Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas),

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) centro mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-03-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. 40 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. C. 2016 m. kovo 12 d. apie 23. 11 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) laiptinės septintame aukšte, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, elgdamasis itin įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, siekdamas nužudyti, E. G. suduodamas smūgį ranka į veidą, ne mažiau 6 kartų peiliu smogdamas į įvairias kūno vietas ir taip padarydamas nukentėjusiajai paviršinį odos įpjovimą kairiajame žaste, durtines – pjautines žaizdas kairio skruosto srityje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės mentės ir kairio peties sąnario srityse, lydima kairiojo plaučio pažeidimo, bei kraujo – oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė viešąją tvarką ir tyčia pasikėsino ją nužudyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nužudyti sutrukdė nukentėjusiąją E. G. ėmę ginti K. N., kuriam suduodamas ranka ir koja į įvairias kūno vietas ne mažiau 3 kartų, padarydamas poodines kraujosruvas smakre, krūtinės ląstos ir pilvo srityse, su peiliu suduodamas į įvairias kūno vietas ne mažiau 4 kartų, padarydamas odos įdrėskimus krūtinės ląstos srityje, kairio peties sąnario projekcijoje, nugaroje, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, R. S., kuriai suduodamas vieną smūgį peiliu į kairės rankos žastą, padarydamas pjautinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, tuo padarymas nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat P. J., kuriam suduodamas ne mažiau dviejų kartų peiliu, padarydamas odos įdrėskimą juosmens dešinėje pusėje ir paviršinę pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. J. nustatytas odos įdrėskimas juosmens dešinėje pusėje ir paviršinė pjautinė žaizda kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, dviejų trauminių poveikių pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų P. J. sveikata sutrikdyta nežymiai. (t. 1, b.l. 70)

Liudytojas K. R. parodė, kad konflikto švenčiant gimtadienį jis nematė, nes su kitomis merginomis buvo kitame kambaryje. Išgirdus riksmus išėjo iš kambario, tačiau K. liepė pasilikti kambaryje ir uždarė duris. Dar po kiek laiko supratęs, kad kažkas įvyko, išėjęs iš kambario pamatė prieškambaryje gulinčią ir sužalotą E.. Šalia jos buvo A. ir laikė žaizdas. Tada ėjo iš laiptinės parsivesti K. Matė, kad laiptinėje K. stumdėsi su kaltinamuoju ir E. pusbroliu. Pasikvietus K. užrakino duris. Pastebėjo, kad K. kostiumas suplėšytas, buvo ir kraujo žymių. K. pasakė, kad kaltinamasis peiliu puolė E.

Liudytojas R. A. parodė, kad 2016 m. kovo 12 d. susitiko su D., nuvažiavo į viešbutį, kuriame susipykus su tėvais laikinai gyveno D., bei išgėrė butelį degtinės. Išgėrę taksi nuvažiavo pas D. merginą. Ten vyko jo merginos draugės gimtadienis. D. pasveikino merginą įteikdamas gėles. Tuo tarpu jis movėsi batus ir nežiūrėjo, kaip D. įteikė gėles. Girdėjo D. klausiant E., kodėl bute tiek daug vaikinų. Jo nuomone jų neturėjo būti tiek daug. Kaip tik tuo metu iš kambario atėjo nukentėjusios pusbrolis ir liepė jiems išeiti. D. išstūmė, jis net bato nespėjo užsidėti. Nusileidus liftu į pirmą aukštą skambino kitam draugui, nes norėjo dar kažką veikti. D. pasakė, kad eina atgal į tą butą pasiaiškinti. Vėliau D. skambino kelis kartus, bet jis neatsiliepė. D. laukė prie sekančios laiptinės, bet pagalvojęs, kad jis gal pasiliko, ėjo namo. Apie įvykį sužinojo sekančią dieną.

D. nukentėjusiąją įtarė neištikimybe, tačiau, kad taip gali pasielgti jis nesitikėjo. D. tikrai geras draugas, nieko blogo jam nėra padaręs. D. ramiai išėjo iš buto, ramiai pasakė, kad eina dar pasikalbėti, nebuvo agresyvus. Kad būtų D. turėjęs peilį jis nematė.

