- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- 1S-279-627/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40741-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Evaldas Pašilis, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- H. P.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo H. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 30 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimų esmė
1. H. P. kaltinamas tuo, kad 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką bei nežymiai sužalojo M. J.: važiuodamas automobiliu „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskui M. J., vairuojantį automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis įžūliai, pro automobilio pravirą langą šaudė iš pneumatinio pistoleto į M. J. automobilį, automobiliams sustojus (duomenys neskelbtini), H. P. kilusio konflikto su M. J. metu tyčia papurškė dujų nukentėjusiajam į veidą bei ne mažiau kaip vieną kartą smogė kumščiu jam į veidą ir spyrė koja į pilvą, padarydamas odos nubrozdinimus apatinės lūpos odoje, dešiniame dilbyje, pilvo priekinės sienos dešinėje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą pilvo kairiame šoniniame paviršiuje. H. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
2. Taip pat H. P. kaltinamas tuo, kad terorizavo žmogų grasindamas padaryti gyvybei, sveikatai ir turtui pavojingą veiką bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą: laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 23 d., 12 val. iki 2023 m. spalio 28 d., 21.42 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam M. J. siuntė ne mažiau kaip 152 grasinančio, bauginančio, amoralaus pobūdžio turinio SMS žinutes, kuriose grasino išsityčioti, iškreiptu būdu seksualiai išprievartauti nukentėjusiojo M. J. motiną J. J. bei susidoroti su nukentėjusiuoju M. J. ir jo šeima, grasino M. J. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, sukelti negalią. Be to, H. P. įvairiu paros metu iš savo telefono ne mažiau kaip 216 kartų skambino nukentėjusiajam M. J., persekiojo jį prie namų, siuntė nukentėjusiajam jo namo ir automobilio nuotraukas, persekiojo mieste, taip jį baugindamas. H. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
3. Taip pat H. P. kaltinamas tuo, kad pasikėsino nužudyti žmogų, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių: 2023 m. spalio 28 d., apie 22.07 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl neapykantos M. J. užpuolė jį siekdamas nužudyti ir ne mažiau kaip keturis kartus smogė peiliu į nukentėjusiojo kairę ranką, galvą ir kaklą, dėl ko M. J. buvo padarytos dvi pjautinės-durtinės žaizdos plaukuotoje galvos dalies kairėje pusėje, pjautinė žaizda kairės alkūnės srityje, durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su vidinės miego arterijos sužalojimu, tačiau nepavyko jo nužudyti, nes nukentėjusysis aktyviai priešinosi gindamasis rankomis, K. J. pradėjo šauktis aplinkinių pagalbos, į tai sureagavo aplinkiniai, H. P. išsigando ir pabėgo iš įvykio vietos, be to, M. J. buvo nuvežtas į ligoninę ir jam laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. H. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje.
4. Taip pat H. P. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė – 2,048 g, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 30 d., kol kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai. H. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
5. Taip pat H. P. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgijo žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. vardu, ir (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. vardu, laikė juos savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 30 d., kol atliekant kratą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, H. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą H. P. vardu, kurį laikė ir gabeno į Vilnių, kol 2023 m. spalio 31 d. sulaikymo metu jį paėmė policijos pareigūnai. H. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartimi H. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino, esant pagrindui manyti, kad įtariamasis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. 2023 m. spalio 31 d. H. P. buvo sulaikytas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 2 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartimi paskirtas suėmimas, nustatant 1 mėnesių terminą. Vėlesnėmis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi.
7. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi kaltinamajam H. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 30 d., teismui nustačius, jog suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, nėra išnykę. Teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
8. Kaltinamojo H. P. gynėjas advokatas D. Vaičiulis skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir iki 15 000 Eur dydžio užstatą.
8.1. Nurodo, kad H. P. ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva davė parodymus apie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes, buvo apklausti visi liudytojai, nukentėjusysis, šiuo metu yra pradėtas bylos nagrinėjimas teisme, nėra duomenų, kad kaltinamasis kada nors būtų trukdęs procesui. Gynėjo vertinimu, aplinkybė, kad H. P. yra kaltinamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, savaime nelaikytina pagrindu jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymi, kad H. P. iš pradžių buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, vėliau – pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 1 dalį. Gynėjo manymu, kaltinimai buvo pakeisti sąmoningai, siekiant taip pateisinti ilgą suėmimo taikymą.
