Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai N. P. (o taip pat byloje tas pat asmuo – ir N. P.), jos gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, Dianai Ingridai Vinklerytei,

nukentėjusiųjų M. K. ir L. K. įstatyminiam atstovui S. K., jo atstovui advokatui Tomui Grigui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta Rusija, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti tiekimo skyriaus vadove Rusijoje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. P. 2023 m. rugsėjo 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune du kartus įkando savo nepilnamečiui sūnui L. K. į sėdmenis tuo padarydama jam poodines kraujosruvas sėdmenyse taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, po ko vieną kartą įkando į sėdmenis savo nepilnametei dukrai M. K. tuo padarydama jai poodines kraujosruvas sėdmenyse taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais veiksmais N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, BPK 276 straipsniu, perskaitė nukentėjusiosios M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai. Sutinka papasakoti apie mamą, taip, pažada sakyti tiesą. Nelabai jai sekasi gyventi, nori gyventi pas tėtį, jie nuvažiuoja pas mamytę, ten gerai sekasi, jie žiūri filmukus, ten yra katinas, jo vardas (duomenys neskelbtini), geras katinas yra, jam patinka kai jam glostai pilvelį, bet jam nepatinka kai, jie jam ima pilvelio ir dviem kojomis ir rankomis, tai jis pradeda kandžiotis, bet L. katinas įkando į ranką, jai nėra katinas įkandęs. Jie pas mamą žaidžia mušinėtis pagalvėmis, L. su mama ir su ja mušasi pagalvėmis. Taip paimi pagalvę ir reikia saugotis, kad kitas su pagalve nemuštų, tas, kuris nukrenta, tas pralaimi. Jie dėliones dar žaidžia. Viskas patinka, kai jie su mamyte žaidžia. Kai mama pyksta, ji daugiausiai pyksta ant L., nes jis vieną kartą perėjo per kelią, o mama ant L. supyko, nes negalima, nes sakė, kad jis galėjo paskambinti mamai, bet nepaskambino, bet po to visą dieną L. prie durų buvo, mama paėmė už megztinio ir nuvedė prie durų. L. nieko nepadarė. (duomenys neskelbtini) atėjo ir žaidė. Kai pirmą kartą pamatė (duomenys neskelbtini), tai ji buvo laiminga ir norėjo, kad jis jos lovoje miegotų. Jai viskas pas mamytę patinka. Jie buvo pas gydytoją, nes tada buvo, kad mama įkando ir L. skaudėjo ir buvo mėlynė, tai todėl „dubcią“ jam skaudėjo. Mama supyko ant L. ir L. skaudėjo labai stipriai ir ji norėjo nueiti pažiūrėti ir jai skaudėjo, nes ir jai mama įkando. L. prašė, kad mama jam įkastų, bet mama sakė, kad jam skaudės ir buvo taip, kad jie žaidė ir po to jie sėdėjo ir žiūrėjo filmukus. Taip, L. prašė, kad įkastų. Ji norėjo