Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2-972-450/2024 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00044-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.3.1 (S)

2024 m. gruodžio 10 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria išnagrinėtas uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ prašymas dėl 287 521 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Samagis“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė A. A. (toliau – nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvusiam bendrovės faktiniam vadovui A. B. paskirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, neperduodant nemokumo administratoriui bendrovės turto ir dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame skunde) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo nemokumo (bankroto) byloje klausimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai).

19. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „Rentopa“ teikia rašytinius įrodymus – 2021 m. spalio 30 d. BUAB „Smagis“ ir R. Š., S. S. bei A. B. pasirašytus Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, 2021 m. birželio 15 d. BUAB „Samagis“ Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį ir 2021 m. liepos 1 d.–2021 m. liepos 31 d. bendrovės AB Swedbank banko sąskaitos išrašą. Nurodytina, kad visi teikiami įrodymai yra byloje ir pareiškėjos buvo pateikti pirmosios instancijos teisme kartu su 2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškimu dėl kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo (procesinio dokumento numeris DOK-31091), todėl jie pakartotinai į bylą nepriimami.

Dėl kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo sąlygų

20. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

21. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

22. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas įprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tačiau nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).

23. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Dėl esminių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė BUAB „Samagis“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė A. A.. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2024 m. gegužės 27 d. ir 2024 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimis.

25. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvusiam bendrovės faktiniam vadovui A. B. paskirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, nes nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduotas bendrovės turtas ir dokumentai.

26. UAB „Rentopa“ pateikė bendrovės nemokumo administratoriui prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Samagis“ bankroto byloje, kuriame prašė įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą su 292 351 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, patikslinus bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, UAB „Rentopa“ įtraukta į kreditorių sąrašą su 4 830 Eur antrąja eile tenkinamu finansiniu reikalavimu. Dėl likusios dalies 287 521 Eur finansinio reikalavimo ginčas išskirtas į atskirą civilinę bylą.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos reiškiamas finansinis reikalavimas susideda iš trijų dalių, t. y.:

27.1. dėl 14 789 Eur finansinio reikalavimo dalies;

27.2. dėl 14 797,23 Eur finansinio reikalavimo dalies, 9 142,92 Eur delspinigių ir 10 000 Eur baudos;

27.3. dėl 130 492,28 Eur finansinio reikalavimo dalies, 33 636,06 Eur palūkanų ir 74 614,51 Eur delspinigių.

28. Kreditorė UAB „Rentopa“ finansinius reikalavimus grindė 2022 m. lapkričio 22 d., 2022 m. rugsėjo 26 d., 2021 m. spalio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis. Visų šių finansinių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepatvirtino, remdamasis tuo, kad byloje nebuvo pateikti duomenys, kurie būtų pakankami nuspręsti, jog prašomi patvirtinti finansiniai reikalavimai nurodyta apimtimi yra tikri, nes yra grindžiami tik reikalavimo perleidimo sutartimis, tačiau nepateikti pirminiai dokumentai, įrodantys reikalavimų perleidimo sutartyse nurodytų finansinių reikalavimų susidarymą. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, todėl toliau pasisakys atskirai dėl kiekvieno finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo bei (ne)teisėtumo.

Dėl 14 789 Eur finansinio reikalavimo

29. Pirmoji reiškiamo finansinio reikalavimo dalis – 14 789 Eur – grindžiama tarp skolininkės BUAB „Samagis“, pradinės kreditorės UAB „Primestus“ ir naujosios kreditorės UAB „Rentopa“ 2022 m. lapkričio 22 d. sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi.

30. Kreditorė šią finansinio reikalavimo dalį grindė ir 2022 m. rugsėjo 14 d. pradinės kreditorės UAB „Primestus“ ir skolininkės BUAB „Samagis“ susitarimu dėl skolos sumokėjimo, kuriuo šalys susitarė, kad skolininkė geranoriškai nuo susitarimo sudarymo dienos iki 2025 m. sausio 1 d. įsipareigoja grąžinti visą skolos sumą, t. y. 14 789 Eur. Skolininkė mokėjimus moka dalimis grynaisiais pinigais iki kol bus sumokėta visa skolos suma, bet ne vėliau, nei iki 2025 m. sausio 1 d. Kreditorė pareiškia ir patvirtina, kad, skolininkei atsiskaičius laiku, nebeturės pretenzijų bei nereikalaus delspinigių ar kitų piniginių sumų. Šalių atsakomybė yra nustatoma pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ir šį susitarimą.

31. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad toks susitarimas nepakankamas įrodyti ginčijamą finansinį reikalavimą, kadangi 2022 m. rugsėjo 14 d. susitarime nėra nurodyta ginčo skolos kilmė, nepateikti duomenys, patvirtinantys finansinio reikalavimo realumą.

32. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Tai lemia, kad sprendžiant kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus, su išimtimis, taikomos bendrosios CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės.

33. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pirmiau pateiktam įvertinimui, kad pareiškėja, siekdama minėto finansinio reikalavimo patvirtinimo, turėjo pateikti išsamius duomenis dėl skolos, perleistos reikalavimo perleidimo sutartimi, tikrumo, t. y. pirminius dokumentus, patvirtinančius tokio įsiskolinimo faktą bei dydį. CK 6.104 straipsnis nustato, kad reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas. Taigi, pareiškėja UAB „Rentopa“ turėjo gauti iš pradinės kreditorės UAB „Primestus“ visus dokumentus, patvirtinančius jos reikalavimo teises skolininkei BUAB „Samagis“. Vis dėlto, jokie dokumentai, kurie galėtų suponuoti prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo tikrumą, nėra pateikti.

35. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad pirmiau aptarto 2022 m. rugsėjo 14 d. susitarimo 2 punkte numatyta, jog skolininkė moka mokėjimus dalimis grynaisiais pinigais iki kol bus sumokėta visa skolos suma, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. Taigi, esant šiame punkte nustatytam skolininkės įsipareigojimui mokėti skolą dalimis ir grynaisiais pinigais, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad tokie mokėjimai buvo (ne)atlikti. Byloje nėra duomenų, ar pradinė kreditorė (UAB „Primestus“) gavo tokia forma skolos mokėjimus pagal susitarimą. Sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, ar po reikalavimo perleidimo prievolė buvo vykdoma, t. y. kad naujoji kreditorė (UAB „Rentopa“) negavo atitinkamų mokėjimų arba ėmėsi veiksmų juos užtikrinti, taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismui visiškai pagrįstai kilo abejonių dėl finansinio reikalavimo realumo, jo vykdymo, kadangi apeliantės pateikti duomenys negali suformuoti pagrįsto teismo įsitikinimo, jog reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta skola iš tiesų yra tikra (reali) ir ji (ar skolos dalis) nėra atlyginta. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo ši nutarties dalis paliekama nepakeista.

Dėl 14 797,23 Eur finansinio reikalavimo dalies, 9 142,92 Eur delspinigių ir 10 000 Eur baudos

36. Šią 14 797,23 Eur finansinio reikalavimo dalį, taip pat ir iš jos kylančius išvestinius reikalavimus – 9 142,92 Eur delspinigius ir 10 000 Eur baudą, pareiškėja UAB „Rentopa“ grindžia 2022 m. rugsėjo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp skolininkės BUAB „Samagis“, pradinės kreditorės UAB „Idea In“ ir naujosios kreditorės UAB „Rentopa“. Pirmosios instancijos teismas šį finansinį reikalavimą, atitinkamai iš jo kylančius išvestinius reikalavimus dėl delspinigių ir baudos laikė nepagrįstais, nes nepateikti duomenys, patvirtinantys tokio finansinio reikalavimo pagrįstumą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiomis išvadomis iš esmės nesutinka.

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra pateiktas AB „Swedbank“ BUAB „Samagis“ 2021 m. liepos 1 d. – 2021 m. liepos 31 d. laikotarpio banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodomi mokėjimai:

37.1. 2021 m. rugpjūčio 23 d. antstolis A. B. „Išieškotos lėšos iš UAB „Emilė“ pagal išieškotojos UAB „Idea In“ prašymą – 12 882,73 Eur“;

37.2. 2021 m. rugpjūčio 26 d. antstolis A. B. „Išieškotos lėšos iš UAB „Emilė“ pagal išieškotojos UAB „Idea In“ prašymą – 1 914,50 Eur“.

38. Taigi, pagal apeliantės pateiktus duomenis, finansinis reikalavimas skolininkei BUAB „Smagis“, kurį 2022 m. rugsėjo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Idea In“ perleido naujajai kreditorei UAB „Rentopa“, o konkrečiai, jį atitinkanti pinigų suma, buvo pervesta į BUAB „Samagis“ banko sąskaitą antstoliui išieškojus šią sumą išieškotojos UAB „Idea In“ prašymu iš skolininkės UAB „Emilė“. Išieškota suma atitinka pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalies dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta aplinkybė gali turėti reikšmės nustatant pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą, kadangi nėra aišku, kodėl pirminės kreditorės (kaip išieškotojos) prašymu išieškota skolos suma iš skolininkės UAB „Emilė“ buvo pervesta į bendrovės banko sąskaitą (ne išieškotojai), vis dėlto, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nurodytų duomenų nevertino (neištyrė) ir dėl jų nepasisakė, o tik formaliai, net nepaminėdamas nurodyto rašytinio įrodymo, konstatavo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie suteiktų pagrindą prašomą patvirtinti finansinio reikalavimo dalį vertinti kaip pagrįstą.

39. Nors teismo vaidmuo byloje, kurioje sprendžiama dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, yra aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011), svarbu ir tai, kad sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, jog nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditoriaus reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

40. Tačiau pirmiau cituota kasacinio teismo praktika neatleidžia teismo nuo pareigos visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, įvertinti byloje pateiktus rašytinius duomenis bei padaryti atitinkamas išvadas, esant pagrįstam atvejui, pareikalauti papildomų įrodymų ir (ar) išklausyti bylos šalių paaiškinimų, klausimą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos įvertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas netvirtinti pareiškėjo prašomo 14 797,23 Eur finansinio reikalavimo ir iš jos kylančių išvestinių reikalavimų nurodytais argumentais, veikė pernelyg pasyviai bei nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, kad tinkamai išsiaiškintų pareiškėjo pateikto patvirtinti finansinio reikalavimo reikšmingų aplinkybių visumą bei ištirtų visus pateiktus byloje duomenis, kuriais pareiškėjas grindžia tokio finansinio reikalavimo pagrindą. Viena vertus, kaip minėta nutarties 39 punkte, pareiškėjai tenka pareiga įrodyti finansinio reikalavimo pagrįstumą, vis dėlto šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes dėl pateiktų rašytinių duomenų, konkrečiai – ir AB Swedbank bendrovės banko sąskaitų išrašų; esant neaiškumams, įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus duomenis ar paaiškinimus, kaip jau pažymėta, šalis išklausyti skiriant žodinį teismo posėdį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad dėl galimo sąsajumo su pateiktu tvirtinti finansiniu reikalavimu pateikto įrodymo bendrovės banko sąskaitos išrašo pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino galimai bylai reikšmingų aplinkybių, todėl ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl 130 492,28 Eur finansinio reikalavimo dalies, 33 636,06 Eur palūkanų ir 74 614,51 Eur delspinigių

41. Finansinį reikalavimą 130 492,28 Eur pareiškėja UAB „Rentopa“ grindžia 2021 m. spalio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta skolininkės BUAB „Samagis“, pradinių kreditorių R. Š., S. S. ir A. B. bei naujosios kreditorės UAB „Rentopa“. Sutarties preambulėje nurodoma, kad pradiniai kreditoriai turi neginčijamą reikalavimo teisę į skolininkę, kurią sudaro: 46 743,64 Eur (R. Š. dalis), 53 800,50 Eur (S. S. dalis) ir 29 948,14 Eur (A. B. dalis). Bendras finansinio reikalavimo dydis yra 130 492,28 Eur. Be to, pareiškėja pateikė 2021 m. spalio 30 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, sudarytus tarp skolininkės BUAB „Smagis“ ir pradinių kreditorių.

42. Pirmosios instancijos teismas šio prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo ir iš jo kylančių išvestinių reikalavimų dėl palūkanų ir delspinigių dydžio netvirtino bankroto byloje, kadangi įvertino, kad pareiškėja nepateikė kitų duomenų bei įrodymų, susijusių su pastaruoju finansiniu reikalavimu, kurie leistų įsitikinti jo realumu ir kilme.

43. Nurodytina, kad byloje yra pateiktas BUAB „Samagis“ Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis, pagal kurį, BUAB „Samagis“ reikalavimas R. Š. sudaro 46 743,64 Eur, S. S. – 53 850 Eur, A. B. – 29 948,14 Eur. Teisėjų kolegijos įvertinimu, atsižvelgiant į šioje nutartyje cituotą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas UAB „Rentopa“ prašymą patvirtinti šią finansinio reikalavimo dalį, nesilaikė aptartų įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų – nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai neišnagrinėjo. Teismas nepatikrino apeliantės teikiamų argumentų bei rašytinių duomenų apie tai, kad pateiktame bendrovės Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje 2021 m. birželio 21 d. nurodyti pradiniai kreditoriai R. Š., S. S., A. B., kurių įvardijamos žiniaraštyje sumos sutampa su 2021 m. spalio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartyje naujai kreditorei perleistų finansinių reikalavimų apimtimi (dydžiu) į skolininkę. Teismas iš viso nepasisakė, netyrė ir nesiaiškino, neįvertino, ar pirmiau nurodytos bendrovės sąskaitos duomenys apie pirminių kreditorių turimus finansinius reikalavimus bendrovei gali būti vertinamos kaip pagrindžiančios prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą naujajai kreditorei, jį įgijusiai 2021 m. spalio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.

44. Pirmosios instancijos teismas veikė pernelyg pasyviai, nevertino įrodymų tarpusavio ryšio, jų sąsajumo. Teismas nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, tinkamai neišsiaiškino pareiškėjos pateikto tvirtinti finansinio reikalavimo reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo duomenų, reikšmingų siekiant patvirtinti ar paneigti skolos buvimo faktą, panaikinti galimus prieštaringumus tarp pareiškėjos ir nemokumo administratoriaus argumentų (šiam nesutikus su šio finansinio reikalavimo dalies patvirtinimu). Nurodytina, kad, esant pagrįstam pagrindui, pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti, ar šioje situacijoje nėra tikslinga pareikalauti pradinių kreditorių paaiškinimų. Taigi, teisėjų kolegijos įvertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalyje neatskleidė bylos esmės, todėl ši bylos dalis grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, tik iš dalies tinkamai taikė ir aiškino proceso bei materialiosios teisės normas, teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantės pateiktas tvirtinti finansinis reikalavimas 14 789 Eur apimtimi negali būti tvirtinamas bankroto byloje, nes nėra pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti tokio finansinio reikalavimo faktu bei dydžiu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas kitos dalies prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų dėl 14 797,23 Eur ir 130 492,28 Eur bei iš jų kylančių išvestinių reikalavimų pagrįstumo klausimą išsprendė pernelyg formaliai, neatsižvelgęs į byloje esančius visus duomenis, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo, nesiaiškino, ar šie įrodymai galėtų patvirtinti finansinių reikalavimų (ar jų dalies) pagrįstumą ir dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį dėl apeliantės atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties dalies, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo būtina atlikti išsamų pateiktų įrodymų tyrimą bei vertinimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl 14 797,23 Eur ir 130 492,28 Eur finansinių reikalavimų dalies, taip pat iš šių reikalavimų kylančių išvestinių reikalavimų, egzistuoja šios nutarties dalies panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas.

46. Byloje nustatytas pažeidimas, teisėjų kolegijos įvertinimu, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, kad byla šioje dalyje turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties ir gali riboti dalyvaujančių byloje asmenų apeliacijos teises.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 338, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ prašymas patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ bankroto byloje 14 789 Eur finansinį reikalavimą, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ prašymas patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ bankroto byloje 14 797,23 Eur finansinio reikalavimo dalį bei išvestinius reikalavimus dėl 9 142,92 Eur delspinigių ir 10 000 Eur baudos, taip pat 130 492,28 Eur finansinio reikalavimo dalį bei 33 636,06 Eur palūkanas ir 74 614,51 Eur delspinigius, panaikinti ir šių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.