausomybę šalių bendrai jungtinei nuosavybei, kadangi tokio turto perleidimui būtų būtinas abiejų savininkų sutikimas; vadinasi, net tuo atveju, jeigu ieškovė ketintų šį turtą perleisti, to padaryti jai nepavyktų nesant atsakovo sutikimo.

8. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovė be atsakovo sutikimo vaikus išvežė iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, kurioje valstybėje šiuo metu yra ieškovė su nepilnamečiais vaikais, ieškovė atsisako tokius duomenis nurodyti. Vaikus išvežusiam tėvui ar motinai, negali būti sudarytos sąlygos atsidurti teisiškai ir faktiškai pranašesnėje situacijoje.

2.2. Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, būtent čia yra susiformavusi nepilnamečių vaikų socialinė aplinka, kurią ieškovė pakeitė juos išsiveždama. Teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus mokyklinio ugdymo įstaiga – (duomenys neskelbtini) progimnazija. Šalių dukra lankė (duomenys neskelbtini) darželį, Kauno mieste. Abu nepilnamečiai vaikai taip pat lankė įvairius būrelius ir treniruotes Kauno mieste.

Šalies argumentai

2.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai konstatavo, kad, ieškovei išvežus nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, vaikai yra nuo 2024 m. sausio 23 d. visiškai atskirti nuo savo tėvo, giminaičių ir draugų, gyvenančių Lietuvoje, buvo pažeisti vaikų interesai turėti stabilią ir vaikams saugią socialinę aplinką ir pagrįstai nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama apgint viešąjį interesą ir užtikrini mažamečių vaikų teisėtus interesus gyventi jų įprastoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kauno mieste ir teisėtus interesus bendrauti su tėvu, artimaisiais giminaičiais ir vaikų. Ieškovė, pateikdama atskirąjį skundą ir jame nurodydama, jog dabartinė vaikų gyvenamojo vieta nėra žinoma ir teismo nutartis dėl to negali būti privestinai įvykdoma, tik patvirtina jos konfliktišką ir savanaudišką vaikų interesus pažeidžiantį elgesį, visiškai nepaisant teismo nutartimi nustatytų skubiai vykdytinų įpareigojimų grąžinti atsakovui vaikus ir nurodyti teismui ir atsakovui dabartinę vaikų buvimo vietą.

2.4. Ieškovė šaiposi iš Lietuvos teisėsaugos institucijų ir teismo, nesilaikydama įstatymų: a) vaikų išvežimas be kito tėvo sutikimo gyvent į kitą gyvenamąją vietą, b) kardomųjų priemonių nesilaikymas, pasižadėjimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos, c) nesilaiko bendros sutuoktiniu bendravimo su vaikais tvarkos nuo 2020 metų; d) nesilaiko teismo nutarties nuo 2022 m. spalio 18 d. dėl bendravimo su vaikais tvarkos; e) nesilaiko teismo nutarties nuo 2024 m. kovo 28 d. dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir jų grąžinimo į jų faktinę gyvenamąją vietą; f) nesilaiko teismo nutarties dėl sūnaus (duomenys neskelbtini) lankymo. Toks ieškovės elgesys tik patvirtina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovė ieškiniu taip pat prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, dėl ko teismas privalo turėti duomenis apie ieškovės dabartinę gyvenamąją vietą ir įsitikinti, jog ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos vaikams gyventi.

2.5. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių netinkamą atsakovo elgesį su vaikais ir /ar žalos darymą vaikams ir jų kankinimą badu ir ar jų nuteikinėjimą prieš motiną. Priešingai, byloje atlikta vaikų psichologinė ekspertizė patvirtina faktą, jog atsakovas nenuteikinėja vaikų prieš motiną, kad jie yra labai prisirišę prie tėvo ir nori su juo bendrauti.

2.6. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog šiuo metu mažamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, jog vaikų dabartinės gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi, jog ieškovė šiuo metu dirba ir gauna nuolatines pajamas ir gali tinkamai užtikrinti vaikų interesus ir poreikius. Kadangi ieškovė neteisėtai išvežė vaikus į užsienį ir neteisėtai pakeitė vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, patenkinus ieškovės atskirąjį skundą teismas iš esmės pateisintų ieškovės vaikų pagrobimą ir skatintų visuomenę visus ginčus spręsti būtent tokia tvarka, nevykdant teisės aktų reikalavimų ir teismo procesinių sprendimų.