Liudytojas V. S. parodė, kad jis yra nukentėjusios kaimynas. Tą vakarą žiūrėjo televizorių - vyko eurovizijos atranka, kai staiga išgirdo trenksmą į buto duris. Pažiūrėjęs per durų akutę pamatė, kad laiptinės aikštelėje stumdosi grupė jaunų žmonių. Pagalvojo, kad vyksta muštynės, tačiau nieko gerai nesuprato. Vienu metu viskas nurimo, todėl suprato, kad visi suėjo atgal į E. butą. Atidaręs duris koridoriuje ant sienų, grindų pamatė labai daug kraujo. Supratęs, kad kažkas negerai, paskambino į pagalbos centrą. Išėjęs į laiptinę išgirdo, kad kažkur žemesniuose aukštuose darinėjasi lifto durys. E. buto durys buvo užrakintos. Nulipęs žemyn pamatė žmogų, pusiau gulom gulintį tarp lifto durų. Pakalbinus jis pakėlė galvą ir vėl užsimerkė. Buvo daug kraujo, todėl iškvietė greitąją. Atvažiavus greitajai pagalbai paaiškėjo, kad jaunuoliui perpjautos rankos. Medikams jaunuolis pasakė, kad rankas susipjaustė pats. Peilis buvo įbestas į lifto grindis. Grįždamas į savo butą matė praviras nukentėjusios buto duris. Nukentėjusioji gulėjo ant grindų. Po šio įvykio emociškai jautėsi blogai, gėrė vaistus, nes pirmą kartą matė tiek daug kraujo. Jo poilsis ir rimtis buvo sutrikdytas.

Liudytojas S. M. parodė, kad 2016 m. kovo 12 d. gavo pranešimą apie sužalotus žmones. Kartu su medikais nuvykus į įvykio vietą ir užėjus į laiptinę, lifte pamatė kraujo klane gulintį kaltinamąjį supjaustytomis rankomis. Jis pasiliko prie kaltinamojo, o kiti kolegos nuskubėjo į iškvietimo vietą. Lifto durys buvo praviros, kairėje pusėje buvo įsmeigtas peilis. Peilį jis ištraukė ir padėjo baimindamasis, kad liftas gali nuvažiuoti, peilis dingti. Medikai suteikė kaltinamajam pagalbą ir išvežė jį į ligoninės priėmimo skyrių. Jis vyko kartu. Kaltinamasis ligoninėje atgavo sąmonę, nes medikams pasisakė vardą ir pavardę. Kažkas pasakė, kad jis įtariamasis, todėl jį saugojo. Kaltinamasis nekalbėjo, tačiau į tą pačią patalpą atvežus nukentėjusiąją, kaltinamasis jai pagrasino, tačiau kokiais žodžiais pagrasino, tiksliai nepamena. Kaltinamasis ligoninėje nukentėjusiajai sakė, kad ji negyvens. Kaltinamojo žodžiai buvo aršūs. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Iš teismo posėdžio metu pagarsintų 2016 m. balandžio 28 d. liudytojo S. M. parodymų matyti, kad būnant prie palatos durų jis girdėjo, kaip kaltinamasis vadino nukentėjusiąją įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, šaukė ant jos. Pasakyti žodžiai buvo grasinamojo pobūdžio, kad su ja vis tiek susidoros. Vienu metu kaltinamasis pasakė kažką panašaus, - „aš ją vis tiek padėsiu į vietą, ji vis tiek negyvens“. (t. 1, b.l. 198 - 200).

Liudytoja R. P. parodė, kad ji kartu su kitais medikų brigados specialistais buvo aptariamo įvykio vietoje. Nuvykus į įvykio vietą pastebėjo jaunuolį, gulintį lifte. Išraukus jaunuolį iš lifto pakalbino jį, pajudino. Jis reagavo rišliai pasisakydamas vardą ir pripažindamas, kad susižalojo pats. Buvo daug nukraujavęs, todėl pusiau sąmoningas. Pastebėjo, kad riešų srityje labai gilios pjautinės žaizdos, todėl suteikė pagalbą. Po to, iš policijos pareigūnų išgirdo, kad reikalinga pagalba 7-e aukšte. Pakilus į septintą aukštą suteikė pagalbą nukentėjusiajai. Jos krūtinės kairėje pusėje ties kaire mentimi ir kairio žasto srityje buvo kraujuojančios durtinės - pjautinės žaizdos. Bute buvo daugiau jaunuolių ir merginų. Jie visi buvo išsigandę. Suteikus pirmą pagalbą nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Jokio konflikto ligoninėje ji negirdėjo.

Liudytoja A. Š. parodė, kad ji dirba ligoninės priėmimo skyriuje. Pamena, kad kai atvežė mergaitę, vaikinas jau buvo atvežtas. Jis jau buvo subintuotas, buvo pastatyta lašinė, leidžiamas natrio chloridas. Papildomi vaistai jam nebuvo skirti, jį reikėjo operuoti. Tuo momentu įėjo į intensyvios terapijos palatą ir pamatė, kaip vaikinas pasikėlė ir pagrasino mergaitę nužudyti. Žodžių tiksliai nepamena, tačiau jie buvo grasinantys nužudyti. Ji mano, kad jeigu vaikinas būtų galėjęs, jis būtų priėjęs ir ką nors blogo padaręs tai mergaitei. Kaip reagavo mergaitė neprisimena. Po to vaikiną išvežė į traumų centrą, nes suprato, kad juos reikia atskirti. Traumų centre vaikinas blaškėsi, lyg kažko ieškotų, todėl jai prižiūrėti vaikiną padėjo policija.

Iš 2016-04-06 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. C., gim. (duomenys neskelbtini) šlapimo tyrime nustatytas teigiamas (+) marihuanos testas. (t. 2, b.l. 36)

Iš 2016-05-05 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VTMT (duomenys neskelbtini) laboratorijos 2016-03-16 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (01) nustatyta, kad D. C. kraujyje rasta 2,11‚‰ (promilės) etilo alkoholio. (t. 2, b.l. 38)

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. C. konstatuojamas psichikos sutrikimas – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant medžiagas iš kanapių, priklausomybės sindromas. Jis galėjo suprasti/suvokti ir valdyti savo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu/momentu. Tikėtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo susižalojo save dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo bruožų ir alkoholio bei narkotikų poveikio. Įvertinus jo psichinę ir fizinę būkles, D. C. gali neatsiminti dalies (nukentėjusios ir savęs sužalojimo, grasinimo nukentėjusiajai priėmimo skyriuje) aplinkybių dėl sunkios girtumo būklės (2016-03-13 00.10 val. paimtame kraujyje rasta 2, 11 promilės etilo alkoholio). (t., 3 b.l. 33 - 38).

Motyvuojamoji dalis

Dėl D. C. veikos kvalifikavimo

Ištyrus bylos duomenis nustatyta, kad kaltinamasis D. C., peiliu šešis kartus smogdamas nukentėjusiajai E. G. į įvairias kūno vietas, dėl kairiojo nukentėjusios plaučio pažeidimo, padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl peiliu suduotų smūgių nukentėjusiajai taip pat buvo padaryti sužalojimai kairiame žaste, kairės mentės, kairio peties sąnario, kairio skruosto srityse. Taigi tarp D. C. veiksmų ir kilusių padarinių – E. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo – būtinasis priežastinis ryšys byloje nustatytas.

