Marijampolės apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2020-11-26 priimto nutarimo Nr. 81-04/1136 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. C. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2020-12-01 gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas dėl Komisijos 2020-11-26 priimto nutarimo Nr. 81-04/1136 taikyti nuteistajam D. C. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Prokurorė skundu prašo teismo pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-11-26 nutarimą - priimti nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-11-26 nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prokurorė skundą argumentuoja tuo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo padarytos veikos pavojingumą, pobūdį. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau ne už vieną nusikalstamą veiką, bausmę atlieka ir už labai sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Net ir įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Turi būti atsižvelgta ir įvertinama tai, kad nuteistasis teistas ne pirmą kartą, iš ankstesnio teistumo nepasimokė, nusikalto naujai. Buvo baustas ir administracine tvarka. Dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis, nei ankstesni teisės pažeidimai ir nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Tai neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Skunde prokurorė nurodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos pažeidimus baustas 2 kartus, ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai leidžia teigti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika - nors ir žema, tačiau artima vidutinei. Vertintina ir tai, kad nuteistajam, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis dar pakankamai didelė - 4 metai 22 d. (nuteistas 7 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme). Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmetamas, Komisijos nutarimas tvirtinamas.

BVK 157 straipsnis nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Komisija 2020-11-26 priimdama nutarimą Nr. 81/04-1136 tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą, vadovavosi BVK 157 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Teismas pažymi, jog BVK 157 straipsnio 4 dalis, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, punktų neturi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. C., teistas 2017-02-20 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., 284 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p., jam paskirta galutinė bausmė 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai ir 22 dienos.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytus nusikaltimus, jo atžvilgiu lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra turėjo būti taikomas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies pagrindu. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 7 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 5 dalimi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti šio Kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pateikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui, o šio nutarimo nuorašas pateikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui pateikiama nuteistojo asmens byla. Komisijos nutarimas priimtas 2020-11-26, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams Marijampolės pataisos namai per dvi darbo dienas, nuo nutarimo priėmimo dienos, nepateikė nutarimo tvirtinti teismui. 2020-12-01 teisme gautas prokurorės skundas, dėl Komisijos priimto nutarimo, kuris užregistruotas kaip atskira byla, t. y. skundas dėl komisijos nutarimo, nes nebuvo gautas Komisijos nutarimas iš pataisos namų. 2020-12-02 teisme gauta nuteistojo asmens byla su Komisijos nutarimu (praėjus 4 darbo dienoms nuo nutarimo priėmimo dienos) ir buvo asmens byla pridėta prie bylos kurioje bus nagrinėjamas prokurorės skundas. Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 7 dalimi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Teisę paduoti skundą dėl šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų turi prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad pataisos namai pateikė Komijos nutarimą ir nuteistojo asmens bylą, pažeisdami šios kategorijos byloms nagrinėti nustatytą procesą, prokurorės pateiktas skundas šioje byloje laikytinas kaip atsiliepimas (skundas), byloje kurioje nagrinėjamas Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo, tvirtinimo klausimas.

Vadovaujantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi, jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, prokurorės skundas taip pat nagrinėtinas šia nutartimi.

Bylos duomenimis, nuteistasis yra atlikęs ½ bausmės, todėl formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių.

Teismas, susipažinęs su visa Marijampolės pataisos namų teismui pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertina visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius, atsižvelgia į tai, jog nuteistasis šios nutarties priėmimo dieną faktiškai yra atlikęs ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose.

Teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad nuteistasis ankščiau teistas du kartus. Nuteistojo padarytuose nusikaltimuose nėra daromų nusikaltimų modelio, todėl teismas sprendžia, jog paskutinis jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis. Nuteistasis pataisos namuose dirba, turėjo priteistų ieškinių, kuriuos iš savo gaunamų lėšų šiuo metu yra atlyginęs. Nors nuteistasis pataisos namuose ir buvo baustas du kartus drausminėmis nuobaudomis, tačiau jos šiuo metu yra negaliojančios, paskutinė nuobauda buvo panaikinta paskatinimu. Nuteistasis, bausmę šiuo metu, atlieka pusiaukelės namuose, turi galimybę išvykti už pataisos įstaigos ribų. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad nuteistasis nors kartą būtų pažeidęs nustatytas taisykles dėl išvykimų už pataisos įstaigos ribų.

Teismas pažymi, jog svarbu tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikalstamo pripažįsta, savo veiksmų neminimalizuoja. Asmuo išsako teigiamas nuostatas į darbą bei mokslą, suvokia jį kaip privalumą, yra motyvuotas dirbti, mokintis, nestokoja darbinių įgūdžių bei motyvacijos. Nuteistasis turi darbą, darbovietėje yra vertinamas, nestokoja darbinių įgūdžių. Bausmės atlikimo metu padengė visus vykdomuosius patvarkymus, skolų nebeturi. Nuteistojo ryšys su šeima yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo, neatsakingo elgesio. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pataisos įstaigoje vengia situacijų, kurios suteiktų galimybę nusikalsti. Socialines situacijas vertina teisingai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Stengiasi elgtis sąžiningai, išreiškia motyvaciją nebekartoti savo ankstesnių klaidų. Teismas vertina jog aukščiau išvadintos aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą.

Teismas pripažįsta, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už pasikėsinimą padaryti laibai sunkų nusikaltimą ir už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir tai jog nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio, tačiau teismas pažymi, jog nuteistasis dalyvavo AA užsiėmimuose, savo netinkamą elgesį suprato ir jo neminimalizuoja. Pripažintina ir tai, jog neatlikta bausmės dalis yra nemaža – 4 metai 22 dienos. Tačiau, lygtinis paleidimas nuteistajam taikytinas su intensyvia priežiūra, kas lemia jog jis bus griežtai kontroliuojamas. Lytinis paleidimas nėra tapatu atleidimui nuo bausmės, nes nuteistasis toliau atlikinės jam paskirtą bausmę, tačiau neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka pusiaukelės namuose, kas iš dalies vertintina jog nuteistasis ir šiuo metu nėra visiškai izoliuotas nuo visuomenės.

Teismas spendžia, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika nors ir priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, negalima teigti jog šis padarytas nusikaltimas yra nuteistojo dėsningo elgesio rezultatas.

Kaip minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2020-11-11 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta 32 balai, t. y. nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Atsižvelgiant į tai, galima teigi, jog nuteistojo elgesyje yra stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes 2017-08-02 buvo nustatyti 52 balai, kas buvo vertinama, kaip vidutinė rizika. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iš vidutinės tapo žema.

Teismas, įvertinęs nuteistojo D. C. nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia manyti, jog nuteistasis yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, pradėti dirbti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Komisijos nutarimas taikyti D. C. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tvirtinamas, prokurorės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.

Patvirtinti 2020 m. lapkričio 26 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1136 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam D. C..

Nutartis per 7 dienas (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.