2.7. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės visi melagingi skundai, neva atsakovas persekioja, baugina ir terorizuoja ieškovę, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos ir ieškovės skundų atsakovo atžvilgiu matyti, jog pati ieškovė: (i) persekiojo atsakovą (važiuoja iš paskos atsakovo ir vėliau teikia policijai skundus neva atsakovas ją persekioja); (ii) melagingai apkaltino atsakovą vaikų tvirkinimu, nors jam net nebuvo pareikšti jokie įtarimai ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas; (iii) teikė daugybę skundų Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl neva netinkamo atsakovo elgesio vaikų atžvilgiu ir nei vieno skundo kaltinimai nepasitvirtino ir buvo atmesti kaip nepagrįsti; (iv) kaip nurodė pati ieškovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė 2023 m. spalio 23 d. skundu apkaltino atsakovą, neva jis klastojo dokumentus siekdamas laimėti viešuosius pirkimus, tačiau eilinį kartą jos skundas buvo atmestas, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Kartu su skundu ieškovė ir jos advokatės neteisėtai pateikė šioje byloje gautus ir teismo konfidencialiais pripažintus atsakovo sąskaitos išrašus. Faktą, jog ieškovės skundai surašyti ne pačios ieškovės, o jos advokačių, patvirtina tai, jog ieškovės, kuri nemoka lietuvių kalbos ir jai reikalingas vertėjas, visi skundai surašyti lietuvių kalba.

Atsiliepimas

2.8. Atsakovas ieškovės atžvilgiu neteikė jokių skundų, išskyrus skundą dėl vaikų sveikatos sutrikdymo ieškovei sukandžiojus vaikų sėdmenis. Ieškovė atsiliepime nurodo neva ji nesukandžiojo vaikų sėdmenų, tačiau šie teiginiai yra melagingi, nes pati ieškovė 2023 m. spalio 13 d. Vaiko teisių apsaugos specialistei paaiškino, kad ieškovė ir vaikai vieni kitiems žaidimo forma parodė, kaip gali katinukai įkąsti. Įkandimo faktą pripažino pati ieškovė, bet vėliau savo parodymus pakeitė ir pasirinko gynybinę poziciją viską neigti. Ieškovės pasirinktas žaidimas ir jo forma patvirtina jos neatsakingumą ir nemokėjimą auklėti vaikus.

2.9. Kauno apylinkės teisme 2023 m. spalio 25 d. vyko nukentėjusiųjų nepilnamečių vaikų apklausos. Šalių sūnus parodė, kad motina jam įkando į sėdmenis du kartus ir jam skaudėjo (po pirmo įkandimo vaikas vos iškentė, o po antro įkandimo vaikas apsiverkė), po ko ieškovė įkando gulinčiai lovoje dukrai į sėdmenis ir pastaroji apsiverkė. Taip pat sūnus parodė, kad motina (ieškovė) pakratė katiną ir jį metė į vaiką. Tokiais veiksmais motina sukėlė vaikui grėsmę būti sužalotam katino. Taip pat berniukas parodė, kad anksčiau motina (ieškovė) jį vedė namo sugriebusi už megztinio pakarpos. Akivaizdu, jog ieškovė smurtauja sūnaus atžvilgiu ne pirmą kartą. Tokiais veiksmais ieškovė neužtikrina vaikų teisėtų interesų į saugią aplinką ir vaikams nėra saugu su ieškove.

2.10. 2023 m. spalio 25 d. pasibaigus vaikų apklausai apie 12:20 val. ieškovė bendravo su vaikais. Nepilnametis sūnus paprašė motinos leisti pasiimti katiną ir nusivežti pas tėtį į namus, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė ir uždraudė imti katiną iš jos namų bei pakeltu tonu pasakė sūnui, kad „ji žino kokius blogus dalykus ir nesąmones jis tik ką (per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją) pasakojo apie ją“. Po šių ieškovės sūnų kaltinančių pasisakymų vaikas labai išsigando ir susijaudino. Ieškovei paklausus vaikų, ar jie važiuos su ja kartu pas ją į namus, vaikai kategoriškai atsisakė su ja važiuoti ir nurodė motinai, kad nori likti pas tėtį. Tėvas bandė dar įtikinti vaikus važiuoti pas motiną, bet vaikai kategoriškai atsisakė. Ieškovė bando paveikti nukentėjusiuosius vaikus ir toliau piktnaudžiauja savo kaip motinos valdžia, psichologiškai gniuždo nepilnamečius vaikus. Tokiuose ieškovės veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 ir 233 straipsniuose, požymių.

2.11. L. K. 2021 m. kovo 24 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina faktą, jog ieškovė dar iki katino įsigijimo turėjo liguistą pomėgį kandžiotis ir taip neva žaisdama su vaikais juos išmokė kandžiotis, dėl ko 2021 m. kovo 21 d. dukra, mėgdžiodama motinos veiksmus ir jos neva deklaruojamą žaidimą, (duomenys neskelbtini). Šis faktas buvo žinomas Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.

