Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2728/2026 Bylos Nr. BIK-627/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40741-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo M. J. (M. J.) atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas H. P. devynerių metų laisvės atėmimo bausmę už pasikėsinimą nužudyti M. J., netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl bausmės individualizavimo ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, negu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas pareigos kruopščiai patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, įpareigojančius teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir pateikti motyvuotas išvadas dėl visų esminių skundo argumentų. Teismas apsiribojo tik formaliu pritarimu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, visiškai nepasisakė dėl esminio apeliacinio skundo dalyko – BK 41, 54 ir 61 straipsnių taikymo ir H. P. paskirtos bausmės individualizavimo teisingumo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam H. P. paskirta bausme, tačiau kasacinės instancijos teismas gali pakeisti bausmę, jeigu neteisingos bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, jame dėl nuteistajam H. P. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir bausmės skyrimo motyvų išsamiai pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismo skundžiamos nutarties 83-89 punktuose dėl tinkamo pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo taisyklių taikymo pateiktos motyvuotos išvados, be kita ko, nurodant, kad atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, akcentuojamas ir kasaciniame skunde, jam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis, artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su nesutikimu su bausmės dydžiu yra grindžiami subjektyviu bausmės skyrimo taisyklių aiškinimu, neatitinka galiojančių BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nesudaro pagrindo abejoti dėl to, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė skunde nurodytas BK bendrosios dalies normas. Kasatoriaus nurodyti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio esminiai pažeidimai, siejami su vieno nutarties punkto kritika, neatsižvelgiant į visų teismo motyvuotų išvadų (nutarties 83-89 punktai) turinį. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio

4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo M. J. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.