Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. C. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, D. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo D. C. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

D. C. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 12 d., apie 23.11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, viešoje vietoje – daugiabučio namo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), laiptinės septintame aukšte, (duomenys neskelbtini), – elgėsi itin įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, siekdamas nužudyti, E. G. sudavė smūgį ranka į veidą, ne mažiau kaip šešis kartus peiliu smogė į įvairias kūno vietas ir padarė paviršinį odos įpjovimą kairiajame žaste, durtines-pjautines žaizdas kairio skruosto srityje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės mentės ir kairio peties sąnario srityse, lydimą kairiojo plaučio pažeidimo bei kraujo ir oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. G. sveikatą ir tyčia pasikėsino ją nužudyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nužudyti sutrukdė nukentėjusiąją ėmę ginti K. N., kuriam D. C. sudavė ranka ir koja į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip tris kartus ir padarė poodines kraujosruvas smakre, krūtinės ląstos ir pilvo srityse, su peiliu sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip keturis kartus ir padarė odos įdrėskimus krūtinės ląstos srityje, kairio peties sąnario projekcijoje, nugaroje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą; R. S., kuriai D. C. sudavė vieną smūgį peiliu į kairės rankos žastą ir padarė pjautinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą; P. J., kuriam D. C. sudavė ne mažiau kaip du kartus peiliu ir padarė odos įdrėskimą juosmens dešinėje pusėje ir paviršinę pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. C. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su D. C. nuteisimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, be kita ko, ginčija teismų nustatytas aplinkybes, pateikia savą įvykio versiją ir išsako nuomonę, kaip turėjo būti vertinami įrodymai (nukentėjusiosios E. G., liudytojų R. S., K. N. parodymai, specialisto išvada, ekspertizės aktas ir kiti įrodymai). Tačiau kasaciniame skunde pateiktas įrodymų vertinimo interpretavimas, kitokių įvykio aplinkybių nurodymas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo D. C. nusikalstama veika teismų netinkamai buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas nužudyti, nes nuteistasis nukentėjusiajai E. G. gyvybės atimti nesiekė, veikė neapibrėžtai, todėl skunde, be kita ko, prašoma nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal kilusius padarinius, t. y. kaip sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 1 dalis). Skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra nepagrįsti, todėl atmestini.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai kaltininkas veikia netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pvz., nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tuo tarpu veika laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2012, 2K-521/2013 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad D. C. pasikėsino nužudyti E. G. veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi atimti nukentėjusiajai gyvybę, ir to norėjo. Kasacinio skundo teiginiai, kad D. C. veiksmai prieš nukentėjusiąją nebuvo kryptingi ir nuoseklūs, kad byloje nėra duomenų, jog D. C. norėjo ir siekė nužudyti E. G., neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad nuteistasis nukentėjusiajai E. G. smogė ranka į veidą, šešis kartus peiliu smogė į įvairias kūno vietas, taip pat į gyvybiškai svarbią sritį – krūtinės kairiąją pusę. Teismai, atsižvelgdami į nuteistojo veiksmų paskatas, veiksmų kryptingumą, suduotų smūgių nukentėjusiajai skaičių, sužalojimų pobūdį, jų vietą, nusikaltimui panaudotą įrankį (peilis), padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis siekė ne sužaloti, o nužudyti nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog nuteistasis šio tikslo nepasiekė vien todėl, kad jam sutrukdė nukentėjusiąją ėmę ginti kiti asmenys, o nukentėjusiajai suteikta skubi medicininė pagalba. Teismai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistojo siekį nužudyti nukentėjusiąją taip pat rodo jo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo. Nustatyta, kad nuteistasis po to, kai pats save sužalojo, būdamas ligoninės priėmimo skyriuje kartu su nukentėjusiąja, grasino ją nužudyti, teigė, kad „ji negyvens“, kad „jis ją vis tiek papjaus“. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų S. M., G. T., A. Š. parodymai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama savo kompetencijos ribų, neturi pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamo įvykio aplinkybių ir daryti priešingų išvadų. Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad žemesnių instancijų teismai skundžiamuose sprendimuose nenurodė, jog nuteistasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo negu tas, kurias padarė teismai. Priešingai nei teigia kasatorius, nuteistojo veiksmų apibrėžtumas teismų įvertintas ir dėl jo išsamiai pasisakyta. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties matyti, kad juose aiškiai nurodyta nuteistojo kaltės forma – tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) kėsinantis nužudyti nukentėjusiąją, atskleistas kaltės turinys, aptartas nuteistojo veiksmų kryptingumas, noras konkretaus rezultato – nukentėjusiosios E. G. mirties. Konstatuotina, kad nuteistojo D. C. veikos apibrėžtumas ir pobūdis, siekiant BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, byloje nustatytas teisingai, baudžiamasis įstatymas kaltės formos nustatymo aspektu taikytas tinkamai. Taigi nuteistojo padaryta veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Konstatavus, kad baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, nėra teisinio pagrindo keisti jam paskirtąją bausmę.Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama nuteistojo psichikos sveikatos būklei nusikalstamos veikos padarymo metu. Kasatorius nurodo, kad nors teismai nustatė, jog nuteistasis veikė paveiktas jam nustatyto psichikos sutrikimo, tačiau, spręsdami dėl nuteistojo kaltės, nepašalino su tuo susijusių prieštaravimų byloje. Iš skundo argumentų galima suprasti, kad nuteistojo veiksmus prieš nukentėjusiąją bandoma pateisinti jo psichikos būsena, taip pat norima iš dalies sukelti abejonių dėl jo pakaltinamumo. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Nustatyta, kad šioje byloje D. C. buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, be kita ko, siekiant nustatyti jo psichikos būklę ir pašalinti abejones, ar darydamas nusikaltimą jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-137/2016 nurodyta, kad: D. C. konstatuojamas psichikos sutrikimas – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant medžiagas iš kanapių, priklausomybės sindromas; jis galėjo suprasti (suvokti) ir valdyti savo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu (momentu); tikėtina, kad jis po nusikalstamos veikos padarymo susižalojo save dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo bruožų ir alkoholio bei narkotikų poveikio; jis, įvertinus jo psichinę ir fizinę būkles, gali neatsiminti dalies (nukentėjusiosios ir savęs sužalojimo, grasinimo nukentėjusiajai priėmimo skyriuje) aplinkybių dėl sunkios girtumo būklės (kraujyje rasta 2,11 promilės alkoholio). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ekspertizę atlikę ekspertai išsamiai pasisakė apie nuteistojo psichikos būseną tiek prieš nusikalstamas veikas, tiek po jų, abejoti ekspertų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų išvadų teisingumu nėra pagrindo; ekspertizės akte padarytos išvados paneigia nuteistojo gynėjo nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu D. C. buvo neaiškios psichikos būsenos. Taigi teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu, galėjimą juos suprasti ir valdyti, atsižvelgė į nuteistojo psichikos sveikatos būklę, jam nustatytą psichikos sutrikimą, ekspertizės akte nurodytus duomenis ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo veiksmų valingumo, sąmoningumo, paskatų bei tiesioginės tyčios atimti nukentėjusiajai gyvybę jo veiksmuose buvimo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, tokioms teismo išvadoms pritaria. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su argumentais, kurie buvo nurodyti jo apeliaciniame skunde ir dėl kurių pasisakyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Tačiau nagrinėjamu atveju kasatoriaus manymas, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra neteisingos, nereiškia, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeistas BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu pripažįstami atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas neatsako į esminius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, o ne atvejai, kai proceso dalyvių netenkina apeliacinės instancijos teismo, išsamiai išnagrinėjus apeliacinį skundą, padarytos išvados. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinį skundą motyvuotai atmetė.Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. C. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą atmesti.