sužinoti, kaip L. skaudėjo ir ji mamos paprašė, kad jai mama įkastų ir tada jai mama įkando. Jai skaudėjo ir ji verkė. Mama atėjo pas L. ir pagailėjo ir jos mama atsiprašė, ji ją paglostė, ji sakė „atsiprašau“, L. taip paprašė, kad mama taip darytų, ji taip padarė žaisdama. L. verkė. Nelabai jai patinka pas mamytę, nes ji daiktus pamiršta, ji nori į darželį, bet kai važiuoja į kitus namučius, tai pamiršta daiktus. Nepilnametė nukentėjusioji M. K. atsako į teismo klausimus: jie buvo tada su pižama ir ruošėsi miegoti, kai mama įkando ji buvo ir pikta, ir linksma. Jie žiūrėjo filmuką, tada L. su katinu gulėjo, o ji ant rankų stovėjo ir žiūrėjo filmuką. L. buvo lovoje, o ji buvo pas mama lovoje. Pas mamą lova tokia yra (rodo kaip vaikų kambaryje) ir yra tokios sėdynės. Apie tai pasakojo tėčiui ir prašė pažiūrėti. Kodėl L. prašė, kad mama jam įkastų, tai mama kalbėjo telefonu. Ne, tada L. pradėjo linksmintis, išdykauti ir prašė mamos, kad ji jam įkastų. Kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, o L. (duomenys neskelbtini) metai, tai mama jam yra įkandusi, tai L. tai prisiminęs, paprašė, ir mama sakė, kad skaudės, bet L. sakė: „neskaudės, neskaudės“, bet jam skaudėjo. O kai pirmą kartą įkando ir sako, kad neskauda, nestipriai įkando ir mama pasakė, kas skaudės ir įkando L. 2 kartus iš viso, pirmą kartą neskaudėjo, o antrą kartą skaudėjo ir buvo mėlynės, o jai mama įkando vieną kartą. Nepilnametė nukentėjusioji M. K. atsako į prokuroro klausimus: tai įvyko ten, kur miega, ten kur yra išskleidžiama lova, kaip čia. Po mamos įkandimo buvo likę žymės, buvo mėlynės, kurias rodė gydytojai ir pasakojo, kas atsitiko. L. pasakojo apie savo, o ji pasakojo apie savo. Pas L. ar yra šiuo metu mėlynės, nematė jų ir pas ją nėra, jau praėjo. Į nepilnamečio nukentėjusiojo advokato padėjėjo Tomo Grigo klausimą atsako nepilnametė nukentėjusioji M. K.: pirmą kartą, kai įkando neverkė L., o antrą kartą skaudėjo ir verkė L., o kai sakė, kad dar įkask tik stipriau, tai tada L. verkė. Tai buvo pirmadienis, daugiau jie pas mamą po to karto nebuvo, tą vakarą mamytė buvo kaip visada, kai buvo linksma, tai L. mamai sakė, kad įkastų. Į įtariamosios gynėjo advokato D. M. klausimą atsako nepilnametė nukentėjusioji M. K.: po įvykio nebuvo pas mamą, kai jie žaidė su mama, L. daro visada katinui tai, kas jam nepatinka, rytais katinas neateina pas L., nes jam tik keturi mėnesiai yra. Katinas tada buvo ant sofos ir valgė. Ne, nemėgdžiojo kaip daro katinas. Tėtis sakė, kad jie kalbės ir važiuos namo, tėtis sakė, kad jie kalbės apie savo gyvenimą, apie tai, kad mama įkando, jie su tėčiu apie tai nekalbėjo prieš čia atvykstant (1 t., b. l. 59–62).