2.12. Ieškovė, gavusi 2024 m. sausio 23 d. kaltinamąjį aktą, išsigando ir pažeisdama jai paskirtas kardomąsias priemonės (neišvykti iš gyvenamosios vietos) nusprendė pasislėpti ir išvengti dalyvavimo baudžiamojoje byloje, o jos nurodyti teiginiai, neva ją persekioja atsakovas yra melagingi. Ieškovės pasislėpimas nuo dalyvavimo baudžiamojoje byloje tik patvirtina faktą, jog ji smurtavo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Ieškovė nuo pat 2024 m. sausio 22 d. be jokių apribojimų laisvai naudojasi internetu, socialiniais tinklais ir bendrauja su savo advokatėmis, tačiau nuo 2024 m. sausio 23 d. nesudaro vaikams galimybės pabendrauti su tėvu telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokie atsakovės veiksmai, atskiriant vaikus nuo tėvo, daro psichologinę traumą vaikams ir tėvui. Ieškovė nesudaro sąlygų sūnui L. mokytis nuotoliniu būdu ir atlikti progimnazijos klases vadovės pavestas užduotis EMA elektroninėje mokymosi aplinkoje.

2.13. Ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikta rūkančio atsakovo vaizdo įrašo fotonuotrauka buvo paslapčia jos padaryta 2021 metais kavinėje derybų su ieškove ir jos advokate Diana Vinkleryte metu, tuo metu kavinėje ginčo šalių vaikų nebuvo. Atsakovas vaikų akivaizdoje nerūko. Ieškovės pateikta fotonuotrauka tik patvirtina faktą, jog ieškovė nuo pat 2021 m. paslapčia rinko duomenis apie atsakovą, filmavo ir fotografavo jį. Be to, atsakovas rūkė tabako cigaretę, o elektronines cigaretes rūko ieškovė. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės teiginiai, neva atsakovas paliko jos bute elektroninių cigarečių nuorūkas, yra melagingi ir tik patvirtina jos siekį savo netinkamu elgesiu nepagrįstai apkaltinti atsakovą, neva jis taip daro. Atsakovas negalėjo palikti ieškovės bute nuorūkų, nes jis neturėjo buto raktų ir 2024 m. kovo 12 d. į butą pateko su antstoliu tik pakeitęs buto spyną ir visą buto apžiūros eigą fiksavo antstolis.

2.14. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės kartu su atsiliepimu pateiktas 2024 m. vasario 6 d. el. laiškas neturi įrodomosios reikšmės, nes jame išdėstyti pačios ieškovės jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai. Be to, spausdinant el. laiškus iš „Gmail“ programos kiekvieno atspausdinto laiško apačioje programa suformuoja laiško atpažinimo šifruotes (žr. spausdinimo šifruotės pvz. ), kurių ieškovės pateiktame laiške nėra bei nėra spausdinimo datos, kas leidžia pagrįstai abejoti laiško surašymo datos ir paties siuntėjo rekvizitų tikrumu. Ieškovė niekada nevadino atsakovo „ponu K.“ ir tokiu kreipiniu į atsakovą visada kreipdavosi tik ieškovės advokatė Diana Vinklerytė. Darytina pagrįsta išvada, jog laiškas, kuriuo atsakovas kaltinamas dėl persekiojimo ir terorizavimo, yra surašytas ieškovės advokatės Dianos Vinklerytės, siekiant pateisinti ieškovės neteisėtus veiksmus pagrobiant vaikus ir išvežant juos į užsienį. Ieškovės elektroniniame laiške nurodyti teiginiai apie atsakovo draugę tik patvirtina faktą, jog ne atsakovas, bet pati ieškovė persekioja atsakovą ir jo draugus, renka apie juos informaciją ir bando juos apkaltinti nebūtais dalykais.

2.15. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas antstolio protokolas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti pripažintas tinkamu įrodymu nes: (i) nėra teismui pateiktas garso įrašas, dėl ko nėra galimybės patikrinti protokole užfiksuotų duomenų tikrumo ir kas dalyvauja pokalbyje; (ii) iš protokolo matyti, jog ne visas garso įrašo pokalbis buvo užfiksuotas protokole (tarp pokalbių eilučių matosi daugtaškiai, kurie patvirtina pokalbio turinio praleidimą ir jo nekonstatavimą; (iv) antstolio užfiksuoto garso įrašo turinys surašytas nesuprantama kalba ir nėra išverstas į lietuvių kalbą bei nėra nurodytos pokalbio konkrečios minutės, kas ir kada konkrečiai pasakė. Iš protokole nurodyto pokalbio turinio matyti, jog ieškovė kamantinėjo nežinomą asmenį užduodama jam menamus klausimus, į kuriuos ji pati atsakydavo arba patvirtindavo. Be to, atsakydamas į ieškovės klausimą, kiek laiko buvote pas tėtį, asmuo atsakė, kad du mėnesius, bet ieškovė tuomet prašė asmens pasakyti, kad 2- 3 savaites.

2.16. Vaikų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu vaikai pasakė, kad po įkandimų įvykio buvo pas tėtį ir norėjo pas jį būti, apklausos metu net nebuvo kalbama, su kuo vaikai nori gyventi. Kartu su protokolu pateiktos telefono ekrano nuotraukos, iš kurių matyti tą pačią dieną darytas net 15 minučių trukmės garso įrašas, kurio ieškovė nepateikė, nes vaikai nepasakė tai, ko ieškovė reikalavo vaikų pasakyti. Toks ieškovės elgesys neatitinka vaikų interesų ir tokie pokalbių įrašai vertintini kritiškai.

