- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-13
- Bylos Nr.
- 1S-212-318/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40741-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Vigintas Višinskis, Tomas Venckus
- Kaltinamasis
- H. P.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
Lietuvos apeliacinio teismo mirši Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus, Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo H. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 30 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Apygardos teismo nustatytos aplinkybės
1. H. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad 2023 m. spalio 23 d., apie 1.05 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sužalojo M. J., t. y.: važiuodamas automobiliu „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos M. J., vairuojančiam automobilį „Audi A7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis įžūliai, pro savo automobilio pravirą langą šaudė iš pneumatinio pistoleto į M. J. automobilį. Automobiliams sustojus (duomenys neskelbtini), H. P., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju M. J. metu, tyčia papurškė jam į veidą dujų, ne mažiau kaip vieną kartą smogė kumščiu į veidą ir spyrė koja į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus apatinės lūpos odoje, dešiniame dilbyje, pilvo priekinės sienos dešinėje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą pilvo kairiame šoniniame paviršiuje.
2. Be to, H. P. kaltinamas ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką ir sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, t. y.: nuo 2023 m. spalio 23 d., 12 val., iki 2023 m. spalio 28 d., 21.42 val., H. P. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo M. J. telefoną nuolat siuntė, ne mažiau kaip 152 SMS žinutes su grasinančio, bauginančio, amoralaus pobūdžio turiniu, kuriose grasino išsityčioti, iškreiptu būdu seksualiai išprievartauti nukentėjusiojo M. J. motiną J. J. bei susidoroti su nukentėjusiuoju M. J. ir jo šeima. Jis grasino M. J. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir padaryti invalidu. Taip pat įvairiu paros metu iš savo telefono, ne mažiau kaip 216 kartų skambino nukentėjusiajam M. J. bei persekiojo jį prie jo namų, siuntė M. J. jo namo ir automobilio nuotraukas, persekiojo jį (duomenys neskelbtini) mieste, taip nukentėjusįjį baugindamas.
3. H. P. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad pasikėsino nužudyti žmogų, bet veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, t. y.: 2023 m. spalio 28 d., apie 22.07 val., automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, prie kruizinių laivų terminalo (duomenys neskelbtini), H. P. dėl neapykantos užpuolė M. J. ir, turėdamas tikslą jį nužudyti, ne mažiau kaip keturis kartus smogė peiliu į kairę ranką, galvą ir kaklą, taip jam padarydamas dvi pjautines-durtines žaizdas plaukuotoje galvos dalies kairėje pusėje, pjautinę žaizdą kairės alkūnės srityje, durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje su vidinės miego arterijos sužalojimu. Tačiau nužudyti nukentėjusįjį kaltinamajam nepavyko, nes M. J. aktyviai rankomis gindamasis priešinosi, o, K. J. pradėjus šauktis aplinkinių pagalbos, į tai sureagavo aplinkiniai žmonės, todėl H. P. išsigando ir iš įvykio vietos pabėgo, o sunkiai sužalotą M. J. pristačius į ligoninę, jam laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.
4. H. P. kaltinamas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė – 2,048 g, bei neteisėtai jas laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 30 d., kol ten atliekant kratą šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
5. H. P. taip pat kaltinamas ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgijo žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, ir (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, bei laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 30 d., kol atliekant kratą bute, dokumentus surado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą H. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, kurį prie savęs laikė ir gabeno į (duomenys neskelbtini), kur 2023 m. spalio 31 d., sulaikymo metu, žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą paėmė policijos pareigūnai.
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartimi H. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant jos termino. H. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2023 m. spalio 31 d., apie 12.42 val. sulaikytas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 2 d. nutartimi palikta galioti Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartis ir nustatytas H. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 31 d. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
II. Apygardos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi kaltinamajam H. P. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 30 d., nurodęs, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai, t. y. jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
III. Skundo argumentai
8. Skunde H. P. gynėjas prašo panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą ir jam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą ir (ar) namų areštą, ir (ar) 15 000 Eur dydžio užstatą. Gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas, kaltinamajam pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nesilaikė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir kad procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, o joms tapus nebereikalingoms, nedelsiant panaikinamos.