Nors D. C. negalėjo paaiškinti savo veiksmų priežasties teigdamas, kad nepamena momento, kaip buvo sužalota nukentėjusioji, o vėliau ir jis pats, tuo pačiu kaltinamasis teigė, kad nužudyti artimo žmogaus jis nenorėjo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jo veiksmai, kuomet jis prieš nukentėjusiąją panaudojo įrankį – peilį, kuriuo nukentėjusiajai smogė net šešis kartus, tame tarpe į pavojingą žmogaus gyvybei kūno sritį – krūtinės kairiąją pusę, į arti širdies esantį kūno plotą, neabejotinai rodo jo veiksmų nuoseklumą, atlikto kryptingo ir sąmoningo smūgio peiliu pavojingumo suvokimą ir jo norą taip veikti. Tai, kad kaltinamasis siekė ne sužaloti, o nužudyti nukentėjusiąją, rodo ne tik peiliu suduotų smūgių skaičius, o ir kaltinamojo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo. Liudytojai S. M., G. T. ir A. Š. patvirtino, kad kaltinamasis ligoninės priėmimo skyriuje grasino nukentėjusiajai, kad vis tiek su ja susidorosiąs pasakydamas, kad nukentėjusioji negyvens, kad jis ją vis tiek papjaus. Šis grasinimo turinys patvirtina ne tik tai, kad D. C. siekė nužudyti nukentėjusiąją E. G., bet ir tai, kad kaltinamasis prisimena, jog būtent peiliu sužalojo nukentėjusiąją. Taip pat jis teigė, kad neprisimena, kaip susižalojo pats. Tačiau liudytoja R. P. taip pat patvirtino, kad D. C. suteikiant jam pirmąją pagalbą reagavo į jos klausimus rišliai pasisakydamas vardą ir pripažindamas, kad susižalojo pats. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti liudytojų parodymais pagrįstą išvadą, kad D. C. sąmoningai nutyli jam nepalankias šio įvykio detales siekdamas sušvelninti savo atsakomybės laipsnį. Ir, nors Teismo psichiatrijos išvadoje teigiama, kad įvertinus D. C. psichinę ir fizinę būkles, jis gali neatsiminti dalies aplinkybių dėl sunkios girtumo būklės (kraujuje rasta 2, 11 prom. etilo alkoholio), teisėjų kolegija vertindama aukščiau paminėtus duomenis bei tai, kad D. C. buvo nustatytas ne sunkus (nuo 2, 5 promilės), o vidutinis (2, 11 promilės) girtumo laipsnis, nesiremia šia Teismo psichiatrijos tikimybine išvada dėl galimybės kaltinamajam pilnai prisiminti įvykio detales. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatyta, kad D. C. pasikėsino padaryti tyčinį labai sunkų nusikaltimą, t.y., pasikėsino nužudyti E. G. veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam sutrukdė nukentėjusiąją ėmę ginti K. N., R. S. ir P. J., kurie, išgirdę tuo metu koridoriuje buvusios nukentėjusios pagalbos šauksmą, išbėgę į koridorių susigrūmė su D. C., laikė jam rankas, taip atimdami jam galimybę atlikti daugiau kokių nors veiksmų prieš nukentėjusiąją, kuri, padedama R. S., sugrįžo atgal į butą. Todėl, šiuo nagrinėjamu atveju, išvada, kad D. C. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių yra visiškai pagrįsta.

BK 129 str. 2 d. 8 p. numato atsakomybę tam, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad nusikalstamus veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012).

Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis D. C., kuriam buvo nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas (t. 3, b.l. 38), dar prieš atvykdamas į nukentėjusios namus, kuriuose buvo švenčiamas gimtadienis, nukentėjusiąją įtarė neištikimybe. Atvykęs į nukentėjusios namus kaltinamasis jos klausė, kodėl gimtadienio vakarėlyje tiek daug vaikinų. Tai patvirtino liudytojas R. A. ir kiti vakarėlyje dalyvavę asmenys, kurie, be kita ko patvirtino, kad kaltinamasis įėjęs į butą rodė akivaizdų nepasitenkinimą bei nepagarbą kitiems. Dėl šių priežasčių kaltinamasis iš buto buvo išprašytas, tačiau norėjo grįžti tam, kad išsiaiškintų ne su jį iš buto išprašiusiu asmeniu, o išsiaiškinti asmeninius santykius su nukentėjusiąja, kuri teigė, kad kaltinamasis iš ties buvo pavydus ir įtarė ją neištikimybe. Kaltinamasis taip pat teigė, kad kol jis buvo (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji pradėjo kitaip bendrauti, todėl atsirado mintys apie neištikimybę. Taip pat matyti, kad 2016 m. kovo 14 d. konsultuojamas psichiatro jis paaiškino, kad draugė jį išdavė, todėl ją subadė peiliu (t. 3, b.l. 36). Taigi šie visi bylos duomenys teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad D. C. elgesį įtakojo ne chuliganiškos, o asmeninės paskatos, sąlygojamos jam nustatyto psichikos sutrikimo ir iš to kilusio nepagrįsto ir liguisto pavydo bei nepasitenkinimo nukentėjusiąja. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, D. C. veikoje nėra BK 129 str. 2 d. 8 p. numatyto būtinojo sudėties požymio motyvo – chuliganiškų paskatų, todėl D. C. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kuriais jis pasikėsino į nukentėjusios gyvybę, buvo pažeista ir viešoji tvarka. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jo veiksmais buvo nutraukta gimtadienio šventė, išgąsdinti ir sužaloti šventės dalyviai, kviečiamos specialios tarnybos, sutrikdytas nukentėjusios kaimyno poilsis. Todėl ši kaltinamojo D. C. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Nors kaltinamajame akte nenurodyta, tačiau kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kolegija laiko jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailestį bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nors kaip matyti šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. C. teigė neprisimenąs visų įvykio detalių, tačiau akivaizdu, kad jis savo veiksmus vertino neigiamai, proceso metu iš esmės kaltės neneigė, davė pakankamai išsamius ir nuoseklius parodymus bei atlygino nukentėjusiajai jos patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Tokie kaltinamojo veiksmai pilnai patvirtina esant BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p. nurodytoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms.

