Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Pašilio, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo H. P. (H. P.) gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. H. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad, 2023 m. spalio 23 d. apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką bei nežymiai sužalojo M. J., o būtent: važiuodamas automobiliu „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos M. J. vairuojančiam automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, pro automobilio pravirą langą šaudė iš pneumatinio pistoleto į M. J. automobilį, po to automobiliams sustojus (duomenys neskelbtini) gatvėje, H. P., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju M. J. metu, tyčia papurškė M. J. į veidą dujų, bei ne mažiau kaip vieną kartą smogė kumščiu M. J. į veidą ir spyrė koja į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus apatinės lūpos odoje, dešiniame dilbyje, pilvo priekinės sienos dešinėje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą pilvo kairiame šoniniame paviršiuje.

2. H. P. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką ir sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 23 d. 12 val. iki 2023 m. spalio 28 d. 21.42 val., H. P. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo M. J. telefoną nuolat siuntė, ne mažiau kaip 152, SMS žinutes su grasinančio, bauginančio, amoralaus pobūdžio turiniu, kuriose grasino išsityčioti, iškreiptu būdu seksualiai išprievartauti nukentėjusiojo M. J. mamą J. J. bei susidoroti su nukentėjusiuoju M. J. ir jo šeima, grasino M. J. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, padaryti invalidu. Be to, H. P. įvairiu paros metu iš savo telefono, ne mažiau kaip 216 kartų, skambino nukentėjusiajam M. J. bei persekiojo jį prie jo namų, siuntė M. J. jo namo nuotrauką, persekiojo M. J. Klaipėdos mieste, siuntė M. J. jo automobilio nuotrauką, taip baugindamas M. J..

3. H. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad pasikėsino nužudyti žmogų, bet veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent: 2023 m. spalio 28 d. apie 22.07 val. automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, prie (duomenys neskelbtini), H. P. dėl neapykantos M. J. užpuolė pastarąjį tikslu nužudyti ir ne mažiau kaip keturis kartus smogė peiliu į kairę ranką, galvą ir kaklą, dėl to M. J. buvo padarytos dvi pjautinės-durtinės žaizdos plaukuotoje galvos dalies kairėje pusėje, pjautinė žaizda kairės alkūnės srityje, durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su vidinės miego arterijos sužalojimu. Tačiau H. P. nepavyko nužudyti M. J., nes M. J. aktyviai priešinosi gindamasis rankomis, K. J. pradėjo šauktis aplinkinių pagalbos, ir į tai sureagavo aplinkiniai žmonės, dėl to H. P. išsigando ir pabėgo iš įvykio vietos, be to, pristatytam į ligoninę sunkiai sužalotam M. J. laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

4. H. P. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė – 2,048 g, kurią neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 30 d., kol atliekant kratą bute, surado ir išėmė policijos pareigūnai.

5. H. P. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgijo žinomai suklastotą Ukrainos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu ir Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, laikė savo bute (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 30 d., kol atliekant kratą bute, surado ir išėmė policijos pareigūnai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo žinomai netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą H. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, kurį prie savęs laikė ir gabeno į Vilnių, kur 2023 m. spalio 31 d., sulaikymo metu, žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą išėmė policijos pareigūnai.

6. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi H. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino. H. P. 2023 m. spalio 31 d. buvo sulaikytas. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 2 d. nutartimi palikta galioti 2023 m. spalio 31 d. nutartimi H. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas nustatytas 1 mėnesiui. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

7. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi kaltinamajam H. P. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas dar 3 mėnesiams, teismui padarius išvadą, kad nėra išnykę ar pasikeitę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo termino taikymo pagrindai, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

8. Kaltinamojo H. P. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis skunde prašo panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą ir jam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones, tarp jų į intensyvią priežiūrą ir 15 000 Eur dydžio užstatą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. H. P. ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva davė parodymus apie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes, pripažino tam tikras faktines aplinkybes. Šiuo metu byloje visi reikšmingi bylai įrodymai ištirti, dauguma liudytojų apklausti, todėl nebuvo ir nėra duomenų apie kaltinamojo trukdymą procesui. Vien tai, kad H. P. yra kaltinamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, savaime nelaikytina pagrindu jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Gynėjas pažymi, kad H. P. iš pradžių buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o tik vėliau – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. Gynėjo nuomone, kaltinimai buvo pakeisti sąmoningai, siekiant pateisinti ilgą suėmimo taikymą. Be to, teismas nevertino šios veikos kvalifikavimo realumo ir pagrįstumo, nes yra pagrindų galimam veikos perkvalifikavimui.

9. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo H. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundas atmestinas.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo H. P. gynėjo advokato D. Vaičiulio skundą ir įvertinusi pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi kaltinamajam taikomo suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

11. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis H. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo H. P., nukentėjusiojo M. J., liudytojų parodymuose, asmens, objektų, įvykio vietos apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, parodymų patikrinimo vietoje protokole, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių, jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais ir veikų kvalifikavimo darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad minėtuose duomenų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti H. P. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti jam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

12. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad H. P. iš pradžių buvo pareikšti įtarimai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o vėliau jie buvo sąmoningai pakeisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, taip siekiant pateisinti ilgą suėmimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog apie analogišką gynėjo skundo argumentą jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartyje, nurodant, kad pagal įstatyminį reglamentavimą prokuroras priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo eigos, krypties bei pareikštų įtarimų, kaltinimų apimties, todėl H. P. pareikštas kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį yra laikytinas pasirinkta prokuroro, kaip valstybinio kaltinimo, pozicija. Kaip minėta, sprendimą, ar pareikšti kaltinimai pasitvirtino, priims pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, todėl kaltinamajam inkriminuotos veikos kvalifikavimo klausimai nėra šio teismo, kuris sprendžia kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjimo objektas.

13. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju H. P. kaltinamas pasikėsinęs padaryti vieną ir padaręs keturias nusikalstamas veikas, iš kurių už keturis nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam H. P. taikomo suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

14. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

15. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad H. P. yra kaltinamas padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir keturis nusikaltimus, kurie priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijomis – 1 nusikalstama veika priskiriama nesunkių (BK 284 straipsnis), 2 – apysunkių (BK 145 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 2 dalis), 1 – labai sunkių (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai. Baudžiamasis įstatymas už dalį šių nusikalstamų veikų numato ne vien griežtų laisvės atėmimo bausmių skyrimą, t. y. už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Kita vertus, už inkriminuotus apysunkius ir labai sunkų nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikių laisvės atėmimo bausmių skyrimo galimybę. Gresiančios bausmės griežtumas nebūtinai turi lemti asmens ketinimus pasislėpti nuo teismo, tačiau tokios rizikos realumą apygardos teismas įvertino kartu su kaltinamojo socialiniais ryšiais ir jo asmenybe, padarydamas išvadą, kad kaltinamojo socialiniai, šeiminiai, darbiniai ir ekonominiai ryšiai yra silpni.

16. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, H. P. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Lietuvoje nuomojosi butą, tačiau neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, 2016–2018 metais jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvą. Nors pastarieji duomenys yra apie kaltinamojo praeitį, tačiau jie aktualūs analizuojant, ar jis galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo. H. P. taip pat neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iki suėmimo niekur nedirbo. Kaltinamasis yra vedęs, turi vaiką, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kur anksčiau tam tikrą laiką gyveno ir jis pats. Kiti artimieji, išskyrus tėvą, taip pat gyvena užsienyje. Interpolo nacionalinio biuro duomenimis, taikoma tarptautinė H. P. paieška dėl Vokietijos Federacinėje Respublikoje galimai įvykdytų nusikaltimų. Kaip pagrįstai nurodė žemesnysis teismas, šios aplinkybės leidžia manyti, jog kaltinamojo nesaisto tvirti ekonominiai, darbiniai, socialiniai, šeiminiai ar kiti ryšiai su Lietuvos Respublika ir jis turi realius ryšius užsienyje, kuriais gali pasinaudoti siekdamas išvengti baudžiamojo proceso. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog H. P. priklauso vietinei (duomenys neskelbtini) bendruomenei, buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo deportuotas iš šalies, nelaikytinos išskirtinės ir galinčios sulaikyti kaltinamąjį nuo mėginimo išvengti baudžiamojo persekiojimo ir neeliminuoja galimybės taikyti jo atžvilgiu griežčiausią kardomąją priemonę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, H. P. pasišalinimas iš įvykio vietos po galimai padarytos labai sunkios nusikalstamos veikos ir išvykimas iš Klaipėdos į Vilnių didina tikimybę, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, H. P. kaltinamas įgijęs ir laikęs suklastotus pasą ir vairuotojo pažymėjimus, kas taip pat rodo, jog siekdamas išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo, jis gali pasinaudoti suklastotais tapatybės dokumentais. Tokią išvadą sustiprina ir aplinkybė, jog kaltinamasis anksčiau teistas už netikro leidimo gyventi įgijimą, laikymą ir panaudojimą. Todėl visų aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis H. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

18. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad H. P. yra kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas ir pasikėsinęs padaryti vieną labai sunkų smurtinį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis), kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Šioje byloje H. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis patvirtina, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad anksčiau H. P. teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. už neteisėtą disponavimą narkotinėms medžiagomis, netikro dokumento įgijimą, laikymą ir panaudojimą, taip pat už nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galimai padarė praėjus mažiau nei trims mėnesiams po paskutinio teistumo už smurtinį nusikaltimą. Be to, kaip jau minėta, Interpolo nacionalinio biuro duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu yra taikoma tarptautinė paieška dėl Vokietijos Federacinėje Respublikoje galimai įvykdytų nusikaltimų, nurodant, kad jis linkęs smurtauti ir gali būti ginkluotas. Taigi, kaltinamojo ankščiau darytų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai spręsti, kad H. P. yra linkęs nusikalsti, todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

19. Įvertinus išdėstytas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, darbinių santykių, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvimą, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, ryšius užsienio valstybėse, aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo prašoma kita švelnesnė kardomoji priemonė nebūtų pakankama ir negali būti taikoma. Kita švelnesnė kardomoji priemonė (pavyzdžiui, intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ir pan.) galėtų tik iš dalies sumažinti kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) riziką, tačiau iš esmės neeliminuotų galimybės daryti panašaus pobūdžio naujas nusikalstamas veikas ir neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, nes net ir kaltinamojo supratimas apie galimą jo fizinės laisvės netekimą, neatgrasė jo nuo galimų nusikalstamų veikų padarymo. Šios išvados nepaneigia skundo teiginiai, jog už kaltinamąjį gali būti sumokėtas 15 000 Eur užstatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio užstatas, netgi kartu su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, konkrečiu atveju negali būti pripažintas pakankama garantija užtikrinant kardomųjų priemonių paskirtį. Taigi, visa tai rodo, kad kitos švelnesnės kardomosios priemonės bent jau šioje proceso stadijoje negali būti taikomos.

20. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu egzistuoja suėmimo taikymo pagrindai kaltinamajam, t. y. H. P. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais jam skirtas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės ir laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių ar nacionalinių įstatymų reikalavimų.

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, todėl naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi kaltinamajam H. P. (H. P.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.