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, BPK 276 straipsniu, perskaitė nukentėjusiojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metai. Gerai, sutinka papasakoti apie mamą, taip, pažada sakyti tiesą. Gerai gyvena, mama gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, o tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), vieną savaitę jie gyvena pas tėtį, o kitą savaitę gyvena pas mamą. Pas mamą jie nebuvo dvi savaites ir tris dienas, pas mamą nevažiuoja, bet važiuos po Helovyno, taip sakė jam tėtis, po kitos savaitės važiuos pas mamą. Taip pamena, kai buvo pas mamą, paskutinį kartą jį mama palydėjo į mokyklą ir viskas. Pirmadienį jis atėjo ir paskambino draugams ar jie nori į parką ir ketvirtadienį jis perėjo kelią, tai paskui jis atėjo ir mama jam sakė, kad negalima E. ateitų pas jį, kad negalima pereiti gatvės. Jis norėjo pasikviesti E. ir tada jis paskambino tėčiui ir tada jis atėjo pas mamą ir pasakė visą tiesą ir mama supyko ir mama dvi dienas jam neleido eiti į lauką, jis taip supyko, kad jam mama neleido eiti į lauką, jam mama sakė, kad jis negali, nes jam mama neleidžia, nes jis perėjo gatvę. Tada atėjo šeštadienis ir jis paskambino 6-7 val. anksti ryte. Kai buvo pas mamą jie žaidė stalo žaidimus, kortų taisyklės ten yra, buvo viena korta ir kita korta. Jam mama įkando į užpakalį, mama buvo išsiblaškiusi ir mama „biškį“ pakratė katiną ir jam katinas padraskė ir paskui tada jam įkando mama. Nežino dėl ko mama įkando, jis buvo su pižama. Jis tuo metu buvo lovoje, o mama buvo prie lovos. Jie žaidė prieš tai su mama, mama buvo išsiblaškiusi, nežino kaip pasakyti, bet nežino net. Anksčiau mama tikrai nėra taip dariusi, tikrai ne. Tada jam mama įkando į čia (rodo į sėdynę). Tada jis iškentėjo, tada jam mama įkando per sėdmenį ir jis jos neprašė, ji jam prieš tai nieko nesakė, ji paėmė ir įkando jam į užpakalį, jis galvojo, kad mama taip padarė žaisdama. Kitą dieną ji jo atsiprašė, pirmą kartą jis iškentėjo, o antrą kartą, kai jau įkando, tai viskas jam užvirė, sprogo, ir jis bijojo, tai mama paklausė, ar čia skaudžiai buvo, tada paklausė sesė: ar jam skaudėjo? O tada mama sakė: „nori sužinoti?“ Ir tada mama jo sesei įkando. Vieną kartą čia (rodo vieną kartą rodo į sėdmenų kairę pusę, antrą kartą rodo į sėdmenis į dešinę pusę), taip abiejose pusėse liko žymės, jo tėtis jas nufotografavo ir jam jas parodė. Kažkas liko žymės, jis apie tai pasakojo daktarams. Sesė iš karto pradėjo verkti, kai mama jai įkando ir vieną kartą sesei įkando, o jam tai į dvi vietas. Anksčiau mama nėra taip dariusi, bet kai laikrodis jam nukrito ant žemės, tai tada mama pakėlė ir trenkė laikrodį ir tada numetė jo laikrodį ir jis sudužo. Tai tada mama paprašė draugo sutaisyti ir sutaisė jo laikrodį. Mama tada neatsiprašė. Jis nepyksta ant mamos. Tai buvo kitą kartą prieš įkandimą, kai nukrito laikrodis, jau seniai, seniausiai, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Nepilnametis nukentėjusysis L. K. atsako į teismo klausimus: prieš įkandant, jis gulėjo, o mama atėjo ir nežino ir tada ji paėmė katiną ir papurtė (rodo kaip papurtė katiną) jis gulėjo ir žiūrėjo filmukus, o sesė gulėjo ant mamos lovos, prieš tai jie nebuvo susipykę su mama, ji buvo laiminga. Mama dėl ko įkando, nežino, ji paėmė ir įkando. Mama buvo kažkokia kitokia, nei įprastai, tikrai taip. Mama kalbėjosi telefonu su kažkuo, kažką ji ten klausėsi arba su savo draugėmis mama kalbėjo, su telefonu, su ausinėmis mama buvo. Pas juos yra 5-6 kambariai, ten yra didžiausias, čia buvo ir tiesiai yra virtuvėje ji kalbėjo virtuvėje ir pasakė: tokį garsą darė ir papurtė katiną ir metė. Čia yra lova, čia katinas, čia kažkoks (rodo atstumą) ji parnešė katiną, papurtė katiną ir numetė ant jo katiną. Jis išsigando „biškį“, tada ji paėmė ir įkando ir jis buvo, kai įkando, tai jis jau pradėjo mamos bijoti. Jis mamai sakė: „skauda, skauda“, o mama tylėjo. Jis jau sakė, kai pirmą kartą įkando, tai buvo vienas procentas iki sprogimo, tai dar „biškį“ trūko, o antras kartas kai buvo, tai sprogo. O M. jau žiauriai verkė nuo pirmo karto. Mama sakė: „nori sužinoti ar skauda?“ M. sakė: „jo“ ir įkando M. mama. Tą dieną jie užmigo, o kitą dieną tada jų mama atsiprašė. Ji jų neguodė, o ant rytojaus atsiprašė, po to karto daugiau nebuvo pas mamą. Nepilnametis nukentėjusysis L. K. atsako į prokuroro klausimus: po pirmo karto jis neprašė mamos, kad ji įkastų. Į įtariamosios gynėjo advokato D. M. klausimus atsako nepilnametis nukentėjusysis L. K.: pas mamą, kai grįžta po mokyklos, jis skambina draugams ir eina į parką, su mama jie valgo ir žaidžia kortomis. Žiauriai mėgsta su katinu žaisti, kartais būna, kad jis katiną pakelia ir katinas jį pradeda kandžioti ir buvo įdrėskęs ir visas rankas buvo įdrėskęs, jis katiną kratė. Taip, jie visi kartu žaidžia, taip jie žaidė prieš tą dalyką, dar anksčiau su katinu žaidė, jie žaidė su katinu ir jie davė katinui žaislus, taip jie mėgdžiojo, kaip katinas elgiasi. Kada katinas žaidžia, tai jiems patinka į jį žiūrėti. Taip taip, jis pats pasakojo gydytojui (1 t., b. l. 76–79).