8.2. Gynėjo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog H. P. gali vengti proceso, pažymi, kad kaltinamasis yra vedęs, atlikęs karinę tarnybą, turi vaiką, gyvenamąją vietą, susiformavusius socialinius ryšius, buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo deportuotas iš šalies, priklauso (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja jos veikloje. Nurodo, kad kaltinamajam būnant laisvėje (duomenys neskelbtini) bendruomenė galėtų daryti jam teigiamą įtaką. Pažymi, kad į baudžiamąjį procesą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikoje, tai, gynėjo vertinimu, sumažina riziką, jog H. P. vengs proceso. Nurodo, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gyventų savo tėvo nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gynėjo vertinimu, žemesnysis teismas, nurodydamas, kad H. P. galimai naudojo suklastotus dokumentus, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, pažymi, kad tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, dėl jų nebuvo pareikšti kaltinimai.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Gynėjo manymu, kaltinamajam H. P. taikomas suėmimas neatitinka proporcingumo principo. Pažymi, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kodėl kaltinamajam negali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės – namų areštas, įpareigojant jį nesilankyti tam tikrose vietose ar nebendrauti su tam tikrais asmenimis, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, užstatas. Nurodo, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliosiančiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais keičiama bausmių skyrimo tvarka, todėl žemesniojo teismo išvados, jog asmens suėmimas, neviršijantis 2/3 galimos bausmės ribos, yra teisingas, nėra pagrįstos.
9. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo H. P. gynėjo advokato D. Vaičiulio skundas atmetamas.
10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo H. P. gynėjo advokato D. Vaičiulio skundą ir įvertinusi teismui skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas, Klaipėdos apygardos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nei H. P. gynėjo skunde aukštesniajam teismui, nei teismo posėdyje, kuriame šis skundas buvo nagrinėjamas, nebuvo pateikta naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos žemesniajam teismui ir kurios būtų laikomos pagrindu kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės švelninimui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
11. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam H. P. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais – esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Su tokiomis apygardos teismo išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas.
12. Suėmimas gali būti taikomas esant BPK 122 straipsnio 7, 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos ir toliau kaltinamajam H. P. taikyti suėmimą, kadangi jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 300 straipsnio 2 dalyje, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes ir švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad H. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys buvo tinkamai aptarti skundžiamoje žemesniojo teismo nutartyje (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų apklausų, apžiūrų protokolai, specialistų išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita bylos medžiaga). Laikytina, kad apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis), H. P. gynėjo pateiktame skunde nėra keliamas klausimas dėl duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas pakankamumo, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.
13. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad H. P. iš pradžių buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, vėliau – pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 1 dalį, kaltinimai buvo pakeisti sąmoningai, taip siekiant pateisinti ilgą suėmimo taikymą. Tokie gynėjo teiginiai nepagrįsti. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsniu, BPK 164 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras, būtent jis, o ne proceso dalyviai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, aukštesnysis teismas priima sprendimus dėl tyrimo eigos, krypties bei pareikštų įtarimų, kaltinimų apimties, todėl H. P. pareikštas kaltinimas pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 1 dalį yra laikytinas pasirinkta prokuroro, kaip valstybinio kaltinimo, pozicija. Tuo tarpu sprendimą, ar pareikšti kaltinimai pasitvirtino, priims pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Esant pagrįstų abejonių dėl netinkamų proceso subjektų veiksmų, proceso dalyviai gali paduoti procesinius skundus BPK nustatyta tvarka, tačiau šiuo metu tai nėra šio teismo nagrinėjimo objektas, todėl H. P. gynėjo keliamais klausimais, susijusiais su tyrimo eiga, nepasisakoma.
14. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad žemesnysis teismas motyvuodamas kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumą pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą – konstatavo, kad pas H. P. rasti galimai suklastoti asmens tapatybės dokumentai buvo jo naudojami. Su tokiais teiginiai nesutiktina. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą nėra vertinamas bylos medžiagos patikimumas, asmens kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, kadangi šie klausimai gali būti išspręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Šioje proceso stadijoje teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia su galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimu susijusių klausimų, neanalizuoja ir nevertina byloje surinktų duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Žemesnysis teismas H. P. veiksmus, susijusius su turimais suklastotais dokumentais, analizavo tik pareikštų kaltinimų apimtyje, nevertino, ar jie pasitvirtino, skundžiamoje nutartyje teiginių, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, nėra, todėl nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista.
15. Žemesnysis teismas kaltinamajam H. P. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y., kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Aukštesniojo teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.
16. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (nusikalstamos veikos sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą ir pan.). Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog spręsdamas kaltinamajam H. P. taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą žemesnysis teismas įvertino ne tik jo galimai padarytų (pasikėsintų padaryti) nusikaltimų pavojingumą bei jam gresiančias bausmes, tačiau atsižvelgė į procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės nei vienai iš jų. Konstatuodamas, jog vis dar išlieka reali H. P. slėpimosi nuo baudžiamojo proceso rizika teismas atsižvelgė į kaltinamojo ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, ankstesnius teistumus, įvertino juos kitų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste.