2.17. Iš antstolio protokolo matyti, jog garso įrašas neva buvo atliktas 2023 m. lapkričio 20 d., o protokolas surašytas 2023 m. gruodžio 1 d., tačiau ieškovė neva šių siaubingų faktų net nenurodė ir nepateikė teismui nei šioje byloje, nei byloje dėl baudos atsakovui skyrimo už teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą bei nesikreipė į Vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl galimo vaikų teisių pažeidimo. Toks ieškovės elgesys tik patvirtina faktą, jog ieškovė puikiai žino, kad atsakovas nenuteikinėjo vaikų prieš ieškovę ir šių duomenų nenaudojo iki kol ji neteisėtai pagrobė vaikus ir sugalvojo legendą apie neva tik dabar paaiškėjusias siaubingas aplinkybės dėl atsakovo veiksmų vaikų atžvilgiu.

2.18. Teismui tenkinus atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo būdo ir įskaičius ieškovės ir atsakovo mokėtinas kompensacijas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina kompensacija sudarytų 14 265,57 Eur. Kadangi ieškovė slapstosi nuo dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime ir yra išvykusi gyventi į užsienį, ji po galutinio teismo sprendimo priėmimo gali imtis nesąžiningų veiksmų ir parduoti visą Lietuvoje turimą turtą, dėl ko 14 265,57 Eur kompensacijos išieškojimas taptų neįmanomas. Ieškovė gali parduoti keleivinį automobilį Toyota GT86, gautas lėšas paslėpti. Faktą, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai ir slepią bendrą turtą, patvirtina 2024 m. kovo 12 d. ieškovės namuose kartu su antstoliu atliktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog ieškovė ruošėsi vaikų pagrobimui ir iš buto išvežė ir paslėpė bendrus ginčo šalių kilnojamuosius daiktus: bute nebeliko indaplovės, skalbimo mašinos, šaldytuvo, dingo kambario šviestuvas, virtuvinis vandens maišytuvas su vamzdžiais ir kt. Visus kilnojamuosius daiktus ir katiną ieškovė perdavė savo sugyventiniui.

2.19. Ieškovė generuoja naujus konfliktus ir rodo savo konfliktišką charakterį. 2024 vasario mėnesį buvo susiekta su ieškovės advokate D. Vinkleryte ir 2024 m. vasario 1 d. el. paštu atsakovas kreipėsi į ieškovę siekdamas išsiaiškinti dėl buto mokesčių mokėjimo ir buto priežiūros, tačiau jokio atsakymo atsakovas negavo.

Šalies argumentai

2.20. Atsakovas siekia išspręsti situaciją geranoriškai ir taikiai. Ieškovė atsisako pateikti informaciją ir įrodymus, kada tiksliai grįš į Lietuvą ir kada užtikrins vaikų interesus gyventi Kaune. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi uždraudė atsakovui prižiūrėti turtą ir jame lankytis bei perdavė priežiūrą jokių įgaliojimų ir teisės administruoti turtą neturinčiai ieškovės advokatei, o atsakovą paliko materialiai atsakingą už trečiųjų asmenų galimai darytiną žalą turtui. Šiuo atveju galėjo būti skirtas turto administratorius, kuris būtų teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už turto išsaugojimą, o ne šališka ieškovės atstovė advokatė D. Vinklerytė.

2.21. Ieškovė gyveno bute nuo 2020 m. iki 2024 m. sausio mėnesio pabaigos, tačiau iki šiol visų sutarčių už buto paslaugas nepersirašė savo vardu.

2.22. Nuo 2024 m. sausio mėnesio ieškovė negyvena ginčo bute, dėl ko ji negali užtikrinti buto saugumo, deklaruoti buto skaitiklių. Šiuo metu ieškovė galimai yra bedarbė ir negauna jokių pajamų. Galimai gyvendama Rusijoje, kur yra apriboti tarptautiniai pavedimai, ji negalės mokėti buto išlaikymo mokesčių ir pasirūpinti buto saugumu. Tai ji galėtų padaryti tik susitarusi su trečiaisiais asmenimis, dėl ko kyla grėsmė dėl buto saugumo ir jame likusių šalims priklausančių kilnojamųjų daiktų dingimo, ką jau yra padariusi ieškovė išvykdama iš Lietuvos, iš buto pavogdama ginčo šalims priklausančius kilnojamuosius daiktus (ieškovė pasiėmė maišytuvus, šviestuvus, buitinę techniką ir taip sumažino dalintino turto vertę).

2.23. Ieškovė nesaugoja ne tik buto, bet ir automobilio Toyota, kuriuo jos prašymu teismo nutartimi pavesta jai naudotis. Automobilis paliktas kieme, neprižiūrimas ir apleistas. Dėl tokių veiksmų savininkui gali būti skiriama bauda arba net transporto priemonės konfiskavimas.

