Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Evaldo Pašilio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, mišriu būdu (daliai proceso dalyvių teismo posėdyje dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu), išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L., nuteistojo V. P., nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus ir nuteistojo A. M. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis uždarąja akcine bendrove (toliau –UAB) „A.“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „A.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas), BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „K.“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „K.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas), BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „A.“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „A.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „K.“) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „K.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (UAB „A.“ epizode) numatytas nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (UAB „K.“ epizode) numatytas nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta bausmė ‒ laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant T. L. tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ‒ įpareigojimas atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką nustatyta įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. kovo 25 d.

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „A.“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „A.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas), BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „K.“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „K.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „A.“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „A.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „K.“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „K.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 182 straipsnio 3 dalyje ir už BK 25 straipsnio 3 dalyje bei 300 straipsnio 3 dalyje (UAB „A.“ epizode) numatytas nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 182 straipsnio 3 dalyje ir už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (UAB „K.“ epizode) numatytas nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė ‒ laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam paskirta 45 parų arešto bausme apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė ‒ laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant A. P. tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ‒ įpareigojimas atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką nustatyta įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. kovo 25 d. bei atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį.

A. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „A.“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „A.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas), BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „K.“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „K.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „A.“) 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „A.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „K.“) 500 MGL dydžio (18 830 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „K.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 182 straipsnio 3 dalyje ir už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (UAB „A.“ epizode) numatytas nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 400 MGL dydžio bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 182 straipsnio 3 dalyje ir už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (UAB „K.“ epizode) numatytas nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 500 MGL dydžio bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 500 MGL dydžio baudos pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė ‒ 800 MGL dydžio (30 128 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, nustatyta A. M. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. (2 paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikyti, jog A. M. yra sumokėjęs 4 MGL (150,64 Eur) baudos.

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „A.“) 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „A.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „K.“) 500 MGL dydžio (18 830 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „K.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda;

pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 182 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (UAB „A.“ epizode) numatytas nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 400 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 182 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (UAB „K.“ epizode) numatytas nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 500 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 500 MGL dydžio baudos pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta bausmė ‒ 1 000 MGL dydžio (37 660 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, nustatyta V. P. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. sausio 22 d. (58 paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikyti, jog V. P. yra sumokėjęs 116 MGL (4 368,56 Eur) baudos.

Nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš T. L., R. R., D. G., A. P., A. M., V. P. solidariai T. V. priteista 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos – 200 Eur (du šimtai eurų) pripažintos proceso išlaidomis ir jos T. V. lygiomis dalimis po 33,33 Eur (trisdešimt tris eurus, 33 ct) priteistos iš nuteistųjų T. L., R. R., D. G., A. P., A. M., V. P..

Privačios įmonės „E. S.“ civilinis ieškinys dėl 103 119,79 Eur atmestas kaip neįrodytas.

UAB „L.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. L., R. R., D. G., A. P., A. M., V. P. solidariai UAB „L.“ priteista 14 481 Eur (keturiolika tūkstančių keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas euras) turtinei žalai atlyginti.

UAB „J.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. L., R. R., D. G., A. P., A. M., V. P. solidariai UAB „J.“ priteista 8 719 Eur (aštuoni tūkstančiai septyni šimtai devyniolika eurų) padarytai turtinei žalai atlyginti.

UAB „L. S. E.“ civilinis ieškinys dėl 57 783,42 Eur (penkiasdešimt septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų, 42 ct) turtinės žalos atlyginimo atmestas kaip neįrodytas.

UAB „A.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. L., R. R., D. G., A. P. solidariai UAB „A.“ priteista 3 627,42 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt septyni eurai, 42 ct) turtinei žalai atlyginti.

UAB „M. L.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. L., R. R., D. G., A. P. solidariai UAB „M. L.“ priteista 3 201,60 Eur (trys tūkstančiai du šimtai vienas euras, 60 ct) turtinei žalai atlyginti.

UAB „O. L.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. L., R. R., D. G., A. P., A. M., V. P. solidariai UAB „O. L.“ priteista 105 584,35 Eur (vienas šimtas penki tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai, 35 ct) turtinei žalai atlyginti.

UAB „J. T. P.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. L., R. R., D. G., A. P. solidariai UAB „J. T. P.“ priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) turtinei žalai atlyginti.

D. G. civilinis ieškinys dėl 49 165, 16 Eur (keturiasdešimt devynių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų, 16 ct) atmestas kaip nepagrįstas.

Latvijos draudimo kompanijos AAS „Balta“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. L., R. R., D. G., A. P., A. M., V. P. solidariai Latvijos draudimo kompanijai AAS „Balta“ priteista 81 931,60 Eur (aštuoniasdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt vienas euras, 60 ct) turtinei žalai atlyginti.

UAB „T.“ civilinis ieškinys dėl 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo atmestas kaip neįrodytas.

Draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. L., R. R., D. G., A. P., A. M. solidariai draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ priteista 80 637,48 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių šeši šimtai trisdešimt septyni eurai, 48 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. P. priteista 7 979 Eur (septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt devyni eurai) turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. R. ir D. G. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „A.“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „A.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas), BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „K.“), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „K.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas). Ši teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

T. L., A. P., A. M., V. P., R. R. ir D. G. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „A.“), ir BK 25 straipsnio 3 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „A.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) už tai, kad T. L. ir R. R., iš anksto susitarę ir būdami organizuotos grupės, susidedančios iš jų pačių – T. L., R. R. ir D. G., A. P., A. M., V. P., ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, organizatoriais, veikdami išankstine tiesiogine tyčia ir siekdami vieningo nusikalstamo sumanymo, parengdami nusikalstamos veikos planą, koordinuodami ir vadovaudami organizuotos grupės veiklai, paskirstydami užduotis bei vaidmenis organizuotos grupės nariams, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to padarydami didelės žalos, bei pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

T. L., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2014 m. spalio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kartu su R. R. sukūrė nusikalstamos veikos planą – panaudojant suklastotus asmens dokumentus įsigyti krovinių pervežimu užsiimančias įmones su joms priklausančiomis transporto priemonėmis ir vėliau jas panaudoti kaip priemonę apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą ‒ krovinius, skirtus įvairiose šalyse esantiems gavėjams.

Įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, T. L., veikdamas kartu su R. R., į organizuotą grupę įtraukė D. G., A. P., A. M., V. P. bei kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, taip pat atskiriems veiksmams atlikti pasitelkė organizuotai grupei nepriklausančius asmenis ‒ vilkikų vairuotojus ‒ S. S., S. D., D. M., Y. K. (dalyvavo tik UAB „A.“ krovinių užvaldyme), A. K., F. S. ir A. V. (A. K., F. S. ir A. V. dalyvavo tik UAB „K.“ krovinių užvaldyme), paskirstė jiems skirtingus vaidmenis ir užduotis, t. y. D. G. ir A. P. nurodė koordinuoti apgaule įgyjamų krovinių paėmimą, juos transportuojančių vilkikų vairuotojų veiksmus ir šių krovinių perdavimą realizuoti kitiems organizuotos grupės nariams ‒ A. M. ir V. P., kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nurodė, pasinaudojant suklastotais dokumentais, įsigyti parduodamas įmones ir jų transporto priemones bei apgaule sudaryti sutartis su įmonėmis ‒ krovinių pervežimo užsakovėmis.

T. L., veikdamas kartu su R. R., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2014 m. rugsėjo 19 d., suradę skelbimą apie parduodamą UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), ir šiai bendrovei priklausantį turtą ‒ transporto priemones, skirtas įvairiems kroviniams pervežti, telefonu susisiekė su bendrovę parduodančiu savininku G. P., šiam melagingai prisistatė Bulgarijos Respublikos piliečio L. I. vardu ir išreiškė pageidavimą įsigyti parduodamą bendrovę. Vėliau, pasinaudodami specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurtu melagingu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), susisiekė su G. P. ir elektroniniu paštu, gavo VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro apie bendrovę „A.“ išrašo, Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo įregistruoti asmenį į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą, licencijos, išduotos tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį, transporto priemonių registracijos liudijimų, vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo, transporto priemonių draudimo liudijimų kopijas.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, 2014 m. spalio 17 d. UAB „Jozita“ degalinėje, esančioje Raseiniuose, Maironio g. 78b, susitiko su UAB „A.“ savininku G. P., kuriam, pateikdamas suklastotą asmens tapatybės kortelę, prisistatė Bulgarijos Respublikos piliečiu L. I. L. bei kartu su G. P. apžiūrėjo degalinės teritorijoje stovinčias bendrovei „A.“ priklausančias transporto priemones: vilkiką „Renault Magnum“ 460.18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schwarzmuller“ SPA3/E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką MAN 26.413, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Sommer“ ZP180PR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone“ SDR27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė visų šių transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktą ir G. P. už šias transporto priemones sumokėjo 116 902 Lt (33 858 Eur) grynaisiais pinigais. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kartu su G. P. nuvyko į UAB „V. A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kur pasirašė UAB „A.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir perėmė dokumentus: pagrindinę tarptautinių krovinių vežimui transporto licenciją Nr. (duomenys neskelbtini); įstatinio kapitalo didinimo dokumentus bei UAB „A.“ įmonės įstatus; CMR draudimus Nr. 710-932-0255181 ir Nr. 101057769; SEB banko sutartis ir prisijungimo generatorius; PVM registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); Registrų centro išplėstinį išrašą; Klaipėdos teritorinės muitinės EORI kodą Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „A.“ pasirašytas sutartis su įmonėmis ‒ draudimo kompanija UAB „BB Jopada“, transporto birža Trans.eu, krovinių birža cargo.lt, transporto birža TimoCom.lt, transporto birža Lardi trans; apvalų antspaudą ir rekvizitų antspaudą; elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir prisijungimo prie jos slaptažodį; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su UAB „Omnitel“ sutartimi OM 1698181 dokumento Nr. B 1922615 abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini).

D. G. kartu su A. P., vykdydami organizuotos grupės organizatorių ‒ T. L. ir R. R. nurodymus, apgaulės būdu užvaldytų krovinių nugabenimui surado ir iš organizuotai grupei nepriklausančio asmens Y. Y. išnuomojo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje.

2014 m. spalio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje T. L., veikdamas kartu su R. R., organizuotos grupės nariui D. G. nurodė nuvežti vilkikų vairuotojus į UAB „Jozita“ degalinės teritoriją ir jiems perduoti degalinės teritorijoje stovėjusias transporto priemones, įsigytas iš G. P.. D. G., vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, nuvežė vilkikų vairuotojus – S. S., Y. K., D. M. ir S. D. ‒ į nurodytą vietą ir perdavė jiems transporto priemones, jų raktelius, registracijos liudijimus, suklastotus asmens dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą, kurio numeris nenustatytas, bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais P. P. (P. P.) vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis D. M. nuotraukomis, ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais D. B. (D. B.) vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis Y. K. nuotraukomis, davė pinigų kurui užpilti, perdavė mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis ryšiui palaikyti.

Tęsdami nusikalstamą veiką, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdami skirtingos sudėties organizuotoje grupėje T. L., R. R., D. G., A. P., A. M., V. P. bei veikdami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule, prisistatydami tariamais UAB „A.“ darbuotojais ‒ R. L., M. S., R. L., laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 24 d., interneto svetainėje www.cargo.lt, suradę įmones, pageidaujančias, kad būtų pervežtas jų krovinys, elektroninėmis ryšio priemonėmis susisiekė su surastų įmonių atsakingais darbuotojais ir sudarė 13 sutarčių su įvairiomis įmonėmis dėl krovinių pervežimo, tačiau 11 šių krovinių jų užsakovams (gavėjams) nepristatė, bet juos užvaldė ir 2 pasikėsino užvaldyti, t. y. apgaule įgijo ir pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

T. L., veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. A.“), susisiekti su UAB „A. 1“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „A. 1“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „A. 1“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 14 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį Nr. 1422-127, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis grąžino ją bendrovei „A. 1“. UAB „A. 1“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. 1422-127 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti 32 884,99 Eur vertės dušo želės ir šampūno krovinį iš kompanijos „L. S. S.A.“, esančios (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje, kompanijai „L. E. T.“, esančiai (duomenys neskelbtini) Rusijoje. T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – dušo želės ir šampūno, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams S. D. ir D. M., bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą Krone SDR27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą, kurio numeris nenustatytas, bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais P. P. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis D. M. nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „L. S. S.A.“, adresu (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje. 2014 m. spalio 21 d. vairuotojai D. M. ir S. D., vykdydami D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „L. S. S.A.“, adresu (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje, kur D. M. melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „A.“ vairuotojo P. P. vardu ir pavarde, pateikdami D. G. duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę ‒ vilkiką IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Krone SDR27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 32 884,99 Eur vertės šampūno ir dušo želės krovinį, pagal išankstinį susitarimą apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris D. M. ir S. D. nurodė su kroviniu vykti į degalinę „ARAL“, esančią prie Fulda miesto, Vokietijoje. 2014 m. spalio 21 d. vairuotojai D. M. ir S. D. su dušo želės ir šampūno kroviniu atvyko į D. G. nurodytą vietą, kur susitiko su D. G. ir A. P.. Šie nurodė vairuotojams važiuoti paskui jų automobilį į krovinio iškrovimo vietą ‒ organizuotos grupės narių ‒ D. G. ir A. P. specialiai tam tikslui išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur A. P. pats sėdo už vilkiko vairo ir įvairavo transporto priemonę į sandėlį, kuriame minėtą krovinį, vykdydamas D. G. ir A. P. nurodymą, autokrautuvu iškrovė organizuotai grupei nepriklausantis asmuo – Y. Y..

Tokiu būdu 32 884,99 Eur vertės šampūno ir dušo želės krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ kompanijai „L. E. T.“, adresu (duomenys neskelbtini) Rusijoje, ir jį užvaldė;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. A.“), susisiekti su UAB „A. 1“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „A. 1“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „A. 1“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 15 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį Nr. 1422-129, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „A. 1“. UAB „A. 1“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. 1422-129 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti 30 150,5 Eur vertės sauskelnių krovinį iš kompanijos „H.“ S.A., esančios (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, kompanijai „U.“, esančiai (duomenys neskelbtini), Rusijoje.

T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – sauskelnių, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams Y. K. ir S. S., bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką MAN 26.413, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Sommer ZP180PR“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais D. B. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis Y. K. nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „H.“ S.A., esančiai (duomenys neskelbtini), Lenkijoje. 2014 m. spalio 27 d. vairuotojams Y. K. ir S. S., vykdydami D. G. nurodymą, nuvykę į kompaniją „H.“ S.A., esančią (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, kur Y. K. melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „A.“ vairuotojo D. B. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. jam duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę – vilkiką MAN 26.413, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Sommer ZP180PR“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjus krauti krovinį, vairuotojas Y. K. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos policijos pareigūnų.

Tokiu būdu nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ir pasikėsino užvaldyti 30 150,5 Eur vertės sauskelnių, skirtų kompanijai „U.“, esančiai (duomenys neskelbtini), Rusijoje;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. A.“), susisiekti su Baltarusijos Respublikos privačios įmonės „E. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su privačios įmonės „E. S.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė UAB „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, nurodė toliau bendrauti su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tariamu UAB „A.“ darbuotoju – M. S.. Po ko, M. S. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Privačios įmonės „E. S.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 16 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį Nr. 573, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino privačiai įmonei „E. S.“. Privačios įmonės „E. S.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. 573 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti 103 119,79 Eur vertės dekoratyvinės kosmetikos krovinį iš kompanijos „C. L. G.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kompanijai „P. S. OOO“, esančiai (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje. T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – dekoratyvinės kosmetikos, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką „Renault Magnum“ 460.18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schwarzmuller SPA3/E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais V. A. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „C. L. G.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. 2014 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „C. L. G.“, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „A.“ vairuotojo V. A. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. jam duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę ‒ „Renault Magnum“ 460.18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Schwarzmuller SPA3/E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 103 119,79 Eur vertės dekoratyvinės kosmetikos krovinį, pagal išankstinį susitarimą, vykdydamas D. G. nurodymą, šio krovinio nenugabeno jo gavėjui, o nuvežė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą.

Tokiu būdu 103 119,79 Eur vertės dekoratyvinės kosmetikos krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ kompanijai „P. S. OOO“, esančiai (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, ir jį užvaldė;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. A.“), susisiekti su UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „T.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „T.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 17 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį Nr. 2014/10/17-P370, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei ją elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „T.“. UAB „T.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. 2014/10/17-P370 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti 112 510,02 Eur vertės šokolado krovinį iš kompanijos „A. S. K.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, bendrovei „A. 1“, esančiai (duomenys neskelbtini). T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – šokolado pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką „Renault Magnum“ 460.18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schwarzmuller“ SPA3/E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais V. A. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „A. S. K.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. 2014 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „A. S. K.“, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „A.“ vairuotojo V. A. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. jam duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę ‒ vilkiką „Renault Magnum“ 460.18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schwarzmuller“ SPA3/E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 112 510,02 Eur vertės šokolado krovinį, pagal išankstinį susitarimą, vykdydamas D. G. nurodymą, šio krovinio nenugabeno jo gavėjui, o nuvežė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą.

Tokiu būdu 112 510,02 Eur vertės šokolado krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ bendrovei „A. 1“, esančiai (duomenys neskelbtini), ir jį užvaldė. Po ko krovinys buvo realizuotas parduodant tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis skirtingiems maisto produktų prekyba Vilniaus mieste užsiimantiems asmenims.

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. L.“), susisiekti su UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „L.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. UAB „L.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 14 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį Nr. AR-2014/10/31, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „L.“. UAB „L.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. AR-2014/10/31 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę UAB „A.“ pervežti 23 200 Eur vertės keturis autokrautuvus iš kompanijos „BS F. I. BV“, esančios (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose, bendrovei „J.“, esančiai (duomenys neskelbtini). T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – keturių autokrautuvų, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams S. D. ir D. M., bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą „Krone“ SDR27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą, kurio numeris nenustatytas, bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais P. P. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis D. M. nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „BS F. I. BV“, esančioje (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose. 2014 m. spalio 21 d. vairuotojai D. M. ir S. D., vykdydami D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „BS F. I. BV“, esančią (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose, kur D. M. melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „A.“ vairuotojo P. P. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. jam duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę ‒ vilkiką IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone“ SDR27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 23 200 Eur vertės keturis autokrautuvus, pagal išankstinį susitarimą apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris D. M. ir S. D. nurodė su kroviniu vykti į krovinio iškrovimo vietą ‒ organizuotos grupės narių – D. G. ir A. P. specialiai tam tikslui išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur A. P. pats sėdo prie vilkiko vairo ir įvairavo transporto priemonę į sandėlį, kuriame minėtą krovinį, vykdydamas D. G. ir A. P. nurodymą, autokrautuvu iškrovė organizuotai grupei nepriklausantis asmuo – Y. Y..

Tokiu būdu 23 200 Eur vertės keturių autokrautuvų nepristatė jų užsakovei ‒ bendrovei „J.“, esančiai (duomenys neskelbtini), ir jį užvaldė;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. L.“), susisiekti su UAB „L-S. E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „L-S. E.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „L-S. E.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 17 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „L-S. E.“. UAB „L-S. E.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti Kazachstano kompanijai „G. KZ LLP“ skirtą 188 922,28 Eur vertės specialių darbo drabužių krovinį iš kompanijos „AAS L.“, esančios (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose, bendrovei „A. 2“, esančiai (duomenys neskelbtini). T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – specialių darbo drabužių, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams Y. K. ir S. S., bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones - vilkiką MAN 26.413, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Sommer“ ZP180PR valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais D. B. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis Y. K. nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „AAS L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose. 2014 m. spalio 20 d. vairuotojai Y. K. ir S. S., vykdydami D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „AAS L.“, esančią (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose, kur Y. K. melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „A.“ vairuotojo D. B. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. Y. K. duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę – vilkiką MAN 26.413, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Sommer“ ZP180PR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 188 922,28 Eur vertės specialių darbo drabužių krovinį, pagal išankstinį susitarimą apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris jam ir S. S. nurodė su kroviniu vykti į degalinę „ARAL“, esančią prie Fulda miesto, Vokietijoje. 2014 m. spalio 20 d. vairuotojai Y. K. ir S. S. su specialių darbo drabužių kroviniu atvyko į D. G. nurodytą vietą, kur susitiko su D. G. ir A. P.. Šie nurodė vairuotojams likti laukti degalinėje „Aral“, o D. G. ir A. P., šiam vairuojant vilkiką, nuvežė specialių darbo drabužių krovinį į krovinio iškrovimo vietą ‒ organizuotos grupės narių – D. G. ir A. P. specialiai tam tikslui išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur minėtą krovinį, vykdydamas D. G. ir A. P. nurodymą, autokrautuvu iškrovė organizuotai grupei nepriklausantis asmuo – Y. Y..

Tokiu būdu Kazachstano kompanijai „G. KZ LLP“ skirto 188 922,28 Eur vertės specialių darbo drabužių krovinio nepristatė bendrovei „A. 2“ adresu (duomenys neskelbtini), ir jį užvaldė. Po ko organizuotos grupės nariai A. M. ir V. P. dalį krovinio, ne mažiau nei 578 vnt., realizavo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis. Taip pat, A. M. 2015 m. spalio ‒ lapkričio mėn., pateikdamas darbo drabužių pavyzdžius, siūlė jų įsigyti su organizuota grupe nesusijusiems asmenims – D. T. ir V. Ž., 29 vnt. kostiumų laikė savo žmonos brolio V. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)6; V. P. dalį krovinio ‒ 2 383 vnt. kostiumų laikė paties surastose specialiai tam tikslui išnuomotose gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), bei 29 vnt. ‒ paties V. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki tol, kol kratų metu juos rado policijos pareigūnai;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. L.“), susisiekti su UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „A.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „A.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 20 d. paruošė transporto užsakymą Nr. CE-14-10-441, kurį elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „A.“. UAB „A.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta transporto užsakymo sutartis Nr. CE-14-10-441 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti 23 427,42 Eur vertės sauskelnių krovinį iš kompanijos „S. S. s.r.o“, esančios (duomenys neskelbtini), Čekijoje, bendrovei „M.“, esančiai (duomenys neskelbtini). T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – sauskelnių, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams Y. K. ir S. S., bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką MAN 26.413, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Sommer“ ZP180PR valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais D. B. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis Y. K. nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „S. S. s.r.o“, esančioje (duomenys neskelbtini), Čekijoje. 2014 m. spalio 24 d. vairuotojai Y. K. ir S. S., vykdydami D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „S. S. s.r.o“, esančią (duomenys neskelbtini), Čekijoje, kur Y. K. melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „A.“ vairuotojo D. B. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. jam duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę – vilkiką MAN 26.413, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Sommer“ ZP180PR valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 23 427,42 Eur vertės sauskelnių krovinį, pagal išankstinį susitarimą apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris jam ir S. S. nurodė su kroviniu vykti Liublino miesto, Lenkijoje, kryptimi, pakeliui suradus stovėjimo aikštelę, joje sustoti, atsiųsti koordinates ir laukti jo, D. G.. 2014 m. spalio 24 d. vairuotojai Y. K. ir S. S. su sauskelnių kroviniu atvyko į stovėjimo aikštelę netoli Liublino, Lenkijoje, nusiuntė koordinates D. G.. Šis kitą dieną atvyko ir nurodė vairuotojams su kroviniu važiuoti paskui jo automobilį į tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje esančią privačią degalinę, kur D. G. degalinės šeimininkas, sumokėjęs nenustatyto dydžio pinigų sumą, perkrovė sauskelnių krovinį į tyrimo metu tiksliai nenustatytos markės vilkiką „Mercedes Atego“ ir išvežė.

Tokiu būdu 23 427,42 Eur vertės sauskelnių krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ bendrovei „M.“, esančiai (duomenys neskelbtini), ir jį užvaldė;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė melagingai, prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. L.“), susisiekti su UAB „M. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „M. L.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „M. L.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 20 d. paruošė ekspedicinį užsakymą Nr. 1443-24, kurį elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „M. L.“. UAB „M. L.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašytas ekspedicinis užsakymas Nr. 1443-24 suklastotas, jo pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti 16 008 Eur vertės alkoholinių gėrimų krovinį iš kompanijos „P. M. G. C.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, bendrovei „B.“, esančiai (duomenys neskelbtini). T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – alkoholinių gėrimų, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams S. D. ir D. M., bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą „Krone SDR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą, kurio numeris nenustatytas, bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais P. P. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis D. M. nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „P. M. G. C.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. 2014 m. spalio 22 d. vairuotojai D. M. ir S. D., vykdydami D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „P. M. G. C.“, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur D. M. melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „A.“ vairuotojo P. P. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. jam duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę ‒ vilkiką IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone SDR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 16 008 Eur vertės alkoholinių gėrimų krovinį, pagal išankstinį susitarimą apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris D. M. ir S. D. nurodė su kroviniu vykti į krovinio iškrovimo vietą ‒ organizuotos grupės narių ‒ D. G. ir A. P. specialiai tam tikslui išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur minėtą krovinį, vykdydamas D. G. ir A. P. nurodymą, autokrautuvu iškrovė organizuotai grupei nepriklausantis asmuo – Y. Y..

Tokiu būdu 16 008 Eur vertės alkoholinių gėrimų krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ bendrovei „B.“, esančiai (duomenys neskelbtini), ir jį užvaldė;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. L.“), susisiekti su UAB „O. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Šalčininkuose, Pramonės g. 4, atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „O. L.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „O. L.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 20 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį Nr. VB14/10-607, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „O. L.“. UAB „O. L.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. VB14/10-607 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti 105 584,35 Eur vertės motociklų padangų krovinį iš kompanijos „R.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kompanijai „R. S.“, esančiai (duomenys neskelbtini), Rusijoje. T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – motociklų padangų, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams Y. K. ir S. S., bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką MAN 26.413, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Sommer ZP180PR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais D. B. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis Y. K. nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „R.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. 2014 m. spalio 22 d. vairuotojai Y. K. ir S. S., vykdydami D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „R.“, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur Y. K. melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „A.“ vairuotojo D. B. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. jam duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę – vilkiką MAN 26.413, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Sommer ZP180PR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 105 584,35 Eur vertės motociklų padangų krovinį, pagal išankstinį susitarimą apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris Y. K. ir S. S. nurodė su kroviniu vykti į degalinę „Aral“, esančią prie Fulda miesto, Vokietijoje. 2014 m. spalio 22 d. vairuotojai Y. K. ir S. S. su padangų kroviniu atvyko į D. G. nurodytą vietą, kur susitiko su D. G. ir A. P.. Šie nurodė vairuotojams likti laukti degalinėje „Aral“, o D. G. ir A. P., šiam vairuojant vilkiką, nuvežė motociklų padangų krovinį į krovinio iškrovimo vietą ‒ organizuotos grupės narių – D. G. ir A. P. specialiai tam tikslui išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur minėtą krovinį, vykdydamas D. G. ir A. P. nurodymą, autokrautuvu iškrovė organizuotai grupei nepriklausantis asmuo – Y. Y.. Po ko dalis krovinio buvo realizuota Gariūnų turgavietėje tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis.

Tokiu būdu 105 584,35 Eur vertės motociklų padangų krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ kompanijai „R. S.“, esančiai (duomenys neskelbtini), Rusijoje, ir jį užvaldė;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. A.“), susisiekti su UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „S.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „S.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 22 d. paruošė krovinio gabenimo sutartį Nr. STR-14102201, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „S.“. UAB „S.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. STR-14102201 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti 9 749,96 Eur vertės kačių ir šunų maisto krovinį iš kompanijos „T. P. B.V.“, esančios (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose, bendrovei „M.“, esančiai (duomenys neskelbtini). T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – kačių ir šunų maisto, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką Renault Magnum 460.18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schwarzmuller SPA3/E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais V. A. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „T. P. B.V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose. 2014 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „T. P. B.V.“, esančią (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose, kur melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „A.“ vairuotojo V. A. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę ‒ „Renault Magnum“ 460.18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schwarzmuller“ SPA3/E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 9 749,96 Eur vertės kačių ir šunų maisto krovinį, pagal išankstinį susitarimą, vykdydamas D. G. nurodymą, šio krovinio nenugabeno jo gavėjui, o nuvežė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą.

Tokiu būdu 9 749,96 Eur vertės kačių ir šunų maisto krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ bendrovei „M.“, esančiai (duomenys neskelbtini), ir jį užvaldė;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. A.“), susisiekti su UAB „J. T. P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „J. T. P.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „J. T. P.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 23 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį Nr. JTP14-3259(JTP14-3259), kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „J. T. P.“. UAB „J. T. P.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. JTP14-3259(JTP14-3259) suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti 246 006,84 Eur vertės filtravimo audinių krovinį iš kompanijų „H. L. G. G. & Co.KG“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, bei „B. O. W. & Co. KG“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, dukterinei kompanijai OOO „B. E.“, esančiai (duomenys neskelbtini), Rusijoje. T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – filtravimo audinių pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams S. D. ir D. M., bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą „Krone SDR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą, kurio numeris nenustatytas, bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais P. P. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis D. M. nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietose ‒ kompanijose „H. L. G. G. & Co.KG“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, bei „B. O. W. & Co. KG“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. 2014 m. spalio 24 d. vairuotojai D. M. ir S. D., vykdydami D. G. nurodymą, nuvyko į kompanijas „H. L. G. G. & Co.KG“, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, bei „B. O. W. & Co. KG“, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur D. M. melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „A.“ vairuotojo P. P. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. D. M. duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę ‒ vilkiką IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone SDR27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 246 006,84 Eur vertės filtravimo audinių krovinį, pagal išankstinį susitarimą apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris D. M. ir S. D. nurodė su kroviniu vykti į krovinio iškrovimo vietą ‒ organizuotos grupės narių – D. G. ir A. P. specialiai tam tikslui išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur minėtą krovinį, vykdydamas D. G. ir A. P. nurodymą, autokrautuvu iškrovė organizuotai grupei nepriklausantis asmuo – Y. Y..

Tokiu būdu 246 006,84 Eur vertės filtravimo audinių krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ kompanijai OOO „B. E.“, esančiai (duomenys neskelbtini), ir jį užvaldė;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. L.“), susisiekti su UAB „B. T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas jo ‒ T. L., ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „B. T.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „B. T.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 23 d. paruošė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E78321 (A510989), kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „B. T.“. UAB „B. T.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. E78321 (A510989) suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti 5 653,7 Eur vertės popieriaus rulonų krovinį iš kompanijos „V. T.“, esančios (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose, bendrovei „B. B.“, esančiai (duomenys neskelbtini). T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P., organizuoti krovinio – popieriaus rulonų, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką „Renault Magnum“ 460.18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schwarzmuller“ SPA3/E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais V. A. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „V. T.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, krovinio nepaėmė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Tokiu būdu pasikėsino užvaldyti 5 653,7 Eur vertės popieriaus rulonų krovinį, skirtą bendrovei „B. B.“, esančiai (duomenys neskelbtini);

T. L., veikdamas kartu su R. R., 2014 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „A.“ vadybininkės R. L. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „R. A.“), susisiekti su UAB „D. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „D. G.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „A.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės R. L. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „A.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „D. G.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2014 m. spalio 24 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį Serija GK Nr. 000036, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „A.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „A.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „D. G.“. UAB „D. G.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Serija GK Nr. 000036 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „A.“ pervežti 49 165,16 Eur vertės automobilinės alyvos krovinį iš kompanijos „J. S. z o.o.“, esančios (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, bendrovei „I. B.“, esančiai (duomenys neskelbtini). T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – automobilinės alyvos, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bendrovės „A.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką „Renault Magnum“ 460.18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schwarzmuller“ SPA3/E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais V. A. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „J. S. z o.o.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Lenkijoje. 2014 m. spalio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „J. S. z o.o.“, adresu (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, kur melagingai prisistatė vežėjo – UAB „A.“ vairuotojo V. A. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. jam duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę ‒ „Renault Magnum“ 460.18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schwarzmuller“ SPA3/E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 49 165,16 Eur vertės automobilinės alyvos krovinį, pagal išankstinį susitarimą, vykdydamas D. G. nurodymą, šio krovinio nenugabeno jo gavėjui, o nuvežė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą.

Tokiu būdu 49 165,16 Eur vertės automobilinės alyvos krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ bendrovei „I. B.“, esančiai (duomenys neskelbtini), ir jį užvaldė.

Taigi, veikdami skirtingos sudėties organizuotoje grupėje, susidedančioje iš T. L., R. R., D. G., A. P., A. M., V. P. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, panaudodami suklastotus asmens dokumentus įsigiję krovinių pervežimu užsiimančią UAB „A.“ su jai priklausančiomis transporto priemonėmis, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaulės būdu įgijo didelės – bendros 910 578,81 Eur vertės ir pasikėsino įgyti didelės – bendros 35 804,2 Eur vertės svetimą turtą – krovinius, skirtus įvairiose šalyse esantiems gavėjams.

Be to, T. L., A. P., A. M., V. P., R. R. ir D. G. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas naudojantis UAB „K.“), ir BK 25 straipsnio 3 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį (naudojantis UAB „K.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas) už tai, kad T. L., veikdamas kartu su R. R., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2015 m. vasario 10 d., suradę skelbimą apie parduodamą UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), ir šiai bendrovei priklausantį turtą ‒ transporto priemones, skirtas įvairiems kroviniams pervežti, telefonu susisiekė su bendrovę parduodančiu M. M., šiam melagingai prisistatė N. A. (N. A.) vardu ir išreiškė pageidavimą įsigyti parduodamą bendrovę. Vėliau, pasinaudodamas specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurtu melagingu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), susisiekė su M. M., šiam elektroniniu paštu išsiuntė žinomai suklastotos Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) su šiame dokumente įrašytais T. K. vardu ir pavarde, bet su jame esančia tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauka, kopiją, ir nurodė parengti preliminarią bendrovės pirkimo–pardavimo sutartį.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, 2015 m. kovo 23 d. nuvyko į advokatų kontorą, esančią (duomenys neskelbtini), kur, prisistatęs T. K., pateikdamas jam T. L. ir R. R. duotą žinomai suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), realiam bendrovės valdytojui M. M. sumokėjo 10 000 Eur avansą už perkamą UAB „K.“ bei pasirašė preliminarią verslo pirkimo–pardavimo sutartį; 2015 m. kovo 17 d. ‒ sumokėjo 50 000 Eur, pasirašė susitarimą Nr. 2014/04/17-1 priedą prie 2015 m. kovo 23 d. preliminariosios verslo pirkimo–pardavimo sutarties ir perėmė bendrovei „K.“ priklausantį kompiuterį, mobiliojo ryšio telefoną, prisijungimų duomenis prie transporto biržų Trans.eu, cargo.lt, TimoCom.lt, Lardi trans; elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir prisijungimo prie jos slaptažodį; transporto priemones ‒ vilkiką MAN TGA 18.440 4x2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SD“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką „Volvo“ FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schmitz“ SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šių transporto priemonių dokumentus (registracijos liudijimus, draudimo liudijimus, techninės apžiūros dokumentus). Perėmę UAB „K.“ dokumentus, T. L. ir R. R., elektronines šių ir kitų dokumentų, t. y. transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių ir jų registracijos liudijimų; skirtingų licencijų, suteikiančių teisę UAB „K.“ verstis tarptautiniu krovinių vežimu; PVM mokėtojo registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto UAB „K.“ vardu; juridinių asmenų registro UAB „K.“ registravimo pažymėjimo, kopijas kartu su suklastotų asmens dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso LTU Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), su šiuose dokumentuose įrašytais V. V. vardu ir pavarde, bet su juose esančia A. K. nuotrauka; Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais R. M. vardu ir pavarde, bet su juose esančia S. D. nuotrauka) kopijomis, kurios vėliau buvo siunčiamos įmonėms – krovinių pervežimo paslaugos užsakovėms, perdavė organizuotos grupės nariui A. M., o šis jas laikė USB laikmenoje savo namuose, (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. lapkričio 25 d., kol kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Po to, T. L., veikdamas kartu su R. R., organizuotos grupės nariui D. G. nurodė 2015 m. balandžio 17 d. nuvežti vilkikų vairuotojus į Kauno mieste, Islandijos plente esančią automobilių aikštelę, kurioje stovėjo bendrovei „K.“ priklausančios transporto priemonės ‒ vilkikas MAN TGA 18.440 4x2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką „Volvo“ FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz“ SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytos iš realaus bendrovės valdytojo M. M.. D. G., vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, nuvežė vilkikų vairuotojus – S. D. ir A. V. į nurodytą vietą, kur jiems buvo perduotos minėtos transporto priemonės, kurios pripylus į jas kuro, D. G. nurodymu buvo pervežtos į tiksliai tyrimo metu nenustatytą automobilių stovėjimo aikštelę Kaune. Taip pat T. L., veikdamas kartu su R. R., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė 2015 m. gegužės 16 d. transporto nuomos sutartį, pasirašytą neva UAB „K.“ komercijos direktoriaus I. S. vardu, bendrovės „K.“ įgaliojimą R. M. atsiimti automobilį, žinomai suklastoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) su šiame dokumente įrašytais R. M. vardu ir pavarde, bet su jame esančia S. D. nuotrauka, kopiją, bei ne mažiau nei 500 Eur ir nurodė iš UAB „S. P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), išnuomoti vilkiką MAN 26.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą „Wielton“ PC16ST, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 16 d. tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymą, prisistatęs J. vardu susitiko su bendrovės „S. P.“ direktoriumi R. J., pateikė šiam iš T. L. ir R. R. gautą transporto nuomos sutartį, įgaliojimą, žinomai suklastoto asmens dokumento kopiją, sumokėjo 500 Eur nuomos mokestį grynaisiais pinigais, gautais iš T. L. ir R. R., ir bendrovės „K.“ vardu išnuomojo vilkiką MAN 26.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Wielton“ PC16ST, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko 2015 m. gegužės 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, prisistatęs T. K., vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, nuvykęs į minėtą advokatų kontorą, esančią (duomenys neskelbtini), pasirašė galutinę bendrovės „K.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sumokėjo likusią 10 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, perėmė UAB „K.“ apvalų ir rekvizitų antspaudus, likusius buhalterinės apskaitos dokumentus.

Tęsdami nusikalstamą veiką, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdami skirtingos sudėties organizuotoje grupėje T. L., R. R., D. G., A. P., A. M., V. P. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, apgaule, prisistatydami tariamais UAB „K.“ darbuotojais – S. S. ir V. P., laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., interneto svetainėje www.cargo.lt suradę įmones, pageidaujančias, kad būtų pervežtas jų krovinys, elektroninėmis ryšio priemonėmis susisiekė su surastų įmonių atsakingais darbuotojais ir sudarė 5 sutartis su įvairiomis įmonėmis dėl krovinių pervežimo, tačiau šių krovinių jų užsakovams (gavėjams) nepristatė, bet juos užvaldė, t. y. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

T. L., veikdamas kartu su R. R., 2015 m. gegužės 14 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „K.“ vadybininkės S. S. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „(duomenys neskelbtini)“), susisiekti su Latvijos bendrovės SIA „G. L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su SIA „G. L.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „K.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės S. S. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „K.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. SIA „G. L.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2015 m. gegužės 14 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį-paraišką Nr. 15-0350-N1, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „K.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „K.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino SIA „G. L.“. SIA „G. L.“ atstovai, nežinodami, kad krovinio pervežimo sutartis Nr. 15-0350-N1 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „K.“ pervežti 81 931,6 Eur vertės alkoholinių gėrimų krovinį iš kompanijos „S. L. S. B.“, esančios (duomenys neskelbtini), Belgijoje, kompanijai LLP „A. T. C.“, adresu (duomenys neskelbtini), Kazachstane. T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – alkoholinių gėrimų, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams S. D., A. V., D. M. bei A. K., bendrovės „K.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką MAN TGA 18.440 4x2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką „Volvo“ FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schmitz“ SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą, kurio numeris nenustatytas, bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais R. M. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis S. D. nuotraukomis, ir nurodė šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „S. L. S. B.“, esančią (duomenys neskelbtini), Belgijoje. 2015 m. gegužės 19 d. vairuotojai S. D., A. V., D. M. ir A. K., vykdydami D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „S. L. S. B.“, esančią (duomenys neskelbtini), Belgijoje, kur S. D. melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „K.“ vairuotojo R. M. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. jam duotus suklastotus dokumentus, o A. K. ‒ UAB „K.“ vairuotojo V. V. vardu ir pavarde, į transporto priemones ‒ vilkiką MAN TGA 18.440 4x2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką „Volvo“ FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz“ SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 81 931,6 Eur vertės alkoholinių gėrimų krovinį, pagal išankstinį susitarimą apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris jiems ir A. V. bei D. M. nurodė su kroviniu vykti Fulda miesto, Vokietijoje, kryptimi. 2015 m. gegužės 19 d. vairuotojai S. D., A. V., D. M. bei A. K. su alkoholinių gėrimų kroviniu atvyko į D. G. nurodytą vietą, kur susitiko su D. G. ir A. P.. Šie nurodė vairuotojams važiuoti paskui jų automobilį į krovinio iškrovimo vietą ‒ organizuotos grupės narių ‒ D. G. ir A. P. specialiai tam tikslui išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur minėtą krovinį, vykdydamas D. G. ir A. P. nurodymą, autokrautuvu iškrovė organizuotai grupei nepriklausantis asmuo – Y. Y..

Tokiu būdu 81 931,6 Eur vertės alkoholinių gėrimų krovinio nepristatė jo užsakovei – kompanijai LLP „A. T. C.“, adresu (duomenys neskelbtini), Kazahstane, ir jį užvaldė. Po ko dalį krovinio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis realizavo organizuotos grupės narys V. P., taip pat dalį – dėžę su šešiais buteliais alkoholinio gėrimo – romo „Bandits“ V. P. laikė savo paties gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki kol 2015 m. lapkričio 15 d. kratų metu juos rado policijos pareigūnai;

T. L., veikdamas kartu su R. R., 2015 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „K.“ vadybininkės S. S. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „(duomenys neskelbtini)“), susisiekti su UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „T.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „K.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės S. S. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „K.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „T.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2015 m. gegužės 18 d. paruošė sutartį krovinio gabenimui Nr. 6638-6562, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „K.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „K.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „T.“. UAB „T.“ atstovai, nežinodami, kad krovinio pervežimo sutartis Nr. 6638-6562 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „K.“ pervežti 15 988,68 Eur vertės plastikinių vamzdžių krovinį iš kompanijos „G. O. K. G.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, bendrovei „Š.“, esančiai (duomenys neskelbtini). T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – plastikinių vamzdžių, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams S. S. ir F. S., bendrovės „K.“ vardu išnuomotas transporto priemones ‒ vilkiką, žinomai suklastotus transporto priemonės registracijos numerio ženklus ‒ vilkikui – (duomenys neskelbtini), priekabai ‒ (duomenys neskelbtini), nurodydamas šiuos žinomai suklastotus valstybinius numerius pritvirtinti prie transporto priemonės prieš atvykstant į krovinio paėmimo vietą. Taip pat D. G. vairuotojams perdavė ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą, kurio numeris nenustatytas, bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais R. M. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis S. S. nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje – kompanijoje „G. O. K. G.“, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. 2015 m. gegužės 19 d. vairuotojai S. S. ir F. S., vykdydami D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „G. O. K. G.“, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur į transporto priemonę ‒ vilkiką MAN 26.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą „Wielton PC16ST, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pakeistais suklastotais valstybiniais vilkiko Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 15 988,68 Eur vertės plastikinių vamzdžių krovinį, pagal išankstinį susitarimą apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris S. S. ir F. S. nurodė su kroviniu vykti Fulda miesto, Vokietijoje, kryptimi. 2015 m. gegužės 19 d. vairuotojai S. S. ir F. S. su plastikinių vamzdžių kroviniu atvyko į D. G. nurodytą vietą, kur susitiko su D. G. ir A. P.. Šie nurodė vairuotojams važiuoti paskui jų automobilį į krovinio iškrovimo vietą ‒ organizuotos grupės narių ‒ D. G. ir A. P. specialiai tam tikslui išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur minėtas krovinys, vykdant D. G. ir A. P. nurodymą, autokrautuvu buvo iškrautas organizuotai grupei nepriklausančio asmens – Y. Y., ir laikomas šiame sandėlyje iki tol, kol 2015 m. liepos 1 d. jį kratos metu rado Vokietijos Federacinės Respublikos policijos pareigūnai.

Tokiu būdu 15 988,68 Eur vertės plastikinių vamzdžių krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ bendrovei „Š.“, esančiai (duomenys neskelbtini), ir jį užvaldė;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2015 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „K.“ vadybininkės S. S. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „(duomenys neskelbtini)“), susisiekti su UAB „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „N.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „K.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės S. S. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „K.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „N.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2015 m. gegužės 19 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį Nr. A26447, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „K.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „K.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „N.“. UAB „N.“ atstovai, nežinodami, kad krovinio pervežimo sutartis Nr. A26447 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „K.“ pervežti 76 797,60 Eur vertės automobilinės variklių alyvos krovinį iš kompanijos „R. G.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kompanijai LLC „O.“, esančiai (duomenys neskelbtini) Rusijoje. T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – automobilinės variklių alyvos, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams S. S. ir F. S., bendrovės „K.“ vardu išnuomotas transporto priemones ‒ vilkiką MAN 26.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą „Wielton“ PC16ST, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus transporto priemonės registracijos numerio ženklus vilkikui – (duomenys neskelbtini), priekabai ‒ (duomenys neskelbtini), nurodydamas šiuos valstybinius numerius pritvirtinti prie transporto priemonės prieš atvykstant į krovinio paėmimo vietą. Taip pat D. G. vairuotojams perdavė ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą, kurio numeris nenustatytas, bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais R. M. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis S. S. nuotraukomis, nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „R. G.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. 2015 m. gegužės 19 d. vairuotojai S. S. ir F. S., vykdydami D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „R. G.“, esančią (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kur S. S. melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „K.“ vairuotojo R. M. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. jam duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę ‒ vilkiką MAN 26.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą „Wielton“ PC16ST valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pakeistais suklastotais valstybiniais vilkiko Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 76 797,60 Eur vertės automobilinės variklių alyvos krovinį, pagal išankstinį susitarimą apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris jam ir F. S. nurodė su kroviniu vykti į krovinio iškrovimo vietą ‒ organizuotos grupės narių ‒ D. G. ir A. P. specialiai tam tikslui išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, tačiau organizuotai grupei nepriklausantys asmenys – vairuotojai S. S. ir F. S. nevykdė D. G. nurodymo ‒ vilkiką su kroviniu paliko tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir apie tai pranešė D. G., SMS žinute išsiųsdami tikslias koordinates vietos, kurioje paliko vilkiką su kroviniu.

Tokiu būdu 76 797,60 Eur vertės automobilinės variklių alyvos krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ kompanijai LLC „O.“, esančiai (duomenys neskelbtini)Rusijoje, ir jį užvaldė;

T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su R. R., 2015 m. gegužės 14 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „K.“ vadybininkės S. S. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „(duomenys neskelbtini)“), susisiekti su UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su UAB „V.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „K.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės S. S. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „K.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „V.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2015 m. gegužės 19 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį Nr. VEG15/21-17, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „K.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „K.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino UAB „V.“. Bendrovės „V.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. VEG15/21-17 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „K.“ pervežti 22 440 Eur vertės šaldytos mėsos krovinį iš kompanijos „C-S-L. C. B.V.“, esančios (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose, kompanijai SIA „G.“, esančiai (duomenys neskelbtini), Latvijoje. T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – šaldytos mėsos, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui bendrovės „K.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką MAN TGA 18.440 4x2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė vykti į krovinio paėmimo vietą – kompaniją C-S-L. C. B.V.“, esančią (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose. 2015 m. gegužės 21 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „C-S-L. C. B.V.“, esančią (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose, kur, melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „K.“ vairuotoju, į transporto priemonę ‒ vilkiką MAN TGA 18.440 4x2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 22 440 Eur vertės šaldytos mėsos krovinį, pagal išankstinį susitarimą, vykdydamas D. G. nurodymą, šio krovinio nenugabeno jo gavėjui, o nuvežė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą.