2023 m. spalio 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad tarp S. K. ir N. P. skyrybų procesas. Turi bendrus vaikus M. K. ir sūnų L. K.. Skyrybų proceso metu, laikinai paskirta jų vaikų globa per pusę, tai yra, 50/50. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 16.00 val., iki 2023 m. spalio 2 d., apie 08.00 val., vaikams būnant kartu su mama, jos namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jo žmona N. P., galimai panaudojo fizinę jėgą prieš abu jo vaikus, tai yra, M. bei L., įkasdama vaikams į sėdmenis ir taip jo vaikams sukeldama fizinį skausmą. Policijos prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėjo vaikams sukelto fizinio skausmo (1 t., b. l. 13–17).

1. M. K. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje, padaryta kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, kuo galėjo būti ir žmogaus dantys, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Atsakyta išvados 1-ame punkte.

3. Atsakyta išvados 1-ame punkte.

4. Atsakyta išvados 1-ame punkte. Duomenų apie griuvimą nėra (1 t., b. l. 32–33).

1. L. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos sėdmenyse, padarytos kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir žmogaus dantys, tikėtina, užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Atsakyta išvados 1-ame punkte.

3. Atsakyta išvados 1-ame punkte.

4. Atsakyta išvados 1-ame punkte. Duomenų apie griuvimą nėra (1 t., b. l. 37–38).

Iš 2023 m. gruodžio 14 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad pirmas apžiūros objektas yra L. K. vaiko sveikatos raidos istorija Nr. (duomenys neskelbtini). Knygelę sudaro 142 lapai. Paskutiniame lape yra ambulatorinio apsilankymo aprašymas 2023 m. spalio 3 d. Išraše yra užfiksuota informacija apie pacientą, atvykimo duomenys, medicininiai duomenys, objektyvus būklės įvertinimas, diagnozė. Būklės įvertinimo skiltyje yra nurodoma: „Atvedė tėtis. Berniuko žodžiais: 09.29 ar 09.30 vakare žaidė/dūko su katinu ir mama; mama netyčia „įkando“; tėtis pageidauja užfiksuoti stebimas hematomytes: dešiniame sėdmenyje iki 10 mm ir kairiame sėdmenyje iki 5 mm. Berniukas linksmas, jokių nusiskundimų neišsako, skausmo neatžymi. Nekarščiuoja. Vidaus organuose n. y. Gydymo nereikia. Apžiūrėjus kitus knygelėje esančius duomenis jokios reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Antras apžiūros objektas yra M. K. vaiko sveikatos raidos istorija Nr. (duomenys neskelbtini). Knygelę sudaro 102 lapai. Paskutiniame lape yra ambulatorinio apsilankymo aprašymas 2023 m. spalio 3 d. Išraše yra užfiksuota informacija apie pacientą, atvykimo duomenys, medicininiai duomenys, objektyvus būklės įvertinimas, diagnozė. Būklės įvertinimo skiltyje yra nurodoma: „Atvedė tėtis. Mergaitės žodžiais: kažkurios dienos (nepamena) vakare žaidė/dūko su katinu ir mama; mama netyčia „įkando“; tėtis pageidauja užfiksuoti stebimas hematomytes: kairiame sėdmenyje 3x1,5 cm.; Dešinėje kojoke virš keliuko 2x2 cm hematoma (žaidžiant futbolą susidūrė su draugu). Mergaitė nedrąsi; akių kontakto nėra; nuolat žvilgčioja į tėtį; jokių nusiskundimų neišsako, skausmo neatžymi. Nekarščiuoja. Vidaus organuose n. y. Gydymas šiuo metu nereikalingas. Apžiūrėjus kitus knygelėje esančius duomenis jokios reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (2 t., b. l. 102–106).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo veiką kvalifikuojantys požymiai yra: 1) veikos padarymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalis), 2) nukentėjusiojo mažametystė arba nukentėjusio asmens kankinimas (BK 140 straipsnio 3 dalis). Taigi, mažamečio asmens sveikatos (kūno neliečiamumo) apsauga nuo mušimo ar kitokio fizinio smurto yra nustatyta atskiroje BK 140 straipsnio 3 dalyje, taip pabrėžiant šio teisinio gėrio apsaugos reikšmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2009, 2K-581/2014, 2K-474-489/2016).