2.24. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepažeidžia ieškovės turtinių interesų ir teisių, nes ji bet kada gali sugrįžti, gyventi minėtame bute ir juo naudotis, juolab kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir bute naudotis minėtu butu paskyrė ieškovei, uždraudžiant atsakovui ten lankytis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ieškovė įpareigota nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaiku atsakovui, į jų gyvenamąją vietą, perduoti atsakovui vaikų galiojančių pasų originalus, o dukters – galiojantį leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje, nurodyti teismui ir atsakovui nepilnamečių vaikų buvimo vietos adresą, taikytas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto ir automobilio areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

13. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

14. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

16. Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.

17. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:

11.1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo); iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo nustatė santuokinio turto transporto priemonių Toyota, 86, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir Mitsubishi Outlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: 1) ieškovė naudojasi transporto priemone Toyota 86, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 2) atsakovas naudojasi transporto priemone Mitsubishi Outlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Kitą ieškovės prašymo (dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo) dalį atmetė.

11.2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatė, kad nepilnamečio sūnaus mokyklinio ugdymo įstaiga yra (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui keisti sūnaus mokymosi įstaigą iš (duomenys neskelbtini) į kitą mokyklinio ugdymo įstaigą 2022-2023 mokslo metais. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

11.3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną ieškovės ir atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų porinėmis savaitėmis, pasiimant vaikus pirmadienį iš vaikų ugdymo įstaigos po užsiėmimų, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos, pasiima iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.30 val. iki 18.30 val., ir kitos savaitės pirmadienį pristato vaikus į vaikų ugdymo įstaigą, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos, pristato į jų gyvenamąją vietą nuo 17.30 val. iki 18.30 val.; 2) ieškovė bendrauja su vaikais kiekvienų metų neporinėmis savaitėmis, pasiimant vaikus pirmadienį iš vaikų ugdymo įstaigos po užsiėmimų, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos, pasiima iš jų gyvenamosios vietos nuo 17.30 val. iki 18.30 val., ir kitos savaitės pirmadienį pristato vaikus į vaikų ugdymo įstaigą, o vaikams nelankant ugdymo įstaigos, pristato į jų gyvenamąją vietą nuo 17.30 val. iki 18.30 val.; 3) abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaikais galimybes telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaikų dienos režimo ir atsižvelgiant į vaikų norus bei interesus; 4) vaikui (-аms) susirgus, tiek tėvas, tiek motina turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaiko (ų) sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko (-ų) bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko (-ų) interesus ir jo (jų) būklę); 5) šalys bendru sutarimu elektroninio ryšio priemonėmis gali susitarti ir dėl kitokių bendravimo sąlygų, nei nurodyta šioje tvarkoje.

11.4. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus atliktos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-121/2023 (tiriamasis L. K.) nurodyta, kad šiuo metu stebimas išsiskiriantis L. emocinis fonas - sąveikoje su tėvais vyrauja džiugi, linksma nuotaika, emocijas jis reiškia spontaniškai, tačiau individualiame pokalbyje su eksperte kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes stebimas išgyvenamas nerimas, vidinė įtampa, išgyvenama baimė. Santykyje su mama ir tėvu matoma, kad jie abu yra jam emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje jis yra ramus, saugus, pozityviai nusiteikęs, įsitraukęs, mėgaujasi jam skiriamu dėmesiu. L. stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu įvardina kaip vienodai reikšmingus. Nors tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, tačiau berniuko strategija - neteikti nei vienam iš tėvų pirmenybės - yra palanki jo psichoemocinei raidai. Berniuko santykis su sese jam yra artimas, juos sieja artimas emocinis ryšys, ir tuo pačiu yra konfliktiškas dėl L. polinkio dominuoti. Analizuojant berniuko išsakomas nuomones byloje aktualiais klausimais, stebimas abiejų tėvų poveikis tiek jo savijautai, tiek formuojant jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau tai neįtakoja paties L. savarankiškai nuomonei. Ekspertizės atlikimo metu, t. y. neutralioje aplinkoje, L. geba išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais - kad jis norėtų gyventi su abiem tėvais kartu. Ši L. nuomonė yra realistiška ir atitinkanti jo poreikius bei norus - jis jaučiasi mylimas abiejų tėvų. Daroma išvada, kad dėl išgyvenamo lojalumo konflikto, tėvų poveikio ir savo mažo amžiaus berniukas dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Tėvų daromas poveikis neįtakojo L. nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo.

