Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo H. P. (H. P.) gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. H. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad, 2023 m. spalio 23 d., apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką bei nežymiai sužalojo M. J., o būtent: važiuodamas automobiliu „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos M. J., vairuojančiam automobilį „A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, pro automobilio pravirą langą šaudė iš pneumatinio pistoleto į M. J. automobilį, po to, automobiliams sustojus X gatvėje, H. P., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju M. J. metu tyčia papurškė M. J. į veidą dujų bei ne mažiau kaip vieną kartą smogė kumščiu M. J. į veidą ir spyrė koja į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus apatinės lūpos odoje, dešiniame dilbyje, pilvo priekinės sienos dešinėje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą pilvo kairiame šoniniame paviršiuje.

2. H. P. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, ir sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 23 d. 12 val. iki 2023 m. M. 28 d. 21.42 val., H. P. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo M. J. telefoną nuolat siuntė, ne mažiau kaip 152, SMS žinutes su grasinančio, bauginančio, amoralaus pobūdžio turiniu, kuriose grasino išsityčioti, iškreiptu būdu seksualiai išprievartauti nukentėjusiojo M. J. mamą J. J. bei susidoroti su nukentėjusiuoju M. J. ir jo šeima, grasino M. J. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, padaryti invalidu. Be to, H. P. įvairiu paros metu iš savo telefono, ne mažiau kaip 216 kartų, skambino nukentėjusiajam M. J. bei persekiojo jį prie jo namų, siuntė M. J. jo namo nuotrauką, persekiojo M. J. Y mieste, siuntė M. J. jo automobilio nuotrauką, taip baugindamas M. J..

3. H. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad pasikėsino nužudyti žmogų, bet veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent: 2023 m. spalio 28 d., apie 22.07 val., automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) H. P. dėl neapykantos M. J. užpuolė pastarąjį tikslu nužudyti ir ne mažiau kaip keturis kartus smogė peiliu į kairę ranką, galvą ir kaklą, dėl to M. J. buvo padarytos dvi pjautinės – durtinės žaizdos plaukuotoje galvos dalies kairėje pusėje, pjautinė žaizda kairės alkūnės srityje, durtinė – pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su vidinės miego arterijos sužalojimu. Tačiau H. P. nepavyko nužudyti M. J., nes M. J. aktyviai priešinosi gindamasis rankomis, K. J. pradėjo šauktis aplinkinių pagalbos ir į tai sureagavo aplinkiniai žmonės, dėl to H. P. išsigando ir pabėgo iš įvykio vietos, be to, pristatytam į ligoninę sunkiai sužalotam M. J. laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

4. H. P. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė – 2,048 g, kurią neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 30 d., kol atliekant kratą bute surado ir išėmė policijos pareigūnai.

5. H. P. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgijo žinomai suklastotą XXX pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu ir XXX vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, laikė savo bute (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. spalio 30 d., kol atliekant kratą bute, surado ir išėmė policijos pareigūnai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo žinomai netikrą XXX vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą H. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, kurį laikė ir gabeno į V, kur 2023 m. spalio 31 d., sulaikymo metu žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą paėmė policijos pareigūnai.

6. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi H. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino. H. P. 2023 m. spalio 31 d. buvo sulaikytas. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 2 d. nutartimi palikta galioti 2023 m. spalio 31 d. nutartimi H. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas nustatytas 1 mėnesiui. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo H. P. gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties ir įvertinusi baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo suėmimo termino pratęsimas trims mėnesiams yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam H. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šios kardomosios priemonės pratęsimui, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

11. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis H. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo H. P., nukentėjusiojo M. J., liudytojų K. J., M. S., A. D., D. L., R. J., J. J., I. M., J. S. parodymuose, asmens, objektų, įvykio vietos apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, parodymų patikrinimo vietoje protokole, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių, jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais ir veikų kvalifikavimo, taip pat ir dėl kaltinamojo kaltės darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad minėtuose duomenų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti H. P. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti jam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

13. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju H. P. kaltinamas pasikėsinęs padaryti vieną ir padaręs keturias nusikalstamas veikas, iš kurių už keturis nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam H. P. taikomo suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

15. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad H. P. yra kaltinamas padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir keturis nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių (BK 284 straipsnis), apysunkių (BK 145 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkių (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmę. Klaipėdos apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam H. P. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

16. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

17. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas įvertino gresiančios bausmės griežtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad gresiančios bausmės griežtumas nebūtinai turi lemti asmens ketinimus pasislėpti nuo teismo, tačiau tokios rizikos realumą apygardos teismas tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo socialiniais ryšiais ir jo asmenybe, padarydamas išvadą, kad kaltinamojo socialiniai, šeiminiai, darbiniai ir ekonominiai ryšiai yra silpni. Teismas įvertino, kad H. P. yra YYY Respublikos pilietis. Nors jis gyvena Lietuvoje, tačiau neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, be to, teismas atkreipė dėmesį, kad 2016–2018 metais kaltinamajam H. P. buvo uždrausta atvykti į Lietuvą. Teismas įvertino ir aplinkybę, kad H. P. Lietuvos Respublikoje neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, H. P. nedirbo. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis neturi legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio. Teismas įvertino ir kitas aplinkybes, nurodomas kaltinamojo skunde. H. P. vedęs ir turi vaiką. Tačiau teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad jo šeimos nariai gyvena V, kur anksčiau tam tikrą laiką gyveno ir jis pats. Kiti artimieji, išskyrus tėvą, taip pat gyvena užsienyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Interpolo nacionalinio biuro duomenimis, paskelbta tarptautinė H. P. paieška dėl galimai padarytų nusikaltimų V. F. R.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad kaltinamojo H. P. nesaisto tvirti darbiniai, socialiniai, šeiminiai ar kiti ryšiai su Lietuvos Respublika. Tuo tarpu nustatyta, kad jis turi realius ryšius užsienyje, kuriais gali pasinaudoti siekdamas išvengti baudžiamojo proceso. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, jog H. P. nebuvo deportuotas iš šalies, nelaikytina galinčia sulaikyti H. P. nuo mėginimo išvengti baudžiamojo persekiojimo ir neeliminuoja galimybės taikyti jo atžvilgiu griežčiausią kardomąją priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, H. P. pasišalinimas iš įvykio vietos po galimai padarytos labai sunkios nusikalstamos veikos ir išvykimas iš YYY į V didina tikimybę, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pažymėtina ir tai, kad H. P. kaltinamas įgijęs ir laikęs suklastotus pasą ir vairuotojo pažymėjimus, kas taip pat rodo, jog siekdamas išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo, jis gali pasinaudoti suklastotais tapatybės dokumentais. Tokią išvadą sustiprina ir aplinkybė, jog kaltinamasis anksčiau teistas už netikro leidimo gyventi įgijimą, laikymą ir panaudojimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis H. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia kaltinamojo gynėjo dėmesį, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, jog asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi ar planuoja bėgti (slėptis).

19. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

20. H. P. yra kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas ir pasikėsinęs padaryti vieną labai sunkų smurtinį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 1 dalis), kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Šioje byloje H. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis patvirtina, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Apygardos teismas įvertino, kad H. P. anksčiau teistas. Neišnykus teistumui jis galimai padarė naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. už neteisėtą disponavimą narkotinėms medžiagomis, netikro dokumento įgijimą, laikymą ir panaudojimą, taip pat už nusikaltimą žmogaus sveikatai. Be to, kaip jau minėta, Interpolo nacionalinio biuro duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu yra taikoma tarptautinė paieška dėl V. F. R. galimai įvykdytų nusikaltimų, nurodant, kad jis linkęs smurtauti ir gali būti ginkluotas. Taigi, kaltinamojo ankščiau darytų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai spręsti, kad H. P. yra linkęs nusikalsti, todėl apygardos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

21. Kaltinamojo gynėjas skunde prašo H. P. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir jam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į H. P. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (jis anksčiau teistas, vykdoma tarptautinė jo paieška dėl užsienio valstybėje galimai įvykdytų nusikaltimų, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvimą, socialinių ir darbinių santykių nebuvimą, jo ryšius užsienio valstybėse), į kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, jam gresiančios bausmės griežtumą, skunde prašomos taikyti kitos švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas (15 000 Eur dydžio užstatas, intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietose ar nebendrauti su tam tikrais asmenimis) šioje situacijoje ir šioje proceso stadijoje negali būti pakankamos, kad užtikrintų kaltinamojo H. P. dalyvavimą teismo procese ir užkirstų kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas nagrinėjamu atveju neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Pažymėtina, kad kita švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas galėtų tik iš dalies sumažinti kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) ir naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, tačiau tokios priemonės iš esmės neeliminuotų galimybės daryti panašaus pobūdžio naujas nusikalstamas veikas ir neužkirstų fizinės galimybės kaltinamajam pasislėpti nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje esant akivaizdžiai konfliktinei, itin įtemptai situacijai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei kitų proceso dalyvių, neatmestina, jog kaltinamajam esant laisvėje, pastarojo elgesys ir veiksmai gali būti nukreipti prieš nukentėjusįjį ar (ir) kitus nagrinėjamos bylos dalyvius. Nors H. P. gynėjas skunde nurodo, kad tokios situacijos susidarymui turėjo įtakos pats nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas, tačiau iš teisiamųjų posėdžių protokolų galima spręsti ir apie pakankamai agresyvų kaltinamojo elgesį.

22. Teisėjų kolegija sutinka, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo teises, tačiau, atsižvelgiant į jam pareikštų kaltinimų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, H. P. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kaltinamasis šiuo metu suimtas daugiau nei pusantrų metų (nuo 2023 m. spalio 31 d.). Tokią suėmimo taikymo trukmę nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingą. Nei bendra suėmimo taikymo H. P. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, aukštesniojo teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. H. P. suėmimo terminas pratęstas nustačius BPK nustatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas, siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK reikalavimų.

23. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad iš bylos duomenų matosi, jog apygardos teismas deda pastangas tam, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis teismo posėdžiuose jau apklausti visi liudytojai, taip pat ir nukentėjusysis bei pats kaltinamasis H. P., paskelbti rašytiniai bylos duomenys. Teismas tenkino nukentėjusiojo atstovo advokato prašymą apklausti ekspertą. Todėl teismas suplanavo dar du teisiamuosius posėdžius (2025 m. birželio 10 d. ir 2025 m. birželio 18 d.), kurių metu nuspręsta apklausti ekspertą ir peržiūrėti vaizdo įrašus, planuojama pradėti baigiamąsias kalbas. Galima sutikti su kaltinamojo gynėju, kad ne dėl H. P. kai kurie teismo posėdžiai neįvyko, tačiau dėl kitų objektyvių aplinkybių – nukentėjusiojo atstovo advokato prašymų atidėti teismo posėdžius, teisėjos teisėto nebuvo darbe, teisėjos užimtumo kitose baudžiamosiose bylose, liudytojų negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad procesas yra vilkinamas.

24. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą apygardos teismas išsprendė ne taip, kaip tikėjosi H. P. ir jo gynėjas, nesuteikia pagrindo išvadai apie teismo šališkumą. Nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas neleidžia daryti išvados, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas, o kitų aplinkybių, kurios rodytų teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių, dėl kurių klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo nagrinėjęs teisėjas pagal BPK 58 straipsnį negalėtų nagrinėti šios bylos, teisėjų kolegija nenustatė. Gynėjo skundo argumentą, kad teismas parodė savo šališkumą pasisakydamas nutartyje dėl H. P. kaltės, teisėjų kolegija irgi atmeta. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas kaltinamojo kaltės klausimo nesprendė, o tik išvardino duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo dalyvauti nusikalstamų veikų padaryme. Skirdamas suėmimą arba pratęsdamas suėmimo terminą teismas tai privalėjo padaryti.

25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes kaltinamojo H. P. gynėjo skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi pratęstas kaltinamojo suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo H. P. (H. P.) gynėjo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi pratęstą H. P. suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.