Kaltinamojo D. C. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Bausmės skyrimas

Skirdama bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajam D. C. teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, BK 57 str. nurodytoms bausmės skyrimo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką nuostatomis ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydama skiriamos bausmės dydį kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina kaltinamojo asmenybę.

Vertindama kaltinamojo asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to, kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis 2015 m. kovo 25 d. buvo teistas arešto bausme už nusikaltimą nuosavybei (t. 2, b.l. 86), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 89 - 91), nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. mokosi Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre (t. 3, b.l. 7), nors iki nusikalstamos veikos padarymo nesimokė ir nedirbo, be to, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nustatytas psichikos sutrikimas – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant medžiagas iš kanapių, priklausomybės sindromas (t. 3, b.l. 38). Kitų, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, byloje nėra, todėl vertindama gautus duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis charakterizuojamas tik patenkinamai.

Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui buvimą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas vertinant aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo šešiais smūgiais peiliu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir į aukščiau aptartas priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kartu atsižvelgusi ir į BK 129 str. 1 d. sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų), kolegija sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas kaltinamajam už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą šios bausmės minimaliam dydžiui. Remdamasi tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis, kaltinamajam skiriama BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, artimas vidurkiui. Paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos apėmimo būdu. Laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam kolegija skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Kadangi kaltinamasis D. C. pilnai atlygino nukentėjusiajai E. G. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, šioje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui kaltinamasis neprieštarauja, civilinis ieškinys dėl nukentėjusioms suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas už 1339, 31 Eur pagrįstas dokumentas, todėl pilnai tenkinamas.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (t. 3, b.l. 39), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai E. G. bei prašo valstybei iš kaltinamojo D. C. priteisti 242, 25 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kaltininko turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, atlygino nukentėjusiajai padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš kaltinamojo D. C. priteisti ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal teismui pateiktą pažymą.

Daiktai – peilis, vokas su D. C. DNR lyginamuoju pavyzdžiu, 1 vnt. vokas su 7 vnt. daktiloplokštelėmis, 9 vnt. vokai su nuoplovomis, 1 vnt. vokas su avalynės pėdsako fragmentu, E. G. ir K. N. drabužiai, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-308 straipsniais, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

D. C. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. laisvės atėmimą septyniems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 284 str. 1 d. areštą keturiasdešimt parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., D. C. paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą septyniems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, D. C. išbūtą laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2016 m. kovo 14 d. 00.15 val. iki 2016 m. balandžio 13 d.

Kardomąsias priemones - namų areštą ir 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio užstatą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, užstatą grąžinti K. C.. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. C. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Tenkinti visiškai civilinį ieškinį ir iš D. C. priteisti 1339, 31 (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt devynis eurus 31 cnt) Panevėžio teritorinei ligonių kasai už nukentėjusioms suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, voką su D. C. DNR lyginamuoju pavyzdžiu, 1 vnt. voką su 7 vnt. daktiloplokštelėmis, 9 vnt. vokų su nuoplovomis, 1 vnt. voką su avalynės pėdsako fragmentu, E. G. ir K. N. drabužius, perduotus saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugyklą (kvitų Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti kaip menkaverčius.

Išieškoti valstybei iš nuteistojo D. C. 242, 25 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 25 cn.t) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.