17. Bylos duomenimis kaltinamasis H. P. neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nedirba, nėra duomenų apie jo legalų, pastovų pragyvenimo šaltinį, yra gyvenęs užsienyje, ten gyvena jo šeima, Interpolo nacionalinio biuro duomenimis, jam yra taikoma tarptautinė paieška dėl (duomenys neskelbtini) galimai įvykdytų nusikaltimų. Šios aplinkybės, kaip ir nurodė žemesnysis teismas, leidžia manyti, jog H. P. nesaisto tvirti socialiniai, darbiniai, ekonominiai, šeiminiai ar kiti ryšiai su Lietuvos Respublika, jis turi realius ryšius užsienio valstybėse, kuriais gali pasinaudoti siekdamas išvengti baudžiamojo proceso. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad H. P. priklauso vietinei (duomenys neskelbtini) bendruomenei, buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo deportuotas iš šalies, į baudžiamąjį procesą yra įtraukta (duomenys neskelbtini) ambasada, vis dėlto, šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra laikytinos išskirtinėmis, kurios galėtų sulaikyti kaltinamąjį nuo mėginimo išvengti baudžiamojo persekiojimo ir neeliminuoja galimybės taikyti jo atžvilgiu griežčiausią kardomąją priemonę.
18. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo H. P. nepertraukiamas dalyvavimas yra būtinas atlikti tolimesnius procesinius veiksmus, todėl esant manymui, jog kaltinamasis gali vengti proceso, siekiant užtikrinti sklandžią bylos nagrinėjimo eigą taikomas suėmimas yra pagrįstas ir pateisinamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikomu suėmimu siekiama užkirsti kelią ne tik kaltinamojo H. P. galimam išvykimui iš šalies, bet ir apskritai jo pasislėpimui nuo teismo ir proceso apsunkinimui, o to užtikrinti netaikant griežčiausių jo laisvės ribojimų, aukštesniojo teismo vertinimu, neįmanoma. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad H. P. iki šiol nemėgino pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, būdamas laisvėje tinkamai elgsis, nevengs proceso, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad kaltinamasis nesiėmė aktyvių veiksmų, nepaneigia rizikos, kad jie gali būti atlikti ateityje, jei nebus taikomi apribojimai ir negali savaime būti pagrindu švelninti šiuo metu taikomą kardomąją priemonę. Taikant suėmimą, nėra būtina nustatyti, kad kaltinamasis praeityje jau mėgino pabėgti ar kitaip vengė proceso, pakanka konstatuoti realią tokio jo elgesio grėsmę, o turimų duomenų pagrindu vis dar išlieka didelė rizika, jog paleidus kaltinamąjį H. P. į laisvę jis apsunkins sklandžią proceso eigą, todėl kardomoji priemonė jo atžvilgiu pratęsta pagrįstai.
19. Žemesnysis teismas skundžiama nutartimi taip pat konstatavo, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas. Pagrįstą manymą, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. H. P. yra kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas ir pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį ženklias pasekmes kito asmens sveikatai, praeityje yra ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Interpolo nacionalinio biuro duomenimis, jam yra taikoma tarptautinė paieška dėl (duomenys neskelbtini) galimai įvykdytų nusikaltimų. Duomenys apie daugkartinius teistumus šiuo metu jam pareikštų kaltinimų kontekste neleidžia H. P. charakterizuoti teigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad apygardos teismas kaltinamajam H. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pratęsė pagrįstai.
20. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir įvertinti H. P. pareikštus kaltinimus. Pažymėtina, kad ši aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudla prieš Poland, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriuose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tuo atveju, jeigu yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.
21. Aukštesnysis teismas nesutinka su kaltinamojo H. P. gynėjo skundo argumentais, kad žemesnysis teismas deklaratyviai sprendė švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybę. Įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, darbinių santykių, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvimą, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, ryšius užsienio valstybėse, daro išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius kitas, švelnesnes kardomąsias priemones. Svarstant dėl galimybės kaltinamojo dalyvavimą procese užtikrinti jam paskyrus skunde nurodytą užstatą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas, kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinamas asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. H. P. gynėjas skunde nurodė, kad už kaltinamąjį gali būti sumokėtas 15 000 Eur užstatas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad nurodyta suma nėra pakankamo dydžio, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, todėl ši kardomoji priemonė negali būti skiriama. Skunduose nurodomos kaltinamojo teisių ir laisvių ribojimo alternatyvos – namų areštas, intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas ir kt., nė viena atskirai ar taikant jas kartu nebus pakankamos priemonės užtikrinti, kad H. P. tinkamai dalyvaus procese, neabejotinai atvyks į teismą siekiant atlikti procesinius veiksmus, ar užkirsti kelią jo naujų nusikaltimų darymui, kadangi vien kaltinamojo buvimo vietos nustatymas aktualiu metu nėra tam pakankamas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kaltinamajam H. P. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi kaltinamajam H. P. (H. P.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.