11.5. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus atliktos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-121/2023 (tiriamoji M. K.) nurodyta, kad svetimoje aplinkoje ji greitai adaptuojasi, jai patinka skiriamas dėmesys, ji mezga prieraišų santykį, yra atvira naujai patirčiai, jos elgesys bendradarbiaujantis, prisitaikantis. Šiuo metu stebimas teigiamas M. emocinis fonas - vyrauja džiugi, linksma nuotaika, emocijas ji reiškia spontaniškai, jokių duomenų apie išgyvenamas baimes, nerimą, įtampą ekspertizės metu negauta. Mergaitės netrikdo nei skirtingos pokalbio temos, nei buvimas šalia savo artimųjų: santykyje su mama ir tėvu matoma, kad jie abu yra jai emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje ji yra rami, saugi, pozityviai nusiteikusi, įsitraukusi, ji mėgaujasi jai skiriamu dėmesiu. M. stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu įvardina kaip vienodai reikšmingus. Nors tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, tačiau mergaitės strategija - neteikti nei vienam iš tėvų pirmenybės - yra palanki jos psichoemocinei raidai. Mergaitės santykis su broliu jai yra artimas, juos sieja artimas emocinis ryšys, ir tuo pačiu yra konfliktiškas dėl brolio polinkio dominuoti bei netinkamos emocijų raiškos. Analizuojant mergaitės išsakomas nuomones byloje aktualiais klausimais, šiuo metu negauta duomenų apie jai tiesiogiai ar netiesiogiai daromą poveikį formuojant jos nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Ekspertizės metu, t. y. neutralioje aplinkoje, M. geba išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais - kad ji norėtų gyventi su abiem tėvais kartu. Ši M. nuomonė yra realistiška ir atitinkanti jos poreikius bei norus - ji jaučiasi mylima abiejų tėvų. Daroma išvada, kad dėl savo mažo amžiaus mergaitė dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo.

11.6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. kovo 22 d. išvadoje nurodyta, kad tarnyboje gautas atsakovo pareiškimas dėl nepilnamečių vaikų grobimo ir jų grąžinimo į gyvenamąją vietą. Šiuo klausimu Tarnyba 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į Rusijos Federacijos švietimo ministerijos vaiko teisių apsaugos departamentą. Iki šiol atsakymas nėra gautas.

11.7. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-981-917/2024, kurioje ieškovė kaltinama įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje. Ieškovė kaltinama tuo, kad ji 2023 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini) du kartus įkando savo nepilnamečiui sūnui į sėdmenis, tuo padarydama jam poodines kraujosruvas sėdmenyse, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, po ko vieną kartą įkando į sėdmenis savo nepilnametei dukrai, tuo padarydama jai poodines kraujosruvas sėdmenyse taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje 2024 m. sausio 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02981-24 dėl nepilnamečių asmenų M. K. ir L. K., kurie yra ieškovės vaikai, dingimo be žinios.

18. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas ieškiniu/priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo; šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesutarė dėl sūnaus lankytinos ugdymosi įstaigos, ją nustatė pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra šalių ginčo, kad šalys su savo nepilnamečiais vaikais gyveno po vieną savaitę nuo jų gyvenimo skyrium iki 2024 m. sausio 23 d., kuomet ieškovė be atsakovo sutikimo išvyko su savo vaikais į užsienio šalį. Ieškovė teismui neatskleidžia, kokioje šalyje su vaikais ji šiuo metu gyvena. Byloje nėra jokių duomenų, į kokią aplinką yra išvežti vaikai, ar jiems ten yra saugu, ar yra užtikrinamos sąlygos vaikų tinkamam vystymuisi ir ugdymui. Taigi, ieškovė be atsakovo sutikimo pakeitė savo vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, konstatavęs, jog ieškovei išvežus nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos buvo pažeisti vaikų interesai turėti stabilią ir vaikams saugią socialinę aplinką.

20. Iš vaikų gimimo įrašų nustatyta, kad jie turi Lietuvos Respublikos pilietybes, dukra yra gimusi Lietuvoje (sūnaus gimimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini)). Šalių sūnus iki išvežimo mokėsi (duomenys neskelbtini), dukra Kauno mieste lankė lopšelį darželį (duomenys neskelbtini), abu vaikai lankė įvairius būrelius. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikoje buvo susiformavusi nepilnamečių vaikų socialinė aplinka, kurią ieškovė pakeitė be atsakovo sutikimo juos išsiveždama. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei išvežus nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, nepilnamečiai vaikai yra nuo 2024 m. sausio 23 d. visiškai atskirti nuo savo tėvo, giminaičių ir draugų, gyvenančių Lietuvoje, buvo pažeisti vaikų interesai turėti stabilią ir vaikams saugią socialinę aplinką.

21. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės atsiliepime išdėstytų paaiškinimų apie atsakovo daromą žalą vaikams. Byloje, išskyrus ieškovės teiginius, nėra duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Priešingai, Ekspertizės išvadose (nutarties 11.4-11.5 punktai) nurodyta, kad berniuko santykyje su mama ir tėvu matoma, kad jie abu yra jam emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje jis yra ramus, saugus, pozityviai nusiteikęs, įsitraukęs, mėgaujasi jam skiriamu dėmesiu. L. stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu įvardina kaip vienodai reikšmingus. Nors tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, tačiau berniuko strategija - neteikti nei vienam iš tėvų pirmenybės - yra palanki jo psichoemocinei raidai. Analizuojant berniuko išsakomas nuomones byloje aktualiais klausimais, stebimas abiejų tėvų poveikis tiek jo savijautai, tiek formuojant jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau tai neįtakoja paties L. savarankiškai nuomonei. Ekspertizės atlikimo metu, t. y. neutralioje aplinkoje, L. geba išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais - kad jis norėtų gyventi su abiem tėvais kartu. Ši L. nuomonė yra realistiška ir atitinkanti jo poreikius bei norus - jis jaučiasi mylimas abiejų tėvų. Daroma išvada, kad dėl išgyvenamo lojalumo konflikto, tėvų poveikio ir savo mažo amžiaus, berniukas dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Tėvų daromas poveikis neįtakojo L. nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Dukters santykyje su mama ir tėvu matoma, kad jie abu yra jai emociškai reikšmingi asmenys, jų draugijoje ji yra rami, saugi, pozityviai nusiteikusi, įsitraukusi, ji mėgaujasi jai skiriamu dėmesiu. M. stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio, abu įvardina kaip vienodai reikšmingus. Nors tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, tačiau mergaitės strategija - neteikti nei vienam iš tėvų pirmenybės - yra palanki jos psichoemocinei raidai. Analizuojant mergaitės išsakomas nuomones byloje aktualiais klausimais, šiuo metu negauta duomenų apie jai tiesiogiai ar netiesiogiai daromą poveikį, formuojant jos nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Ekspertizės metu, t. y. neutralioje aplinkoje, M. geba išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais - kad ji norėtų gyventi su abiem tėvais kartu. Ši M. nuomonė yra realistiška ir atitinkanti jos poreikius bei norus - ji jaučiasi mylima abiejų tėvų. Daroma išvada, kad dėl savo mažo amžiaus, mergaitė dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Nepilnamečių vaikų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė buvo atlikta 2023 m. gegužės – birželio mėn. (Ekspertizės aktas surašytas 2023 m. liepos mėn.). Šie duomenys patvirtina, jog byloje nėra duomenų, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu neatitiktų vaikų interesų. Priešingai, Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-981-917/2024, kurioje ieškovė kaltinama įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Ieškovė kaltinama tuo, kad ji 2023 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini) du kartus įkando savo nepilnamečiui sūnui į sėdmenis, tuo padarydama jam poodines kraujosruvas sėdmenyse, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, po ko vieną kartą įkando į sėdmenis savo nepilnametei dukrai, tuo padarydama jai poodines kraujosruvas sėdmenyse taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

22. Kritiškai vertintini ir ieškovės teiginiai, kad jai su vaikais išvykus iš Lietuvos priimtos nutarties negalima įvykdyti. Be kita ko, pažymėtina, kad tai priklauso ne nuo objektyvių priežasčių, o išimtinai tik nuo ieškovės valinių veiksmų, jai be atsakovo sutikimo išvežus vaikus į užsienį.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

24. Netenkinus ieškovės atskirojo skundo dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu panaikinimo, nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti nutarties dalį dėl ieškovės įpareigojimo nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaikus atsakovui, nedelsiant perduoti atsakovui nepilnamečių vaikų dokumentus bei nurodyti teismui ir nepilnamečių vaikų buvimo vietos (dabartinės faktinės vaikų gyvenamosios vietos) adresą ir kontaktus, kadangi šie įpareigojimai susiję su teismo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta.

Dėl turto arešto

25. CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CK 3.65 straipsnyje yra nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos šeimos bylose. Minėto CK straipsnio 2 dalies 5 punkte yra numatyta galimybė areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra prevencinio pobūdžio ir yra taikomos ginčo šalių faktinei arba teisinei padėčiai (status quo) išsaugoti.

26. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).

27. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ginčo dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl argumentų, kurie susiję su grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nustatymu.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.88 straipsnyje nustatyta, kad daiktas (turtas), esantis bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui. Bendraturčių sutikimas būtinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, išnuomoti ar perduoti naudotis kitokiu būdu, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą. CK 3.92 straipsnyje taip pat nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu.

29. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šis butas įregistruotas kaip šeimos turtas. Taigi nekilnojamasis turtas, kurio atžvilgiu atsakovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šio turto areštą, uždraudžiant ieškovei sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas turtas, įskaitant ir draudimą be atsakovo sutikimo įkeisti ir perleisti šiame punkte nurodytą turtą iki visiško teismo sprendimo dalies dėl priteistų kompensacijų atsakovo naudai įvykdymo, patenka į ginčo šalių santuokoje įgyto turto balansą, todėl atsakovo nurodyti sandoriai gali būti atlikti tik esant kito sutuoktinio sutikimui.