8.2. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad H. P., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių šias teismo išvadas. Vien tik galimai padaryto nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas nesuteikia pagrindo tęsti suėmimo terminą teismo numatytais pagrindais.
8.3. Teismas tinkamai neįvertino kaltinamojo socialinių, šeiminių ryšių, jo sveikatos būklės ir asmenybės. H. P. vedęs, turi išlaikytinių, gyvenamąją vietą, yra atlikęs karo prievolės tarnybą. Būdamas nesuimtas gyventų tėvo nuomojamame bute, esančiame Klaipėdoje. Kaltinamasis priklauso Lietuvoje veikiančiai Armėnų bendruomenei, iki suėmimo aktyviai dalyvavo jos veikloje. Apibūdinamas teigiamai. Kaltinamasis nebėgo ir nesiruošia bėgti nuo teismo ir vengti baudžiamosios atsakomybės. H. P. turi sveikatos problemų. Jam rekomenduojama nuolatinė gydytojo specialisto priežiūra ir stacionarus gydymas, o Šiaulių kalėjime nėra galimybės kaltinamajam sudaryti būtinas jo sveikatos priežiūrai sąlygas.
8.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai konkrečiu atveju gali būti pasiekti tik pačia griežčiausia kardomąja priemone. Gynėjas tvirtina, kad H. P. taikomo suėmimo terminas neužtikrina proporcingumo principo, todėl jis iš suėmimo turi būti paleistas, paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones. Už kaltinamąjį gali būti sumokėtas užstatas iki 15 000 Eur. Tokio dydžio užstatas kartu su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neabejotinai užtikrins BPK siekiamus tikslus bei bus proporcingas kaltinamojo teisių ir laisvių suvaržymui.
9. Teismo posėdyje kaltinamojo H. P. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamojo H. P. gynėjo skundas atmestinas.
10. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam H. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
11. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis H. P. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti paties H. P., nukentėjusiojo M. J., liudytojų (K. J., M. S., G. B. ir kt.) apklausose, asmens, objektų, įvykio vietos apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, tarnybiniuose pranešimuose ir kituose rašytiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, bylos duomenys vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti duomenų tiek, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį aktą, nes šiuo metu suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas taikė tinkamai.
12. Apygardos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, pagrįstos objektyviais bylos faktiniais duomenimis.
13. H. P. kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, viena iš jų pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu (BK 259 straipsnio 2 dalis (disponavimas narkotinėmis medžiagomis)), kitos priskiriamos ne tik nesunkių (BK 284 straipsnis (viešosios tvarkos pažeidimas)), apysunkių (BK 145 straipsnio 2 dalis (žmogaus terorizavimas), 300 straipsnio 2 dalis (disponavimas suklastotais dokumentais)), tačiau ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 1 dalis (pasikėsinimas nužudyti)). Už labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs tik laisvės atėmimo bausmę nuo 7 (septynerių) iki 15 (penkiolikos) metų. Skunde gynėjas teisingai pažymi, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė tiek pagal nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamą praktiką nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau suimtasis gali būti paleistas į laisvę, nepaisant gresiančios griežtos bausmės, tik tuo atveju, kai kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ir kitomis kardomosiomis priemonėmis gali būti užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija konkrečiu atveju nenustatė.
