Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be bausmę vykdančios institucijos žinios ir įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti po 10 valandų kiekvieną bausmės mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais priežiūros reikalingais asmenimis. Nukentėjusiajam V. Ž. pripažinta teisė į žalos atlyginimą iš A. N., žalos dydžio klausimą paliekant spręsti CPK tvarka.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo veiką perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl E. M. ir M. B. išteisinimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus, papildomus gynėjo ir nukentėjusiojo paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

A. N. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 9 d., apie 1.00 val., Vilniuje, Gabijos g., prie 4–ojo namo, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis V. Ž. į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartį, pripažinus, kad jis V. Ž. sudavė esant būtinosios ginties situacijai, taikyti BK 28 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąjį procesą nutraukti.

Taigi, kasatoriaus teigimu, teismai, pripažindami, kad nesant jo provokacinių veiksmų V. Ž. pirmas smūgiavo jam į veidą, o jo (kasatoriaus) vėliau suduoti smūgiai ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas pastarajam yra atsakas į paties V. Ž. veiksmus, padarė priešingas išvadas ištirtų įrodymų pagrindu nustatytiems faktams ir dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei kvalifikavo jo veiksmus. Teismo išvada kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir įvardyti juos kaip nukentėjusiojo mušimą prieštarauja kitoms apeliacinėje nutartyje padarytoms išvadoms ir plačiau nemotyvuota, todėl yra neteisėta.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nepripažindamas kasatoriui suduoto smūgio į veidą ir kitų smūgių kaip puolamųjų, o kasatoriaus suduotus smūgius po nukentėjusiojo puolimo apibūdindamas atsaku, bet nesiryždamas jų įvardyti būtinąja gintimi ir pripažindamas juos nusikaltimu, iškreipė Baudžiamąjame kodekse įtvirtintą būtinosios ginties sampratą, taip pat susiformavusią teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. kasacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo A. N. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 28 straipsnio taikymo

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį Kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Nuteistojo A. N. kasacinio skundo argumentai dėl BK 28 straipsnio jo padarytai veikai nepagrįsto netaikymo nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ši A. N. veika padaryta nesant tokio pavojingo kėsinimosi, kurį galima būtų vertinti kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę BK 28 straipsnio prasme. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs įrodymų visumos pagrindu nustatytas įvykio aplinkybes.

Teismas pripažino neginčytinai nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 8 d. vėlyvą vakarą, apie 23.00 val., grupė jaunuolių, tarp kurių buvo A. N., E. M. ir M. B., susirinkę prie „Kemi“ autoserviso, esančio Vilniuje, Pašilaičių g. 1, triukšmavo, trikdydami aplinkinių ramybę, gėrė alų. A. N. taip pat pripažino kartu su draugais išgėręs alaus. Dėl keliamo triukšmo buvo iškviesti policijos patruliai, jaunuoliai 23.50 val. įspėti išsiskirstyti. Po to dalis jų išėjo namo, o A. N., E. M., M. B. ir dar keletas jaunuolių nuėjo į Gabijos mokyklos stadioną, esantį netoli Gabijos g. 4–ojo namo. Pagal E. M. parodymus, jie eidami į stadioną per kiemus garsiai šnekėjosi, dainavo. Toliau vertindamas prieškonfliktinę situaciją, teismas nustatė, kad A. N. bei kiti asmenys, būdami policijos patrulio įspėti dėl viešosios tvarkos pažeidinėjimo prie „Kemi“ autoserviso, jau po 24.00 val. nuėjo į mokyklos stadioną prie Gabijos g. 4–ojo namo, ten susėdę ant suoliuko garsiai kalbėjosi, juokėsi. Apie 1.00 val. prie jų priėjo nukentėjusysis V. Ž., kuris pradėjo priekaištauti dėl keliamo triukšmo, įspėjo, kad iškvies policiją. Pirmosios instancijos teismo posėdyje E. M. parodė, kad priėjęs V. Ž. prisistatė, jog yra policijos pareigūnas, tačiau jie tuo nepatikėjo, nes neparodė pažymėjimo. A. N. parodė, kad jis nesupratęs reiškiamų priekaištų, teigęs, kad niekam jie netrukdo, o policiją iškvietus jiems nieko nebus – tik įspės ir paleis. V. Ž. parodė, kad į jo pastabas buvo pašaipiai replikuojama, todėl A. N. įspėjo elgtis mandagiau.