Kaltinamoji N. P. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tačiau neneigė, kad sužalojimus vaikams galėjo padaryti netyčia su jais žaisdama.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas S. K. nuosekliai parodė apie tai, jog vyksta skyrybų procesas tarp jo ir N. P., jie turi bendrus nepilnamečius vaikus M. K. ir L. K.. Teismo sprendimu vaikų globa buvo jiems priskirta 50/50 laiko. Nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. 16 val. iki 2023 m. spalio 2 d. 8.00 val., vaikai buvo kartu su savo mama N. P. jos namuose. 2023 m. spalio 2 d. jis L. paėmė iš mokyklos, o M. – iš darželio, ir juos parsivežė pas save. Vaikus ruošiant miegui vakare, pastebėjo jų neįprastą elgesį, nes vaikai negalėjo užmigti. Paklausus, kas atsitiko, M. pasakė, kad jai į sėdmenis vieną kartą įkando mama ir jai skaudėjo, bei L. pasakė, kad jam du kartus į sėdmenis įkando mama ir jam skaudėjo. M. K. ir L. K. šias nurodomas aplinkybes tapačiai patvirtino ir apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b.l. 59-62; 76-79). Šiuos parodymuose nukentėjusieji taip patvirtino ir aplinkybes, kad namuose turi katiną, su kuriuo žaidžia. Kaip nustatyta 2023 m. gruodžio 14 d. daiktų apžiūros protokolu, buvo apžiūrėtos L. K. vaiko sveikatos raidos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. K. vaiko sveikatos raidos istorija Nr. (duomenys neskelbtini). Jose užfiksuotos hematomos ant nukentėjusiųjų sėdmenų bei šių paaiškinimai, kad žaidė su mama ir katinu, ir mama netyčia įkando (b. l. 102-106, 2 t.). Tokias aplinkybes patvirtina ir 2023 m. spalio 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad M. K. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje, padaryta kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, kuo galėjo būti ir žmogaus dantys, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų apie griuvimą nėra. (b. l. 32-33,1t.). Bei 2023 m. spalio 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos sėdmenyse, padarytos kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir žmogaus dantys, tikėtina, užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų apie griuvimą nėra. (b. l. 37-38, 1 tomas). Teismas neturi pagrindo

netikėti nei specialisto išvadomis, nei medicininių dokumentų apžiūros protokolais, kurie patvirtina būtent nukentėjusiųjų M. K. ir L. K. nurodomas aplinkybes dėl jų sužalojimo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vyksta ir kitas – civilinis procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kt.

???Nagrinėjamoje byloje dviems mažamečiams nukentėjusiems - L. K. ir M. K., buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Du vaikai nukentėjo nuo suaugusio asmens – N. P. fizinio smurto. Toks pasirinktas suaugusio asmens - motinos - kuriuo mažamečiai pasitiki, elgesys neatitinka N. P. tuo momentu pasirinktų žaidimų su vaikais saugumo proporcingumo. Byloje nustatyta, kad po tokių kaltinamosios smurtinių veiksmų abu mažamečiai verkė, nes jautė skausmą, o specialisto išvadomis jiems buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas, įvertinus visus byloje surinktus duomenis bei formuojamą teismų praktiką, leidžia N. P. veiksmus pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Nors, vertinant įvykio aplinkybes, galima spręsti, kad N. P. įkando L. K. ir M. K. siekdamas ne juos sužaloti, bet žaisdama ir imituodama galimus katino veiksmus, tai nepaneigia fakto, kad dėl įkandimų į sėdmenis L. K. ir M. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o stipriai kąsdama į vaikų sėdmenis kaltinamoji suvokė, kad tokios pasekmės gali kilti. Tai reiškia, kad kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai N. P. pasitvirtino, ir darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje N. P. 2023 m. rugsėjo 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune du kartus įkando savo nepilnamečiui sūnui L. K. į sėdmenis tuo padarydama jam poodines kraujosruvas sėdmenyse taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, po ko vieną kartą įkando į sėdmenis savo nepilnametei dukrai M. K. tuo padarydama jai poodines kraujosruvas sėdmenyse taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl pagrindo pripažinti veiką mažareikšme

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis)) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir incijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).