14. H. P. turi šeimą, išlaikytinių, Lietuvoje nuomojosi butą, tačiau yra Armėnijos Respublikos pilietis. Jis neturi leidimo gyventi Lietuvoje, jokio (ne)kilnojamojo turto. Iki suėmimo niekur nedirbo. Šeimos nariai, išskyrus tėvą, gyvena Armėnijoje ir Vokietijoje. Taigi, kaltinamojo turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimų, dėl kurių galimo padarymo šioje baudžiamojoje byloje jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu (savanaudiškas; smurtinis, panaudojant šaunamąjį ginklą, peilį, taip pat dujų balionėlį), pavojingumu (psichinio smurto naudojimas; pasikėsinimas į labiausiai įstatymo leidėjo saugomą vertybę – žmogaus gyvybę), sunkumu (ne tik nesunkus, apysunkis, bet ir labai sunkus), intensyvumu (nusikalstami veiksmai atlikti nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. spalio 28 d.), gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nėra pakankami H. P. pripažinti asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo šioje proceso stadijoje būti paleistam, ir nesumenkina jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teisės normas pažeidžia ne pirmą kartą. Jis anksčiau yra teistas už smurtinio pobūdžio veikos, numatytos BK 140 straipsnio 4 dalyje, padarymą ir vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Jis yra trauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi, aptartos aplinkybės pakankamai neigiamai apibūtina kaltinamojo asmenybę ir rodo, kad jis linkęs veikti priešingai įstatymų reikalavimams. Tam neprieštarauja ir byloje esantys duomenys, kad H. P. yra ieškomas dėl Vokietijoje galimai įvykdytų nusikaltimų ir apibūdinamas kaip linkęs smurtauti bei galintis būti ginkluotas asmuo. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje buvo surastas suklastotas (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. A. pasas ir vairuotojo pažymėjimas, taip pat netikras (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas, išduotas H. P. vardu. Tai rodo, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo, keičia gyvenamąsias vietas, o tapatybei identifikuoti naudoja suklastotus dokumentus. Bylos duomenimis, H. P. buvo uždrausta atvykti į Lietuvą nuo 2016 m. iki 2018 m. Po 2018 m. dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo nesikreipė. Konkrečiu atveju galimo kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę neabejotinai padidina ir tai, kad H. P. po galimai padarytos aptariamoje baudžiamojoje byloje tiriamos labai sunkios nusikalstamos veikos pasišalino iš įvykio vietos ir išvyko iš Klaipėdos į Vilnių, kuriame, paskelbus jo paiešką, buvo sulaikytas. Todėl pirmosios instancijos teismas, gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertinęs kartu su H. P. socialiniais, šeiminiais ryšiais ir asmenybe, pagrįstai konstatavo, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (nėra pradėtas įrodymų tyrimas) vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo).
15. H. P. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalies sąraše. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau yra teistas ir vėl galimai nusikalto, per penkias dienas padarydamas kelias nusikalstamas veikas, įskaitant ir labai sunkią nusikalstamą veiką. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (suimtasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).
16. Nustatyti suėmimo taikymo pagrindai paneigia gynėjo skundo teiginius, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Aptartos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo asmenybe ir jo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo, yra išimtinės ir jos apygardos teismui suteikė pagrindą pratęsti H. P. taikomos kardomosios priemonės terminą. Šios išvados nepaneigia siekis sumokėti 15 000 Eur dydžio užstatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio užstatas, netgi kartu su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, konkrečiu atveju negali būti pripažintas pakankama garantija užtikrinant kardomųjų priemonių paskirtį, nes H. P. yra pavojinga asmenybė, linkusi smurtauti, panaudojant žmogaus sveikatai bei gyvybei pavojingas priemones.
17. H. P. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos, priešingai, negu mano gynėjas, nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. Kaltinamasis laikomas suimtas ilgiau, negu šešis mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu šiuo atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad suėmimo termino tęsimas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. H. P. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, intensyvumu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų bei formuojamos teismų praktikos taikymo kontekste. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ji nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką (teismo posėdžiai paskirti iki 2024 m. gruodžio 10 d.) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, šioje proceso stadijoje kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).
18. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad H. P., būdamas laisvėje, gyventų tėvo nuomojamame bute, esančiame Klaipėdoje, jis yra atlikęs karo prievolės tarnybą, iki suėmimo aktyviai dalyvavo Armėnų bendruomenės veikloje ir šios bendruomenės charakterizuojamas teigiamai, nepaneigia nustatytų kardomosios priemonės – suėmimo – pagrindų ir pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis.
19. Taip pat byloje nėra teisinių prielaidų konstatuoti, kad skunde gynėjo aprašomi H. P. sveikatos sutrikimai yra tokie, jog pašalina kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir (ar) paneigia BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų užtikrinimo svarbą. Teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga tvirtina, kad H. P. esant kardomajame kalinime yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Jis ne kartą buvo konsultuotas gydytojų specialistų tiek Klaipėdos universitetinės ligoninės filiale, VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad kardomojo kalinimo įtaigos kaltinamajam teikiamos medicinos paslaugos yra nekvalifikuotos bei nekokybiškos.
20. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ja pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi kaltinamajam H. P. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 30 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.