Remiantis šiais duomenimis teismas pripažino, kad tarp V. Ž. ir A. N. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jie siekė vienas kitą įžeisti. Taigi teismas pripažino, kad jau šio dar žodinio konflikto metu ir A. N. elgesys nebuvo nepriekaištingas, todėl V. Ž. suduotas smūgis A. N. į veidą įvertintas kaip neadekvati reakcija į A. N. replikas dėl pareikštų V. Ž. pastabų apie keliamą triukšmą nakties metu.

Kasatoriaus argumentas, kad jo replikavimas dėl V. Ž. pastabų negali būti laikomas provokaciniu ir priežastimi sukelti konfliktą, pagrįstas nuostata, kad V. Ž. pastabos dėl keliamo triukšmo buvusios nepagrįstos. Tačiau pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad ne tik A. N., bet ir kiti jaunuoliai nakties metu garsiai kalbėjosi, juokėsi mokyklos stadione prie Gabijos g. 4–ojo namo ir ši faktinė aplinkybė nėra paneigta.

Teismui konstatavus, kad žodinio konflikto tarp V. Ž. ir A. N. metu abiejų buvo siekiama vienas kitą įžeisti, darytina išvada, kad ir A. N. toks elgesys turėjo reikšmės tam, kad žodinis konfliktas, V. Ž. suduodant smūgį, perėjo į smurto panaudojimą. Dėl to A. N. po to suduoti keli smūgiai V. Ž. vertintini ne kaip besiginančiojo asmens, o kaip dėl tarpusavio konflikto kilusių muštynių metu suduoti atsakomieji smūgiai. Esant tokioms aplinkybėms ir teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad A. N. smūgius sudavė būdamas būtinosios ginties situacijoje, nes abipusių muštynių metu teisės į būtinąją gintį nebūna. Vertinant įvykio aplinkybes pažymėtina ir tai, kad pagal teismo medicinos specialisto išvadą V. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai (odos nubrozdinimai kaktoje, kairiosios akiduobės išoriniame gale, poodinė kraujosruva kairiosios akies vokuose, nosies kaulų lūžis, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas nugaroje, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos trečiame piršte) padaryti ne mažiau kaip trimis smūgiais rankomis ir kojomis, tuo tarpu pagal Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendį A. N. konstatuoti sužalojimai padaryti dviem smūgiais – kumščiu į galvą ir spyriu į dešinįjį petį. Tai taip pat patvirtina teismo padarytą kėsinimosi pobūdžio įvertinimą.

Dėl nukentėjusiojo V. Ž. pateiktų prašymų

Pagal BPK 376 straipsnio, reglamentuojančio teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas turi teisę pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą tik tuo atveju, kai to prašoma paduotame skunde.

Ši byla nagrinėjama pagal nuteistojo A. N. kasacinį skundą, paduotą BPK nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą, kuriame prašoma bylą nutraukti, nesant nusikaltimo sudėties. Nukentėjusysis V. Ž. kasacinio skundo BPK nustatyta tvarka nepadavė, todėl jo prašymai, išdėstyti atsiliepime dėl nuteistojo kasacinio skundo ir žodžiu pakartoti teismo posėdyje, nėra procesinis pagrindas kasaciniam teismui svarstyti išdėstytų argumentų nei dėl A. N. veikos perkvalifikavimo, nei dėl E. M. ir M. B. išteisinimo, juo labiau kad šiais prašymais sunkinama ir nuteistojo A. N., ir išteisintųjų padėtis. Apeliacinės instancijos teismo išvados tikrinamos tik tiek, kiek tai susiję su nuteistojo A. N. kasacinio skundo argumentais.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. N. kasacinį skundą atmesti.