Teismas nagrinėjamoje byloje savo sprendimą N. P. taikyti BK 37 straipsnį grindžia šiais argumentais:

Tiek iš bylos, tiek iš LITEKO duomenų matyti, kad N. P. ir S. K. ištuokos byla Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama dar nuo 2021 m. kovo 23 d., teismo sprendimas nėra priimtas, abiejų šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, itin stiprus ginčas kilęs dėl bendrų vaikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios vertinant kaltinamosios atliktus veiksmus, kaltės turinį, jos elgesio motyvus.

Byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kurie teismui leistų pagrįstai teigti, jog N. P. ir ateityje darys nusikalstamas veikas, tame tarpe – ir savo vaikų atžvilgiu.

Kaip seka iš pačių nukentėjusiųjų, apklaustų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų, mama nėra prieš juos smurtavusi anksčiau, tad šis įvykis laikytinas vienkartiniu, be to, po įvykio mama abiejų vaikų atsiprašė ir šie ant jos nepyko.

Kaip jau minėta, tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusieji buvo aktyvūs ir kartu žaidė, žaidime dalyvavo ir namų augintinis – katinas, kurio elgesį, kaip teigė kaltinamoji, ji ir imitavo, kas nėra paneigta.

Kaltinamoji žaidimų metu sukėlė L. K. ir M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė įkandimais į sėdmenis. Iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad L. K. ir M. K. patirti sužalojimai nebuvo stiprūs ir ilgalaikiai arba sukėlę liekamųjų padarinių. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad N. P. veiksmai nebuvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusiųjų žalojimą, buvo spontaniški ir vertinami kaip nors ir neleistini bei netoleruotini, bet galimi tokio pobūdžio žaidimuose. Teismas taip pat įvertina ir aplinkybes, kad byloje dėl N. P. nėra nustatytų jokių kitų fizinio smurto panaudojimo savo vaikų atžvilgiu atvejų, o šioje byloje nagrinėjamas įvykis – pavienis ir daugiau atsitiktinio pobūdžio, motinos santykiai su vaikais geri ir siejami stipriais tarpusavio ryšiais.

Nukentėjusiems sukeltos pasekmės yra reikšmingos ir svarbios, tačiau vis dėlto, įvertinus nukentėjusiųjų ir kaltinamosios pozityvius tarpusavio santykius, ne tik visuomeninę darnios šeimos santykių svarbą, bet ir vaikų interesus bei poreikį su motina palaikyti taikų, artimą emocinį ryšį, taip pat ir visą kilusio konflikto esmę, vaikų amžių bei ateities bendravimo perspektyvas, laikytina, kad padaryta žala nėra tokia didelė, kad kaltininkei negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Teismas įvertina bei atsižvelgia ir į byloje esančios 2023 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties turinį bei argumentus, kuria buvo atsisakyta tvirtinti prokuroro nutarimą nutrakti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamosios N. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, mažareikšmiškumo 92 t., b.l. 53-54).

Atsižvelgiant į virš išdėstytų argumentų visumą, darytina išvada, kad N. P. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Todėl N. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), neskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonių.

V. Dėl advokato ir teisinės pagalbos išlaidų

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

S. K. yra nukentėjusiųjų M. K. ir L. K. atstovas pagal įstatymą, jam leista dalyvauti procese bei atstovauti nukentėjusiuosius (1 t., b. l. 45–47, 63–65).

Nukentėjusiųjų M. K. ir L. K. atstovas pagal įstatymą S. K. pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad S. K. advokatui Tomui Grigui už teisinę pagalbą sumokėjo iš viso 3515,05 Eur.

Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalis atstovauja tie patys advokatai, kaip proceso dalyvius ir šioje baudžiamojoje byloje.

Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti N. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jos negali būti išieškomos. Tokios pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017), todėl nukentėjusiųjų M. K. ir L. K. atstovo pagal įstatymą S. K. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo už suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant teisme sumokėtą 3515,05 eurų sumą, atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Alvyda Rima Medišauskienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai N. P.. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 216,67 Eur dydžio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajai gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, kuomet kaltinamoji nemoka proceso kalbos.

Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, taip pat į kaltinamosios N. P. turtinę padėtį bei tai, kad ji augina du mažamečius vaikus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodoma suma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai nepriteistina.

VI. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – visi kompaktiniai diskai, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

N. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – visus kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Iš N. P. nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Atmesti nukentėjusiųjų M. K. ir L. K. atstovo pagal įstatymą S. K. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo už suteiktas teisines paslaugas 3515,05 eurų sumoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.