Tokiu būdu 22 440 Eur vertės šaldytos mėsos krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ kompanijai SIA „G.“, esančiai (duomenys neskelbtini), Latvijoje, ir jį užvaldė;

T. L., veikdamas kartu su R. R., 2015 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui nurodė, melagingai prisistatant UAB „K.“ vadybininkės V. P. vardu, pasinaudojant „Skype“ programa (vartotojo vardas „V. P.“), susisiekti su Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrove „D. T. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovais ir pasiūlyti krovinio pervežimo paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, susisiekė su ribotos atsakomybės bendrovės „D. T. S.“ atstovais, jiems melagingai prisistatė bendrovėje „K.“ niekada nedirbusios ir nedirbančios vadybininkės V. P. vardu bei pavarde, o šiems sutikus užsakyti krovinio pervežimo paslaugą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė bendrovės „K.“ registracijos dokumentų, įstatų, ir kitų dokumentų, patvirtinančių teisę teikti krovinių pervežimo paslaugas, kopijas. Bendrovės „D. T. S.“ atstovai, gavę šių dokumentų kopijas, 2015 m. gegužės 19 d. paruošė krovinio pervežimo sutartį ‒ paraišką Nr. 3957, kurią elektroninėmis ryšio priemonėmis persiuntė pasirašyti UAB „K.“. Tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė krovinio pervežimo sutartį UAB „K.“ vardu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis ją grąžino bendrovei „D. T. S.“. Bendrovės „D. T. S.“ atstovai, nežinodami, kad pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. 3957 suklastota, jos pagrindu suteikė teisę bendrovei „K.“ pervežti 72 861,71 Eur vertės alkoholinių gėrimų krovinį iš kompanijos „D. C. M. S.“, esančios (duomenys neskelbtini), Italijoje, kompanijai LLP „A. T. C.“, esančiai (duomenys neskelbtini), Abchazijoje. T. L., veikdamas kartu su R. R., apgaule, suklastotos sutarties pagrindu, įgiję teisę disponuoti minėtu kroviniu, nurodė organizuotos grupės nariams D. G. ir A. P. organizuoti krovinio – alkoholinių gėrimų, pakrovimą ir jo nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą, t. y. šio krovinio nenugabenti jo gavėjui, o jį užvaldyti. D. G., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, perdavė organizuotai grupei nepriklausantiems asmenims ‒ vairuotojams S. D. ir D. M., bendrovės „K.“ vardu registruotas transporto priemones ‒ vilkiką „Volvo“ FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz“ SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinomai suklastotus dokumentus ‒ vairuotojo pažymėjimą, kurio numeris nenustatytas, bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su šiuose dokumentuose įrašytais R. M. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis S. D. nuotraukomis, ir nurodydamas šiuos dokumentus pateikti krovinio paėmimo vietoje ‒ kompanijoje „D. C. M. S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), Italijoje. 2015 m. gegužės 21 d. vairuotojai S. D. ir D. M., vykdydami D. G. nurodymą, nuvyko į kompaniją „D. C. M. S.“, esančią (duomenys neskelbtini), Italijoje, kur S. D. melagingai prisistatė vežėjo ‒ UAB „K.“ vairuotojo R. M. vardu ir pavarde, pateikdamas D. G. jam duotus suklastotus dokumentus, į transporto priemonę ‒ vilkiką „Volvo“ FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz“ SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovus 72 861,71 Eur vertės alkoholinių gėrimų krovinį, pagal išankstinį susitarimą apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris jam ir D. M. nurodė su kroviniu vykti į krovinio iškrovimo vietą ‒ organizuotos grupės narių ‒ D. G. ir A. P. specialiai tam tikslui išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, tačiau organizuotai grupei nepriklausantys asmenys – vairuotojai S. D. ir D. M. nevykdė D. G. nurodymo ‒ vilkiką su kroviniu paliko tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje Čekijos Respublikoje, ir apie tai pranešė D. G., SMS žinute išsiųsdami tikslias koordinates vietos, kurioje paliko vilkiką su kroviniu.

Tokiu būdu 72 861,71 Eur vertės alkoholinių gėrimų krovinio nepristatė jo užsakovei ‒ kompanijai LLP „A. T. C.“, esančiai (duomenys neskelbtini), Abchazijoje, ir jį užvaldė.

Taigi, T. L., R. R., D. G., A. P., A. M., V. P., veikdami skirtingos sudėties organizuotoje grupėje ir kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodami suklastotus asmens dokumentus įsigiję krovinių pervežimu užsiimančią UAB „K.“ su jai priklausančiomis transporto priemonėmis, organizuotos grupės narių naudai apgaulės būdu įgijo didelės – bendros 270 019,59 Eur vertės svetimą turtą – krovinius, skirtus įvairiose šalyse esantiems gavėjams.

Be to, T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones bei jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, ne anksčiau kaip 2015 m. rugsėjo 24 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – D. R., kaip Latvijos Respublikos bendrovės „SIA B.“ atsakingo asmens, vardu išduotą „Norvik Banka“ banko mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios PIN kodą ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ‒ D. R., kaip Latvijos Respublikos bendrovės „SIA B.“ atsakingo asmens, vardu „PrivatBank“ banko išduotą prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos identifikacinį kliento numerį bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie D. R., valdomoje Latvijos Respublikos bendrovės „SIA B.“ paskyroje esančių banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) „PrivatBank“ banke ir laikė iki 2015 m. lapkričio 25 d. minėtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei paminėtus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, savo gyvenamojoje vietoje ‒ bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Be to, V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – tabako gaminiais, t. y. pažeisdamas nustatytą tvarką ‒ Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto nuostatą, draudžiančią Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais ‒ banderolėmis, bei 3 punktą, numatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, ne anksčiau kaip 2015 m. lapkričio 25 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis 1 840 pakelių cigarečių „Rothmans of London“ ir 3 000 pakelių cigarečių „Winston Blue“, kurių bendra muitinė vertė pridėjus mokesčius – 11 649,4 Eur, ir iki 2015 m. lapkričio 25 d. minėtus tabako gaminius laikė savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų T. L., V. P., nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato S. Liutkevičiaus, nuteistojo A. M. gynėjo advokato G. Bukausko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą (teismo posėdyje apklaususi ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus A. Š., E. M., taip pat gynybos prašymu – liudytojus J. O., O. A. (O. A.), S. P. (S. P.), M. Č., L. P. ir L. J.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad T. L., V. P., A. P. ir A. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas naudojantis UAB „A.“), BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (naudojantis UAB „A.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas), BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas naudojantis UAB „K.“), BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (naudojantis UAB „K.“ dokumentų klastojimas ir panaudojimas), o T. L. – ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, padarė klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai, nešališkai, tinkamai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. Nuosprendžio turinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Teismo padarytos išvados atitiko bylos aplinkybes ir nustatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius.

Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apygardos teismas, skirdamas bausmes, tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir parinko teisingas savo rūšimi laisvės atėmimo bei baudos bausmes, tačiau nepagrįstai nesprendė ir nepripažino baudžiamojo proceso trukmės pernelyg ilga, todėl nuteistiesiems paskyrė per griežtas bausmes. Dėl šios priežasties, taip pat vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis, visiems nuteistiesiems, t. y. ir tiems, kurie šiuo aspektu nuosprendžio neskundė, paskirtos bausmės mažinamos, atitinkamai keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Sumažinus nuteistiesiems paskirtas bausmes iš naujo sprendžiamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalies 5, 8 punktų nuostatomis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bei laikino sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į galutinę subendrintą bausmę klausimai. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus nuteistųjų A. M. ir V. P. teisinę padėtį švelninančiai BK 66 straipsnio 2 dalies redakcijai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. Nr. XIV-2573 redakcija), šiems nuteistiesiems laikino sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į galutinę subendrintą bausmę klausimas iš naujo sprendžiamas vadovaujantis naujosios redakcijos įstatymo nuostatomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė juridinių asmenų pareikštų civilinių ieškinių klausimus, tačiau, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo T. V. civilinį ieškinį, nepagrįstai jį solidariai priteisė ir V. P. bei A. M., todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Taip pat nuosprendis pakeičiamas ir dėl pirmosios instancijos teismo netiksliai nustatytos aplinkybės, kad V. P. gyvenamojoje vietoje buvo rasti 29 vienetai darbo drabužių, kadangi pagal byloje esančius duomenis, nustatyta, kad V. P. gyvenamojoje vietoje buvo rasti 26 vienetai darbo drabužių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Atsižvelgusi į tai, kad didžioji dalis apeliacinių skundų argumentų iš esmės sutampa, teisėjų kolegija juos aptars kartu, atskirai pasisakydama tik dėl individualizuotų argumentų.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų liudytojų apklausų teisėtumo ir šių apklausų metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais

Nuteistasis V. P. savo apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją A. P. pastarajam buvo grasinama, buvo daromas spaudimas nurodyti nuteistąjį V. P. kaltinančias aplinkybes, t. y., kad V. P. jo paprašė išsinuomoti patalpas, siūlė jam drabužius, šis liudytojas pirmuosius paaiškinimus davė be advokato ir būdamas prigąsdintas. Taip pat nuteistieji T. L. ir V. P. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojus A. P., N. V., taip pat ir Baltarusijos Respublikos piliečius A. S., A. K. ir A. V., nesilaikyta BPK 183 straipsnio nuostatų, pagal kurias apklausos protokolas turi būti surašomas iš liudytojo žodžių, nes minėtų liudytojų pirminių ir vėliau duotų parodymų turinys yra identiškas. Tačiau teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pareigūnų netinkamo elgesio vykdant liudytojų apklausas, liudytojų parodymų įforminimo pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą nelaikyti minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų leistinais įrodymais, neįžvelgia.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. P. iš tiesų tvirtino, kad advokato per pirmą apklausą nebuvo, jį apklausinėję pareigūnai grasino, pirmos apklausos metu jis buvo prigąsdintas, o po to, kitos apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, tik pasirašė ir viskas (t. 72, b. l. 14–17). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas N. V., perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, dėl kai kurių aplinkybių nurodė, kad nežino, ką ten tyrėja prirašė, ne iki galo perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, todėl yra nesutapimų, nežino, kaip surašė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis tik atvažiavo ir pasirašė, jam buvo duoti perklausyti telefoniniai pokalbiai, neprisimena, ar apklausos metu parodymai jau buvo surašyti ar perkeliami (t. 73, b. l. 29–32). Tačiau teisėjų kolegija tokias šių liudytojų nurodytas aplinkybes vertina kaip deklaratyvias, išsakytas tik siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės pažįstamiems V. P. ir T. L..

Liudytojų A. P. ir N. V. parodymus apie neva patirtą neleistiną poveikį, parodymų surašymo aplinkybes, taip pat nuteistųjų T. L. ir V. P. apeliaciniuose skunduose akcentuojamas aplinkybes dėl BPK 183 straipsnio nuostatų pažeidimų vykdant šių ir kitų liudytojų apklausas, paneigė apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojų apklausas vykdę tyrėjai A. Š. ir E. M.. Apklausta A. Š. parodė, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, be kitų veiksmų atliko ir liudytojų apklausas. Prisimena liudytoją A. P., kuris, jei neklysta, susijęs su kroviniu, kuriame buvo rasti oranžiniai kombinezonai, jo vardu buvo išnuomotos AB „G.“ teritorijoje esančios patalpos. Šį liudytoją ji greičiausiai apklausė savo darbo kabinete, prisijungusi prie IBPS sistemos. Kadangi tai buvo liudytojas, greičiausiai jo apklausoje nebuvo jokių advokatų ar atstovų, bet tai, ar dar kas nors dalyvavo apklausoje ar ne, turėtų būti užfiksuota apklausos protokole. Nurodė, kad asmenys, nesvarbu ar tai liudytojas, ar įtariamasis, apklausiami taip, kad ji leidžia žmogui papasakoti pačiam, o toliau tikslina pateiktą informaciją pagal byloje turimus duomenis. Ji visą laiką stengdavosi parašyti taip, kaip žmogus kalba. Perskaičius A. P., kaip specialaus liudytojo, apklausos protokolą (t. 23, b. l. 90–93), liudytoja A. Š. nurodė, kad tiksliai neprisimena apklausos, bet jeigu ji taip fiksavo protokole, vadinasi apklausiamasis taip kalbėjo. Surašyto protokolo ji apklaustam žmogui tikrai garsiai neperskaitydavo, nes tai paties apklausiamojo pareiga perskaityti ir savo ranka patvirtinti, kad jis protokolą perskaitė, susipažino, o kiek žmogus perskaitė, tai ji negali atsakyti už jį. Apklausiamam žmogui paprastai visada išaiškinamos jo teisės, duodama pasirašyti ir bylos medžiagoje turėtų būti teisių išaiškinimo protokolai. Perskaičius liudytojo A. P. apklausos protokolą (t. 23, b. l. 101–104), liudytoja A. Š., atsakydama į klausimą, kodėl šio protokolo turinys atrodo identiškas, kaip ir ankstesniame protokole, nurodė, kad jeigu tas pats žmogus apie tas pačias aplinkybes duoda parodymus, tai tas protokolas ir turi būti panašus. Tai, kad yra ta pati sakinių struktūra, tai tikrai gali būti, kad panaudotas ankstesnės apklausos tekstas, leidžiant asmeniui susipažinti su ankstesniais savo parodymais, nes asmuo iš esmės apklausiamas apie tas pačias aplinkybes, bet faktas, kad žmogus tikrai perskaitė tuos parodymus ir juos patvirtino savo parašu. Liudytoja pažymėjo, kad kažkokių pastabų ar skundų dėl netinkamos apklausos nebuvo gauta ir patvirtino, kad liudytojas A. P. tikrai nebuvo spaudžiamas, gąsdinamas ir jam nebuvo grasinama. Perskaičius liudytojo N. V. papildomos apklausos protokolą (t. 19, b. l. 209–212), liudytoja A. Š., parodė, kad prisimena tik tai, kad toks asmuo buvo šiame tyrime, bet nepamena šio liudytojo apklausos aplinkybių. Pažymėjo, kad jeigu apklausos protokole užfiksuota, kad buvo perklausomas pokalbis, apie kurį ji užduoda liudytojui klausimus, reiškia jis buvo perklausytas su apklausiamu asmeniu, jeigu nepažymėta – tai galbūt nebuvo perklausomas. Dėl N. V. paaiškinimų, kad jam neaišku, ką tyrėja surašė, liudytoja nurodė, kad ji užrašė tai, ką proceso dalyvis pasakė. Jeigu būtų buvę pastabų ar skundų dėl šio liudytojo apklausos, tai jie būtų pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, jeigu tokių skundų nėra, reiškia tuo metu procesas visus tenkino. Liudytoja taip pat nurodė, kad nepamena kitų liudytojų – Baltarusijos piliečių vairuotojų apklausų detalių, tačiau patvirtino, kad gąsdinimų, spaudimo tikrai nebuvo. Spaudimas nebuvo daromas nė vienam iš proceso dalyvių (t. 81, b. l. 3–6).

Apklaustas liudytojas E. M. taip pat neigė daręs neleistiną poveikį apklausiamiems asmenims ir taip pat patvirtino, kad apklausų protokolai buvo surašomi iš laisvo asmens pasakojimo ir atsakymų į klausimus. Anot liudytojo, šiuo metu jis neprisimena, kokius asmenis šioje byloje apklausė liudytojais, bet tuo metu buvo sudarytas tyrimo veiksmų planas, kurio prisilaikant ir buvo atliekami šie tyrimo veiksmai. Apklausos paprastai vykdavo ir apklausos protokolas buvo pildomas įvairiai – iš laisvo pasakojimo ir užduodant klausimus, priklausomai nuo to, kaip pasakoja apklausiamasis. Jeigu jo parodymai būna išsamūs, paprastai tų klausimų būna mažiau. Perskaičius liudytojo N. V. 2015 m. gruodžio 1 d. ir 2016 m. kovo 23 d. apklausos protokolus (t. 19, b. l. 102–103, 205–208), liudytojas E. M. nurodė, kad tokio asmens neatsimena, dėl šių apklausų nieko ypatingo negali pasakyti, bet matyt, kad antra apklausa vyko taip, kaip visuomet vyksta apklausos. Protokolas visą laiką yra pildomas tik iš asmens pasakojimo. Dėl aplinkybės, kad nurodytų protokolų turinys praktiškai yra identiškas, liudytojas pažymėjo, kad jeigu žmogus davė tokius parodymus, tai matyt gali juos pakartoti. Antrą kartą apklausiant asmenį paprastai vyksta normali apklausa – žmogus pasakoja tai, ką atsimena. Perskaičius liudytojo A. V. apklausos protokolus (t. 18, b. l. 182–186, 197–201), liudytojas E. M. nurodė, kad apklausos protokolų turinys praktiškai identiškas, matyt dėl to, kad liudytojas nekeitė parodymų. Kas buvo pasakyta, tas ir užrašyta. Protokolas surašytas iš liudytojo žodžių. Perskaičius liudytojo A. S. apklausos protokolą (t. 20, b. l. 4–7), liudytojas taip pat nurodė neprisimenantis šios apklausos, tačiau pažymėjo, kad paprastai asmuo yra apklausiamas tuo metu, bet gali būti, kad galbūt galėjo kažko neprisiminti ar norėjo kažką patikslinti, tai galėjo būti, kad liudytojui buvo perskaityti jo ankstesnės apklausos parodymai, bet jis nemano, kad galėjo būti perkeliamas pats apklausos protokolas arba rašoma ant to protokolo viršaus. Jis pats asmeniškai nekopijuodavo ir neperkeldavo parodymų iš vieno apklausos protokolo į kitą, liudytojas buvo apklausiamas ir fiksuojami jo parodymai. Anot E. M., apklausų metu poveikis liudytojams tikrai nebuvo daromas, o ar buvo daromi kažkokie garso įrašai, jis neprisimena, tai turėtų būti įrašyta protokole (t. 81, b. l. 76–77).

Teismas neturi pagrindo netikėti šių savo pareigas vykdžiusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų A. Š. ir E. M. parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jų savo apeliaciniuose skunduose nenurodo ir apeliantai, kad šie ar kiti šioje byloje tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai būtų pažinoję nuteistuosius, kokiu nors būdu būtų su jais susiję ir būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas nemažas kiekis liudytojų, byloje nėra jokių skundų dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, netinkamai surašytų apklausos protokolų. Kaip matyti, apie netinkamą pareigūnų elgesį, neteisingą dalies parodymų užfiksavimą liudytojai A. P. ir N. V. nurodė tik teisiamajame posėdyje ir, beje, abu šie liudytojai savo parodymus teisme pakeitė atitinkamai nuteistiesiems T. L. ir V. P. palankia linkme. Aplinkybės, kad pareigūnai pakartotinai apklausdami asmenis, jiems galimai davė susipažinti su jų ankstesnės apklausos metu užfiksuotais parodymais, kad kai kurių apklaustų asmenų pirminių ir vėliau duotų parodymų turinys yra panašus ar netgi identiškas, kaip nurodoma skunduose, netinkamai vykdomų apklausų nepatvirtina ir niekaip neįrodo, kad liudytojai A. P., N. V., A. S., A. K. ir A. V. buvo verčiami duoti parodymus prieš nuteistuosius, kad jų parodymai nebuvo surašyti iš jų žodžių. Iš liudytojų A. Š. ir E. M. parodymų matyti, kad visos jų atliekamos apklausos ikiteisminio tyrimo metu vykdavo taip, kad apklausos protokole buvo fiksuojamas laisvas asmens pasakojimas apie bylai reikšmingas aplinkybes ir atsakymai į tikslinamuosius klausimus, o jeigu ne pirmą kartą apklausiamo asmens apklausos protokole ir buvo panaudojamas ankstesnės apklausos tekstas, t. y. fiksuojami panašūs ar analogiški parodymai apklausiant jį apie tas pačias aplinkybes, tokie parodymai apklausiamo asmens visuomet būdavo perskaitomi ir patvirtinami jo parašu kaip teisingi. Kaip matyti iš liudytojo apklausos protokolų (t. 18, b. l. 182–186, 197–201; t. 19, b. l. 4–10, 31–37, 200–203, 205–208; t. 20, b. l. 4–7, 18–21; t. 23, b. l. 90–93, 101–105), visi nuteistųjų T. L. ir V. P. apeliaciniuose skunduose minimi liudytojai, t. y. N. V., 2015 m. gruodžio 1 d. apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais kaip liudytojas, galintis duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (toliau – ir specialusis liudytojas), o 2016 m. kovo 23 d. – kaip liudytojas; A. P. 2016 m. gegužės 5 d. apklaustas kaip specialusis liudytojas, o 2018 m. birželio 4 d. – kaip liudytojas; A. S. 2015 m. birželio 25 d. apklaustas kaip specialusis liudytojas, o 2016 m. sausio 15 d. – kaip liudytojas; A. K. 2015 m. spalio 22 d. apklaustas kaip specialusis liudytojas, o 2016 m. gegužės 31 d. – kaip liudytojas ir A. V. 2015 m. rugsėjo 15 d. apklaustas kaip specialusis liudytojas, o 2016 m. sausio 15 d. – kaip liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiami antrą kartą, t. y. kaip liudytojai, jie įspėti už melagingų parodymų davimą, tačiau visiškai patvirtino savo ankstesnius kaip specialiųjų liudytojų duotus parodymus. Be to, iš liudytojo apklausos protokolo (t. 23, b. l. 101–105) matyti, kad 2018 m. birželio 4 d., t. y. antrą kartą apklausiant A. P., jo apklausos metu dalyvavo ir įgaliotas atstovas – advokato padėjėjas J. Z., tai patvirtino ir pats A. P. teismo posėdžio metu, tačiau, net ir dalyvaujant atstovui, A. P., kaip minėta, visiškai patvirtino savo pirmosios apklausos metu duotus parodymus ir jokių pastabų ar nusiskundimų dėl netinkamo tyrėjos A. Š. ar kitų pareigūnų elgesio, pirmosios apklausos metu patirto spaudimo ir pan. nenurodė. Tokiu būdu, išdėstytų aplinkybių visuma logiškai pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų liudytojų parodymų, nurodant bei dėstant reikšmingas pareikšto kaltinimo aspektu aplinkybes, tapatumą, panašią parodymų dėstymo struktūrą. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti nei kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją A. P., taip pat ir kitus liudytojus – N. V., A. S., A. K. ir A. V. jiems buvo daromas neleistinas poveikis, dėl ko šie liudytojai davė neteisingus parodymus, nei kad šių liudytojų vėlesniuose apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai buvo surašyti ne iš jų žodžių.

Dėl teisme neapklaustų liudytojų parodymų vertinimo

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. L. nesutinka su liudytojo A. S., kuris nebuvo apklausiamas nei teisme (priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jo apklausa nebuvo pradėta), nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, duotų parodymų pripažinimu leistinais įrodymais. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrintas šio liudytojo dalyvavimas teisme, gynyba neturėjo galimybės užduoti šiam liudytojui klausimų nei vienoje proceso stadijoje, nebuvo užtikrintas rungtyniškas bylos nagrinėjimas. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojų – baltarusių vairuotojų – A. V. ir A. K., kurie net nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai neturėtų būti pripažinti atitinkančiais leistinumo reikalavimus įrodymais, t. y. teismas jais grįsti savo sprendimo negalėjo, nes patikrinti šių asmenų parodymus, apklausiant juos teisme, nei teismas, nei gynyba neturėjo galimybės. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas S. Liutkevičius savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo remtis pagrindinių liudytojų – baltarusių vairuotojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neturėdamas galimybės betarpiškai juos apklausti teisme.

Teisėjų kolegija nesutinka, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė BPK reikalavimus, keliamus įrodymų tyrimui ir vertinimui, nuosprendžio turiniui, pažeidė T. L., V. P., A. P., tuo pačiu ir A. M. bei kitų nuteistųjų teisę į gynybą, teisingą (sąžiningą) teismą ar rungtyniškumo principą dėl to, kad priimdamas nuosprendį, vadovavosi teisiamajame posėdyje neapklaustų apeliaciniuose skunduose minimų asmenų parodymais. Nors T. L., V. P., A. P. teigia, kad tokie parodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes liudytojai teismo posėdyje neapklausti, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nedraudžia teismui vienaip ar kitaip vertinti ne teismui duotus asmenų parodymus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą, rungimosi principas. Teisingas (sąžiningas) procesas ir rungimosi principas reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Teisė į gynybą teisminio nagrinėjimo metu, be kita ko, užtikrinama sudarant galimybę kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam pačiam ir (ar) per gynėją dalyvauti įrodymų tyrime ir įstatymų nustatytomis priemonėmis bei būdais gintis nuo pareikštų kaltinimų.

EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 119; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-211-489/2016).

Tam tikrais atvejais galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti. Viena iš svarbių priežasčių, kuri gali pateisinti tokį panaudojimą, yra galimybės rasti liudytoją (arba užtikrinti jo dalyvavimą procese) nebuvimas. Pagal EŽTT praktiką tokiais atvejais svarbu, kad valstybės institucijos imtųsi pozityvių priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo, kad kaltinamasis galėtų jį apklausti, o kai to užtikrinti, nepaisant minėtų priemonių, vis dėlto nepavyksta, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių) kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Garantijų užtikrinant bylos nagrinėjimo teisingumą apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; 2006 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Bonev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 60018/00; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Gabrielyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 8088/05; 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02; 2012 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Sievert prieš Vokietiją, peticijos Nr. 29881/07).

Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 147; Schatschaschwili prieš Vokietiją, 116 punktas).

Nagrinėjamoje byloje A. S., A. V. ir A. K., taip pat kiti apeliaciniuose skunduose tiesiogiai ar netiesiogiai minimi ir šioje byloje figūruojantys baltarusiai vairuotojai – S. S., S. D., Y. K. (iš dalies, nes jo apklausa teisme buvo pradėta), D. M., ir F. S., dėl kurių, kaip liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų vertinimo bus pasisakyta daugiau ir vėliau, teisme tiesiogiai nebuvo apklausti. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių nurodytiems asmenims apklausti teisme – Y. K. (ne A. S., kaip klaidingai nurodoma nuosprendyje) apklausa buvo pradėta nuotoliniu būdu, tačiau dėl techninių kliūčių nepavyko jos baigti, pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, kad būtų užtikrintas liudytojo dalyvavimas teismo posėdyje – buvo bandoma su liudytoju susisiekti, tačiau jis nurodė, kad serga (t. 69, b. l. 144). Sekančio posėdžio metu prokuroras išsiuntė žinutes liudytojams iš Baltarusijos ir prieš posėdį patikslino kontaktus, tačiau jokių atsakymų negavo (t. 69, b. l. 158). Kitų minėtų asmenų nepavyko prisikviesti į teismą, taip pat nebuvo galimybės juos apklausti ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, nes jie yra užsienio valstybės (Baltarusijos Respublikos) piliečiai, kurių patekimas į Lietuvos Respubliką yra apsunkintas, taip pat dėl prasidėjusios Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinės agresijos prieš Ukrainą, nes buvo apriboti kontaktai su šių šalių institucijomis ir pareigūnais, sustabdytas teisinių pagalbos prašymų šioms šalims siuntimas (t. 72, b. l 77–78, 79). Apeliacinės instancijos teismas taip pat ėmėsi priemonių iškviesti ir apklausti liudytoją A. S. bei baltarusius vairuotojus A. V. ir A. K., t. y. buvo bandyta su jais susisiekti byloje esančiais kontaktiniais telefonų numeriais, taip pat prokuroro papildomai pateiktais kontaktais, telefonu kalbėta su liudytojais A. V. ir A. K.. Nors šie liudytojai nurodė, kad sutiktų duoti parodymus, bet nurodė, kad neturi galimybės prisijungti prie interneto. Vis tik A. V. ir A. K. buvo išsiųsti SMS ir MMS pranešimai su informacija apie vyksiantį teismo posėdį, šaukiant juos apklausai, bei ZOOM nuorodos prisijungimui nuotoliniu būdu, bet jokie atsakymai iš jų nebuvo gauti, telefonu jie taip pat daugiau neatsiliepė, taigi šiuos liudytojus iškviesti į teismą ir juos apklausti nepavyko (t. 81, b. l. 57, 85, 132). Todėl darytina išvada, kad tiek pirmosios instancijos, tiek šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas ėmėsi visų būtinų priemonių minėtų liudytojų apklausai teisme užtikrinti, tačiau dėl objektyvių priežasčių jų apklausti teisme nepavyko. Taigi, nors nurodytų baltarusių vairuotojų neapvyko apklausti teisme, tačiau negalima sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas teisme neapklaustų liudytojų parodymus, padarė BPK pažeidimus.

Teismų praktikoje pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad liudytojų A. S., A. V. ir A. K. parodymais, kurie, kaip ir kitų baltarusių vairuotojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymais, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo tikrinami kiti bylos įrodymai ir šių asmenų parodymai, nors ir labai reikšmingi, tačiau neturėjo lemiamos reikšmės Vilniaus apygardos teismui nuteistuosius pripažįstant padarius nusikalstamas veikas. Nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju yra pažeista teisė į teisingą (sąžiningą) teismą ar rungimosi principas. Pažymėtina, kad gynybos teisės yra apribojamos su Konvencijos 6 straipsnio reikalavimais nesuderinama apimtimi tada, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien arba lemiamai liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais (žr. 2006 m. balandžio 20 d. sprendimas byloje Carta prieš Italiją, peticijos Nr. 4548/02; 1992 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas byloje Artner prieš Austriją, peticijos Nr. 13161/87; 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje prieš Turkiją, peticijos Nr. 17174/03). Nagrinėjamoje byloje teismo išvados dėl padarytų atitinkamų nusikalstamų veikų nėra pagrįstos vien tik ar lemiamai liudytojų, kuriems nuteistieji neturėjo galimybės užduoti klausimų, duotais parodymais, o pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, t. y. liudytojų N. V., J. V. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės jos fiksavimo ir kaupimo, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis ir kt.

Dėl nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleistų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimo

Apeliantas nuteistasis T. L. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir baltarusių vairuotojų S. S., S. D., Y. K. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors šie ir buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau gynyba neturėjo galimybės užduoti šiems liudytojams klausimų nė vienoje proceso stadijoje. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų – baltarusių vairuotojų – parodymai neturėtų būti pripažinti atitinkančiais leistinumo reikalavimus įrodymais, t. y. teismas jais grįsti savo sprendimo negalėjo, nes patikrinti šių asmenų parodymus, apklausiant juos teisme, nei teismas, nei gynyba neturėjo galimybės. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas S. Liutkevičius savo apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad byloje apskritai neturėtų būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis neturint galimybės betarpiškai teisme apklausti pagrindinius liudytojus – baltarusius vairuotojus, ypač tuos, kurie mainais į atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės įsipareigojo bendradarbiauti su teisėsauga, bet to nedaro. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistųjų kaltę, be kita ko, ir nurodytų liudytojų parodymais, įrodymų vertinimo klaidos nepadarė.

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. S. šioje byloje buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo kitiems organizuotos grupės nariams apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą – krovinius, bei pasikėsinimo įgyti didelės vertės svetimą turtą – krovinį; Y. K., F. S., S. D., D. M. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo kitiems organizuotos grupės nariams apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą – krovinius. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorų nutarimais, kuriuos patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, S. S. (t. 17, b. l. 72–79), Y. K. (t. 17, b. l. 151–153), F. S. (t. 17, b. l. 207–213), D. M. (t. 18, b. l. 41–48) ir S. D. (t. 18, b. l. 135–142) buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, kaip aktyviai padėję atskleisti organizuotos grupės nusikalstamas veikas. Atleidus minėtus asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, jie buvo apklausti kaip liudytojai pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Visi šie asmenys buvo įtraukti į kviestinų į teismą liudytojų sąrašą ir šaukiami į teismo posėdį duoti parodymus. Tačiau S. S., S. D., D. M., F. S., kaip jau minėta pirmiau, į teismą prisikviesti nepavyko, nebuvo galimybės jų apklausti ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu. Tuo tarpu liudytojo Y. K. apklausa teisme buvo pradėta nuotoliniu būdu, tačiau dėl techninių kliūčių nebuvo baigta. Dėl to, minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisme buvo pagarsinti.

Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-230-489/2019, Nr. 2K-72-489/2020) yra pažymėta, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, buvęs bendrininkas, kuris teisme tapo liudytoju, yra toks proceso dalyvis, kurio parodymai turi būti vertinami labai atidžiai, tikrinama, ar jie nėra vieninteliai tokie, ar yra patvirtinami kitais bylos duomenimis. Tačiau atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas nėra pagrindas tokio asmens parodymus laikyti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios. Pagal kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinimą šiuo atveju egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). BK 39¹ straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu nereiškia, jog tokio asmens parodymai negali būti įrodymas, nes BPK nuostatos to nedraudžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014). Tačiau teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie savo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-153-693/2017).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo liudytojų S. S., S. D., Y. K., D. M. ir F. S., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atsižvelgė į minėtų asmenų procesinio statuso byloje specifiškumą, įvertino jų parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje surinktais įrodymais (nuteistųjų ir kitų liudytojų parodymais, įvairių proceso veiksmų (apžiūrų, parodymų atpažinti ir kt.) metu gautais duomenimis ir kitais byloje surinktais įrodymais) ir padarė išvadą, kad tokių asmenų parodymais yra pagrindas vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymai, nors ir svarbūs šioje byloje, nėra vieninteliai įrodymai, kuriais teismas grindė nuteistųjų kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas (įrodymų dėl nuteistųjų kaltės klausimas bus aptartas vėliau ir išsamiau). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, kaip to ir reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus tiek atskirai, tiek kaip visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, priimtame nuosprendyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų kaltę.

Sutiktina su apeliantų skundų teiginiais, kad S. S., S. D., Y. K., D. M. ir F. S. teisme nebuvo apklausti ir gynyba neturėjo galimybės užduoti šiems liudytojams klausimų nė vienoje proceso stadijoje, tačiau pažymėtina, kad minėti liudytojai, dar būdami įtariamieji, buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o vėliau, atleidus juos nuo baudžiamosios atsakomybės, jie savo anksčiau duotus parodymus patvirtino ir apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaip liudytojai, jau būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausti minėtų liudytojų apklausas atlikę tyrėjai A. Š. ir E. M. patvirtino, kad liudytojai parodymus davė iš savo žodžių, joks spaudimas jiems nebuvo daromas. Nors gynyba ir neturėjo galimybės užduoti minėtiems liudytojams klausimų nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, bet kaip matyti, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose gynyba ginčijo jų parodymų patikimumą, teikė savo išvadas ir versijas, kuriomis neigė liudytojų parodymus. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, laikėsi teismų praktikos reikalavimų ir nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Dėl nuteistųjų pripažinimo veikus organizuota grupe su nenustatytais asmenimis

Kaip vieną iš procesinių teisių pažeidimą nuteistasis V. P. savo apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pripažindamas, jog jis, kaip ir kiti nuteistieji, veikė kartu su nenustatytu asmeniu, pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė jo teisę į gynybą. Tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu nėra nei teisėto, nei faktinio pagrindo. Teismų praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-146-511/2016, Nr. 2K-370-693/2017, Nr. 2K-247-719/2019).

Iš aptartos teismų praktikos seka, kad asmeniui pareikšto kaltinimo formuluotė „veikė organizuota grupe su nenustatytu asmeniu“ ar pan. yra tinkama, BPK reikalavimų, tarp jų ir kaltininko teisės į gynybą, nepažeidžia, jei apie tokio asmens pakaltinamumą ir amžių galima spręsti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, jo atliktų veiksmų sudėtingumo, esant galimybei nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimą su kaltininku bei jų tyčios bendrumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys dalyvavo įmonių pirkime, pasirašė įmonių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (prisistatydami kitų asmenų vardais (UAB „A.“ atveju L. I. L., o UAB „K.“ – T. K.)), prisistatydami R. L., M. S. ir R. L. vardais bendravo su įmonėmis dėl krovinių pervežimo sutarčių sudarymo, teikė reikalingus dokumentus bei duomenis, bei šias sutartis pasirašydavo. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų nusikalstamų veikų pobūdį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų atliktus veiksmus, realizuojant bendrą organizuotos grupės narių sukurtą nusikalstamos veikos planą (pvz., įmonių įsigijimas, krovinių pervežimo sutarčių sudarymas, komunikacija su krovinius pervežančiomis įmonėmis), atsižvelgiant į tai, kad tokių veikų atlikimas reikalauja ne tik aktyvių fizinių veiksmų, bet ir intelektinių sugebėjimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nenustatyti asmenys negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų ar jų valdyti. Iš byloje esančių duomenų bei susirašinėjimų su bendrovėmis matyti, kad nenustatyti asmenys elgėsi kryptingai, slopino paslaugas užsakiusių bendrovių budrumą, kad kroviniai pasiektų tikslą ir būtų pasisavinti. Be to, UAB „K.“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoris vyko advokatų kontoroje, dalyvaujant advokato padėjėjui M. K., o sandorio metu dalyvavo ir asmuo prisistatęs T. K.. Liudytoju apklaustas M. K. patvirtino, jog T. K. prisistatęs asmuo buvo apie 40 metų amžiaus, kas patvirtina, kad nenustatytas buvo sulaukęs pakankamo baudžiamajai atsakomybei kilti amžiaus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. P., taip pat ir kitus nuteistuosius – T. L., A. P., A. M. bei apeliacinių skundų nepadavusius R. R. ir D. G., kaltais šiems veikus organizuota grupe su nenustatytais asmenimis, tinkamai įvertino, kad bendrininkavimas vyko su nenustatytais asmenimis, vertindamas byloje esančius duomenis nepadarė esminių BPK pažeidimų, suvaržiusių V. P. bei kitų nuteistųjų teisę į gynybą.

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir T. L., A. P., A. M., V. P. nuteisimu

Dėl T. L., A. P., A. M., V. P. pripažinimo kaltais pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos)

Pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią ir šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba, kas aktualu šiuo atveju, sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-305-693/2017).

Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad nė vienas iš nuteistųjų neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kad UAB „A.“ ir UAB „K.“ buvo įsigytos išimtinai tam, kad vykdyti nusikalstamas veikas, t. y. apgaulės būdu sudaryti krovinių pervežimo sutartis ir šiuos krovinius užvaldyti, taip padarant turtinę žalą krovinių savininkams bei krovinių pervežimo paslaugas užsakančioms bendrovėms. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, jog būtent jie dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK pažeidimų, todėl pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų neišeinant už apeliacinių skundų ribų.

Nuteistasis T. L. apeliaciniame skunde teigia, kad jis inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, nepadarė. Nuteistojo teigimu, jokie skundžiamame nuosprendyje nurodyti įrodymai nepagrindžia jo kaltės atlikus tiek veiksmus, susijusius su UAB „A.“, taip pat ir UAB „K.“ įsigijimu, tiek ir kitus veiksmus, susijusius su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, jo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindžiama tik prielaidomis, o UAB „K.“ epizode ji apskritai grindžiama vien tik tuo, kad buvo veikiama ta pačia schema kaip ir UAB „A.“ atveju. Nuteistasis V. P. savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka dėl jo pripažinimo kaltu ir veikų kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo teigimu, atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo surinkta jokių duomenų apie tai, kad jis būtų dalyvavęs darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ar būtų prie jų prisidėjęs, jam inkriminuojami veiksmai – disponavimas neva neteisėtu būdu įgytais darbo rūbais bei keliais alkoholinio gėrimo buteliais, kuriuos jis tariamai siūlė kitiems su organizuota grupe nesusijusiems asmenims, apelianto manymu, atitinka nebent BK 189 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad A. P. veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių, jo kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama prielaidomis, o ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo A. M. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas, prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis grindžiamas išvadas dėl A. M. kaltės padarius BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Anot apelianto, byloje nėra nustatyta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog A. M. buvo kaltinime nurodomos organizuotos grupės narys, o laikant, kad jo veiksmai disponuojant darbiniais drabužiais yra neteisėti, jie gali būti vertinami kaip sudarantys ne sukčiavimo, o BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo požymius.

Pagal skundžiamu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, nuteistieji T. L., A. P., A. M., V. P., taip pat nuosprendžio neskundžiantys R. R. ir D. G. bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, susibūrę į organizuotą grupę, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2014 m. spalio 14 d., parengus nusikalstamos veikos planą – panaudojant suklastotus asmens dokumentus, įsigyti krovinių pervežimu užsiimančias įmones su joms priklausančiomis transporto priemonėmis ir vėliau jas panaudoti kaip priemonę apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – krovinius, skirtus įvairiose šalyse esantiems gavėjams, T. L. ir R. R. vadovaujant šios organizuotos grupės veiklai, ją koordinuojant, kiekvienam iš narių paskirstant užduotis bei vaidmenis, o kiekvienam iš organizuotos grupės narių atliekant tam tikrą nusikalstamo sumanymo vaidmenį ir užduotį, taip pat atskiriems veiksmams atlikti pasitelkus organizuotai grupei nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus S. S., S. D., D. M., Y. K., taip pat A. K., F. S. ir A. V., pastarieji dalyvavo užvaldant UAB „K.“ krovinius, 2014 m. spalio 17 d., panaudodami suklastotus asmens dokumentus įsigijo krovinių pervežimu užsiimančią UAB „A.“ su jai priklausančiomis transporto priemonėmis, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 24 d. apgaule, prisistatydami tariamais UAB „A.“ darbuotojais, interneto svetainėje www.cargo.lt, suradę įmones, pageidaujančias, kad būtų pervežtas jų krovinys, elektroninėmis ryšio priemonėmis susisiekė su surastų įmonių atsakingais darbuotojais ir sudarė 13 sutarčių su įvairiomis įmonėmis dėl krovinių pervežimo, tačiau 11 šių krovinių jų užsakovams (gavėjams) nepristatė, bet juos užvaldė ir 2 pasikėsino užvaldyti, t. y. apgaule įgijo didelės bendros 910 578,81 Eur vertės ir pasikėsino įgyti didelės bendros 35 804,2 Eur vertės svetimą turtą – krovinius, skirtus įvairiose šalyse esantiems gavėjams. Taip pat 2015 m. kovo 23 d., panaudodami suklastotus asmens dokumentus įsigijo krovinių pervežimu užsiimančią UAB „K.“ su jai priklausančiomis transporto priemonėmis (galutinę pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė 2015 m. gegužės 18 d.), laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. apgaule, prisistatydami tariamais UAB „K.“ darbuotojais, interneto svetainėje www.cargo.lt, suradę įmones, pageidaujančias, kad būtų pervežtas jų krovinys, elektroninėmis ryšio priemonėmis susisiekė su surastų įmonių atsakingais darbuotojais ir sudarė 5 sutartis su įvairiomis įmonėmis dėl krovinių pervežimo, tačiau šių krovinių jų užsakovams (gavėjams) nepristatė, bet juos užvaldė, t. y. apgaule įgijo didelės bendros 270 019,59 Eur vertės svetimą turtą – krovinius, skirtus įvairiose šalyse esantiems gavėjams. Teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi byloje surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, kad teismo nustatytos bylos aplinkybės dėl visų nuteistųjų veiksmų abiem atvejais (tiek krovinių užvaldymas panaudojant UAB „A.“, tiek ir panaudojant UAB „K.“) atitinka svetimo turto įgijimo apgaule (sukčiavimo) nusikalstamos veikos požymius ir ją kvalifikuojančias aplinkybes (sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje).

Nuteistieji T. L., A. P., A. M., V. P. savo kaltę dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule organizuotoje grupėje pasinaudojant UAB „A.“ bei UAB „K.“ tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme neigė. Nuteistasis T. L., ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 25 d. apklaustas kaip įtariamasis pasinaudojo teise neduoti parodymų ir neatsakinėti į užduotus klausimus (t. 41, b. l. 90). 2016 m. vasario 2 d. apklausoje jis taip pat parodymų nedavė (t. 41, b. l. 94) 2018 m. spalio 17 d. apklausoje savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų aplinkybės nėra žinomos, todėl šiuo metu neturi, ką paaiškinti (t. 41, b. l. 119). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis T. L. su kaltinimais taip pat nesutiko ir nurodė, kad nėra susijęs nei su UAB „A.“, nei su UAB „K.“, dėl šių įmonių pirkimų ir pardavimų pas notarą nebuvo, apie byloje minimus krovinius, jų vežimą ir dingusias prekes sužinojo tik tada, kai jį sulaikė policija. Kaltinamajame akte aptariamu laikotarpiu, kuomet dingo kroviniai, jis dirbo UAB „Č. M.“ vadybininku, ieškodavo naujų klientų, detalių įrangai, pardavimams ieškojo grūdų, grikių, pupų, ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje. Pažįsta N. V. ir R. R.. N. V. jį supažindino su Baltarusijos piliečiu A. S.. Vienas žmogus (S. P., kuris gyvena Rusijoje, su kuriuo jis susipažino Latvijoje, Jūrmaloje, nes 2014 m. pats ten gyveno) jo buvo pasiteiravęs dėl vairuotojų, gal jis turi pažįstamų. 2014 m. – 2015 m. Lietuvoje trūko vairuotojų, todėl daug kas teiraudavosi. Vieno susitikimo metu su N. V. buvo ir A. S., todėl jis paklausė, ar A. S. turi pažįstamų, kurie norėtų dirbti pas jį vairuotojais. Vėliau jis netyčia vėl susitiko su N. V. ir A. S., kuris tada ir pasakė, kad yra vairuotojai. Davė A. S. S. P. kontaktus, kad jie tarpusavyje susikontaktuotų. Dėl vairuotojų jis kalbėjo tik su A. S., su kitais minimais Baltarusijos Respublikos vairuotojais nebendravo, nėra jų nei matęs, nei girdėjęs. Aptariamu metu jis va-važinėjo draugės J. A. duotu savo automobiliu BMW 7, juodos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, nes jis savo neturėjo. Jis žinojo, kad ji kažkur dirba vadybininke. Jis R. R. supažindino su N. V., nes R. R. sporto klube kartą jo pasiteiravo, kad galbūt jis pažįsta žmonių, kurie dirba transporto srityje. Prisiminęs N. V. jam paskambino ir suderino jiems susitikimą. Nežino, apie ką kalbėjo R. R. susitikęs su N. V., nes pats pokalbyje nedalyvavo. Praėjus kažkiek laiko po jų pokalbio, R. R. jo paprašė padėti surasti N. V., nes dingo baltarusis A. S., su kuriuo jį supažindino N. V.. Tarp jo ir R. R. nebuvo kalbos apie A. S. ar kitų asmenų įdarbinimą. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nes nepripažįsta nė vieno kaltinimo. Svetainės „cargo.lt“ nežino ir nėra ja naudojęsis. Aptariamu metu gyveno Latvijoje, todėl neįsivaizduoja, kodėl jis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte nurodytą datą – (duomenys neskelbtini) gimė jo vaikas, jis dalyvavo gimdyme, ir prieš ir po vaiko gimimo buvo Latvijoje, gyveno su drauge, todėl jai reikėjo padėti. 2014–2015 m. neturėjo automobilio „Range Rover“ su Rusijos registracijos numeriais ir su tokiu automobiliu nesivažinėjo. Iki 2014 m. nebuvo matęs V. P., A. P., A. M. ir D. G.. Į susitikimą su N. V. važiavo kartu su D. V., kokiu automobiliu neprisimena. Susitikimas vyko pas N. V. namuose. Susitikimo tikslas buvo surasti N. V.. 2014 m. – 2015 m. abonentinių numerių turėjo du – lietuvišką ir latvišką. Lietuviško abonentinio numerio galas 631, šiuo numeriu naudojosi jis ir jo vaiko mama. G. P. nepažįsta. G. Ž. pažįsta, jis jo mamos sesers vyras. 2014 m. – 2015 m. reikalų su G. Ž. neturėjo, bendravimas su juo galėjo būti užfiksuotas, nes neatsiliepus tetai jis skambindavo G. Ž.. Jam nėra žinoma, kokie santykiai sieja G. Ž. ir G. P.. Jis nebendravo su G. Ž. apie tai, su kokiais asmenimis jis bendrauja, kokia veikla verčiasi. D. G. jis iki susitikimo byloje nėra matęs ir pažinojęs. Negali paaiškinti N. V. duotų parodymų. Nebuvo jokio pokalbio apie tai, kad jis konkrečiai būtų įvardinęs, kiek ir kada reikia vairuotojų, nes tokių aplinkybių nežinojo. Nežino, ar N. V. buvo pagrindas jį apkalbėti. Jis ir N. V. nekalbėjo apie S. (P.), bet jis žinojo apie tą situaciją. R. R. nedalyvavo nė viename susitikime su juo, N. V. ir A. S.. Susitikimai, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte ir figūruoja byloje, nebuvo iš anksto suplanuoti, jie buvo atsitiktiniai. Lygtais visi susitikimai, apie kuriuos yra žinoma byloje, įvyko „Europa city“ viešbutyje, kur jis nematė nė vieno kaltinamojo iš šios bylos. Nebuvo nė vieno susitikimo su N. V., kurio metu jie būtų kalbėję apie vairuotojus iš Baltarusijos, jų skaičių, atvykimo laiką, jų darbo santykius ir kitas aplinkybes. Jis su A. S. kontaktais neapsikeitė, jokiu kitu būdu ryšio nepalaikė. Aktualiu bylai laikotarpiu jie neturėjo nei vieno susitikimo su N. V. Vievio degalinėje. Niekada nesiūlė jam įsigyti spec. aprangos. 2014 m. – 2015 m. vykdė individualią veiklą susijusią su statybomis, sportu. Iš tos veiklos gavo pajamų. Apie UAB „R.“ nežino, asmuo M. M. jam nėra žinomas, UAB „R. T.“ taip pat. Niekada nesinaudojo automobilių stovėjimo aikštele Raseinių rajone. Apie įmonę UAB „V. A.“ nežino, asmens M. P. nepažįsta, adreso (duomenys neskelbtini), nežino. 2015 m. vasarą R. R. nesiūlė užsidirbti pinigų iš automobilių nuomos. Į susitikimą Minske, Baltarusijoje, jis nevyko ir jame nedalyvavo. Susitikimo tarp D. G., jo, A. S. ir kitų asmenų nebuvo. Po to laiko jis A. S. nėra matęs, nieko gero apie jį negalėtų pasakyti, nes šis meluoja ir nutylėjo faktą apie S. (P.) (t. 74, b. l. 150–155).

Nuteistasis A. P., ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 26 d. apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad yra pažįstamas su D. G., R. R. pažįsta tik iš matymo, yra kelis kartus sutikęs dalyvaujant D. G., T. L. nepažįsta, kitų įtarime nurodytų asmenų – V. P. ir A. M. nei vardai, nei pavardės nieko nesako. Jis jokioje organizuotoje grupėje nedalyvavo. Pats turi įmonę Estijoje, kuri užsiima krovinių pervežimu, turi savo transportą, todėl ryšium su šiuo darbu dažnai būna Estijoje, taip pat Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Su D. G. yra pažįstamas labai seniai, šis turi automobilių remonto servisą, jo žmona turi parduotuvę. Praeitų metų rudenį, tikslesnės datos nepasakys, D. G. paklausė jo, ar jis nenorėtų kartu pavažiuoti į Vokietiją ir jam šiek tiek padėti, kadangi geriau žino Vokietijos kelius. Jis sutiko padėti, kadangi taip pat turėjo darbinių reikalų Vokietijoje. Už šią pagalbą D. G. jam pažadėjo sumokėti 1 500 Eur. Suderinę išvykimo laiką su D. G. autobusu atvyko į Berlyną, kur išsinuomojo automobilį, kokį, dabar neatsimena. D. G. pasiūlytas darbas buvo jį pavežioti po Vokietiją, kadangi jis (A. P.) geriau žinojo šios šalies kelius. Tokiu būdu jis su išnuomotu automobiliu D. G. vežiojo. Kelis kartus jie buvo atvykę prie degalinės, esančios netoli Fulda miesto, Vokietijoje, ten jau laukdavo vilkikas su priekaba, D. G. pasikalbėdavo su minėto vilkiko vairuotoju ir po to jis su D. G. važiuodavo į jo nurodytą vietą. Vilkikas su priekaba važiuodavo paskui juos, ar vežė krovinį, jis nežinojo, D. G. neklausė, o šis apie tai nesakė. Tokiu būdu su juos lydinčiu kroviniu jie buvo atvykę į netoli Fulda miesto esantį sandėlį, kur D. G. bendravo su kažkokiu vyriškiu, kaip jis suprato, sandėlio savininku. Matė, kad jų nurodymu, vilkikas priekabos galu privažiuodavo prie sandėlio vartų. Jis arčiau nėjo ir nežiūrėjo, ar krovinys būdavo iškraunamas į minėtą sandėlį, ar į priekabą kas nors buvo kraunama iš sandėlio. Dabar negali pasakyti, kelis kartus taip buvo atvykę į minėtą sandėlį su vilkikais su priekabomis. Jam ši D. G. veikla su minėtais vilkikais kėlė įtarimų, kad kažkas ne taip, būtent tas dalykas, kad kroviniai atvežami, ar paimami į tokį nuošalų sandėlį, o ne į kokį logistikos centrą, tačiau jis stengėsi į tai nesigilinti. Jam buvo pažadėtas atlyginimas, be to, jis tikėjosi, kad D. G. tikrai neužsiima kažkokia nelegalia veikla. Tokia D. G. veikla, jam (A. P.) padedant jį pavežioti, truko apie savaitę laiko. D. G. jam sumokėjo pažadėtus 1 500 Eur ir jie išsiskyrė. Jam atrodo, kad į Lietuvą sugrįžo vienas, D. G. galėjo dar važiuoti pasisvečiuoti pas savo brolį, kuris gyvena Vokietijoje. Šių metų gegužės mėnesį, vėl paprašius D. G., jis su juo vėl važiavo į Vokietiją ir jį vežiojo, veikla buvo lygiai tokia pati, kaip ir minėtą kartą rudenį. D. G. nurodymu teko lydėti vilkikus su priekabomis iki minėto sandėlio, tokių atvejų galėjo būti du –trys, tiksliai nepasakys. Dar nori pasakyti, kad vieną kartą vienas į minėtą sandėlį važiuojantis vilkikas, kiek atsimena, baltas MAN, sugedo, tai jis su D. G. kažkur važiavo ir atsivežė vandens įpilti į vilkiką, kad jis galėtų atvažiuoti iki minėto sandėlio. Po to jis vėl sugrįžo į Lietuvą, o D. G. dar liko Vokietijoje. Už šį kartą D. G. jam nieko nesumokėjo, nors buvo sutarę su juo, kad sumokės 1 000 Eur. Pasakė, kad sumokės vėliau, tačiau iki šiol jokių pinigų iš jo negavo. Nori pasakyti, kad jis neužsiėmė jokių įtarime nurodytų krovinių realizavimu, jokių pinigų už jį negavo. Įtarime nurodytų įmonių UAB „A.“, UAB „K.“ nežino ir su jomis jokių reikalų neturi ir neturėjo, taip pat nežino ir kitų įtarime nurodytų įmonių (t. 51, b. l. 16–18). 2018 m. spalio 16 d. apklausoje A. P. kaltu neprisipažino, dėl didelės įtarimo apimties parodymus nurodė duosiantis vėliau, o 2018 m. lapkričio 9 d. pranešime informavo, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų ir nieko pridurti negali (t. 51, b. l. 42–43, 44).

Nuteistasis A. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nori, jog teismas vadovautųsi visais jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir parodė, kad apie įmonių UAB „K.“ ir UAB „A.“ pirkimus jis nežino. Seniai pažįsta D. G., kartu mokėsi Kūno kultūros institute. Kitų kaltinamųjų iki bylos pradžios nepažinojo. Iš kalbų yra girdėjęs, kad D. G. turėjo draugą Robertą, vėliau suprato, kad tai R. R.. Minėtu laikotarpiu buvo Vokietijoje, ten važiavo 2 kartus savo reikalais, nes turėjo įmonę, kuri užsiimdavo pervežimais. Turėjo savo kelis vilkikus, pats juos remontuodavo, nes įmonė buvo maža ir už viską atsakingas buvo jis. Atsiradus galimybei suderinti darbus su papildomu uždarbiu, jis važiavo padėti D. G.. Apie savo atliktus veiksmus gali pasakyti tik tiek, kad nei vienas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas jo veiksmas neatitinka jokių nusikalstamos veikos požymių. Jis padėjo įvaryti ir iškrauti vilkiką, nes tai buvo paslauga, dėl kurios jis buvo susitaręs. Neatsimena, koks vairuotojas bandė įvairuoti vilkiką, tik atsimena, jog tam vairuotojui nesisekė, todėl jis atsisėdo ir pats jį įvairavo. Sandėlyje matė perkraunamas prekes, bet tai jam nesukėlė abejonių ir klausimų, nes dirbdamas tame versle suprato pervežimų darbus. Transporto priemonė buvo įvaryta Fuldos miesto apylinkėse, Vildflekene, ten buvo kažkokie sandėliai. Tą dieną, D. G. paprašius jam padėti, jis vairavo lengvąjį automobilį, tiksliai neatsimena kokį. Vieną kartą ir pats padėjo iškrauti prekes, bet kokios prekės ten buvo, neatsimena. Ten buvo kažkoks žmogus, kuris galėjo atrodyti kaip sandėlio savininkas, bet ar jis buvo savininkas, nežino. Atvykus sandėlis jau buvo atidarytas. D. G. neklausė, kas ten per prekės, vairuotojai ir mašinos, nes tai ne jo reikalas, jam buvo pažadėtas atlygis už konkrečią pagalbą, be to, jam nekilo joks įtarimas, nes buvo atliekami įprasti šiam verslui būdingi veiksmai. D. G. prašymu jam nėra tekę lydėti kažkokių transporto priemonių su lengvuoju automobiliu. Kadangi su D. G. dažnai sportuodavo Kaune, vieno pokalbio metu paaiškėjo, jog abu tuo pačiu metu važiuos į Vokietiją, todėl D. G. jo paklausė, gal norės jam padėti pavairuoti ar kažką perkrauti. Į Vokietiją jis važiavo savo reikalais, bet nusprendė tuo pačiu padėti D. G.. Aptariamu laikotarpiu jo telefono numerio galas buvo 178. Nurodė, jog kuomet yra perkraunamos prekės jeigu pristatymas vyksta į vietą, kuri nėra tik logistikos kažkoks punktas, kur krovinys perkraunamas, tai dokumentai niekam nepaduodami, nepildomi, todėl šiuo atveju galėjo būti lygiai taip pat. Jeigu yra tranzitinis krovinys, tai jis paimamas iš Vokietijos ir jo tranzitiniai dokumentai pildomi ant ES ir Rusijos sienos. D. G. už savaitę jam (A. P.) turėjo sumokėti 1 000 – 1 500 Eur. Kiek žinojo, D. G. Lietuvoje turėjo autoservisą ar dirbtuves. Nežino, ar D. G. yra susijęs su kroviniais ir ar jo kroviniai buvo Vokietijos sandėlyje. D. G. niekada neprašė, kad jo įmonė pervežtų D. G. krovinius. D. G. yra minėjęs, kad jis yra pasamdytas darbuotojas ir kažkam padeda už atlygį. Kaltės pagal pareikštus kaltinimus nepripažįsta, civilinių ieškinių taip pat. Minske, Baltarusijoje vykusiame susitikime nedalyvavo. Vokietijoje su iškrautų prekių realizavimu nesusijęs. Iš D. G. pinigų už atliktą paslaugą negavo. Apie tai, jog 2015 m. gegužės 16 d. vakare degalinėje šalia Giraitės kaimo buvo atsiskaityta kortele, kuri, kaip vėliau nustatė tyrimas, priklausė jam (A. P.), jis atsakė, jog tai buvo kuro kortelė, priklausanti nedideliam Vokietijos kuro koncernui DKF. Lietuvoje yra įmonė „E. S.“, kuri yra tarpininkas tarp DKF ir konkrečios vežėjų firmos. Šita kortele buvo pilamas kuras. Kortelė priklausė ūkininkei A. P., su kuria turėjo gana ilgus verslo santykius. Ji turėjo sunkvežimį, su kuriuo nežinojo ką daryti, todėl leido jam naudotis jos sunkvežimiu, kurį jis duodavo vairuotojams. Po kurio laiko A. P. pradėjo neatsiskaitinėti su juo, nemokėti vairuotojams algos, todėl jis, žinodamas, kur yra jos kortelė, ją pasiėmė ir pradėjo ja disponuoti (prieigą turėjo). Savo skolą atsiimdavo pildamas kurą į savo ir draugų mašinas. Vieną kartą jis kortelę davė ir D. G., kuris irgi pylėsi kurą, o pinigus jam davė grynais. Gailisi, kad taip padarė. Tą 2015 m. gegužės 16 d. vakarą degalinėje šalia Giraitės kaimo jo būti negalėjo, nes jis buvo Belgijoje arba Vokietijoje, vežė savo vairuotojus į keitimą. Apie telefonų išklotinėje užfiksuotą jo mobiliojo telefono kontaktą su firma „E.“ 2014 m. spalio mėn. ir 2015 m. gegužės mėn. atsakė, jog tos įmonės pagalba jis keisdavo vairuotojus. Su jais dažnai bendravo. Vienas baltarusis vairuotojas buvo pametęs pasą ir jam reikėjo išvykti namo, todėl jis „sureguliavo“ jo išvežimą su „Eurobanu“. 2014 m. kartu su D. G. yra lydėję Vokietijoje vairuotojus iki sandėlio Vildflekene. Nurodo, kad baltarusių vairuotojai meluoja, nes sako apie sugedusį vilkiką, trūkusią stabdžių „šlangutę“, iš kurios išbėgo skystis, tačiau vilkike yra pneumatinė sistema, todėl niekas neplyšta, nebėga. 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje yra važiavęs kartu su D. G. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia Kauno išvažiavimo, nes reikėjo sukomplektuoti vilkikus. Garaže turėjo labai daug krovinio tvirtinimui skirtų įrankių, D. G. prašymu juos vežė į tuos vilkikus, esančius aikštelėje, bei iš baltarusių vairuotojų turėjo gauti pinigų. Pats nežinojo, kieno yra vilkikai ir kur jie stovi. Kartu su D. G. yra buvę Italijoje, nes kažkas buvo atsitikę su baltarusių vairuotojais, vilkikais. Su D. G. pirmą ir antrą kartą bendradarbiavo apie 5-6 dienas, skysčio šlangutėmis, vairuotojais jis nesirūpino, nieko neremontavo, neturėjo su jais reikalų. Jo ir D. G. veiksmai buvo skirtingi, nors jie ir būdavo toje pačioje vietoje. D. G. dirbo savo darbus, o jis – savo. Jokių veiksmų su svetimais vilkikais ir vairuotojais jis neatlikinėjo. G. Ž. ir G. P. nepažįsta. Pažįsta T. V., kuris dirbo pas jį vairuotoju. T. V. apkaltino jį dėl asmens dokumento nutekinimo, bet jis to nepadarė. Teisėjai paskelbus jo (A. P.) duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 51, b. 1. 16–18), atsakė, jog jie yra teisingi. Visko prisiminti negali, turbūt buvo tas pats gedimo faktas, apie kurį baltarusis sakė, kad stabdžių „šlangutė“ trūko ir skystis išsiliejo ir iki sandėlio jie neatvažiavo. Tie vairuotojai buvo tik gavę teises, be patirties, todėl nesugebėjo iš balos vandens prisisemti, juos reikėjo gelbėti. Baltarusių vairuotojų nepamena. Nieko nežino apie vairuotojų sumušimus, tuo metu jis buvo Vokietijoje (t. 74, b. l. 156–161).

Nuteistasis A. M., ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 26 d. apklaustas kaip įtariamasis neatsakė į klausimą, ar prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jokių parodymų dėl jam pareikšto įtarimo nedavė (t. 54, b. l. 16–17). Papildomos apklausos 2016 m. sausio 18 d. metu A. M. taip pat pasinaudojo teise neduoti parodymų ir neatsakyti į klausimus (t. 54, b. l. 19). 2018 m. spalio 10 d. apklausoje A. M. vėlgi pasinaudojo teise tylėti ir duoti parodymus atsisakė (t. 54, b. l. 28–30). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. M. nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog pas jį rasti drabužiai buvo vogti, todėl pripažįsta vogtų daiktų laikymą ir prekybą. A. M. paaiškino, kad tuos daiktus gavo iš A. P., su kuriuo susipažino 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirtyje „Stirnių malūnas“, Stirniuose. Pirtyje A. P. užsiminė, kad turi darbo kostiumų ir padangų. Kokios buvo padangos, neprisimena. Jie apsikeitė numeriais ir po kažkiek laiko važiuodamas iš Vilniaus parašė jam žinutę, ar galėtų užsukti pas jį darbo drabužių. Susitarė, jog A. P. duos jam darbo drabužių, bet tikslaus kiekio neatsimena. Jam buvo pasakyta atvykti prie Grigiškių, adreso nepamena. Atvažiavo į aikštelę ir po kelių minučių per užkardą A. P. atvežė jam tuos kostiumus. Kostiumai buvo supakuoti į juodus maišus. Kiek jų buvo, nepamena, bet jų paimti atvažiavo su lengvąja mašina. Kadangi kostiumų niekas nepirko, praėjus dviem mėnesiams pasiūlė juos savo pusbroliui D. T. ir pažįstamai V. Ž. nusipirkti. Nei vieno kostiumo jam parduoti nepavyko, bet tokį tikslą turėjo. Finansinės naudos jis negavo, nes tai buvo niekam nereikalinga prekė. Mintinai pokalbio pirtyje neprisimena, nemano, kad tai yra pilnas pokalbis. Kas liečia vamzdžius, tai jis su V. P. daug metų bendravo ir gaudavo verslo pasiūlymų – prekių. Pokalbyje minimas L. (J.) turėjo didžiulę santechnikos įmonę UAB „V.“. Kadangi įmonė bankrutavo ar L. (J.) pats nutraukė veiklą, jis su V. P. gavo pasiūlymą iš jo įsigyti santechninius vamzdžius. Tai buvo variniai vamzdžiai, klozetai, kriauklės ir viskas, kas susiję su santechnika dideliais kiekiais. Vamzdžius pasidėjo viename iš sandėlių ir taip gavosi, kad arba juos paėmė bankroto administratorius, arba juos pavogė, tų aplinkybių jis su V. P. neišsiaiškino. Dalis vamzdžių buvo padėti pas V. P., o pas jį namie buvo padėta dalis vokiškų klozetų „Bosh“. Pas jį (A. M.) Kaune, sandėlyje, buvo sudėti variniai vamzdžiai, plastikinės alkūnės, bide, kriauklės, kriauklių kojos ir dar kažkas, tai buvo dideli kiekiai. Tuo metu jis tik buvo baigęs mokslus, stengėsi užsidirbti pinigų, gaudavo įvairius pasiūlymus, jais pasinaudodavo – pirko, pardavinėjo. Sulaikymo metu pas jį buvo rastas nemažas kiekis kvepalų, bet dokumentus jis turėjo, todėl policijos pareigūnai juos vėliau grąžino. Pas jį buvo rasta ir kitų prekių, kurių pareigūnai nepaėmė. Viena iš jo pagrindinių veiklų buvo importuoti prekes iš Rusijos Federacijos. Į savo sandėlį vežė daugybę žmonių, jie buvo iš Maskvos, Minsko, Kijevo, Odesos. Kadangi praėjo pakankamai daug laiko, jis negali prisiminti apie ką jie kalbėjo pirtyje. Pokalbis pirtyje vyko ir dėl to, jog Baltarusijos vairuotojai vogė krovinius. Teisėjai pacitavus dalį pokalbio iš pirties: „R.R. – mes viską apgalvojome ir tose vietose, kur neapgalvojome įvyko problema“, A. M. atsakė, kad šis pokalbis vyko tarp R. R. ir D. G., nedalyvaujant kitiems asmenims. Kai pirtyje kalbėjo apie korteles, negirdėjo, nes bendravo su V. P.. Teisėjai pacitavus dalį pokalbio iš pirties: „ištraukė L. ištraukė gyvybę <...> A. M. – jo, V. P. – žinau aš tuos spąstus“, atsakė, kad iš esmės L. (J.) turėjo sveikatos problemų, jis labai gėrė ir kažkaip išėjo kalba, kiek jis pamena apie tai, kad V. P. jam padėjo su sveikata. Teisėjai nurodžius, kad pokalbyje iš pirties yra A. M. ir V. P. kalba apie sumuštą žmogų, kad gaila, jog per stipriai sumušė, A. M. į tai atsakė, jog vairuotojai vogdavo krovinius, todėl visi apie tai kalbėjo. Jis su V. P. bendrame kontekste aptarė šią situaciją su kitais, tačiau išsamiau nieko nežino. Jie visada sprendžia problemas nesmurtiniu būdu. Teisėjai pacitavus dalį pokalbio iš pirties: „A.M. – čia baltarusio galva“, A. M. atsakė, jog R. R. buvo atsivežęs sportinį įrankį rankai mankštinti ir jis jį palygino su žmogaus galva. Gal išgėręs pasikarščiavo pasakydamas, kad žmonės, kurie ten kažką vagia, gal jiems reikia tą galvą nusukti. Teisėjai nurodžius, kad pokalbyje iš pirties kalbama apie tai, kad jeigu baltarusius sulaikys, tai jie kalbės viską, atsakė, jog čia ne jo pasakymas. Kai pas jį atėjo pareigūnai, jis jiems atidavė visus dokumentus. Sąskaita dėl prekių pirkimo nėra didelė problema, nes jis gali V. Ž. jas parduoti kaip fizinis asmuo (dirba pagal individualios veiklos liudijimą) bei išrašyti sąskaitą faktūrą. Teisėjai nurodžius, kad pokalbyje su V. Ž. jis nurodė, jog viena firma jau pirko drabužius, atsakė, jog taip norėjo sukelti konkurenciją, nes nei vieno kostiumo jis nepardavė. A. P. ir T. L. nepažįsta. Kai susipažino kavinėje su V. P., R. R. buvo aktualu, kad jo žmonai Agnei, jis (A. M.) padarytų svetainę, nes ji prekiavo darbužiais ir jai reikėjo el. svetainės. Jis labiau pažinojo R. R. žmoną, o ne jį. Susitikimo tikslas pirtyje buvo pasveikinti jį su praėjusiomis vestuvėmis. Pirtyje susirinko su V. P. praleisti linksmai laiko, faktas, kad aptarė kažkokius savo pasiūlymus: traktoriai, vamzdžiai, bet jiems ta istorija apie baltarusius buvo nelabai aktuali. Jie gavo pasiūlymus parduoti traktorius, pasiūlius juos pusbroliui D. T., šis nesutiko jų pirkti. Traktorius pasiūlė baltarusiai. Jis yra iš Marijampolės, seniau prekiavo mašinomis, turėjo kontaktų su Kazachstanu, Rusija, Baltarusija, tai tiesiog tų pasiūlymų plaukdavo šimtai tūkstančių kiekvieną dieną, todėl jais arba pasinaudodavo, arba ne. Jis nei vieno traktoriaus nėra pardavęs. Iš esmės prekių kilme jis nesidomėjo bei nežino, kaip ir per kur jie tuos traktorius veždavo. Sandėlių Vokietijoje neturėjo ir sandėliavimo patalpose nėra buvęs. Vokietijos miestuose Esene, Dortmunde, Diuseldorfe lankėsi daug kartų, nes prekiavo automobiliais, todėl buvo daug sandėlių, kuriuose laikė automobilius, tarp jų ir prekės, bet jos buvo ne jo. Deklaracijoje nurodyta, kad yra 1 000 vnt. kostiumų, bet rasti 3 000 vnt., kada atsiuntė gamintojas išvaizdą, ten buvo kostiumai su petnešėlėmis, čia rasti su ilgomis rankovėmis. Nurodyta klasė viena, čia buvo kita. Kai buvo rasti kostiumai, nei krovinio gavėjas nei jo siuntėjas to krovinio neatgavo, jį atgavo kažkoks tarpininkas, tada jis juos sunaikino, įmonę uždarė, o jiems pareiškė ieškinį. Jeigu teismas nustatytų, kad tai buvo vogti kostiumai, tai jis kaltę dėl jų pripažįsta, nes jie buvo rasti pas jį. Iš kur A. P. turėjo specialią aprangą, nesidomėjo. A. P. pinigų už juos nemokėjo, kostiumus atidavė nemokamai, nes tai buvo beviltiška prekė. Tuos kostiumus paėmė kaip pavyzdžius. Kratos metu pas jį buvo rasta apie 30 vnt. kostiumų. Jis nežinojo, kad kostiumai įgyti nusikalstamu būdu. A. P. neįvardijo kostiumų kiekio, bet lape buvo surašyti dydžiai ir prie kiekvieno dydžio surašytas vienetų skaičius. Apie tai, kad kostiumai įgyti nusikalstamu būdu, turbūt sužinojo, kai atėjo pareigūnai. Nei jis, nei artimieji nėra niekaip susiję su UAB „K.“. Neatsimena, ar pas jį buvo rasta CD diskų, jeigu kratos protokole yra, tai vadinasi jie buvo paimti. USB pas jį atsirado, kai jis susitiko su V. P. ir jam buvo pasakyta, kad pas baltarusius rasta sportinė tašė viskio ir kompiuterinės technikos. Viename iš USB buvo dokumentai, kuriuos jis sukėlė į „debesį“ ir išsaugojo. V. P. pasakė, kad ten yra dokumentai, bet jie nesukėlė kažkokių klausimų, nesidomėjo jais. Jei būtų žinojęs, kad tai susiję su kažkokiu nusikaltimu, tai USB būtų išmetęs ar sunaikinęs, bet to nepadarė. Nežinojo, kad lietuviškuose pasuose yra baltarusių vairuotojų nuotraukos. D. G. pažinojo labiau kaip R. R. draugą, bet jo žmona eidavo pas D. G. žmoną į grožio procedūras. Su A. P. ir D. G. nėra buvęs Vokietijoje. Nėra bendravęs su Baltarusijos Respublikos piliečiais – krovininių automobilių vairuotojais. Nepripažįsta, jog jis su V. P. dalį krovinio, t. y. ne mažiau nei 578 vnt. realizavo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, nes to nebuvo. T. L. nepažįsta, su R. R. pastovaus ryšio neturėjo. Jokių prekių, nurodytų kaltinime, jis su V. P. nerealizavo. V. P. tuo metu vairavo kelis automobilius, jis turėjo „Audi“ A6 ar A4 pilkos ar sidabrinės spalvos, valstybių numerių nepamena ir „Mercedes Benz“, jam atrodo, A klasės, tikriausiai vienatūris, raudonos spalvos. Kiek pamena, D. G. į pirtį atvažiavo savo automobiliu, tikriausiai „Audi“ A4, baltos spalvos karavanu. Neatsimena, kokiu automobiliu į pirtį atvažiavo R. R.. Pokalbyje pirtyje minimas T., bet tai tikrai ne L.. V. P. jam nesiūlė įsigyti alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių, nes tarp 2007 m. ir 2010 m. jis sportuodavo, jam tai nebuvo aktualu, todėl ar šis turėjo alkoholio ar ne, nežino. Civilinį ieškinį dėl 33 vnt. kostiumų pripažįsta (t. 75, b. l. 5–14).

Nuteistasis V. P., ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 25 d. apklaustas kaip įtariamasis, pasinaudojo teise neduoti parodymų ir neatsakyti į klausimus (t. 55, b. l. 186–187). Apklausiamas 2018 m. spalio 9 d. V. P. nurodė, kad kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nepripažįsta, ir pasinaudojęs savo teise atsisakė duoti parodymus (t. 55, b. l. 197–199). Nuteistasis V. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su šiomis jam inkriminuotomis veikomis nieko bendro neturi. R. R. paprašė pavežti jį iki Baltarusijos vairuotojų, nes jo mašina buvo sugedusi ir jis sutiko. Abu nuvažiavo iki Lazdijų, Baltarusijos vairuotojai atvažiavo su balta mašina – „busiuku“. R. R. išlipo ir nuėjo į vairuotojų automobilį, jis iš mašinos neišlipo. Baltarusijos vairuotojai sudėjo savo krepšius į bagažinę, ir visi nuvažiavo į kavinę. Tuo metu, kai vairuotojai valgė, R. R. nuėjo iki mašinos pažiūrėti, kas yra vairuotojų krepšiuose. Kadangi vienas vairuotojas buvo pametęs pasą, jam reikėjo naujos nuotraukos, todėl po kavinės dar sustojo į Trakų „Maximos“ foto studiją, bet jos ten nerado, todėl visi grįžo atgal į automobilį. Pradėjus važiuoti į miestą R. R. paprašė pavažiuoti truputį toliau nuo greitkelio, nes prasidėjo pokalbis tarp R. R. ir vairuotojų apie dingusią mašiną. Važiavo už Gariūnų, link Trakų. R. R. vairuotojų paklausė, iš kur pas juos krepšiuose gėrimai, jeigu jie nevogė mašinos. Jis (V. P.) nesuprato, apie kokius gėrimus eina kalba. Baltarusiai išsigando, kad R. R. gali juos nuvežti į policiją, todėl vienas vairuotojas iššoko iš važiuojančios mašinos, kai jis norėjo apsisukti. Sustabdžius automobilį iššoko ir kitas baltarusis. R. R. pakėlė užsigavusį vairuotoją ir atvedė jį iki mašinos bei pasakė, jog važiuos kartu iki ambasados. Atvažiavus prie ambasados jis iš mašinos nelipo. Baltarusis nuėjo prie ambasados darbuotojo ir grįžo atgal į mašiną, apie ką jie kalbėjo, nežino. Po ambasados visi važiavo į Gariūnus. Nuvažiavus ten R. R. padėjo nunešti daiktus iš bagažinės, vienas didelis krepšys, pilnas alkoholio, liko pas jį mašinos bagažinėje su navigacija ir kitais daiktais. Vairuotojų nepažįsta, matė juos apie 3-4 val. Žino D. G. tik dėl to, kad jų žmonos žaidė rankinį, asmeninio kontakto tarp jų nebuvo, neturėjo jo telefono numerio. Su A. M. bendravo artimai. Kombinezonus jam atvežė A. P.. Prekiavo sportiniais drabužiais, todėl A. P. pagalvojo, jog pasiūlys jam tuos kombinezonus parduoti. A. P. juos vieną dieną atvežė jam į namus, kombinezonus paėmė jo žmona, nes tuo metu jo namuose nebuvo. Tuomet pareigūnai atvažiavo ir juos paėmė. Pareigūnams buvo neįdomu, kas juos atvežė. Pareigūnai pradėjo daryti spaudimą, jog jis turi pasakyti tai, ką žino, bet jis nieko nežinojo. Darbo drabužius atvežė A. P., bet neaiškino, iš kur jis gavo juos. Jis atveždavo įvairių prekių, kažką parduodavo, kažką grąžindavo. Žmonės iš Vokietijos prekėms turi dokumentus, patentus. Jiems pinigus atiduoda, bet savo veiklos neregistruoja, grynai laisvalaikiu padeda. Veikla neįforminta, neoficialiai parduoda drabužius. Nevyksta masinė prekyba, nėra įdarbintas, padeda draugiškai, nes žmonos draugė dabar susirgo insultu. Nauda ta, kad sau paima sportinių drabužių, būna jie pas juos gyvena, todėl nuvažiavę į Vokietiją visada galėtų pas juos gyventi, jie daug metų yra šeimos draugai. Baltarusių vairuotojų nevežė į mišką. Negalvojo, kad jie šokinės iš tų mašinų, galėjo dureles užrakinti. Važiavo viena jo mašina ir daugiau nebuvo. T. L., A. P., N. V. nepažinojo. Teisėjai pacitavus dalį pokalbio iš pirties: „baltarusį taip stipriai sumušėme“, V. P. atsakė, jog kalbėjo apie savo draugą latvį, baltarusį, kuris jį apgavo. Be to, pirtyje buvo daug išgėręs. Teisėjai nurodžius, kad pokalbyje iš pirties V. P. su A. M. kalba apie sandėlius Vokietijoje, prarastą santechninių vamzdžių krovinį, baltarusius, trijų traktorių pardavimą, V. P. atsakė, jog vamzdžiais prekiavo jo draugas L. S., turėjo firmą „V.“. Visa tai vyko 2008 m. Visų vamzdžių neišpardavė, šiai dienai vis dar turi juos namuose. Teisėjai nurodžius, kad pokalbyje iš pirties R. R. sako apie tai, kad padėjo daiktus pas A.: „tu dabar žiūrėk, A., mes pas tave padėjome daiktus <...>“, R. R. ramindamas kalba, kad, „kol baltarusiai nesurasti, viskas dar nėra taip blogai, viskas ant jų, rado sandėlį Vokietijoje, rado mašiną, viskas, viskas ant jų, sutartys ant jų, tipo jie išnuomojo <...>“, atsakė, jog R. R. čia kalba su A. (P.), todėl nesupranta, apie ką, nes buvo neblaivus. Teisėjai pacitavus dalį pokalbio iš pirties: „R. žino, kad į departamentą kviečiamas žmogus, kuris disponuoja informacija, P. išsipasakoja, kad buvo pagrobtas viskis už 200 000 Eur ir pateikiamas pokalbis – A.: „jūs lochai, čia iš tikrųjų taip, logiškai mąstant“; R.: „jie buvo lopai, jie nupirko, mes buvome spekuliantai“; P.: „mes pas bachurą padėjome daiktus, o tas bachuras pardavė kitiems, mes nusipirkome savo daiktus, mes niekada nebuvome lochai, mes padėjome pas žmogų daiktus už jo pinigus, <...>“; R.: „esmė tame tokia yra, kad važiuoji ir trenki pats“; P.: „ne esmė, žiūrėk Robke“; R.: „aš žinau, kad nieko nepasikeitė“; P.: „draugeli, draugeli pasakyk“; R.: „šiai situacijai jeigu jie pradės kalbėti bus“; P.: „ne, mes esame, jų turi nebūti“; R.: „visur jų nuotraukos“; T.: „čia labai daug“; R.: „sutartys Vokietijos visos, čia tik laiko klausimas, juos kalbina ir tada jie pradeda loti viską ką žino, mes viską padarę ant jų“; mes starkovkes padarėme jų“; T.: „aš įmones gesinau irgi, kad užklynino mus nu ir paskui galvoji jei jie užsimanys dyzelio atveš, dar kažko tai aš taip sėdžiu“; R.: „mes viską padarėme, dar vokietį <...>“, V. P. atsakė, jog supranta iš konteksto, jog tai pokalbis vyksta, kai R. R. buvo kalbėjęs, kad latviai buvo apgavę su statybinėmis medžiagomis, tai čia visai kitas pokalbis. R. R. praeitą kartą kalbėjo apie tai, jis ten daugiau nesigilino. Teisėjai pacitavus dalį pokalbio iš pirties: „R.: tu įsivaizduoji dabar niekas neieško nieko tik tą tavorą Itališką ieško, žiauru, niekas nekalba apie nieką; A.: tu Tomai vėl neįsiklausai tų paprastų dalykų; R.: čia kad suprastų, kad negalima taip daryti, nes jeigu jie nebūtų taip padarę, pas mus visa šita mafija būtų praėjusi ir nuėjusi: P.: uždirbę; R.: taip uždirbę ir būtume uždirbę ir ramiai nuėję per juos, dar atsirado daug daug problemų pas mus problemų atsirado, aš nesitikėjau, aš nesakau, kad pas mane problemos, pavyzdžiui Tomai mes draugai su tavimi pas tave problemos, pas mane ne problemos, pas Darką problemos“ ‒ V. P. atsakė, kad nežino, apie kokį Itališką „tavorą“ (tavoras – prekė (lietuviuzodynas.lt)) eina kalba. Visi susirinkę pirtyje išgėrė, buvo visokių pokalbių. Apie visus kitus krovinius bei R. R. pirktą mašiną nieko nežino. Su R. R. 2014 m. – 2015 m. žaisdavo krepšinį. A. P. buvo kaip ir jo pažįstamas. Kai buvo pirtyje ir jis paskambino, tai pasakė, jog jei nori, gali atvažiuoti, juo labiau, kad Andrius buvo pakvietęs daug žmonių, kurie neatvažiavo. Andrius su juo tada susipažino, tame rate įvyko tas pokalbis. Niekam nesiūlė tų kombinezonų, nes jis atvežė, o už savaitės atėjo ir paėmė. 6 buteliai alkoholinio gėrimo „Bandits“ yra iš bagažinės. Viskį išgėrė, o kito negeria, todėl ir pasiliko. Nėra pats važiavęs ar vežęs kaltinamųjų perduoti kažkokius Baltarusijos Respublikos piliečių dokumentus. 2014 m. – 2015 m. dirbo UAB „A.3“ vadybininku, dirbdavo su nekilnojamu turtu. Du rasti telefonai, kuriuos grąžino, yra jo. Kompiuterį buvo nusipirkęs su dokumentais, šiai dienai jo neturi. Rastas vienas nešiojamas kompiuteris, tai gal nebent dukros dar buvo, nes ji anksčiau gyveno kartu. Nėra prašęs A. P. išnuomoti sandėlius, iš vis pas jį niekada nėra buvęs. Taip pat nėra jam mokėjęs už sandėlių nuomą. Neatsiskaitė su A. P. už atvežtus kombinezonus, nes jis sakė, kad jeigu padės parduoti, tada atsiskaitys. Kombinezonai buvo sudėti juoduose, plastikiniuose maišuose, net tikslaus kiekio nežinojo, o kai atvažiavo pareigūnai, suskaičiavo. Neprekiavo alkoholiniais gėrimais, kurie buvo rasti bagažinėje. Sakydamas „tai buvo mano žmogus, aš jį mylėjau“ kalbėjo apie draugą latvį, baltarusį V., kuris jį stipriai apgavo, su kuriuo bendravo, turėjo daug reikalų, žmogui gyvenime prasidėjo sunkumai su nekilnojamu turtu ir jis negarbingai pasielgė. Jo vardas V., pavardės nepasakys. Jis dabar yra Latvijos pilietis, sportininkas iš Baltarusijos. Todėl dėstė, kad jį mylėjo, o žmogus taip pasielgė. A. M. perdavė iš baltarusių gautą USB atmintinę patikrinti, kai rado krepšyje ir ten dar navigacija buvo. Jis kompiuterio namuose neturi. A. M. suprasdavo technologijas, jei jam reikėdavo, telefoną ar ką sutvarkyti, tai jis kreipėsi į Andrių, nes pats nesupranta. Pirtyje buvo T., bet ne T. L.. Tas T. jam pažįstamas asmuo. Jo pavardė – R.. Jis galėjo pakviesti T. R. į pirtį, nes jis labai linksmas, kai tų žmonių nesusirinko į pirtį, nes už viską buvo sumokėta. Gal turi T. R. kontaktą, bet nebendrauja su juo pastoviai. Nežino, ką A. V. turėjo omenyje sakydamas, kad buvo mušamas miške. Sulaikius jį prasidėjo kalbos, kad žmogus užmuštas, bet pareigūnams sakė, jog nieko nemušė, grynai gąsdinimo procedūra, sakė, kad pažiūrėtų video kameras, jeigu žmogų mušė, tai kaip jis ateitų atgal į mašiną. Tardytoja pasakė, kad jis pasakytų ant R. R. ir važiuos namo (t. 75, b. l. 97–104).

Iš aptartų parodymų matyti, kad nuteistieji iš esmės nuosekliai neigė jiems inkriminuotas sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje aplinkybes, tačiau tokius nuteistųjų parodymus paneigia teisiamajame posėdyje išnagrinėtų, nuosprendyje išdėstytų, aptartų ir įvertintų įrodymų visuma, o būtent: liudytojų N. V., A. S., baltarusių vairuotojų – S. S., S. D., Y. K., D. M., A. K., F. S. ir A. V., taip pat kitų liudytojų – J. V., A. P., Y. Y. ir kt. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti liudytojų bei nuteistųjų pokalbiai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais duomenimis sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistųjų T. L., A. P., A. M., V. P. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimai dalyvaujant organizuotoje grupėje pasinaudojant UAB „A.“ bei UAB „K.“), padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Vien tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, taip padarydamas nepagrįstas išvadas dėl minėtų nuteistųjų kaltės.

Dėl sukčiavimo pasinaudojant UAB „A.“

Kaip pagrįstai nurodoma ir nuteistojo T. L. apeliaciniame skunde, byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „A.“ kartu su jai priklausančiomis transporto priemonėmis buvo įsigyta nenustatyto asmens, pateikusio suklastotą asmens tapatybės kortelę ir prisistačiusio Bulgarijos Respublikos piliečiu L. I. L. ir šis sandoris buvo visiškai įvykdytas realiai perimant tiek minėtos bendrovės dokumentus, tiek jos parduodamą turtą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl UAB „A.“ įsigijimo aplinkybių, kurios išsamiai yra aptartos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, plačiau nepasisakys ir jas aptars tik tiek, kiek tai yra susiję su nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika ir jų ginčijamomis aplinkybėmis.

Nuteistasis T. L. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog būtent jis būtų skambinęs pagal skelbimą dėl parduodamos bendrovės UAB „A.“ įsigijimo ar kad būtų davęs nurodymus kitiems asmenims dėl šios įmonės įsigijimo, vis tik tai, kad būtent T. L., veikdamas kartu su R. R. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliko kaltinime nurodytus veiksmus, susijusius su UAB „A.“ įsigijimu, t. y. susisiekė su bendrovę parduodančiu jos savininku G. P., šiam melagingai prisistatė Bulgarijos Respublikos piliečio L. I. vardu ir išreiškė pageidavimą įsigyti parduodamą bendrovę, pasinaudodami specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurtu išgalvotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), susisiekė su G. P. ir elektroniniu paštu gavo reikalingus veiklai dokumentus dar iki UAB „A.“ pardavimo, taip pat, kad T. L. ir R. R. buvo susiję su vairuotojų, kurie vežė būtent krovinius pagal UAB „A.“ sudarytas krovinių pervežimo sutartis, suradimu, krovinių vežimo proceso koordinavimu, patvirtina į nuoseklią loginę grandinę susivedančių faktų ir įrodymų visuma. Pirmiausia, tokias aplinkybes netiesiogiai patvirtina liudytojų N. V., J. V. ir A. S. parodymai.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme N. V. patvirtino, kad seniai pažįsta T. L., iš matymo pažįsta R. R., su kuriuo jam teko susipažinti dėl vairuotojų, bei D. G., kuris buvo kartu su T. L. viešbutyje, kai liudytojas atvyko kartu su A. S., kad jis supažindino T. L. su seniai pažįstamu A. S. susitikime prie viešbučio, kad susitikimo metu buvo kalba apie vairuotojų poreikį T. L., A. S. dirbo transporto versle ir sakė, kad galės parūpinti vairuotojų, tai jis ir padarė. Liudytojas taip pat patvirtino, kad buvo ir kitas susitikimas su T. L., kuriame dalyvavo A. S., taip pat, jog dingus A. S. surastiems vairuotojams T. L. buvo atvažiavęs pas jį ir klausinėjo apie A. S., kur galima būtų jį rasti, kad dingus vairuotojams jis susipažino su R. R., kai šis į susitikimą Žvėryne atėjo vietoj T. L. ir klausinėjo, kaip rasti A. S.. Liudytojas nurodė, kad neatsimena, kada vyko jo įvardinti pokalbiai ir susitikimai, gal 2014 m. – 2015 m. Paskelbus N. V. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 1 d., kaip specialaus liudytojo, duotus parodymus (t. 19, b. l. 200–203), atsakydamas į klausimus liudytojas patvirtino, kad buvo susitikimas su T. L., kuris atvyko su dviem nepažįstamais vyrais, prie „Trasalio“, kurio metu T. L. ieškojo A. S., dėl to, jie susitikę važiavo pas N. V. į namus (prieš tai užvažiavo į kapines ir pasiėmė N. V. žmoną, nes jis neturėjo raktų nuo namų), kur jis bandė prisiskambinti A. S., tačiau jam nepavyko, taip pat, kad po to buvo susitikimas Žvėryne, kuriame dalyvavo T. L. ir R. R.. Liudytojas N. V. taip pat paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad tai jis T. L. klausė apie spec. drabužius, nežino, kas parodymuose parašė, kad tai T. L. jam juos siūlė, be to, pažymėjo, kad jam susidarė įspūdis, jog ne T. L., o R. R. labiausiai reikėjo tuos vairuotojus surasti. Paskelbus N. V. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 23 d., kaip liudytojo, duotus parodymus (t. 19, b. l. 205–208), atsakydamas į klausimus, liudytojas vėlgi paneigė savo parodymus apie tai, kad T. L. jam pasiūlė spec. drabužius, nurodė, kad nežino, kaip tyrėja užrašė tokius parodymus, kiti parodymai gal jau buvo parašyti, jis atvažiavo, pasirašė ir viskas. Paskelbus N. V. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 16 d., kaip liudytojo papildomai duotus parodymus (t. 19, b. l. 209–212), atsakydamas į klausimus, N. V. dar kartą nurodė, kad T. L. jam nesiūlė darbo drabužių, jis pats jam buvo uždavęs klausimą apie juos, bei kad jie su A. S. važiavo pažiūrėti ne vilkiko, nes apie jokį vilkiką kalbos nebuvo, o BMW X5, tačiau patvirtino, kad išskyrus šias aplinkybes, kita jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalis užrašyta teisingai, taip pat nurodė, kad T. L. nei vieno susitikimo metu nedavė suprasti, kad vairuotojai reikalingi jam, kad tarp T. L. ir R. R. nebuvo diskusijos dėl to, kas važiuos į Minską, R. R. pasakė, kad važiuos jis (t. 73, b. l. 29–32).

N. V. ikiteisminio tyrimo metu, 2015 m. gruodžio 1 d., apklaustas kaip specialusis liudytojas, bei 2016 m. kovo 23 d. – kaip liudytojas, kuomet patvirtino savo ankstesnius parodymus, be kita ko, detalizavo susitikimo su T. L. ir A. S. 2014 m. rudenį prie „Europa City“ viešbučio aplinkybes, bei kitų vykusių susitikimų ir pokalbių aplinkybes. N. V. parodė, kad 2014 metų rudenį, susitikus su T. L. prie „Europa City“ viešbučio kartu buvo ir A. S.. Jis A. S. pristatė T. L. kaip savo draugą iš Baltarusijos. T. L., sužinojęs, kad A. S. yra iš Baltarusijos, šio paklausė, gal šis pažįsta vairuotojų Baltarusijoje, kurie norėtų padirbėti. A. S. pasakė, kad galės pasidomėti ir vėliau informuos. Praėjus kažkuriam laikui, jis kartu su A. S. susitiko su T. L. prie minėto viešbučio. A. S. su T. L. kalbėjosi apie vairuotojus iš Baltarusijos, jis pats į jų pokalbį nesikišo ir nelabai domėjosi jo detalėmis. A. S. su T. L. susitarė, kad dar reikės susitikti ir jeigu reikės galės per jį su A. S. sukontaktuoti. Kaip suprato, A. S. pažadėjo surasti T. L. reikalingus vairuotojus iš Baltarusijos. Po šio pokalbio A. S. yra skambinęs jam ir prašęs paklausti T. L., kada ir kiek jam reikia vairuotojų, atitinkamai jo prašymu jis yra klausęs T. L. to paties. Vieno pokalbio metu T. L. pasakė pranešti A. S., kad reikalingi 4 vairuotojai ir nurodė datą, kada jie galėtų atvykti į Vilnių, datos neprisiminė, tai buvo praeitų metų ruduo, galėjo būti spalio mėnuo. Apie tai jis informavo A. S.. Po kelių dienų pas jį atvyko A. S., kurį jis nuvežė prie minėto viešbučio „Europa City“, kur antro aukšto vestibiulyje buvo atvykęs ir T. L. su jam nematytu vyriškiu. Jis A. S. paliko kalbėtis su jais, o pats sugrįžo į savo automobilį ir ten laukė. Neužilgo, gal po kokių 20 minučių A. S. sugrįžo. Neklausė, apie ką šis kalbėjosi su T. L.. Kitą dieną jis vėl susitiko su A. S., buvo susitarę važiuoti į Palangą, kur A. S. norėjo pasižiūrėti BMW markės automobilį, kurį galvojo pirkti. Susitiko prie „Mercedes“ vilkikų serviso „Silverauto“, A. S. persėdo į jo automobilį ir jie išvažiavo į Palangą. Važiuojant A. S. paminėjo, kad susitvarkė savo reikalus, t. y., kad minėti vairuotojai, kurių reikėjo T. L., atvyko ir, kad viskas dėl to gerai. Po to karto, nei iš A. S. nei iš T. L. kažkokių kalbų apie vairuotojus, ar kažkokių komentarų, kaip sekėsi minėtiems vairuotojams darbas, nebuvo. 2015 m. kovo mėnesį T. L. paskambino ir paprašė atvažiuoti į kavinę, esančią Žvėryne, prie ten esančios „M.“ parduotuvės. Jis pamanęs, kad T. L. nori su juo susitikti, nuvažiavo, tačiau kavinėje jo nebuvo. Jis paskambino T. L., šis pasakė, kad tuoj prie jo prieis vyriškis pasikalbėti. Jis stovėjo prie kavinės ir rūkė, neužilgo prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis (kurį 2015 m. gruodžio 1 d. iš pateiktų atpažinimui foto lentelėje asmenų, atpažino kaip asmenį, su kuriuo buvo susitikęs minėtoje kavinėje ir apie kurį davė parodymus, tada sužinojo tai yra R. R.). R. R. pasisveikino ir pasakė, kad nori susitikti su A. S., klausė ar jis gali jam padėti su A. S. susitikti. Jis pasakė, kad kaip tik A. S. yra atvykęs į Vilnių ir gali jam pasakyti apie šį R. R. norą susitikti. R. R. pasiūlė už valandos susitikti šioje kavinėje. Jis susirado A. S. ir jam pasakė, kad su juo nori susitikti minėtas vyriškis. A. S. sutiko. Jis važiavo savo automobiliu, o A. S. važiavo savuoju. Atvažiavo iki minėtos kavinės, abu užėjo į vidų, prie staliuko sėdėjo R. R., kurį jis parodė A. S. ir juos palikęs išvažiavo. 2015 m. gegužės mėnesio antroje pusėje, jam paskambino T. L. ir pasakė, kad nori susitikti. Jis pasiūlė susitikti prie Trasalio, esančio Trakuose. Ten nuvažiavo ir sustojo, neužilgo prie jo automobilio privažiavo juodos spalvos „Range Rover“ džipas, su rusiškais registracijos numeriais, kurių neįsidėmėjo. Iš jo išlipo T. L. ir dar du nematyti vyrukai, iš kurių vienas vairavo minėtą džipą. Matėsi, kad jie kažkokie pikti, T. L. piktai paklausė, kur yra A. S.. Jis pasakė, kad A. S. Baltarusijoje, jam buvo liepta paskambinti A. S.. Jam pasakius, kad ryšį su A. S. palaiko per „Viber“, kompiuteriu, T. L. pasakė, kad tokiu atveju reikia važiuoti į namus. Jis neturėjo namų raktų, jie buvo pas žmoną Janiną, kuri tuo metu buvo kapinėse Rūdiškėse. Jis važiavo į minėtas kapines, o T. L. važiavo iš paskos su džipu. Kapinėse jis pasiėmė žmoną ir visi atvyko į jo namus. T. L. su minėtais vyrukais liko laukti kieme, jis bandė prisiskambinti A. S., tačiau šis neatsiliepė. T. L. pasakė būtinai surasti A. S. ir jį apie tai informuoti. Vakare jis su T. L. vėl susitiko Vilniuje, prie kavinės, esančios Žvėryne. T. L. buvo atvykęs su tuo pačiu džipu, jame buvo tik vairuotojas, o trečio asmens, kuris buvo su jais pirmą kartą, nebuvo. T. L. vėl klausinėjo apie A. S., tuo metu priėjo ir R. R., kuris, kaip ir T. L., pradėjo klausinėti apie A. S., sakė kad jį reikia būtinai surasti, kad jis yra A. S. draugas, ir jeigu jo nesuras, tai ir jam bus blogai. Jis aiškino T. L. ir R. R., kad nieko nežino apie jų reikalus su A. S.. Pažadėjęs paskambinti A. S., išsiskyrė. Dar tą pačią dieną, vakare jam reikėjo važiuoti į Vilniaus oro uostą pasitikti atvykstančios sesers, tuo metu jam pavyko prisiskambinti A. S., jam pasakė, kad T. L. nori, jog jis atvyktų į Vilnių. A. S. atsakė, kad jeigu T. L. nori susitikti, tai tegu jis pats atvažiuoja į Minską, nes į Vilnių nevažiuos. Pakeliui, prie „Statoil“ degalinės, kuri yra netoli oro uosto, jis vėl susitiko su T. L. bei R. R., ir jiems pasakė, kad A. S. į Vilnių neatvažiuos. R. R. pasakė, kad jis nuvyks į Minską susitikti su A. S., kiek jis girdėjo iš jų kalbos, R. R. žadėjo vykti į Minską traukiniu. Jam buvo liepta pranešti A. S., kad jų susitikimas įvyks Minske, viešbutyje „Orbita“, kad A. S. turi į susitikimą atvykti vienas. Tuo susitikimas su T. L. ir R. R. pasibaigė. Telefonu jis informavo A. S. apie planuojamą susitikimą, A. S. pažadėjo ten atvykti. Po šio karto T. L. daugiau jo apie A. S. neklausinėjo. Praėjus kuriam laikui, kalbant su A. S., šis minėjo, kad buvo atvykęs į Minską, kur susitiko su R. R., kuris reiškė A. S. pretenzijas dėl vairuotojų, tačiau jis labai nesidomėjo šiais A. S. reikalais ir plačiau apie tai jo neklausinėjo. 2015 m. gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje jis buvo susitikęs su T. L. viešbutyje „Europa City“ esančioje kavinėje. Pokalbio metu T. L. užsiminė apie spec. drabužius, jis klausė, gal jis žino, kam būtų galima pasiūlyti jų. Jis atsakė, kad šiuo klausimu gali pasikalbėti su pažįstamu iš Estijos, vardu O., kuris užsiima transportu, vykdo krovinių pervežimus, buvo neseniai atvykęs ir bendraujant užsiminė, kad jį domintų darbiniai drabužiai, tačiau jam nieko dėl jų negalėjo pažadėti, kadangi su minėtais drabužiais jokių reikalų neturi. T. L. pasakė, kad pakalbėtų. Jis paskambino minėtam O. į Estiją ir pasakė, kad yra pasiūlymas dėl spec. drabužių. O. pasakė, kad domintų, tačiau jam reikėtų pavyzdžių. Po to jis T. L. sakė, kad reikėtų pateikti spec. drabužių pavyzdžius, tačiau T. L. jų nepateikė ir kažkaip dėl jų nieko daugiau nesakė. T. L. nėra sakęs, kokie tai drabužiai, koks kiekis, kaina, iš kur jie (t. 19, b. 1. 200–203, 205–208).

Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistasis T. L. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojo N. V. parodymų vertinimu, nes, anot jo, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, nemotyvuotai atsisakydamas remtis šio liudytojo teisme duotais parodymais ir nevertindamas, ar jų turinys atitinka kitus byloje esančius įrodymų šaltinius. Be to, T. L. apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nevertino, jog ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas buvo apklaustas asmens, duodančio parodymus apie savo galimai įvykdytą nusikalstamą veiką procesiniu statusu, t. y. parodymus davė neprisiekęs ir neįspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl turėjo aiškų procesinį suinteresuotumą.

Atsakant į tokius skundo argumentus, pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo T. L. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojo N. V. duotais parodymais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo N. V. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, buvo perskaityti teismo posėdžio metu, t. y. ištirti teisiamajame posėdyje, todėl teismas tiek, kiek jie atitiko kitus byloje esančius įrodymus, jais remtis galėjo. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad liudytojas N. V., apklausiamas teisme, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išskyrus tai, kad paneigė anksčiau nurodytą aplinkybę, jog tai T. L. jam siūlė darbo drabužius, bei nurodė, kad jis su A. S. važiavo žiūrėti BMW automobilio, taip pat nurodė nuteistajam T. L. palankesnes aplinkybes (pvz., kad T. L. nei vieno susitikimo metu nedavė suprasti, jog vairuotojai reikalingi jam). Be to, svarbu ir tai, kad liudytojas N. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne tik kaip specialusis liudytojas, dėl ko jis galėjo turėti tam tikrą suinteresuotumą duoti sau naudingus paaiškinimus, tačiau ir vėliau apklausimas liudytoju, kuris jau buvo prisaikdintas ir įspėtas už melagingų parodymų davimą, ir kuris, kaip patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojų apklausas vykdę tyrėjai, parodymus davė laisva valia. N. V., kaip specialiojo liudytojo ir vėliau kaip liudytojo, duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo nuoseklūs, labai išsamūs ir detalūs, sutapo tarpusavyje, be to, iš esmės buvo patvirtinti ir teisiamojo posėdžio metu, todėl pagrindo jais nesivadovauti teisėjų kolegija neįžvelgia. O šiuo atveju selektyvus, būtent nuteistajam T. L. palankesnių aplinkybių nurodymas duodant parodymus teisiamajame posėdyje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra įtikinantis ir patikimas, todėl pirmosios instancijos teismas šia teisme duota liudytojo N. V. parodymų dalimi pagrįstai ir nesirėmė.

Liudytojo N. V. nurodytas aplinkybes dėl susitikimo su T. L. Trakuose ir atvažiavimo į kapines Rūdiškėse bei važiavimą pas N. V. į namus, A. S. ieškojimą patvirtino ir N. V. sutuoktinė J. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme parodydama, jog T. L. kartu su kitais vyrais buvo atvažiavęs dėl A. S., kalbėjo su jos vyru, klausė, ar tikrai pas juos nėra A. S. ir, ar tikrai, vyras nepalaiko su juo ryšių, nes negalėjo su juo susisiekti. Jos vyras bandė su A. S. susisiekti telefonu (t. 72, b. l. 84–85). Liudytoja J. V. teisme taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 19, b. l. 194–195), kurie taip pat sutampa su jau minėtomis N. V. nurodytomis aplinkybėmis – tiek dėl atvykimo į kapines, tiek dėl A. S. ieškojimo. Pažymėtina, kad liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jos vyras tą pačią dieną ne kartą dar važiavo susitikti su minėtais vyrais dėl A. S., jai pasakė, kad: „jeigu ilgai nesugrįšiu, tai žinok su kuo išvykau susitikti“, o tai, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, rodo, kad N. V. bijojo T. L. ir kitų su juo buvusių asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats nuteistasis T. L., apklausiamas teisme, neginčijo aplinkybių dėl minėto susitikimo ir važiavimo pas N. V. į namus, tačiau kitaip interpretavo šio vizito tikslą, šias aplinkybes teisme patvirtino ir T. L. vežęs asmuo – liudytojas D. V. (t. 22 b. l. 119; t. 73, b. l. 168–169).

Liudytojo N. V. nurodytas aplinkybes apie jo supažindinimą su T. L., pokalbius apie vairuotojų poreikį, vairuotojų suradimą ir atvykimą, bei kitas aktualias aplinkybes, patvirtinančias, kad būtent T. L. ir R. R. buvo susiję su UAB „A.“ įsigijimu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtino ir liudytojas A. S.. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno apklaustas 2015 m. birželio 25 d. kaip specialus liudytojas, tiek ir 2016 m. sausio 15 d. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jo pažįstamas N. V. su vyriškiu vardu T., kurį vėliau atpažino kaip T. L. (t. 20, b. l. 8–10), jį supažindino 2014 metų rugsėjo mėnesį. Su T. L. buvo susitikę „Europa City“ viešbutyje, Vilniuje. T. L. jo klausė, gal jis žino žmonių, kurie norėtų dirbti vairuotojais, nes šiam buvo reikalingi vairuotojai darbui ‒ vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. Jis pažadėjo T. L. Baltarusijoje pažįstamų paklausti dėl minėto darbo. Būdamas Baltarusijoje jis apie tai, kad yra galimybė dirbti vairuotojais Lietuvoje, pasakė savo pažįstamiems S. S. ir S. D.. Jie susidomėjo šiuo pasiūlymu. Po kiek tai laiko, jis vėl kartu su N. V. susitiko minėtame viešbutyje su T. L. ir šiam pasakė, kad žino žmonių, kuriuos domina vairuotojų darbas. T. L. pasakė, kad minėtas darbas būtų trumpalaikis, taip pat, kad būtų reikalingi keturi vairuotojai. Apie šį pokalbį jis informavo S. S. ir S. D., taip pat paminėjo, kad reikalingi keturi vairuotojai. Po kurio laiko N. V. pasakė jam, kada reikės vairuotojams atvykti į Vilnių. Apie tai, kad reikia atvykti dėl darbo į Vilnių, jis informavo S. S., kuris turėjo pasakyti ir kitiems vairuotojams. Sutartu laiku į Vilnių atvyko minėti S. S., S. D., taip pat su jais buvo atvykę ir kiti A. S. pažįstami ‒ Y. K. ir D. M.. Tą pačią dieną, kai turėjo atvykti minėti asmenys, jis su N. V. užvažiavo į minėtą viešbutį ir susitiko su T. L., kuris buvo su jam nematytu vyriškiu (kaip vėliau atpažino iš jam pateiktų nuotraukų, tai buvo D. G. (t. 20, b. l. 11–13)). Jis paklausė T. L., kur turi atvykti jo žmonės dėl darbo. T. L. pasakė, kad šiandien susitikti nepavyks, reikia, kad jie kur nors pernakvotų, o rytoj juos reikia atvežti prie kebabinės, esančios automagistralės Vilnius-Kaunas pradžioje ir, kad minėti asmenys turės dėl darbo bendrauti su tuo kitu asmeniu (kaip nustatyta – D. G.), kuris buvo kartu su T. L., tas asmuo savo vardo nepasakė. S. S., S. D., Y. K. ir D. M. jis apgyvendino Gariūnų motelyje. Ryte atvažiavo į motelį ir savo automobiliu nuvežė minėtus asmenis į sutartą vietą prie kebabinės. Neužilgo atvažiavo viešbutyje su T. L. buvęs vyriškis (kaip nustatyta D. G.). Šis atvyko nenauju „Audi“ modelio automobiliu, buvo vienas. Jis (A. S.) pasakė vairuotojams iš Baltarusijos, kad dabar dėl darbo jie turės bendrauti su tuo vyriškiu ir šie pradėjo kalbėtis, o jis atsisveikino ir išvažiavo. 2014 m. spalio 27 d. jam (A. S.) į mobilųjį telefoną paskambino S. S. ir pasakė, kad reikėtų jam būtinai atvažiuoti į Lenkiją, pasakė vietą, esančią už Suvalkų. Jis (A. S.) savo automobiliu į nurodytą vietą Lenkijoje atvyko spalio 28 dieną. Susitiko su ten esančiais S. S., S. D. ir D. M., kurie pasakė, kad Y. K. yra sulaikytas policijos darbuotojų, taip pat trumpai pasakė, kad minėtas darbas jiems nepasisekė, kad jiems nesumokėjo. Tuo metu smulkiau apie Y. K. sulaikymo aplinkybes ir jų darbą jis neklausinėjo, o jie daugiau nepasakojo. Jis atvežė vairuotojus į Vilnių, į stotį, paskolino jiems pinigų bilietams į Baltarusiją ir šie išvažiavo (t. 20, b. l. 4–7, 18–21).

Liudytojo A. S. parodymai patvirtina ir liudytojo N. V. parodymus dėl T. L. organizuoto susitikimo kavinėje, esančioje Vilniaus Žvėryno mikrorajone, su R. R.. A. S. nurodė, kad kavinėje vyriškis, prie kurio jį nuvedė N. V., jam neprisistatė (jį atpažino kaip R. R. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 20, b. l. 14–16)), tik pasakė, kad norėtų gauti kontaktinius vairuotojų S. S., S. D., Y. K. ir D. M. duomenis, nes jam reikia pasikalbėti su jais dėl buvusio jų darbo, pasiaiškinti kažkokias aplinkybes. Jis (A. S.) atsisakė pasakyti minėtų asmenų telefonų numerius, kadangi nepažinojo to asmens ir tikrų jo ketinimų, pasakė tik, kad gali jiems perduoti apie jo norą susitikti ir pakalbėti. Tada tas vyriškis perdavė jam SIM kortelę ir pasakė, kad ją duotų minėtiems vairuotojams, kad parašytų jam SMS žinutę, davė telefono numerį, į kurį turėjo parašyti. Jis minėtą SIM kortelę pažadėjęs perduoti paėmė. Tuo susitikimas su minėtu vyriškiu ir baigėsi. Jis, būdamas Baltarusijoje, minėtą SIM kortelę ir telefono numerį perdavė S. D., papasakojo apie minėtą susitikimą su tuo vyriškiu. Taip pat A. S. patvirtino ir aplinkybes apie vykusį susitikimą su R. R. Minske, Orbitos viešbutyje, kur pokalbį pradėjo R. R., pasakydamas, kad reikia susitikti su jo (A. S.) pažįstamais minėtais vairuotojais, kaip jis suprato, su S. S., S. D., Y. K. ir D. M.. R. R. sakė, kad yra problemų dėl minėtų asmenų, kad dėl jų jis turi nemalonumų už pusę milijono eurų, todėl jam reikia su jais pasikalbėti. Jis (A. S.) pasakė, kad jo visai nedomina šie jų reikalai, jeigu nori, gali dabar paskambinti jiems ir duoti pasikalbėti. R. R. sutiko, jis (A. S.), surinkęs iš savo mobiliojo ryšio telefono S. S. ir S. D. numerius, davė su jais pakalbėti R. R.. Kiek girdėjo iš jų pokalbio, R. R. reiškė jiems pretenzijas, minėjo, kad jiems reikia atvykti į Vilnių, tęsti pradėtus darbus, atidirbinėti pinigus (t. 20, b. l. 4–7, 18–21).

Nuteistojo T. L. nuomone, skundžiamame nuosprendyje cituojami tiek liudytojo N. V., tiek liudytojo A. S. parodymai neturi nieko bendro su jam inkriminuotais veiksmais, jie susiję su visai kitais veiksmais (vairuotojų paieška, susitikimais su A. S. ir pan.), bet ne su jo ar kitų asmenų veiksmais įsigyjant UAB „A.“. Sutiktina, kad liudytojų N. V. ir A. S. parodymai apie tai, jog T. L. ieškojo vairuotojų, apie jo susitikimus su A. S., bandymą su juo susisiekti dingus vairuotojams, tiesiogiai nepatvirtina, kad T. L. ir (ar) kiti organizuotos grupės nariai kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įsigijo UAB „A.“ ir vėliau atliko kitus kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau aplinkybės, kad tuo metu T. L. ieškojo tolimųjų reisų vairuotojų, tuo klausimu susitikinėjo su A. S., nurodė, kad vairuotojų jam reikia būtent toms dienoms, kai apgaulės būdu UAB „A.“ vardu buvo įgyti kroviniai, atvykus vairuotojams nurodė, kad dėl darbo jie toliau turės bendrauti su D. G., kuris turėjo UAB „A.“ dokumentus bei suklastotus vairuotojų pažymėjimus ir pasus, kad sulaikius vieną iš UAB „A.“ gabentų krovinių, pabėgus vairuotojams, pastarųjų kartu su R. R. ieškojo per N. V. ir A. S., R. R. net vyko į Minską pas A. S., pykosi dėl vairuotojų ir pan., taip pat, kad A. S. T. L. pasiūlyti vairuotojai buvo būtent tie, kurie UAB „A.“ priklausančiomis transporto priemonėmis vežė krovinius pagal šios bendrovės sudarytas suklastotas krovinių pervežimo sutartis (dėl šių aplinkybių byloje esantys įrodymai bus aptarti ir vėliau), sujungus jas į nuoseklią loginę grandinę būtent ir patvirtina T. L. tiesiogines sąsajas su UAB „A.“ įsigijimu ir tolesnių kaltinime nurodytų veiksmų atlikimu. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo T. L. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad dalies liudytojų (N. V., A. S., J. V.) parodymų turinys nėra susijęs su aptariamomis faktinėmis aplinkybėmis, o yra susijęs su vėlesniais 2015 metų įvykiais, kai vairuotojai jau buvo surasti ir buvo vykdomi kito nusikaltimo veiksmai, kadangi, kaip nustatyta byloje, vėlesniuose veiksmuose dalyvavo dalis tų pačių A. S. surastų vairuotojų.

Liudytojo A. S. nurodytas aplinkybes dėl 2014 m. spalio mėnesį atvykimo į Vilnių dirbti vairuotojais, vežti tarptautinius krovinius, supažindinimo su D. G. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti liudytojai S. S., S. D., Y. K. (pažymėtina, kad šis liudytojas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir apklausiamas teisiamajame posėdyje, nors jo apklausa teisme ir nebuvo baigta) ir D. M.. Šie liudytojai patvirtino, kad į Vilnių jie atvyko 2014 m. spalio 16 ar 17 dienomis, kaip patarė A. S., apsistojo prie Gariūnų turgavietės esančiame motelyje. Kitą dieną A. S. visus vairuotojus nuvežė prie kelio Vilnius-Kaunas, kur supažindino su asmeniu vardu D., kaip vėliau jiems tapo žinoma, tai buvo D. G.. Šis atvažiavo automobiliu „Audi A6“, numerių neįsidėmėjo. Nuo šio momento A. S. šiame reikale nebedalyvavo, jis tik suvedė baltarusius vairuotojus su D. G.. Visi D. G. automobiliu važiavo link Kauno, pakeliui D. G. aiškino, kad oficialiai įdarbins į kažkokią bendrovę vilkikų vairuotojais, reikės vežti krovinius. Už vieną reisą buvo žadama mokėti po 500 Eur atlygį. Netoli Raseinių esančios degalinės visi važiavę baltarusiai D. G. nurodymu susitiko su asmeniu, kuris prisistatė įmonės „A.“ direktoriumi. Su direktoriumi buvo dar vienas asmuo, tačiau šis nekalbėjo. Vairuotojams buvo perduoti trys krovininiai automobiliai su priekabomis, kurių markės buvo – „Iveco“, MAN ir „Renault“ bei rakteliai, pasakyta, kad automobilių dokumentai yra viduje. Dar prieš išlipant degalinėje prie Raseinių D. G. davė mobiliojo ryšio telefonus, pinigų kurui ir kelionės išlaidoms, taip pat nurodė, kas su kuo turi važiuoti viename vilkike. S. S. buvo nurodyta važiuoti kartu su Y. K., kuriam buvo patikėti ir krovinio dokumentai bei ryšio palaikymas su D. G.. Kitu vilkiku važiavo D. M. ir S. D.. Trečia vairuotojų pora turėjo prisijungti Kaune, kur vieną vilkiką turėjo nuvairuoti S. D., tačiau vilkikas netrukus sugedo, apie vilkiko gedimą S. D. SMS žinute informavo D. G., kuris nurodė vilkiką palikti. S. D. persėdo pas D. M. ir toliau visi važiavo dviem vilkikais susitikti su D. G.. S. S. ir Y. K. važiavo MAN vilkiku, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos – (duomenys neskelbtini). Toje pačioje degalinėje, kur perėmė vilkikus, vairuotojai prisipylė kuro, už kurą mokėti ėjo Y. K., nes kaip buvo aiškinęs D. G., S. S. reikalas buvo tik vairuoti vilkiką, o Y. K. turėjo tvarkyti reikalus su krovinių dokumentais. Išvažiavę iš degalinės į autostradą pakeliui nedidelėje aikštelėje visi vairuotojai susitiko su D. G., kuris padavė pasirašyti darbo sutartis dėl įdarbinimo vairuotojais UAB „A.“. Dokumentai buvo lietuvių kalba, juos išvertė D. G., jis taip pat padavė ir paraiškas kroviniams pervežti. Y. K. D. G. padavė dokumentų dėklą, kuriame buvo suklastoti dokumentai ‒ pasas ir vairuotojo pažymėjimas, suklastotas, nes jame buvo Y. K. nuotrauka, tačiau vardas ir pavardė kito asmens – D. B., D. M. buvo perduotas suklastotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), su šiuose dokumentuose įrašytais P. P. vardu ir pavarde, bet su juose esančiomis D. M. nuotraukomis (t. 17 b. l. 14–20, 55–58, 68–70, 127–131, 146–150, 155–157; t. 18, b. l. 4–7, 24–29, 38–39; 60–65, 87–92, 116–121, 130–133, 146–152). Taigi šie liudytojai tarpusavyje sutampančiais savo parodymais patvirtino ir kitas aplinkybes, t. y. kad jie dirbo būtent UAB „A.“, vairavo šiai bendrovei priklausančius vilkikus bei prieš perveždami krovinius iš D. G. gavo suklastotus asmens dokumentus.

Sutiktina su nuteistuoju T. L., kad byloje nėra duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir su kokiomis ir kada išduotomis vizomis Baltarusijos Respublikos piliečiai S. S., S. D., Y. K. ir D. M. kirto valstybinę sieną ir atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau byloje yra duomenys, kad nurodyti asmenys 2014 m. spalio 16 d. nuo 14.50 val. iki 14.53 val. įvažiavo į Lietuvos Respubliką (t. 26, b. l. 2), todėl apelianto minimos sienos kirtimo aplinkybės šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Be to, sutiktina su apeliantu, kad tarp liudytojo A. S. ir kai kurių minėtų liudytojų S. S., S. D., Y. K. ir D. M., kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti net po kelis kartus, parodymų yra tam tikrų prieštaravimų, neatitikimų (pvz. dėl atvykimo į Lietuvą aplinkybių, supažindinimo su būsimu darbdaviu ir pan.), tačiau, priešingai nei nurodoma nuteistojo T. L. apeliaciniame skunde, jie nėra esminiai. Dėl esminių byloje nustatytų aplinkybių šių asmenų parodymai ne tik sutapo tarpusavyje, bet ir atitiko liudytojo A. S. parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus (apie tai dar bus pasisakyta plačiau). O tai, kad tam tikros neesminės detalės skyrėsi, tik parodo, kad šie liudytojai parodymus davė nesusitarę, apie tikrai vykusias, neišgalvotas aplinkybes ir taip, kaip jie jas suprato. Todėl, nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nevertino minėtų liudytojų parodymų ir tarp jų esančių neatitikimų, teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad liudytojų S. S., S. D., Y. K. ir D. M., kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra patikimi, tad nustatydamas nusikalstamos veikos aplinkybes teismas visų bylos įrodymų kontekste jais rėmėsi pagrįstai.

Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis T. L. savo apeliaciniame skunde (iš esmės tą patį teigė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme) teigia, kad jis tik vieno iš atsitiktinių susitikimų metu perdavė A. S., su kuriuo jį atsitiktinai supažindino N. V., pageidaujančių dirbti vairuotojais asmenų ieškojusio Rusijos Federacijos piliečio S. P. kontaktus, nes A. S. jam pasakė, kad pažįsta asmenis, kurie pageidauja dirbti vairuotojais, po to S. P. ir A. S. kontaktavo tarpusavyje, apie jų tolimesnį bendradarbiavimą jam asmeniškai nėra žinoma. S. P., kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas S. P. iš esmės patvirtino minėtas T. L. nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad 2014 metais Jūrmaloje, žaisdamas pliaže tinklinį, susipažino su T. L. ir po žaidimo vykusio pokalbio metu, pakalbėjęs telefonu su savo viršininku M. R., viršininko prašymu paklausė T. L. ir su juo buvusio draugo, gal jie žino vairuotojų Europoje, paliko jiems vizitinę kortelę, jeigu surastų vairuotojų. Praėjus kokiems dviem mėnesiams po to susitikimo jam paskambino vairuotojas, prisistatęs A. iš Baltarusijos, daugiau apie jį nieko nežino. To vairuotojo telefono numerį jis perdavė savo viršininkui M. R., kuris užsiima statybomis ir turi savo krovininių automobilių autoparką. Vis tik tokie S. P. duoti parodymai niekaip nepaneigia T. L. dalyvavimo jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Visų pirma, pažymėtina, kad liudytojas A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad T. L. jam būtų perdavęs S. P. kontaktus, kad jis būtų kontaktavęs su tokiu asmeniu ar juo labiau su šio asmens viršininku M. R.. Minėti liudytojais apklausti baltarusiai vairuotojai S. S., S. D., Y. K. ir D. M. taip pat jokių aplinkybių, susijusių su šiais asmenimis, nenurodė. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, kad šie liudytojai dirbti vyko būtent į Lietuvą, su jų atvykimu ir įdarbinimu susijusios aplinkybės, taip pat liudytojų N. V., A. S. ir J. V. parodymai apie pokalbius ir susitikimus su T. L., šių asmenų tarpusavio telefoniniai pokalbiai, kurie dar bus aptarti vėliau, rodo, kad vairuotojai buvo reikalingi ne kažkam kitam, o būtent T. L. ir kartu su juo veikusiems asmenims, siekiant įgyvendinti kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos planą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, išvadą, kad T. L. organizavo vairuotojų paiešką, koordinavo jų atvykimo laiką, rūpinosi taip pat dingusiais UAB „A.“ vežtais kroviniais ir tuo pačiu buvo susijęs su UAB „A.“ įsigijimu bei jos panaudojimu apgaule užvaldant ar pasikėsinant užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – krovinius, skirtus įvairiose šalyse esantiems gavėjams, be jau minėtų liudytojų parodymų, patvirtina ir 2015 m. spalio 19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti 2015 m. gegužės 29 d. telefoniniai pokalbiai tarp A. S. ir N. V. (t. 19, b. l. 51–57) bei gausūs 2015 m. spalio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti 2014 m. spalio 3, 7, 8, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 25 dienomis vykę telefoniniai pokalbiai tarp N. V. ir A. S. bei N. V. ir T. L. (t. 19, b. l. 65–76).

Antai, 2014 m. spalio 7 d., 18.49 val., iš karto po N. V. telefoninio pokalbio su T. L., kurio metu jie susitarė susitikti mieste, užfiksuotas N. V. ir A. S. telefoninis pokalbis, kurio metu N. V. informavo A. S., kad 10 dieną nereikės žmonių, žmonės bus reikalingi 15, 17 ir 20 dieną, bet jis jam iš anksto praneš („klausyk, dabar taip, reikės 15-ą, 17-ą ir 20-ą, nu per keturias dienas, viską iš anksto pasakys, kas ir kaip“; „jis dar patikslins, supranti, aš dar pas jį palėksiu“), A. S. prašė patikslinti, ar niekas nepasikeis, kadangi jis veža 4 žmones („Nu tau niekas nesikeis, keturi žmonės, aš vežu“) (t. 19, b. l. 69). Neužilgo po šio pokalbio, t. y. 19.47 val., T. L. skambino N. V. ir jie dar kartą tarėsi dėl susitikimo mieste (t. 19, b. l. 69–70). Kaip matyti iš vėlesnės įvykių eigos, kitą dieną, t. y. 2014 m. spalio 8 d., 15.22 val., užfiksuotas A. S. ir N. V. telefoninis pokalbis, kurio metu N. V. A. S. pranešė, kad reikės keturių žmonių („klausyk, e, keturis“), o kelintą dieną jis dar patikslins („Nu tai kelintą dieną, aš gi tau jau sakiau, o dar va, jis viską patikslins, supranti.“), o A. S. paprašė sužinoti tiksliau, nes jis kaip ir vieną žmogų atšaukė („O tai tu pasakyk, kad jis gali kaip nors geriau sužinot. Nes vienas pas mane čia, aš kaip ir atšaukiau jo reisą.“), į ką N. V. atsakė: „Nu tai aš sužinosiu, supranti. Nes tiems, kurie du pirmi, tiems padaryta, o šitiems dar daroma, supranti.“ (t. 19, b. l. 70). Šių pokalbių turinys patvirtina liudytojų N. V. ir A. S. parodymus, kad būtent T. L. prašė surasti vairuotojus, būtent jis nurodinėjo, kad keturi baltarusiai vairuotojai į Lietuvą turi atvykti ne anksčiau nei spalio 15 dieną, nes jiems dar nepagaminti suklastoti asmens dokumentai. 2014 m. spalio 9 d., 12.55 val., užfiksuoto telefoninio pokalbio metu A. S. klausia, ar kas nors išaiškėjo dėl dienos, į ką N. V. šiam atsako, kad gal rytoj bus aiškiau, tuomet A. S. dar kartą prašo, kad N. V. patikslintų datą, nes jam reikės vežti žmones per skirtingus pasienio postus („Tu tiesiog pasakyk, aš čia irgi kaip ir negaliu, supranti. Man čia reikės žaist, vežant valstybių sienas kirst, aš jų taip paprastai į krūvą nesurinksiu.“) (t. 19, b. l. 71). 2014 m. spalio 14–15 d. užfiksuotų telefoninių pokalbių metu T. L. skambino N. V. ir tarėsi dėl susitikimo, o kaip matyti iš tolimesnės įvykių eigos, 2014 m. spalio 16–17 d. užfiksuoti N. V. ir A. S. telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad vairuotojai jau yra atvažiavę, kad 2014 m. spalio 16 d., apie 16.35 val., N. V. ir A. S. susitiko Gariūnuose, o 2014 m. spalio 17 d., apie 10.30 val. A. S. vėlgi važiuoja link Gariūnų, derina vietą, kur pastatyti automobilį, o N. V. nurodo, kad pastatytų kažkur Gariūnuose, nes važiuos su jo mašina. Šios dienos 17.40-17.43 val. pokalbiai patvirtina, kad N. V. yra Raseinių ir Šilalės rajonų mobiliojo ryšio telefonų operatorių bazinėse stotyse, o tą pačią dieną būtent į Raseiniuose esančią degalinę atvykę baltarusiai vairuotojai S. S., S. D., Y. K. ir D. M. iš G. P. perėmė tris UAB „A.“ priklausančius vilkikus su priekabomis, ką patvirtina ne tik jų pačių parodymai, bet ir byloje esantys vaizdo įrašai (t. 9, b. l. 197–201). Iš 2014 m. spalio 18 d., 15.07 val. pokalbio matyti, kad N. V. vėl skambino T. L. ir tarėsi dėl susitikimo su juo bei nurodė, kad „Nu ten lapuką tau turiu paduot, žinai“ (t. 19, b. l. 71–74). Iš vėlesnių 2014 m. spalio 21–24 d. N. V. telefoninių pokalbių su T. L. matyti, kad jie tariasi dėl susitikimų (t. 19, b. l. 74–75).

Iš vėliau, 2015 m. gegužės 29 d., vykusių kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų N. V. ir A. S. telefoninių pokalbių turinio matyti, kad A. S. paskambinęs N. V. pasakoja, jog ką tik iš Lietuvos grįžo vairuotojai („Sakau tau, ką tik atvažiavo vairuotojai iš Lietuvos, K., ką tik“), kurie buvo susitikę su pokalbio metu neįvardintais asmenimis, A. S. užsimena tik tai, kad „mūsiškiai buvo pas jūsiškius“. Iš pokalbio matyti, kad A. S. yra pasipiktinęs ir nustebęs, nes jį ir N. V. „jūsiškiai, kas užsiima šituo reikalu. Jie turi tavo, mano ir jų visų nuotraukas...“ kaltina organizavimu „Nu, kad tu ir aš visa tai organizuojam“. A. S. su N. V. kalbasi, kad jie neturi nieko bendro, niekaip nėra su tuo susiję, kad tai nesąmonė („mes išvis su tavim jokio ryšio su niekuo neturim“; „supratau, kad nesąmonė, kad neturim su tuo nieko bendra.“) (t. 19, b. l. 51–57). Nors šių pokalbių, kurių metu nėra įvardijami konkretūs asmenys, vertinant juos atsietai nuo kitų nustatytų aplinkybių, turinys iš tiesų tiesiogiai nepatvirtina T. L. dalyvavimo vykdant nusikalstamą veiką, tačiau vertinant juos kartu su ankstesniais pokalbiais, vėlesniu pokalbiu pirtyje (kuris bus aptartas vėliau) aptariant, kad su organizuotos grupės nariais susijusių duomenų tyrimas galimai neras: „viskas yra ant jų“, ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei iki tol įvykusiais įvykiais, sustiprina įsitikinimą dėl T. L. dalyvavimo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padaryme.

Taigi, šių užfiksuotų N. V. ir A. S. bei N. V. ir T. L. pokalbių visuma, jų turinys, vartojami išsireiškimai, nors daugelyje pokalbių dalyviai kalbėjo konspiruotai, neminėdami konkrečių asmenų ar konkrečių įvykių ir vietų, įvertinus šiuos pokalbius ir kitų byloje esančių duomenų kontekste, rodo, kad būtent T. L. ir kartu su juo veikusiems asmenims 2014 m. spalio konkrečiomis dienomis buvo reikalingi vairuotojai, kad būtent jis tuo metu rūpinosi jų atvykimu į Lietuvą, nurodė, kiek vairuotojų ir kada jie bus reikalingi, rūpinosi vairuotojų dokumentais (kaip nustatyta – suklastotais), kad vairuotojai buvo atvykę į Lietuvą ir dirbo – kaip patvirtina jau anksčiau minėtų bei kitų byloje esančių rašytinių duomenų visuma, – gabeno krovinius būtent pagal atitinkamas UAB „A.“ sudarytas sutartis dėl krovinių pervežimo, taip pat, kad būtent jis kartu su R. R. vėliau rūpinosi dingusiais kroviniais ir vairuotojų suradimu. Šie pokalbiai neabejotinai paneigia ir apelianto T. L. apeliacinio skundo argumentus, kad N. V. ir A. S. pokalbiai telefonu, apie kuriuos ikiteisminio tyrimo metu jie davė parodymus, nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais. Kaip matyti, N. V. ir A. S. kalbėjosi būtent apie vairuotojų reikalingumą 2014 m. spalio 15–20 dienomis, A. S. prašė, kad N. V. patikslintų datą, kada vairuotojams reikėtų atvykti, vairuotojų skaičių, o šis jam pateikdavo informaciją, gautą būtent po susitikimų su T. L.. Nors, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, telefoniniais pokalbiais galutinis susitarimas iš tiesų nenustatytas, tačiau, kaip matyti tiek iš jų pačių parodymų, tiek ir iš telefoninių pokalbių, jų dalyviai susitikinėdavo ir gyvai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta (liudytojų parodymai, pasienio duomenų bazėje užfiksuota informacija, duomenys iš viešbučio, vaizdo įrašai ir kt.), jog vairuotojai į Lietuvą atvyko 2014 m. spalio 16 d., 2014 m. spalio 17 d. buvo supažindinti ir toliau dėl jiems žadėto darbo T. L. nurodymu bendravo su D. G. bei iš buvusio savininko G. P. perėmė UAB „A.“ priklausančius vilkikus su priekabomis ir vėliau atliko kitus kaltinime nurodytus veiksmus, darytina išvada, kad dauguma detalių, tuo pačiu ir galutinis susitarimas, buvo aptartos ir sutartos būtent gyvų susitikimų metu, o telefoniniai pokalbiai tarp N. V. ir A. S. yra susiję būtent su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.

T. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo D. G. parodymų, kuriuose jis nurodė, kad iš tikrųjų organizavo nusikalstamos veikos įvykdymą. Iš nuteistojo D. G. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad nuteistasis neneigia dalyvavęs iškraunant krovinius Y. Y. priklausančiame sandėlyje, tačiau sandėlio nuoma bei krovinių iškrovimo funkcijas išimtinai atliko A. S. naudai. A. S. pirmojo susitikimo metu D. G. nurodė, kad jis nori vystyti transporto priemonių verslą, dėl ko jam reikalingas sandėlis, todėl D. G. sutiko jam padėti, kadangi yra gyvenęs Vokietijoje (t. 75, b. l. 14–20, 43–46). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. G. nurodė iš esmės visas teismo nustatytas aplinkybes, jog jis vežė baltarusių vairuotojus, dalyvavo krovinių iškrovime Vokietijos sandėlyje, taip pat nurodė, kad yra vežęs baltarusių vairuotojus, kad šie galėtų pasiimti vilkikus, taip pat nurodė, kad vairuotojams buvo išdalinti telefonai, kurie buvo sudėti į maišą, tačiau nurodė, kad telefonus dalino A. S. (t. 75, b. l. 43–46). Tačiau tokie nuteistojo parodymai nepaneigia T. L. dalyvavimo nusikalstamose veikose, tuo labiau jo indelio į organizuotos grupės veiklą. Kaip jau buvo paminėta, N. V., A. S. bei J. V. patvirtino, kad T. L. ieškojo vairuotojų, kurie dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir užfiksuoti pokalbiai tarp N. V. ir T. L., o A. S. parodymai, kad T. L. surastus vairuotojus nukreipė toliau dirbti su D. G., tik patvirtina, kad T. L. organizavo vairuotojų paiešką ir vairuotojai buvo reikalingi ne kam kitam, o T. L..

Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo T. L. apeliaciniame skunde, 2014 m. spalio 14-16 d. tarp jo ir N. V. bei N. V. ir A. S. vykusių pokalbių turinys (t. 19, b. l. 71–72) pagrįstai leidžia atmesti ir apelianto teiginius, kad N. V. ir A. S. susitikimas su juo (T. L.) vyko ne A. S. nurodomą vairuotojų atvykimo į Lietuvą dieną (2014 m. spalio 16 d.). Iš 2014 m. spalio 15 d., 14.18 val., vykusio N. V. ir T. L. telefoninio pokalbio matyti, kad T. L. N. V. nurodo, jog rytoj, t. y. 2014 m. spalio 16 d., apie 17 val., atvyks („Rytoj būsiu apie penktą“), kad jie tuo metu planuoja susitikimą neįvardintoje, bet kaip matyti jų abiejų žinomoje, vietoje (T. L. klausia: „Nu tai davai apie penktą valandą planuojam tada gerai?“, į ką N. V. atsako: „Nu, tai penktą ten ir viskas.“ ir gauna T. L. pritarimą: „Nu gerai.“). Kaip matyti iš 2014 m. spalio 16 d., 16.35 val., telefoninio pokalbio tarp N. V. ir A. S., prieš pat planuotą susitikimą su T. L., A. S., paskambinęs N. V., šio teiraujasi, ar jis jau Gariūnuose, sutartoje vietoje („E, K., sakyk, tu Gariūnuose?“, „Ten, kur ir tarėmės?“), į ką jam N. V. atsako, kad taip. Nuteistojo T. L. teigimu, jis tuo metu objektyviai negalėjo būti Lietuvos Respublikoje, nes jam (duomenys neskelbtini) Rygoje gimė sūnus, todėl tuo metu jis buvo Rygoje. Kad nuteistajam T. L. (duomenys neskelbtini) Rygoje gimė sūnus, patvirtina ne tik byloje esanti gimimo liudijimo kopija, šią aplinkybę, taip pat tai, kad T. L. dalyvavo vaiko gimdyme ir tuo metu gyveno ir Rygoje, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti J. O. bei O. A.. Nors abu šie liudytojai nurodė, kad T. L. ne tik prieš, bet ir po vaiko gimimo nuolat buvo Rygoje, kad tuo metu su juo daug bendravo, dažnai susitikdavo, liudytoja J. O. netgi patvirtino, kad po vaiko gimimo matėsi su T. L. pastoviai – tiek dvi ar tris dienas po gimdymo ligoninėje, tiek ir vėliau T. L. namuose, nuolat kartu leisdavo laiką, tačiau tokie šių liudytojų parodymai vis tik nepaneigia, kad T. L., praėjus dviem dienoms po vaiko gimimo, t. y. 2014 m. spalio 16 d., apie 17 val., galėjo būti Lietuvoje. Nuo Rygos iki Vilniaus yra kelių valandų, t. y. automobiliu nesudėtingai įveikiamas, atstumas. Objektyvių duomenų, kad T. L. tuo metu tikrai buvo Rygoje ir negalėjo atvykti į Lietuvą, byloje nėra. Priešingai, minėti telefoniniai pokalbiai rodo, kad T. L. susitikėjo su N. V. iki vaiko gimimo, ir N. V. nurodė, jog 2014 m. spalio 16 d., apie 17 val., bus Lietuvoje, planavo susitikimą su N. V. sutartoje vietoje. Tiek A. S., tiek N. V. patvirtino aplinkybes apie šį susitikimą su T. L., kuriame dalyvavo ir D. G.. Todėl nesivadovauti tokiais pastarųjų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo.

Aptarti duomenys patvirtina, kad T. L. aktyviai dalyvavo nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „A.“, organizacinėje veikloje, t. y. ėmėsi priemonių ieškoti vairuotojų, davė nurodymus, kiek vairuotojų reikia surasti, kada jie bus reikalingi, taip pat dalyvavo susitikimuose su kitais UAB „A.“ veikloje dalyvaujančiais asmenimis, nurodė, kuris iš jo patikėtinių toliau atliks kitus būtinus veiksmus, susijusius su vairuotojų „darbo“ pradžia. Nors T. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jeigu jis būtų vienas iš organizuotos grupės organizatorių, jis intensyviau bendrautų su N. V. ir A. S., tačiau pastebėtina, jog veikiant organizuotoje grupėje, organizuotos grupės nariai yra pasiskirstę vaidmenimis, todėl nebūtina visiems organizuotos grupės nariams intensyviai bendrauti tarpusavyje, kad veikti pagal iš anksto sudarytą nusikalstamos veikos planą. Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad N. V., sužinojęs, jog A. S. surado vairuotojus, iš karto skambino T. L. ir derino su juo susitikimus, tikslinosi informaciją, kas dar kartą patvirtina, jog T. L. intensyviai bendravo su N. V. bei A. S., į vairuotojų paiešką buvo įsitraukęs labiau nei tiesiog teikdamas pagalbą pažįstamam asmeniui, kaip teigia T. L.. Be to, A. S. suradus vairuotojus, A. S. kartu su N. V. nuvyko į susitikimą su T. L. ir D. G.. T. L. susitikimo metu nurodė, kad visais su darbu susijusiais klausimais vairuotojai toliau turės bendrauti su D. G., kuris, kaip nustatyta, atliko kitus būtinus krovinių įgijimui apgaule reikalingus veiksmus – perdavė vairuotojams vilkikus, suklastotus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimus, nurodė, šiuos pateikti pakraunant krovinius, nurodinėjo krovinių paėmimo ir iškrovimo vietas, taip pat ir jo bei A. P. išnuomotame sandėlyje ir kt. Šios aplinkybės rodo, kad būtent T. L. koordinavo vieną pagrindinių nusikalstamos veikos etapų (po UAB „A.“ įsigijimo) – vairuotojų, kurie sutiktų vežti krovinius akivaizdžiai abejonių dėl teisėtumo keliančiomis aplinkybėmis (kroviniai buvo gabenami ne užsakovų nurodytais adresais, o į sandėlį Vokietijoje, būdavo išvežami į kitas vietas ir pan.), naudotis svetimais asmens tapatybės dokumentais, suradimą, tokių dokumentų jiems pateikimą. Vėliau, dingus kroviniams, T. L. ieškojo A. S. ir vairuotojų, kas dar kartą patvirtina, jog T. L. organizavo bei koordinavo nusikalstamą UAB „A.“ veiklą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir dėl to ginčų nekyla, kad UAB „A.“ sukčiavimo epizodai buvo vykdomi ta pačia schema, t. y. UAB „A.“ vardu buvo sudaromos prekių pervežimo sutartys, kurių pagrindu vairuotojai, naudodamiesi suklastotais asmens tapatybės dokumentais, vykdavo atsiimti prekes, po ko šie kroviniai buvo užvaldomi ir nepristatomi galutiniams gavėjams, kuriems šie kroviniai buvo skirti. UAB „A.“ sukčiavimo metu buvo pasisavinti UAB „A. 1“ dušo želės, šampūno, PE „E. S.“ dekoratyvinės kosmetikos, UAB „A. 1“ šokolado, UAB „J.“ autokrautuvų, UAB „L.-S. E.“ specialių darbo drabužių, UAB „A.“ sauskelnių, UAB „M. L.“ alkoholinių gėrimų, UAB „O. L.“ motociklų padangų, UAB „S.“ kačių ir šunų maisto, UAB „J. T. P.“ filtravimo audinių, UAB „D. G.“ automobilinės alyvos kroviniai, o UAB „A. 1“ sauskelnių ir UAB „B. T.“ popieriaus rulonų krovinius buvo pasikėsinta užvaldyti. Naudojant UAB „A.“ buvo pasisavinta 11 krovinių, o 2 krovinių nepavyko užvaldyti, kadangi UAB „B. T.“ krovinio vairuotojas nepaėmė, o UAB „A. 1“ sauskelnių krovinys, kurį vairavo Y. K., buvo sulaikytas.

Liudytojas Y. Y. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. jis nuomojo vieną didelį 500 m² sandėlį, kuriame buvo iškrautos prekės iš krovininių automobilių. Sandėlis buvo Vokietijoje, Wildflecken mieste. Kiek atsimena, 2014 m. D. G. jo sandėlyje krovėsi 4 ar 5 mašinas prekių. Ten buvo įvairūs daiktai: muilas, kombinezonai, guma, filtrai mašinoms (ar kažkam) dėžėse, viskis, vamzdžiai, šokoladiniai saldainiai. D. G. iškraunant prekes visada būdavo. Vieną kartą D. G. atvyko kartu su draugu (pastaba: teisiamojo posėdžio metu liudytojas, bandydamas atpažinti, kuris iš proceso dalyvių yra tas draugas, nurodė, kad per nuotolines vaizdo priemones tiek A. M., tiek A. P. jam yra panašūs). Kai sandėlyje buvo D. G. su draugu, vairuotojai negalėjo įvažiuoti į sandėlį, todėl D. G. draugas sėdo į krovininį automobilį ir padėjo įvažiuoti (t. 74, b. l. 28–33). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad pas jį į parduotuvę atvyko du lietuviai, kurie pasiteiravo, ar liudytojas turi sandėlį. Apžiūrėję sandėlį, jis išnuomojo jį. Vienas jų buvo D., kurį jis vėliau atpažino kaip D. G., o karu su D. G. atvykusio kolegos jis apibūdino išvaizdą. Atvežtos prekės buvo laikomos tol, kol nebuvo randamas pirkėjas, tada prekės būdavo pakraunamos ir išvežamos. D. G. kolega, jo manymu, buvo ne tik kolega, bet ir pervežimų įmonės „šefas“, kuris sakydavo, kur kas turi vykti, taip pat jis visada buvo kartu su D. G.. Liudytojo manymu, D. G. turėjo ir daugiau sandėlių išsinuomojęs, kadangi kartą D. G. pranešė, kad atvyksta sunkvežimis su baterijomis, tačiau atvykus sunkvežimiui, jame buvo ne baterijos, o padangos. Liudytojas paskambinęs D. G. pasakė, kad atvyko ne tas krovinys, kurio jis laukė, į ką D. G. atsakė, kad sunkvežimį su baterijomis jis nusiuntė į kitą sandėlį. Dažnai būdavo tai, kad D. G. skambindavo ir pranešdavo apie krovinį ir netrukus jį atšaukdavo ir sakydavo, kad krovinį išsiuntė tiesiogiai. Kroviniai visada būdavo atvežami tų pačių vairuotojų, vienas iš vairuotojų buvo D. G.. Vėliau, D. G. su savo kolega liepė jam pašalinti nuo vamzdžių krovinio dokumentus, jis atsisakė tai daryti, o D. G. su savo kolega šalino viskio krovinio dokumentus (t. 31, b. l. 67–83, 191).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė (liudytojo parodymai taip pat buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu), kad D. G. ir A. P. pažįsta. Liudytojas į Vilnių jis atvyko 2014 m. spalio 16 ar 17 dienomis, kaip patarė draugas A. S., apsistojo prie Gariūnų turgavietės esančiame motelyje, jame buvo ir kiti baltarusiai, t. y. Y. K., D. M. (juos matė pirmą kartą), taip pat buvo iš anksčiau pažįstamas S. D.. Visi šie asmenys taip pat buvo atvykę dėl vilkikų vairuotojų darbo. Kitą dieną A. S. visus vairuotojus nuvežė prie kelio Vilnius-Kaunas, kur supažindino su asmeniu vardu D., kaip vėliau jam tapo žinoma, tai D. G.. D. G. automobiliu jie nuvyko iki netoli Raseinių esančios degalinės, kur susitiko su UAB „A.“ direktoriumi. D. G. davė mobiliojo ryšio telefonus, pinigų kurui ir kelionės išlaidoms. Taip pat nurodė, su kuo jis turi važiuoti viename vilkike, tai buvo Y. K., kuriam buvo patikėti ir krovinio dokumentai bei ryšio palaikymas su D. G.. Kitu vilkiku važiavo D. M. ir S. D.. Trečia vairuotojų pora turėjo prisijungti Kaune, kur vieną vilkiką turėjo nuvairuoti S. D., tačiau vilkikas netrukus sugedo, apie vilkiko gedimą S. D. SMS žinute informavo D. G., kuris nurodė vilkiką palikti. S. D. persėdo pas D. M. ir toliau visi važiavo dviem vilkikais susitikti su D. G.. Toje pačioje degalinėje kur perėmė vilkikus, vairuotojai prisipylė kuro, už kurą mokėti ėjo Y. K.. Išvažiavę iš degalinės į autostradą pakeliui nedidelėje aikštelėje visi vairuotojai susitiko su D. G., kuris padavė pasirašyti darbo sutartis dėl įdarbinimo vairuotojais UAB „A.“, jis taip pat padavė ir paraiškas kroviniams pervežti. Pirmas jo ir Y. K. krovinys buvo spec. drabužiai (kombinezonai), Olandijoje. 2014 m. spalio 20 d. paėmus krovinį, Y. K. apie tai SMS žinute pranešė D. G., kuris nurodė atvežti krovinį į Vokietiją, netoli Fulda miesto esančios degalinės, kur susitiko su D. G. ir su iki tol nematytu asmeniu, kurį jis atpažino iš nuotraukų ir dabar jau žino, jog tai A. P.. D. G. vairuotojams liepė palaukti degalinėje, kol jis su A. P. nuveš ir iškraus krovinį. Jis su Y. K. išlipo iš vilkiko, į kurį sėdo D. G. su A. P., kuris vairavo vilkiką. Po trijų valandų jie su vilkiku ir priekaba sugrįžo jau be krovinio. Grįžęs D. G. pasakė, kad rytoj reikia važiuoti paimti krovinį Drezdene, nurodė pakrovimo adresą, davė dar 800 Eur. 2014 m. spalio 22 d. Drezdene vairuotojai pasikrovė padangų krovinį. Kaip ir pirmą kartą apie tai Y. K. informavo D. G., kuris nurodė vėl atvažiuoti į degalinę „Aral“. D. G. su A. P. vėl perėmė vilkiką su kroviniu ir išvežė jį išsikrauti. Po trijų valandų grįžo be krovinio. Nei pirmu nei antru atveju jie nepasakė kur veža iškrauti krovinius. Grįžę be krovinio liepė važiuoti į Čekiją, davė krovinio paraišką, kur buvo nurodytas krovinio paėmimo adresas. Čekijoje jis ir Y. K. pasikrovė sauskelnių krovinį, pastarasis vėl parašė apie tai SMS žinutę D. G., kuris nurodė važiuoti į Lenkiją, Liublino link, suradus patogią stovėjimo aikštelę, nusiųsti jos koordinates D. G. ir laukti jo atvykstant. Šį kartą D. G. buvo vienas. D. G. nurodė sekti jį į krovinio iškrovimo vietą – jei tiksliau, tai važiuojant nuo miesto Pulawy, artėjant prie automagistralės Nr. E372, kažkiek pavažiavus šita magistrale, išsukus link miestelio Panieńszczyzna, tikslesnių koordinačių jau negalėjo nurodyti. Ten buvo privati maža degalinė, būtent jos, kaip suprato, šeimininkas, ir perkrovė iš baltarusių vairuotojų vairuojamo vilkiko MAN į savąjį sauskelnes. D. G. nurodymu krovinys iš MAN vilkiko per du kartus buvo perkrautas į kitą vilkiką „Mercedes Atego“ ir kažkur išvežtas. Šeimininkas, lenkas organizavo krovinio perkrovimą – tai darė du jo pažįstami. Jis matė kaip lenkas, išsivežęs sauskelnes sumokėjo pinigus D. G.. Perkrovus sauskelnes, D. G. nurodė važiuoti pasiimti krovinį į Liublinec miestą, Lenkijoje. Kraunant sauskelnių krovinį Liubliniec mieste, į pakrovimo vietą atvyko Lenkijos policijos pareigūnai ir paprašė pateikti dokumentus. Y. K. pareigūnams pateikė lietuviškus dokumentus, kas labai nustebino S. S., nes teigia nė nežinojęs, kad jis tokius turi. Policijos darbuotojams pradėjus klausinėti Y. K. apie tai, kur jis gyvena Lietuvoje, jis pasimetė ir prisipažino, kad yra Baltarusijos Respublikos pilietis ir pateikė savo baltarusiškus dokumentus. Kol Lenkijos policijos pareigūnai aiškinosi su Y. K., S. S. susirinko iš vilkiko asmeninius daiktus ir suprasdamas, kad gali būti sulaikytas, pasišalino. Apie tai, kad sulaikytas Y. K., liudytojas SMS žinute pranešė D. M. ir S. D.. Liudytojas apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat papildė, kad 2014 m. spalio 20 d. vežė kombinezonus (specialius darbo drabužius), spalio 22 d. – motociklų padangas, spalio 24 – sauskelnes, spalio 17 – sauskelnes (t. 17, b. l. 14–20, 55–58, 68–70, 90–94). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad S. S. atpažino D. G. (t. 17, b. l. 29–31) ir A. P., kaip asmenį buvusį kartu su D. G., kuomet jie perėmė vieną krovinį Vokietijoje prie degalinės „Aral“, taip pat dalyvavusį iškraunant santechninius vamzdžius sandėlyje (t. 17, b. l. 32–34). Liudytojas Y. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, viską pasakojo taip kaip buvo. Į Lietuvą atvažiavo dirbti (t. 69, b. l. 125–127). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, liudytojas parodė, kad analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas S. S.. Papildomai nurodė, kad D. G. jis laikė darbdaviu, o pagal D. G. ir A. P. bendravimą, A. P. jam pasirodė kaip apsauga (t. 17, b. 1. 127–131, 146–150, 155–157). Parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose užfiksuota, kad Y. K. atpažino D. G. ir A. P. (t. 17, b. l. 132–137).

Liudytojas S. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė (liudytojo parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu) iš esmės analogiškas aplinkybes apie pirmąjį susitikimą su D. G. ir pasiskirstymą komandomis kaip ir liudytojas S. S.. Papildomai liudytojas nurodė, kad kartu su D. G. automobilyje taip pat buvo A. M., kurį pavežė iki Kauno. Toliau liudytojas kartu su D. G. vyko į degalinę, kur buvo kiti vairuotojai – S. S., D. M., Y. K., kur jiems buvo išduoti pinigai kelionei ir kurui. D. G. nurodymu, pirmąjį krovinį jis kartu su D. M. turėjo paimti Prancūzijoje, Lilio mieste. Atvažiavus į Lilio miestą, prieš įvažiuojant į pasikrovimo vietą, jis iš vilkiko išlipo, nes taip buvo liepęs D. G. – krovinį pasikrauti turėjo vienas D. M.. Kol važiavo į Lilio miestą, D. M. pasakė, kad jam D. G. davė suklastotą asmens dokumentą. Krovinys buvo šampūnas ir dušo želė. Pasikrovę krovinį apie tai SMS žinute informavo D. G., kuris nurodė atvežti krovinį netoli Fulda miesto, Vokietijoje, esančios degalinės „Aral“. Į sutartą vietą atvažiavo D. G. su jam iki tol nematytu vyriškiu (kurį vėliau iš nuotraukų atpažino kaip A. P.). Nuo degalinės, jie važiavo paskui D. G. vairuojamą automobilį. Privažiavus nedidelį miestelį, sustojo prie šalia jo esančių sandėlių, kur jis su D. M. turėjo išlipti iš vilkiko ir palaukti kol jie iškraus į šį sandėlį krovinį. Jis matė, kad sandėlyje buvo vyriškis su auto krautuvu, kuris pradėjo krovinio iškrovimą. Po kiek laiko krovinys buvo iškrautas, tada D. G. pasakė, kad reikia paimti kitą krovinį. Antras krovinys buvo auto krautuvai Olandijoje, juos paėmė ir vėl D. G. nurodymu, kaip ir pirmą kartą atvežė į tą patį sandėlį. Kaip ir pirmą kartą už vilkiko vairo sėdo kartu su D. G. buvęs A. P. ir nuvairavo vilkiką į sandėlį, o vairuotojai ir vėl laukė nuošalyje. D. G. nurodė važiuoti paimti krovinį, kuris buvo Vokietijoje. Pasikrovė vyno krovinį ir atvežė į tą patį minėtą sandėlį. Sandėlyje su auto krautuvu dirbo vyriškis, kilęs iš Kazachstano ir gyvenantis Vokietijoje, jis buvo šio sandėlio šeimininkas vardu Y. Y.. Y. Y. su D. G. kalbėjosi, jis girdėjo jų pokalbį, dėl šio vyno krovinio: Y. Y. pasakė, kad būtų galima šį vyną pardavinėti jo parduotuvėje, tačiau yra problemos, nes ant jo yra nevokiškos banderolės. Šįkart vilkiką į sandėlį atvairavo jis ir D. M., išlipo ir vėl pasitraukė į šalį laukti kol bus iškrautas krovinys. Kai šis krovinys buvo iškrautas į sandėlį, D. G. liepė važiuoti paimti ketvirtą krovinį, vėl Vokietijoje. Pasikrovė krovinį, kiek pamena, jis buvo susijęs su filtrais. Filtrus atvežė į tą patį sandėlį pas Y. Y.. Kai atvežė šį krovinį, tai prieš tai atvežto vyno krovinio sandėlyje jau nebuvo. Po to D. G. liepė važiuoti paimti krovinį į Lenkiją, Torunės miestą, laukė naujų D. G. nurodymų ir, kol laukė, paskambino S. S. ir pasakė, kad Lenkijos policija sulaikė Y. K., nepaaiškino aplinkybių, tik pasakė, kad jam pavyko pabėgti ir šis važiuoja namo, patarė viską mesti ir grįžti į Baltarusiją. Jis ir D. M. taip ir padarė (t. 18, b. 1. 87–92, 116–121, 130–133, 146–152). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad S. D. atpažino Y. Y. (t. 18, b. l. 96–98), D. G. (t. 18, b. l. 99–101), A. P. (t. 18, b. l. 102–104) bei A. M. (t. 18, b. l. 122–125). Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė analogiškas aplinkybes ir atpažino A. P. ir D. G. (t. 18, b. 1. 4–7, 24–29, 38–49, 60–65, 11–13, 14–16).

Iš vairuotojų parodymų matyti, kad D. G. rūpinosi visais klausimais, susijusiais su krovinių pervežimu, t. y. jis nurodydavo vairuotojams, kurioje vietoje jie turi pasiimti krovinį ir kur jį atgabenti. Taip pat vairuotojams įteikė dokumentus susijusius su kroviniais, suklastotus asmens dokumentus bei kelionės išlaidoms skirtus pinigus. Kroviniams atvykus į numatytą vietą Vokietijoje, D. G. kartu su A. P. šiuos krovinius iškraudavo ir grąžindavo vilkiką vairuotojams, kad šie vyktų į kitą reisą. Nors liudytojai neįvardino visų asmenų, buvusių su D. G. pirmojo susitikimo metu Lietuvoje, tačiau vairuotojas S. D. atpažino A. M., kuris buvo kartu su D. G., tačiau tuo metu jokių veiksmų susijusių su krovinių gabenimu neatliko. Liudytojas Y. Y. teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti ar sandėlyje yra matęs A. M. ar A. P., tačiau įvertinus Y. Y. parodymus, kad su D. G. visuomet buvo tas pats asmuo, taip pat vairuotojų duotus parodymus, nekyla abejonių, kad Vokietijos sandėlyje kartu su D. G. buvo A. P.. Pagal liudytojų S. S., S. D., Y. K. ir D. M. parodymus matyti, kad jie pervežė 7 krovinius, t. y. dušo želė ir šampūnus, autokrautuvus, darbo drabužius, sauskelnes, alkoholį, motociklų padangas ir filtravimo audinius. Dalis krovinių – dušo želė ir šampūnai, autokrautuvai, darbo drabužiai, alkoholis (vynas), filtravimo audiniai, vamzdžiai buvo gabenami į Y. Y. nuomojamą sandėlį.

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde neneigia, kad dalyvavo krovinių, kuriuos atvežė S. S., S. D., Y. K. ir D. M., iškrovime Vokietijos sandėlyje, tačiau pastebi, kad byloje nėra duomenų, kad jis dalyvavo ir kitose UAB „A.“ sukčiavimo epizoduose. Nuteistojo teigimu, jis tik padėjo D. G. iškrauti krovinius ir įvairuoti vilkikus į sandėlį, tačiau krovinių pasisavinimo veikloje nedalyvavo, tuo labiau jis pažinojo tik D. G., o kitų organizuotos grupės narių nepažinojo, jokių veiksmų dėl sandėlio nuomos neatliko. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius A. P. parodymus įrodymų visuma paneigia.

Y. Y. nuosekliais parodymais nustatyta, A. P. kartu su D. G. išnuomojo jo sandėlį, esantį Industrie gatvėje Oberwildflekene, Vokietijoje, į kurį buvo gabenami apgaule įgyti kroviniai. Nors liudytojas neįvardijo A. P. kaip to asmens, kuris kartu su D. G. atvyko išsinuomoti sandėlio, neatpažino jo pagal jam parodytas fotonuotraukas (t. 31, b. l. 13–17, 197), o teisiamojo posėdžio metu painiojosi, ar tas asmuo yra A. P. ar A. M., tačiau teisėjų kolegijai abejonių nekelia aplinkybė, kad liudytojo nurodytas asmuo buvo būtent A. P.. Liudytojas iš tiesų teisiamojo posėdžio metu painiojosi, kuris – A. M. ar A. P. atvyko kartu su D. G., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas teisme buvo apklausiamas nuotoliniu būdu, buvo apklausimas praėjus keleriems metams nuo aktualių įvykių, taigi galėjo tiksliai nebeatsiminti asmens išvaizdos, o ir asmens išvaizda po tiek laiko galėjo būti pasikeitusi. Tai, kad Y. Y. ikiteisminio tyrimo metu neatpažino A. P. pagal jam pateiktas nuotraukas, taip pat nesudaro pagrindo abejoti A. P. dalyvavimu išnuomojant sandėlį, kadangi liudytojas Y. Y. nurodė, kad tas asmuo, kuris kartu su D. G. išnuomojo sandėlį, paskui su D. G. dalyvaudavo krovinių iškrovimuose. Kaip aptarta šio procesinio sprendimo 69 punkte, liudytojai – baltarusiai vairuotojai taip pat patvirtino, kad su D. G. krovinių iškrovimuose dalyvaudavo A. P., šios aplinkybės, kaip minėta neneigia ir pats nuteistasis.

Liudytojo Y. K. parodymai, kad A. P. atliko apsaugos funkcijas, bei byloje esantys A. P. susirašinėjimai su sugyventine G. S. rodo, kad A. P. darbas su D. G. buvo daugiau nei tiesiog pagalba iškraunant krovinius ir A. P. galėjo suprasti ir suprato, kad vežami kroviniai yra pasisavinti: A. P. 2014 m. spalio 26 d. susirašinėjime nurodo, jog jis išvažiavo per dvi savaites uždirbti reikšmingą pinigų sumą „puikiausiai žinai dėl ko išvažiavau“, „gal tu žinai, kur galima uždirbti tiek per tokį laiką“, „dvi savaitės nedideli tarpas“ (t. 50, b. l. 98), 2014 m. spalio 28 d. susirašinėjimo metu A. P. nurodė, kad šis darbas kelia labai didelį stresą „klausyk, tu gi protingas žmogus, įsivaizduoji ką čia darom, tai negi manai, kad su tokia įtampa visą savaite įmanoma būti“, „mes per dieną tiek prisinervuojam, kad be butelio neužmiegam“(t. 50, b. l. 103). Pastebėtina, kad krovinių iškrovimo mechanizmas nebuvo standartinis – D. G. kartu su A. P. iš vairuotojų paimdavo vilkikus ir su jais vykdavo į sandėlį, ten A. P. vadovavo iškrovimo procesui, iškrovus vilkikus, jie būdavo grąžinami vairuotojams, kad šie vyktų į kitą reisą. Akivaizdu, kad D. G. ir A. P. laikėsi konspiracijos ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad vairuotojai nedalyvautų krovinių iškrovime. Be to, A. P. turi patirties vilkikų vairavime, vilkikus vairavo trumpą atstumą – nuo susitikimo su vairuotojais vietos iki sandėlio, todėl akivaizdu, jog eiliniai krovos darbai ir vilkiko įvairavimas į sandėlio teritoriją buvo A. P. kasdieninis darbas, kuris nekelia tiek įtampos ir streso. Akivaizdu, kad A. P. (veikdamas kartu su D. G. Vokietijoje) rūpinosi UAB „A.“ pasisavintų krovinių saugumu, kol nebus rasta krovinių realizavimo vieta.

Be to, liudytojas Y. Y. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad praėjus dviem mėnesiams po kratos sandėlyje atlikimo, tas D. G. kolega atvykęs pas jį grasino, kad jei jis atpažins D. G. iš nuotraukos, tai turės problemų (t. 31, b. l. 67–85, 199). Tokie liudytojo parodymai, kuriais dėl jų nuoseklumo abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo, paneigia nuteistojo A. P. parodymus, kad jis tik padėjo D. G. įvairuoti vilkikus su kroviniais į sandėlį nežinodamas nusikalstamos pastarųjų kilmės, bei patvirtina aplinkybę, kad A. P. suprato ir aktyviai dalyvavo nusikalstamoje veikoje kartu su kitais nusikalstamos grupės nariais.

A. P. įsitraukimą į organizuotos grupės veiklą taip pat patvirtina ir aplinkybės susijusios su nukentėjusiojo T. V. dokumento panaudojimu. T. V. parodė, kad kai darbinosi UAB „P.“, A. P. davė savo asmens dokumentą, kad šis galėtų nuskenuoti. T. V. savo asmens dokumentą perdavė A. P. jo (A. P.) namuose (t. 74, b. l. 113). Vėliau T. V. tapatybė buvo panaudota UAB „A.“ veikloje, t. y. nurodant jį kaip vadovą. Nors nuteistasis neigė, kad jis perdavė T. V. dokumento kopiją, vis tik aplinkybės, kad šis nukentėjusiojo asmens dokumentas buvo skenuojamas A. P. namuose asmeniniu skeneriu, T. V. nebuvo pametęs savo asmens dokumento, niekam kitam jo nebuvo perdavęs, o naudojo jį įsidarbinant, patvirtina, jog būtent A. P. organizuotai grupei suteikė nukentėjusiojo dokumento kopiją.

Nuteistieji V. P. ir A. M. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie dalyvavo nusikalstamose veikose, o tuo labiau veikė organizuotoje grupėje. Nuteistųjų teigimu, jie neturėjo pastovaus vaidmens, o juos nepagrįstai pripažino kaltais ne tik dėl darbo drabužių krovinio epizodo, bet ir kitose UAB „A.“ vardu įvykdytuose savarankiškuose nuskalstamos veikos epizoduose, su kuriais nėra nustatyta jokių nuteistųjų sąsajų. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų apeliacinių skundų teiginiu, jog byloje nėra konkrečių duomenų, kad jie tiesiogiai dalyvavo visose UAB „A.“ sukčiavimo epizoduose, tačiau pastebėtina, jog jiems buvo inkriminuota tai, kad jie veikė organizuotos grupės veikloje, o epizode dėl specialių darbo drabužių krovinio atliko savarankiškus veiksmus, t. y., dalį krovinio realizavo V. P. kartu su A. M., o dalį V. P. sandėliavo specialiai tam tikslui išnuomotose gamybinėse patalpose ir savo gyvenamojoje vietoje. Aplinkybę, kad V. P. sandėliavo ir realizavo dalį krovinio, patvirtina liudytojų A. P., G. S. parodymai, kratos protokolai, 2015 m. lapkričio 24 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo bei 2016 m. kovo 30 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, o tai, kad A. M. realizavo dalį krovinio, patvirtina kratos protokolai ir liudytojų D. T. ir V. Ž. parodymai bei 2015 m. lapkričio 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas.

Iš A. P. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad V. P. teiravosi A. P., ar jis neturi patalpų, kuriuose galėtų laikyti daiktus. A. P. pažinojo popieriaus fabriko Grigiškėse apsaugos viršininką, kurio ir paprašė sužinoti ar negalėtų išsinuomoti patalpų fabriko teritorijoje. Išsinuomojęs patalpas, A. P. laikė ten buitinę chemiją, kuria prekiavo. Apie šias patalpas pasakė ir V. P., jam nurodė, jog patalpų nuoma kainuos 250 Eur, V. P. pinigų davė patalpų nuomai gal du kartus, tiksliai nepamena. Vėliau A. P. mokėjo pats iš savo lėšų. Po to, kai A. P. surado patalpas, V. P. prekes atvežė ne iš karto. Maždaug pora mėnesių patalpose A. P. laikė tik savo buitinę chemiją. V. P. paskambinus ir pasakius, kad jau yra reikalingos patalpos, jas atlaisvino. Kartą per savaitę A. P. užsukdavo pas V. P. į namus, kadangi jis dažnai turėdavo tam tikrų prekių (pavyzdžiui striukės, kava, saldainiai), kurias A. P. iš jo įsigydavo palankiomis kainomis ir pardavęs savo turimoje Gariūnų prekyvietėje uždirbdavo. Susitikus su V. P., jis pasakė, kad greit, t. y. gal net kitą dieną po susitikimo (datos negali įvardinti) ar dar kitą dieną atvažiuos mašina, reikės iškrauti prekes į A. P. nuomojamas patalpas. Kokios prekės bus, kas atveš prekes, V. P. neminėjo, gal tik užsiminė, kad bus prekės iš Lenkijos. A. P. atvykus vilkikui, kartu su tėvu iškrovė dėžes iš vilkiko ir pamatė, kad dėžėse buvo specialūs darbo drabužiai oranžinės spalvos. V. P. nesakė, ką jis darys su atvežtais darbo drabužiais, jų susitarimas buvo, kad šis krovinys bus sandėliuojamas du mėnesius. V. P. nemokėjo nuomos, žadėjo, kad kai parduos prekes atsilygins su kaupu. Per visą laikotarpį, kol darbo drabužiai buvo A. P. nuomojamame sandėlyje, jam teko juos pernešti iš vienų patalpų į kitas, nes pirmas pastatas buvo nugriautas, o A. P. išsinuomojo kitas patalpas fabriko teritorijoje. A. P. darbo drabužius pervežė su savo autobusiuku. Perkraustant iš vienų patalpų į kitas, pastebėjo, kad nuo drėgmės supuvo dėžės, kuriose buvo kombinezonai, dalis jų suplyšo, tad jis nupirko juodų šiukšlių maišų ir juos perdėjo, todėl dalis kombinezonų rastų kratos metu ir buvo maišuose. Kartą V. P. pasakė, kad atvažiuos žmogus, paimti dalį prekių (darbo drabužių). Šį žmogų liudytojas matė pirmą kartą. Atvažiavus nepažįstamam asmeniui, A. P. padėjo krauti darbo drabužius, prikrovė pilną automobilį. A. P. taip pat nurodė, kad V. P. yra kvietęs jį į pirtį, kurioje buvo kiti V. P. pažįstami, kurių A. P. nepažinojo (t. 23, b. l. 101–103). Nors teisiamojo posėdžio metu A. P. nurodė nieko neatsimenąs, neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 72, b. l. 14–17), tačiau netikėti A. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nėra pagrindo, kadangi A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš dalies patvirtina 2016 m. gegužės 5 d. sandėlio kratos protokolas (t. 23, b. l. 54–63), liudytojai E. P. ir J. P., kurie patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 23, b. l. 155–156, 159–160) ir nurodė, kad A. P. nuomojamame sandėlyje buvo sandėliuojami darbo drabužiai, o E. P. taip pat patvirtino, kad A. P. darbo drabužių nepardavinėjo, o tik juos laikė.

Nors liudytojai E. P. ir J. P. nenurodė, kas A. P. prašė sandėlyje laikyti darbo drabužių krovinį, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tai buvo V. P.. Visų pirma, A. P. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad V. P. prašė jo nuomojamame sandėlyje laikyti darbo drabužius, be to, A. P. teigimu, iš visų šioje byloje nuteistų asmenų pažinojo tik V. P., su kuriuo susipažino ir bendravo Gariūnių turgavietėje, kuris vėliau A. P. pakvietė į susitikimą pirtyje su R. R. ir kitais asmenimis. Be to, 2015 m. lapkričio 24 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokole užfiksuotas pokalbis, kurio metu R. R. pasakojo apie kilusias problemas su asmeniu, kuriam buvo patikėtos apgaulės būdu įgytos prekės, patvirtina, kad asmuo vardu „A.“ taip pat laiko apgaulės būdu įgytas prekes „Tu dabar žiūrėk, A., mes pas tave padėjom daiktus...“, „Ne, mes tau aiškinam, kad tu suprastum. Mes dabar pas tave padėjom daiktus, padėjom daiktus ir tu <...>, nu ir viskas..“ (t. 28, b. l. 139). Ikiteisminio tyrimo metu, sulyginus vaizdinę medžiagą su A. P. nuotrauka, buvo nustatyta, kad asmuo vardu „A.“ buvo A. P. (t. 22, b. l. 129–131). Iš A. P. pasirašytų negyvenamųjų patalpų 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. spalio 14 d. nuomos sutarčių (t. 23, b. l. 179–185) matyti, kad po trijų mėnesių po krovinio pakrovimo į UAB „A.“ priklausantį vilkiką A. P. sudarė patalpų nuomos sutartį, tačiau ši aplinkybė, nepriklausomai nuo to, kada tiksliai buvo atgabentas krovinys į minimą sandėlį, nepaneigia fakto, jog UAB „L. S. E.“ krovinio dalis (darbo drabužiai) buvo laikomi A. P. išnuomotame sandėlyje.

Nesutiktina su V. P. apeliacinio skundo teiginiu, jog rasti darbo drabužiai niekaip nesusiję su nagrinėjama byla, kadangi UAB „L. S. E.“ atstovas K. P. ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 4) nurodė, kad dingę darbo drabužiai buvo mėlynos, raudonos spalvos su užrašu „Galiom“, o pas A. M., V. P. ir A. P. sandėlyje rasti darbo drabužiai buvo oranžinės spalvos (gamintojas – „Dickies“). Pastebėtina, kad K. P. papildomos apklausos metu patikslino savo duotus parodymus ir nurodė, kad po įvykio jie kreipėsi į užsakovą „G. KZ“, kad šie nurodytų, kokios prekės dingo, kad galėtų pateikti informaciją policijos pareigūnams, todėl pagal gautą informaciją iš užsakovų, jis nurodė, kad darbo drabužiai buvo mėlynos, raudonos spalvos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad dingę darbo drabužiai buvo „Dickies“ oranžinės spalvos (t. 4, b. l. 6–7). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad jis nebuvo matęs dingusio krovinio, todėl nežinojo, kokie tiksliai darbo drabužiai buvo vežami, todėl apklausos metu nurodė užsakovų pateiktą informaciją (t. 70, b. l. 131–133). Be to, bendrovė „Dickies“ patvirtino, kad rasti oranžinės spalvos darbo drabužiai yra tiekiami „G. KZ“ (t. 4, b. l. 14–15), taip pat byloje esantys CMR važtaraštis, Liublineco pavieto policijos komisariato patvirtinimas bei sąskaita faktūra patvirtina, kad UAB „A.“ vilkike buvo vežamas UAB „L. S. E.“ krovinys su oranžinės spalvos darbo drabužiais (t. 35, b. l. 99–108). Aptartos aplinkybės patvirtina, jog K. P. pirmosios apklausos metu buvo suklaidintas, todėl pateikė klaidingą informaciją, kurią vėliau patikslino, tačiau nėra pagrindo daryti išvados, kad rasti darbo drabužiai nėra susiję su nagrinėjama byla, kadangi krovinio vežimo dokumentai patvirtina, jog kratų metu rasti darbo drabužiai atitinka UAB „A.“ apgaulės būdu užvaldytą krovinį su darbo drabužiais.

Aplinkybę, kad V. P. ir A. M. siūlė pirkti darbo drabužius iš apgaule užvaldyto krovinio patvirtina liudytojų D. T., V. Ž. ir G. S. parodymai bei kiti byloje esantys duomenys. D. T. patvirtino, kad iš A. M. gavo pasiūlymą pirkti darbo drabužius ir atsiuntė oranžinės spalvos darbo drabužių pavyzdžius (t. 21, b. l. 172–174, 177–179; t. 71, b. l. 171–172), kratos metu D. T. gyvenamojoje vietoje buvo rastas vienas kombinezonas (darbo drabužis) oranžinės spalvos su užrašu „Dickies“ (t. 21, b. l. 156–160). Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių D. T. su A. M. matyti, kad A. M. D. T. aiškina kokia yra darbo drabužių paskirtis, nurodo, kad D. T. potencialiems pirkėjams duotų pasimatuoti drabužius, kad jie galėtų įvertinti ar jiems tinka (t. 27, b. l. 60–63). V. Ž., patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 21, b. l. 126–129, 132–145), parodė, kad A. M. (prisistatęs T. vardu) jai siūlė įsigyti darbo drabužius ir vėliau paštu atsiuntė tris vienetus, o ji vieną iš jų pardavė (t. 72, b. l. 85–88). V. Ž. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasti du vienetai darbo drabužių oranžinės spalvos su „Dickies“ užrašu, kurie buvo pakuotėje, ant kurios buvo užklijuotas lipdukas su siuntėjo rekvizitais (A. M.) (t. 21, b. l. 83–92), taip pat liudytojos elektroninio pašto dėžutėje buvo rasti susirašinėjimai su A. M. apie darbo drabužius (t. 21, b. l. 93–109), užfiksuotame telefoniniame pokalbyje V. Ž. su A. M. aptarinėjo darbo drabužių pardavimą, kad V. Ž. siūlė įmonei „E.“ darbo rūbus, tačiau jie nurodė, kad jau pardavinėja tokius, į ką A. M. atsakė, kad jis jiems buvo pardavęs darbo drabužius ir nurodė kainą, už kurią pardavė. A. M. telefoninio pokalbio metu taip pat nurodė, kad atsiųs darbo drabužių pavyzdžius (t. 27, b. l.50–54). 2015 m. lapkričio 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole taip pat užfiksuotas A. M. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kuriame A. M. asmeniui siūlė pirkti darbo drabužius (t. 27, b. l. 59–60). Liudytojas G. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 55, b. l. 167–168), jog V. P. jam siūlė įsigyti darbo drabužius, net rodė pavyzdį, bet iš V. P. darbo drabužių nepirko, kadangi jie jam netiko. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad V. P. siūlomi darbo drabužiai buvo labiau panašūs į slidininko kostiumą, galimai atskirų dalių ir pilkšvos spalvos (t. 71, b. l. 173), tačiau pastebėtina, kad liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti siūlomų darbo drabužių išvaizdos, tačiau nurodė, kad tai buvo pilkšvos spalvos drabužiai. Pastebėtina, kad apgaulės būdu užvaldyti darbo drabužiai turėjo pilkšvas detales, o V. P. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu (t. 55, b. l. 15–24) nebuvo rasta jokių kitų darbo drabužių modelių, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. P. G. S. siūlė būtent apgaulės būdu užvaldytus darbo drabužius. Be to, 2016 m. kovo 30 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotame pokalbyje tarp V. P. ir G. S. matyti, kad G. S. su V. P. bendrauja apie darbo drabužius, G. S. nurodo, kad davė pasibandyti „specofkę“ (t. 27, b. l. 90). Pastebėtina ir tai, kad V. P. darbo drabužius siūlė ne tik G. S., bet ir kitiems asmenims. Užfiksuotame telefoniniame pokalbyje su nenustatytu asmeniu matyti, kad asmuo V. P. teiraujasi ar V. P. turi „robas“, kurios yra nebrangios, po ko V. P. pasiūlo asmeniui susitikti ir aptarti turimą pasiūlymą (t. 27, b. l. 91).

Nuteistasis V. P. apeliacinės instancijos teismo prašė apklausti liudytojus L. P. ir M. Č., kurie, jo vertinimu, galėtų parodyti, kas jam į namus pristatė pagrobtus darbo drabužius. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja L. P. parodė, kad asmuo vardu A., iš kurio jos sutuoktinis pirkdavo įvairias prekes, ir kitas nepažįstamas vyras 2015 m. lapkričio mėnesį pas juo su V. P. į namus atvežė maišus, kaip vėliau paaiškėjo – su darbo drabužiais, kurie buvo iškrauti pas juos garaže. Tuo metu V. P. nebuvo namuose, o garažas buvo užstatytas M. Č. automobiliu, todėl paprašė, kad šis jį patrauktų. V. P. grįžus ji neklausė kas yra maišuose, o apie maišų turinį sužinojo kratos metu. Taip pat liudytoja nurodo, kad tiksliai žino laikotarpį, kada buvo atvežti darbo drabužiai, nes neužilgo po jų atvežimo pas juos į namus, atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė V. P. (t. 81, b. l. 73–74). Liudytojas M. Č. apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojos L. P. parodymus, kad atvykus vyrams iškrauti maišų, V. P. nebuvo, o L. P. paprašė jo patraukti automobilį, kadangi šis trukdė iškrauti atvežtus maišus. Taip pat parodė, kad atvykę vyrai labai greitai iškrovė maišus, L. P. su jais nebendravo, jis palaukė, kol jie iškraus maišus ir padės juos garaže, kai minėti vyrai išvažiavo, jis pastatė mašiną atgal. Kas tuose maišuose buvo jis nežinojo, sužinojo vėliau, kai V. P. dukra paskambino ir pranešė, kad jos tėvas buvo sulaikytas, nes policijos pareigūnai rado maišuose kombinezonus (t. 81, b. l. 72–73). Šie liudytojų parodymai iš esmės nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatytų aplinkybių, kadangi nei L. P., nei M. Č. nebendravo su asmeniu, kuris pristatė darbo drabužius į V. P. gyvenamąją vietą, todėl iš jų parodymų nustatyti, kieno nurodymu buvo pristatyti maišai su darbo drabužiais, nėra galimybės. Tikėtina, kad pristatęs asmuo galėjo būti A. P., kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad jis, V. P. prašymu, buvo išnuomojęs pastarajam sandėlį, kuriame ir buvo laikomas pasisavintas darbo drabužių krovinys. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog V. P. buvo pristatyti maišai su darbo drabužiais, nepaneigia V. P. kaltės dėl jam inkriminuotų veiksmų, t. y. darbo drabužių laikymo ir realizavimo, kadangi kaip buvo nustatyta byloje (iš pokalbių pirtyje), organizuotos grupės nariai laikė pas organizuotai grupei nepriklausantį A. P. neteisėtu būdu užvaldytas prekes, todėl savaime suprantama, kad A. P. galėjo pristatyti dalį saugomų prekių V. P., kad šis galėtų juos realizuoti.

Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad V. P. ir A. M. UAB „A.“ sukčiavimo epizode dėl apgaulės būdu įgytų darbo drabužių krovinio atliko šio krovinio saugojimo bei realizavimo užduotis. Nors UAB „A.“ sukčiavimo veikoje tiesioginiais įrodymais buvo nustatyta, kad V. P. ir A. M. savarankiškus veiksmus atliko tik epizode su darbo drabužiais, tačiau iš užfiksuotų pokalbių pirtyje matyti, kad V. P. ir A. M. buvo žymiai didesne apimtimi įsitraukę į UAB „A.“ sukčiavimo veiklą. Iš 2015 m. spalio 12 d. savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad susitikime pirtyje dalyvavo R. R., D. G., A. M., V. P., A. P. ir kiti nenustatyti asmenys. Užfiksuoti pokalbiai tarp R. R. ir D. G., kuriuose jie kalba apie problemas, susijusias su vokiečiais, baltarusiais, policijos pareigūnais, pergyvena, kad apie jų nusikalstamas veikas gali duoti parodymus Baltarusijos piliečiai, vairuotojai. Taip pat nerimauja padarę klaidą už kurą atsiskaitydami savo naudojama kortele (pastaba: kaip vėliau nustatyta, A. P. naudojama DKV kortelė). R. R., kalbėdamas apie tai, kaip gerai, kad nerastos prekės, nes jų neradus jiems nieko negalės prikišti, modeliuoja situaciją, ką ir kaip turėtų sakyti D. G. „blogiausiu atveju“: „buvau, padėjau, pakroviau ir viskas. Buvau, padėjau, ieškojau darbo, davė darbo...“. R. R. siūlo pagauti vieną Baltarusijos vairuotoją ir išsiaiškinti su juo, nes priešingu atveju, vairuotojai duos parodymus apie jiems žinomas aplinkybes: „kada juos pagaus – bus „...“, „ jie kalbės viską, visus niuansus kalbės“. Taip pat užfiksuoti pokalbiai tarp V. P. ir A. M.: kalbasi apie sandėlius Vokietijoje, baltarusius, prarastą santechninių vamzdžių krovinį (organizuotos grupės vykdyta kita nusikalstama veika, panaudojant UAB „K.“ ir apgaule įgyjant plastikinių vamzdžių krovinį), traktorių (organizuota grupė apgaule UAB „A.“ vardu įgijo svetimą keturių autokrautuvų krovinį) pardavimą. A. M. užsimena buvęs sandėliuose: „aš buvau realiai tam kvadrate buvau ir penki kilometrai sandėlių...“, kalbasi apie galimai pagrobtų prekių realizavimą bei gailisi, kad gal per stipriai buvo sumuštas žmogus, galimai A. K.. Iš užfiksuotų pokalbių galima suprasti, kad sumušant Baltarusijos pilietį dalyvavo R. R., V. P.. R. R. ramindamas kalba, kad kol baltarusiai nesurasti, viskas dar nėra taip blogai: „dabar viskas yra ant jų, rado sandėlį boksų Vokietijoj, rado mašiną, viskas, viskas yra ant jų. Sutartys visos ant jų, viskas, viskas ant jų. ...Tipo jie išnuomavo. ... O kai jie pagaus juos ir kai pradės pasakoti viską“ (t. 28, b. l. 124–156). Aptarti pokalbiai patvirtina, kad V. P. ir A. M. rūpinosi sandėliais Vokietijoje, taip pat žinojo visa grupės narių veiklą, susijusią su sukčiavimais tiek UAB „A.“, tiek ir UAB „K.“ (apie tai bus aptarta detaliau ir išsamiau) epizodais, pergyveno, kad pareigūnai sulaikys vairuotojus, kurie gali išduoti visą nusikalstamos veikos schemą. Be to, pokalbio metu R. R. nurodo V. P., kad vairuotojus reikia surasti, kad jie negalėtų būti liudytojais: „Valdai, tik dabar ta problema taip iškilo, kad dabar aš jau matau, kad <...> žinok, dabar jau su tais baltarusiais, jeigu baltarusiai neatsiranda liudytojai, tai dar ne <...>. Jau reikia jų važiuoti ieškoti“, į ką V. P. atsako – „surasim“ (t. 28, b. l. 134), kas rodo, kad V. P. nebuvo abejingas kilusioms problemoms, palaikė R. R. ir kartu bandė rasti išeitį, naudingą visai nusikalstamose veikose dalyvavusiai grupei.

Apibendrinant spręstina, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu teismo nustatytos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei šiame procesiniame sprendime aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji T. L., A. P., A. M., V. P. dalyvavo vykdant bendrą nusikalstamą veiką pasiskirstydami vaidmenimis ir suprato, kad siekia bendro tikslo. T. L. (kartu su R. R.) buvo atsakingas už UAB „A.“ įgijimą ir funkcionavimą, t. y. jis rūpinosi, jog būtų rasti vairuotojai, koordinavo vairuotojų atvykimą į Lietuvą bei vairuotojų perdavimą D. G. žinion, kuris vėliau koordinavo UAB „A.“ krovinių gabenimą. A. P. kartu su D. G. Vokietijoje rado sandėlį, kuriame laikė dalį UAB „A.“ pasisavintų krovinių, užtikrino, kad kuo mažiau pašalinių asmenų žinotų apie krovinių buvimo vietą. Pastebėtina ir tai, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis kelis kartus su D. G. dalyvavo susitikimuose su R. R. (t. 51, b. l. 17), kas patvirtina, kad A. P. suprato ir galėjo suprasti, kad veikia ne tik kartu su D. G., bet ir kitais asmenimis. Tuo tarpu A. M. ir V. P. buvo atsakingi už specialių darbo drabužių krovinio saugojimą ir realizavimą Lietuvoje. Be to, A. M. ir V. P. dalyvavo susitikime su kitais UAB „A.“ sukčiavimo dalyviais, puikiai žinojo apie vykstančius procesus ir kilusią grėsmę dėl grupės vykdytos nusikalstamos veikos atskleidimo, dalyvavo šią grėsmę bandant pašalinti, darydami įtaką vilkikų vairuotojams.

Sutiktina su apeliantų skundų teiginiais, jog ne visi UAB „A.“ vežti kroviniai buvo sulaikyti, nustatyta jų buvimo vieta ir vežimo maršrutas, vis tik byloje esantys duomenys patvirtina, kad visuose UAB „A.“ epizoduose buvo naudojama ta pati krovinių užvaldymo schema, todėl nekyla abejonių, kad visuose epizoduose dalyvavo ta pati asmenų grupė, pasitelkdama kitus nenustatytus asmenis veikoms įgyvendinti. Jau minėti UAB „A. 1“ dušo želė, šampūno ir sauskelnių, UAB „J.“ autokrautuvų, UAB „L.-S. E.“ specialių darbo drabužių, UAB „A.“ sauskelnių, UAB „M. L.“ alkoholinių gėrimų, UAB „O. L.“ motociklų padangų, UAB „J. T. P.“ filtravimo audinių kroviniai, kurie buvo vežami vairuotojų S. S., S. D., Y. K. ir D. M., buvo užvaldyti naudojant tą pačią schemą, t. y. su bendrovėmis bendravo nenustatytas organizuotos grupės narys, prisistatęs UAB „A.“ atstove R. L., kuri: 1) bendrovei UAB „A. 1“ nurodė, kad krovinį veš su transporto priemone „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), vairuotojas – P. P. (t. 2, b. l. 1–16, 36–38), o kitą krovinį (sauskelnes) vežti buvo paskirtas D. B., transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 39–42, 50–51); 2) bendrovei UAB „L.“ (autokrautuvų krovinys buvo skirtas UAB „J.“) nurodė, kad krovinį veš transporto priemone „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 99, 108–113), o CMR įrašyta, kad transporto priemonę vairuoja P. P. (t. 1, b. l. 135); 3) bendrovei UAB „L.-S. E.“ nurodė, kad krovinį veš transporto priemone „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 51), vėliau nurodė, kad krovinį veža vairuotojas vardu D. (t. 4, b. l. 54); 4) bendrovei UAB „A.“ nurodė, kad krovinį veš transporto priemone „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), vairuotojas – D. B. (t. 4, b. l. 111–112); 5) bendrovei UAB „M. L.“ nurodė, kad vyno krovinį veš transporto priemone „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), vairuotojas – P. P. (t. 3, b. l. 192, 196–199); 6) bendrovei UAB „O. L.“ nurodė, kad krovinį veš transporto priemone „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), vairuotojas – D. B. (t. 2, b. l. 149–151–166); 7) bendrovei UAB „J. T. P.“ nurodė, kad krovinį veš transporto priemone IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), vairuotojas – P. P. (t. 4, b. l. 175–179), visi kroviniai buvo paimti, tačiau nepristatyti prekių gavėjui, o R. L. susirašinėjimų su bendrovėmis metu nurodydavo, kad transporto priemonė arba sugedusi, arba atvyks kiek vėliau nei planuota, o galiausiai nustodavo atrašinėti į bendrovių žinutes. Pastebėtina, kad D. B. dokumentais naudojosi vairuotojas Y. K., o P. P. – vairuotojas D. M..

Su kitomis bendrovėmis, kurios buvo sudariusios krovinių gabenimo paslaugų sutartį su UAB „A.“, bendravimas vyko analogišku būdu, t. y. 1) su bendrove PE „E. S.“ bendravo nenustatytas organizuotos grupės narys, prisistatęs UAB „A.“ atstovu M. S., kuris tiksliai nenurodydavo, kurioje vietoje yra vairuotojas su prekėmis, paskui nurodė, kad transporto priemonė yra servise, o galiausiai nustojo atsakinėti į bendrovės PE „E. S.“ žinutes (t. 6, b. l. 83–86). Pagal CMR, krovinys buvo vežamas transporto priemone, „RENAULT MAGNUM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 43, 44), vairuotojas V. A. (t. 6, b. l. 46–47). Pervežimo paraiškoje pirmiausiai buvo nurodyta, kad krovinį veš jau anksčiau minėtas vairuotojas – D. B., transporto priemone „RENAULT MAGNUM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 102); 2) bendrovei UAB „T.“ (šokolado krovinys buvo skirtas UAB „A. 1“ (t. 5, b. l. 23)) vėl gi asmuo, prisistatęs UAB „A.“ atstove R. L., nurodė, kad krovinį veš transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), vairuotojas – D. B., o vėliau informavo, kad pasikeitė vairuotojas ir vairuos – V. A. (t. 5, b. l. 44–56); 3) bendrovei UAB „S.“ bendrovės UAB „A.“ atstovė R. L. nurodė, kad krovinį veš transporto priemone „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), jau minėtas vairuotojas – P. P., vėliau pranešė, kad pasikeitė transporto priemonė ir vairuotojas ir krovinys bus vežamas su transporto priemone – „RENAULT MAGNUM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), vairuotojas – V. A. (t. 2, b. l. 74, 80–86); 4) bendrovei UAB „D. G.“ UAB „A.“ atstovė R. L. nurodė, kad krovinys bus vežamas vilkiku „RENAULT MAGNUM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), vairuotojas – V. A. (t. 3, b. l. 1–8, 23–24, 49–50); 5) bendrovei UAB „B. T.“ UAB „A.“ atstovė R. L. nurodė, kad krovinį veš su transporto priemone – „RENAULT MAGNUM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), vairuotojas – V. A., susirašinėjimo metu buvo kalbama, kad tai bus santechnikos prekės (t. 2, b. l. 126–130), bet kaip nurodė UAB „B. T.“ vadybininkas D. Ž. teisiamojo posėdžio metu, vairuotojas krovinio nepaėmė, kadangi įvyko klaida ir vietoj santechnikos prekių buvo popieriaus krovinys, todėl vairuotojas pamatęs, ką planuojama krauti, išvyko (t. 70, b. l. 186). Analogiškai kaip ir S. S., S. D., Y. K. ir D. M. vežtų krovinių atveju, UAB „A.“ atsiųsta transporto priemonė su vairuotoju paimdavo krovinį ir dingdavo, o UAB „A.“ atstovais prisistatę asmenys iš pradžių nurodydavo smulkias priežastis, dėl kurių vėluoja krovinio pristatymas, galiausiai nurodydavo, kad transporto priemonė sugedo ir nustodavo atsakinėti į bendrovių žinutes. Pastebėtina, kad pagal bendrovėms pateikiamą informaciją bendrovių PE „E. S.“, UAB „T.“ krovinius turėjo vežti vairuotojas – D. B., o bendrovės UAB „S.“ krovinį turėjo vežti P. P., tačiau galiausiai bendrovėms buvo pateikiama informacija apie vairuotojų pasikeitimą. Taigi akivaizdu, jog bendravimo su bendrovėmis modelis, naudojami tie patys netikri vairuotojų duomenys rodo, kad atliekamos veikos epizodai buvo analogiško pobūdžio. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kur buvo nugabentos prekės ir kas realizavo prekes, kurios buvo vežamos vairuotojo, prisistačiusio V. A. vardu, taip pat nenustatyta ir vairuotojo tikroji tapatybė, nepaneigia fakto, jog naudojantis UAB „A.“ vardu buvo pasisavinami kroviniai. Pastebėtina ir tai, kad Y. Y. apklausos metu nurodė, kad D. G. nurodydavo, kad kai kuriuos krovinius veža į kitą sandėlį, o ne pas Y. Y., kas rodo, kad UAB „A.“ vežė daugiau krovinių nei buvo pristatyta į Y. Y. sandėlį. Be to, iš UAB „A.“ perdavimo-priėmimo akto matyti, kad buvęs UAB „A.“ savininkas perdavė UAB „A.“ pirkėjui, prisistačiusiam L. I. L. vardu, transporto priemones tame tarpe ir transporto priemonę „RENAULT MAGNUM“ (t. 8, b. l. 203–204), kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 168), kurią pagal bylos duomenis vairavo nenustatytas vairuotojas vardu V. A.. Atsižvelgiant į tai, kad sukčiavimo mechanizmas buvo analogiškas, su bendrovėmis bendravo tie patys asmenys UAB „A.“ vardu, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog bendrovių PE „E. S.“, UAB „T.“, UAB „S.“, UAB „D. G.“ krovinius pasisavino, o bendrovės UAB „B. T.“ krovinį pasikėsino pasisavinti, asmenų grupė, nesusijusi su T. L., A. P., A. M., V. P. ir kitais šioje byloje nuteistais asmenimis.

Pastebėtina, kad visi nuteistieji buvo pripažinti kaltais pagal visus sukčiavimo su UAB „A.“ epizodus, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko kiekviename nusikalstamos veikos epizode. Sukčiavimo nusikalstama veika naudojantis UAB „A.“ yra tęstinė nusikalstama veika. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010, Nr. 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-269/2011, Nr. 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, Nr. 2K-7-48/2012, Nr. 2K-543/2012, Nr. 2K-192-788/2017). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tokiais atvejais tęstinės nusikalstamos veikos negali paneigti vien tik tai, kad padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl, jei realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nustatyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nustatančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (BPK 305, 331 straipsniai). Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-976/2022). Nagrinėjamu atveju sukčiavimo veika naudojant UAB „A.“ buvo atlikta tais pačiais veiksmais, tačiau pasitelkiant skirtingus asmenis, kiekvienam dalyvaujančiam asmeniui suteikiant tam tikrą vaidmenį konkrečiame veikos epizode, tačiau pagal nustatytus nuteistųjų T. L., A. P., A. M., V. P. ir kitų asmenų tarpusavio ryšius matyti, kad juos visus jungė bendras sumanymas bei siekiamas tikslas, todėl jų visų veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytus sukčiavimo požymius.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendras nuteistųjų sumanymas ir siekiamas tikslas neapsiribojo vien sukčiavimu pasinaudojant UAB „A.“. Kaip byloje buvo nustatyta, nuteistieji dalyvavo ir sukčiavimo veikoje pasinaudojant UAB „K.“ – T. L. pasibaigus sukčiavimo nusikalstamai veikai pasinaudojant UAB „A.“, organizavo UAB „K.“ įsigijimą, ieškojo UAB „A.“ krovinius vežusių baltarusių vairuotojų, kad šie tęstų darbą, A. P. suteikė jo vardu išduotą kuro kortelę, kad aprūpinti UAB „K.“ priklausančius vilkikus kuru, kartu su nuteistuoju D. G. koordinavo ir kontroliavo krovinių pristatymą į tą patį jų išnuomotą sandėlį Vokietijoje, V. P. kartu su R. R. vyko pasitikti baltarusių vairuotojų A. V. ir A. K., kuris vėliau buvo sumuštas dalyvaujant V. P., A. M. disponavo UAB „K.“ dokumentais, kurių pagrindu buvo sudaromos suklastotos sutartys dėl krovinių pervežimo (apie tai dar bus pasisakyta vėliau).

Niekuo nepagrįsti nuteistųjų V. P. ir A. M. apeliacinių skundų teiginiai, kad jų veikos galėtų būti kvalifikuojamos pagal BK 189 straipsnį. BK 189 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-489/2016, Nr. 2K-189-489/2023). BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, Nr. 2K-185/2009, Nr. 2K-99/2010, Nr. 2K-217/2010, Nr. 2K-7-88/2014, Nr. 2K-114-489/2016, Nr. 2K-99-628/2020, Nr. 2K-189-489/2023 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, Nr. 2K-652/2012, Nr. 2K-213/2013, Nr. 2K-3/2014, Nr. 2K-110-1073/2020, Nr. 2K-174-511/2020, Nr. 2K-41-697/2021, Nr. 2K-189-489/2023 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, iš jau aptarto pokalbio pirtyje (t. 28, b. l. 124–155), kuriame dalyvavo ir V. P. ir A. M., matyti, kad V. P. ir A. M. buvo įsitraukę į visą sukčiavimo procesą, t. y. žinojo, kad vairuotojai buvo iš Baltarusijos Respublikos, kokios gali kilti problemos, jeigu vairuotojai duos parodymus teisėsaugos institucijoms, kartu pergyveno dėl to. R. R. aiškino, jog jie visi yra bendra kompanija, kompanijos branduolys, A. M. kūrė strategiją kaip išvengti atsakomybės, nurodydamas, kad visą kaltę reikia suversti ant tų pačių asmenų. Šios aplinkybės rodo, kad tiek A. M., tiek V. P. buvo įsitraukę į visą UAB „A.“ veiklą, o ne tik sandėliavo ir realizavo specialių darbo drabužių krovinio dalį.

Dėl sukčiavimų pasinaudojant UAB „K.“

Nuteistasis T. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje T. L. kaltę dėl veikos pasinaudojant UAB „K.“ grindžiama remiantis analogija, kad buvo veikiama ta pačia schema kaip ir UAB „A.“ atveju. T. L. teigimu, pirmosios instancijos teismo išvardinti įrodymai patvirtina tik patį bendrovės perleidimo faktą, bet ne jo dalyvavimą atliekant nuteistajam inkriminuojamus veiksmus. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl UAB „K.“ įsigijimo aplinkybių nekyla, jos yra išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys, o jas aptars tik tiek, kiek tai yra susiję su nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika ir jų ginčijamomis aplinkybėmis.

Nors T. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė įgyjant UAB „K.“ buvo preziumuota, o aplinkybė, kad nuteistasis reikalavo vairuotojų S. D., S. S. ir D. M. atidirbti už paliktus krovinius, nėra su juo susijusi, nes byloje nėra duomenų, kad T. L. dalyvavo tokiuose pokalbiuose, tačiau liudytojų S. D., S. S. ir D. M., N. V. ir J. V. bei A. S. parodymai patvirtina, kad T. L. kartu su R. R. ieškojo vairuotojų, kad šie atidirbtų UAB „K.“ už tai, kad paliko UAB „A.“ krovinius. Be to, pažymėtina ir tai, kad po UAB „A.“ nusikalstamos veikos paskutinio epizodo, praėjus kiek mažiau nei 4 mėnesiams, buvo įsigyta nauja įmonė – UAB „K.“, kurios pagalba buvo atliekami analogiško pobūdžio kaip ir UAB „A.“ atveju sukčiavimo epizodai, veikai atlikti buvo pasitelkti ir asmenys, kurie dalyvavo UAB „A.“ sukčiavimo veikloje, kas patvirtina, jog pasinaudojant UAB „K.“ buvo įgyvendinamas tas pats sumanymas, kuris sukčiaujant pasinaudojus UAB „A.“ buvo nutrauktas ne nuo nuteistųjų priklausančių veiksnių, t. y. Lenkijos policijos pareigūnams sulaikius UAB „A.“ vežtą krovinį.

Iš liudytojo N. V. parodymų, kuriuos liudytojas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad 2015 metų kovo mėnesį, T. L. paskambino ir paprašė užvažiuoti į kavinę, esančią Žvėryne, tačiau atvykus T. L. nebuvo, paskambinęs T. L. šis pasakė, kad tuoj prie jo prieis vyriškis pasikalbėti. Prie jo priėjo R. R., kuris pasakė, kad nori susitikti su A. S., klausė ar N. V. gali jam padėti su juo susitikti. N. V. nurodė, kad A. S. kaip tik yra atvykęs į Vilnių ir gali jam pasakyti apie šį R. R. norą susitikti. N. V. susirado A. S. ir jie susitiko prie minėtos kavinės, abu užėjo į vidų, prie staliuko sėdėjo R. R.. N. V. A. S. parodė R. R. ir juos palikęs išvažiavo. 2015 m. gegužės mėnesio, antroje pusėje, jam paskambino T. L. ir pasakė, kad nori susitikti ir gali atvažiuoti. N. V. pasiūlė susitikti prie Trasalio, esančio Trakuose. Ten nuvažiavo ir sustojo, neužilgo prie N. V. automobilio privažiavo juodos spalvos Range Rover džipas su rusiškais registracijos numeriais, kurių jis neįsidėmėjo. Iš jo išlipo T. L. ir dar du liudytojui nematyti vyrukai, iš kurių vienas vairavo minėtą džipą. T. L. piktai paklausė kur yra A. S.. N. V. buvo liepta paskambinti jam. Nurodžius, kad jie su A. S. ryšį palaiko per Viber, kompiuteriu, T. L. pasakė, kad tokiu atveju reikia važiuoti į namus. N. V. neturėjo namų raktų, jie buvo pas žmoną J. V., kuri tuo metu buvo kapuose Rūdiškėse. Liudytojas N. V. važiavo į minėtas kapines, o T. L. važiavo iš paskos su džipu. Kapinėse N. V. pasiėmė žmoną ir visi atvyko į liudytojo namus. T. L. su minėtais vyrukais liko laukti kieme, N. V. bandė prisiskambinti A. S., tačiau jis neatsiliepė. T. L. pasakė būtinai surasti A. S. ir jį apie tai informuoti. Tą pačią dieną, vakare N. V. su T. L. vėl susitiko Vilniuje, prie kavinės esančios Žvėryne, T. L. buvo atvykęs su tuo pačiu džipu, jame buvo tik vairuotojas, o trečio asmens, kuris buvo su jais pirmą kartą, nebuvo. T. L. vėl klausinėjo apie A. S.. Prie jų priėjo ir R. R., kuris, kaip ir T. L., pradėjo klausinėti apie A. S., sakė, kad jį reikia būtinai surasti, kadangi jis (N. V.) yra jo draugas, ir jeigu jo nesuras, tai ir jam bus blogai. N. V. aiškino T. L. ir R., kad nieko nežino apie jų reikalus su A. S., kad jis paprasčiausiai yra jo draugas ir tiek. Pažadėjęs paskambinti A. S., išsiskyrė. Dar tą pačią dieną, vakare N. V. reikėjo važiuoti į Vilniaus oro uostą pasitikti atvykstančios sesers, tuo metu jam pavyko prisiskambinti A. S. ir perdavė, kad T. L. nori, jog jis (A. S.) atvyktų į Vilnių. A. S. atsakė, kad jeigu T. L. nori susitikti, tai tegu pats atvažiuoja į Minską, nes į Vilnių nevažiuos. Pakeliui, prie Statoil degalinės, kuri yra netoli oro uosto, N. V. vėl susitiko su T. L. bei R. R., ir jiems pasakė, kad A. S. į Vilnių neatvažiuos. Tada jie pasitarė tarpusavyje ir R. R. pasakė, kad jis nuvyks į Minską susitikti su A. S., kiek N. V. girdėjo iš jų kalbos, R. R. žadėjo vykti į Minską traukiniu. N. V. buvo liepta pranešti A. S., kad jų susitikimas įvyks Minske, viešbutyje Orbita, kad A. S. turi į susitikimą atvykti vienas. Tuo liudytojo N. V. susitikimas su T. L. ir R. R. pasibaigė. Telefonu jis informavo A. S. apie planuojamą susitikimą, A. S. pažadėjo ten atvykti. Po šio karto T. L. daugiau N. V. apie A. S. neklausinėjo. Praėjus kuriam laikui, kalbant su A. S. jis minėjo, kad buvo atvykęs Minske į minėtą viešbutį, kur susitiko su R. R., kuris reiškė A. S. pretenzijas dėl vairuotojų, tačiau N. V. labai nesidomėjo šiais A. S. reikalais ir plačiau apie tai jo neklausinėjo (t. 19, b. l. 200–203, 205–208, 212, t. 73, b. l. 29–32). Liudytoja J. V. patvirtino N. V. parodymus, kad trys vyriškiai ieškojo A. S. ir N. V. ne kartą su jais buvo susitikęs dėl A. S. (t. 19, b. l. 194–195).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2015 m. kovo mėn., N. V. susisiekė su juo ir pasakė, kad nepažįstamas asmuo (vėliau paaiškėjo, kad tai R. R.), nori su juo susitikti. Atvykęs į kavinę, esančią Žvėryne, susitiko su R. R., kuris nurodė, kad nori gauti kontaktus vairuotojų. Kaip A. S. suprato, R. R. domino S. S., S. D., Y. K. ir D. M.. A. S. nedavė vairuotojų kontaktinių duomenų, bet nurodė, kad perduos, jog R. R. nori su jais susitikti. R. R. perdavė SIM kortelę ir paprašė, kad perduotų ją vairuotojams ir šie parašytų SMS žinutę į jo nurodytą telefono numerį. A. S. šią SIM kortelę perdavė S. D.. 2015 m. metų gegužės mėnesį A. S. buvo Lenkijoje, ten susitiko su savo pažįstamu, kuris atvažiavo kartu su S. D. ir D. M.. Jie papasakojo, kad vėl dirbo vairuotojais, kaip aną kartą rudenį, kad juos vėl apgavo, nesumokėjo už darbą, o dar vieną vairuotoją – O. K., sumušė. Po kiek laiko N. V. paskambino ir pasakė, kad su juo (A. S.) vėl nori susitikti asmenys, jie buvo atvykę pas N. V. į namus, tačiau nenurodė, kodėl jie nori susitikti. A. S. pasakė, kad susitiks su jais tik Baltarusijoje. A. S. gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodytas laikas, kada atvykti į R. R. nurodytą susitikimo vietą. Susitikimo metu R. R. pasakė, kad su vairuotojais (kaip liudytojas suprato su S. S., S. D., Y. K. ir D. M.) yra problemų, todėl jis turi su jais pasikalbėti. A. S. paskambino S. S. ir S. D., ir davė R. R. su jais pakalbėti. Kaip A. S. suprato iš pokalbio, R. R. nurodė jiems tęsti pradėtus darbus, atidirbinėti pinigus (t. 20, b. l. 18–21). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojų S. D. (t. 18, b. l. 119), S. S. (t. 17, b. l. 14–20, 55–58, 68–70, 90–94) bei D. M. (t. 18, b. l. 4–7, 24–29, 38–39, 60–65). S. D. papildomai nurodė, kad dėl atidirbimo už paliktus krovinius su juo bendravo D. G.. Be to, liudytojas S. D. taip pat pastebėjo, kad susitikimo su D. G. metu, D. G. nurodė, kad buvo nupirkta įmonė, o S. D. taip pat matė segtuvą su pirkimo dokumentais, ten buvo ir asmens tapatybės kortelė, tačiau kieno vardu nematė.

Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad nutrūkus sukčiavimo nusikalstamai veikai panaudojant UAB „A.“, buvo įsigyta nauja bendrovė – UAB „K.“, pasinaudojant T. K. tapatybe, o T. L. intensyviai per N. V. ieškojo UAB „A.“ sukčiavime dalyvavusių baltarusių vairuotojų, kad šie vėl pradėtų dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dirbo UAB „A.“, o sumanymo įgyvendinimą atliko kiti asmenys, t. y. R. R. ir D. G.. T. L. pakvietė N. V. susitikti, tačiau į susitikimą atvyko R. R., kuris pranešė, kad yra ieškomas A. S., kuris atvedė į UAB „A.“ baltarusių vairuotojus, po kurio laiko, po A. S. susitikimo su R. R., nepavykus susisiekti su A. S., T. L. vyko pas N. V. į namus, kad šis susiektų su A. S., o D. G. tiesiogiai bendravo su vairuotojais. Sutiktina su T. L. apeliacinio skundo teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti pokalbiai, kuriuose T. L. ieško A. S., vis tik netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi liudytojų parodymai vieni kitus papildo, nėra prieštaringi, o sudėjus juos į loginę seką, taip pat įvertinus veikimo mechanizmą, matyti, kad kiekvienas nuteistasis turėjo savo vaidmenį ir buvo atsakingas už skirtingas sritis. T. L. A. S. paieškos patvirtina, kad jis buvo atsakingas už organizacinę įmonės veikimo sritį, t. y. vairuotojų paiešką, kad naujoji įmonė – UAB „K.“ galėtų pradėti veikti. Be to, vairuotojams S. S., S. D. ir D. M. buvo pasakyta, kad jie turi atidirbti už paliktus krovinius UAB „A.“ epizoduose, kas dar kartą patvirtina, jog naudojantis UAB „K.“ buvo vykdomas iš anksto suderintas sukčiavimo sumanymas, kuris nutrūko ne nuo nuteistųjų valios priklausančių veiksnių.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog S. S. ir S. D. buvo pagaminti asmens dokumentai R. M. vardu, tačiau su jų nuotraukomis, kuriuos D. G. perdavė vairuotojams prieš vežant krovinius UAB „K.“ vardu. R. M. paso kopija ir vairuotojo pažymėjimas su S. D. nuotrauka buvo rasti USB laikmenoje su UAB „K.“ dokumentais (t. 53, b. l. 52–54, 63, 71), o S. S. atsiimdamas krovinius prisistatinėjo R. M. vardu ir pateikdavo dokumentą bendrovėms, kuriose atsiimdavo krovinius. Liudytoja J. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad R. M. buvo UAB „K.1“ vairuotojas, o ji dirbo UAB „K.1“ vadybininke ir jai yra tekę rūpintis bendrovės vairuotojų vizomis, t. y. dokumentų vizoms gauti surinkimu, parašų gavimu. Šiuos duomenis ji perduodavo vežėjų asociacijai. Pasitaikydavo atvejų, kad ji nešdavosi namo darbo kompiuterį, tačiau iš namų pildydavo tik autobusų nuomos užsakymo formą. Ji nežino prie kokių duomenų tuo kompiuteriu galėjo jungtis, nes kompiuteris turėjo bendrovės suteiktą vartotojo vardą (t. 21, b. 1. 184–187). Nors liudytoja apklausų metu nurodė, kad ji su T. L. kartu negyveno, T. L. neprašė jos vairuotojų asmens duomenų, vis tik aplinkybė, jog tuo metu liudytoja su T. L. buvo pora, ji nešdavosi darbinį kompiuterį namo bei turėjo prieigą prie vairuotojų asmens duomenų, kadangi pildydavo autobusų nuomos sutartis, ruošdavo dokumentus vairuotojų vizoms gauti, patvirtina, kad T. L. galėjo šiuos duomenis gauti ir panaudoti asmens dokumentų klastojimui.

Nuteistieji V. P., A. P. ir A. M. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė jų savarankiškų veiksmų atliekant sukčiavimus pasinaudojant UAB „K.“, todėl jų vertinimu, jiems nepagrįstai buvo inkriminuotas dalyvavimas sukčiavimo epizoduose. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų apeliacinių skundų teiginiu, jog nėra įrodyta, kad jie dalyvavo visuose UAB „K.“ sukčiavimo epizoduose, tačiau jiems buvo inkriminuota tai, kad jie dalyvavo organizuotos grupės veikloje, o savarankiškus veiksmus atliko tik keliuose epizoduose, t. y. A. P. buvo inkriminuota tai, kad jis kartu su D. G. koordinavo SIA „G. L.“ (kurios krovinys buvo skirtas bendrovei LLP „A. T. C.“) alkoholinių gėrimų, UAB „T.“ automobilinės variklių alyvos, SIA „G.“ šaldytos mėsos, bendrovės „D. T. S.“ alkoholinių gėrimų pakrovimą ir jų nugabenimą į iš anksto organizuotos grupės narių numatytą vietą. Taip pat A. P. buvo inkriminuota tai, kad jis kartu su D. G. išnuomojo Y. Y. priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, siekiant į jį gabenti apgaulės būdu užvaldytus krovinius. V. P. buvo inkriminuota tai, kad jis dalį alkoholinių gėrimo krovinio nenustatytomis aplinkybėmis realizavo, o dalį – dėžę su šešiais buteliais alkoholinio gėrimo – romo „Bandits“ V. P. laikė savo paties gyvenamojoje vietoje. A. M. UAB „K.“ sukčiavimo epizoduose nebuvo inkriminuoti savarankiški veiksmai sukčiavimo epizoduose, vis tik dalyvavimas organizuotos grupės veikloje buvo inkriminuotas remiantis tuo, kad šis laikė savo namuose USB laikmeną su UAB „K.“ dokumentais ir suklastotais vairuotojo pažymėjimais.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir dėl to ginčų nekyla, kad UAB „K.“ sukčiavimo epizodai vyko tuo pačiu būdu, t. y. UAB „K.“ vardu buvo sudaromos prekių pervežimo sutartys, kurių pagrindu vairuotojai, naudodamiesi suklastotais asmens tapatybės dokumentais, vykdavo atsiimti prekes, po ko šie kroviniai buvo užvaldomi ir nepristatomi galutiniams gavėjams, kuriems šie kroviniai buvo skirti. UAB „K.“ sukčiavimo metu buvo pasisavinti SIA „G. L.“ alkoholinių gėrimų, UAB „T.“ plastikinių vamzdžių, UAB „N.“ automobilių variklių alyvos, UAB „V.“ šaldytos mėsos, Ribotos atsakomybės bendrovės (RAB) „D. T. S.“ alkoholinių gėrimų kroviniai buvo pasisavinti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visus UAB „K.“ sukčiavimo epizodus ir nuteistųjų vaidmenis juose, todėl apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes aptars tik tiek, kiek tai susiję su apeliaciniuose skunduose ginčijamomis aplinkybėmis.

Iš liudytojo Y. Y. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad į jo nuomojamą sandėlį 2015 m. atvyko du vilkikai su alkoholio kroviniais, paskutinis krovinys su plastikiniais vamzdžiais kelis mėnesius buvo sandėlyje, kol neatvažiavo policija ir nepasiėmė. Liudytojas parodė, kad plastikinius vamzdžius atvežė vilkiku su Lietuvos Respublikoje išduotais valstybiniais transporto priemonės numeriais. Šiuos vamzdžius kaip visada atvežė tie patys asmenys. Vairuotojai iškrovė vamzdžius, pasiėmė viskį (viskio krovinį pasikrovė per dvi valandas) ir išvažiavo (t. 74, b. l. 28–33). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Y. Y. parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams perdavė Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumento kopiją, kuri buvo išduota R. M. vardu, kurį jam davė vairuotojas, atvykęs su vamzdžiais ir degtine. Šią dokumento kopiją jis gavo po to, kai liudytojui buvo liepta sunaikinti vamzdžių pakrovimo dokumentus ir kai vairuotojai pašalino krovinio etiketes nuo padėklų su alkoholiu, liudytojas pasakė, kad jam daugiau jokių prekių nevežtų. 2015 m. gegužės 20 d. anksti ryte liudytojui paskambino D. G. ir pasakė, kad stovi sugedęs sunkvežimis ir jiems reikia kažko, kad nutempti sunkvežimį į sandėlį. Jie nutempė sunkvežimį į sandėlį. Sunkvežimyje buvo viskio ir škotiško viskio krovinys „Megana“ ir „Sheriff“ prekinių ženklų (t. 31, b. l. 75–77, 81).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė (liudytojo parodymai taip pat buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu), kad 2015 m. D. G. jį (S. S.), S. D., F. S. ir A. K. nuvežė į aikštelę Kaune, kur stovėjo vilkikai su priekabomis. Pagal D. G. nurodymą jis turėjo važiuoti kartu su F. S. vilkiku MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos numerio neatsimena. D. G. davė pasirašyti darbo sutartį su įmone „K.“ davė ir automobilių dokumentus, Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei vairuotojo pažymėjimą, išduotą R. M. vardu, tačiau pase ir vairuotojo pažymėjime buvo jo paties nuotrauka. D. G. paaiškino, kad šiuos dokumentus gali prireikti parodyti gaunant krovinį. Taip pat D. G. davė vieną mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, kurioje buvo įvesti trys numeriai, vienas iš jų buvo D. G. – (duomenys neskelbtini), kiti du numeriai buvo Rusijos operatorių, tačiau jų neprisimena. Su kitais vilkikais – MAN turėjo važiuoti S. D. kartu su nepažįstamu A. V., o D. M. ir A. K. su vilkiku „Volvo“. D. G. jam perdavė ir kitus vilkiko bei priekabos valstybinius numerius, kiek atsimena, vilkikui skirtas numeris buvo (duomenys neskelbtini), o koks buvo priekabos ‒ neatsimena. D. G. paaiškino, kad šiuos numerius reikės uždėti, kai vairuotojai važiuos pasiimti krovinio. Duodamas kitus vilkiko numerius D. G. paaiškino, jog to reikia, nes sutartyje dėl krovinio paėmimo nurodytas kitas automobilis, kuriam ir priklauso tie jo duodami numeriai, tačiau tas vilkikas sugedo, o sutartį perdaryti sudėtinga, nėra laiko, todėl ir reikia tiesiog perdėti numerius, tą patį sakė ir dėl vairuotojo pažymėjimo: kad vairuotojas negali važiuoti, tad davė dokumentą to žmogaus vardu tik su jo nuotrauka. Jis buvo nusprendęs nesigilinti, norėjo tik atidirbti priskaičiuotą skolą, norėjo kad paliktų jį ramybėje. D. G. perdavęs vilkikus apmokėjo už į juos pripiltą kurą, perdavė 800 Eur kelionei ir liepė važiuoti į Lenkiją ir sustojus arčiau Vokietijos sienos laukti iš jo SMS žinutės dėl tolimesnio važiavimo. Kitą dieną, tai buvo 2015 m. gegužės 19 d. jis ir F. S. gavo žinutę su nurodymu važiuoti pasiimti krovinį Vokietijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmas krovinys, kurį vežė jis ir F. S., buvo plastikiniai santechniniai vamzdžiai. Prieš įvažiuojant į pasikrovimo vietą ant vilkiko ir priekabos S. S. uždėjo minėtus D. G. duotus valstybinius numerius. Paėmus krovinį, D. G. nurodymu vykstant link Fulda miesto vilkiką pasivijo pats D. G.. Jis važiavo automobiliu „VW Golf“, kuriame taip pat buvo ir A. P.. Jie nurodė važiuoti paskui. Tokiu būdu jie atvažiavo iki aikštelės, kur D. G. nurodė likti laukti iki ryto, kad bus galima iškrauti krovinį. Ryte prie jo stovėjo ir kiti du vilkikai (MAN ir „Volvo“), krovinių juose jau nebuvo. Tą rytą D. G. atvažiavo ne vienas, su juo buvo iki tol jam nematytas vyriškis. Jis pats turėjo važiuoti prie netoliese esačių sandėlių. Prie vieno iš jų reikėjo sustoti. Vyriškis, važiavęs kartu su D. G., pradėjo vadovauti iškrovimui, jis su auto krautuvu iš vilkiko į sandėlį iškrovė krovinį. Tame pačiame sandėlyje buvo iškrautas ir kitas krovinys – paletės su alkoholiniais gėrimais. Kol buvo iškrauti plastikiniai vamzdžiai, jis kalbėjosi su netoliese buvusiu S. D., jo teiravosi ar sandėlyje esantis alkoholis atvežtas S. D. vilkiku. Pastarasis patvirtino, kad alkoholinius gėrimus atvežė iš Belgijos du vilkikai, t. y. S. D. ir D. M. vairuojamais vilkikais. S. D. taip pat pasakė, kad jo vilkikas sugedo, kad jam teks važiuoti su D. M. „Volvo“ vilkiku Italiją paimti kito alkoholinių gėrimų krovinio. D. M. ir S. D. išvažiavo „Volvo“ vilkiku, o D. G. nuvežė A. K. ir A. V. į netoliese esantį viešbutį, kur paliko pasakęs, kad su jais bus atsiskaityta ir kad jie laisvi, nes vilkiko gedimas rimtas. Jis paprašė D. G. atsiskaityti už jau įvykdytus vežimus, tačiau, kaip paaiškino D. G., to negalima padaryti, reikia palaukti atsiskaitymo, nes vėl patyrė išlaidų dėl to sugedusio vilkiko, dėl remonto, todėl reikia dar padirbėti. D. G. davė naują adresą, kur reikia paimti krovinį. Antras krovinys taip pat buvo Vokietijoje, (duomenys neskelbtini). Tai buvo automobilinė variklių alyva. 2015 m. gegužės 21 d. pasikrovę krovinį, apie tai SMS žinute pranešė D. G., kuris nurodė krovinį atvežti į anksčiau minėtą sandėlį. Buvo vėlus metas, pagal reikalavimus reikėjo ilsėtis, todėl vairuotojai nutarė važiuoti iš ryto į sandėlius. Tuo tarpu jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs S. D. pasakė, kad atsitiko problemos su A. K. ir A. V., kurie vyko į Vilnių, pasakė, kad juos sulaikė nepažįstami asmenys ir vežė į mišką. A. V. pavyko pabėgti, o A. K. sumušė. Jis suprato, kad vyksta kažkas negero, nutarė baigtį šį darbą, apie tai pasakė ir F. S., jis taip pat tam pritarė. Jis ir F. S. nutarė į minėtą sandėlį nevažiuoti, su D. G. nesusitikinėti, o vilkiką su kroviniu kur nors palikti ir grįžti namo. Vilkiką su kroviniu palikę aikštelėje prie magistralės A2, vedančios į Berlyną, šios vietos koordinates nusiuntė D. G.. Iš vilkiko pasiėmė savo asmeninius daiktus, D. G. duotus Lietuvišką pasą ir vairuotojo pažymėjimą išmetė, taip pat išmetė ir jo duotą mobiliojo ryšio telefoną. Pakeleivingomis mašinomis sugrįžo į namus. Po dienos jis gavo iš D. G. žinutę, kad jis neranda palikto krovinio ir dėl to visi vairuotojai jam skolingi apie 0,5 mln. Eur. Po kiek laiko jis buvo susitikęs su S. D., kalbėjosi apie susidariusią situaciją, S. D. sakė, jog taip pat kartu su D. M. metė krovinį, pranešė D. G. krovinio palikimo koordinates. S. D. perdavė raštelį, kurį jam davė A. K., lapelyje buvo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio numeris (duomenys neskelbtini). A. K. S. D. paaiškino, kad šį telefono numerį jam pasakė jį sumušęs asmuo, kuris liepė vėliau šiuo telefonu paskambinti dėl naujo darbo. Nurodytas automobilio numeris gali būti ne visai tikslus, tai „Rover“, džipas. Jis buvo susitikęs su A. S., pastarasis pasakė, kad visų vairuotojų ieško asmuo iš Lietuvos, reiškia pretenzijas dėl darbo. Asmuo iš Lietuvos pasakė, kad nori atvykti į Minską ir susitikti su A. S.. 2015 m. gegužės 25 d. A. S. susitiko su asmeniu Minske, viešbutyje „Orbita“. Susitikimo metu paaiškėjo, kad vyriškis iš Lietuvos atvyko su dar trimis asmenimis. Pokalbis buvo apie problemas, susijusias su kroviniais, buvo reiškiamos pretenzijos ir A. S. ir vairuotojams. Susitikimo viešbutyje Minske metu A. S. paskambino jam ir davė pakalbėti su vienu iš tų asmenų, kuris pasakė, kad jie, t. y. jis ir kiti vairuotojai jam skolingi, kad turi atvažiuoti ir toliau dirbti, tokiu būdu atiduodami skolą. Jis pasakė nesijaučiąs skolingas, kad jeigu nori kažką išsiaiškinti, tai tegu atvažiuoja į Vitebską ir tada kalbės. Vyriškis pasakė, kad niekas į Vitebską nevažiuos, kad tai jie turi atvykti į Lietuvą ir toliau dirbti. Tuo pokalbis telefonu ir baigėsi. Skambinusio asmens balsas jam buvo nepažįstamas, asmuo neprisistatė. Jokios naudos, net ir žadėto uždarbio, už visus aukščiau minėtus krovinių pervežimus negavo. Pinigus, kuriuos buvo davęs D. G., visus išleido kurui, nakvynei, maistui (t. 17, b. 1. 14–20; 55–58; 68–70; 90–94). Iš parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad S. S. atpažino A. P., kuris, liudytojo teigimu, dalyvavo iškraunant santechninius vamzdžius sandėlyje (t. 17, b. 1. 32–34). Liudytojas F. S., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir S. S., taip pat patvirtino, kad krovinio su santechniniais vamzdžiais iškrovime dalyvavo ir A. P. (t. 17, b. 1. 171–174, 181–183, 191–194, 204–206, 215–217).

Liudytojas S. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė (liudytojo parodymai taip pat buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu), kad A. S. 2015 m. pradžioje pasakė, kad su juo nori susisiekti tie patys asmenys, kurie buvo jį įdarbinę 2014 m. spalio mėn., kad turi jiems atidirbti. Į susitikimą Lietuvoje, pagal pasienyje padarytus įrašus pase, tai buvo 2014 m. lapkričio mėnuo, jis išvažiavo vienas, nes niekas daugiau neturėjo galiojančios vizos. A. S. buvo davęs SIM kortelę, kuria pasinaudojęs jis susisiekė su jo ieškojusiais asmenimis. Susitikimo metu jis buvo informuotas, kad dėl vairuotojų kaltės buvo patirti nuostoliai, dėl to jie turi atidirbti. Kadangi reikėjo daugiau žmonių, jis paprašė pagalbos savo draugo A. V.. Jis, S. S., D. M., F. S., A. V., A. K. atvyko į Kauną. F. S. ir A. K. iki tol nepažinojo. Važiavo S. S. ir D. M. automobiliais. Visi kartu atvyko į aikštelę, kur jau anksčiau jis pats ir A. V. buvo palikę kuru pripildytus vilkikus. Aikštelėje jau buvo ir trečias vilkikas, kas jį ir kada ten atvarė, nežino. Tai buvo dar vienas MAN vilkikas. Aikštelėje D. G. suskirstė vairuotojus poromis: jis turėjo važiuoti su A. V., S. S. su F. S., A. K. su D. M.. D. G. davė Lietuvišką pasą ir lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, kuriuose buvo jo nuotraukos. Savo nuotraukas pats perdavė D. G., kai buvo atvykęs su A. V. pripildyti kuru vilkikus. Tik gavęs suklastotą dokumentą, jis suprato kam iš tiesų tos nuotraukos reikėjo. D. G. nurodė, kad asmens dokumentų reiks pasikraunant krovinius. Pirmą krovinį reikėjo paimti Belgijoje. Į tą patį sandėlį Belgijoje krovinio važiavo paimti ir D. M. su A. K.. Vairuotojai pasikrovė alkoholinių gėrimų – viskio krovinį, tokį patį krovinį pasikrovė ir D. M. su A. K.. Pagal D. G. nurodymą šį krovinį turėjo atvežti į aukščiau jau paminėtą sandėlį Vokietijoje, netoli Fuldos miesto. Neprivažiavus minėto sandėlio apie 15 kilometrų, kažkas atsitiko su jo vairuojamu vilkiku ir jie negalėjo toliau važiuoti, D. M. su A. K. toliau važiavo į minėtą sandėlį išsikrauti, o jis su A. V. laukė D. G., kuris atvažiavo automobiliu „VW Golf“. Kartu su D. G. buvo ir tas pats asmuo, kurį atpažino anksčiau (pastaba: A. P.). Kitą rytą prie jo vilkiko atvyko kitas vilkikas „Mercedes“ modelio, su vokiškais numeriais, be priekabos, vairuotojas buvo vokietis, taip pat atvyko ir D. G.. Vilkiko priekaba buvo atkabinta, prikabinta prie minėto „Mercedes“ vilkiko ir išvežta. D. G. jam liepė sėsti į jo automobilį „VW Golf plius“ ir važiuoti su juo. D. G. pasakė, kad jis su D. M. kitu transportu turi važiuoti paimti krovinį į Italiją ir vėl atvežti į minėtą sandėlį. A. V. liko vilkike laukti, kol bus nuspręsta, ką su juo daryti. Kartu su D. M. atvažiavo ir A. K., kuris liko kartu su A. V. laukti. Jis su D. M. išvažiavo į Italiją. Paėmė alkoholinių gėrimų krovinį. Važiuojant atgal, paskambino A. V. ir pasakė, kad jam su A. K. grįžtant į Lietuvą juos sulaikė kažkokie asmenys ir pasodino į savo automobilį, vežė į mišką. A. V. pavyko iššokti iš mašinos ir pabėgti. A. V. pasiūlė mesti viską ir bėgti. Jis kartu su D. M. pasitarė ir nusprendė viską mesti. Nutarė važiuoti link Baltarusijos sienos, kol užteks kuro. Įvažiavus į Čekiją netoli Lenkijos sienos pasibaigė kuras, vairuotojai sustojo, šios kelionės metu jiems rašė žinutes D. G., klausė, kur jie, tačiau vairuotojai neatsakinėjo. Palikę mašiną, SMS žinute informavo D. G. kur konkrečiai palieka vilkiką su kroviniu, iš kabinos pasiėmė asmeninius daiktus, mobiliojo ryšio telefoną paliko mašinoje. Raktelius, dokumentus automobilio ir krovinio paliko mašinoje. Suklastotą asmens dokumentą, kuriame buvo jo nuotrauka, sunaikino – sulaužė. Jis ir D. M. pakeleivingomis mašinomis atvažiavo į Bialystok miestą Lenkijoje ir paskambino A. S., kad juos paimtų. A. S. atvyko ir pavežė iki Baltarusijos sienos. Toliau patys sugrįžo namo. Pasakė pakeliui apie tai kas atsitiko su A. V., pasakė ir S. S., kuris taip pat nutarė mesti krovinį ir grįžti namo. Po šių įvykių jis į savo telefoną gavo iš jam nežinomų abonentinių numerių grasinančias žinutes, apie tai, kad jam bus blogai, kad prasidėjo jo medžioklė, kad jį pasodins ir panašiai (t. 18, b. 1. 87–92, 116–121, 130–133, 146–152). 2016 m. lapkričio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas atpažino asmenį, apie kurį davė parodymus – tai asmuo atvažiavęs kartu su D. G., kai sugedo S. D. vairuojamas vilkikas. Tai buvo A. M. (t. 18, b. 1. 122–125).

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu (liudytojo parodymai taip pat buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu) parodė, kad 2015 m. pavasarį S. D. papasakojo jam, jog šiam iš Lietuvos skambino ir išsakė pretenzijas D. G., neva jam vairuotojai pridarė nuostolių dėl paliktų vilkikų. Sakė atvažiuoti atidirbti, tada sumokės ir už pirmus reisus. Jis sutiko, 2015 m. gegužės mėn. vairuotojai atvažiavo į Kauną. Jis iškart pasakė, jog jei vėl bus suklastoti dokumentai, jis tikrai nevažiuos. Buvo nuramintas, patikinus, kad suklastotų dokumentų nebus, tad jis sutiko. Kartu šiam darbui atvažiavo ir S. S., S. D., A. K., F. S., A. V. (su šiais asmenimis jis susipažino būtent tuo metu, iki tol jų nežinojo). Jis važiavo su A. K. „Volvo“ vilkiku. A. K. buvo pagrindinis vairuotojas, jam buvo perduoti ir krovinio dokumentai, mobilaus ryšio telefonas. Ar šiam davė suklastotus asmens dokumentus su nuotrauka, jis nežino. Pirmą krovinį turėjo paimti B. M. mieste. Krovinys – alkoholiniai gėrimai. Į šią vietą krovinio atvažiavo ir kitas vilkikas MAN, kurį vairavo S. D. ir A. V.. Pasikrovus krovinį gavo nurodymą vežti jį link Fulda miesto Vokietijoje. Į tuos pačius sandėlius. Kartu važiavo ir kitas vilkikas, tačiau pakeliui sugedo S. D. vairuojamas vilkikas ir jis apie tai pranešęs D. G. liko pastarojo laukti, o jis su A. K. vyko toliau į sandėlius, kur krovinį iškrovė minėtas Kazachstano pilietis ir D. (D. G.) kartu su antru buvusiu ir 2014 m. rudenį asmeniu (A. P.). Paaiškėjo, jog A. K. pametė savo asmens dokumentus. Jis nežino, kaip šis pametė ir kur, ieškojo mašinoje, bet nerado. Apie tai informavo D. G., o šis nusprendė, jog tokiu atveju A. K. baigia darbą, o A. V. kartu su juo gali važiuoti namo. Juolab, kad vilkikas, kuriuo važiavo A. V. ir S. D. sugedo. Jis kartu su S. D. D. G. nurodymu išvažiavo į Italiją paimti kito krovinio. Į Italiją važiavo vilkiku „Volvo“, paėmė alkoholio krovinį. Apie tai, kaip jau įprasta, informavo D. G., kuris vėl nurodė krovinį atvežti į tuos pačius sandėlius. Pakeliui S. D. paskambino A. V. ir pasakė, kad A. K. ir jį, važiuojančius namo, sulaikė kažkokie žmonės, išvežė į mišką, kad jam pavyko pabėgti, o A. K. neaišku kur buvo sumuštas. Jis ir S. D. pasitarė ir palikę vilkiką netoli Katovicų miesto esančioje aikštelėje, pakeleivingomis mašinomis atvažiavo iki Bialystoko, kur pagalbos vėl kreipėsi į A. S.. Jis vairuotojus atvežė į Baltarusiją (t. 18, b. 1. 4–7, 24–29, 38–49, 60–65).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu (liudytojo parodymai taip pat buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu) parodė, kad atvykę į Olandiją pasiimti krovinio, pamatė, kad krovinys yra alkoholiniai gėrimai. D. G. SMS žinute nurodė, kad su kroviniu reikia važiuoti Fulda miesto kryptimi ir laukti D. G.. Liudytojas patikrino krovinio dokumentus ir pamatė, kad juose buvo nurodyta, jog krovinys turi vykti į Rygą. Jis suprato, kad su šiuo kroviniu kažkas negerai, kad tai gali būti neteisėta. Apie savo įtarimus nieko nesakė su juo kartu važiavusiam D. M., nes nežinojo kaip jis su tuo gali būti susijęs: ar šis, kaip ir jis pats, yra išnaudojamas, ar šis žino apie tai, kad krovinys turi būti vežamas ne ten kur nurodyta dokumentuose. Tuo pat metu jis suprato, kad reikia, kažkaip išsisukti iš šios situacijos, pasakyti D. G. kad nesutinka taip dirbti, bet bijojo. Jam kilo mintis, jog pametęs asmens dokumentus, nebegalės dirbti, vairuoti užsienio šalyje, tai bus problema, nes jei sustabdys pareigūnai, jie užlaikys ir mašiną, o tai nenaudinga D. G., tad taip ir nutarė pasakyti. Savo asmens dokumentus ir asmeninį mobiliojo ryšio telefoną jis išmetė, kai tik sustojo pasikeisti su D. M.. Apie tai ką ruošiasi padaryti – pamesti dokumentus – nesakė D. M.. Toliau važiavo nurodyta D. G. kryptimi Fulda miesto link. Paskui juos važiavo ir vilkikas, kurį vairavo A. V. ir S. D.. Ar jie turėjo važiuoti ten pat, jis nežinojo, su jais kelionės metu ryšio nepalaikė. Išvažiavime iš automagistralės pasivijo baltos spalvos „VW Golf“, su vokiškais numeriais, kurių neįsidėmėjo. Minėtame automobilyje sėdėjo D. G. su nematytu vyriškiu (kurį vėliau atpažino kaip A. P.). Kurį laiką jie visi kartu važiavo paskui baltos spalvos „VW Golf“, vėliau A. V. ir S. D. vilkikas atsiliko. Jis su D. M. atvažiavo į sandėlių teritoriją, buvo vėlu, todėl D. G. jiems liepė ten pernakvoti, o ryte sakė, jog iškraus krovinį. Apie savo įtarimus dėl krovinio jis niekam nieko nesakė, buvo pavargęs po kelionės. Kitą rytą D. G. kartu su A. P. atvažiavo į sandėlio teritoriją, ten buvo iškrautas krovinys. Y. Y. liudytojui papasakojo, kad tai jau ne pirmas D. G. krovinys. Y. Y. papasakojo, kad į sandėlio teritoriją buvo atvažiavęs ir trečias vilkikas – MAN, kuriuo važiavo S. S. ir F. S.. Jų vilkike buvo plastikinių vamzdžių krovinys. Taip pat prie šių sandėlių kitu vilkiku buvo atvežta ir priekaba, kaip paaiškėjo sugedusio vilkiko, kurią vežė A. V. ir S. D.. Dėl gedimo jie ir atsiliko tuomet, kai jis išsuko iš automagistralės. Tada jis ir išdrįso paklausti D. G., kodėl krovinys iškraunamas čia. D. G. į jo klausimą atsakė, kad taip reikia, kad šį krovinį paims kitas transportas ir nuveš, o jis turės važiuoti paimti kitą krovinį. Tada jis pasakė, kad pametė telefoną ir pasą, dėl šios priežasties negali dirbti toliau. D. G. galvojo kaip išspręsti šią problemą, tarėsi su juo kartu „VW Golf“ atvažiavusiu vyriškiu (A. P.). D. G. pasakė, kad jis ir A. V., kuris važiavo kartu su S. D. galės vykti namo. Pažadėjo organizuoti jų nuvykimą iki Vilniaus, kur jis galės kreiptis į Baltarusijos atstovybę dėl reikalingų dokumentų išdavimo. D. G. apmokėjo jiems viešbutį. Jis kartu su A. V. išvažiavo į Vilnių. Važiuojant link Trakų priešais juos atsirado visureigis „Land Rover“, tamsios spalvos, su rusiškais registracijos numeriais, taip pat iš paskos atsirado važiuojantis pilkos metalo spalvos „Mercedes Benz“ automobilis, universalas. Iš pradžių jis su A. V. nekreipė dėmesio į atsiradusius automobilius, tačiau, kai „Audi“ automobilis, kuriame važiavo su kitu vairuotoju, sustojo ir pradėjo staigiai apsisukinėti, jis pajuto, kad kažkas vyksta negerai. Abu su A. V. susižvalgė, jis parodė į duris ir A. V. suprato jo mintį, kad reikia iššokti iš automobilio. Važiavęs priekyje „Land Rover“ pristabdė, pristabdė ir „Audi“ automobilis, tuo metu vienu kartu jis pro vienas dureles, A. V. pro kitas dureles iššoko iš automobilio. A. V. pusėje buvo tankūs krūmai, tai jis į juos įšoko. Jo pusėje buvo laukas ir jis pasileido bėgti. Tačiau jį labai greitai pasivijo vyriškis, kirto per kojas ir jis nuvirto, jį pačiupo, suspaudė ir nutempė prie sustojusio automobilio, įsodino ant galinės sėdynės ir prispaudęs laikė. A. V. ieškojo krūmuose, bet taip ir nerado. Automobilis pradėjo važiuoti, apsisuko, išvažiavo į kelią, vedantį Vilniaus link, neprivažiavus Vilniaus, pasuko vėl į kažkokius keliukus, pavažiavus gal kokias 10 minučių atvažiavo prie kažkokio pastato iš raudonų plytų griuvėsių. Kartu atvažiavo ir „Land Rover“ automobilis. Trečia mašina ir joje buvę asmenys liko ieškoti A. V.. Kai sustojo, jį iš mašinos ištraukė kitas vyriškis. Taip pat išlipo iš automobilio jo vairuotojas su barzdele. Iš „Land Rover“ automobilio išlipo keturi vyriškiai, vienas iš jų buvo jaunas apie 20 metų su trupučiu, šviesių plaukų, apie 180 cm, ūgio, atletiško kūno sudėjimo. Jis buvo užsidėjęs baltas darbines pirštines, rankoje laikė medinį kirvio kotą, naują, nes matėsi ant jo etiketė. Jaunas vyriškis priėjo prie jo ir nieko nepasakęs pradėjo jį mušti kirvio kotu, sudavė apie dešimt smūgių į rankas, į petį, į šoną, per kojas, jis nuo smūgių nukrito už „Audi“ automobilio. Jis išgirdo, kad kažkas tam vyriškiui, kuris mušė, kažką pasakė lietuviškai, suprato, kad liepė baigti mušti, nes jis iš karto pasitraukė. Jis pabandė atsistoti, tada tas jaunas vyriškis jam vėl kelis kartus sudavė su kotu, po ko jis vėl parkrito ir jau nesistojo, o atsirėmęs į „Audi“ tupėjo. Vienas iš vyriškių, kuris atvažiavo su „Land Rover“ automobiliu, jo klausinėjo apie kitus vairuotojus, važiavusius su kitais vilkikais. Pagrinde tuos asmenis domino, kas tokie, kur galima Baltarusijoje rasti kartu su juo važiavusius vilkikų vairuotojus. Po kiekvieno jo neigiamo atsakymo minėtas jaunas vyriškis jam suduodavo kirvio kotu. Jis pagalvojo, kad reikia pasakyti išgalvotas pavardes S. D. ir S. S., tikėjosi, kad jie tuomet atstos. Sugalvojo, kad S. D. bus T. (nes jį visi gyvenime taip ir vadindavo „t.“), o S. S. visada buvo vadinamas A., todėl pasakė A.. Tas klausinėjantis vyriškis davė popieriaus lapelį ir liepė pavardes užrašyti. Jis vis buvo klausinėjamas apie tai, per kokius pasienio postus jis įvažiavo į Lietuvą, o per kokius galėjo įvažiuoti jo išgalvotomis pavardėmis pavadinti asmenys. Žinodamas tik vieną K. L. (iš Baltarusijos pusės) postą, šį pavadinimą ir nurodė. Jie minėjo, kad gali patikrinti tik vieną postą, nežino kurį. Vienas iš vyriškių su tuo lapeliu nuėjo už „Land Rover“ ir kažkam skambino. Po to jis sugrįžo ir pasakė, kad nurodyti asmenys į Baltarusiją negrįžo. Po vieno smūgio į jo kojos kelią jis pradėjo tinti, pradėjo tekėti iš jo kraujas, taip pat buvo sužalotas jo kairės rankos nykštys, iš kurio taip pat pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatė minėti asmenys. Klausinėjęs vyriškis pasakė tam jaunam vyriškiui kažką lietuviškai ir jis nustojo mušti. Vyriškis, sugavęs jį bėgantį lauke, atidarė „Audi“ bagažinę ir pasakė, kad dabar tarp jo daiktų suras pasą, o tada tai jau tikrai jį palaidos. Iškratęs jo daiktus paso nerado. Tas vyriškis pasakė kitam, kad D. G. buvo užsiminęs, kad jis pametė pasą, kad gal jis iš tiesų ne prie ko. Klausinėjęs vyriškis pasakė, kad jį dabar paleis, tačiau šis privalės sužinoti visų minėtų vairuotojų duomenis, jų telefonus, adresus ir jiems pranešti. Vyriškiai sėdo į „Land Rover“ automobilį ir išvažiavo. Mušė tik tas minėtas jaunas vyriškis, kiti tik žiūrėjo, vienas – klausinėjo. Važiuojant link Vilniaus, nuo Trakų pusės, sustojo prie „Statoil“ degalinės, vyriškis, kuris jį sugavo lauke, išlipo ir „Statoil“ degalinėje nupirko dvi SIM korteles ir vieną perdavė jam su mobilaus ryšio telefonu. Į perduotą SIM kortelę vyriškis įvedė telefono numerį (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad šiuo numeriu galės susirašyti SMS žinutėmis. Šiuo numeriu galės perduoti sužinotus kitų vairuotojų duomenis, taip pat perduoti jiems, kad su juo galėtų susikontaktuoti. Šis jam pasakė, kad jie tokiais metodais nedirba, kad dabar atsitiko ypatingas atvejis, dingo vairuotojai, kroviniai, kad jis tvarkytųsi savo dokumentus ir, kad gruodžio mėnesį vairuotojai bus reikalingi naujam darbui. Jis su viskuo sutiko, kad tik nuo jo atstotų. Minėtas barzdotas vairuotojas, kiek teko su juo pabendrauti, vis teisinosi, kad jis čia ne prie ko, kad jo paprašė tik pasitikti, pavežioti jį, kad šis šių reikalų nežino. Jam tai visai neatrodė, kad šis yra nesusijęs su jais, kad tik atlieka vairuotojo vaidmenį. Jį (A. K.) atvežė į Gariūnų auto turgų, į jame esantį viešbutį. Vyriškis pasakė, kad čia jis galės pagyventi iki pirmadienio, tada atsidarys Vilniuje esanti Baltarusijos atstovybė ir galės tvarkytis dokumentus. Iki to laiko nurodė niekur neišvykti. Tas vyriškis atvykus prie viešbučio paėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir turėjo užsakyti jam kambarį. Po to šis palydėjo į viešbučio kambarį, atnešė daiktus, kadangi jis pats pagal savo sveikatos būklę jų panešti negalėjo. Po to vyriškis ir tas barzdotas paliko jį ir išvažiavo. Tą patį vakarą susipažino su šiame viešbutyje gyvenančiais baltarusiais iš Mogiliovo, kurie naktį turėjo išvažinėti per Latviją į Baltarusiją, tad jis su jais išvažiavo, jie atvežė jį į Rygą, po to šis atvyko į Daugpilį, kur Baltarusijos atstovybėje sutvarkė reikalingus dokumentus ir sugrįžo į namus (Baltarusijos Respublikos ambasada patvirtino šį faktą (t. 20, b. 1. 140–141). Grįžęs kreipėsi į medikus, kurie nustatė, kad jam sulaužytas vienas kairės pusės šonkaulis, kitas toje pačioje pusėje įskilęs, taip pat įskilęs, dešinės kojos meniskas, bei bendri kūno sumušimo požymiai (t. 19, b. 1. 4–11, 31–38). Parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose užfiksuota, kad A. K. atpažino asmenį, apie kurį davė parodymus – asmuo vairavęs automobilį „Land Rover“, kuris buvo atvažiavęs į tą vietą, kur A. K. buvo sumuštas, tai – D. V. (t. 19, b. 1. 12–14); asmuo, vairavęs automobilį „Audi“, į kurį buvo persodinti A. K. su A. V., kai jie mikroautobusiuku E. atvyko iš Vokietijos į Lietuvą, ir iš kurio liudytojas A. K. ir A. V. bandė iššokti, tai – V. P. (t. 19, b. 1. 15–17). Asmuo, kuris pasitiko A. K. ir A. V. grįžtančius iš Vokietijos, kurio prašymu persėdo į automobilį „Audi“, kuriuo buvo vežami į Vilnių, taip pat šis asmuo sulaikė A. K., kai jis iššokęs iš automobilio bandė pabėgti ‒ tai R. R. (t. 19, b. 1. 21–23).

Liudytojas A. V. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. kad atvežus krovinį D. G. pasakė, kad jo ir A. K. darbas yra baigtas ir jis važiuoja namo. Taip pat nurodė analogiškas vykimo iki Lietuvos aplinkybes kaip ir A. K., tačiau jam (A. V.) pavyko pabėgti ir jis sužinojo iš S. D., kas toliau nutiko A. K. (t. 18, b. 1. 182–186, 197–201). Liudytojas taip pat parodymo atpažinti pagal nuotrauką atpažino vyriškį su barzdele, kuris automobiliu „Audi A6“ vežė į Vilnių, vėliau ir į mišką, jį ir A. K. ‒ tai V. P. (t. 18, b. 1. 193–195).

Iš vairuotojų parodymų matyti, kad kaip ir UAB „A.“ sukčiavimo veikoje, D. G. rūpinosi visais klausimais, susijusiais su krovinių pervežimu, perdavė suklastotus asmens dokumentus vairuotojams, koordinavo vairuotojų veiksmus, dalyvavo krovinių iškrovime kartu su A. P.. Iš vairuotojų parodymų taip pat matyti, kad į D. G. ir A. P. išnuomotą Y. Y. sandėlį buvo pristatyti tik trys kroviniai, t. y. du alkoholinių gėrimų kroviniai ir santechninių vamzdžių krovinys, kitus krovinius vairuotojai paliko, D. G. pranešė apie šių krovinių buvimo vietą ir pasišalino, sužinoję, kad A. K. buvo sumuštas. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl A. K. sumušimo laiko liudytojų parodymuose yra prieštaravimų, t. y. S. D., D. M., S. S. ir F. S. nurodė, kad jie krovinius paliko sužinoję, kad A. K. ir A. V. buvo išvežti į mišką, o A. K. buvo sumuštas, tačiau iš A. K. parodymų matyti, kad jį sumušę asmenys klausinėjo apie kitus vairuotojus, kaip jie gali juos surasti. Todėl teismas šioje dalyje liudytojų parodymais nesivadovauja, kadangi nustatyti tikslaus A. K. sumušimo laiko nėra galimybės, vis tik didžioji dalis liudytojų parodymų sutampa, t. y. dėl krovinių vežimo, dalies krovinių pristatymo į Y. Y. sandėlį, taip pat dalies krovinių palikimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, taip pat ir dalyje, jog A. V. ir A. K. buvo vežami V. P., kuris ir neginčija šios aplinkybės.

Niekuo nepagrįsti nuteistojo A. P. apeliacinio skundo teiginiai, jog UAB „N.“ automobilių variklių alyvos ir UAB „V.“ šaldytos mėsos kroviniai buvo pasisavinti kitos organizuotos grupės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad su bendrovėmis SIA „G. L.“ (t. 7, b. l. 126 – 128), UAB „T.“ (t. 8, b. l. 6–9), UAB „N.“ (t. 7, b. l. 27–32), UAB „V.“ (t. 6, b. l. 171–173) dėl krovinių pervežimo „Skype“ programa bendravo UAB „K.“ vadybininke prisistačiusi S. S., o su bendrove „D. T. S.“ (t. 37, b. l. 93–98) bendravo asmuo, prisistatęs V. P.. UAB „K.“ disponavo 3 vilkikais: 1) „Volvo“ FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz SCS“ 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini); 2) MAN TGA 18.440 4x2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini); 3) UAB „K.“ vardu iš UAB „S. P.s“ išnuomotas vilkikas MAN 26.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Wielton“ PC16ST valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „S. P.“ vardu. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad SIA „G. L.“ krovinį atvyko atsiimti du vilkikai – Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), (vairuotojas V. V.) ir MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) (vairuotojas R. M.); UAB „T.“ krovinį atvyko atsiimti vairuotojas R. M. vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 5); UAB „N.“ krovinį atvyko atsiimti R. M. vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 26, 49); UAB „V.“ krovinį atvyko atsiimti vilkiku, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 172); bendrovės „D. T. S.“ krovinį atsiimti vairuotojas R. M. vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 37, b. l. 65). Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad visi UAB „K.“ kroviniai buvo paimti tomis pačiomis transporto priemonėmis, kurias vairavo S. D., D. M., S. S., F. S., A. K. ir A. V.. Liudytojai patvirtino, kad vyko pasiimti visus byloje nustatytus UAB „K.“ krovinius, o adresą, kur atsiimti krovinį pranešdavo tik D. G., todėl nenustačius aplinkybių, kurios patvirtintų nuteistojo teiginius, jog UAB „ K.“ vardu veikė ir kiti asmenys, nėra pagrindo daryti tokios išvados. A. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu vilkiku buvo vežamas šaldytos mėsos krovinys, kadangi atvykusio atsiimti krovinio vilkiko valst. Nr. buvo (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), kuris neturėjo šaldymo įrangos, o taip pat šis vilkikas buvo pastebėtas Lenkijoje, kur turėjo krautis PHILIPS lemputes. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad aplinkybė, kokiu tiksliai vilkiku buvo vežamas krovinys, neturi esminės reikšmės, kadangi remiantis S. S. parodymais matyti, kad vilkikų numeriai galėjo būti sukeisti, kadangi kaip nurodė liudytojas, D. G. davė jam papildomus vilkiko valstybinius numerius, kuriuos jis turėjo uždėti ant vilkiko atvykus krautis krovinio.

Sutiktina su nuteistųjų A. M. ir A. P. apeliacinių skundų teiginiu, jog sukčiavimo UAB „K.“ vardu veikoje jie neatliko savarankiškų sukčiavimo veiksmų, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, jų veiksmai prisidėjo prie sklandaus nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo pasinaudojant UAB „K.“. Iš liudytojų S. S., S. D., A. K., A. V., D. M. parodymų matyti, kad A. P. dalyvavo visuose UAB „K.“ krovinių, atvežtų į Y. Y. sandėlį, iškrovimuose. Be to, iš 2017 m. sausio 10 d. mobiliojo ryšio telefonų išklotinių apžiūros protokolo matyti, kad A. P. priklausantis mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 19 d. 15.37 val. iki 2015 m. gegužės 26 d. 15.13 val., kuomet naudojantis UAB „K.“ buvo užvaldyti kroviniai, buvo Vokietijos „Vodafone D2“ telekomunikacijos paslaugas teikiančios įmonės veikimo zonoje. Iš išklotinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 20 d. 19.18 val. iki 2015 m. gegužės 20 d. 22.28 val. buvo užfiksuoti 7 sujungimai su abonentu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 28, b. l. 187–189), t. y. su pervežimo paslaugas teikiančia įmone „E.“, kurios autobusiukas vežė iš Vokietijos į Lietuvą Baltarusijos piliečius – vairuotojus A. K. ir A. V.. Taigi A. P. rūpinosi ne tik krovinių iškrovimu Y. Y. sandėlyje, bet taip pat ir tuo, kad A. K. ir A. V. būtų parvežami į Lietuvą. Kadangi gabenamus vairuotojus Lietuvoje pasitiko kiti organizuotos grupės nariai R. R., V. P. ir kiti nenustatyti asmenys, akivaizdu, kad būtent A. P. šiuos organizuotos grupės narius informavo apie vairuotojų vežimo aplinkybes, kad šie galėtų juos perimti. Taip pat A. P. D. G. perdavė UAB „DKV Euro S. B.“ išduotą kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. G. pasinaudojo 2015 m. gegužės 16 d. pildamas kurą į UAB „K.“ priklausančius vilkikus (t. 15, b. l. 44–71), dėl ko grupės nariai D. G. ir R. R. pergyveno pokalbyje pirtyje, bijodami, kad šis jų neapdairumas gali lemti jų grupės išaiškinimą (t. 28, b. l. 128–130). Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pavieniai veiksmai, vertinant juos atsietai, kaip to siekiama apeliaciniame skunde, patys savaime nėra nusikalstami, tačiau sudėjus juos į loginę seką kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, taip pat įvertinus ir nusikalstamos veikos mechanizmą, akivaizdu, jog A. P. galėjo suvokti ir suvokė, jog dalyvauja gerai organizuotoje nusikalstamoje veikoje kartu su D. G. ir kitais grupės nariais, turėjo tyčią su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgyti svetimus krovinius. Visų pirma, A. P. kartu su D. G. dalyvavo visuose krovinių iškrovimuose, kartu vykdavo pasitikti vilkikus su užvaldytais kroviniais, kontroliavo šių krovinių iškrovimo darbus, rūpinosi A. K. ir A. V. pristatymu į Lietuvą bei suteikė kuro kortelę, kuria naudojantis UAB „K.“ vilkikai buvo aprūpinti degalais. Būtent visos šios aplinkybės rodo, kad A. P. buvo aktyvus organizuotos grupės narys, o ne tik D. G. pagalbininkas.

Iš 2015 m. lapkričio 25 d. kratos protokolo matyti, kad A. M. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta USB laikmena (t. 53, b. l. 12–22), kurioje buvo šie dokumentai: 1) transporto priemonės Volvo/FH 42T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelės kopija; 2) transporto priemonės MAN/TGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) kopija (pastaba: vilkikai MAN ir Volvo su tokiais valstybiniais numeriais buvo naudojami, pagrobiant krovinius ir veikiant UAB „K.“ vardu); 3) elektroninės bylos, kuriose yra skirtingų licencijų, suteikiančių UAB „K.“ verstis tarptautiniu krovinių vežimu ir pan. kopijos; 4) PVM mokėtojo registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto UAB „K.“ vardu kopija; 5) asmens dokumentų – Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, kopija (pastaba: dokumentas suklastotas – nuotraukoje vienas iš Baltarusijos piliečių, vairavusių vilkiką, kuriuo buvo vežamas pagrobtas krovinys – A. K.) ir Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, kopija (pastaba: dokumentas suklastotas – nuotraukoje vienas iš Baltarusijos piliečių, vairavusių vilkiką, kuriuo buvo vežamas pagrobtas krovinys – S. D.); 6) juridinių asmenų registro UAB „K.“ registravimo pažymėjimo kopija; 7) transporto priemonių (Volvo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); Schmitz valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios buvo naudojamos, pagrobiant krovinius, asmenų, prisistatančių UAB „K.“ vardu, registracijos liudijimų kopijos; 8) vairuotojų pažymėjimų, išduotų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, kopijos (pastaba: dokumentas suklastotas – nuotraukose Baltarusijos piliečiai, vairavę vilkikus, kuriais buvo vežami pagrobti kroviniai) (t. 53, b. l. 52–80). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad šią laikmeną jam perdavė V. P., sakydamas, kad ją rado pas baltarusius vairuotojus, USB laikmenoje esančius duomenis jis perkėlė į debesį ir V. P. perdavė, kad laikmenoje buvo dokumentai, o nuteistasis V. P. patvirtino A. M. parodymus nurodydamas, kad A. M. moka naudotis kompiuteriu ir jo paprašė padėti pažiūrėti, kokie duomenys buvo saugomi baltarusių vairuotojų laikmenoje, tačiau tokia nuteistųjų pozicija nėra pagrindo vadovautis. Pažymėtina, kad laikmenoje buvo laikomi pagrindiniai dokumentai, kurie buvo reikalingi sudarant krovinių vežimo sutartis, kuriuos naudojo tiksliai nenustatyti organizuotos grupės nariai, taip pat laikomos ir suklastotų dokumentų kopijos, todėl akivaizdu, jog baltarusiai, kurie buvo pasamdyti krovinių vežimui, negalėjo disponuoti tokiais duomenimis. Be to, baltarusiai vairuotojai nesudarinėjo sutarčių su bendrovėmis dėl krovinių vežimo, jie gaudavo nurodymus iš D. G., kur vykti atsiimti krovinį, todėl krovinio paėmimo ir pristatymo funkcijoms atlikti, šių dokumentų nereikėjo. Pokalbio pirtyje turinys (A. M. kalbėjo su V. P. apie prarastą krovinį – vamzdžius, kurį rado policijos pareigūnai, nes baltarusiai „pridavė“, apie tai kad A. M. buvo prie sandėlių Vokietijoje, į kuriuos buvo pristatomi pasisavinti kroviniai, A. M. stebėjosi, kaip pareigūnai tokios didžiulėje sandėlių teritorijoje atrado jų sandėlį (t. 28, b. l. 124–128)) taip pat patvirtina, kad A. M., kaip ir nusikalstamoje veikoje naudojant UAB „A.“, aktyviai dalyvavo organizuotos grupės veikloje, vykdė jam pavestą užduotį saugoti UAB „K.“ dokumentus, t. y. veikė organizuotos grupės naudai ir interesais, siekdamas kartu su kitais jos nariais vieno tikslo – apgaule įgyti svetimus krovinius.

Apeliacinės instancijos teisme V. P. prašė apklausti liudytoju L. J., kurio vardas buvo minimas pokalbyje pirtyje ir kuris, nuteistojo teigimu, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, susijusias su santechnikos įrangos ir plastikinių vamzdžių prekyba ir taip patvirtintų aplinkybę, kad V. P. ir A. M. pokalbis pirtyje apie vamzdžius niekaip nesusijęs su UAB „K.“ vardu vykdytu sukčiavimu. Liudytojas L. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad V. P. yra jo draugas, kuriam teikdavo savo parduodamas santechnikos prekes – kriaukles, varinius vamzdžius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, klozetus, kartais būdavo taip, kad nurašytas prekes V. P. atiduodavo, bet V. P. nedaug prekių pirkdavo iš jo, tik tai, ko jam reikėdavo. Taip pat su V. P. yra matęs ir V. P. draugą A. M. (t. 81, b. l. 74–76). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie liudytojų parodymai nepaneigia, teismo nustatytų aplinkybių, kad A. M. ir V. P. buvo susiję su UAB „K.“ vežamais kroviniais (tame tarpe ir santechninių vamzdžių kroviniu). Pažymėtina, kad iš pokalbio pirtyje tarp V. P. ir A. M. matyti, kad L. J. buvo minimas visai dėl kitų aplinkybių: pokalbio turinys patvirtina, kad šis buvo skolingas V. P. pinigų už prekes: „VP – tai žinai L. nesąmonės atsigaus <...>, bet <...> neskambinu ten <...>... AM – ištrauksi, tu jį ištrauksi. VP – ištrauksi ant pinigų bet.“. A. M. sako, kad gavo pasiūlymą padegti L. J. automobilį, taip padarant spaudimą dėl skolos grąžinimo: „ AM – aš paskambinu D., sakau žėk, L., sako nebekontroliuojam, nekontroliuojam pusė metų, sako jei tau bėdos yra dek mašiną, ne sakau, aš nedegsiu mašinos, bet sakau ten yra kitų žmonių <...>“. Toliau iš vykstančio pokalbio matyti, kad V. P. nėra linkęs L. J. gąsdinti, nurodydamas – „ištraukė L. nu, atvirai pasakius, L. ištraukė gyvybę“ (t. 28, b. l. 125–126). Akivaizdu, kad aptarti pokalbiai rodo, kad V. P. pokalbio metu aptariamų santechnikos vamzdžių iš L. J. nepirko, o jo ir A. M. pokalbis, kurio metu buvo minimi vamzdžiai, akivaizdžiai susijęs su organizuotos grupės vykdytu sukčiavimu apgaulės būdu įgyjant plastikinių vamzdžių krovinį, kuris buvo surastas policijos pareigūnų.

V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad vien aplinkybė, jog A. V. ir A. K. atpažino V. P., nepatvirtina, jog jis atliko nusikalstamus veiksmus, o tik patvirtina, jog jis, paprašytas R. R., šį nuvežė pasitikti A. V. ir A. K., kurie, kaip vėliau paaiškėjo, kartu su savimi gabeno dalį dingusio krovinio – alkoholį ir dalį jo paliko V. P. automobilyje, ko V. P. niekada neneigė. Vertinant šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad V. P. buvo inkriminuota tai, kad jis dalį SIA „G. L.” krovinio – romo „Bandits“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis realizavo, o dalį krovinio – dėžę su 6 buteliais laikė savo gyvenamojoje vietoje. A. K. ir A. V. parodė ir to V. P. neginčija, kad kai D. G. juos išsiuntė atgal į Lietuvą, juos Lietuvoje pasitiko būtent V. P. kartu su R. R.. Nors V. P. ginčija aplinkybę, kad A. K. buvo sumuštas, vis tik V. P. nebuvo inkriminuota, jog būtent jis sutrikdė A. K. sveikatą ar sukėlė jam fizinį skausmą. Ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste svarbi tik tuo, kad ji patvirtina, jog V. P. veikė organizuotos grupės naudai, siekiant bendro tikslo – apgaulės būdu perimti svetimus krovinius, juos realizuoti, o tam grupės nariams, be kita ko, reikėjo surasti savavališkai iš krovinių gabenimo pasišalinusius vairuotojus. Iš pokalbių pirtyje matyti, kad V. P. puikiai žinojo visą situaciją su UAB „K.“ vežtais kroviniais, taip pat pergyveno, kad baltarusiai vairuotojai teisėsaugos institucijoms papasakos apie jų veikimo schemą, todėl V. P. R. R. siūlė surasti baltarusius vairuotojus, vieną jų nušaut (t. 28, b. l. 134, 142). V. P. kalbėdamas su A. M. nurodė, jog gailisi, kad buvo sumuštas asmuo (t. 28, b. l. 130–131). Pastebėtina ir tai, kad UAB „K.“ sukčiavimo epizodai buvo atliekami analogišku būdu kaip ir UAB „A.“ atveju. UAB „A.“ veikoje V. P. buvo atsakingas už prekių realizavimą. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kaip tiksliai V. P. realizavo dalį SIA „G. L.“ krovinio, tačiau įvertinus tai, kad asmenų veikimo schema, funkcijos, iš esmės nepasikeitė, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ir UAB „K.“ sukčiavimo schemoje V. P. buvo atsakingas už prekių realizavimą.

A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė šaldytos mėsos krovinio, kuris buvo skirtas SIA „G.“, vežimo aplinkybių, apelianto manymu, krovinys buvo vežamas šaldymo įrangos neturinčiu vilkiku. Vilkikas, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo vežti mėsos krovinį, buvo pastebėtas Lenkijoje, kur turėjo krautis PHILIPS lemputes. Apeliantas taip pat pažymi, kad baltarusių vairuotojai nurodė, kad į sandėlį atvežė plastikinius vamzdžius (UAB „T.“), alkoholius gėrimus (SIA „G. L.“ ir RAB „D. T. S.“), tačiau nėra duomenų, kur buvo nugabenti kiti kroviniai, todėl nepagrįstai padaryta išvada, kad šiuos krovinius pasisavino ta pati organizuota grupė. Teismas grįsdamas A. P. priklausymą organizuotai grupei, pagrįstai rėmėsi surinktais duomenimis, jog į UAB „K.“ vilkikus 2015 m. gegužės 16 d. buvo pilamas kuras, už kurį buvo atsiskaitoma UAB „DKV Euro S. B.“ išduota kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, kaip nustatyta, naudojosi A. P.. Vienintelis jo telefono kontaktas fiksuotas su keleivių pervežimo firmos E. vairuotoju, vežusiu vairuotojus A. K. ir A. V. iš Vokietijos į Lietuvą. Šiuos kontaktus A. P. paaiškina tuo, kad D. G. prašymu skambino pažįstamam vairuotojui iš nurodytos firmos ir tarėsi su juo dėl baltarusių vairuotojų pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. Be to, apeliantai pažymi, kad A. P. nebuvo pakviestas į pobūvį Stirnių malūne, o tai, jų nuomone, patvirtina, kad A. P. tikrai nebuvo pažįstamas su kitais kaltinamaisiais, išskyrus D. G.. Byloje slapta kontroliuoti asmenys – tiek kiti kaltinamieji, tiek kiti šios bylos dalyviai savo pokalbiuose nė karto jo nepaminėjo. Vis tik šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad jis dalyvavo UAB „K.“ užvaldytų krovinių iškrovime ir kartu su D. G. koordinavo vairuotojų maršrutus. Tiek vairuotojai, tiek liudytojas Y. Y. patvirtino, kad A. P. kartu su D. G. koordinavo krovinių iškrovimą, nustatyta, kad jis, kartu su D. G., buvo išnuomojęs sandėlį, į kurį, taip kaip ir sukčiaujant panaudojant UAB „A.“, buvo gabenamos sukčiavimo būdu įgytos prekės. Be to, be krovinių iškrovimo, kaip jis pats patvirtino, kartu su D. G. jis važinėjo automobiliu po Vokietijos kelius ir D. G. rodė patogesnius kelius krovinių pervežimui. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog A. P., nors ir nedalyvavo pobūvyje, vykusiame pirtyje, tačiau buvo įsitraukęs į organizuotos grupės veiklą.

Dėl T. L., A. P., A. M., V. P. veikimo organizuota grupe ir T. L., kaip organizatoriaus, vaidmens

BK 182 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įtvirtinta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, pagal kurią atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šioje byloje inkriminuotas vienas abi nusikalstamas veikas (tiek sukčiavimą pasinaudojant UAB „A.“, tiek ir sukčiavimą pasinaudojant UAB „K.“) kvalifikuojantis požymis – veikos padarytos dalyvaujant organizuotoje grupėje. Byloje surinkti įrodymai patvirtina šį veikas kvalifikuojantį požymį, tačiau kadangi veikų padarymas organizuota grupe nuteistųjų taip pat yra ginčijamas, tad šis požymis aptartinas išsamiau.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, galiojusią nusikalstamų veikų padarymo metu (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2024 m. balandžio 25 d. buvo priimtas įstatymas Nr. XIV-2573, įsigaliojęs nuo 2025 m. vasario 1 d., kuriuo pakeista BK 25 straipsnio 4 dalis (pažymėtina, kad BK 25 straipsnio dalių numeracija buvo pakeista 2024 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. XIV-2488, kuomet šio straipsnio 3 dalis buvo pakeista į 4 dalį). Pagal naują BK redakciją organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas BK 25 straipsnio 4 dalies pakeitimas lengvina nuteistųjų teisinę padėtį, nes reikalauja nustatyti išankstinį susitarimą organizuotai grupei konstatuoti, yra pagrindas vertinti, ar pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas nuteistųjų veikimas organizuota grupe atitinka galiojantį baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad jie patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius organizuotos grupės požymius, tarp jų ir naujai reglamentuotą išankstinį susitarimą daryti sunkų nusikaltimą organizuotoje grupėje, tad organizuotos grupės bendrininkavimo forma nuteistiesiems inkriminuota pagrįstai, naujas reglamentavimas jų teisinės padėties nekeičia, t. y. pagrindo perkvalifikuoti jų nusikalstamą veiką, kvalifikuotą su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), į nusikalstamą veiką su nuoroda į šiuo metu galiojančią BK 25 straipsnio 4 dalį, ar kvalifikuoti sukčiavimo nusikalstamą veiką be kvalifikuojančio požymio, nėra teisinio pagrindo.

Pagal nuoseklią teismų praktiką, nusikalstamos veikos padarymą organizuota grupe apibūdina tokios aplinkybės, kaip apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumas, veikų padarymo intensyvumas, narių pasiskirstymas vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-30-788/2023, Nr. 2K-149-648/2023). Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog nėra būtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius; organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-408-139/2016, Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-149-648/2023). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nėra būtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-90-895/2020, Nr. 2K-149-648/2023). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-109-746/2017). Į nurodytus teismų praktikos išaiškinimus teisėjų kolegija atsižvelgs kartu vertindama ir jau minėtą naujai reglamentuotą būtiną nustatyti išankstinį organizuotos grupės narių susitarimą daryti nusikalstamą veiką organizuotoje grupėje.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šiame procesiniame sprendime aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad faktiškai krovinių pervežimo įmonių UAB „A.“, o vėliau UAB „K.“ įsigijimas pasinaudojant suklastotais asmenų dokumentais ir visų reikalingų dokumentų bei transporto priemonių perėmimas, baltarusių vairuotojų, sandėlio suradimas Vokietijoje, krovinių pervežimo paslaugų sutarčių sudarymas naudojantis interneto svetaine www.cargo.lt, 11 krovinių užvaldymas (paėmimas ir pervežimas į sutartą vietą, o ne jų gavėjams) ir pasikėsinimas užvaldyti 2 krovinius (sukčiavimas pasinaudojant UAB „A.“), 5 krovinių užvaldymas (sukčiavimas pasinaudojant UAB „K.“), buvo įvykdytas per gana trumpą laiką, o būtent 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesiais (UAB „A.“ atveju) ir 2015 m. vasario–gegužės mėnesiais (UAB „K.“ atveju). Šiuo atveju sukčiavimai buvo vykdyti pasinaudojant dvejomis bendrovėmis, prieš pradedant vykdyti nusikalstamas veikas buvo atliekami pasiruošimo darbai, t. y. įsigyjamos geros reputacijos įmonės, turinčios vilkikų, buvo paruošti suklastoti dokumentai bendrovių įgijimui, įgyjant bendroves taip pat buvo klastojamos įgijimo sutartys, kroviniai buvo užvaldyti (dviem atvejais pasikėsinta juos užvaldyti) suklastojant krovinių užsakymo sutartis, paimant juos skirtingose užsienio valstybėse. Nusikalstamam sumanymui realizuoti (apgaulės būdu užvaldytų krovinių nugabenimui) buvo iš anksto surasti užsieniečiai vairuotojai, suklastoti jų dokumentai, taip pat išnuomotas sandėlis, esantis Vokietijoje, (duomenys neskelbtini). Be to, krovinių gabenimui buvo pasitelktos visos UAB „A.“ priklausančios transporto priemonės: vilkikas „Renault Magnum“ 460.18, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schwarzmuller“ SPA3/E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkikas MAN 26.413, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Sommer“ ZP180PR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkikas IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Krone“ SDR27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei visos UAB „K.“ priklausančios transporto priemonės: vilkikas MAN TGA 18.440 4x2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SD“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkikas „Volvo“ FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Schmitz“ SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei išnuomotas vilkikas MAN 26.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba „Wielton“ PC16ST, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, aptarti bylos įrodymai patvirtina ir tai, kad vilkikų vairuotojai veikė pagal išankstinį susitarimą ir jiems duodamus nurodymus – nuvykdavo į krovinio paėmimo vietą, pateikdavo jiems iš anksto perduotus suklastotus asmens dokumentus, pakrovus krovinį apie tai jiems perduotais telefonais SMS žinute informuodavo nuteistąjį D. G., po to, jo nurodymu, vykdavo į jo nurodytą vietą ir (ar) į krovinio iškrovimo vietą – minėtą Vokietijoje esantį sandėlį, kur krovinys D. G. ir A. P. kontroliuojant, būdavo iškraunamas ir vėliau nuteistųjų realizuojamas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad aptarto masto ir sudėtingumo nusikaltimų įvykdymui buvo būtinas tiek iš anksto apgalvotas nusikalstamos veikos įvykdymo planas, tiek visų organizuotos grupės narių išankstinis bendras susitarimas ir veikimas kartu.

Nors teisėjų kolegija svarstė klausimą, ar nėra pagrindo nuteistojo A. P. veiksmų vertinti kaip bendrininkavimo grupėje su D. G., padedant iškrauti konkrečius krovinius, tačiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent visi nuteistieji, realizuodami bendrą susitarimą, vykdė jiems skirtą vaidmenį ar užduotį, taip kartu siekdami bendro tikslo, t. y. veikė organizuotoje grupėje. Byloje nustatyta, kad nuteistieji, siekdami užvaldyti didelės vertės krovinius, atliko gerai jiems paskirstytus konkrečius veiksmus. T. L. ir R. R. atliko vadovavimo ir koordinavimo funkcijas organizuotoje grupėje, iniciavo bendrovių įgijimą, jų veiklą sudarant suklastotas krovinių pervežimo sutartis, vairuotojų paiešką, nurodė kitiems grupės nariams toliau koordinuoti vairuotojų veiksmus, koordinuoti ir kontroliuoti krovinių paėmimą, pristatymą į grupės narių išnuomotą sandėlį bei tolimesnį perdavimą už krovinių realizavimą atsakingiems asmenims, nutraukus UAB „A.“ veiklą, ieškojo tų pačių vairuotojų, kad šie dirbtų UAB „K.“ vardu. R. R. savo veikimu užtikrino, kad baltarusių vairuotojai atvyktų į Lietuvą, kad būtų užtikrintas sklandus UAB „K.“ veikimas, t. y. vyko į Minską, kad susitiktų su A. S. ir jis užtikrintų, kad baltarusių vairuotojai atvyks toliau tęsti darbus. Sukčiaujant pasinaudojus UAB „A.“, T. L. aktyviai bendravo su N. V., kuris perduodavo A. S. informaciją, kada T. L. bus reikalingi vilkikų vairuotojai, organizuodavo susitikimus su kitais organizuotos grupės nariais. Nors byloje nebuvo nustatytas gyvų susitikimų pokalbių turinys, tačiau įvertinus ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus telefoninius pokalbius, jų datą, spręstina, kad būtent šių gyvų susitikimų metu buvo derinami organizuotos grupės narių veiksmai, kuriuos kontroliavo T. L., todėl akivaizdu, jog jo vaidmuo buvo pagrindinis, todėl jam pagrįstai priskirtas organizatoriaus vaidmuo. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai buvo atsakingi už krovinių pervežimo paslaugų sutarčių sudarymą, naudojantis interneto svetaine www.cargo.lt, komunikaciją su krovinius pervežančiomis įmonėmis, prisistatant neegzistuojančiais UAB „A.“ ir UAB „K.“ atsakingais asmenimis. Abejonių nekyla, kad šie organizuotos grupės nariai vykdė T. L. nurodymus, kadangi jie krovinių pervežimo užsakovams pateikinėjo ir netikrus vairuotojų duomenis, apie kuriuos žinojo T. L. ir kuris koordinuoti vairuotojų veiksmus šiems veikiant naudojantis suklastotais dokumentais buvo pavedęs D. G.. D. G. su A. P. buvo atsakingi už sandėlio krovinių nugabenimui suradimą ir išnuomojimą, taip pat jie koordinavo apgaule įgyjamų krovinių paėmimą, juos transportuojančių vairuotojų veiksmus ir šių krovinių perdavimą realizuoti kitiems grupės nariams, o UAB „K.“ veikoje, A. P., be kita ko, suteikė savo vardu išduotą kuro kortelę, kad UAB „K.“ priklausantys vilkikai būtų aprūpinti kuru, t. y. atliko vykdytojų vaidmenį organizuotoje grupėje. A. M. ir V. P. buvo atsakingi už krovinių realizavimą, o A. M. UAB „K.“ veikoje buvo paskirtas įmonės dokumentų, kurie buvo reikalingi krovinių gabenimo sutarčių sudarymui, saugotoju, taigi taip pat buvo nusikalstamų veikų vykdytojai. Taigi aptartos nuteistųjų funkcijos akivaizdžiai rodo, kad kiekvienas nuteistasis turėjo savo atskirą vaidmenį abejose sukčiavimo veikose, kuris nepasikeitė net ir po nesėkmingo UAB „A.“ krovinio pristatymo, kuris buvo sulaikytas Lenkijos policijos pareigūnų. Pastebėtina ir tai, kad visi organizuotos grupės nariai laikėsi konspiracijos, neaptarinėjo savo veiksmų ir planų telefonu, taip pat naudojosi išankstinio apmokėjimo telefono numeriais, kurių nėra galimybės priskirti konkrečiam organizuotos grupės nariui. Be to, pagal visą organizuotos grupės veikimo mechanizmą matyti, kad organizuotoje grupėje buvo griežtas funkcijų pasiskirstymas, kiekvienas asmuo tiksliai žinojo, kokios yra jo funkcijos, kas rodo aukštą organizuotumo lygį.

Dėl T. L., A. P., A. M., V. P. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213-511/2023, Nr. 2K-40-813/2025 ir kt.). Jeigu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo.

Nuteistieji iš esmės dokumentų klastojimo aplinkybių neginčija, apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie dalyvavo organizuotoje grupėje, todėl nesutinka su nuteisimu ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Kaip jau buvo aptarta, nepriklausomai nuo to, ar T. L., R. R., A. P., A. M., V. P. pažinojo vienas kitą, jie visi veikė siekdami bendro tikslo, t. y. naudojantis UAB „A.“ ir UAB „K.“ apgaulės būdu pasisavinti krovinius. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustačius, kad asmenys veikė organizuotoje grupėje, visi nusikalstamos veikos vykdytojai atsako pagal tą pačią veiką, nepriklausomai nuo to, ar jie atliko savarankiškus dokumentų klastojimo veiksmus, ar ne.

Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde, be to, kad akcentuoja, jog skundžiame nuosprendyje nėra įvardinti konkretūs jo veiksmai, susiję su disponavimu suklastotais dokumentais, nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kokie konkretūs veiksmai sudaro BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį – tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas, ar disponavimas suklastotu dokumentu. Su tokiais skundo argumentais Tačiau, priešingai nei nurodoma skunde, skundžiamame nuosprendyje yra atskleisti ir nurodyti teismo nustatyti kaip įrodyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymiai.

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, Nr. 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, Nr. 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015). Nuosprendžio 177–178 bei 233–234 puslapiuose nurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė disponavimas suklastotais dokumentais – akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ir krovinių pervežimo sutarčių, t. y. tikrų dokumentų, suklastojimu ir jų panaudojimu. T. y. nurodyta, kad organizuotos grupės narių T. L. ir R. R. nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastojo UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje, vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, pasirašydamas UAB „A.“ atsakingo asmens vardu suklastojo 13 krovinio pervežimo sutarčių ir išsiuntė jas nukentėjusioms bendrovėms, kurios šias suklastotas sutartis pateikė krovinių pardavėjams ir būtent šių suklastotų krovinių pervežimo sutarčių pagrindu kroviniai buvo pakrauti į UAB „A.“ vilkikus, 11 krovinių užvaldyti, o 2 krovinius pasikėsinta užvaldyti (skundžiamo nuosprendžio 177–178 puslapiai). Taip pat nurodyta, kad T. L., R. R. nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastojo UAB „K.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje vykdydamas T. L. ir R. R. nurodymus, pasirašydamas UAB „K.“ atsakingo asmens vardu, suklastojo 5 krovinio pervežimo sutartis ir išsiuntė jas nukentėjusioms bendrovėms, kurios, šias suklastotas sutartis pateikė krovinių pardavėjams ir jų pagrindu kaltinimuose nurodyti kroviniai buvo pakrauti į UAB „K.“ nurodytus vilkikus ir 4 atvejais kroviniai apgaule buvo užvaldyti, vienu atveju asmenys išvažiavo nepasikrovę krovinio (skundžiamo nuosprendžio 233–234 puslapiai). Nustatytos ir bendros pagal suklastotas sutartis užvaldytų krovinių vertės kiekvienoje nusikalstamoje veikoje – 910 578,81 Eur (UAB „A.“ vardu vykdyta nusikalstama veika) ir 270 038,91 Eur (UAB „K.“ vardu vykdyta nusikalstama veika), kas akivaizdžiai sudaro pagrindą vertinti tokią žalą kaip didelę BK 300 straipsnio 3 dalies prasme.

Teismas teisingai pažymėjo, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti; tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Taigi iš skundžiamo nuosprendžio argumentų yra aišku, kad teismas kitus suklastotų dokumentų panaudojimo atvejus, tai, kad T. L., veikdamas kartu su R. R., nurodė organizuotos grupės nariui D. G. perduoti, o šis perdavė vilkikų vairuotojams žinomai suklastotus asmens dokumentus – vairuotojų pažymėjimus, Lietuvos Respublikos pasus, kuriuos vilkikų vairuotojai, nepriklausantys organizuotai grupei, panaudojo tam, kad jiems būtų pateikti pakrovimui ir pervežimui skirti kroviniai, bei UAB „K.“ vardu būtų išnuomotas vilkikas MAN 26.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kvalifikavo kaip BK 182 straipsnio sudėties požymio – apgaulės turinio sudėtinę dalį.

Teisėjų kolegija, aptardama kiekvieno iš nuteistųjų dalyvavimą sukčiavime ir jų vaidmenis, bei konstatavęs, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje, taip pat aptarė ir tai, kaip buvo panaudoti suklastoti dokumentai, todėl plačiau apie tai nesikartoja. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad naudojantis UAB „A.“ vardu per 10 dienų buvo užvaldyti 11 krovinių ir 2 krovinių užvaldyti nepavyko dėl nuo nuteistųjų valios nepriklausančių aplinkybių. Kaip jau buvo aptarta, nuteistieji veikė organizuotoje grupėje, kartu įgyvendino iš anksto suplanuotą sumanymą, o kad šis sumanymas galėtų būti įgyvendintas, perkant bendrovę UAB „A.“ buvo suklastota įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, prisistatant ir pasirašant kitų asmenų vardais (nurodant, kad įmonės pirkėjas buvo L. I. L.), suklastotos krovinių pervežimo užsakovų paruoštas krovinių pervežimo sutartys, UAB „A.“ vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams pasirašant neegzistuojančiais vardais (Ritos, R. L.), buvusio UAB „A.“ savininko G. P. vardu, pasirašant nenurodant vardo ir pavardės, tam kad būtų užvaldyti kroviniai bei nebūtų galimybės nustatyti tikrųjų asmenų tapatybių.

Byloje taip pat nustatyta, kad naudojant UAB „K.“ sukčiavimo veikoje buvo suklastotos UAB „K.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (įmonės pirkėju buvo nurodytas T. K., tačiau buvo nustatyta, ir dėl to ginčų nekilo, kad T. K. nedalyvavo įmonės pirkimo sandoryje), užsakovų paruoštos krovinių pervežimo sutartys, UAB „K.“ vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams jas pasirašant, kad būtų užvaldyti kroviniai bei nebūtų galimybės nustatyti tikrųjų asmenų tapatybių.

Atsižvelgiant į tai, kad suklastotų dokumentų pagrindu, nuteistieji įgijo galimybę užvaldyti ir pasikėsinti užvaldyti bendrai didelės vertės krovinius, darytina išvada, kad nuteistieji, kaip organizuotos grupės nariai, pagrįstai pripažinti kaltais ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal jos padarymo metu galiojusią BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę padarė klaidą ir paskyrė baudos bausmę, kuri nebuvo numatyta BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 300 straipsnio pakeitimai (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), švelninantys bausmę ir lengvinantys nuteistųjų teisinę padėtį, nes naujos redakcijos BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra reglamentuotos naujos, laisvės atėmimui alternatyvios bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas), taip pat nuo šešerių iki penkerių metų sumažinta didžiausia galima skirti laisvės atėmimo bausmė, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, yra neteisingos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymų leidėjui pakeitus konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, teismai, kruopščiai įvertinę bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, privalo apsvarstyti, ar naujai įsigaliojęs įstatymas iš tikrųjų švelnina konkretaus asmens teisinę padėtį ir ar, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jį taikyti. Formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, Nr. 2K-101-489/2025). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems buvo paskirtos baudos bausmės, o pagal įsigaliojusią švelnesnę BK 300 straipsnio 3 dalies redakciją, sankcijoje švelniausia bausmė – bauda, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga formaliai perkvalifikuoti nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pagal šiuo metu galiojančią BK redakciją.

Dėl T. L. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį

Nuteistasis T. L. apeliaciniame skunde nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje laikė svetimą – D. R., kaip Latvijos Respublikos bendrovės „SIA B.“ atsakingo asmens, vardu išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę („Norvik Banka“ banko mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jos PIN kodą ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti („PrivatBank“ banko išduotą prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos identifikacinį kliento numerį bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie D. R. valdomoje Latvijos Respublikos bendrovės „SIA B.“ paskyroje esančių banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) „PrivatBank“ banke). Nuteistojo teigimu, byloje nėra duomenų, kad jo gyvenamosios vietos kratos metu rastas priemones bei duomenis jis įgijo ir sąmoningai laikė, todėl dėl šios veikos prašo jį išteisinti. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo T. L. kaltės padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra teisingos bei pagrįstos.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių arba įgijo, laikė vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, Nr. 2K-508/2014, Nr. 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys.

Nuteistasis T. L., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, neneigė, kad kratos metu pas jį bute buvo rasta kaltinime nurodyta D. R. elektroninė mokėjimo priemonė bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, tačiau tvirtino, kad jis jų neįgijo ir nelaikė, šiuos duomenis pas jį bute netyčia paliko pažįstamas V., kurio pavardės nežino, kuriam jis šiuos duomenis turėjo perduoti, D. R. jis nepažįsta, nėra jo matęs, dokumentais, kurie buvo voke, nesinaudojo. Nors T. L. teisme tvirtino ir apeliaciniame skunde taip pat laikosi tokios pačios pozicijos, kad jo veiksmuose dėl D. R. elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimo ir laikymo nėra tyčios, kad tai padarė kitas asmuo, vis tik tokios nuteistojo T. L. gynybinės pozicijos nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai. Priešingai, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: iš dalies paties T. L., liudytojo D. R. parodymai, kratos ir apžiūrų protokolai tokią nuteistojo gynybinę poziciją paneigia.

Visų pirma, pažymėtina, kad pats T. L. nei jokių konkrečių jo nurodyto asmens vardu V., neva pas jį bute palikusio voką su D. R. bankiniais duomenimis, asmens ar kontaktinių duomenų, nei konkrečių aplinkybių, kaip pas jį namuose atsirado svetimo žmogaus dokumentai, teismui nenurodė. Antra, pirmosios instancijos teisme apklaustas D. R., kuris patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 22, b. l. 3–4), teigė, kad T. L. jis nepažįsta, nesupranta, kaip pas šį asmenį galėjo atsirasti jo vardu išduota banko kortelė, taip pat kodų kortelės, sutartys. Latvijoje yra buvęs, yra ten dirbęs, bet jokiomis banko kortelėmis tuo metu ten nesinaudojo, niekaip nėra susijęs su nurodomu Latvijos banku, nėra ten prašęs išduoti jam jokių kortelių, nėra pasirašinėjęs jokių sutarčių, tuo adresu nėra buvęs, jokių reikalų 2015 metais Latvijoje neturėjo. Savo asmens dokumentus jis buvo praradęs Lietuvoje, vėliau išsiėmė naujus, kas galėjo pasinaudoti jo asmens duomenimis, nežino. Šiame kontekste pastebėtina, kad kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, D. R. aplinkybių, kad bylai aktualiu laikotarpiu (2015 metais) būtų atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, kaip nurodė teismas, cituodamas jo parodymus, nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė (jis nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Olandijoje atlikinėjo nuo 2017 m. liepos ar rugpjūčio mėn. iki 2021 m., o iki to laiko, 2014 m. pusę metų buvo uždarytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje), vis tik tokia skundžiamame nuosprendyje teismo neteisingai užfiksuota aplinkybė šiuo atveju esminės reikšmės pagrindžiant kaltinimą neturėjo ir D. R. duotų parodymų bei jų įrodomosios vertės niekaip nekeičia. Juo labiau, kad net jei ir D. R. aktualiu laikotarpiu pats būtų kreipęsis į Latvijos banką dėl mokėjimo kortelės ir kitų minėtų duomenų išdavimo, pasirašęs atitinkamas sutartis ir pan., tai niekaip nekeičia fakto, kad jo vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir atitinkamai kitus duomenis, įgijo ir pas save laikė jam nepažįstamas asmuo – T. L., kuris ir pats patvirtino, kad tokio asmens kaip D. R. nežino ir nėra matęs. Trečia, byloje esančiuose kratos (t. 40, b. l. 13–18) bei apžiūros (t. 40, b. l. 69–98) protokoluose užfiksuota, kad D. R. vardu išduota banko mokėjimo kortelė, prisijungimų prie internetinės bankininkystės ir kt. su šiuo asmeniu susiję duomenys buvo rasti dėžutėje ant šaldytuvo kartu su paties T. L. elektroninės bankininkystės dokumentais.

Taigi, nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad D. R. vardu išduota elektroninė mokėjimo priemonė ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti buvo rasti būtent pas T. L. namuose, ko jis ir neginčija, ant šaldytuvo esančioje dėžutėje, kartu su jo paties dokumentais, o tai, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, rodo buvus T. L. fizinį kontaktą su šiomis priemonėmis ir duomenimis, šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų T. L. neturėjo teisės nei įgyti, nei laikyti (D. R. jam tokio leidimo nebuvo davęs, jie vienas kito net nepažinojo), o objektyvių duomenų, kad pas T. L. namuose minėti duomenys būtų atsiradę netyčia, palikus kitam asmeniui ir jis juos būtų ketinęs grąžinti, byloje nėra, jų nenurodoma ir apeliaciniame skunde, todėl darytina išvada, kad T. L. suprato įgijęs ir laikęs svetimą – D. R. vardu išduotą – banko mokėjimo kortelę ir prisijungimų prie internetinės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kurių jis neturėjo teisės nei įgyti, nei laikyti, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad T. L. padarė ir BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Šiai bylai aktualu tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, įsigaliojo, be kita ko, ir nauji BK 214 straipsnio 1 dalies pakeitimai (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.). Šio nusikaltimo sankcija buvo papildyta nauja, su laisvės atėmimu nesusijusia, bausmės rūšimi – laisvės apribojimu. Naujasis baudžiamasis įstatymas yra bausmę švelninantis ir asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina tai, kad, įstatymų leidėjui pakeitus konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, teismai, kruopščiai įvertinę bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, privalo apsvarstyti, ar naujai įsigaliojęs įstatymas iš tikrųjų švelnina konkretaus asmens teisinę padėtį ir ar, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jį taikyti. Kaip minėta, formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, Nr. 2K-101-489/2025).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę T. L., kuris, be kita ko, buvo nuteistas pagal veikos padarymo metu galiojusios 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcijos BK 214 straipsnio 1 dalį, apie kurias dar bus pasisakyta ir kitoje šio procesinio sprendimo dalyje, neturi pagrindo išvadai, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai būtų pasiekti nuteistajam už šio nusikaltimo padarymą paskyrus dar švelnesnę bausmę nei jam buvo paskirta iki teisinę padėtį švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Todėl, atsižvelgus ir į tai, kad nuteistajam T. L. už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė, naujai įsigalioję BK pakeitimai, kuriais ši bausmė taip pat išliko švelniausia minėto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausme, šiuo konkrečiu atveju nešvelnina nuteistojo T. L. teisinės padėties, dėl to atitinkamai nėra pagrindo šią jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią BK 214 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių

Nuteistieji T. L., A. P. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino pernelyg ilgos proceso trukmės, todėl paskyrė aiškiai per griežtas bausmes ir nepagrįstai nustatė ilgą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, taip pat T. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįskaitė nuteistojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. ir A. M. apeliaciniuose skunduose formuluojami prašymai dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos) ir BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), tokiais atvejais, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, įskaitant paskirtas bausmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, Nr. 2K-190-648/2018, Nr. 2K-251-495/2020). Teisėjų kolegija šioje dalyje pasisakys dėl visų apeliacinius skundus padavusių asmenų.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame įtvirtinta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Tinkamai įvertinus visas šias aplinkybes parenkama bausmė, atitinkanti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

T. L., A. P., A. M. ir V. P. pripažinti kaltais ir nuteisti už du sunkus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiaujant naudojantis UAB „A.“ ir UAB „K.“) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija (įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimas ir jų panaudojimas UAB „A.“ ir UAB „K.“ atvejais). T. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už apysunkį nusikaltimą, numatytą 214 straipsnio 1 dalyje, o V. P. už apysunkį nusikaltimą, numatytą 199² straipsnio 1 dalyje. BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, BK 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki šešerių metų, BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų, o BK 199² straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos bausmės – bauda ir laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Kaip jau buvo aptarta šio procesinio sprendimo 122 punkte, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes pagal BK 300 straipsnio 3 dalį padarė klaidą, kadangi tuo metu galiojančioje BK redakcijoje BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje nebuvo numatyta baudos bausmės rūšis. Tačiau įstatymų leidėjas nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiuose BK 300 straipsnio pakeitimuose (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) numatė alternatyvias bausmes, iš kurių pati švelniausia – baudos bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė baudos bausmes, o pagal šiuo metu galiojančią BK redakciją, sankcijoje numatyta švelniausia baudos bausmė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga nuteistųjų padarytų veikų iš BK 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) į BK 300 straipsnio 3 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), kadangi teismo parinktos bausmės, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, yra teisingos ir proporcingos, o toks perkvalifikavimas bus formalus.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę T. L. ir A. P., vadovavosi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus, pakankamai išsamiai įvertino nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, jų vaidmenį padarytose nusikalstamose veikose, padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuo bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme nuteistieji nėra daugiau padarę nusikalstamų veikų, yra darbingo amžiaus ir dirbantys, taip pat atsižvelgė į tai, kad jiems yra priteisti civiliniai ieškiniai, todėl sprendė, kad nuteistųjų izoliavimas apsunkintų civilinių ieškinių atlyginimą, o nesant kitų, itin neigiamai charakterizuojančių nuteistuosius duomenų, padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Apygardos teismas, nustatydamas T. L. skirtinų bausmių dydžius, teisingai įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad nuteistasis buvo vienas iš pagrindinių organizuotos grupės vadovų, kartu su R. R. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavę nusikalstamas veikas, kurių metu bendra įmonių patirta žala yra daugiau nei 1 mln. Eur, kurios nuteistieji nebuvo atlyginę. Teismas taip pat įvertino, kad nuosprendžio priėmimo metu T. L. buvo neteistas, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos (t. 77, b. l. 172–182), dirbantis pagal verslo liudijimą, išsituokęs.

Teismas nuteistajam T. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiaujant pasinaudojus UAB „A.“) paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams; už BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiaujant pasinaudojus UAB „K.“) – laisvės atėmimą trejiems metams; už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimas veikiant UAB „A.“ vardu) – 200 MGL dydžio baudą; už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimas veikiant UAB „K.“ vardu) – 300 MGL dydžio baudą; už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 300 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „A.“ epizode) subendrintinos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Analogiškai bendrintinos ir bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „K.“ epizode) ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šios bausmės bei bausmė, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams (prie griežtesnės trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį ‒ vienerius metus laisvės atėmimo bausmės) su 200 MGL dydžio bauda (pridėta 200 MGL dalis baudos, įvertinus tai, kad T. L. skiriamas laisvės atėmimas ir priteistini civiliniai ieškiniai). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsniu, T. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas taip pat paskyrė įpareigojimus – tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios, ir baudžiamojo poveikio priemonę ‒ įpareigojimą atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. P., teisingai įvertino, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad nuteistasis buvo atsakingas kartu su D. G. už apgaule užvaldytų krovinių pristatymą į iš anksto surastą sandėlį Vokietijoje, į tai, kad bendra įmonių patirta žala yra labai didelė, t. y. daugiau nei 1 mln. Eur, kurios nuteistieji neatlygino. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad A. P. nusikalto būdamas teistas (Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 45 parų areštu) ir turėdamas neišnykusį teistumą, Lietuvoje administracine tvarka nebaustas (t. 77, b. l. 156), yra dirbantis, išsituokęs, po skyrybų nustatyta jo dukros gyvenamoji vieta kartu su tėvu (t. 74, b. l. 170; t. 75, b. l. 15–165).

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas A. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiaujant pasinaudojus UAB „A.“) paskyrė laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, už BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiaujant pasinaudojus UAB „K.“) – laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimas veikiant UAB „A.“ vardu) – 200 MGL dydžio baudą, už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimas veikiant UAB „K.“ vardu) – 300 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu skirtinos bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „A.“ epizode) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Tokiu pačiu būdu subendrintos ir bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „K.“ epizode) ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šios bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams ir šešiems mėnesiams (prie griežtesnės dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį ‒ vienerius metus laisvės atėmimo bausmės). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsniu, A. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas taip pat paskyrė įpareigojimus – tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios, ir baudžiamojo poveikio priemonę ‒ įpareigojimą atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos.

Nuteistieji V. P. ir A. M. pripažinti kaltais padarę keturias nusikalstamas veikas – du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir 2 apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos). V. P. taip pat nuteistas ir už tai, kad padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. ir V. P. vaidmuo nebuvo pagrindinis užvaldant krovinius, kad abu šie kaltinamieji buvo susiję su apgaule užvaldytų krovinių realizavimu, kad tuo metu abu buvo neteisti, kad bendra įmonių patirta žala yra labai didelė, t. y. daugiau nei 1 mln. Eur, kurios nuteistieji nėra atlygine, kad nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl sprendė, kad A. M. ir V. P. už BK 182 straipsnio 3 dalyje padarytas nusikalstamas veikas ir už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje padarytas nusikalstamas veikas baudos bausmės pasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje pasieks bausmės tikslus.

Skirdamas bausmes A. M., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, tačiau Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 167 straipsnio 1 dalį, BK 168 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 3 dalį, paskirta subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėtas 1 metams ir jis 2023 m. kovo 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (t. 77, b. l. 183–187), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 77, b. l. 188–191), dirbantis pagal verslo liudijimą, vedęs, ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (pasinaudojant UAB „A.“) paskyrė 400 MGL dydžio baudą, už BK 182 straipsnio 3 dalyje (pasinaudojant UAB „K.“) – 500 MGL dydžio baudą, už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimas veikiant UAB „A.“ vardu) – 200 MGL dydžio baudą, už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimas veikiant UAB „K.“ vardu) – 300 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „A.“ epizode) subendrintinos apėmimo būdu ir paskirta 400 MGL dydžio bauda. Tokiu pačiu būdu subendrintinos ir bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „K.“ epizode) ir paskirta subendrinta 500 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šios bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 800 MGL dydžio bauda (prie griežtesnės 500 MGL bausmės pridedant dalį ‒ 300 MGL dydžio bausmės).

Skirdamas bausmes V. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 77, b. l. 157–161), dirbantis, vedęs, ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiaujant pasinaudojus UAB „A.“) paskyrė 400 MGL dydžio baudą, už BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiaujant pasinaudojus UAB „K.“) – 500 MGL, už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimas veikiant UAB „A.“ vardu) – 200 MGL dydžio baudą, už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimas veikiant UAB „K.“ vardu) – 300 MGL dydžio baudą, už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 300 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „A.“ epizode) subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir paskirta 400 MGL dydžio bauda. Tokiu pačiu būdu subendrintos ir bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (UAB „K.“ epizode) ir paskirta subendrinta 500 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šios bausmės ir bausmė, paskirta pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 000 MGL dydžio bauda (prie griežtesnės 500 MGL bausmės pridedant dalį ‒ po 250 MGL dydžio bausmės).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės didesnės nei minimalus BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas šios bausmės dydis, tačiau jis nesiekia šios bausmės vidurkio, o paskirtos baudos bausmės yra artimesnės minimaliems už apysunkius ir sunkius nusikaltimus įstatymo nustatytiems šios bausmės rūšies dydžiams (BK 47 straipsnio 3 dalies 3, 4punktai). Taip pat teisingai nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu MGL dydis atitiko 37,66 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinės subendrintos bausmės savo rūšimi ir dydžiu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis, jos yra teisingos ir proporcingos, tinkamai individualizuotos, atitinka tiek nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jų asmenybę.

Teismas nuteistiesiems T. L. ir A. P. laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo maksimaliam terminui – trejiems metams. Laisvės atėmimo bausmės nuteistiesiems paskirtos už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, šiais nusikaltimais padaryta labai didelė žala daugeliui juridinių asmenų, kurios dalį nuteistieji įpareigoti atlyginti būtent per šį atidėjimo terminą, taip pat padaryta ir neturtinė žala nukentėjusiajam T. V., taigi, priešingai, nei nurodoma T. L. ir A. P. apeliaciniuose skunduose, vertinti, kad šis terminas yra neproporcingas ir per ilgas ir jį reikia trumpinti, nėra pagrindo.

Dėl ilgos proceso trukmės

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantų T. L. ir A. P. teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad baudžiamasis procesas užsitęsė pernelyg ilgą laiką, todėl, įvertinus viso proceso trukmę – kiek daugiau nei dešimt metų ir penki mėnesiai, yra pagrindas nuteistiesiems paskirtas bausmes sušvelninti.

Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis <...> turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistas proceso metu. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Ši Konvencijos nuostata taip pat pakartota ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje, kuri nustato, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 1 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš proceso principų yra įtvirtintas proceso operatyvumo principas. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nustato valstybei pareigą organizuoti savo teismines sistemas taip, kad jų teismai galėtų įvykdyti kiekvieną šios nuostatos reikalavimą (Abdoella prieš Nyderlandus, 1992, § 24; Dobbertin prieš Prancūziją, 1993, § 44).

Asmens teisių pažeidimas dėl baudžiamojo proceso trukmės siejamas ne su savaime proceso ilgumu, o su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje ar 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 1 straipsnyje ir 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-48-696/2017, Nr. 2K-162-654/2025). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra nustatyti EŽTT jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-87-942/2017, Nr. 2K-31-511/2018, Nr. 2K-208-976/2019, Nr. 2K-189-1073/2019). Vertinamas visas bylos kontekstas, tikrinama, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai. Tai yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, o jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, Nr. 2K-87-942/2017). Laikinas baudžiamojo proceso sustabdymas maždaug trijų mėnesių laikotarpiui dėl išskirtinių aplinkybių, susijusių su COVID-19 pandemija, atitinka ypatingo stropumo pareigą, kai procesas buvo aktyviai vykdomas tiek prieš, tiek po to, kai buvo įvestos skubios (nepaprastosios padėties) priemonės (Fenech prieš Maltą (sprendimas dėl priimtinumo), 2021, § 96).

Visų pirma nustatoma, kad proceso trukmė nuteistiesiems skaičiuotina nuo jų laikinojo sulaikymo dienos – 2015 m. lapkričio 25 d. Iki laikinojo sulaikymo nuteistiesiems nebuvo taikomi jokie ribojimai. Po laikinojo sulaikymo nuteistiesiems buvo paskirtos kardomosios priemonės: T. L., A. P., taip pat ir R. R. bei D. G. – suėmimas iki 2016 m. kovo 24 d., t. y. keturiems mėnesiams, o V. P. – suėmimas iki 2016 m. sausio 22 d., t. y. nepilnai dviem mėnesiams, A. M. ir kitiems nuteistiesiems po laikino sulaikymo ir suėmimo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nagrinėjamu atveju byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 m. spalio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu buvo sujungti keli ikiteisminiai tyrimai į vieną, teikti teisinės pagalbos prašymai Vokietijos, Olandijos, Belgijos, Italijos, Rusijos, Bulgarijos, Prancūzijos, JAV, Slovakijos, Lenkijos kompetentingoms teisinėms institucijoms, atliktos rašysenos, DNR ekspertizės, atlikta daugybė procesinių veiksmų, vien ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarė 67 tomai.

Byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui perduota 2019 m. kovo 26 d., tačiau 2019 m. lapkričio 18 d., nustačius, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, byla buvo grąžinta prokurorui. Dar kartą byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota tik 2020 m. birželio 29 d., byla baigta nagrinėti teisme 2023 m. lapkričio 20 d., o nuosprendis paskelbtas 2024 m. gegužės 15 d. Teisminio nagrinėjimo metu tomų skaičius padidėjo iki 79. Bendrai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta didelis skaičius proceso dalyvių, dalis teisiamųjų posėdžių neįvyko dėl kaltinamųjų bei jų gynėjų ligų, proceso trukmei įtakos turėjo ir šalyje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Taigi, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmei įtaką darė objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo nepriklausančios priežastys. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalis posėdžių neįvyko ir dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe, jos užimtumo darbe, neturint nuolatinio padėjėjo bei dėl kitų rašomų procesinių dokumentų kiekio, dėl užimtumo kitoje nagrinėjamoje byloje rašant procesinį sprendimą.

Byla apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2024 m. liepos 11 d., Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko potvarkiu priskirta sudėtingų bylų grupei, procesinis sprendimas priimtas 2026 m. birželio 4 d. Procesas apeliacinės instancijos teisme užtruko dėl atliekamo įrodymų tyrimo, kviečiamų apklausti liudytojų, gynėjo V. N. ligos, dėl proceso dalyvių advokatų bei teisėjų kolegijos narių užimtumo kitose bylose ir to sąlygotos ilgos pertraukos bylos nagrinėjime.

Taigi, nors ikiteisminis tyrimas užtruko dėl objektyvių pateisinamų priežasčių, kurias sąlygojo didelė bylos apimtis, užsienio elementas ir kitos aplinkybės, tačiau tyrimas užtruko beveik penkerius metus, neišvengta klaidų, dėl ko procesas papildomai užtruko taisant kaltinamąjį aktą bei atliekant kitus su tuo susijusius procesinius veiksmus. Proceso pirmosios instancijos teisme metu teisiamieji posėdžiai organizuoti pakankamai intensyviai, vis dėlto, bylos nagrinėjimo laikotarpis pirmosios instancijos teisme siekė beveik ketverius metus. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas užsitęsė vienerius metus ir beveik vienuolika mėnesių, dėl gynėjo ligos, teismo ir gynėjų užimtumo nepavyko išvengti ilgų, kelis mėnesius trukusių pertraukų tarp posėdžių. Bendra baudžiamojo proceso trukmė nuteistųjų atžvilgiu sudarė kiek daugiau nei dešimt metų ir šešis mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ilga proceso trukmė objektyviais veiksniais – bylos sudėtingumu, didele apimtimi, proceso dalyvių ligomis, atlikto įrodymų tyrimo apimtimi, proceso organizavimo iššūkiais dėl pandemijos, gynėjų ir teisėjų užimtumo kitose bylose, gali būti pateisinama tik iš dalies, o atsižvelgiant į ne itin didelį nuteistųjų skaičių, kaltinimų ir įrodinėjimo apimtį, tokia proceso trukmė nelaikytina optimalia.

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, valstybė pagal Konvenciją privalo organizuoti savo teismų sistemą taip, kad būtų užtikrintas įmanomai trumpiausias bylos nagrinėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-654/2025). Net ir esant objektyvioms proceso trukmę lėmusioms aplinkybėms galutinė atsakomybė už proceso organizavimą tenka valstybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ypatingas stropumas nebuvo išlaikytas ir tokia ilga proceso trukmė nagrinėjamoje byloje nėra pateisinama.

Pagal teismų praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), švelninti galutinę subendrintą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021) taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-102/2009, Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-337-489/2017). Tokia praktika atitinka ir EŽTT jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir konstatuotina nepagrįstai ilga proceso šioje byloje trukmė, kitaip nei teigiama nuteistojo A. P. gynėjo apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje tai nėra išimtinė aplinkybė, dėl kurios atitinkamų straipsnių sankcijoje nustatytų bausmių jiems paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų, susijusių su dalyvavimu organizuotoje grupėje, sunkumą bei nuteistojo asmenybę, bylos nagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnes bausmes nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, pripažinus, kad nuteistiesiems T. L. ir A. P. už sunkius nusikaltimus pagrįstai ir teisingai parinktos laisvės atėmimo bausmės, taip pat jiems ir A. M. bei V. P. – baudos bausmės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, konstatavus nuteistųjų teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, yra pagrindas jiems sušvelninti teismo skirtas galutines bausmes, kad būtų kompensuota dėl šio pažeidimo nuteistųjų patirta žala.

BPK 320 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Nors nuteistojo V. P. ir nuteistojo A. M. gynėjo apeliaciniuose skunduose dėl bylos proceso trukmės įtakos bausmės skyrimui nepasisakoma, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas liečia ir juos. Be to, šioje byloje nuosprendis nuteistųjų R. R. ir D. G. atžvilgiu apeliacine tvarka nėra apskųstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantams paskirtos bausmės mažinamos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, tuo pačiu pagrindu paskirtos bausmės mažinamos ir nuteistiesiems R. R. bei D. G.. Nuteistųjų R. R. ir D. G. teisinė padėtis proceso metu iš esmės buvo vienoda kaip ir kitų nuteistųjų, jų teisės procese buvo suvaržytos analogiška apimtimi, šių nuteistųjų atžvilgiu procesas truko iš esmės tokį patį laiką, kaip ir kitiems nuteistiesiems, jų procesinis elgesys nebuvo išskirtinai kitoks, R. R. paskirtos bausmės analogiškos T. L. paskirtoms bausmėms, o D. G. paskirtos bausmės analogiškos A. P. paskirtoms bausmėms, todėl ir šiems nuteistiesiems mažinamos galutinės subendrintos bausmės, siekiant kompensuoti dėl per ilgo proceso nuteistųjų patirtą žalą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuotas pažeidimas nesudaro pagrindo paskirti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminą, kaip to prašoma T. L. apeliaciniame skunde. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad taikant BK 75 straipsnio nuostatas jo atžvilgiu, kartu su pagal BK 75 straipsnyje nustatytais įpareigojimais, jam buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 69 straipsnyje – įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti ne mažiau nei ½ dalį priteistos turtinės žalos. Taigi laisvės atėmimo bausmės vykdymo termino sutrumpinimas pasunkintų jo teisinę padėtį, kadangi įpareigojimą atlyginti žalą tektų įvykdyti per trumpesnį terminą, o atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, jomis padarytą didelę žalą daugeliui juridinių asmenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų parinkta neteisingai.

Atvilgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija, sušvelninusi laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems, iš naujo taikydama BK 75 straipsnio nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), nustato tą patį – trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tuos pačius įpareigojimus – tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios. Bei, vadovaudamasi BK 69 straipsniu, paskiria baudžiamojo poveikio priemonę ‒ įpareigojimą atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į V. P. paskirtą bausmę įskaitė jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. sausio 22 d. (58 dienos) (t. 55, b. l. 169–172; t. 56, b. l. 61–69), o A. M. į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. (2 paros) (t. 54, b. l. 1–4, 65–69), vieną laikino sulaikymo ir suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri numato, kad suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. Taigi, naujoji aptariamo įstatymo redakcija, kai viena suėmimo ar laikinojo sulaikymo diena yra prilyginama ne dviejų (kaip buvo skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu), o šešių MGL dydžio baudai, švelnina šių nuteistųjų teisinę padėtį. Todėl šis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir šioje byloje nuteistiesiems V. P. ir A. M. turi būti taikomas, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam A. M. į paskirtą galutinę subendrintą bausmę – baudą įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), o nuteistajam V. P. į paskirtą galutinę subendrintą bausmę – baudą įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas (58 dienos), prilyginant vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną šešių MGL dydžio baudai, ir nuteistajam V. M. galutinę subendrintą bausmę – baudą sumažinti 12 MGL (451,92 Eur), o V. P. – 348 MGL (13 105,68 Eur).

Skundžiamu nuosprendžiu į T. L. paskirtą bausmės laiką buvo įskaitytas ir laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. kovo 25 d., todėl apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas neįskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.

Dėl civilinių ieškinių

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš visų nuteistųjų (T. L., R. R., D. G., A. P., A. M., V. P.) solidariai priteisė atlyginti T. V. patirtą neturtinę žalą (600 Eur), UAB „L.“ (14 481 Eur), UAB „J.“ (8 719 Eur), UAB „O. L.“ (105 584,35 Eur), Latvijos draudimo kompanijos AAS „Balta“ (81 931,60 Eur) patirtą turtinę žalą. Taip pat iš T. L., R. R., D. G., A. P., A. M. draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ naudai buvo priteista patirta turtinė žala (80 637,48 Eur). Iš T. L., R. R., D. G., A. P. solidariai priteista atlyginti UAB „A.“ (3 627,42 Eur), UAB „M. L.“ (3 201,60 Eur), UAB „J. T. P.“ (1 000 Eur) patirtą turtinę žalą. Ir iš V. P. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai buvo priteista atlyginti turtinė žala (7 979 Eur). Nors T. L. apeliaciniame skunde nenurodomi argumentai dėl priteistų civilinių ieškinių, A. P. apeliaciniame skunde prašo civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti, tačiau argumentų dėl civilinių ieškinių priteisimo nenurodo, bet atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji prašo jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija iš naujo įvertino priteistų ieškinių pagrįstumą ir dydį ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino civilinių ieškovų pateiktus duomenis, pagrindžiančius jų civilinių ieškinių reikalavimus, taip pat teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir civilinius ieškinius priteisė tik iš tų asmenų, dėl kurių kaltų veiksmų civiliniai ieškovai patyrė žalą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytų turtinių ir neturtinės žalos dydžiai yra pagrįsti byloje pateiktais mokėjimus patvirtinančiais dokumentais bei kitais duomenimis, atitinka protingumo kriterijų, todėl pagrįstai priteisti.

Nuteistieji V. P. ir A. M. apeliaciniuose skunduose nesutinka su priteistais civiliniais ieškiniais pagal T. V., UAB „L.“ ir UAB „J.“, UAB „O. L.“, AAS „Balta“, „BTA Insurance Company“. V. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad: 1) T. V. civiliniame ieškinyje nereiškė reikalavimo iš V. P. priteisti žalos atlyginimą; 2) UAB „L.“ ir UAB „J.“ teikdami taikos sutartį nepateikė tarpusavio atsiskaitymus patvirtinančių dokumentų, taip pat iš pateiktų dokumentų patirtos žalos dydis yra 5 819 Eur, o ne 8 719 Eur, kaip nurodo UAB „J.“, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti civilinio ieškovo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka; 3) UAB „O. L.“ nepateikė jokių reikalavimo teisę patvirtinančių dokumentų – nepateikta nei reikalavimo teisės perleidimo nutartis, nei UAB „E. G.“ patirta turtinę žalą patvirtinantys dokumentai; 4) dėl AAS „Balta“ civilinio ieškinio, nuteistasis neturėjo galimybės užduoti klausimų A. V. ir A. K. dėl alkoholio atsiradimo pas jį automobilyje. A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ryšio su turtine žala, todėl nepagrįstai priteisė atlyginti turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų turtinės žalos dydžių (išskyrus UAB „L.“ ir UAB „J.“ atveju), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų civilinių ieškinių dydžio nepasisakys, o aptars tik klausimą dėl solidarios nuteistųjų V. P. ir A. M. atsakomybės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesikartos dėl nuteistųjų kaltės darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, šios aplinkybės jau buvo aptartos šiame procesiniame sprendime.

Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-40-648/2024). Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį ir teisinį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-543/2009, 3K-3-543/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-299-495/2019). Pagal CK 6.280 straipsnio nuostatas atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Sutiktina su nuteistųjų V. P. ir A. M. apeliacinių skundų teiginiais, jog nukentėjusysis T. V. reikšdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniais atsakovais nurodė tik T. L., D. G., R. R. ir A. P. (t. 60, b. l. 185–187), o pirmosios instancijos teismas, peržengdamas civilinio ieškinio ribas, priteisė T. V. atlyginti patirtą neturtinę žalą solidariai iš visų nuteistųjų. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias baudžiamojo proceso taisykles teismas bylą nagrinėja neperžengdamas nei kaltinamojo akto, nei pareikštų civilinių ieškinių ribų, tačiau nustatęs juridinius faktus, neleidžiančius spręsti civilinį ieškinį pagal jame pareikštus prašymus, vadovaudamasis aktyvaus teismo funkcija bei atsižvelgdamas į bylos situaciją, teismas gali siūlyti tikslinti pareikštą ieškinį bei spręsti jį, užtikrindamas teisiamojo (nuteistojo) teisės į gynybą, tinkamą procesą principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, netikslino pareikšto civilinio ieškinio, todėl, kaip pagrįstai nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį turėjo nagrinėti neišėjus už civilinio ieškinio ribų. Be to, iš nukentėjusiojo T. V. pareikšto civilinio ieškinio turinio matyti, kad išimtinai pareikštas tik T. L., D. G., R. R. ir A. P., todėl pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo ieškinį neužtikrino nuteistųjų teisės į gynybą.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl priteistos T. V. patirtos neturtinės žalos – 600 Eur, ir jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 200 Eur, nėra, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir pirmosios instancijos teismo nustatyta T. V. patirta neturtinė žala priteistina solidariai iš nuteistųjų T. L., R. R., D. G., A. P., o bylinėjimosi išlaidos – solidariai lygiomis dalimis, t. y. po 50 Eur.

UAB „L.“ ir UAB „J.“ pareiškė civilinius ieškinius atitinkamai dėl 14 481 Eur (t. 1, b. l. 178– 179) ir 8 719 Eur dydžio (t. 1, b. l. 188–187) turtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad UAB „L.“ buvo UAB „J.“ nupirktų autokrautuvų vežėja, kuri užsakė UAB „A.“ krovinio pervežimo paslaugas. Pagal UAB „J.“ pateiktus dokumentus matyti, kad bendra autokrautuvų vertė – 23 200 Eur (t. 1, b. l. 136–139). UAB „J.” ir UAB „L.” 2014 m. lapkričio 5 d. sudarė taikos sutartį, kurios pagrindu UAB „L.“ įsipareigojo UAB „J.“ atlyginti 14 481 Eur (50 000 Lt) žalą už prarastus krovinius (t. 1, b. l. 169–172). Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad UAB „J.” likusi neatlyginta žala turėtų būti 5 819 Eur, kadangi atlikus matematinius skaičiavimus iš bendros autokrautuvų vertės 23 200 Eur atėmus 14 481 Eur, kuriuos UAB „L.” pagal taikos sutartį įsipareigojo sumokėti, likusi UAB „J.” neatlyginta turtinė žala sudaro 8 719 Eur (23 200 - 14 481 = 8 719). Pastebėtina ir tai, kad nors bendrovės nepateikė tarpusavio atsiskaitymų patvirtinančių dokumentų, šie duomenys nepaneigia civilinių ieškovių patirtos turtinės žalos, kadangi dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos, pasinaudojant UAB „A.”, abi bendrovės patyrė turtinę žalą, t. y. UAB „J.” neteko jai priklausančio turto, o UAB „L.” pagal taikos sutartį įsipareigojo atlyginti dalį UAB „J.” patirtos žalos dėl negauto krovinio, tačiau ši žala atsirado ne dėl UAB „L.” neteisėtų veiksmų, todėl pagrindo abejoti civilinių ieškovių patirtos žalos dydžiu nėra, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pilna apimtimi tenkino UAB „J.” ir UAB „L.” civilinius ieškinius.

Kaip jau buvo aptarta, T. L., R. R., D. G., A. P., V. P. ir A. M. veikė organizuotoje grupėje. Baudžiamoji atsakomybė organizuotos grupės nariams kyla ir tada, jeigu organizuotos grupės narys nedalyvauja tam tikrame veikos epizode ar tame epizode neatlieka savarankiškų veiksmų. Šiuo atveju nustatyta, kad tiek V. P., tiek A. M. buvo organizuotos grupės nariais, aktyviai dalyvavo jos veikloje, šiame procesiniame sprendime aptarti pirtyje užfiksuoti pokalbiai patvirtina, jog V. P. ir A. M. žinojo apie organizuotos grupės vykdomą nusikalstamą veiką UAB „A.“ vardu, kartu kūrė strategiją kaip išvengti atsakomybės, aptarinėjo pasisavinto turto realizavimą, konkrečiai aptardami ir pasisavintus, jų įvardintus traktorius (teisėjų kolegijos vertinimu, atžvelgiant į nustatytų nusikalstamos veikos padarymą patvirtinančių aplinkybių visumą, pokalbių pirtyje kontekstą, minėti traktoriai ir yra apgaulės būdu organizuotos grupės pasisavinti autokrautuvai), kas dar kartą patvirtina jų įsitraukimą į organizuotos grupės veiklą ir tyčią užvaldyti būtent ir šį krovinį. Sutiktina su V. P. ir A. M. teiginiais, jog autokrautuvų pasisavinimo epizode nenustatyti jų konkretūs veiksmai, tačiau bendrais tyčiniais organizuotos grupės narių veiksmais krovinių savininkams buvo padaryta turtinė žala,. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „J.” ir UAB „L.” civilinius ieškinius turi atlyginti visi nuteistieji solidariai.

Niekuo nepagrįstas V. P. apeliacinio skundo teiginys, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių UAB „O. L.“ reikalavimo teisės. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad motopadangų krovinys priklausė UAB „E. G.“, šio krovinio vežėjas buvo UAB „O. L.“. Pagal UAB „E. G.“ pateiktus duomenis krovinio vertė – 105 584,35 Eur (t. 2, b. l. 169–179). UAB „E. G.“ atstovas ikiteisminio tyrimo metu pateikė sudarytą taikos sutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį, kurioje buvo patvirtina taikos sutartis tarp UAB „E. G.“ ir UAB „O. L.“. Nutartyje nurodoma, kad šalys susitarė, jog UAB „O. L.“ atlygins UAB „E. G.“ patirtą žalą dėl krovinio (t. 2, b. l. 199–209). UAB „E. G.“ atstovo pateikta nutartis patvirtina UAB „O. L.“ reikalavimo teisę į turtinę žalą.

Sutiktina, jog UAB „O. L.“ nepateikė UAB „E. G.“ mokėjimo kvitų, tačiau dėl nuteistųjų atliktų veiksmų, UAB „O. L.“ pagal sudarytą taikos sutartį atsirado prievolė atlyginti UAB „E. G.“ patirtą žalą, kuri atsirado ne dėl UAB „O. L.“ nusikalstamų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, byloje nebuvo nustatyta, kad V. P. ir A. M. padangų krovinio epizode atliko savarankiškus veiksmus pasisavinant padangų krovinį, tačiau iš aptartų pokalbių pirtyje matyti, kad kartu su jais buvo ir A. P., kuris ir įsigijo dalį padangų krovinio, todėl akivaizdu, jog V. P. ir A. M., kaip organizuotos grupės nariai, kuriems buvo pavesta apgaule įgytų krovinių realizavimo užduotis, žinojo apie padangų krovinio pasisavinimo aplinkybes, dalyvavo veikos padarymo aplinkybių aptarime, kas patvirtina jų tyčią krovinius užvaldyti, todėl šiuo atveju organizuotos grupės nariai solidariai atsako pagal UAB „O. L.“ pateiktą civilinį ieškinį.

Dėl AAS „Balta“ draudimo bendrovės civilinio ieškinio V. P. nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklausti liudytojai A. V. ir A. K. ir jis negalėjo užduoti klausimų dėl dėžės su alkoholiu atsiradimo aplinkybių, teisėjų kolegija su šiuo nuteistojo teiginiu sutinka. Vis tik nagrinėjamu atveju, dėžės su alkoholiu atsiradimo aplinkybės nėra reikšmingos, t. y. aplinkybė, ar ši dėžė į Lietuvą atkeliavo kartu su A. V. ir A. K., ar ji atvyko iš Vokietijos sandėlio kitais būdais, nepaneigia byloje nustatyto fakto, jog nuteistieji, veikdami organizuotoje grupėje, pasisavino SIA „G. L.“ priklausantį turtą. Byloje buvo nustatyta, kad V. P. kartu su R. R. pasitiko šį krovinį vežusius vairuotojus Lietuvoje, taip pat pas jį buvo rasta dalis alkoholinių gėrimų iš pagrobto krovinio, taigi dėl jo sąsajų su šio krovinio įgijimu apgaule kartu su kitais organizuotos grupės nariais, nekyla abejonių. A. M. buvo atsakingas už saugojimą UAB „K.“ dokumentų, kurių pagrindu buvo sudaromos suklastotos krovinių vežimo sutartys, taip pat pas jį buvo rastos kopijos (skaitmeninės) suklastotų dokumentų – vairuotojų pažymėjimų ir paso, kurie buvo perduoti šį krovinį vežusiems A. K. bei S. D., bei UAB „K.“ vilkikų duomenys, o šios aplinkybės patvirtina, kad ir A. M., kaip organizuotos grupės narys, turėjo tyčią užvaldyti, be kita ko, būtent ir šį krovinį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė išmokėjo kompensaciją už prarastą krovinį (t. 7, b. l. 180–196), draudimo bendrovė turi teisę į žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareikštą civilinį ieškinį solidariai iš visų nuteistųjų.

„BTA Insurance Company“ civilinis ieškinys (t. 73, b. l. 1–17) buvo solidariai priteistas tik iš T. L., R. R., D. G., A. P. ir A. M.. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas solidariąją atsakomybe A. M. nurodė, kad jis veikoje dalyvavo laikydamas UAB „K.“ duomenis USB laikmenoje. Byloje nėra nustatyta, kad būtent A. M. naudodamas USB laikmenoje esančius duomenis bendravo su bendrovėmis, su kuriomis buvo sudaromos krovinių pervežimo sutartys, tačiau, kaip nurodyta ir šio procesinio sprendimo 156 punkte, A. M. disponavo šioms sutartims sudaryti būtinais dokumentais, taip pat laikė kopijas suklastotų asmens dokumentų ir vairuotojų pažymėjimų, kurie buvo perduodami baltarusių vairuotojams, kuriuos jie teikdavo atsiimdami krovinius. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad A. M. neturi jokių sąsajų su šiuo veikos epizodu, priešingai jo atlikti veiksmai rodo, kad jo tyčia apėmė ir šio alyvos krovinio pasisavinimą, todėl civilinis ieškinys pagrįstai priteistas solidariai ir iš A. M..

Dėl proceso išlaidų

Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo S. Liutkevičius apeliaciniame skunde prašoma išteisinus A. P. priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti: 6 080 Eur už pirmą instanciją ir 1 500 Eur už apeliacinio skundo paruošimą, pridėta 2024 m. gegužės 21 d. sąskaitą už paslaugas (konsultacija ir apeliacinio skundo paruošimas) (t. 79, b. l. 170–171), taip pat gynėjas pateikė sąskaitas už paslaugas 2025 m. kovo 25 d. – 225 Eur, ir 2025 m. lapkričio 5 d. – 175 Eur (t. 82, b. l. 70–73).

BPK 105 straipsnis nustato proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir teisiniu procesiniu reguliavimu, galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas, t. y. pagal BPK 297 straipsnį teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažįstama, kad tas asmuo, nagrinėjimo teisme dalyvis, dėl kurio BPK nustatyta tvarka buvo priimtas kaltinamasis aktas, iš viso nepadarė nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos arba nustatyta, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant bent vieną nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-489/2023, Nr. 2K-105-788/2024). A. P. atžvilgiu nesant priimto išteisinamojo nuosprendžio, nėra ir pagrindo iš valstybės lėšų atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2025 m. spalio 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-11657, kurioje nurodyta, kad V. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 75 Eur (t 82, b. l. 23–26). Nors baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama nuteistojo iniciatyva, dėl jo gynėjo paduoto apeliacinio skundo, tačiau dėl V. P. gynėjo nedalyvavimo teismo posėdžiuose dėl pateisinamos priežasties (ligos), teismo iniciatyva buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas, siekiant užtikrinti nepertraukiamą bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Vis tik įvertinus tai, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), nors V. P. apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau gynėjas buvo paskirtas išimtinai teismo iniciatyva, be to, paskirta gynėja advokatė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime ir nuo nuteistojo V. P. gynybos, kadangi ji atliko tam tikrus veiksmus dirbdama teisėja, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Skundžiamo nuosprendžio teismo nustatytose aplinkybėse nurodyta, kad V. P. gyvenamojoje vietoje buvo rasti 29 vienetai darbo drabužių, tačiau iš kratos protokolo matyti, kad V. P. gyvenamojoje vietoje buvo rasti 26 vienetai darbo drabužių (t. 55, b. l. 15–24), todėl ši skundžiamu nuosprendžiu nustatyta faktinė aplinkybė keistina, nurodant, kad V. P. laikė gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), 26 vienetus darbo drabužių. Toks faktinės aplinkybės pakeitimas įtakos nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, jų teisinės padėties nesunkina, todėl atliekamas šiuo procesiniu sprendimu, iš anksto neįspėjus nuteistojo V. P..

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti.

T. L. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo ir 150 MGL dydžio (5 649 Eur) baudos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsniu, T. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ‒ įpareigojimą atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, realios laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. kovo 25 d.

R. R. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsniu, R. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ‒ įpareigojimą atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, realios laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. kovo 25 d.

D. G. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki trijų metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsniu, D. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ‒ įpareigojimą atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, realios laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. kovo 25 d.

A. P. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki trijų metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsniu, A. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ‒ įpareigojimą atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, realios laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. kovo 25 d. bei atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį.

A. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki 700 MGL dydžio (26 362 Eur) baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į A. M. paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. (2 dienos), vieną parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai (1:6), ir laikyti, jog jo neatlikta bausmės dalis yra 688 MGL dydžio (25 910,08 Eur) bauda.

V. P. paskirtą galutinę subendrintą bausmę dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninti iki 900 MGL dydžio (33 894 Eur) baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į V. P. paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. sausio 22 d. (58 dienos), vieną parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai (1:6), ir laikyti, jog jo neatlikta bausmės dalis yra 552 MGL dydžio (20 788,32 Eur) bauda.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo T. V. civilinio ieškinio priteisimo solidariai iš T. L., R. R., D. G., A. P., V. P. ir A. M. bei bylinėjimo išlaidų dalimis.

T. V. patirtą 600 Eur neturtinę žalą priteisti solidariai iš nuteistųjų T. L., R. R., D. G., A. P., o 200 Eur bylinėjimosi išlaidas – lygiomis dalimis, t. y. po 50 Eur iš kiekvieno iš šių nuteistųjų.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes nustatant, kad V. P. gyvenamojoje vietoje laikė 26 vienetus darbo drabužių.

Netenkinti nuteistojo A. P. ir jo gynėjo Stanislovo Liutkevičius prašymo priteisti proceso išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo V. P. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.