Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „NK Ventures“, uždarosios akcinės bendrovės „Kulionių investicijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Prior Test Group“, E. D., D. B., M. D., Č. S. ir D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „DAO AM“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus Srautas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Stabilus Srautas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Angorela“, nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 26 d.

Teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtino neginčijamą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Stabilus Srautas“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o nemokumo administratorės ginčytus kreditorių finansinius reikalavimus nutartimi išskyrė nagrinėti į atskirą civilinę bylą. Tarp patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų buvo ir antrosios eilės kreditorės UAB „DAO AM“ 1 363 996,52 Eur finansinis reikalavimas, iš kurio 1 243 175,76 Eur tenkinama pirmuoju etapu, o 120 820,76 Eur – antruoju etapu.

2026 m. vasario 27 d. teisme gautu atskiruoju skundu kreditoriai UAB „NK Ventures“, UAB „Kulionių investicijos“, UAB „Prior Test Group“, E. D., D. B., M. D., Č. S. ir D. Z., be kita ko, ginčijo 2026 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas UAB „DAO AM“ 1 363 996,52 Eur finansinis reikalavimas, kaip antrosios eilės kreditoriaus finansinis reikalavimas, ir prašė jo netvirtinti. Prašymą grindė šiais argumentais:

Nurodė, kad UAB „DAO AM“, kontroliuojama BUAB „Stabilus srautas“ buvusio vadovo V. M., neprašė jos įtraukti į kreditorių sąrašą, o byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių nurodytą finansinį reikalavimą. Be to, byloje nėra UAB „DAO AM“ prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, todėl nesant tokio prašymo, nemokumo administratorė neturėjo teisės tokio reikalavimo teikti teismui tvirtinti.

Kreditorių teigimu, UAB „DAO AM“ 100 proc. akcijų priklauso UAB „Tvarios investicijos“, kuri netiesiogiai priklauso V. M. ir jo šeimai. UAB „DAO AM“, UAB „Tvarios investicijos“ ir BUAB „Stabilus Srautas“ registruotos tuo pačiu adresu, o visų trijų bendrovių vadovas yra V. M.

UAB „DAO AM“ nemokumo administratorei nurodė, kad BUAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojimai kyla iš 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutarties, 2025 m. vasario 6 d., 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. liepos 16 d. reikalavimo perleidimo sutarčių bei 2025 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymo. Kreditorių teigimu, nė vienas iš nurodytų dokumentų nepatvirtina UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo, kadangi nėra pateikta BUAB „Stabilus Srautas“ įsiskolinimą pagrindžiančių dokumentų. Atkreipė dėmesį, kad minėtos sutartys buvo pasirašytos V. M., o viena iš sutarčių pasirašyta fiziniu parašu, nors iš nemokumo bylos dokumentų matyti, kad V. M. dokumentus pasirašinėja elektroniniu parašu.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi, be kita ko, panaikino 2026 m. vasario 18 d. nutarties dalį dėl UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo patvirtinimo ir šio ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė nagrinėti į atskirą civilinę bylą.

2026 m. kovo 13 d. teisme gautu atsiliepimu UAB „DAO AM“ prašė atmesti atskirąjį skundą dalyje dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo ir patvirtinti šį reikalavimą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

UAB „DAO AM“ elektroniniu paštu pateikė finansinį reikalavimą, jo pagrindimo dokumentus ir nurodė, kad reikalavimas nėra užtikrintas. UAM „DAO AM“ teigimu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenustato kreditoriui pareigos pateikti atskirą prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ar finansinio reikalavimo patvirtinimo, taip pat nenustato reikalavimo formos ar pavadinimo, todėl atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad toks prašymas nebuvo pateiktas, nesudaro pagrindo netvirtinti kreditorės finansinio reikalavimo.

Nurodė, kad jos 1 363 996,52 Eur finansinis reikalavimas kyla iš kelių sandorių. 2024 m. vasario 27 d. UAB „Stabilus Srautas“ ir UAB „Metalo prekyba“ sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu UAB „Stabilus Srautas“ buvo suteikta 3 100 000 Eur paskola. 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Stabilus Srautas“, UAB „DAO AM“ ir UAB „Metalo prekyba“ sudarė skolos perkėlimo sutartį, kurios pagrindu UAB „DAO AM“ perėmė iš UAB „Stabilus Srautas“ prievolę grąžinti 2 600 000 Eur paskolos likutį ir sumokėti 331 426,23 Eur palūkanų, o UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo šią skolą UAB „DAO AM“ kompensuoti.

UAB „Stabilus Srautas“ nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. sudarė su fiziniais asmenimis obligacijų pasirašymo sutartis, kurių pagrindu fiziniai asmenys įsigijo iš UAB „Stabilus Srautas“ bendrovės išleistų obligacijų, o fiziniai asmenys jas apmokėjo. Pažymėjo, kad UAB „DAO AM“ neturi šių mokėjimo duomenų. 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „DAO AM“, UAB „Stabilus Srautas“ ir fiziniai asmenys sudarė perleidimo sutartis, kurių pagrindu UAB „DAO AM“ perėmė UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojimus fiziniams asmenims, o UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo kompensuoti už perleistas skolas UAB „DAO AM“, pagal jas atsirado BUAB „Stabilus Srautas“ 646 261,86 Eur prievolė UAB „DAO AM“.

Nurodė, kad pagal minėtus sandorius UAB „Stabilus Srautas“ buvo skolinga UAB „DAO AM“ 3 577 688,09 Eur, o UAB „DAO AM“ buvo skolinga UAB „Stabilus Srautas“ 2 742 125 Eur. Įskaičius tarpusavio reikalavimus, liko 835 563,09 Eur UAB „Stabilus Srautas“ skola UAB „DAO AM“, kuri 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartimi buvo novuota į paskolą. 2025 m. vasario 6 d. UAB „DAO AM“, UAB „Tvarios Investicijos“ ir UAB „Stabilus Srautas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „DAO AM“ perėmė 147 800 Eur reikalavimą į iš UAB „Stabilus Srautas“ gautiną sumą, kuri taip pat buvo novuota į paskolą. Todėl BUAB „Stabilus Srautas“ yra skolinga UAB „DAO AM“ 984 189,09 Eur paskolų ir 61 180,79 Eur palūkanų, priskaičiuotų iki 2025 m. lapkričio 26 d.

Pažymėjo, kad 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. liepos 16 d. sudarė su fiziniu asmeniu reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurių pagrindu UAB „DAO AM“ įgijo reikalavimo teises į iš UAB „Stabilus Srautas“ gautinas sumas pagal obligacijų pasirašymo sutartis. Šių sutarčių pagrindu UAB „DAO AM“ įgijo teisę reikalauti iš UAB „Stabilus Srautas“ išpirkti 250 000 Eur vertės obligacijas, sumokėti 43 342,49 Eur palūkanų ir 16 297,48 Eur delspinigių. 2025 m. birželio 18 d. UAB „DAO AM“ taip pat pervedė UAB „Stabilus Srautas“ 8 987,67 Eur avansą, kuris nebuvo panaudotas ir turi būti grąžintas.

Nurodė, kad teisės aktai nedraudžia sutarčių pasirašyti fiziniu parašu ar tam pačiam asmeniui eiti kelių juridinių asmenų vadovo pareigų. Juridinio asmens vardu sandorius sudaro jo vadovas, todėl tam pačiam asmeniui vadovaujant keliems juridiniams asmenims, jis gali pasirašyti sandorius jų vardu.

Pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartys yra konsensualinės ir įsigalioja nuo jų sudarymo momento, todėl jų galiojimui neturi įtakos, ar tarp šalių buvo vykdomi atsiskaitymai ir ši informacija nėra susijusi su UAB „DAO AM“ įgytomis reikalavimo teisėmis.

Nemokumo administratorė UAB „Angorela“ 2026 m. kovo 16 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

Kreditorių teiginiai apie buvusių BUAB „Stabilus Srautas“ valdymo organų sudarytus sandorius, disponuojant bendrovės turtu, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant ginčą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo, nes kreditoriai šių aplinkybių nesieja su ginčijamu reikalavimu, o nė vienas nurodytas sandoris šiame proceso etape nėra pripažintas neteisėtu ar negaliojančiu.

Kreditorių teiginiai, kad UAB „DAO AM“ nebuvo pateikęs prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, neatitinka tikrovės, nes UAB „DAO AM“ raštas nemokumo administratorei patvirtino kreditoriaus valią pateikti informaciją apie bendrovės įsiskolinimą, todėl šis raštas turėjo būti vertinamas kaip prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą.

Pažymėjo, kad patikrino UAB „DAO AM“ finansinį reikalavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus, kurie atitiko BUAB „Stabilus Srautas“ buhalterinės apskaitos duomenis. Pagal pateiktą detalizaciją, BUAB „Stabilus Srautas“ įsiskolinimą UAB „DAO AM“ sudaro 1 243 175,76 Eur pagrindinės skolos, 104 523,28 Eur palūkanų, 16 297,48 Eur delspinigių. Nenustačius neatitikimų tarp bendrovės apskaitos duomenų ir reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, nemokumo administratorė laikė tinkamai įvykdžiusi jai įstatyme nustatytas pareigas ir nurodė, kad UAB „DAO AM“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais ir turi būti patvirtintas bendrovės bankroto byloje.

2026 m. kovo 19 d. teisme gautuose kreditorių rašytiniuose paaiškinimuose buvo prašoma įpareigoti nemokumo administratorę pateikti BUAB „Stabilus Srautas“ banko sąskaitų išrašus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d. ir netvirtinti UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo.

Nurodė, kad UAB „DAO AM“ ir nemokumo administratorės pateikti dokumentai neįrodo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Atkreipė dėmesį, kad V. M. yra tiek bendrovės, tiek UAB „DAO AM“ galutinis naudos gavėjas, o UAB „DAO AM“ nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jos reikalavimo teisę, todėl reikalavimas laikytinas fiktyviu ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, negali būti tvirtinamas.

Pažymėjo, kad 35 563,09 Eur reikalavimas, kildinamas iš novacijos sutarties, neįrodytas, nes nepatvirtintas galiojančios pirminės prievolės egzistavimas, o novacijos sutartyje nenurodytas tariamos skolos pagrindas. Taip pat nepateikti banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys, kad UAB „Metalo prekyba“ suteikė bendrovei 3 100 000 Eur paskolą. Be to, UAB „Metalo prekyba“ finansinė padėtis nesudarė galimybės suteikti tokio dydžio paskolos.

Pabrėžė, kad neįrodytas ir 2024 m. gruodžio 31 d. skolos perkėlimo sutarties pagrindu UAB „DAO AM“ nurodomas 2 600 000 Eur paskolos likutis bei 331 426,23 Eur palūkanos, nes nepatvirtintas pradinės paskolos suteikimas, 500 000 Eur jos grąžinimas, palūkanų dydis ir apskaičiavimas. Taip pat neįrodyta, kad egzistavo ir buvo faktiškai UAB „DAO AM“ perimti bendrovės įsipareigojimai fiziniams asmenims, už kuriuos, remiantis 2024 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, bendrovė turėtų kompensuoti UAB „DAO AM“ 646 261,86 Eur. Šių sutarčių kopijos ir pirminių dokumentų nebuvimas leidžia abejoti jų realumu.

Nurodė, kad UAB „DAO AM“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuriuo grindžiama 835 563,09 Eur skola ir jos novacija į paskolą. Taip pat nepateikta įrodymų apie realios ir galiojančios UAB „Tvarios investicijos“ 147 800 Eur reikalavimo teisės egzistavimą, kurią UAB „DAO AM“ nurodo perėmusi 2025 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi.

Kreditoriai ginčija UAB „DAO AM“ nurodomą teisę reikalauti iš bendrovės išpirkti 250 000 Eur vertės obligacijas, sumokėti 43 342,49 Eur palūkanų ir 16 297,48 Eur delspinigių, nes nepateikta įrodymų apie realių ir galiojančių reikalavimo teisių, susijusių su obligacijomis, egzistavimą ir jų perleidimą. Taip pat neįrodyta 8 987,67 Eur avansinio mokėjimo grąžinimo prievolė, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys šio mokėjimo teisinį pagrindą ir aplinkybes.

Pažymėjo, kad nemokumo administratorės pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina pinigų judėjimą iš bendrovės į UAB „DAO AM“, tačiau šių mokėjimų aplinkybės ir pagrindas nepaaiškinti. Tai kelia abejonių dėl UAB „DAO AM“ nurodomos kreditorės padėties ir leidžia manyti, kad bendrovė galėjo būti UAB „DAO AM“ kreditorė, o ne skolininkė.

Nemokumo administratorė UAB „Angorela“ 2026 m. balandžio 2 d. pateikė teismui papildomą informaciją – bendrovės banko sąskaitų išrašus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d.

UAB „DAO AM“ 2026 m. balandžio 2 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

UAB „DAO AM“ finansinis reikalavimas kyla iš 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutarties, kuria bendrovės 835 563,09 Eur skola UAB „DAO AM“ buvo novuota į paskolą. Ši skola susidarė iš pirmiau nurodytų sandorių, o kreditoriai, teigdami, kad UAB „Metalo prekyba“ paskolos bendrovei nesuteikė, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.

Pažymėjo, kad nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. UAB „Stabilus Srautas“ su fiziniais asmenimis sudarė obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias fiziniai asmenys įsigijo UAB „Stabilus Srautas“ išleistas obligacijas ir jas apmokėjo. 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „DAO AM“, UAB „Stabilus Srautas“ ir fiziniai asmenys sudarė perleidimo sutartis, pagal kurias UAB „DAO AM“ perėmė UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojimus fiziniams asmenims, o UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo kompensuoti UAB „DAO AM“ 646 261,86 Eur. Šios sutartys pateiktos teismui, o jų duomenis patvirtina nemokumo administratorės pateikti dokumentai ir abiejų bendrovių apskaitos duomenys.

Pabrėžė, kad pagal novacijos sutartį nuo paskolos sumos buvo skaičiuojamos palūkanos, kurių apskaičiavimą pagrindžia pateiktas priedas. Už laikotarpį nuo paskolos suteikimo 2024 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, o apskaičiuotos palūkanų pajamos (nors faktiškai negautos) deklaruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir nuo jų sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą.

Prašė kreditoriams skirti maksimalią 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Kreditoriai 2026 m. balandžio 24 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

Byloje esantys bendrovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad UAB „DAO AM“ yra ne bendrovės kreditorė, o skolininkė. Nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos jai iškėlimo iš bendrovės sąskaitos į UAB „DAO AM“ sąskaitą V. M. pervedė 1 771 982,22 Eur, o iš UAB „DAO AM“ sąskaitos į bendrovės sąskaitą – 3 119 886,78 Eur.

Nurodė, kad 2 779 416,57 Eur iš UAB „DAO AM“ pervestos sumos buvo mokėjimai už trečiąjį asmenį „DAO LONG FIXED INCOME LP“. Šių mokėjimų pagrindu UAB „DAO AM“ neįgijo reikalavimo teisių į UAB „Stabilus Srautas“, o jai perėjo bendrovės, kaip kreditorės, teisės, susijusios su skolininku „DAO LONG FIXED INCOME LP“.

Pažymėjo, kad 2019–2025 metais UAB „DAO“ į UAB „Stabilus Srautas“ banko sąskaitą faktiškai pervedė 340 470,21 Eur, todėl yra pagrindas manyti, jog UAB „DAO AM“ yra ne bendrovės kreditorė, o skolininkė. Taip pat nurodė, kad V. M. UAB „DAO AM“ pervedė 1 222 550 Eur, mokėjimų paskirtyse nurodydamas „Avansas“ ir „Pervedimas“.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino UAB „DAO AM“ 1 363 096,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą, iš kurio 1 243 175,76 Eur tenkintina pirmuoju etapu, o 120 820,74 Eur – antruoju etapu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 27 d. UAB „Stabilus Srautas“ ir UAB „Metalo prekyba“ sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu UAB „Metalo prekyba“ įsipareigojo suteikti UAB „Stabilus Srautas“ 3 100 000 Eur paskolą, o bendrovė – mokėti 15 proc. metines palūkanas ir paskolą grąžinti per 24 mėnesius. Paskolos suteikimą patvirtina 2024 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymas ir bendrovės banko sąskaitos išrašas, todėl kreditorių argumentą, kad paskola nebuvo suteikta, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nepasisakė dėl UAB „Metalo prekyba“ galimybių suteikti tokio dydžio paskolą, nes tai nėra šios bylos dalykas.

Teismas nustatė, kad 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Stabilus Srautas“, UAB „DAO AM“ ir UAB „Metalo prekyba“ sudarė skolos perkėlimo sutartį, kurios pagrindu UAB „DAO AM“ perėmė UAB „Stabilus Srautas“ prievolę grąžinti 2 600 000 Eur paskolos likutį ir 331 426,23 Eur palūkanų, iš viso 2 931 426,23 Eur, o UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo šią sumą UAB „DAO AM“ kompensuoti. Tą pačią dieną sudarytomis perleidimo sutartimis UAB „DAO AM“ taip pat perėmė UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojimus fiziniams asmenims pagal obligacijų pasirašymo sutartis ir UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo kompensuoti UAB „DAO AM“ iš viso 646 261,86 Eur. Taigi, pagal šiuos sandorius bendrovės skola UAB „DAO AM“ sudarė 3 577 688,09 Eur.

Teismas nustatė, kad UAB „DAO AM“ buvo skolinga UAB „Stabilus Srautas“ iš viso 2 742 125 Eur. Šią sumą sudarė bendrovės perimti UAB „DAO AM“ įsiskolinimai ir reikalavimai, taip pat UAB „Stabilus Srautas“ UAB „DAO AM“ avansais pervesta 1 029 675 Eur suma. Šalims įskaičius tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, likusi 835 563,09 Eur bendrovės skola UAB „DAO AM“ 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartimi buvo pakeista paskolos prievole, nustatant 7 proc. palūkanas, paskolos grąžinimo terminą iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir 0,02 proc. delspinigius už vėlavimą.

Teismas nustatė, kad 2025 m. vasario 6 d. UAB „DAO AM“, UAB „Tvarios investicijos“ ir UAB „Stabilus Srautas“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „DAO AM“ perėmė UAB „Tvarios investicijos“ 147 800 Eur reikalavimą į UAB „Stabilus Srautas“, o bendrovės prievolė UAB „DAO AM“ buvo novacijos būdu pakeista paskolos prievole 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Byloje pateikti palūkanų skaičiavimai patvirtina 7 proc. palūkanų skaičiavimą iki 2025 m. rugsėjo 15 d. Be to, banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. UAB „DAO AM“ bendrovei suteikė papildomą 1 200 Eur paskolą.

Teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymai, nustatė, kad BUAB „Stabilus Srautas“ UAB „DAO AM“ yra skolinga iš viso 984 188,09 Eur paskolų ir 61 180,77 Eur palūkanų, priskaičiuotų iki 2025 m. lapkričio 26 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad BUAB „Stabilus Srautas“ skola UAB „DAO AM“ šioje dalyje yra įrodyta.

Teismas nustatė, kad nors nemokumo administratorė nepateikė į bylą BUAB „Stabilus Srautas“ su R. B. sudarytos obligacijų pasirašymo sutarties ir jų apmokėjimo įrodymų, bendrovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog bendrovė R. B. periodiškai mokėjo palūkanas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, kad bendrovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų R. B. pagal obligacijų pasirašymo sutartis.

Teismas nustatė, kad byloje pateiktomis 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. liepos 16 d. UAB „DAO AM“ ir fizinio asmens sudarytomis reikalavimo teisių perleidimo sutartimis fizinis asmuo perleido UAB „DAO AM“ savo reikalavimo teises į iš bendrovės gautinas sumas pagal obligacijų pasirašymo sutartis. Todėl teismas padarė išvadą, kad, priešingai nei teigė kreditoriai, šių sutarčių pagrindu UAB „DAO AM“ įgijo teisę reikalauti iš bendrovės išpirkti 250 000 Eur vertės obligacijas, sumokėti 43 342,49 Eur palūkanų ir 16 297,48 Eur delspinigių.

Teismas nustatė, kad 2025 m. birželio 18 d. UAB „DAO AM“ mokėjimo pavedimu pervedė bendrovei 8 987,67 Eur, o ši suma atsispindi ir bendrovės banko sąskaitos išraše. Kadangi nemokumo administratorė nepateikė duomenų, kad suma buvo panaudota pagal paskirtį, ir sutiko, jog ji grąžintina UAB „DAO AM“ kaip nepanaudotas avansas, teismas neturėjo pagrindo su tuo nesutikti ir šią finansinio reikalavimo dalį pripažino pagrįsta.

Teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad BUAB „Stabilus Srautas“ įsiskolinimas UAB „DAO AM“ sudaro 1 243 175,76 Eur pagrindinės skolos, 104 523,26 Eur palūkanų ir 16 297,48 Eur delspinigių, iš viso – 1 363 996,50 Eur.

Teismas nesutiko su kreditorių argumentais, kad sutartys, kuriomis UAB „DAO AM“ grindžia savo finansinį reikalavimą, iš viso nebuvo sudarytos. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog paskolos ir kitas susijusias sutartis už abi šalis pasirašė tas pats asmuo, savaime nėra pagrindas pripažinti sutartis apsimestinėmis ar nesukuriančiomis teisinių pasekmių, nes V. M. veikė kaip juridinių asmenų įgaliotas atstovas. Be to, nė viena iš sutarčių įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta, todėl teismas kreditorių abejones dėl jų apsimestinumo laikė nuomone ir neįrodytais teiginiais. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad paskolos ir reikalavimų perleidimo santykiai tarp šalių faktiškai egzistavo. Šių santykių egzistavimą patvirtina byloje esantys faktiškai atliktų mokėjimų įrodymai. Teismas nustatė, kad UAB „DAO AM“ ir bendrovė vykdė priešinius įsipareigojimus ir juos tinkamai apskaitė, todėl kreditorių teiginį, jog sutartys nebuvo sudarytos, atmetė kaip neįrodytą.

Teismas atmetė kreditorių argumentą, kad sutarčių fiktyvumą patvirtina jų pasirašymas V. M. fiziniu, o ne elektroniniu parašu. Teismas nurodė, kad V. M., veikdamas juridinių asmenų vardu, turėjo teisę sandorius pasirašyti tiek fiziniu, tiek kvalifikuotu elektroniniu parašu, kurie turi vienodą teisinę galią. Kreditorių abejonę, kad sutartys galėjo būti pasirašytos atgaline data, teismas vertino kaip neįrodytą nuomonę. Be to, tarp šalių atlikti mokėjimai patvirtina prievolinių santykių egzistavimą nuo sutarčių sudarymo dienos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su dalyvaujančių byloje asmenų veiksmais, nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kreditoriai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atmetė UAB „DAO AM“ prašymą kreditoriams skirti baudą.

Kreditoriai UAB „NK Ventures“, UAB „Kulionių investicijos“, UAB „Prior Test Group“, E. D., D. B., M. D., Č. S. ir D. Z. (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas UAB „DAO AM“ finansinį reikalavimą, neįvertino esminių įrodymų ir kreditorių argumentų dėl tikrųjų šalių ekonominių santykių. 2026 m. balandžio 24 d. paaiškinimuose pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad nuo UAB „Stabilus Srautas“ įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo iš jos sąskaitos į UAB „DAO AM“ sąskaitą V. M. pervedė 1 771 982,22 Eur, o tuo pačiu laikotarpiu iš UAB „DAO AM“ sąskaitos į UAB „Stabilus Srautas“ sąskaitą V. M. pervedė 340 470,21 Eur. 2 779 416,57 Eur suma buvo pervesta vykdant prievoles už trečiąjį asmenį „DAO LONG FIXED INCOME LP“, todėl šių mokėjimų pagrindu UAB „DAO AM“ jokių teisių į UAB „Stabilus Srautas“ neįgijo. Teismas šių argumentų ir įrodymų neįvertino ir dėl jų nepasisakė, nors turėjo nustatyti tikruosius šalių ekonominius santykius, o ne formaliai remtis susijusio asmens nurodyta sutarčių ir išvestinių dokumentų grandine, sudaryta tarp to paties asmens kontroliuojamų subjektų. Pažymi, kad piniginių srautų analizė patvirtina, kad UAB „DAO AM“ yra bendrovės skolininkė, o ne kreditorė.

Neįrodyto finansinio reikalavimo patvirtinimas neatitinka bankroto proceso tikslų ir pažeidžia kitų kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus bei turinčių teisėtą interesą į kuo didesnį jų reikalavimų patenkinimą, teises ir teisėtus interesus. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir, nesant pirminių dokumentų, pagrindžiančių UAB „DAO AM“ reikalavimą, bei banko sąskaitų išrašams patvirtinant, kad UAB „DAO AM“ yra bendrovės skolininkė, o ne kreditorė, nepagrįstai patvirtino UAB „DAO AM“ finansinį reikalavimą.

835 563,09 Eur finansinis reikalavimas, grindžiamas novacijos sutartimi, teismo buvo nepagrįstai patvirtintas, nes nebuvo pagrįstas pirminiais įrodymais. Pagal minėtą sutartį, kurią V. M. pasirašė abiejų šalių vardu, bendrovė neva buvo skolinga UAB „DAO AM“, tačiau joje tariama skola nebuvo detalizuota ir nenurodytas jos pagrindas. UAB „DAO AM“ neįrodė bendrovės įsipareigojimų pagal 2024 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu, kaip nurodoma, buvo sudaryta novacijos sutartis. Taip pat byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių tariamą bendrovės skolą ir tariamą jos įskaitymą, o teismas išvadas grindė išvestiniais dokumentais, kurių realumas kitais įrodymais nepatvirtintas. Pažymi, kad toks teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos, pagal kurią vien išvestiniai dokumentai nėra pakankami finansiniam reikalavimui pagrįsti, ypač kai sprendžiamas juos sudariusio asmens finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas.

147 800 Eur finansinis reikalavimas, grindžiamas 2025 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „DAO AM“, UAB „Tvarios investicijos“ ir UAB „Stabilus Srautas“, nėra įrodytas. Reikalavimas patvirtintas neįvertinus aplinkybės, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių realios ir galiojančios UAB „Tvarios investicijos“, kurią kontroliuoja tas pats V. M., reikalavimo teisės egzistavimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia teisė galėjo būti perleista.

UAB „DAO AM“ neįrodė įgijusi teisę reikalauti iš BUAB „Stabilus Srautas“ išpirkti 250 000 Eur vertės obligacijas, sumokėti 43 342,49 Eur palūkanų ir 16 297,48 Eur delspinigių. Nors teismas konstatavo, kad byloje nepateiktos obligacijų pasirašymo sutartys ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, reikalavimą šioje dalyje patvirtino remdamasis aplinkybe, kad bendrovė mokėjo palūkanas nurodytiems fiziniams asmenims. Atkreipia dėmesį, kad finansinis reikalavimas nepagrįstai patvirtintas remiantis 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. liepos 16 d. sudarytomis reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokio dydžio reikalavimo teisė egzistavo ir galėjo būti perleista.

Egzistuoja pagrindas pranešti prokurorui apie galimus nusikalstamos veikos požymius. Pažymi, kad 2026 m. vasario 26 d. atskirajame skunde buvo nurodę, jog UAB „Stabilus Srautas“ nemokumą, jų vertinimu, lėmė nesąžiningi V. M. veiksmai, perleidžiant bendrovės vertingą turtą sau ir susijusiems asmenims. Teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kuria iškėlė bankroto bylą bendrovei, pripažino, kad V. M. veiksmai, perleidžiant turtą susijusiems asmenims, prisidėjo prie bendrovės nemokumo. Apeliantų vertinimu, UAB „DAO AM“ pateikti dokumentai, sudaryti tarp susijusių asmenų, patvirtina, kad V. M. ne tik perleido bendrovės vertingą turtą, bet ir apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą. Apeliantai prašo pranešti prokurorui apie V. M. veiklą, kuri, jų teigimu, turi nusikalstamos veikos požymių.

Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą BUAB „Stabilus Srautas“, atstovaujama nemokumo administratorės „Angorela“, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir įvertino įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų. Vien apeliantų nesutikimas su teismo išvadomis savaime nereiškia jų neteisėtumo. Apeliantai iš esmės neginčija skundžiamos nutarties, o siekia pakartotinio savo argumentų įvertinimo, kurie didžiąja dalimi sutampa su pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais, nors tai neatitinka apeliacijos tikslo ir paskirties. Todėl aplinkybė, kad teismas galėjo neišsamiai pasisakyti dėl kai kurių apeliantų argumentų, savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos ar nepagrįstos.

Byloje buvo surinkti UAB „DAO AM“ finansinį reikalavimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai – mokėjimo pavedimai, banko sąskaitų išrašai, sutartys ir apyvartos žiniaraščiai. Byloje nėra duomenų, kad sandoriai būtų negaliojantys ar ginčijami, o pareiškėjo reikalavimas atitiko ir bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis. Apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek skunde pateikia savitas ir fragmentiškas įrodymų interpretacijas, tačiau nenurodo konkrečių teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų.

Apeliantų nesutikimas su teismo atliktu byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu nesuponuoja išvados, kad finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas bendrovės bankroto byloje buvo išspręstas netinkamai. Apeliantai skunde nepagrindžia konkrečių teisės normų pažeidimų, padarytų vertinant įrodymus, o pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją ir iš esmės siekia, kad pagal byloje esančius įrodymus būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei nustatė bylą nagrinėjęs teismas.

Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą UAB „DAO AM“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantai, teigdami, jog UAB „DAO AM“ yra bendrovės skolininkė, o ne kreditorė, remiasi tik dalimi informacijos, visų pirma banko sąskaitų išrašais, nors apeliantų mokėjimų į bendrovės banko sąskaitą taip pat nėra, o jų prievolės bendrovei atsirado sutarčių, o ne mokėjimų pagrindu. Apeliantai nedalyvavo sudarant ginčo sandorius ir nebuvo jų šalimis, o jų argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais.

UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo egzistavimą ir jo dydį patvirtina pateiktų dokumentų visuma, taip pat bendrovės nemokumo administratorės ir UAB „DAO AM“ patvirtinimai. Nurodo, kad finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai byloje buvo pateikti kelis kartus ir yra pakankami jam patvirtinti. Tuo tarpu apeliantai turėjo galimybę pateikti jų teiginius pagrindžiančius įrodymus ir išreikalauti papildomus dokumentus, tačiau įrodymų, paneigiančių UAB „DAO AM“ finansinį reikalavimą, nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymų visumą ir padarė pagrįstas išvadas dėl byloje įrodinėjamų faktų. Apeliantų atskirasis skundas grindžiamas prielaidomis, samprotavimais ir selektyviai atrinktais įrodymais, o kitų byloje esančių įrodymų visuma paneigia apeliantų daromas išvadas.

Apeliantų teiginiai dėl nusikalstamos veikos požymių grindžiami keliais akcijų pardavimo sandoriais. UAB „DAO AM“ nurodo, kad iš bylos dokumentų matyti, jog šie sandoriai buvo pelningi ir BUAB „Stabilus Srautas“ iš jų iš viso uždirbo 2 003 996,34 Eur pelno, todėl jie buvo teisėti ir ekonomiškai naudingi bendrovei.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas UAB „DAO AM“ 1 363 996,52 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Stabilus Srautas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantai 2026 m. rugpjūčio 17 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė naujas aplinkybes, apeliantų teigimu, reikšmingas nagrinėjamai bylai. Nurodo, kad 2026 m. liepos 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kuris, be kita ko, yra susijęs su UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimu. Pažymi, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. eB2-998-864/2026, teismas tenkino BUAB „Stabilus Srautas“ nemokumo administratorės prašymą ir pratęsė terminą JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams atlikti, įskaitant bendrovės sandorių patikrą. Nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateikta medžiaga patvirtina, kad ji iki šiol šios patikros neatliko ir nesikreipė dėl BUAB „Stabilus Srautas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Aplinkybė, kad V. M. ir susijusių asmenų finansiniai reikalavimai tvirtinami iš esmės remiantis nemokumo administratorės, neatlikusios išsamios reikalavimą pagrindžiančių sandorių patikros ir nesikreipusios dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pozicija, kai teisėsaugos institucijos jau atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, neatitiktų viešojo intereso. Esant tokioms aplinkybėms teismas negali apsiriboti formaliu nemokumo administratorės atliktu patikrinimu, bet turi savarankiškai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes ir informuoti prokurorą apie galimos nusikalstamos veikos požymius. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti apeliantai pateikė naujus rašytinius įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2026 m. liepos 10 d. pranešimą, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. pranešimą ir 2026 m. rugpjūčio 7 d. BUAB „Stabilus Srautas“ kreditorių susirinkimo protokolą.

Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktus). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantų paaiškinimais ir naujų įrodymų turiniu, pažymi, kad minėti įrodymai ir jais grindžiamos paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, nėra susijusios su UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo klausimu, be kita ko, nepagrindžia konkretaus įrodymų ryšio su byloje vertinamu finansiniu reikalavimu. Nors apeliantai nurodo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, tačiau nepateikė ikiteisminio tyrimo pradėjimą patvirtinančio procesinio dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti, ar galimas ikiteisminis tyrimas yra susijęs su būtent nagrinėjamoje byloje vertinamais sandoriais ar UAB „DAO AM“ finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais. Apeliantų pateiktas teismo pranešimas ir kreditorių susirinkimo protokolas iš esmės yra susiję su nemokumo administratorės veiksmų teisėtumo klausimu, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, daro išvadą, kad į bylą pateikti įrodymai neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo – nėra susijęs su nagrinėjamu ginču (CPK 180 straipsnis), todėl atsisakoma juos priimti.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. UAB „Stabilus Srautas“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Angorela“, nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 26 d.

2026 m. vasario 17 d. BUAB „Stabilus Srautas“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti bendrovės kreditorių, įskaitant ir UAB „DAO AM“, finansinius reikalavimus BUAB „Stabilus Srautas“ bankroto byloje. Nurodė, kad UAB „DAO AM“ prašomas patvirtinti 1 363 996,52 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas šiais įrodymais: 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartimi Nr. DAM24/1231; 2025 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. TI25/0206; 2025 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. DAM25/04-15; 2025 m. liepos 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. DAM25/0716; 2025 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį, be kita ko, įtraukta ir kreditorė UAB „DAO AM“ su 1 363 996,52 Eur finansiniu reikalavimu.

Kreditoriai UAB „NK Ventures“, UAB „Kulionių investicijos“, UAB „Prior Test Group“, E. D., D. B., M. D., Č. S. ir D. Z., nesutikdami su patvirtintu UAB „DAO AM“ 1 363 996,52 Eur finansiniu reikalavimu, 2026 m. vasario 27 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties. Teismas sutiko su kreditorių atskiruoju skundu ir 2026 m. kovo 3 d. nutartimi pasinaikino 2026 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas UAB „DAO AM“ 1 363 996,52 Eur finansinis reikalavimas ir klausimo dėl šio finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą.

2026 m. kovo 13 d. teisme gautame UAB „DAO AM“ atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „DAO AM“ nurodė, kad savo prašomą patvirtinti 1 363 996,52 Eur finansinį reikalavimą grindžia šiais įrodymais: 2024 m. vasario 27 d. paskolos sutartimi Nr. SS24/0227; 2024 m. gruodžio 31 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. SS24/1231-1; obligacijų pasirašymo sutartimis; 2024 m. gruodžio 31 d. perleidimo sutartimis; 2024 m. gruodžio 31 d. susitarimu dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo; 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartimi Nr. DAM24/1231; 2025 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. TI25/0206; 2025 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. DAM25/0415; 2025 m. liepos 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. DAM25/0716; 2025 m. birželio 18 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 1392.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 27 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. SS24/0227 tarp UAB „Stabilus Srautas“ ir UAB „Metalo prekyba“, kurios pagrindu UAB „Metalo prekyba“ įsipareigojo suteikti UAB „Stabilus Srautas“ 3 100 000 Eur paskolą. Sutartimi sulygta 15 proc. dydžio metinė paskolos palūkanų norma, o paskolos grąžinimo terminas nustatytas 24 mėnesiai nuo paskolos gavimo dienos (sutarties 1.1, 2.1, 2.4 papunkčiai). 2024 m. kovo 6 d. į UAB „Stabilus Srautas“ banko sąskaitą buvo įskaityta 3 100 000 Eur, kurią pervedė UAB „Metalo prekyba“. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokėjimas atliktas „pagal paskolos sutartį Nr. SS24/0227“.

2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Metalo prekyba“, UAB „Stabilus Srautas“ ir UAB „DAO AM“ sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. SS24/1231-1. Sutartyje nurodyta, kad sutarties sudarymo dieną UAB „Stabilus Srautas“ skolinga UAB „Metalo prekyba“ 2 600 000 Eur paskolos ir 331 426,23 Eur palūkanų pagal 2024 m. vasario 27 d. UAB „Stabilus Srautas“ ir UAB „Metalo prekyba“ sudarytą paskolos sutartį Nr. SS24-0227. Skolos perkėlimo sutartimi UAB „Stabilus Srautas“ minėtą skolą perkėlė UAB „DAO AM“, o pastaroji ją perėmė kartu su visomis iš paskolos sutarties kylančiomis skolininko teisėmis ir prievolėmis. Nurodyta, kad sutarties pasirašymo metu UAB „Stabilus Srautas“ perduoda UAB „DAO AM“ paskolos sutarties kopiją su visais jos priedais ir pakeitimais. UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. kompensuoti UAB „DAO AM“ visą perimtą skolą, atliekant pavedimą į jos banko sąskaitą arba kitu šalių sutartu būdu. Už atidėtą mokėjimą palūkanos nenumatytos (sutarties 1.1, 2.1, 2.3 papunkčiai).

2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Stabilus Srautas“, D. M. ir UAB „DAO AM“ sudarė perleidimo sutartį. Sutartyje numatė, kad sutarties sudarymo metu UAB „Stabilus Srautas“ turi įsipareigojimų D. M. pagal 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. gegužės 8 d. obligacijų pasirašymo sutartis, kurių pagrindu D. M. pasirašė bei apmokėjo 157 000 ir 50 000 UAB „Stabilus Srautas“ obligacijų, kurių nominali vertė – po 1 Eur. UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo šias obligacijas išpirkti ir mokėti palūkanas, kurios 2024 m. gruodžio 31 d. pagal pirmąją sutartį sudarė 2 374,36 Eur mokėtinų ir 8 155,39 Eur sukauptų, o pagal antrąją – 756,16 Eur mokėtinų ir 1 849,31 Eur sukauptų palūkanų. Perleidimo sutartimi UAB „Stabilus Srautas“ UAB „DAO AM“ perleido, o pastaroji perėmė visas iš minėtų sutarčių kylančias teises ir prievoles, įskaitant prievolę mokėti D. M. palūkanas ir išpirkti obligacijas. UAB „Stabilus Srautas“ taip pat įsipareigojo perduoti UAB „DAO AM“ sutarčių kopijas bei kitą informaciją, reikalingą perimtoms prievolėms vykdyti, ir kompensuoti 220 135,22 Eur skolinį įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Už atidėtą mokėjimą palūkanos nenumatytos (sutarties A, B, 1.1, 2.1, 2.2, 2.3 papunkčiai).

2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Stabilus Srautas“, E. Č. ir UAB „DAO AM“ sudarė perleidimo sutartį. Sutartyje numatė, kad sutarties sudarymo metu UAB „Stabilus Srautas“ turi įsipareigojimų E. Č. pagal 2021 m. gruodžio 17 d. obligacijų pasirašymo sutartį, kurios pagrindu E. Č. pasirašė ir apmokėjo 250 000 UAB „Stabilus Srautas“ obligacijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 Eur, o UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo jas išpirkti ir mokėti palūkanas. 2024 m. gruodžio 31 d. mokėtinos palūkanos sudarė 15 684,91 Eur, sukauptos – 38 030,77 Eur. Perleidimo sutartimi UAB „Stabilus Srautas“ UAB „DAO AM“ perleido, o pastaroji perėmė visas iš 2021 m. gruodžio 17 d. obligacijų pasirašymo sutarties kylančias UAB „Stabilus Srautas“ teises ir prievoles, įskaitant prievolę mokėti E. Č. palūkanas ir išpirkti obligacijas. UAB „Stabilus Srautas“ taip pat įsipareigojo perduoti UAB „DAO AM“ sutarties kopiją su priedais ir pakeitimais bei kitą informaciją, reikalingą perimtoms prievolėms vykdyti, ir kompensuoti 303 715,68 Eur skolinį įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Už atidėtą mokėjimą palūkanos nenumatytos (sutarties A, 1.1, 2.1, 2.2, 2.3 papunkčiai).

2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Stabilus Srautas“, I. N. ir UAB „DAO AM“ sudarė perleidimo sutartį. Sutartyje numatė, kad sutarties sudarymo metu UAB „Stabilus Srautas“ turi įsipareigojimų I. N. pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. obligacijų pasirašymo sutartį ir 2024 m. kovo 22 d. susitarimą dėl obligacijų pasirašymo ir termino pratęsimo, kurių pagrindu I. N. pasirašė ir apmokėjo 40 000 UAB „Stabilus Srautas“ obligacijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 Eur, o UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo jas išpirkti ir mokėti palūkanas. 2024 m. gruodžio 31 d. mokėtinos palūkanos sudarė 1 008,23 Eur. Šalys taip pat patvirtino, kad žodiniu susitarimu obligacijų išpirkimo terminas buvo pratęstas dar vieneriems metams tomis pačiomis sąlygomis. Perleidimo sutartimi UAB „Stabilus Srautas“ UAB „DAO AM“ perleido, o pastaroji perėmė visas iš nurodytų sutarčių kylančias UAB „Stabilus Srautas“ teises ir prievoles, įskaitant prievolę mokėti I. N. palūkanas ir išpirkti obligacijas. UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo perduoti UAB „DAO AM“ sutarčių kopijas su priedais ir pakeitimais bei kitą informaciją, reikalingą perimtoms prievolėms vykdyti, taip pat kompensuoti 41 008,23 Eur skolinį įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Už atidėtą mokėjimą palūkanos nenumatytos (sutarties A, B, 1.1, 2.1, 2.2, 2.3 papunkčiai).

2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Stabilus Srautas“, J. Č. ir UAB „DAO AM“ sudarė perleidimo sutartį. Sutartyje numatė, kad sutarties sudarymo metu UAB „Stabilus Srautas“ turi įsipareigojimų J. Č. pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. obligacijų pasirašymo sutartį, kurios pagrindu J. Č. pasirašė ir apmokėjo 60 000 UAB „Stabilus Srautas“ obligacijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 Eur, o UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo jas išpirkti ir mokėti palūkanas. 2024 m. gruodžio 31 d. mokėtinos palūkanos sudarė 18 776,71 Eur, sukauptos – 2 626,02 Eur. Šalys taip pat patvirtino, kad žodiniu susitarimu obligacijų išpirkimo terminas buvo pratęstas dar penkeriems metams tomis pačiomis sąlygomis. Perleidimo sutartimi UAB „Stabilus Srautas“ UAB „DAO AM“ perleido, o pastaroji perėmė visas iš 2019 m. rugsėjo 30 d. sutarties kylančias UAB „Stabilus Srautas“ teises ir prievoles, įskaitant prievolę mokėti J. Č. palūkanas ir išpirkti obligacijas. UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo perduoti UAB „DAO AM“ sutarties kopiją su priedais ir pakeitimais bei kitą informaciją, reikalingą perimtoms prievolėms vykdyti, taip pat kompensuoti 81 402,73 Eur skolinį įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Už atidėtą mokėjimą palūkanos nenumatytos (sutarties A, 1.1, 2.1, 2.2, 2.3 papunkčiai).

2024 m. gruodžio 31 d. UAB „DAO AM“ ir UAB „Stabilus Srautas“ sudarė susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo. Jame nurodyta, kad susitarimo sudarymo dieną UAB „Stabilus Srautas“ buvo skolinga UAB „DAO AM“ 1 742 263,09 Eur pagal tarpusavyje sudarytus sandorius, o UAB „DAO AM“ buvo skolinga UAB „Stabilus Srautas“ 906 700 Eur. Siekdamos operatyviai ir mažesnėmis sąnaudomis įvykdyti tarpusavio įsipareigojimus, šalys susitarė įskaityti šiuos vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Atlikus 906 700 Eur įskaitymą, UAB „DAO AM“ laikoma gavusia iš UAB „Stabilus Srautas“ 906 700 Eur ir šios sumos atžvilgiu UAB „Stabilus Srautas“ prievolė įvykdyta, o UAB „DAO AM“ prievolė UAB „Stabilus Srautas“ atžvilgiu pasibaigė. Po įskaitymo UAB „Stabilus Srautas“ liko skolinga UAB „DAO AM“ 835 563,09 Eur (sutarties A, B, C, 1, 2 punktai).

2024 m. gruodžio 31 d. UAB „DAO AM“ ir UAB „Stabilus Srautas“ sudarė novacijos sutartį Nr. DAM24/1231. Joje nurodyta, kad sutarties sudarymo dieną UAB „Stabilus Srautas“ buvo skolinga UAB „DAO AM“ 835 563,09 Eur pagal tarpusavyje sudarytus sandorius. Novacijos sutartimi ši prievolė buvo pakeista paskolos prievole, t. y. laikoma, kad UAB „DAO AM“ suteikė UAB „Stabilus Srautas“ 835 563,09 Eur paskolą, o UAB „Stabilus Srautas“ įvykdė ankstesnę skolos prievolę. Sutartimi sulygta 15 proc. metinė palūkanų norma, o paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2025 m. gruodžio 31 d. (sutarties A, 1.1, 1.2.1, 1.2.4 papunkčiai).

2025 m. vasario 6 d. UAB „DAO AM“, UAB „Tvarios investicijos“ ir UAB „Stabilus Srautas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TI25/0206. Sutartyje nurodė, kad sutarties sudarymo dieną UAB „Stabilus Srautas“ skolinga UAB „Tvarios investicijos“ 147 800 Eur. Sutartyje taip pat nurodyta, kad atsižvelgdamos į tai, jog 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „DAO AM“ ir UAB „Stabilus Srautas“ buvo sudariusios novacijos sutartį, kurios pagrindu UAB „DAO AM“ suteikė UAB „Stabilus Srautas“ 835 563,09 Eur paskolą, šalys susitarė dėl 147 800 Eur reikalavimo perleidimo. Pagal sutartį UAB „Tvarios investicijos“ UAB „DAO AM“ perleido visas reikalavimo teises į 147 800 Eur skolą. UAB „DAO AM“ ir UAB „Stabilus Srautas“ susitarė šią prievolę pakeisti paskolos prievole, todėl laikoma, kad UAB „DAO AM“ suteikė UAB „Stabilus Srautas“ papildomą 147 800 Eur paskolą 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartyje nustatytomis sąlygomis, o UAB „Stabilus Srautas“ įvykdė 147 800 Eur skolos prievolę UAB „Tvarios investicijos“ atžvilgiu (sutarties A, B, C, 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 papunkčiai).

2025 m. balandžio 15 d. R. B. ir UAB „DAO AM“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. DAM25/0415, kurios pagrindas – 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „Stabilus Srautas“ ir R. B. sudaryta obligacijų pasirašymo sutartis, kuria UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo iš R. B. išpirkti 100 000 paprastųjų UAB „Stabilus Srautas“ obligacijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 Eur, ir sumokėti priskaičiuotas, tačiau nesumokėtas palūkanas. Obligacijų išpirkimo terminas suėjo 2024 m. rugpjūčio 14 d. (sutarties A, B, 2.1, 2.2, 3.1 papunkčiai).

2025 m. liepos 16 d. R. B. ir UAB „DAO AM“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. DAM25/0716, kurios pagrindas – 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „Stabilus Srautas“ ir R. B. sudaryta obligacijų pasirašymo sutartis, kuria UAB „Stabilus Srautas“ įsipareigojo iš R. B. išpirkti 150 000 paprastųjų UAB „Stabilus Srautas“ obligacijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 Eur, išpirkimo terminas – 2025 m. lapkričio 12 d., ir sumokėti priskaičiuotas, tačiau nesumokėtas 33 998,62 Eur palūkanas (sutarties A, B, 2.1, 2.2, 3.1 papunkčiai).

2025 m. birželio 18 d. UAB „DAO AM“ atliko 8 987,67 Eur mokėjimą UAB „Stabilus Srautas“ pagal SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 1392. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „pervedimas“.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi atidėjo kreditorės UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo nagrinėjimą, nustatęs, kad nepakanka duomenų apie šio reikalavimo susidarymo aplinkybes, įskaitant pirminius ir (ar) tarpinius dokumentus, patvirtinančius reikalavimo sumų kilmę, taip pat nėra aiški šių sumų apskaičiavimo tvarka. Teismas taip pat patenkino kreditorių prašymą ir įpareigojo nemokumo administratorę pateikti BUAB „Stabilus Srautas“ banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad UAB „DAO AM“ teismui pateikė papildomus dokumentus: palūkanų apskaičiavimo lentelę, UAB „DAO AM“ UAB „Stabilus Srautas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki lapkričio mėn. ir UAB „DAO AM“ išrašytų sąskaitų faktūrų detalizavimo lentelę. Nemokumo administratorė 2026 m. balandžio 2 d. pateikė BUAB „Stabilus Srautas“ banko sąskaitų išrašus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nustatė, kad UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo pagrindą sudarančios paskolos, skolos perkėlimo, novacijos ir reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos, o iš jų kylančių prievolių egzistavimą patvirtina šalių atlikti mokėjimai, banko sąskaitų išrašai ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas taip pat nustatė UAB „Stabilus Srautas“ įsiskolinimą UAB „DAO AM“ pagal perimtas prievoles bei nepanaudotą avansą. Kreditorių argumentus dėl sutarčių nesudarymo, apsimestinumo ir pasirašymo atgaline data teismas pripažino neįrodytais. Teismas padarė išvadą, kad UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo pagrindas ir dydis yra įrodyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodydamas patvirtinto UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo bendrą dydį, padarė akivaizdžią aritmetinę klaidą – vietoje 1 363 996,52 Eur nurodė 1 363 096,50 Eur. Tačiau ši klaida neturi įtakos faktiškai patvirtintam finansinio reikalavimo dydžiui, kadangi sudėjus skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytų finansinio reikalavimo tenkinimo etapais sumas (1 243 175,76 Eur ir 120 820,74 Eur) gaunama 1 363 996,50 Eur suma. Būtent tokio dydžio finansinį reikalavimą įrodinėja turinti UAB „DAO AM“. Iš skundžiamos nutarties motyvų taip pat akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir patvirtino būtent 1 363 996,50 Eur dydžio UAB „DAO AM“ finansinį reikalavimą, taigi, rezoliucinėje dalyje nurodyta 1 363 096,50 Eur suma yra aritmetinės klaidos rezultatas.

Apeliantai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad teismas, tvirtindamas UAB „DAO AM“ finansinį reikalavimą, neįvertino faktinių šalių ekonominių santykių ir pinigų srautų, kurie patvirtina UAB „DAO AM“ esant UAB „Stabilus Srautas“ skolininke, o ne kreditore. Apeliantai taip pat nurodo, kad finansinis reikalavimas nebuvo pagrįstas pirminiais jo atsiradimą patvirtinančiais įrodymais, nepateikta dokumentų, patvirtinančių UAB „DAO AM“ reikalavimų atsiradimą, egzistavimą ir dydį. Be to, apeliantai teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su V. M. veiksmais ir tarp susijusių asmenų sudarytais sandoriais, kurie gali turėti nusikalstamos veikos požymių, todėl prašo apie tai pranešti prokurorui.

Dėl UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama JANĮ 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 48 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020 13 punktą).

Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023 18 punktą; 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023 24 punktą). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022 21 punktą). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020 21 punktą).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą; 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021 24 punktą). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 104 punktą).

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020 44 punktą).

Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 26 punktą; 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022 37 punktą). Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020 39 punktą; 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 27 punktą).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo taisykles, įvertinusi skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, taip pat byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, pažeidė pirmiau nurodytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėja UAB „DAO AM“ įrodė prašomo patvirtinti 1 277 786,56 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, be kita ko, jų pakankamumą pareiškėjos reikalavimui pagrįsti.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, šioje byloje būtent pareiškėjai UAB „DAO AM“, siekiančiai savo, kaip kreditorės, reikalavimo bankrutavusiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, teko pareiga ne tik nurodyti visas ginčo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, bet ir leistinais įrodymais pagrįsti reiškiamo reikalavimo atsiradimo pagrindą bei jo dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi sutartinės prievolės egzistavimas, jos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, būtent UAB „DAO AM“, teigianti, kad BUAB „Stabilus Srautas“ yra jai skolinga 1 363 996,52 Eur, turėjo pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. O pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, turėjo šiuos ir kitus byloje esančius įrodymus išsamiai bei visapusiškai įvertinti ir tik tuomet nuspręsti dėl jų įrodomosios reikšmės bei pakankamumo UAB „DAO AM“ finansiniam reikalavimui pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama pagrįsti 1 363 996,52 Eur dydžio reikalavimą BUAB „Stabilus Srautas“, pateikė į bylą šios nutarties 33 punkte nurodytus rašytinius įrodymus bei pati pareiškėja pateikė šios nutarties 36 punkte nurodytus rašytinius įrodymus, kuriuos, kartu su BUAB „Stabilus Srautas“ nemokumo administratorės ir UAB „DAO AM“ paaiškinimais, įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas ir tvirtintinas BUAB „Stabilus Srautas“ bankroto byloje. Vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, lėmusiu išvadą, kad pareiškėja įrodė prašomą patvirtinti 1 363 996,52 Eur finansinį reikalavimą.

Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateikta 2025 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir 2025 m. birželio 18 d. banko mokėjimo nurodymas – savaime nėra pakankami pagrįsti finansinio reikalavimo dalies atsiradimo teisinio ir faktinio pagrindo bei jo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje abstrakčiai išvardinęs į bylą pateiktus dokumentus, nenustatė konkretaus pagrindo ir (ar) konkrečių teisinių santykių, iš kurių kilo pirminė, teikiamais išvestiniais dokumentais grindžiama tariama BUAB „Stabilus Srautas“ prievolė kreditorei UAB „DAO AM“, taip pat kokiu pagrindu UAB „DAO AM“ atliko pervedimą bendrovei, nors būtent tokius įrodymus pats pareikalavo pateikti 2026 m. kovo 19 d. nutartimi.

Į bylą pateikta 2025 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta UAB „DAO AM“, UAB „Tvarios investicijos“ ir UAB „Stabilus Srautas“, kurios pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo įsitikinti UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo pagrįstumu.

CK 6.104 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas.

Reikalavimas pagrįsti prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą taikomas ir tuo atveju, kai pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę perima kitas kreditorius. Reikalavimo teisę perėmęs kreditorius turi pagrįsti ankstesnio kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimą ir dydį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023 42 punktą).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-591/2009; 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).

Teismų praktikoje pažymėta, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorius, perleidęs reikalavimą, turi įstatyminę pareigą naujajam kreditoriui perduoti dokumentus, patvirtinančius ne tik faktą, jog skolininkas pripažįsta tam tikro turinio prievolę savo pradiniam kreditoriui, tačiau ir pirminius pradinio kreditoriaus reikalavimą patvirtinančius dokumentus – jo reikalavimo teisės turinį ir sąlygas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Savo ruožtu pareiškėjas, siekdamas ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje, turi pateikti išsamius duomenis dėl skolos, perleistos reikalavimo perleidimo sutartimi, tikrumo, t. y. pirminius dokumentus, patvirtinančius tokio įsiskolinimo faktą (prievolės rūšį) bei dydį. Pareiškėjui, reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu nepareikalavusiam visų pirminių pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę patvirtinančių dokumentų, kartu atitenka ir įgytos reikalavimo teisės įrodinėjimo rizika (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-972-450/2024 34 punktą; 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-459-450/2025 42 punktą; 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-760-450/2025 27, 30 punktai). Taigi, sprendžiant dėl cesijos pagrindu perleisto reikalavimo pagrįstumo, nepakanka nustatyti vien reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo fakto. Turi būti nustatyta ir įvertinta prievolė, iš kurios kyla perleidžiama reikalavimo teisė, jos atsiradimo pagrindas ir dydis. Pažymėtina, kad vien tik reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas neleidžia patikrinti, ar perleistas reikalavimas faktiškai egzistavo ir kokia buvo jo apimtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties šalys, atsižvelgdamos į tai, jog sutarties sudarymo dieną UAB „Stabilus Srautas“ buvo skolinga UAB „Tvarios investicijos“ 147 800 Eur, taip pat į tai, kad 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „DAO AM“ ir UAB „Stabilus Srautas“ buvo sudariusios novacijos sutartį, kurios pagrindu UAB „DAO AM“ suteikė UAB „Stabilus Srautas“ 835 563,09 Eur paskolą, susitarė dėl 147 800 Eur reikalavimo perleidimo. Pagal reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Tvarios investicijos“ perleido UAB „DAO AM“ visas reikalavimo teises į UAB „Stabilus Srautas“ 147 800 Eur skolą. UAB „DAO AM“ ir UAB „Stabilus Srautas“ susitarė šią prievolę pakeisti paskolos prievole, todėl laikytina, kad UAB „DAO AM“ suteikė UAB „Stabilus Srautas“ papildomą 147 800 Eur paskolą 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartyje nustatytomis sąlygomis, o UAB „Stabilus Srautas“ įvykdė 147 800 Eur skolos prievolę UAB „Tvarios investicijos“ atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2025 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyti konkretūs sandoriai, jų pagrindu atsiradusios prievolės ar 147 800 Eur skolos apskaičiavimo pagrindas. Todėl vien reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta 147 800 Eur suma nepatvirtina tokios prievolės egzistavimo ir jos dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja, kaip reikalavimo teisę perėmusi kreditorė, privalo pagrįsti ne tik reikalavimo perleidimo faktą, bet ir perleisto reikalavimo egzistavimą bei jo dydį, jai tokia pareiga pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartyje buvo nurodyta ir galimybė pateikti papildomus įrodymus buvo sudaryta, tačiau pareiškėja ja nepasinaudojo, be kita ko, net ir pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nenurodė, iš kokių teisinių santykių ir kokių konkrečių sandorių pagrindu kilo tariama 147 800 Eur UAB „Stabilus Srautas“ prievolė pradinei kreditorei, konstatuoja, kad pateikta 2025 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartis, nesant pirminių prievolę patvirtinančių dokumentų, negali būti laikoma pakankamu įrodymu ginčijamam finansiniam reikalavimui pagrįsti. Vadinasi, ši UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo dalis negalėjo būti patvirtinta, kaip neįrodyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2025 m. birželio 18 d. banko mokėjimo nurodymas taip pat nepatvirtina pareiškėjos reiškiamo finansinio reikalavimo dalies atsiradimo pagrindo ir jos dydžio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 18 d. UAB „DAO AM“ atliko 8 987,67 Eur mokėjimą UAB „Stabilus Srautas“ pagal SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. 1392, mokėjimo paskirtyje nurodydama „pervedimas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokėjimo nurodymas patvirtina tik lėšų pervedimo faktą, tačiau neleidžia nustatyti tokio mokėjimo teisinio pagrindo, jo paskirties ir dėl jo atsiradusių šalių tarpusavio įsipareigojimų. Taigi, vien šio rašytinio įrodymo pagrindu negalima spręsti, kad bendrovei dėl atlikto mokėjimo atsirado pareiga grąžinti pareiškėjai pervestą sumą. Be kita ko, pareiškėja ir nemokumo administratorė papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad 8 987,67 Eur mokėjimas buvo atliktas kaip avansas (išsamiau nepaaiškinant, už ką, pagal kokį sandorį, kokių teisinių santykių pagrindu jis padarytas), tačiau byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis nurodyta „pervedimas“, todėl šis rašytinis įrodymas iš esmės paneigia pareiškėjos ir nemokumo administratorės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą įrodymų, pagrindžiančių šią pareiškėjos reiškiamo finansinio reikalavimo dalį, trūkumą, daro išvadą, kad minėtas mokėjimo nurodymas negali būti laikomas pakankamu įrodymu ginčijamo finansinio reikalavimo daliai pagrįsti. Vadinasi, ir ši pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis (8 987,67 Eur) pirmosios instancijos teismo buvo patvirtinta nepagrįstai.

Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria patvirtinta pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis, kildinta iš 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutarties, pagal ją apskaičiuotų palūkanų ir 2025 m. balandžio bei 2025 m. liepos 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių.

Kaip minėta, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Vadinasi, esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023 20 punktą). Teismo vaidmuo byloje, kurioje sprendžiama dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, yra aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patvirtindamas pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį, kildinamą iš 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutarties, 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. liepos 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, netinkamai įvykdė jam tenkančios aktyvaus teismo pareigos išsamiai išsiaiškinti šios reikalavimo dalies pagrįstumui reikšmingas aplinkybes ir pašalinti dėl jos pagrįstumo kilusias abejones.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartimi grindžiamos finansinio reikalavimo dalies pagrįstumą, būtina atsižvelgti į novacijos sutarties esmę.

Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį novacija yra prievolės pasibaigimas, kai šalys vietoje esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo, arba veiksmai, kai naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo ankstesniam kreditoriui. Taigi, novacija yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, todėl visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kas keičiasi (dalykas, įvykdymo būdas, subjektinė sudėtis), egzistuojanti prievolė pasibaigia ir jos vietoje sukuriama nauja. Novacija nepreziumuojama, todėl visada turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad visais atvejais šalys, norėdamos vieną prievolę pakeisti kita, turi aiškiai, nedviprasmiškai išreikšti savo valią, pavyzdžiui, sudarydamos sutartį, turi aiškiai nurodyti vieną prievolę keičiančios kita. Sprendžiant, ar šalių veiksmai tikrai reiškė novaciją, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, kad ši tikrai buvo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog įvyko novacija, būtina nustatyti tiek pradinę šalių prievolę, tiek naują prievolę, kuria ji buvo pakeista. Vadinasi, tuomet, kai kreditorius finansinį reikalavimą nemokumo byloje grindžia novacija, jis privalo įrodyti ne tik naujosios prievolės turinį, bet ir pradinės prievolės, kuri buvo pakeista, egzistavimą, jos atsiradimo pagrindą bei šalių valią būtent šią prievolę pakeisti.

Nagrinėjamu atveju 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartyje nurodyta, kad jos sudarymo dieną UAB „Stabilus Srautas“ buvo skolinga UAB „DAO AM“ 835 563,09 Eur pagal tarpusavyje sudarytus sandorius. Tačiau sutartyje nenurodyta, kokie konkretūs sandoriai buvo sudaryti, kokiu pagrindu iš jų kilo UAB „Stabilus Srautas“ prievolė UAB „DAO AM“, kokios konkrečios prievolės nebuvo įvykdytos ir kokiu pagrindu atsirado 835 563,09 Eur skola. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors sutartimi šalys susitarė ankstesnę prievolę pakeisti paskolos prievole, kurios suma – 835 563,09 Eur, tačiau vien toks šalių susitarimas savaime nepatvirtina pradinės skolos egzistavimo ir jos dydžio, nesant pakankamų, neprieštaringų įrodymų, leidžiančių nustatyti, kokia prievolė egzistavo iki novacijos sutarties sudarymo ir kokia prievolė buvo pakeista paskolos prievole. Taigi, pirmosios instancijos teismas, 2026 m. kovo 3 d. nutartimi pareikalavęs pateikti pirminius dokumentus, patvirtinančius UAB „Stabilus Srautas“ skolos UAB „DAO AM“ atsiradimo pagrindą ir dydį, o pareiškėjui juos pateikus, turėjo atlikti išsamų jų vertinimą, išsiaiškinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, pašalinti abejones ir tik tada spręsti dėl pagrindo patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą (ne)buvimo.

Įvertinus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad reiškiamo finansinio reikalavimo dalis, grindžiama 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartimi, taip pat įrodinėjama į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: 2024 m. vasario 27 d. UAB „Stabilus Srautas“ ir UAB „Metalo prekyba“ sudaryta paskolos sutartimi ir pagal ją atliktu 3 100 000 Eur bankiniu pavedimu, 2024 m. gruodžio 31 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. SS24/1231-1; 2024 m. gruodžio 31 d. perleidimo sutartimis, kuriomis obligacijos pasirašymo sutarties šalys (D. M., E. Č., I. N., J. Č.) savo reikalavimus į UAB „Stabilus Srautas“ perleido UAB „DAO AM“; taip pat UAB „Stabilus Srautas“ ir UAB „DAO AM“ 2024 m. gruodžio 31 d. susitarimu dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kaip tiksliai nurodytos sutartys susijusios su minima novacijos sutartimi, nes, novacijos sutartyje nesant nuorodos į pradines novuojamas prievoles, šių aplinkybių nustatymas yra būtinas, vertinant pareiškėjos nurodomo finansinio reikalavimo dalies pagrįstumą ir dydį. Tai šiuo atveju tinkamai padaryta nebuvo, yra likę esminių prieštaravimų, kurie pirmosios instancijos teismo pašalinti nebuvo.

Pirmiausia, teisėjų kolegija pastebi, kad nėra aišku, kaip apskaičiuotas bendrovės iš UAB „Metalo prekyba“ gautos paskolos negrąžintas likutis ir pagal šią sutartį priskaičiuotos palūkanos. Nors rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad UAB „Stabilus Srautas“ liko nesumokėjusi 2 600 000 Eur paskolos, to nepatvirtina pačios pareiškėjos pateikto UAB „DAO AM“ ir UAB „Stabilus Srautas“ 2024 m. gruodžio 31 d. susitarimo dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo turinys. Už kokį laikotarpį ir kaip apskaičiuotos nurodomos 331 426,23 Eur palūkanos taip pat nėra aišku ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neišsiaiškino.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo dalį (646 261,86 Eur), rėmėsi į bylą pateiktomis 2024 m. gruodžio 31 d. perleidimo sutartimis, kurių pagrindu D. M., E. Č., I. N. ir J. Č. perleido UAB „DAO AM“ reikalavimo teises į UAB „Stabilus Srautas“ skolas pagal pareiškėjos nurodytas obligacijų pasirašymo sutartis (pareiškėjos teigimu šiuo pagrindu atsiradusi prievolė kartu su prievole, kilusia iš 2024 m. vasario 27 d. paskolos sutarties buvo novuota į paskolą 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartimi). O patvirtindamas pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį – 309 639,97 Eur (250 000 Eur vertės obligacijos, 43 342,49 Eur palūkanos ir 16 297,48 Eur delspinigiai), pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. liepos 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimis, kurių pagrindu R. B. perleido UAB „DAO AM“ reikalavimo teises į UAB „Stabilus Srautas“ skolas pagal obligacijų pasirašymo sutartis.

Remiantis nutarties 68-71 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu ir jį aiškinančia teismų praktika, nagrinėjamu atveju, UAB „DAO AM“, siekdama ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje, turėjo pateikti išsamius duomenis dėl skolos, perleistos reikalavimo perleidimo sutartimis, tikrumo, t. y. pirminius dokumentus, patvirtinančius tokio įsiskolinimo faktą (prievolės rūšį) bei dydį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iš byloje pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog UAB „Stabilus Srautas“ mokėjo fiziniams asmenims palūkanas pagal obligacijų sutartis, tai leidžia pagrįstai tikėti tokius santykius realiai egzistavus, tačiau neišreikalavęs obligacijų sutarčių (jų byloje nėra), neišsiaiškinęs, kokios tikslios sumos jiems buvo išmokėtos, pirmosios instancijos teismas negalėjo pagrįstai nuspręsti dėl šios pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies, kuriai pagrįsti ji pateikė šios nutarties 82 punkte aptartas 2024 m. gruodžio 31 d. perleidimo sutartis bei 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. liepos 16 d. reikalavimų perleidimo sutartis, dydžio pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Stabilus Srautas“ ir UAB „DAO AM“ susitarimas dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo laikytinas išvestiniu dokumentu, toks dokumentas sudaromas pirminių dokumentų pagrindu. Vien tokio susitarimo egzistavimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti prievolės faktą, nes iš jo neįmanoma nustatyti, kokiais pagrindais, iš kokių konkrečių teisinių santykių kilę jame nurodomi šalių įsipareigojimai. Šiuo atveju reikšminga tai, kad tarp pareiškėjos paaiškinimų, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Stabilus Srautas“ buvo skolinga UAB „DAO AM“ 3 577 688,09 Eur, o UAB „DAO AM“ buvo skolinga UAB „Stabilus Srautas“ 2 742 125 Eur, įskaičius tarpusavio reikalavimus, liko 835 563,09 Eur UAB „Stabilus Srautas“ skola UAB „DAO AM“, ir į bylą pateikto 2024 m. gruodžio 31 d. susitarimo dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo turinio yra esminių prieštaravimų. Minėtame susitarime nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Stabilus Srautas“ buvo skolinga UAB „DAO AM“ 1 742 263,09 Eur, o UAB „DAO AM“ buvo skolinga UAB „Stabilus Srautas“ 906 700 Eur, įskaičius tarpusavio reikalavimus UAB „Stabilus Srautas“ liko skolinga UAB „DAO AM“ 835 563,09 Eur. Šis neatitikimas pirmosios instancijos teismo nebuvo aptartas ir įvertintas, nors jis turi esminę reikšmę, kadangi būtent šio susitarimo pagrindu, pareiškėjos teigimu, buvo sudaryta 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartis. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo tiksliai išsiaiškinti 2024 m. gruodžio 31 d. bendrovės pareiškėjai turėtos prievolės dydį bei jos pradinę kilmę, o abstraktus bylos įrodymų nutartyje išvardijimas tam konstatuoti nebuvo pakankamas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad reikalaujamo patvirtinti finansinio reikalavimo dalis, susidedant iš 61 180,79 Eur palūkanų, kurių bendra suma apskaičiuota nuo 2025 m. sausio 1 d. pagal du skirtingus sandorius: 2025 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TI25/0206, kurios pagrindu pareikštas pagrindinis 147 800 Eur dydžio reikalavimas nelaikomas pagrįstu, vadinasi, nėra pagrindo pagrįstu laikyti iš išvestinio reikalavimo dėl pagal šią sutartį apskaičiuotų palūkanų priteisimo; taip pat pagal 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartį Nr. DAM24/1231, kurios pagrindu pareikšto pagrindinio reikalavimo (835 563,09 Eur) pagrįstumas bei jo dydis liko aiškus. Taigi, reikalavimo dėl palūkanų (jų dalies) patvirtinimo klausimas gali būti išspręstas tik galutinai nusprendus dėl pagrindinių prievolių (ne)pagrįstumo ir turi būti perskaičiuotas, atsižvelgiant į (ne)patvirtintas pagrindinių prievolių dalis.

Civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas (CPK 176, 185 straipsniai), reiškiantis, kad teisėjas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą; 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024 24 punktą). Šiuo atveju, nenustačius pirmiau nurodytų aplinkybių, tinkamai neišanalizavus esamų ir neišsireikalavus reikiamų papildomų įrodymų, svarbių sprendžiant dėl aptariamos pareiškėjos reikalavimo dalies pagrįstumo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui tokioje situacijoje objektyviai negalėjo susiformuoti pagrįstas įsitikinimas dėl byloje įrodinėjamų reikšmingų faktų. O tai buvo kliūtis teismui padaryti teisingas išvadas dėl UAB „DAO AM“ prašomos patvirtinti 1 207 208,85 Eur finansinio reikalavimo dalies (835 563,09 Eur novuota skola + 61 180,79 Eur palūkanos + 309 639,97 Eur perimti R. B. reikalavimai). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta nenustačius visų reikšmingų bylai aplinkybių, taigi neatskleidus bylos esmės, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Pabrėžtina, kad tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022 22 punktą).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nemokumo administratoriaus vaidmenį ir funkcijas bendrovės bankroto procese, tarp jų ir tai, kad nemokumo administratorius įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bei gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), akcentuoja, jog nemokumo administratorius bendrovės bankroto procese negali likti tik pasyvus stebėtojas, o, veikdamas aktyviai ir pasinaudodamos jam įstatymo suteiktomis teisėmis (JANĮ 66 straipsnio 2 dalis), privalo imtis visų įmanomų priemonių (rinkti įrodymus, reikalauti juos pateikti kitus asmenis ir pan.), kad bankroto byloje būtų patvirtinti tik aiškiai pagrįsti fizinių ir (ar) juridinių asmenų finansiniai reikalavimai, taip užtikrinant tiek bendrovės, tiek visų jos kreditorių interesus. Šiuo atveju nemokumo administratorė abstrakčiai nurodydama, kad potencialios kreditorės UAB „DAO AM“ finansinį reikalavimą patvirtina jos turimi bankrutuojančios bendrovės buhalterinių dokumentų duomenys, išsamios jų analizės nagrinėjamo klausimo aspektu neatliko ir konkrečių pirminių sandorių, pirminių dokumentų, kurių pagrindu kilo būtent 1 363 996,52 Eur dydžio bendrovės prievolė UAB „DAO AM“ neįvardino ir nepateikė, nors būtent nemokumo administratorius turi pareigą atlikti pirminį kreditoriaus reiškiamo reikalavimo pagrįstumo vertinimą.

Apeliantai atskiruoju skundu prašo pranešti prokurorui apie V. M. veiklą, jų teigimu, turinčią nusikalstamos veikos požymių. Nurodė, kad UAB „Stabilus Srautas“ nemokumą lėmė nesąžiningi V. M. veiksmai, perleidžiant bendrovės vertingą turtą sau ir susijusiems asmenims. Be to, UAB „DAO AM“ pateikti dokumentai, sudaryti tarp susijusių asmenų, patvirtina, kad V. M. ne tik perleido bendrovės vertingą turtą, bet ir apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą. CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Teismų praktikoje dėl CPK 300 straipsnio 1 dalies taikymo yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi (išreiškia) proceso šalys (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022 26 punktą; 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-380-881/2024 31 punktą). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kreditorių nurodytas aplinkybes, neturi pakankamo pagrindo, vadovaudamasi CPK 300 straipsnio 1 dalimi, pranešti prokurorui apie V. M. veiklą, galimai turinčią nusikalstamos veiklos požymių. Be to, šios nutarties priėmimas neužkerta kelio patiems apeliantams kreiptis į prokurorą dėl galimos nusikalstamos veikos, jeigu tam yra pagrindas, juolab kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo atveju ikiteisminis tyrimas jau yra inicijuotas.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad, atsižvelgus į kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo reikšmę ir svarbą viešojo intereso užtikrinimo aspektu, apskųsta teismo nutartis nelaikytina teisėta ir pagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias finansinio reikalavimo tvirtinimą bankrutuojančio juridinio asmens bankroto byloje, o ginčijamą UAB „DAO AM“ finansinį reikalavimą patvirtino, tinkamai neatlikęs bylos duomenų, susijusių su ginčijamo finansinio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumu, tyrimo ir vertinimo.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikęs įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepagrįstai patvirtino dalį pareiškėjos pareikšto reikalavimo, kildinto iš 2025 m. vasario 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TI25/0206 ir 2025 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymo, kuri pakankamais ir tinkamais pirminiais įrodymais įrodyta nebuvo. Tai sudaro pagrindą šią pirmosios instancijos nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo dalies dėl 156 787,67 Eur (147 800 Eur + 8 987,67 Eur) finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje netenkinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Be to, teismas neįvykdė pareigos būti aktyviam ir, esant pagrindui, pareikalauti proceso dalyvius pateikti ar pats rinkti ginčo klausimui reikšmingus įrodymus, išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes ir pašalinti abejones, susijusias su likusios pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies (1 207 208,85 Eur, t. y. 1 363 996,52 Eur – 156 787,67 Eur) pagrįstumu, kuri kildinta iš 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutarties, pagal ją paskaičiuotų palūkanų, taip pat iš 2025 m. balandžio 15 d. bei 2025 m. liepos 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, sudarytų su R. B., o to nepadarius negalėjo būti teisingai išspręstas šios UAB „DAO AM“ pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų pažeidimų liko neatskleista bylos esmė, o tai yra pagrindas panaikinti ir šią pirmosios instancijos teismo dalį. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, kuriame aptariamos ginčijamo UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimas būtų išnagrinėtas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, atliekant išsamų įrodymų, pateiktų tiek grindžiant, tiek kvestionuojant jo pagrįstumą ir dydį, tyrimą bei vertinimą, pašalinant kilusias abejones, vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintu teisėjo aktyvaus vadovavimo procesui principu. Apeliacinės instancijos teisme šis pažeidimas negali būti ištaisytas, nes ši bylos dalis turėtų būti nagrinėjama iš esmės pirmą kartą šioje nutartyje nurodytais aspektais. Taip apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą, o tokiu atveju būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to aptariamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinus, UAB „DAO AM“ finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Atskirojo skundo patenkinimas, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, lemia už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 338 straipsnis), todėl apeliantams grąžinamas juos atstovaujančios advokatės sumokėtas 60 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepriėmė galutinio sprendimo dėl viso ginčo esmės, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teisme priimant galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos baigtį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016 37 punktą).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį, kuria patvirtintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „DAO AM“ 1 363 996,50 Eur finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus srautas“ bankroto byloje, panaikinti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „DAO AM“ prašymo dalį dėl 156 787,67 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus srautas“ bankroto byloje išspręsti iš esmės ir šią prašymo dalį atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „DAO AM“ prašymo dalį dėl 1 207 208,85 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus srautas“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „NK Ventures“, uždarajai akcinei bendrovei „Kulionių investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Prior Test Group“, E. D., D. B., M. D., Č. S. ir D. Z. 60 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. gegužės 22 d., dokumento Nr. ACP01829 (Luminor Bank AS).

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.