30. Be to, CPK 137 straipsnio 6 dalis nustato teismo pareigą priėmus pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo apie tai pranešti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Toks faktas yra įregistruojamas viešame registre, iš dalies išviešinant, koks ginčas kilęs dėl to nekilnojamojo daikto ir tokia priemonė iš dalies eliminuoja riziką, kad daiktas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, nežinantiems apie kilusį ginčą ir/ar kurio nors asmens pretenzijas dėl nuosavybės dalies į šį daiktą nustatymo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 31 d. pranešė valstybės įmonei Registrų centrui apie iškeltą civilinę bylą, susijusią su registruojamo daikto daiktinėmis teisėmis: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 499/4989 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 4) inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nors CPK 137 straipsnio 6 dalyje nurodytas pranešimas nelaikytinas laikinąja apsaugos priemone, tačiau iš esmės atlieka tą pačią funkciją.

31. Be to, kaip matyti iš šalių teismui pateiktų procesinių dokumentų, tarp šalių nėra ginčo nei dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vertės (abi šalys nurodė, kad buto vertė yra 58 000 Eur), nei dėl jo priklausomybės po santuokos nutraukimo (ieškovė prašo pripažinti šį butą asmenine ieškovės nuosavybe, atsakovas prašo butą priteisti ieškovei). Taigi, net ir darant prielaidą, kad ieškovė šio turto atžvilgiu galėtų sudaryti atsakovo nurodytus sandorius, vis tiek nėra pagrindo taikyti šio turto areštą, nes ir tokiu atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas (atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymus, šalims mokėtina kompensacija). Ne kartą pirmiau priimtose nutartyse buvo įvardyta ir tokia aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl nekilnojamojo turto arešto yra perteklinė ir neatitinka ekonomiškumo principo. Dėl to skundžiamos nutarties dalis dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto arešto panaikintina ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – atmestina atsakovo prašymo dalis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo - šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) arešto.

33. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė automobilio Toyota GT86, VIN (duomenys neskelbtini), areštą. Nors iš šalių procesinių dokumentų ir matyti, jog atsakovas sutinka, kad nurodyta transporto priemonė po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei (ieškovė ieškiniu yra pareiškusi tokį reikalavimą), tačiau šalys nesutaria dėl šio automobilio vertės (ieškovė nurodė 12 690 Eur vertę, o atsakovas 18 610 Eur), o teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, turi pareigą sudaryti teisingą dalintino turto balansą. Priešingai, nei sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, transporto priemonės perleidimo sandoriui nėra būtinas kito sutuoktinio sutikimas, tokiai sutarties formai nėra reikalingas notaro patvirtinimas.

34. Nagrinėjamu atveju būtinybę taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę atsakovas iš esmės motyvavo tuo, kad ieškovė yra išvykusi gyventi į užsienį, po galutinio teismo sprendimo priėmimo gali imtis nesąžiningų veiksmų ir parduoti visą Lietuvoje turimą turtą, dėl ko 14 265,57 Eur kompensacijos išieškojimas taptų neįmanomas.

35. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustačius teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą dėl ieškovės veiksmų, t. y. išvykimo su vaikais iš Lietuvos Respublikos, daiktų iš buto išvežimo, yra pagrindas taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą laikinąją apsaugos priemonę – automobilio Toyota GT86, VIN kodas (duomenys neskelbtini), areštą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės elgesys, kuomet ji neatskleidžia teismui savo dabartinės buvimo vietos, nenurodo, kada planuoja grįžti į Lietuvą, nelaikytinas sąžiningu.

36. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – transporto priemonės areštas – nėra perteklinė, ji proporcinga ir nepažeidžia ekonomiškumo principo. Įvertinus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį pagrindą nustatyti ieškovės nesąžiningumą ir jo keliamą grėsmę atsakovo turtiniams interesams, darytina išvada, kad atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo teismas pagrįstai tenkino ir areštavo transporto priemonę, uždraudžiant ieškovei areštuotą turtą parduoti, dovanoti, mainyti, išnuomoti, perduoti panaudai, įkeisti ar kitu būdu disponuoti areštuotu turtu.

37. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, tam būtinas įrodymų vertinimo taisykles, pagrįstai nustatė šalių nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu, įpareigojo ieškovę nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaikus atsakovui į jo gyvenamąją vietą, nedelsiant perduoti atsakovui nepilnamečių vaikų galiojančių pasų originalus ir dukros galiojantį leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje, nurodyti teismui ir atsakovui nepilnamečių vaikų buvimo vietos (dabartinės faktinės vaikų gyvenamosios vietos) adresą ir kontaktus, areštavo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota GT86, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), tačiau nepagrįstai taikė perteklinę laikinąją apsaugos priemonę – areštavo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą. Dėl to panaikintina skundžiamos nutarties dalis dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (buto) arešto, o kitos nutarties dalys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria areštuotas ieškovei N. P. ir atsakovui S. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ieškovei N. P. areštuotą turtą parduoti, dovanoti, mainyti, išnuomoti, perduoti panaudai, įkeisti ar kitu būdu disponuoti areštuotu turtu.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė