Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1-31-606/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-10-09
Bylos Nr.: 1-31-606/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40741-2023-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Edita Lapinskienė
Kaltinamasis: H. P.
Nukentėjusysis: M. J.
Advokatai: Viačeslavas Žarkovas, Dalius Vaičiulis

Kategorijos

1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-31-606/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40741-2023-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.26.2.; 1.2.29.1; 2.3.6.4.5. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Akvilei Stuopelytei,dalyvaujant prokurorams Jurijui Petuchovui, Inesai Antanauskienei,kaltinamajam H. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

nukentėjusiajam M. J., nukentėjusiojo atstovui pagal įgaliojimą advokatui Viačeslavui Žarkovui, nukentėjusiojo įstatyminei atstovei J. J.,

vertėjai Anželai Tyščiukienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka tiesioginiu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. P. (H. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvenantis (duomenys neskelbtini) be leidimo, nedirbantis, gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, vidurinio išsilavinimo, teistas 2 kartus:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs;

2) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje – 129 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis H. P. pažeidė viešąją tvarką.

2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini), kaltinamasis H. P., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką bei nežymiai sužalojo nukentėjusįjį M. J., tai yra, važiuodamas automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskui nukentėjusiojo M. J. vairuojamą automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, pro automobilio pravirą langą šaudė iš pneumatinio pistoleto į M. J. automobilį, po ko, automobiliams sustojus (duomenys neskelbtini), kaltinamasis H. P., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju M. J. metu, tyčia papurškė M. J. į veidą dujų, bei ne mažiau kaip vieną kartą smogė kumščiu M. J. į veido sritį ir koja spyrė į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. J. odos nubrozdinimus apatinės lūpos odoje, dešiniame dilbyje, pilvo priekinės sienos dešinėje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą pilvo kairiame šoniniame paviršiuje, kas nukentėjusiajam M. J. sukėlė nežymų sužalojimą.

Tokiu būdu, kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Be to, kaltinamasis H. P. terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką ir sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Kaltinamasis H. P. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 23 d., 12.00 val. iki 2023 m. spalio 28 d., 21.42 val., iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo M. J. mobiliojo ryšio telefoną, nuolat siuntė ne mažiau kaip 152 SMS žinutes su grasinančio, bauginančio, amoralaus pobūdžio turiniu, kuriose grasino išsityčioti, iškreiptu būdu seksualiai išprievartauti nukentėjusiojo M. J. mamą J. J. bei susidoroti su nukentėjusiuoju M. J. ir jo šeima, grasino nukentėjusįjį M. J. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, padaryti invalidu. Be to, kaltinamasis H. P. įvairiu paros metu, iš savo mobiliojo ryšio telefono ne mažiau 216 kartų skambino nukentėjusiajam M. J. bei persekiojo jį prie jo namų, siuntė nukentėjusiajam M. J. jo namo bei automobilio nuotraukas, persekiojo nukentėjusįjį M. J. (duomenys neskelbtini) mieste, taip baugindamas nukentėjusįjį M. J..

Tokiu būdu, kaltinamasis H. P. terorizavo nukentėjusįjį M. J. ir sistemingai jį baugino naudodamas psichinę prievartą. Taip kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 07 d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio nuo 2025 m. vasario 1 d., redakcija).

Be to, kaltinamasis H. P. pasikėsino nužudyti žmogų.

2023 m. spalio 28 d., apie 22.07 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, prie (duomenys neskelbtini), kaltinamasis H. P. dėl neapykantos nukentėjusiajam M. J. užpuolė nukentėjusįjį M. J. turėdamas tikslą nužudyti ir ne mažiau kaip keturis kartus smogė peiliu į kairę ranką, galvą ir kaklą, to pasėkoje nukentėjusiajam M. J. padarydamas dvi pjautines-durtines žaizdas plaukuotoje galvos dalies kairėje pusėje, pjautinę žaizdą kairės alkūnės srityje, durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje su vidinės miego arterijos sužalojimu, kas nukentėjusiajam M. J. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusysis M. J., gindamasis rankomis, aktyviai priešinosi, o K. J. pradėjo šauktis aplinkinių pagalbos ir į tai sureagavo aplinkiniai žmonės, ko pasėkoje kaltinamasis H. P. išsigando ir iš įvykio vietos pabėgo, be to, pristatytam į ligoninę, sunkiai sužalotam nukentėjusiajam M. J. laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

Tokiu būdu, kaltinamasis H. P. pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį M. J., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso22 straipsnio 1 dalyje – 129 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis H. P. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos.

Kaltinamasis H. P. nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurios masė – 2,048 g., kurią neteisėtai laikė bute, adresu - (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 30 d., kol, bute atliekant kratą, minėtas narkotines medžiagas surado ir išėmė policijos pareigūnai.

Tokiu būdu, kaltinamasis H. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 07 d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio nuo 2025 m. vasario 1 d., redakcija).

Be to, kaltinamasis H. P. laikė žinomai suklastotus dokumentus, bei laikė ir gabeno žinomai netikrą dokumentą.

Kaltinamasis H. P. nenustatytu laiku ir vietoje įgijo žinomai suklastotą Ukrainos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu ir Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, laikė savo bute, adresu - (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 30 d., kol bute atliekant kratą, minėtus dokumentus surado ir išėmė policijos pareigūnai. Be to, kaltinamasis H. P. nenustatytu laiku įgijo žinomai netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą H. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) vardu, kurį prie savęs laikė ir gabeno į Vilnių, kur 2023 m. spalio 31 d., sulaikymo metu, žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą išėmė policijos pareigūnai.

Tokiu būdu, kaltinamasis H. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio nuo 2025 m. vasario 1 d., redakcija).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis H. P. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies.

Dėl pareikšto kaltinimo - 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val. (duomenys neskelbtini), pažeidus viešąją tvarką - kaltinamasis H. P. kaltės nepripažino.

H. P. paaiškino, jog 2023 m. spalio 23 d., apie 00.15-20 val. kartu su K. J., jos vairuojamu automobiliu, atvažiavus į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) , prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nusipirkus maisto ir automobilio stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ valgant automobilyje, jie netrukus pastebėjo, kaip į tą patį „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo nukentėjusysis M. J., kuris „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nusipirko maisto. Po kelių minučių, M. J. iš dešinės, tai yra K. J. pusės privažiavo prie jų automobilio ir paklausė, ar viskas gerai, į tai K. J. atsakė, kad viskas gerai, o jis M. J. pasakė, kad tai ne jo reikalas. Po ko, M. J. pradėjo „burbuliuoti“, negražiai kalbėti, tuomet jis M. J. pasakęs, kad jei jis nori pasišnekėti, „parvežame K. J. namo, atvažiuosiu ir pašnekėsime normaliai“, tačiau M. J. atsakęs, kad „ne, aiškinsimės dabar“. Tuomet M. J. išlipo iš savo automobilio ir greitu žingsniu priėjęs prie jų automobilio, pasakęs jam išlipti iš automobilio. Tačiau jis K. J. pasakęs „važiuok iš čia, tu pati žinai, kaip jam patinka pakišti žmogų“. Jiems išvažiavus, M. J. pradėjo važiuoti jiems iš paskos. Centrinėje sankryžoje pasukus į kairę pusę, link dangoraižių, M. J. pradėjo „signalizuoti“ ir, juos aplenkus, užblokavo jų automobilį. Tada jis, atidaręs automobilio langą, iš plastmasinio ginklo šovė į orą. Po ko, M. J., priėjęs prie jų automobilio, liepė jam išlipti, pro atidarytą langą kišo rankas, pats atidarė automobilio dureles ir pradėjo muštynes. M. J. sudavė jam, jis sudavė M. J. ir pradėjo gintis. H. P. nurodė, jog vienas kitam smūgius sudavė ir automobilio viduje, ir išlipus iš automobilio. H. P. nurodė ir tai, jog automobilyje buvo dujų balionėlis, kurį jis pasiėmė ir lauke papurškė M. J., po to bėgo iki K. J. automobilio ir liepė K. J. važiuoti iš ten, nes matė kaip M. J. link jo bėgo dar ir su peiliu. Ir jie išvažiavo, pirmiausia važiavo į jo namus, kur pamatė prie laiptinės pirmyn atgal važinėjantį nukentėjusįjį, tada jis K. J. pasakė važiuoti į netoliese esantį automobilių servisą, kur atvažiavęs jo draugas pasakė, kad važiuoja du policijos ekipažai. Tada jis liepė K. J. paskambinti nukentėjusiajam, jai paskambinus, jis M. J. paklausė, kodėl pats užpuolęs, dar skambina policijai, o M. J. atsakęs, kad su tokiais kaip jis, taip reikia.

H. P. nurodė, jog 2023 m. spalio 23 d., jis gynėsi nuo M. J. užpuolimo, tai buvo būtinoji gintis, ir be to, tai, kad jie 2023 m. spalio 23 d. nakties metu, apie pirmą valandą nakties susitiko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atsitiktinumas, tai buvo pasala („podstava“).

Dėl pareikšto kaltinimo - terorizavus ir sistemingai bauginus žmogų – nukentėjusįjį M. J., H. P. kaltės nepripažino ir nurodė, jog, būdamas supykęs, kad 2023 m. spalio 23 d. jis buvo užpultas nukentėjusiojo M. J., o po to pats nukentėjusysis dar ir paskambino policijai, iš tiesų, jam skambino, rašė SMS žinutes, kuriose buvo ir necenzūrinės leksikos, norėjo su nukentėjusiuoju susitikti, tačiau nukentėjusiajam M. J. negrasino jo nužudyti, ar padaryti invalidu, tokių žinučių M. J. nerašė ir nesiuntė.

Kaltu padarius inkriminuojamą veiką - 2023 m. spalio 28 d. pasikėsinus nužudyti nukentėjusįjį M. J. - kaltinamasis H. P. taip pat neprisipažino.

Dėl šio jam pareikšto kaltinimo kaltinamasis H. P. nurodė, jog 2023 m. spalio 28 d., pastebėjo, kad važiuoja K. J. ir kažką jam rašo, mojuoja jam ranka, po to paskambino jam ir jie susitarė susitikti „ (duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Susitikus „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, jis K. J. užpylė kuro, užėjęs į degalinę nupirko abiem cigarečių. Dar prieš tai jie buvo susitarę, kad jis nori valgyti, ir liepė K. J. nuvežti jį į „(duomenys neskelbtini)“, tačiau K. J. pasakė, kad ji valgyti nenori, ir pasakė, kad jie važiuos atsigerti kavos į „ (duomenys neskelbtini)“ degalinę. Atvažiavus į „ (duomenys neskelbtini)“ degalinę, jis sau nusipirko karšto šokolado, K. J. kapučino, ir grįžtant į automobilį, tuo metu matė, kaip K. J. su kažkuo susirašinėja, kažkam skambina. Jis galvojo, kad K. J. kalbasi su tėvais, tačiau jos paklausus su kuo kalbasi, ji neatsakė. Jis mano, kad tuo metu K. J. susirašinėjo ir kalbėjosi su M. J..

Po to, vietoj to, kad važiuotų į „(duomenys neskelbtini)“, K. J. pasuko į (duomenys neskelbtini)pusę, jam paklausus, ką jie ten darys, K. J. atsakė, kad apsuks vieną ratą ir išvažiuos. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje jis pastebėjo stovintį buvusį kriminalistą M, N., supratęs, kad kažkas ne taip, jis K. J. paklausė, ar ji veža jam pasalą padaryti. Jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) galo, kur yra aikštelė, K. J. lyg apsisuko ir tuo metu iš karto jiems iš paskos atvažiavo M. J., kuris savo automobiliu jiems užstojo kelią. M. J., palikęs atidarytas savo automobilio dureles, beveik bėgdamas, atėjo prie jų automobilio, liepė K. J. atidaryti, atrakinti automobilio dureles, tačiau jis sakęs automobilio durelių neatrakinti ir važiuoti iš (duomenys neskelbtini), nedaryti jam pasalos. Jis matė visus susirinkusius ir iš karto suprato, kas vyksta. K. J. atrakino automobilio dureles, ir pasakė „eik aiškintis“, ir M. J. tuo metu jas atidarė, M. J. atidarius automobilio dureles, J. jam papurškė dujų balionėliu, tuomet M. J. pradėjo jį spardyti, daužyti per galvą, nosį, žandikaulį, tempti iš automobilio. Jis užsikabino už automobilio. M. J. jį ištempė iš automobilio. Jam buvo stresas, šokas, afekto būsena, dėl M. J. užpuolimo jis buvo labai susijaudinęs ir radęs kažkokį daiktą automobilio durelėse, jį pasiėmė ir pradėjo gintis. Porą minučių tarp jų buvo grumtynės, po to, jis, gindamasis nuo M. J., iš automobilio pasiimtu daiktu sudavė M. J., kiek kartų ir kur sudavė neprisimena, nes jam buvo papurkšta dujų balionėliu. Po to, jis, išsigandęs aplinkos – (duomenys neskelbtini) buvusių pareigūnų, kurie matė jų konfliktą, grumtynes, tačiau nieko nedarė, nukentėjusiojo draugų, pasišalino ir pirmiausia porą dienų buvo pas D. M., o po to išvyko į Vilnių.

H. P. nurodė, jog 2023 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) pasikėsinimas nužudyti buvo ne iš jo, bet iš nukentėjusiojo pusės, jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo užpuolimo, be to, nurodė, jog M. J. yra didesnis už jį. Maža to, H. P. patikslino, jog nukentėjusiojo jis buvo užpultas du kartus – 2023 m. spalio 23 d. ir 2023 m. spalio 28 d., ir abiem atvejais iš jo pusės buvo savigyna, būtinoji gintis, abiem atvejais jam buvo padarytos pasalos.

H. P. nurodė ir tai, jog daug vaizdo medžiagos, įrašų dėl 2023 m. spalio 28 d. įvykio, eigos šioje byloje nėra pateikta, pareigūnai ir prokuroras byloje pateikė tik tą medžiagą, kuri jiems naudinga.

Kaltinamasis H. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką - disponavus nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapėmis prisipažino visiškai ir nurodė, jog kartais vartodavo narkotines medžiagas – kanapes, todėl jas savo vartojimui ir laikė.

Kaltinamasis H. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką – disponavus suklastotu bei netikru dokumentais - prisipažino iš dalies ir nurodė, jog A. A. yra jo brolis, ir tuos dokumentus jis jam padovanojo, tai buvo kaip „prikolas“. Dėl jo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo nurodė, jog vairuotojo pažymėjimą, išduotą jo vardu, jis turėjo kaip oficialų dokumentą ir jis nėra suklastotas.

Nukentėjusysis M. J. parodė, jog 2023 m. spalio 23 d. nuvažiavęs į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) m., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, pavalgyti, pastebėjo buvusios sutuoktinės K. J. automobilį. Tuomet privažiavęs prie jos, paklausė, ar viskas gerai, K. J. pasakė, kad viskas gerai, tik jos akyse buvo baimė. K. J. automobilyje buvo su H. P., K. J. buvo už vairo, H. P. keleivio vietoje. Tada tarp jo ir H. P. įvyko konfliktas, H. P. išlipo iš automobilio, iš automobilio išlipo ir jis, ir jie su H. P. tarpusavyje susikibo, įvyko muštynės. Po to, K. J. su H. P. išvažiavo, jiems iš paskos išvažiavo ir jis, važiuojant, jis juos aplenkė, juos aplenkus, H. P. pradėjo šaudyti į jo automobilį. Tada jis sustojo, išlipo iš savo automobilio, ėjo link K. J. automobilio ir priėjo prie H. P.. H. P. irgi išlipo iš automobilio ir papurškė jam į veidą dujų balionėliu bei sudavė per lūpas, kuo sudavė, nežino, jis H. P. tempė už kojos, kuriuo metu, negali pasakyti. Po to, H. P. su K. J. išvažiavo, o jis paskambino policijai ir paprašė pagalbos, iš karto parašė pareiškimą. Tuo metu buvo maždaug vidurnaktis. Kartu nurodė, jog sąmoningai važiavo iš paskos savo buvusiai sutuoktinei.

Nukentėjusysis nurodė, kad tą dieną, tai yra 2023 m. spalio 23 d. su buvusia sutuoktine K. J. bendravo, tačiau jam nebuvo žinoma, kad ji bus „(duomenys neskelbtini)“, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, jis ten pat atvažiavo, kur važiuodavo paprastai, į „(duomenys neskelbtini)“, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ važiuodavo ir su K. J., kol kartu gyveno, tai buvo atsitiktinumas, kad 2023 m. spalio 23 d. jie susitiko.

Nukentėjusysis nurodė, jog jam buvo žinoma apie H. P. psichologinį ir fizinį smurtą prieš jo buvusią žmoną K. J. iš K. J. žinučių, anksčiau K. J. jam apie tai nepasakojo.

Nukentėjusysis M. J. nurodė, jog tiksliai neprisimena, bet H. P. jam rašė, skambino, ir ne tik iš savo, bet ir iš draugų mobiliųjų telefonų. Žinutės buvo grasinančios, jas visas jis pateikė tyrėjai. Be to, H. P. jį persekiojo, fotografuodavo jo automobilį, jo tėvų namus. Jis bijojo H. P., todėl kreipėsi į policiją. Grasinimai ir persekiojimas prasidėjo po 2023 m. spalio 23 d. įvykio prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“.

M. J. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) yra draugų susitikimo vieta, kiekvieną dieną ten važiuodavo susitikti su draugais. Ir 2023 m. spalio 28 d., į (duomenys neskelbtini) jis važiavo susitikti su draugu M. (liudytoju M. K.). Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), jis sutiko ir K. J., ji važiavo automobiliu, buvo su H. P.. Ir tada tarp jo ir H. P. įvyko konfliktas, kad jis neskriaustų buvusios žmonos ir sūnaus. Konfliktas įvyko lauke, paaiškino, jog jis buvo jau išlipęs iš savo automobilio, H. P. irgi buvo išlipęs iš automobilio. Įvykus konfliktui su H. P., buvo fizinio pobūdžio veiksmai, jie mušėsi tarpusavyje, po to, H. P. smogė jam peiliu.

M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė ir tai, jog į (duomenys neskelbtini) važiavo susitikti ir su K. J. ir su draugu M. (M. K.), nurodė, jog K. J. norėjo su juo susitikti, nes turėjo priežastį – dėl H. P., bet konkrečios priežasties nepasakė, jis nepamena.

Su K. J. į (duomenys neskelbtini) važiavo susitikti, kad sužinotų apie H. P. viską dėl grasinimų. Norėjo paklausti K. J. dėl grasinimų ir su ja pasikalbėti, nežinojo, kad kartu su K. bus ir H. P.. K. pasakė, kad „susitinkame (duomenys neskelbtini)“, o paskui jis nebepamena. Po smūgio peiliu jis H. P. sudavė ranka – kumščiais. Nurodė, jog pirmą smūgį peiliu gavo į alkūnę, bandydamas užsidengti, paskui buvo muštynės ir paskui žiūri, kad jo kakle peilis. Nurodė, kad, jo vertinimu, tai buvo tikras, normalus peilis.

M. J. nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) atvažiavo paskui K. J. ir H. P., jų automobiliai susitiko prie šviesoforo, kuris yra prie (duomenys neskelbtini). Nežinojo tikslaus laiko, kada K. J. atvažiuos į (duomenys neskelbtini), atsitiktinai gavosi, kad jie atvažiavo tuo pačiu laiku.

Liudytoja K. J. nurodė, jog 2023 m. spalio 23 d., jie kartu su H. P., jos vairuojamu automobiliu atvažiavo pavalgyti į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) m., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Nusipirkus maisto, jie valgė automobilyje automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Bevalgant, jie pastebėjo, kaip į „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo ir jos buvęs sutuoktinis nukentėjusysis M. J., kuris po kiek laiko privažiavo prie jų automobilio, nelabai arti, ir, atidaręs savo automobilio langą, paklausė, ar jai viskas gerai, ji atsakiusi „taip“. Tuo metu H. P. pradėjęs šaukti „koks tavo reikalas, čia mano mergina, ko tu čia klausinėji“. M. J. pasakė, kad „čia mano vaiko mama ir aš turiu teisę paklausti kaip jai sekasi“. Pirmas iš automobilio išlipo H. P., liepė išlipti ir M. J., jiems išlipus, jie pradėjo konfliktuoti, H. P. pradėjo M. J. grasinti, sakė, kad išveš M. J. į mišką, padarys invalidu, bet prie kamerų nieko nedarys, M. J. pasakė, jog iškvies policiją, H. P. ji pavadino „baranu“. Kaip tik tuo metu pro šalį netgi važiavo policija. Ji supratusi, jog kai M. J. pasakė, jog iškvies policiją, jis norėjo išvažiuoti. Ir po to M. J. išvažiavo. H. P., grįžęs į automobilį, liepė jai važiuoti iš paskos. Jiems pradėjus važiuoti, M. J. pradėjo „pypinti“. M. J. pasukus sankryžoje, H. P., išsitraukęs pneumatinį šautuvą, pradėjo šaudyti į M. J. automobilį. Tada M. J. sustojo, jam iš galo sustojo ir jie. M. J. išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie H. P., paklausė H. P., kodėl jis šaudo į automobilį ir tarp jų prasidėjo konfliktas. H. P. iššoko iš automobilio ir jie susimušė. Liudytoja nurodė, kad visų veiksmų nemačiusi, bet mačiusi, jog H. P. dujų balionėliu papurškė M. J. į veidą, ji matė labai daug dūmų, kruviną M. J. veidą, matė, kaip M. J., paėmęs už striukės bandė nustumti H. P., dengėsi nuo dūmų. Po ko, H. P. iškart įsėdo į jos automobilį ir liepė važiuoti, ir kad H. P. nieko nepadarytų jos vaiko tėvui M. J., ji H. P. išvežė, nes nenorėjo, kad jie susimuštų iki mirties. H. P. liepė važiuoti į garažą, sakė „paimsiu peilį, šautuvą“, sakė, kad tuoj atvažiuos policija, kad reikia slėptis. Nuvažiavus į garažą, H. P. pradėjo skambinėti M. J., M. J. atsiliepus, H. P. jam pasakė „aš tau praskėliau lūpą, bet palauk, aš tau visą galvą praskelsiu, padarysiu invalidu, pamatysi“. Liudytoja nurodė, jog H. P. įsėdus į automobilį, pastarasis pradėjo „maivytis“, jog praskėlė nukentėjusiajam M. J. lūpą, ji supratusi, jog praskėlė ranka, nes H. P. rankos buvo kaip po muštynių, nurodė, jog pats H. P. nebuvo sumuštas, tiesiog buvo be bato.

Liudytoja nurodė negalinti pasakyti, kaip 2023 m. spalio 23 d., tuo pačiu metu M. J. atsirado toje pačioje vietoje prie „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bet paaiškino, jog anksčiau ji su M. J. visuomet važiuodavo pavalgyti į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, po to važiuodavo pavalgyti kartu su H. P.. Ji negalinti paaiškinti ir kodėl M. J. privažiavo prie jų automobilio, gal todėl, kad pastebėjo, jog jie su H. P. konfliktavo, H. P. ant jos šaukė, mosikavo rankomis.

Liudytoja K. J. nurodė, jog 2023 m. spalio 28 d. vakare atvežusi vaiką pas buvusio vyro nukentėjusiojo M. J. tėvus, išvažiuojant iš kiemo, kieme pastebėjo su draugais automobilyje sėdintį H. P.. Ji jam pradėjusi mojuoti, kad jis išvažiuotų. Kadangi jai reikėjo užsipilti kuro, ji nuvažiavo į „ (duomenys neskelbtini)“ degalinę, iš kurios paskambino M. J. ir perspėjo, kad jo tėvų kieme stovi H. P. ir kad jis nevažiuotų pas sūnų, nes jo laukė, kad jį sumušti. Kad H. P. norėjo M. J. sumušti, ji žinojo, nes H. P. jai sakęs, kad padarys M. J. invalidu, kad vaikas bus be tėvo. Jai būnant „(duomenys neskelbtini) “ degalinėje, netrukus prie jos automobilio privažiavo H. P.. Jie nebuvo susitarę susitikti būtent toje degalinėje, todėl mano, kad H. P. ją sekė. Atvažiavęs į degalinę, jis pradėjo eiti link jos. Tai pamačiusi, ji greitai ištrynė skambučius, kad H. P. nepamatytų, kad ji skambino M. J., nes H. P. jai neleisdavo bendrauti su M. J.. Atidaręs automobilio dureles, H. P. pradėjo šaukti, kad eis kartu su ja - įpilti kuro, sumokėti. Ji pasakiusi, kad eis viena, bet H. P. ėjo kartu. Jie kartu nuėjo į degalinę, ji susimokėjo už kurą, ir po to H. P. kartu su ja įsėdo į jos automobilį. H. P. sakė važiuoti į „(duomenys neskelbtini) “ degalinę nusipirkti kavos. Atvažiavus į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, jis paėmęs jos telefoną, kad ji neišvažiuotų, nuėjo į degalinę kavos. Išvažiavus iš degalinės, stovint prie šviesoforo, H. P. pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini), sakė „padarysim ratuką, ir tada važiuosim į „(duomenys neskelbtini)“. Ji pasakiusi, kad nevažiuos, bet H. P. pasakė „važiuok pasakiau“. Tada ji pasuko link (duomenys neskelbtini), nes galvojo, kad perspėjo M. J., kad H. P. jį seka ir jo (duomenys neskelbtini) tikrai nebus. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), jie važiavo į (duomenys neskelbtini) galą ir (duomenys neskelbtini)gale, abu su H. P. pamatė M. J. automobilį, M. J. „stovėjo mašinomis su draugais“. H. P. pasakė, kad „va čia M. yra, apsisuk“. Ji apsisuko. Jai apsisukus, pamatė, kad prie jos automobilio sustojo M. J. automobilis, J. išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link jos automobilio, iš keleivio pusės, kur sėdėjo H. P.. Liudytoja nurodė, jog buvo tamsu, todėl M. J. negalėjo matyti, jog keleivio vietoje sėdi H. P., be to, nurodė, jog M. J., jiems susitikus, visada taip darydavo, atsisėda į jos automobilį ir paklausia kaip jai sekasi. Pamatęs, kad M. J. eina link jų automobilio, H. P. iššoko iš automobilio. H. P. iššokus iš automobilio, ji labai išsigando, nes vėl prasidėjo tas pats kas buvo prie „(duomenys neskelbtini) “, todėl nusisuko, o atsisukus, pamatė stipriai mosikuojantį H. P., matė lyg jis turėtų peilį, o po to jau pamatė kruviną M. J., ir ji pradėjo šaukti pagalbą.

Liudytoja nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) ji neišvažiavo, nes sustoti jai liepė H. P., jis sakė stovėti, M. J. automobilis jai kelio neužstojo, o be to, ji nebežinojo ką daryti - M. J. jau išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link jos automobilio, H. P. rėkė ir taip pat išlipo iš automobilio.

Liudytoja patikslino, jog 2023 m. spalio 28 d. ne pati nusprendė su H. P. važiuoti į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) jai liepė važiuoti H. P.. Patikslino, jog nežinojo, ir kad M. J. bus (duomenys neskelbtini), priešingai, galvojo, kad jo ten nebus, nes perspėjo jį, kad H. P. jį persekioja, be to, M. J., jį perspėjus, sakė, kad greitai važiuos namo. Nurodė, jog tiksliai nežino ir kas (duomenys neskelbtini) atidarė jos automobilio dureles, nes automobilio durelės užsiblokuoja, bet du kartus darant, durys atsidaro.

Liudytoja K. J. nurodė, jog 2023 m. spalio 28 d. ji nematė, kad H. P., sėdėdamas jos automobilyje, būtų turėjęs peilį, bet prieš porą dienų jis jai rodė, jog nusipirko naują peilį, jis buvo didelis, medžioklinis, medienos spalvos, atlenkiamas, nurodė, kad H. P. dar pajuokavo, kad tuo peiliu M. J. padarys invalidu. Kartu K. J. nurodė, jog 2023 m. spalio 28 d. su savimi automobilyje jokio peilio tikrai nesivežiojo, peilio jai niekada gyvenime nereikėjo, peilį su savimi visada turėjo H. P..

Liudytoja nurodė ir tai, kad nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. spalio 28 d. ji su M. J. bendravo, norėjo jį perspėti, nes tas dvi savaites H. P. persekiojo M. J., ieškojo jo, kur jis būna, be to, žinojo, kad M. J. dažnai būna (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog tuo laikotarpiu bendravo ir su H. P., tam, kad žinoti, ką jis planuoja, kur važiuoja, kad perspėti M. J..

Liudytoja K. J. nurodė, jog H. P. fiziškai yra nestiprus ir kai kur nors eina, su savimi pasiima kokį nors ginklą, kai H. P. su kažkuo pykdavosi, sakydavo, jog jam reikia pasiimti peilį, šautuvą, rankomis H. P. nieko nedarydavo, visada viską norėdavo daryti su įrankiais.

Liudytoja nurodė, kad, jos manymu, H. P. nekentė nukentėjusiojo M. J., nes jis jos buvęs sutuoktinis.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir liudytoja J. J. parodė, kad jos sūnus nukentėjusysis M. J. buvo vedęs K. J.. Santuokoje gimė sūnus J. J.. (duomenys neskelbtini) jie išsiskyrė. Vaiko priežiūros laikas buvo padalintas per pusę, kai sūnus M. J. išvykdavo į jūrą, vaiką prižiūrėdavo mama – K. J., o kai grįždavo iš jūros, prižiūrėdavo sūnus M. J.. Su sūnaus žmona – K. J. jų tarpusavio ir jos santykiai susiklostė gerai ir jų vaikas praktiškai gyveno su jais - sūnumi M. J. ir ja.

2022 m. rugsėjo pabaigoje sužinojo, kad K. J. susitikinėja su H. P., pradžioje jiems tai atrodė normali jaunų žmonių situacija, tačiau gruodžio pabaigoje iš K. J. mamos ji sužinojo, kad H. P. muša K. J., grasina jų visai šeimai, grasina ir jų – K. J. ir M. J. sūnui. Tai, kad H. P. muša K. J., jie sužinojo ir iš anūko J., nes jis nebenorėjo būti su mama, paklausus kodėl, anūkas J. papasakojo, jog H. P. muša mamą – K. J., parodė, jog muša delnu per veidą. Tai sužinojus jie suprato, kad gresia pavojus, o be to jiems buvo gėda prieš vaiką. Tai sužinojęs, M. J. norėjo padėti K. J., ieškojo advokatų, kurie galėtų padėti K. J.. Jos sūnus nukentėjusysis M. J. jai pasakojo, kad buvo net ir susitikęs keletą kartų su H. P., tačiau H. P. sūnui pasakė, kad jeigu jis padės K. J., tai jis nužudys jį. Jos sūnus tada H. P. pasakė, kad jeigu H. P. prisiartins prie jo sūnaus, jis imsis visų priemonių, kad pasodintų jį į kalėjimą. Šias aplinkybes ji žinanti iš sūnaus.

Liudytoja nurodė, jog 2023 m. spalio 24 d., 7.30 val., ji pamatė, kad sūnaus veidas yra apdegęs, sumušta lūpa, ant pilvo didelė raudona dėmė nuo smūgio. Sūnus papasakojo, kad spalio 23 d. vakare valgė „ (duomenys neskelbtini)“ prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir pamatė buvusios žmonos mašiną, tada priėjo prie jos, paklausti, ar viskas gerai. Keleivio vietoje sėdėjo H. P., kuris iškarto pradėjo įžeidinėti sūnų, iššoko iš mašinos ir pradėjo jį mušti. Paskui įsėdo atgal į mašiną ir su peiliu rankoje liepė K. J. išvažiuoti. Jos sūnus M. J. iškvietė policiją, kad jie nepasislėptų nuo policijos, nes H. P. turėjo peilį, grasino K. J., suprato, kad K. J. gresia pavojus, sumušė ir jį, o po to ir pats išvažiavo paskui juos. Matė priešais atvažiuojančią policiją, pradėjo signalizuoti, bet policija pravažiavo pro šalį.

Važiuojant H. P. pradėjo pistoletu šaudyti į sūnaus automobilį, todėl M. J. aplenkė K. J. automobilį, kad nebūtų sugadinta jo mašina, nes jis nežinojo kokios yra kulkos. Be to, tikėjosi, kad policija bus šalia. Po to, H. P. iššoko iš mašinos, papurškė sūnui dujų balionėliu, ir pradėjo mušti sūnų, sūnus apdegusiu veidu mėgino pasipriešinti. Po ko, H. P., grįžęs į automobilį, liepė K. J. važiuoti ir jie išvažiavo, paspruko nuo policijos. Kai jie nuvažiavo, atvyko policija, tada sūnus vyko į policiją, parašė pareiškimą, buvo apžiūrėtas dėl sumušimų.

Liudytoja nurodė, jog prie „(duomenys neskelbtini)“ M. J. prie K. J. mašinos priėjo, nes K. J. jam buvo atsiuntusi nuotrauką, kur ji buvo žiauriai sumušta, K. J. sakė, kad ją sumušė H. P., sakė, kad H. P. grasino susidoroti ir su jų sūnumi ir kad policija jai nepadės. Dėl grasinimų K. J. buvo policijoje, rašė pareiškimą, jo sūnus M. J. sakė, kad irgi nueis į policiją, parašys pareiškimą dėl to, kad yra grasinama vaikui, nes H. P. nuolat sakydavo, kad jeigu jis (M. J.) kreipsis į policiją, jis (H. P.) nužudys vaiką.

Tai, kad 2023 m. spalio 23 d. vakare prie „(duomenys neskelbtini)“ atsidūrė K. J. su H. P. ir M. J. buvo atsitiktinumas, paaiškino, kad M. J. tą dieną buvo susitikęs su draugais, ir kad naktį namuose nevalgyti, užsuko pavalgyti į „(duomenys neskelbtini)“.

J. J. nurodė, jog naktį iš spalio 23 d. į 24 d. prasidėjo grasinimai susidoroti su jų šeima, žinutėmis, nuotraukomis. Žinutės nuolat ateidavo, H. P. rašydavo, kad nužudys, išžagins. H. P. su savo draugais persekiojo sūnų, fotografuodavo sūnaus M. J. namą, po to jam atsiųsdavo namo nuotraukas. Paaiškino, jog M. J. tuo metu gyveno kotedže (duomenys neskelbtini), teritorija buvo uždara, privati, bet jie sugebėdavo patekti į teritoriją, ir rodydavo, kad jie jį seka. Fotografuodavo M. J. ir mieste, valgant, ir taip pat atsiųsdavo nuotraukas. H. P. sūnų persekiodavo su draugais, visada būdavo ne vienas, o su kuo nors, persekiodavo skirtingomis mašinomis, visus mašinos numerius ir visus grasinimus M. J. perduodavo policijai, tyrėjai S. P., tikėdamasis, kad H. P. bus sulaikytas. J. J. nurodė, jog pati matė ir skaitė H. P. jos sūnui siųstas nuotraukas ir grasinančias žinutes. Nurodė, jog grasinimai tęsėsi iki spalio 28 d.

Spalio 28 d. M. J. buvo susitikęs su K. J. ir ji jam pasakė, kad jis būtų labai atsargus, nes šiandien H. P. su draugais nori jį užmušti beisbolo lazdomis. Jai apie tai tą pačią spalio 28 d., apie 16.00 val. sakė sūnus, sakė ir pati K. J.. K. J. sakė mačiusi, kad H. P. ruošia tas beisbolo lazdas. J. J. nurodė, jog iš K. J. ji žino, kad 2023 m. spalio 28 d. H. P., grasindamas peiliu, liepė K. J. paskambinti jos sūnui M. J. ir pasakyti jam, kad jis atvyktų į (duomenys neskelbtini), taip apgaulės būdu sūnų atviliojo į (duomenys neskelbtini). Tai jai sekančią dieną pasakė K. J.. Jos žiniomis, sūnus į (duomenys neskelbtini) važiavo tikslingai susitikti su K. J., nes pamatęs K. J. numerį, jis ir atsiliepė. Liudytoja nurodė, jog, jos manymu, jei sūnus būtų žinojęs, kad atvažiuos ir H. P., jis nebūtų važiavęs arba būtų atvažiavęs su policija. (duomenys neskelbtini), kaip jai pasakojo K. J., H. P. iššoko iš automobilio ir su peiliu pradėjo juo smūgiuoti sūnui.

Liudytoja J. J. nurodė, jog jos sūnus M. J. su buvusia sutuoktine K. J. visada palaikė ryšį, nes kartais K. J. norėdavo pasiimti sūnų, pažaisti su juo, pasivaikščioti, todėl jie nuolat ir palaikydavo ryšį.

Liudytoja nurodė ir tai, kad pergyvendami dėl sūnaus saugumo, jie nuolat palaikydavo ryšį, vos ne kas pusvalandį skambindavo, skambino ir 2023 m. spalio 28 d., o paskambinus apie 22.00 val. jau atsiliepė iš ligoninės ir pranešė, kad sūnus yra operacinėje.

J. J. nurodė, jog H. P. sužlugdė visą jos sūnaus ateitį, sūnus turėjo aukštąjį išsilavinimą, labai gerai mokėjo tris kalbas, po kiekvieno reiso keldavo kvalifikaciją, mokėsi užsienyje, turėjo gerą darbą ir jį darbe labai vertino, gaudavo daugiau kaip 10 000 Eur atlyginimą, mokėjo Lietuvoje mokesčius, net nedarbingumas buvo mokamas 1 900 Eur, sūnus mėgo savo namus, įsirengė juos nupirkdamas brangius baldus. O dabar smegenų dalis, kuri yra atsakinga už kalbą, apmirusi, jam neužtenka žodžių, gali pasakyti tik 20 procentų, jis pamiršo spalvas, skaičių pavadinimus, raides.

Liudytojas M. S. parodė, jog kartu su draugu A. D. būnant aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastabėjo, kad atvažiavo „Mercedes Benz“ automobilis (K. J. ir H. P., apsisuko ir prie „Mercedes Benz“ automobilio staigiai privažiavo „Audi“ automobilis (nukentėjusysis M. J.). Iš „Audi“ automobilio iššoko vyras (nukentėjusysis M. J.), pribėgo prie „Mercedes Benz“ automobilio keleivio durelių, ir keleivio pusėje sėdėjusį vyrą (kaltinamąjį H. P.) pradėjo daužyti, spardyti. Po to, keleivis iš „Mercedes“ automobilio išlipo, ir jie toliau mušėsi lauke, mušėsi rankomis, buvo susikabinę, smūgiai buvo iš abiejų pusių. Po to, vyras iš „Audi“ automobilio pradėjo „slabnėti“, pasirodo, ten peilis buvo. Tą aplinkybę, kad buvo peilis žino, nes visi pradėjo šnekėti, matė, kad pradėjo kraujuoti.

Nurodė, jog įvykio vieta jam buvo gerai matoma. Ir jis matė patį tą veiksmą, kaip smulkesnis vyriškis (H. P.), užsimojęs dešine ranka, rėkdamas garsu, lyg rankoje laikydamas kažką, smūgiavo ne mažiau 3 kartų stambesniam vyriškiui (nukentėjusiajam M. J.) į galvos ir kaklo sritį.

Kas atidarė „Audi“ automobilio keleivio pusės dureles, liudytojas nurodė, negalintis tiksliai pasakyti. Nurodė, jog jo manymu, puolantysis buvo stambesnis vyras.

Liudytojas A. D. nurodė analogiškas aplinkybes, jog kartu su M. S. būnant aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo kaip į aikštelę atvažiavo „Mercedes Benz“ (K. J. ir H. P.) ir „Audi“ (nukentėjusysis M. J.) automobiliai. „Audi“ automobilis užblokavo „Mercedes Benz“ automobiliui kelią. Iš „Audi“ automobilio išlipęs vyras (nukentėjusysis M. J.), priėjęs prie „Mercedes Benz“ automobilio keleivio pusės, atrodo pats atidaręs dureles, pradėjo smūgiuoti iš kojos dar automobilyje keleivio vietoje sėdėjusiajam vyrui. Po to, muštynės persikėlė į lauką, muštynės lauke buvo abipusės (grynos muštynės). Po to, matė, kaip keleivis iš „Mercedes Benz“ automobilio, smulkesnio sudėjimo, rėkdamas, sudavė vairuotojui iš „Audi“ automobilio, stambesnio sudėjimo, ne mažiau kaip du kartus šonu į galvos ir kaklo sritį, ir po to pradėjo bėgti.

Liudytojas nurodė, jog įvykio aplinką, fizinio pobūdžio veiksmus matė gerai. Nurodė, jog jo manymu, puolantysis buvo stambesnis vyras.

Liudytojas R. J. parodė, jog kartu J. S. būnant aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš tolo pastebėjo susistumdymą, grumtynes, besigrumiantys asmenys šaukė, po to, vienas vyriškis iš grumtynių, prabėgo pro juos, buvo kruvinas, išsigandęs. Kaip vyko grumtynės tarp asmenų liudytojas nurodė tiksliai nematęs, nes įvykį, kaip nurodė, matė iš tolo. Po to nuėjus į įvykio vietą, matė sukniubusį vyrą, kuris kraujavo.

Liudytojas J. S. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas R. J..

Liudytojas J. J. parodė, kad kartu su I. M. bei dar vienu draugu, būnant aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaip po to sužinojo, galimai pro jų automobilį prabėgo įtariamasis, jie atkreipė dėmesį, nes žmogus pasirodė įtartinai, bėgo atsisukdamas, atgal žiūrėdamas, visiems trims jiems sukėlė įtarimų. Įtarimą sukėlė ir žmogaus veido išraiška, žmogus atrodė kaip susirūpinęs.

Liudytojas I. M. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas J. J..

Liudytojas M. K. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) yra draugų, pažįstamų susirinkimo, susitikimo vieta, apie tai visi žino ir iš anksto niekas susitikti neplanuoja, tiesiog atvažiuoja ir tiek. Įvykio dieną, matė, kaip M. J. automobilis pravažiavo paskui savo žmonos automobilį ir ilgai negrįžo, pasidarė keista, nes pas juos yra tradicija, kad nuvažiavus iki galo, apsižvalgius, jie apsisuka. Tada nuvažiavo pasižiūrėt, kas vyksta ir tada jau M. J. pamatė susiėmusį už kaklo, kraujuojantį. Liudytojas nurodė, jog įvykio aplinkybių kaip buvo sužalotas M. J. jis nematė, bet po įvykio buvo įvykio vietoje, rūpinosi M. J. automobiliu.

Nurodė, jog iki įvykio M. J. pažinojo apie 2-3 metus, bet labai artimai nebendravo, bendraudavo tiek kiek susitikdavo (duomenys neskelbtini), artimiau pradėjo bendrauti po įvykio, nes M. J. buvo bėdoje, norėjosi jam padėti.

Ekspertas V. K. patvirtino byloje pateiktas išvadas dėl nukentėjusiajam padarytų paaiškino, jog išvada dėl V formos nukentėjusiajam žaizdos buvo padaryta dėl papildomo judesio peiliu, jį ištraukiant - duriant peiliu buvo viena kryptimi, po to šiek tiek pasukus ir traukiant peilį gavosi V formos žaizda, jų manymu, tai buvo dėl papildomo judesio pasisukus peiliui jį ištraukiant, nes dūris visada atliekamas įdūrus ir ištraukus peilį.

Ekspertas nurodė, jog bet koks smūgis į kūną yra pavojingas, o šiuo konkrečiu atveju - gyvybiškai svarbus organas buvo kaklas, ir be to buvo pasiekta vidinė miego arterija, ir be skubios pagalbos padaryti nukentėjusiajam sužalojimai galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį, todėl sužalojimai ir priskirti prie sunkių sveikatos sutrikdymų. Ekspertas nurodė, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nėra būdingi puolančiajam asmeniui, žaizdos kakle ir galvoje nebūdingi puolančioje asmens lokalizacijoje, eksperto manymu, asmuo tokius sužalojimus gali patirti gindamasis.

Ekspertas paaiškino, jog dėl peilio jie pateikė išvadą tikėtiną, nes aplinkybėse buvo nurodyta, kad buvo peilis, be to, paaiškino, jog nukentėjusiajam buvo konstatuota durtinė – pjautinė žaizda, duriančių – pjaunančių savybių, kaip galimai kitas įrankis, atsuktuvas, neturi.

Ekspertas R. P. nurodė, jog 2023 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadą dėl H. P. konstatuoto nežymaus H. P. sveikatos sutrikdymo pateikė pagal turėtus duomenis, kartu patvirtino, jog jokių duomenų kitokio pobūdžio išvadai nebuvo jokio pagrindo.

Liudytoja D. L. nurodė, jog 2023 m. spalio 28 d. gavus pranešimą iš Klaipėdos AVPK budėtojų, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra sužalotas žmogus, atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo M. J. jau buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos sunkios būsenos, informaciją sužinojo iš įvykyje dalyvavusio kito ekipažo pareigūnų. Įvykio vietoje buvo K. J., kuri nurodė, kad jos pažįstamas žmogus - H. P. galimai sužalojo jos buvusį vyrą bei paaiškino jai žinomas, matytas įvykio aplinkybes.

Liudytoja nurodė, jog bendraujant su įvykio vietoje buvusia K. J., visos aplinkybės yra užfiksuotos ir nurodytos jos tarnybiniame pranešime, kurios yra užfiksuotos kaip nurodė K. J..

Liudytojai G. B., E. I., L. Ž., G. B. analogiškai nurodė, kad 2023 m. spalio 28 d., kartu ir su H. P. važinėjant (duomenys neskelbtini), K. J., važiavusi savo automobiliu, pradėjusi rodyti ženklus, kad važiuoti paskui ją, skambinusi H. P., po ko jie H. P. ir paleidę „ (duomenys neskelbtini)“ degalinėje, o po ko sužinoję apie įvykusį įvykį (duomenys neskelbtini). Liudytojai analogiškai vienas kitam nurodė, jog jokio K. J. ar M. J. sekimo nebuvo, jie apie tai nieko nežinoję. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jų parodymai yra neteisingi, nes ikiteisminio tyrimo metu, apklausų metu jiems buvo daromas spaudimas ir įtaka duoti tyrimui naudingus parodymus. Visi liudytojai nurodė ir tai, kad pati K. J., juos persekiodama, filmuodama, po įvykio darė jiems spaudimą.

Liudytoja D. M. nurodė, jog 2023 m. spalio 28 d., vakare, pas ją atėjo H. P., kuris buvo išsigandęs, sužalotas, kruvinas. Jis jai nieko neaiškino, tik pasakė, kad įvyko konfliktas su M. J., buvusiu K. J. vyru. Po ko, praėjus kelioms dienos, H. P. išvažiavo.

Liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, nes ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas, nebuvo fiksuojamos jos nurodomos aplinkybės.

Rašytiniai duomenys

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis)

Iš 2023 m. spalio 23 d. pareiškimo nustatyta, jog 2023 m. spalio 23 d., 02.05 - 02.16 val., su pareiškimu į policijos įstaigą dėl prieš jį atliktų veiksmų kreipėsi nukentėjusysis M. J.. Nustatyta, jog 2023 m. spalio 23 d., 02.16 - 02.45 val., pateikdamas pareiškimą, M. J. nurodė, jog 2023 m. spalio 23 d., 01.05 val., prie greito maisto restorano „(duomenys neskelbtini) “, adresu - (duomenys neskelbtini), prie PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį buvusios žmonos K. J. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvusi žmona sėdėjo su iš matymo pažįstamu asmeniu H. P.. Kadangi žino, kad minėtas vyras smurtauja prieš jo buvusią žmoną, jis savo automobiliu „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie jų paklausti, kaip sekasi. Tuo metu tarp jo ir H. P. kilo žodinis konfliktas, H. P. neleido jo buvusiai žmonai kalbėti, ranka jai uždengė burną ir pasakė „pasitrauk, čia mano merga“. Po ko, jis išlipo iš automobilio, priėjo prie jų automobilio, prie keleivio pusės durelių, kur sėdėjo H. P., nes norėjo su juo pasikalbėti, tačiau K. J. jam neleido išlipti iš automobilio. Tada H. P. pro atidarytą langą jam parodė ginklą – pistoletą, tačiau ar ginklas buvo kovinis, nežino. Kai H. P. jam parodė ginklą, K. J., sėdėjusi vairuotojo vietoje, tuoj pat išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Jis taip pat tuoj pat įsėdo į savo automobilį ir nusekė jiems iš paskos. Išvažiavus iš automobilių stovėjimo aikštelės, jie įsuko į (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje, ties šviesoforu, pasuko į (duomenys neskelbtini). Tada jis savo automobiliu juos aplenkė ir pro galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip H. P. pro langą iškišo galimai ta patį pistoletą ir nukreipęs į jo automobilio pusę vieną kartą galimai šovė, išgirdo galimai šūvio garsą, pokštelėjimą. Išgirdęs šūvį, jis nedelsiant sustojo. Ar pataikė į jo automobilį nežino. Jam sustojus, iš galo privažiavęs sustojo ir K. J. automobilis „Mercedes Benz“. Jis sustojęs atidarė automobilio dureles, tuo momentu prie jo automobilio priėjo H. P. ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį pataikydamas į kairės pusės žandikaulį. Tada jis atsisegė saugos diržą, ir H. P., sugriebęs už megztinio, jį ištraukė iš automobilio ir tarp jų įvyko grumtynės. Įvykio sekos dėl didelio susijaudinimo nepamena, tačiau kažkuriuo metu grumtynių metu jis H. P. numovė batą, o H. P. jam į akis pripurškė dujų, po ko H. P. įsėdęs į K. J. automobilį išvažiavo. M. J. nurodė, jog savo tokiu elgesiu H. P. jį išgąsdino bei sukėlė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol (t. 1, b. l. 1-6).

Iš 2023 m. spalio 23 d., 05.24-05.28 val. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvykio vietoje, dešinėje kelio pusėje, pirmoje eismo juostoje, nuo 19 numeriu pažymėto stulpo 20 m. guli juodos spalvos batas, netoli bato 2 m. 42 cm. - mėlynos spalvos medžiagos atplaiša (t. 1, b. l. 56-66).

Iš 2023 m. spalio 23 d., 01.56-02.10 val. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad Klaipėdos PK, kabinete Nr. 195 apžiūrėtas M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog apžiūrint veidą, matyti, kad veidas paraudęs, abi akys paraudusios, lūpų srityje, ant smakro matyti raudonos spalvos skystis, galimai sukrešėjęs kraujas, ant apatinės lūpos, apžiūrint burnos ertmę, matyti sužalojimai – nubrozdinimai. Matyti, kad dešinė kaklo pusė ir dešinys petys yra paraudę, paraudimas eina link krūtinės pusės (t. 1, b. l. 67-74).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1081/2023 (03) nustatyta, kad 2023 m. spalio 25 d., 12.40 val. konstatuota, kad 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val., nukentėjusiajam M. J. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai apatinės lūpos odoje, dešiniame dilbyje, pilvo priekinės sienos dešinėje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, poodinė kraujosruva pilvo kairiame šoniniame paviršiuje, pagal mikroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti 1-3 paros iki objektyvios apžiūros ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 5, b. l. 26).

Dėl terorizavimo ir sistemingo žmogaus bauginimo

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalis)

Iš protokolo – pareiškimo nustatyta, kad 2023 m. spalio 25 d., 14.44 - 15.03 val., su pareiškimu į policijos įstaigą kreipėsi M. J., kuris nurodė, jog po 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val. tarp jo ir H. P. įvykusio konflikto, į jo mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) H. P. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir iš abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), nuolat siunčia grasinančio pobūdžio SMS žinutes, kuriose, manipuliuodamas jo emocijomis, t. y. minėdamas jam artimus žmones (mamą, sūnų, brolį), H. P. rašo, kad iškreiptu būdu išžagins jo mamą, jį pagaus ir sužalos, padarys invalidu, išsityčios, siunčiamos nufilmuotos žinutės. Žinodamas, kad H. P. turi ginklų - pneumatinį pistoletą ir kovinį revolverį, jis bijo H. P., siunčiamose žinutėse nufilmuotas jo automobilis, todėl jis nesijaučia saugus ir nežino, kada jo atžvilgiu gali būti panaudotas smurtas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą bei prideda jam siųstas SMS žinutes (t. 1, b. l. 14-16).

Iš 2023-11-28 - 2021-12-01 objektų apžiūros protokolo (Nr. IBPS-V-3278981-23) nustatyta, kad, atlikus specialisto išvados IBPS-V-3231264-23 nukentėjusiojo M. J. mobiliojo ryšio telefono „iPhone 12 Pro Max“ duomenų analizę ir apžiūrą, užfiksuoti reikšmingi duomenys dėl susirašinėjimo ir skambučių telefonu su H. P.. Apžiūros metu užfiksuota, jog 2023-10-23 nuo 02:47:32 val. iki 04:07:52 val., M. J. į savo naudojamą ( toliau -MRT) iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi H. P., gavo žinutes su grasinančiais tekstais, kuriuose H. P. grasina M. J. "padaryti invalidu", "apšlapinti ant galvos", nužudyti, sumušti, vadina "ožiu", bailiu ir siūlo saugotis nuo jo, nes jis šį nori sužaloti, priekaištauja, jog M. J. ignoruoja jo žinutes ir skambučius, siūlo susitikti ir muštynėmis išsiaiškinti tarpusavio santykius. 2023-10-23 nuo 03:39:44 val. iki 2023-10-28, 18:05:11 val., H. P. iš savo naudojamo MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė 152 (šimtas penkiasdešimt dvi) žinutes su grasinančio tūrinio pranešimais, toliau jam priekaištauja, jog šis neatsiliepia į jo skambučius, grasina gyvybei ir sveikatai fiziniu susidorojimu, priekaištauja dėl to, kad M. J. kreipėsi į policiją, grasina nupjauti pirštus ir po to M. J. reikės dar H. P. išlaikyti finansiškai kalėjime. 2023-10-23, 22:45:37 val., H. P. siunčia M. J. automobilio "Audi A7", pilkos spalvos, v. n. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašą (pavadinimas-3148480075821535257.mov.). 2023-10-23 nuo 14:41:04 val. iki 2023-10-24, 21:18:25 val., H. P. iš savo naudojamo MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė 18 (aštuoniolika) žinučių su grasinančiu tūriniu, jose jis pyksta, jog M. J. jam neatsiliepia, grasina seksualiai išprievartauti M. J. mamą, siūlo susitikti, kad išsiaiškintų santykius. 2023-10-28, 18:05:11 val., H. P. iš savo naudojamo MRT Nr. (duomenys neskelbtini) skambina M. J. , tačiau jis šam neatsiliepia. Aplankale pavadinimu "Vaizdai" yra rasti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys, t. y. nuotraukose pavadinimais: (duomenys neskelbtini), su nurodyta data: 2023-09-06, 07:15:42, (duomenys neskelbtini), su nurodyta data 2023-09-18, 12:51:41, (duomenys neskelbtini) galimai yra užfiksuota K. J. koja su smurto žymėmis, t. y. sumušimais ir mėlynėmis. Ekrano kopijose pavadinimais IMG_4465.PNG, 2023-10-23, 00:12:46 val., IMG_4466.PNG, 2023-10-23, 00:12:57 val., yra užfiksuoti pranešimai M. J. nuo H. P. su grasinančio tūrinio tekstais, kuriuose jam, jo artimiesiems t. y. broliui ir mamai grasinama fiziniu ir seksualiniu susidorojimu. Ekrano kopijose pavadinimais IMG_4467.PNG, 2023-10-23, 00:13:00 val., IMG_4468.PNG, 2023-10-23, 00:13:03 val., IMG_4469.PNG, 2023-10-23, 00:13:05 val., IMG_4470.PNG, 2023-10-23, 00:24:39 val., IMG_4471.PNG, 2023-10-23, 00:29:51 val., IMG_4472.PNG, 2023-10-23, 00:44:10 val., IMG_4473.PNG, 2023-10-23, 00:54:27 val., IMG_4474.PNG, 2023-10-23, 11:08:12 val., IMG_4475.PNG, 2023-10-23, 11:08:20 val., IMG_4476.PNG, 2023-10-23, 12:15:01 val., IMG_4477.PNG, 2023-10-23, 12:15:08 val., yra užfiksuoti pranešimai su tolimesniais H. P. grasinimais M. J.. Pranešime, pavadinimu IMG_4493.PNG, 2023-10-23, 20:41:03 val., yra pranešimas su grasinimais ir prie jo įkeltas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas M. J. naudojamas automobilis "Audi A7", pilkos spalvos. Ekrano kopijose pavadinimais IMG_4494.PNG, 2023-10-23, 20:41:18 val., IMG_4498.PNG, 2023-10-24, 12:48:06 val., IMG_4520.PNG, 2023-10-25, 08:12:42 val., IMG_4521.PNG, 2023-10-25, 08:14:32 val., IMG_4522.PNG, 2023-10-25, 08:16:29 val., IMG_4526.PNG, 2023-10-25, 13:20:51 val., IMG_4530.PNG, 2023-10-26, 13:30:54 val., yra užfiksuoti pranešimai M. J. nuo H. P. su grasinančio turinio tekstais, kuriuose jam, jo mamai grasinama fiziniu ir seksualiniu susidorojimu (t. 3, b. l. 78-80, 75-77).

Iš 2023-11-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad analogiški duomenys ir informacija yra gauti iš K. J. telefono „Whats App“ susirašinėjimo su H. P., kuriuose H. P. laikotarpiu nuo 2023-10-23 rašo K. J. žinutes su grasinančiais tekstais, grasina M. J. „padaryti invalidu“, nužudyti, sumušti bei susidoroti su jo artimaisiais, siunčia K. J. nuotraukas su M. J. namais, automobiliu, nurodo, kad jį seka ir neatstos, kol nesusidoros su juo (t. 3; b. l. 84, 87-158).

Iš 2023-11-13 tarnybinio pranešimo dėl atliktos išklotinių analizės ir gautos informacijos (Nr. IBPS-V-3077120-23) matyti, kad iš H. P. mobiliojo ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. UAB „Tele 2“, kaip išankstinio apmokėjimo paslauga) nuo 2023-10-23 iki 2023-10-28 H. P. į M. J. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną (reg. M. J. vardu) skambino 216 (du šimtus šešiolika) kartų, iš kurių M. J. atsiliepia tik vieną kartą, t. y. 2023-10-25 dieną, 11:34:28 val., pokalbis trunka 73 sekundes, bei parašo 2 (dvi) SMS žinutes. Pats M. J. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono H. P. skambinęs ir rašęs SMS žinučių nėra. Nuo 2023-10-21 iki 2023-10-28 H. P. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono į K. J. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną skambino 128 (šimtas dvidešimt aštuonis) kartus, K. J. iš viso atsiliepia 23 (dvidešimt tris) kartus ir pati H. P. skambina tik vieną kartą, t. y. 2023-10-21 dieną, 16:41:35 val., pokalbis trunka 28 sekundes, bei 2023-10-29 dieną, 09:10:00 val., 09:09:36:11 val., parašo 3 (tris) SMS žinutes. Taip pat, matyti, kad iš karto po įvykio 2023-10-28 22:09:40, H. P. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono du kartus skambino K. J., kuri neatsiliepė ir vieną kartą 22:19:32 skambino D. M. - pokalbio trukmė 21 sekundė. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus visą gautą informaciją, galima daryti prielaidą, kad H. P. maždaug nuo 2023-10-21 iki 2023-10-28 dienos pats savo aktyviais veiksmais, telefono skambučiais, kurie vyko įvairiu paros laiku, bet daugiausia naktį, terorizavo M. J. ir K. J., kurie stengėsi nuo jo atsiriboti ir nebendrauti. Taip pat pagal H. P. naudojamo mobilaus ryšio telefono prisijungimus prie telekomunikacinių bokštų yra matyti, jog jis tomis dienomis aktyviai judėjo po (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkes, tuo pačiu metu pastoviai, sistemingai skambinėdamas M. J. ir K. J., taip galimai stengdamasis nustatyti jų tikslias buvimo vietas ir su jais susitikti (t. 5, b. l. 122-153).

Byloje ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2023-10-31 įtariamojo H. P. sulaikymo metu (duomenys neskelbtini) dėl rastų narkotinių medžiagų laikymo H. P. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41979-23 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 2 d. Sulaikymo metu išimti H. P. mobiliojo ryšio telefonai. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41979-23 paimti H. P. mobiliojo ryšio telefonai:„Iphone 14 pro Max“, 1 vnt. ( po 2024-03-05 specialisto išvada IBPS-V-640322-24) ir „Iphone 12“ , 1 vnt. ( po 2024-03-07 specialisto išvada IBPS-V-673369-24) ir mėlynos spalvos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), rėmelis su Pin kodais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki "2025 05" 1 vnt. Objektai apžiūrėti, atlikti tyrimai. 2024-02-29 Pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą fiksuota, kad įtariamasis H. P. nesutinka pateikti savo asmeninių telefonų prisijungimo kodų (t. 4; b. l. 121, 119, 129-131, 136-141).

Dėl pasikėsinimo nužudyti

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalis – 129 straipsnio 1 dalis)

Iš 2023-10-28 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog įvykio vieta yra adresu - (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84-93).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. PKG 29(86)/2024 (01) nustatyta, kad 2023 m. spalio 28 d. nukentėjusiajam M. J. padaryti, nustatyti sužalojimai - dvi pjautinės-durtinės žaizdos plaukuotoje galvos dalyje, pjautinė žaizda kairės alkūnės srityje, durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su vidinės miego arterijos sužalojimu. Visi sužalojimai padaryti duriančiai-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu). Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai nėra vertinami kaip būdingi aktyviam puolimui. Išeminis galvos smegenų insultas išsivystė kaip komplikacija dėl pažeistos (sužalotos) vidinės miego arterijos trombozės, todėl tarp jų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl žaizdos kaklo kairėje pusėje su vidinės miego arterijos sužalojimu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.6.12); atskirai kitos žaizdos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kairės vidinės miego arterijos sužalojimas ir dėl jo susidariusi pseudoaneurizma įvyko nuo duriančio- pjaunančio įrankio trauminio poveikio į kaklą (t. 5, b. l. 68-77).

Iš 2023-11-17 vaizdo medžiagos apžiūros protokolo nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vaizdo įraše fiksuojama, kaip 2023 m. spalio 28 d., 21.36.10 val. H. P. atvyksta į degalinę ir persėda į K. J. automobilį (t. 3, b. l. 57-58).

Iš 2023-11-15 vaizdo medžiagos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kameroje fiksuota, kad 2023-10-28 22:06:40 val. tolumoje nuo (duomenys neskelbtini) prieigų yra matomas bėgantis žmogus, kuris apsirengęs tamsiais rūbais. Matosi, jog tai vyriškis, kuris bėga netoli šalia priekrantės, prabėga pro restorano „(duomenys neskelbtini) “ pastatą ir juda link viešbučio „(duomenys neskelbtini)“. Pribėgęs prie viešbučio „ (duomenys neskelbtini)“, vyriškis sulėtina žingsnį ir pradeda eiti sparčiu žingsniu. Eidamas, nuolat atsigręžia atgal ir tikrina, ar jo niekas neseka. Dešinėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną ir jį pridėjęs prie galvos, galimai, su kažkuo kalbasi (laikas fiksuojamas 22:07:20 val.). Vaizdo įraše yra matoma, jog vyriškis, kurį pagal matomą vaizdą jau galima identifikuoti kaip H. P. (gim. (duomenys neskelbtini) ), kairėje rankoje laiko kažkokį daiktą, kuris galimai yra metalinis, neatmetama versija, jog tai peilis, nuo kurio retkarčiais atsispindi prožektoriaus šviesa, kuris yra pakabintas ant priešais tiltą esančio stulpo. H. P. priėjęs prie tilto turėklų ir, stovėdamas maždaug 3-4 metrai nuo paminklo, pavadinimu „ (duomenys neskelbtini)“, toliau kalbėdamas, dešine ranka laikydamas mobilaus ryšio telefoną, su kaire ranka meta daiktą, t. y. galimai peilį (užfiksuotas laikas 22:07:32 val.) į vandenį, kuris, nuskriejęs apie 6-10 metrų, įkrenta į jį, nuskęsta sukeldamas vandens purslų ir bangų žymes. H. P., toliau kalbėdamas telefonu, vis atsigręžia atgal ir žiūri ar nėra sekamas, dairosi į visas puses. 22:07:50 val., jis baigia kalbėti telefonu ir eina per tiltą link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Yra matyti, kad H. P. yra apsirengęs tamsios spalvos trumpa striuke, kurios šonuose yra įsiūti baltos spalvos intarpai, tamsios spalvos bliuzonu, tamsios spalvos kelnėmis, apsiavęs tamsios spalvos bateliais. Praeidamas tiltu, netoli kito kranto, H. P. telefoną įsideda į striukės dešinės pusės šoninę kišenę, tuo metu yra matoma, jog ant dešinės ir kairės jo rankų yra matomos, galimai, kraujo žymės, nes jos yra padengtos ryškai raudonos spalvos medžiaga. Kairė ranka yra labiau padengta, galimai, krauju. H. P., eidamas link kito kranto, apžiūri savo rankas ir bando jas valyti, trindamas vieną į kitą. 22:08:00 val. H. P. pereina tiltą (t. 3, b. l. 47-49).

Iš 2023-11-20 tarnybinio pranešimo dėl atliktų paieškos darbų, matyti, kad buvo atliekami paieškos darbai ieškant H. P. į vandenį įmesto, galimai nusikalstamos veikos, įrankio (t. 3, b. l. 51).

Iš 2023-11-16 vaizdo medžiagos apžiūros protokolo matyti, kad prie įvykio vietos (duomenys neskelbtini) kamera dalinai fiksuoja 2023-10-28 22:05:25 konflikto aplinkybes. Programiškai priartinus vaizdo kadrus matyti, jog 22:05:25 val., prie (duomenys neskelbtini) esančios elektros transformatorinės pastato privažiuoja automobilis, kurio tiksli markė ir modelis neįžiūrimi, tačiau yra manytina, kad tai „Audi A7“, tamsios spalvos, kurią vairavo nukentėjusysis M. J.. Iš automobilio išlipa asmuo, kuris apsirengęs šviesios spalvos pusilgiu paltu arba striuke, o prie jo prieina kitas- tamsiais rūbais apsirengęs asmuo. 22:05:35 val., yra matoma, jog tarp vyriškių įvyksta susistumdymas arba grumtynės, jie abu traukiasi link elektros transformatorinės pastato ir daugiau įvykio vaizdų nesimato, kadangi juos užstojo aikštelėje stovintys kiti automobiliai. 22:06:31 val., tolumoje nuo elektros transformatorinės pastato iš (duomenys neskelbtini) yra matomas bėgantis tamsiais rūbais apsirengęs asmuo. Jis bėga link „(duomenys neskelbtini)“ restorano pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Asmuo prabėga (duomenys neskelbtini) restorano pastatą ir nubėga link viešbučio „ (duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 53-55)

Iš 2023-11-15 ir 2024-03-28 Body (pareigūnų „Kūno kamerų“) vaizdo medžiagos apžiūros protokolų matyti, kad yra fiksuota 2023-10-28 pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), įvykio aplinkybių nustatymo, rinkimo ir fiksavimo eiga, fiksuojami įvykio liudytojai. Užfiksuoti įvykio vietoje K. J. paaiškinimai. (1) Matyti, kad pareigūnas bendrauja su vyriškiu, kaip nustatyta, kad tai nukentėjusiojo pažįstamas M. K.(įrašo laikas 04:28 / 06:40), kuris pareigūnui nurodo, kad į įvykio vietą atvyko jau po visko, nurodo, kad žino situaciją, žino, kad nukentėjęs važiavo čia pasikalbėti, patvirtino, kad jie pykosi (įtariamasis ir nukentėjęs), nurodo, kad įtariamasis gaudydavo jį su mašinomis, tačiau kai nukentėjęs būdavo ne vienas, su draugais, tai prie jo nelįsdavo, pateikia savo asmens dokumentą. (3) M. K. pareigūnams nurodo, kad įtariamasis daug kartų sekiojo nukentėjusį M., nurodo, kad kai M. būdavo su juo ir kitais pažįstamai, tai įtariamasis prie jo nelįsdavo, pravažiuodavo su savo draugais, sustodavo kur nors toliau, iš pasalų pažiūrėdavo, stebėdavo, būdavo, net su keliomis mašinomis stebėdavo. Matyti, kad M. K. pareigūnui paaiškina- kai M. būdavo ne vienas, įtariamasis bijodavo lįsti, o dabar buvo vienas, neturėjo kur dingti, žiauru. (4) matyti, kad filmuojama, kad link įvykio vietos eina jaunuolis, pareigūnei nurodžius jaunuoliui prisistatyti, jis atsako, kad yra G. B.ir paaiškina, kad eina pasivaikščioti ( įrašo laikas 00:50 / 03:37 ). (5) iš įrašo matyti, kad K. J. automobilyje fiksuojami tarp sėdynių pabirę metaliniai „šrateliai“ („rutuliukai“) , kurie pasak K. J. yra H. P.pistoleto, K. J. nurodė, kad jis visada turėdavo pistoletą, tačiau šįvakar jo nematė. (6) iš įrašo matyti, kad įvykio vietoje rasta įtariamaojo H. P.rankinė su daiktais, kurie užfiksuoti ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo (t. 3; b. l. 60-63).

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir neteisėto disponavimo žinomai netikrais ir suklastotais dokumentais

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 2 dalis)

Iš 2023-10-30 kratos protokolo nustatyta, kad, atlikus kratą H. P. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta –

ginklas „Sig saures“, (air) p365; dėtuvė; ginklo įsigijimo kartotinė dėžė (kurioje yra ginklui skirti priedai; šoviniai Caliber 4,5 mm; CO2 suspausto oro užtaisai 5 vnt. (nepanaudoti), naudojimosi instrukcija;

aitraus kvapo, augalinės kilmės medžiaga;

mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, modelis GT27580, IMEI (duomenys neskelbtini), 1 vnt.;

mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, 1 vnt.;

planšetinis kompiuteris „Ipad Apple“, modelis A1566, FCC ID:BCGA1566, 1 vnt.;

(telefonai ir planšetinis kompiuteris apžiūrėti, tyrimui reikšmingos informacijos negauta (t. 4, b. l.142-143);

A. A. (gim. (duomenys neskelbtini) ), vardu išduotas Ukrainietiškas pasas Nr. (duomenys neskelbtini);

A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), vardu išduotas Ukrainietiškas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l 179-183) .

Iš 2023-11-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad „Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole“ nurodyta, kad iš H. P. paimti dokumentai - Ukrainos leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti H. P. vardu su nuotraukomis (t. 7, b. l. 5-6).

Iš 2024-02-19 specialisto išvados Nr. IBPS-V-475518-24 nustatyta, jog atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą, konstatuota, kad žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga 2023 m. spalio 30 d. rasta ir paimta kratos metu iš H. P. namų - (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,048 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 14,2 % (t. 4, b. l. 34-37).

Iš 2024-01-12 specialisto išvados Nr. 11-2787(23) nustatyta, kad atlikus kratos metu iš H. P. namų - (duomenys neskelbtini) , ir pagal „Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole“ nurodytų iš H. P. paimtų dokumentų ir portretų tyrimus, gavus specialistų išvadas, konstatuota, kad A. A. (gim. (duomenys neskelbtini) ), vardu išduotas Ukrainietiškas pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. (gim. (duomenys neskelbtini) ), vardu išduotas Ukrainietiškas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra suklastoti. Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotas H. P. vardu yra netikras (t. 4; b. l. 46-51).

Iš 2024-02-14 specialisto išvados Nr. 11-2788(23) nustatyta, kad A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), vardu išduotame Ukrainietiškame pase Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. (gim. (duomenys neskelbtini) ), vardu išduotame Ukrainietiškame vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ukrainos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame H. P. vardu, atvaizduose užfiksuotas tas pats asmuo (t. 4; b. l. 52-63).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis)

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024).

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018 ir kt.)

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-234-895/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022 ir kt.). Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021, 2K-124-719/2022 ir kt.).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, jog 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, M. J. aplenkus K. J. vairuojamą automobilį, kartu su K. J. važiavęs H. P. pradėjo šaudyti iš pneumatinio pistoleto, po ko, M. J. nedelsiant sustojus, iš paskos sustojus ir K. J. automobiliui, tarp M. J. bei H. P., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje kilo fizinio pobūdžio konfliktas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1081/2023 (03), neginčytinai konstatuota, jog 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val., nukentėjusiajam M. J. nustatyti sužalojimai - odos nubrozdinimai apatinės lūpos odoje, dešiniame dilbyje, pilvo priekinės sienos dešinėje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, poodinė kraujosruva pilvo kairiame šoniniame paviršiuje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1081/2023 (03) konstatuota, jog pagal mikroskopinį vaizdą ir lokalizaciją nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti 1-3 paros iki 2023 m. spalio 25 d. atliktos objektyvios apžiūros. Galiausiai minėta teismo medicinos išvada konstatuota, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Esant nustatytiems duomenims, byloje objektyviai konstatuotina, jog 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val., tarp nukentėjusiojo M. J. ir kaltinamojo H. P. kilus fizinio pobūdžio konfliktui, nukentėjusiajam M. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuotina, jog minėtas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas H. P. prieš nukentėjusįjį panaudojus fizinio smurto veiksmus, ir kaip remiantis teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1081/2023 (03), pagal konstatuotų sužalojimų apimtį bei lokalizaciją galima spręsti, prieš nukentėjusįjį panaudojus nevienkartinius fizinio pobūdžio veiksmus, tai yra suduodant nukentėjusiajam kelis smūgius į skirtingas kūno vietas bei papurškiant dujų balionėliu.

Pagal formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, konstatuojant esant (ar nesant) kaltinamojo kaltę, reikšminga ir būtina aplinkybė yra viešosios vietos samprata, tai yra būtina nustatyti, jog nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje. Šio teisinio reglamentavimo kontekste nagrinėjamoje byloje akcentuotina, kad Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Teisiškai reikšminga tai, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip minėta, neginčytinai, nustatyta, jog konfliktas tarp kaltinamojo H. P. ir nukentėjusiojo M. J. įvyko (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvykis įvyko vėlyvu paros metu, apie 01.05 val. nakties, tuo metu įvykio aplinkoje - (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiojo, kaltinamojo ir K. J., kitų asmenų nebuvo, eismas gatve nevyko, logiška, jog tokiu metu įmonių veikla taip pat nevyko, nebuvo sutrikdytas ir kitų asmenų poilsis. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad veika padaryta miesto gatvėje, kurioje bet kuriuo momentu galėjo prasidėti eismas, galėjo atsirasti kiti asmenys, be to, veika padaryta ne tik panaudojant fizinį smurtą, dujų balionėlį, bet ir šaunamąjį ginklą. Tai, kad nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje be nukentėjusiojo ir H. P. buvo tik kartu su H. P. automobiliu važiavusi K. J. taip pat savaime nereiškia, kad nusikalstami padariniai nekilo. Šiuo atveju svarbu tai, jog veika gali būti kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, fizinio smurto veiksmus panaudoja bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-103-689/2019). Tokiu būdu, nustatytas bylos aplinkybes vertinant išdėstytos formuojamos teismų praktikos, aiškinant viešosios vietos sampratą, kontekste, konstatuotina, jog veika padaryta vienareikšmiškai viešoje vietoje.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti pagrįstą išvadą, jog konfliktas tarp nukentėjusiojo M. J. ir kaltinamojo H. P. iš esmės kilo dėl buvusios nukentėjusiojo sutuoktinės K. J., po skyrybų su nukentėjusiuoju tuo metu gyvenusios kartu su kaltinamuoju H. P., galimai dėl nepriimtino (galimai smurtinio) H. P. elgesio su K. J., apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Taigi, akivaizdu, jog konfliktas tarp nukentėjusiojo M. J. ir kaltinamojo H. P. iš esmės kilo dėl asmeninio pobūdžio priežasčių. Tačiau, kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas veikos priešingumo viešajai tvarkai neeliminuoja. Laikytina, jog H. P. fizinio ir kitokio pobūdžio veiksmai, viešoje vietoje kitam asmeniui padarant, nors ir nežymų, bet sveikatos sutrikdymą, akivaizdžiai peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui – šiuo atveju nukentėjusiajam M. J., bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai pagrindžia, jog savo agresyviu elgesiu H. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Konstatuotina ir tai, jog H. P. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, H. P. ne tik negalėjo nesuvokti, bet priešingai – vienareikšmiškai suvokė, kad savo veiksmais, akcentuojant ne tik fizinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, bet ir šaudant iš ginklo miesto gatvėje, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, H. P. nurodė, kad 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), išlipęs iš savo automobilio ir pribėgęs prie jo, jam dar būnant K. J. automobilyje, M. J. pirmasis sudavė jam smūgius, ir tokiu būdu pirmasis prieš jį panaudojo fizinį smurtą, ir dėl M. J. veiksmų jam taip pat buvo padaryti sužalojimai. Vienok, be deklaratyvių H. P. paaiškinimų dėl jam padarytų sužalojimų, objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Priešingai, nustatyta, jog H. P. po įvykio nei į policijos, nei į medicinos įstaigas nesikreipė. Tuo tarpu, kaip byloje objektyviai nustatyta, būtent nukentėjusysis M. J. nedelsiant po įvykio – 2023 m. spalio 23 d., 02.05 val., kreipėsi į policiją, kur nedelsiant buvo atlikta pirminė nukentėjusiojo asmens apžiūra, konstatuojant stebimus sužalojimus, nukentėjusysis nurodė įvykio aplinkybes, po ko, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai konstatuoti ir teismo medicinos ekspertų pateiktoje 2023 m. spalio 25 d., teismo medicinos specialisto išvadoje.

Nėra byloje ir H. P. argumentus pagrindžiančių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje jie sustojo, nes M. J. jiems užblokavo kelią. Paminėtina, jog nėra ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiojo M. J. bei K. J. parodymus, bet šiuo atveju pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis, tiek K. J. analogiškai vienas kitam, M. J. jau rašydamas pareiškimą policijai, K. J. iš esmės nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu nurodė, jog M. J. (duomenys neskelbtini) gatvėje sustojo po to, kai H. P. pradėjo šaudyti, tada jam iš paskos sustojo ir K. J. automobilis. Pažymėtina ir tai, kad, nors M. J. suvokimas ir aplinkybių dėstymas teisminio nagrinėjimo metu dėl patirtų sužalojimų buvo apsunkintas, bet iš esmės analogiškas aplinkybes M. J. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu.

Taigi, esant nustatytų duomenų visumai, byloje objektyviai konstatuotina, jog 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis H. P., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką bei, važiuodamas automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskui nukentėjusiojo M. J. vairuojamą automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, pro automobilio pravirą langą šaudė iš pneumatinio pistoleto į M. J. automobilį, po ko, automobiliams sustojus (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis H. P., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju M. J. metu, tyčia papurškė M. J. į veidą dujų, bei ne mažiau kaip vieną kartą smogė kumščiu M. J. į veido sritį ir koja spyrė į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. J. odos nubrozdinimus apatinės lūpos odoje, dešiniame dilbyje, pilvo priekinės sienos dešinėje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą pilvo kairiame šoniniame paviršiuje, kas nukentėjusiajam M. J. sukėlė nežymų sužalojimą.

Dėl būtinosios ginties

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnis)

H. P. aplinkybių, jog 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, M. J. aplenkus jų automobilį, jis iš plastmasinio ginklo šovė į orą, po ko, tarp jų su M. J. kilus fizinio pobūdžio konfliktui – muštynėms, jis M. J. sudavė smūgius ir papurškė dujų balionėliu, neginčydamas, nurodė, jog tai buvo savigyna, būtinoji gintis, nes M. J., juos aplenkęs, užblokavo jų automobilį, po to pribėgęs prie jų automobilio ir atidaręs automobilio dureles, pirmasis jam sudavė smūgius, ištempė jį iš automobilio, tuomet, jis gindamasis nuo M. J. užpuolimo, ir sudavė M. J. smūgius bei papurškė dujų balionėliu.

Vienok, H. P. argumentai dėl būtinosios ginties atmestini kaip nepagrįsti.

Būtinoji gintis yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri Baudžiamojo kodekso 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-350-222/2015, 2K-31-788/2015, 2K-96-303/2020, 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023, 2K-7-48-495/2024).

Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-7-48-495/2024). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-387/2021, 2K-7-48-495/2024). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024, 2K-7-48-495/2024).

Nagrinėjamu atveju, be kita ko, pažymėtina, jog pagal teismų praktiką tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-319/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015 ir kt.).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog, pirmiausia akcentuotina, teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė, jog 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), tarp nukentėjusiojo M. J. ir kaltinamojo H. P. įvyko abipusis tarpusavio konfliktas – grumtynės, kurių metu ir buvo panaudotas fizinis smurtas. Tokiu būdu, išdėstytos teismų praktikos kontekste vertinant faktines bylos aplinkybes, logiškai konstatuotina, jog susiklostė specifinė abipusių muštynių situacija, kurioje, vėlgi remiantis teismų praktika, besiginančiųjų pusių nėra. Taigi, teisė nė vienai iš konfliktų pusių, taigi ir H. P. gintis šiuo atveju nekilo.

Be kita ko, būtinosios ginties situaciją šiuo atveju eliminuoja ir H. P. veiksmai bei elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, jog būtent H. P. dar prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, prie greitojo maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiajam privažiavus paklausti buvusios žmonos K. J., ar viskas gerai, išprovokavo žodinį konfliktą, po ko, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, būtent H. P. šaudė iš pneumatinio pistoleto, po ko, sudavė smūgius nukentėjusiajam ir papurškė dujų balionėliu. Jokių objektyvių duomenų, kad konfliktą išprovokavo, ar konflikto iniciatorius, juolab kėlęs realią, pavojingą ar akivaizdžią grėsmę, buvo M. J. byloje nėra. Priešingai, laikytina, jog nukentėjusiojo veiksmai pradžioje važiuojant iš paskos, po to aplenkiant K. J. automobilį, neturėjo įtakos viešosios tvarkos pažeidimui.

Nagrinėjamu atveju reikšminga laikytina ir aplinkybė, jog pradėjus šaudyti, sustojus M. J., iš paskos nukentėjusiajam sustojo ir K. J. automobilis, kai tuo tarpu H. P. K. J. vairuojamu automobiliu galėjo važiuoti toliau, ir neeskaluoti tolimesnio konflikto. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuoti pavojingo kėsinimosi situaciją prieš kaltinamąjį H. P. iš nukentėjusiojo pusės nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo. Jokie nukentėjusiojo M. J. veiksmai objektyviai sukelti pavojaus H. P. negalėjo. Be kita ko, kaip minėta, nėra ir objektyvių duomenų, jog grumtynių metu (duomenys neskelbtini) gatvėje kaltinamajam, priešingai nei nukentėjusiajam, būtų padaryti kokie nors reikšmingi sužalojimai, be to, kad kaltinamasis pametė batą.

Taigi, konstatuotina, jog kaltinamojo H. P. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, įrodyta visiškai.

Dėl terorizavimo ir sistemingo žmogaus bauginimo

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2dalis)

Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012).

Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kelti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-269-303/2020). Be kita ko, teismų praktikoje pažymima, kad Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Negali būti vertinami kaip sistemingi per tam tikrą laiko tarpą padaryti keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-942/2022).

Pažymėtina ir tai, kad sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K-278-489/2022), tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).???

Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis.

H. P., neneigdamas, jog po 2023 m. spalio 23 d. įvykio, norėdamas susitikti ir išsiaiškinti su nukentėjusiuoju, rašė jam žinutes, kuriose buvo ir necenzūrinės leksikos, nes buvo supykęs, neigė nukentėjusiajam M. J. grasinęs jį nužudyti, ar padaryti invalidu, H. P. nurodė tokių žinučių M. J. nerašęs.

Tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės ir paneigtini faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių visuma. Šiame kontekste, be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu, ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje būtent objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai – objektyviai atlikti H. P. veiksmai apsprendžia H. P. kaltę.

Byloje objektyviai nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 23 d., 12.00 val. iki 2023 m. spalio 28 d., 21.42 val., iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo M. J. mobiliojo ryšio telefoną, H. P. išsiuntė ne mažiau kaip 152 SMS žinutes su grasinančio, bauginančio, amoralaus pobūdžio turiniu, kuriose grasino nukentėjusįjį M. J. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, padaryti jį invalidu, susidoroti su jo šeima, grasino išsityčioti, iškreiptu būdu seksualiai išprievartauti nukentėjusiojo M. J. mamą, be to, ne mažiau kaip 216 kartų skambino nukentėjusiajam M. J. bei persekiojo jį prie jo namų, siuntė nukentėjusiajam M. J. jo namo bei automobilio nuotraukas, bei persekiojo nukentėjusįjį M. J. (duomenys neskelbtini) mieste. Kaip minėta, aplinkybės, jog nukentėjusiajam siuntė žinutes su netinkama, necenzūrine leksika, neneigdamas, H. P. nurodė, jog nukentėjusiajam negrasino jo nužudyti, sužaloti, ar padaryti invalidu. Vienok, byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog būtent tokio konteksto, tai yra grasinančio pobūdžio žinutės – „pats žinai, kas tavęs laukia, tavęs, „necenzūrinis kreipinys“, niekas nesigailės“, „mentai visą laiką tavęs nesaugos, invalide tu, dvėsk tu, žiurke mentine“, „tu supranti, kas tavęs laukia, ožy“, „...kiek aš dar čia ....., kol pagausiu, sulaužysiu tave dar kartą“ ir pan. (t. 1, b. l. 114-115), buvo išsiųstos naudojantis tuo pačiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu būtent H. P.. Ši aplinkybė pagrįstai eliminuoja kaltinamojo argumentus, jog pastarajam pripažįstant, kad visas kitas žinutes, išskyrus minėtus grasinimus nužudyti ar sužaloti, siuntė ne jis.

Tokiu būdu, išdėstytos formuojamos teismų praktikos kontekste vertinant nustatytas bylos aplinkybes, H. P. nusikalstamų veiksmų sistemingumas ir intensyvumas, per penkias dienas, parašant ne mažiau kaip 152 vienareikšmiškai grasinančio ir bauginančio pobūdžio žinutes bei skambinant ne mažiau kaip 216 kartų, yra akivaizdus ir neginčytinas. Akivaizdus ir neginčytinas ir H. P. elgesio kryptingumas, nukreiptas tiesiogiai prieš konkretų asmenį – būtent nukentėjusįjį M. J.. Akivaizdu ir neginčytina nagrinėjome byloje ir tai, jog toks H. P. veiksmų sistemingas, nuolatinis ir, akcentuojant, bauginantis, grasinantis pobūdis, neabejotinai turėjo objektyvų pagrindą nukentėjusiajam bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos. Šią aplinkybę pagrįstai pagrindžia ir paskesni kaltinamojo H. P. veiksmai prieš nukentėjusįjį.

Taigi, kaltinamojo H. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, terorizavus ir sistemingai bauginus nukentėjusįjį M. J., laikytina įrodyta. Kaltinamojo H. P. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 2024 m. lapkričio 07 d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio nuo 2025 m. vasario 1 d., redakciją, kuri yra švelnesnio pobūdžio ir tokiu atveju turi grįžtamąją galią.

Dėl pasikėsinimo nužudyti

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalis – 129 straipsnio 1 dalis)

Pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018). Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

Nužudymo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje konstatuota, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pvz., nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K-212-303/2018).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, kaip minėta anksčiau, ir ypač dėl šio sunkiausio pareikšto kaltinimo pasikėsinus nužudyti žmogų, dar kartą akcentuotina, jog teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu, ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Kaltinamasis H. P., neneigdamas 2023 m. spalio 28 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aštriai duriančiu įrankiu sudavęs nukentėjusiajam, neigia norėjęs tokiu būdu nukentėjusįjį nužudyti.

Tokie kaltinamojo argumentai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti jos ribas bei atmestini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visumai.

Išdėstytos formuojamos teismų praktikos nustatant kaltės turinį kontekste, esminio subjektyvaus nusikalstamos veikos požymio - kaltinamojo kaltės formą ir turinį - tiesioginę apibrėžtą tyčią - nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtent ir apsprendžia ne kaltinamojo subjektyvūs argumentai, kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, kokių padarinių savo veiksmais siekė, o išoriniai objektyvieji padarytos nusikalstamos veikos požymiai, tai yra objektyviai kaltinamojo prieš nukentėjusįjį atlikti veiksmai, atliktų veiksmų pobūdis ir jų kryptingumas, padarymo būdas, situacija, kuriai esant veiksmai buvo padaryti, nukentėjusiajam sukeltos sveikatos sutrikdymo pasekmės, veiksmų nutraukimo priežastys bei kaltinamojo veiksmai ir elgesys prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Nagrinėjamoje byloje konstatuojant esant kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodomuoju aspektu itin svarūs yra rašytiniai faktiniai baudžiamosios bylos duomenys, kuriuose bylos kontekste reikšmingos aplinkybės nėra apspręstos žmogiškojo faktoriaus, aplinkybes nurodant asmeniui. Ir pirmiausia, nustatant išorinius objektyviuosius nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymius - kaltinamojo prieš nukentėjusįjį atliktus veiksmus ir to pasėkoje konstatuojant esant kaltinamojo kaltę, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikšmingi yra faktiniai duomenys, apibrėžiantys nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus, kūno sužalojimų padarymo būdą, mąstą bei mechanizmą. Teismų praktikoje, konstatuojant asmeniui padarytus kūno sužalojimus, kūno sužalojimų lokalizaciją, mąstą, sužalojimų padarymo mechanizmą ir būdą, įrodomuoju aspektu vienas reikšmingiausių įrodymų yra specialisto išvada ar ekspertizės aktas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. PKG 29(86)/2024 (01) konstatuota, jog 2023 m. spalio 28 d. nukentėjusiajam M. J. padaryti sužalojimai - dvi pjautinės-durtinės žaizdos plaukuotoje galvos dalyje, pjautinė žaizda kairės alkūnės srityje bei durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su vidinės miego arterijos sužalojimu. Nustatyta, jog sužalojimai padaryti duriančiai-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu).

Esant nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį vienareikšmiškai buvo nukreipti į gyvybinėms funkcijoms svarbų organą - kaklą (gerklę) ir gyvybiškai svarbias kvėpavimo funkcijas. Nustatytų aplinkybių visuma objektyviai suponuoja ir išvadą, jog smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį panaudojant gyvybei pavojingą įrankį - duriantį-pjaunančių savybių turintį įrankį. Šiuo atveju aplinkybė, jog įrankis, panaudotas prieš nukentėjusįjį, nerastas, kaltinamojo kaltės neeliminuoja.

Taigi, formuojamos teismų praktikos nustatant kaltės turinį kontekste, byloje nustatyti objektyvieji nusikalstomos veikos požymiai neabejotinai pagrindžia, jog, būdamas išvystyto protinio mąstymo, socialiai orientuotas, turintis atitinkamą išsilavinimą, kaltinamasis, suduodamas smūgius duriančiu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu nukentėjusiajam, atkreiptina, ne į bet kokią, o gyvybiškai svarbią vietą – kaklą, neabejotinai suprato, jog tokiais savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus – būtent nukentėjusiojo M. J. gyvybei, numatė, kad tuo atims gyvybę kitam žmogui, ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste logiška, jog siekė ne kokių nors neapibrėžtų padarinių, o aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato – atimti nukentėjusiajam gyvybę. Visa tai objektyviai suponuoja, jog kaltinamasis neabejotinai veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.

Kaltinamojo tiesioginę apibrėžtą tyčią, tikslingai nukreiptą prieš nukentėjusįjį, objektyviai pagrindžia ne tik 2023 m. spalio 28 d. H. P. atlikti veiksmai suduodant smūgius pjaunančių duriančių savybių turinčiu įrankiu, bet ir situacija, buvusi prieš nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, jog po 2023 m. spalio 23 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykusio konflikto, kaltinamasis iki 2023 m. spalio 28 d., tai yra penkias dienas, nuolat ir intensyviai siuntė nukentėjusiajam grasinančio pobūdžio žinutes - grasindamas nužudyti ar „padaryti invalidu“, taigi labai aiškiai ir tiesiogiai įvardindamas bauginimo tikslą. Logiška, jog kaltinamasis H. P. vienareikšmiškai buvo priešiškai nusiteikęs prieš nukentėjusįjį. Esant tokiai asmeninio pobūdžio konflikto potekstei, objektyvu, jog kaltinamojo pyktis ir priešiškumas nukentėjusiajam buvo didelis ir būtent tai lėmė kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį.

Kaltinamojo tyčia kryptingai ir tikslingai nukreiptą į nukentėjusiojo gyvybės atėmimą nagrinėjamoje byloje neginčytinai pagrindžia ir tai, jog nusikalstama veika nebuvo baigta ne dėl valingų kaltinamojo veiksmų, bet dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, K. J. pradėjus šauktis pagalbos, po ko, laiku nukentėjusiajam suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą.

Vertinant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, duomenų ir įrodymų visetą, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką - pasikėsinus nužudyti nukentėjusįjį M. J., įrodyta.

Dėl būtinosios ginties

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnis)

H. P. aplinkybių, jog 2023 m. spalio 28 d., apie 22.07 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) M. J. sudavė smūgius kažkokiu įrankiu, neginčydamas, nurodė, jog tai buvo savigyna, būtinoji gintis. H. P. paaiškino, jog, užblokavęs jų automobilį, po ko pribėgęs prie jų automobilio ir atidaręs automobilio dureles, M. J. pirmasis jam sudavė smūgius, o prieš tai, K. J. jam dar papurškė dujų balionėliu, ir jis, kai M. J., sudavęs jam smūgius, tempė jį iš automobilio, iš automobilio durelių pasiėmė kažkokį įrankį, kuriuo gindamasis nuo M. J. užpuolimo ir sudavė nukentėjusiajam smūgius.

Kaip byloje jau minėta, Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalis suteikia asmeniui teisę į būtinąją gintį. Pagal Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalį, būtinoji gintis – tai situacija, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Pagal teismų praktiką, kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-319/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018 ir kt.). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015 ir kt.).

Analizuojant baudžiamosios bylos aplinkybes, akivaizdu, jog šiuo atveju, tai yra 2023 m. spalio 28 d., iš tiesų pirmasis fizinio pobūdžio konfliktą sukėlė, tai yra pirmasis smūgius sudavė nukentėjusysis M. J.. Tačiau ši aplinkybė, nustatytų kitų faktinių bylos aplinkybių visumos kontekste, laikytina nėra lemianti ar eliminuojanti kaltinamojo H. P. kaltę.

Pirmiausia akcentuotina, jog formuojamos teismų praktikos kontekste analogiško pobūdžio situacijose, laikytina, jog susiklostė specifinė abipusių muštynių situacija – M. J. sudavus smūgius H. P., pastarasis irgi panaudojo fizinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį. Taigi, šiuo atveju, vėlgi teisė nė vienai iš konfliktų pusių gintis nekilo. Nagrinėjamu atveju, svarstant būtinosios ginties situaciją, nustatytos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Nustatyta, jog H. P. jau, ištempiant jį iš automobilio, pasiėmė, kaip nurodė, kažkokį automobilio durelėse buvusį daiktą, kuriuo po to sudavė nukentėjusiajam. Byloje objektyviai nustatyta, jog nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti duriantį pjaunančių savybių turintį įrankį. Esant nustatytoms aplinkybėms, logiška, jog išankstinis sveikatai pavojingo įrankio turėjimas objektyviai pagrindžia H. P. turėjus konkrečiai apibrėžtą tyčią nukentėjusiojo atžvilgiu, ir buvus pasiruošus ne gynybai. Ir visiškai nelogiška, jog pavojingą gyvybei įrankį, galimai peilį, automobilyje, kaip nurodo H. P., ir dargi, keleivio durelėse, būtų turėjusi K. J..

Akcentuotinas ir kaltinamojo elgesys prieš 2023 m. spalio 28 d. įvykius, nuo 2023 m. spalio 23 d. pastoviai grasinant nukentėjusiajam ir grasinant, kaip minėta, labai aiškiai ir tiksliai išdėstant ketinimus. Akcentuotina ir aplinkybė, jog būtent H. P., rašydamas žinutes, skambindamas, siekė susisiekti, susitikti su nukentėjusiuoju. H. P., ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, nurodė, jog 2023 m. spalio 28 d., jis apgaule buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini). Vienok, išdėstytų aplinkybių kontekste, tai visiškai nelogiška. Nelogiška ir tai, kad H. P., vertinant jo norinčią dominuoti asmenybę, prieš savo valią būtų kur nors vežamas.

Tai, kad H. P. veiksmai nebuvo besiginančio asmens veiksmai, objektyviai pagrindžia ir teismo medicinos eksperto V. K. išdėstyti argumentai, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra būdingi aktyviam puolimui. Taigi, nukentėjusysis M. J., nors ir pradėjęs fizinio pobūdžio konfliktą, vertinant visas vėliau įvykio susiklosčiusias aplinkybes, nebuvo puolantysis asmuo.

Paneigiant būtinosios ginties situaciją, akcentuotina, jog nors fizinio sudėjimo atžvilgiu, nukentėjusysis galimai turėjo didesnį pranašumą, bet situaciją vertinant fizinio smurto aspektu, nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai reikšminga, jog nukentėjusysis, nors ir pirmasis, bet kaltinamajam smūgius sudavė rankomis, galimai kojomis, tuo tarpu, kaltinamasis H. P., iš esmės nedelsiant, nes, kaip nustatyta, konfliktas atviroje aplinkoje, truko neilgai, panaudojo neproporcingai ir neadekvačiai pavojingas priemones – neabejotinai pavojingą gyvybei duriantį pjaunantį įrankį, kurį, vėlgi, akcentuotina, kaltinamasis H. P. turėjo iš anksto.

Nagrinėjamojoje byloje paneigiant būtinosios ginties situaciją, akcentuotina ir įvykio aplinka – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu buvo daug žmonių. Logiška, jog H. P., kaip teigia, būdamas apgaule atvežtas, be kita ko, iš karto ir supratęs, jog jam „padaryta pasala“, norėdamas išvengti užpuolimo bei gindamasis nuo jo, turėjo visas galimybes išvengti užpuolimo, kviesti pagalbos ir pan., vienok, priešingai, H. P. prieš nukentėjusįjį panaudojo gyvybiškai pavojingus veiksmus.

Galiausiai, akcentuotinas ir H. P. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. H. P. nurodė, jog dar prieš M. J. suduodant smūgius, K. J. jam papurškė dujų balionėliu, ir tai jam pirmiausia sukėlė stresą. Tačiau, analizuojant vaizdo medžiagą po nusikalstamos veikos padarymo, H. P. pasišalinant iš įvykio vietos, akivaizdu, kad jokių požymių, jog H. P. būtų sutrikdyta sveikata - į veidą papurkšta dujų (kad valytųsi veidą ar pan.) ar padaryti kiti reikšmingi sužalojimai, nėra, priešingai akivaizdu, jog H. P. eina kryptingai, kalbėdamas telefonu, vis atsigręždamas, taigi, akivaizdu, jog H. P. ne tik orientuojasi aplinkoje, bet ir sąmoningai ją stebi. H. P. nurodė iš įvykio vietos pasišalinęs, nes išsigando aplinkos, kurioje buvo daug, jo teigimu, policijos pareigūnų ir nukentėjusiojo draugų. Tačiau be deklaratyvių kaltinamojo argumentų tai patvirtinančių aplinkybių byloje nėra. Be to, visiškai nelogiška, jog aplinkoje esant policijos pareigūnams, 2023 m. spalio 28 d. įvykis, juolab turint omeny fizinio pobūdžio įvykio aplinkybes, kilus akivaizdžiam fiziniam konfliktui bei po jo kilusias pasekmes, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, būtų įvykęs.

Tokiu būdu, vertinant tai, kas išdėstyta, būtinosios ginties situacija atmestina.

Kaltinamojo H. P. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį – 129 straipsnio 1 dalį.

Gynyba kaip tinkamus įrodymus ginčija K. J. parodymus. Nagrinėjamos bylos kontekste, akivaizdu, jog K. J. yra reikšmingas asmuo, tiek kaip įvykių dalyvis, tiek kaip liudytoja. Tačiau toks K. J. statusas savaime nepagrindžia jos suinteresuotumo ir neeliminuoja jos parodymų teisingumo ar teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja viso proceso metu, tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklaustas būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Galiausiai šiame kontekste paminėtina, jog liudytojos K. J. parodymai nėra vieninteliai ar esminiai lemiantys įrodymai konstatuojant esant kaltinamojo kaltę.

Pareikšto kaltinimo kontekste aptartini liudytojų G. B., E. I., L. Ž., G. B., D. M. parodymai bei jų įrodomoji vertė. Vertinant minėtų liudytojų parodymus, akivaizdu, jog liudytojai, paneigdami ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisminio nagrinėjimo metu visiškai analogiškai vienas kitam nurodė identiškas aplinkybes dėl jiems ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu daryto spaudimo bei po 2023 m. spalio 28 d. pačios K. J. jų persekiojimo. Nors duomenų, jog minėti liudytojai būtų įtakoti ar aptarę pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau teisminio nagrinėjimo metu liudytojų duotų parodymų identiškumas įvardijant aplinkybes kelia pagrįstų abejonių jų objektyvumu. Be to, pažyminėtina, jog be deklaratyvių liudytojų parodymų pagrindžiančių duomenų apie ikiteisminio tyrimo metu jiems darytą įtaką, ar K. J. persekiojimą, siekiant galimai vėlgi juos įtakoti, byloje nėra. Tačiau siekiant užtinkinti sprendimo baudžiamojoje byloje objektyvumą ir nešališkumą minėtų liudytojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kaip įrodymai nevertintini.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalis)

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnį galima, jei neteisėtai disponuojama narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, kurios yra šios nusikalstamos veikos dalykas. Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra tos medžiagos, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Baudžiamojo kodekso 269 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje, sprendžiant ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis.

Baudžiamosiose bylose, susijusiose su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšinę priklausomybę, vienas reikšmingiausių ir esminių įrodymų yra specialisto išvada arba ekspertizės aktas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis 2024-02-19 specialisto išvada Nr. IBPS-V-475518-24, atlikus narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą objektyviai nustatyta, kad žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga 2023 m. spalio 30 d. kratos metu rasta ir paimta iš H. P. namų - (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,048 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 14,2 %. Vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga. Esant nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vienareikšmiškai konstatuotina, kad iš kaltinamojo paimta žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys), tai yra - narkotinė medžiaga. Taigi, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatytas objektyviai ir neginčytinai.

Nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui reikšminga ir įtakos turi narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekybinė išraiška. Nustatant disponuotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekį įrodomąją prasme esminis ir pagrindinis įrodymas vėlgi yra specialisto išvada. Kaip minėta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis specialisto išvada Nr. IBPS-V-475518-24, nustatyta, kad H. P. disponavo narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 2,048 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 14,2 %. Pagal baudžiamojo kodekso 269 straipsnio 2 dalį, narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekis – nedidelis, didelis ir labai didelis nustatomas, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033, konstatuotina, jog H. P. disponavo nedideliu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekiu.

Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, subjektyvusis veikos požymis - kaltė - pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir siekia taip daryti. Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad H. P. ne bendrais bruožais, o neabejotinai aiškiai suvokė ir žinojo, kad medžiagos, kuriomis jis disponavo – įgijo ir laikė, yra narkotinė medžiaga – kanapės, neabejotinai suvokė ir žinojo, kad narkotinės medžiagos, kuriomis jis disponuoja, yra draudžiamos ir suvokė, kad minėtomis narkotinėmis medžiagomis jis disponuoja neteisėtai. Pažymėtina, jog pats H. P. pripažino, jog kartais vartodavo narkotines medžiagas – kanapes, todėl jas ir laikė savo namuose. Nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja išvadą, jog H. P. suvokė, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis, suvokė, kad daro pavojingą, neteisėtą, įstatymui prieštaraujančią veiką ir norėjo taip veikti. Taigi, akivaizdu ir neginčytina, jog H. P. veikė neabejotinai tiesiogine tyčia.

Esant nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumai, byloje konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įgyjant, laikant, ir tokiu būdu disponuojant narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, įrodyta viso pareikšto kaltinimo apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje objektyviai nustatyta, kad kaltinamasis disponavo nedideliu narkotinių medžiagų – kanapių kiekiu, 2024 m. lapkričio 07 d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio nuo 2025 m. vasario 1 d., redakciją, kuri yra švelnesnio pobūdžio ir tokiu atveju turi grįžtamąją galią.

Dėl neteisėto disponavimo suklastotais, netikrais dokumentais

(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalis)

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamojo kodekso 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad, šiuo atveju, disponuoja tikrovės neatitinkančiais dokumentais, ir nori taip veikti.

Byloje, remiantis 2024-01-12 specialisto išvada Nr. 11-2787(23), objektyviai nustatyta, kad A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), vardu išduotas Ukrainietiškas pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), vardu išduotas Ukrainietiškas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra suklastoti. 2024-01-12 specialisto išvada Nr. 11-2787(23) objektyviai nustatyta ir tai, kad Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas H. P. vardu yra netikras. Byloje reikšminga ir tai, jog 2024-02-14 specialisto išvadoje Nr. 11-2788(23) konstatuota, jog A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), vardu išduotame Ukrainietiškame pase Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), vardu išduotame Ukrainietiškame vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ukrainos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame H. P. vardu atvaizduose, užfiksuotas tas pats asmuo. Esant nustatytiems duomenims, turint omeny minėtų dokumentų disponavimo laikotarpį, ir be to, jais disponuojant gyvenant Lietuvoje, tai yra kitoje valstybėje, nei nurodyta dokumentuose, neabejotina, jog H. P. ne tik suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį, bet ir tikslingai taip veikė.

Kaltinamojo H. P. kaltė laikytina įrodytina ir nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį, 2024 m. lapkričio 07 d. įstatymo Nr. XIV-3060, įsigaliojusio nuo 2025 m. vasario 1 d., redakciją, kuri yra švelnesnio pobūdžio ir tokiu atveju turi grįžtamąją galią.

IV. Dėl civilinių ieškinių

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. J. (civilinį ieškinį pateikiant per atstovą advokatą V. Žarkovą) baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo H. P. priteisti 60 069 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje paminėtina, jog CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėti, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019). Taigi priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas.

Grindžiant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos nukentėjusiojo atstovai pagal įgaliojimą ir įstatymą nurodė aplinkybes, kuriomis argumentuoja civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimą, pateikė rašytinius įrodymus ir turtinę žalą pagrindžiančius paskaičiavimus. Nurodė, jog nukentėjusysis M. J. (duomenys neskelbtini) baigė (duomenys neskelbtini), ir jam suteiktas (duomenys neskelbtini) bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir (duomenys neskelbtini) kvalifikacija. 2022-08-11 M. J. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią darbdavys įsipareigojo mokėti M. J. bazinį atlyginimą - 300 Eur už darbo dieną, su papildomomis priemokomis už nukrypimą nuo įprastinio darbo laiko. Laikotarpiu nuo 2022-10-01 iki 2023-11-09 M. J. gavo 78 069,96 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais, arba apie 6 005 Eur per mėnesį. Po įvykio M. J. nuo 2023-11-09 iki 2024-04-01 gavo 17 980 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais, 7 460,79 Eur SODROS išmokų, iš viso: 25 440,79 Eur, arba apie 5 088 Eur per mėnesį. Nuo 2023-03-14 M. J. pripažintas iš dalies darbingu (netekto darbingumo lygis sudaro 55 proc.) ir jam paskirta 432,44 Eur nedarbingumo pensija. Tai reiškia, kad M. J. pajamų dydį nuo 2024-03-15 sudaro 432,44 Eur. Tokiu būdu, M. J. pajamų dydis nukrito nuo 6 005 Eur iki 423,44 Eur per mėnesį. M. J. pajamos, gautos nuo 2022-10-01 iki 2022-09-31, sudarė 64 620 Eur, o prognozuojamų pajamų dydis nuo 2024-04-01 iki 2025-03-31 sudarys 5 189,28 Eur (432,44 Eur x 12 mėn.) arba 59 431 Eur mažiau, negu M. J. turėjo iki jo sveikatos sutrikdymo. Tokiu būdu, negautų pajamų sumą sudaro 59 431 Eur.

Nurodė, jog M. J. tam, kad nors minimaliai atstatytų savo sveikatą ir taptų visaverčiu visuomenės nariu, jam atliekamos įvairios sveikatos atstatymo procedūros, už kurias moka grynais pinigais: logopedo paslaugas, kineziterapijos paslaugas - 350 Eur per mėnesį, vaistai - 287,36 Eur.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas rašytiniais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais – išrašais iš banko įstaigų, darbo kontraktu, vaistinių kvitais (t. 1, b. l. 150-163).

Byloje nustatyta, jog turtinės žalos dydis sudaro 60 069 Eur.

Baudžiamojoje byloje, kaip minėta, objektyviai nustatyta, jog nukentėjusiojo M. J. sunkų sveikatos sutrikdymą sąlygojo kaltinamojo H. P. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį. Priežastinis ryšys tarp kaltinamojo H. P. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį M. J. ir kilusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo M. J. sveikatos sutrikdymo nagrinėjamojoje baudžiamojoje yra objektyvus ir vienareikšmiškas. Esant nustatytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikytinas yra pagrįstu, ir tenkintinas visiškai, bei priteistinas iš už nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą atsakingo asmens – kaltinamojo H. P..

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Baudžiamojoje byloje pareikštas ir 100 000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai, be kitais įstatymų nustatytais atvejais, ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Kiekvieno žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti. Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutioinintegrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog, sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti tiek į konkrečiais, tiek į vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus – neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją, kt.), į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymėta, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli, ir šiuo atveju neturtinė žala asmeniui pasireiškia ypač dideliu neigiamu poveikiu, kuris turi būti įvertintas, apibrėžtas ir atlygintas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste, nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį padaryta veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, pažymėtinas, kaip ne kartą minėta nagrinėjamoje byloje, prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto mastas, pobūdis bei kryptingumas – keli smūgiai, akcentuotina, suduoti panaudojant gyvybei ir sveikatai pavojingą įrankį ir suduoti, vėlgi akcentuotina, tikslingai į gyvybiškai svarbius organus – galvą, kaklą.

Kartu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektu, teismo vertinimu, itin reikšminga laikytina ir kita aplinkybė – nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų sukelti ir to pasėkoje išlikę ilgalaikiai sunkūs sveikatos sutrikdymo padariniai.

Akcentuotina, jog dėl kaltinamojo veiksmų jauno amžiaus, darbingo, perspektyvaus, gerą darbinę, socialinę, šeiminę aplinką sukūrusio, ateities planų, tiek darbinėje, tiek gyvenimo aplinkoje (kūrėsi gyvenimo būstą) turėjusio nukentėjusiojo gyvenimas buvo apribotas ir apribotas itin reikšminga apimtimi. Byloje, esant nustatytoms aplinkybėms dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir dėl to kilusių itin sunkių sveikatos pasekmių, akivaizdu, jog visapusiškas, kokybiškas, pilnavertis, kryptingai nukreiptas nukentėjusiojo gyvenimas buvo eliminuotas. Nukentėjusiajam, nebegalinčiam iš esmės visaverčiai savarankiškai orientuotis aplinkoje, bendrauti ne tik su aplinkiniais, bet net ir su artimaisiais, reikalinga nuolatinė pagalba, siekiant pagerinti sveikatos būklę, reikalingas tolimesnis ilgalaikis, sudėtingas, tiek finansinių išteklių, tiek artimųjų paramos reikalaujantis gydymas. Akcentuotina, jog, net ir dedant visas galimas pastangas, sunkūs sveikatos padariniai nukentėjusiajam išliks ne tik ilgalaikiai, bet galimai ir negrįžtami, ir tai vienareikšmiškai įtakos likusį nukentėjusiojo gyvenimo kokybę.

Nagrinėjamoje byloje vienareikšmiška, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Vis tik, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis analogiško pobūdžio bylose yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos atlyginimo dydį. Teismų praktikos kontekste vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje teismų praktiką atitiks ir priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltinamojo – pusiausvyrą užtikrins 50 000 Eur neturtinės žalos suma. Nustatant tokią neturtinės žalos sumą imtina domėn ir priteista turtinės žalos suma, kuri yra pakankamai ženkli.

Dėl kitų civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 12 902,95 Eur civilinis ieškinys dėl patirtų išlaidų nukentėjusiojo gydymui. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi ir priteistinas iš H. P. (t 2., b. l. 140-144).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslintas 13 863,96 Eur civilinis ieškinys dėl patirtų išlaidų nukentėjusiajam išmokėtoms išmokoms dėl ligos ir netekto darbingumo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi ir priteistinas iš H. P. (t. 2, b. l. 170-172, t 10, b. l. 175-182).

V. Bausmės ir jų skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam pareikšti kaltinimai ir kaltinamasis pripažintas kaltu padarius penkias nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra labai sunkaus pobūdžio, ir kuri, tokiu būdu, logiška yra reikšmingiausia bausmės skyrimo aspektu, apsprendžianti ir galutinės kaltinamajam H. P. skirtinos bausmės rūšį ir dydį.

Taigi, nagrinėjamoje byloje bausmės skyrimo ir jos dydžio nustatymo aspektu pirmiausia akcentuotina, jog kaltinamojo H. P. padaryta nusikalstama veika – pasikėsimas nužudyti M. J. - yra tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Bausmės skyrimo ir jos dydžio nustatymo už šią padarytą labai sunkią nusikalstamą veiką aspektu akcentuotina, ir kita, teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė - nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų mastas, lokalizacija, kūno sužalojimų padarymo mechanizmas ir būdas. Byloje nustatyta, jog M. J. padarytos dvi pjautinės-durtinės žaizdos plaukuotoje galvos dalyje, pjautinė žaizda kairės alkūnės srityje, durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su vidinės miego arterijos sužalojimu. Nustatyta, jog visi sužalojimai padaryti duriančiai-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu). Galiausiai nustatyta, jog sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl žaizdos kaklo kairėje pusėje su vidinės miego arterijos sužalojimu.

Akivaizdu, jog kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbius organus – galvą ir, šioje byloje akcentuotina, kaklą bei to pasėkoje gyvybiškai svarbias kvėpavimo funkcijas. Akcentuotina, jog kaltinamasis panaudojo vienareikšmiškai žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingą duriančių-pjaunančių savybių turintį įrankį – galimai peilį. Nustatytos aplinkybės bei kaltinamojo veiksmų pasėkoje atsiradę sunkūs sveikatos sutrikdymo padariniai pagrįstai suponuoja, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo objektyviai realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei sukėlusius veiksmus. Nustatytų aplinkybių visuma logiškai ir objektyviai pagrindžia, jog kaltinamojo nusikalstamų ketinimų įgyvendinimo laipsnis buvo reikšmingai didelis ir vienareikšmiškai pavojingas nukentėjusiojo gyvybei. Akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmai tikslingai, apibrėžtai ir konkrečiai buvo nukreipti prieš vieną svarbiausių, prigimtinių ir įstatymu saugomų vertybių – žmogaus gyvybę. Logiška, jog nustatytos aplinkybės objektyviai suponuoja padarytos nusikalstamos veikos ir šią nusikalstamą veiką padariusio kaltinamojo H. P. pavojingumo laipsnį.

Padarytos nusikalstamos veikos bei kaltinamojo pavojingumo laipsnį objektyviai suponuoja ir tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, byloje akcentuotina, jog nusikalstama veika nutrūko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo H. P. valios. Akcentuotina, jog negrįžtamos pasekmės nekilo tik todėl, kad nukentėjusiajam laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

Kaltinamasis kaltu padarius labai sunkią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir dėl savo nusikalstamų veiksmų iš esmės nesigailėjo. Priešingai, argumentuodamas, jog jo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo būtinoji gintis, tokiu būdu atsakomybę siekė perkelti nukentėjusiajam.

Baudžiamajame įstatyme už kaltinamojo H. P. padarytą labai sunkią nusikalstamą veiką – pasikėsinus nužudyti žmogų - numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo septynerių metų iki penkiolikos metų. Tokiu būdu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė besąlygiškai suponuoja laisvės atėmimo bausmės skyrimą kaltinamajam H. P..

Objektyvi byloje nustatytų aplinkybių visuma - kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas – padaryta nusikalstama veika yra labai sunkus nusikaltimas, kaltinamojo tyčios turinys - veika padaryta veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, smurtinis nusikalstamų veiksmų pobūdis ir nusikalstamų veiksmų kryptingumas - veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į gyvybiškai žmogaus egzistavimui svarbius organus ir funkcijas, veika padaryta panaudojant gyvybei pavojingą įrankį, nusikalstamų veiksmų intensyvumas – smūgiai nebuvo vienkartiniai, visa tai logiškai suponuoja didelį nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laipsnį, imant domėn ir kaltinamojo poziciją - kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino - nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, objektyviai suponuoja padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo H. P. pavojingumą.

Bausmės skyrimo aspektu kartu pažymėtina, jog teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Pažymėtina ir tai, jog pagal Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos padarymo stadija yra tik viena iš aplinkybių, į kurią privalo atsižvelgti teismas skirdamas bausmę, o Baudžiamojo kodekso 57 straipsnyje nustatyta, kad bausmė už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama bendra tvarka. Skirtinos bausmės dydį teismas turi parinkti įvertinęs ne tik veikos stadiją, bet atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumą.

Nors, kaip minėta, teismų praktikoje nė viena aplinkybė negali būti traktuojama kaip turinti išskirtinę ar lemiančią reikšmę, parenkant asmeniui bausmę ir nustatant jos dydį, tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju laikytina, jog nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadija nesudaro pagrindo kaltinamajam skirti mažesnę nei baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali laisvės atėmimo ar švelnesnio pobūdžio bausmė. Priešingai išdėstytų nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma suponuoja griežtesnės laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Kaltinamajam skirtina devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kaip minėta, tokį bausmės dydį, nagrinėjamoje byloje, be kitų nustatytų aplinkybių, sąlygoja, ir itin sunkios nukentėjusiojo sveikatai sukeltos pasekmės, kurios galimai išliks nepataisomos ir negrįžtamos visą likusį gyvenimą.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, taip pat yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamasis kaltu padarius minėtas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir šiuo atveju neprisipažino ir dėl savo nusikalstamų veiksmų nesigailėjo. Vėlgi, priešingai, argumentuodamas, jog jo veiksmai 2023 m. spalio 23 d. prieš nukentėjusįjį buvo būtinoji gintis, tokiu būdu atsakomybę siekė perkelti nukentėjusiajam.

Akcentuotina, jog ir šiais atvejais kaltinamasis ne tik vienareikšmiškai veikė tiesiogine tyčia, bet ir abiem atvejais kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš tą patį asmenį – nukentėjusįjį M. J., 2023 m. spalio 23 d., pažeidžiant viešąją tvarką, padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sužalojimą, po ko nuolat penkias dienas terorizuojant ir bauginant nukentėjusįjį bei jo aplinką. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo akivaizdų nusistatymą ir priešiškumą nukentėjusiajam.

Baudžiamajame įstatyme už kaltinamojo H. P. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, yra numatytos alternatyvios bausmės. Vienok, imant domėn tyčinį nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų pavojingumo ir sunkumo laipsnį - nors viešosios tvarkos pažeidimas yra nesunkus nusikaltimas, bet prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas ir sukelti atitinkamo pobūdžio sveikatos sužalojimai, žmogaus terorizavimas ir bauginimas yra apysunki nusikalstama veika, nusikalstamų veikų intensyvumą - nusikalstamos veikos padarytos nedelsiant viena po kitos ir ši aplinkybė, laikytina, logiškai suponuoja kaltinamojo asmenybės pavojingumą, už padarytų veikų padarymą kaltinamajam taip pat skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau laisvės atėmimo bausmių dydžius nustatant mažesnius nei prašė valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, taip yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas. kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamasis kaltu padarius minėtą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat neprisipažino ir savo nusikalstamų veiksmų kritiškai nevertino. Imant domėn padarytos veikos tyčinį pobūdį bei sunkumo laipsnį, taipogi skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vėlgi laisvės atėmimo bausmės dydį nustatant mažesnį nei prašė valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.

Kaltinamojo padaryta veika, disponuojant nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamasis šiuo atveju kaltu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką prisipažino, kita vertus, dėl savo nusikalstamo elgesio nesigailėjo ir jo kritiškai nevertino, priešingai, vertino tai, kaip priimtiną elgesio normą. Šiuo atveju už padarytą veiką skirtina arešto bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe byloje pripažintina tai, jog kaltinamasis H. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas imperatyviai įtvirtino, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje visos baudžiamajame įstatyme apibrėžtos aplinkybės, konstatuojant esant nusikaltimų recidyvą, laikytina, yra nustatytos.

Kaltinamasis H. P. anksčiau yra teistas du kartus, teistas už tyčinio pobūdžio nusikaltimus, teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra išnykę. Šiame kontekste pažymėtina, jog H. P. anksčiau yra teistas ne tik už analogiško, kaip ir nagrinėjamoje byloje, pobūdžio nusikalstamas veikas, disponuojant narkotinėmis medžiagomis ir netikrais dokumentais, bet ir už nusikalstamą veiką, pavartojant fizinį smurtą artimoje aplinkoje, o nagrinėjamos bylos kontekste dargi atkreiptinas dėmesys, prieš šeimos narį - K. J. (t. 6, b. l. 5-11, 23-35). Šioje byloje, kaip minėta, H. P., esant neišnykusiam teistumui už tyčines nusikalstamas veikas, vėlgi pripažintas kaltu už kelias nusikalstamas tyčinio pobūdžio veikas, iš kurių viena yra labai sunki nusikalstama veika. H. P. yra daug kartų baustas administracine tvarka už itin piktybinius kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 6, b. l. 13-19). Be to, kaip byloje iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2023 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. IP/11755/098/LT/23 nustatyta H. P., remiantis Interpolo duomenimis, yra ieškomas ir dėl Vokietijoje galbūt įvykdytų nusikaltimų, pateiktais Interpolo duomenimis remiantis, H. P. charakterizuojamas kaip linkęs smurtauti ir galintis būti ginkluotas asmuo. Logiška, jog šių duomenų visuma kaltinamąjį H. P. vienareikšmiškai charakterizuoja kaip įstatymų, visuomenėje priimtinų normų nesilaikančią, maža to, piktybiškai jas ignoruojančią asmenybę. Išdėstyta duomenų visuma, kaip charakterizuojanti kaltinamojo asmenybę, vienareikšmiškai taipogi imtina domėn bausmės skyrimo, jos dydžio nustatymo kontekste.

Dėl bausmių bendrinimo

Byloje nustatyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo padarytos tyčinio pobūdžio nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, be to, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10 straipsnio nuostatas priskiriamos ir skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Tokiu būdu, už atskiras padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo, apibrėžiančiomis bausmių bendrinimą, normomis, bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatomis, ir bendrintinos apėmimo būdu.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 2 d., bei kardomojo kalinimo – suėmimo terminas nuo 2023 m. lapkričio 2 d. d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 7, b. l. 2-26).

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, pateiktais ir esančiais baudžiamojoje byloje, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje esančios iš H. P. išimtos piniginės lėšos – 5141,43 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreiptinos nukentėjusiojo M. J. civilinio ieškinio padengimui (t 4, b. l. 185-192).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – rankinė, piniginė, nuolaidų kortelės, magnetinis raktų pakabukas, raktai, karoliukų vėrinys, nuosprendžiui įsiteisėjus, pagal priklausomybę grąžintini H. P., kiti daiktai ir objektai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (t. 4, b. l. 153-172).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

H. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje - 129 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį - 129 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu devyneriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – areštu keturiasdešimčiai parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį - 129 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes laisvės atėmimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 145 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį paskirtą arešto bausmę ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį H. P. paskirti – laisvės atėmimą devyneriems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, H. P. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2023 m. lapkričio 2 d., bei kardomojo kalinimo – suėmimo terminą nuo 2023 m. lapkričio 2 d. d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo M. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš H. P. priteisti M. J. 60 069 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš H. P. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 12 902,95 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš H. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 13 863,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmenines laikmenas - CD, DVD su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje esančias iš H. P. išimtas pinigines lėšas – 5141,43 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti nukentėjusiojo M. J. civiliniam ieškiniui padengti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje – rankinę, piniginę, nuolaidų korteles, magnetinį raktų pakabuką, raktus, karoliukų vėrinį, nuosprendžiui įsiteisėjus, pagal priklausomybę grąžinti H. P., kitus daiktus ir objektus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė