Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3039/2026Bylos Nr. BIK-698/2026Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01931-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka išsprendė nuteistojo T. L. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius T. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas jo apeliacinis skundas ir palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jis buvau pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei BK 214 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, jeigu būtų palikta galiota Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalis, įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. kovo 25 d. – vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginti 6 MGL dydžio baudai ir jį laikyti pilnai atlikusiu paskirtą bausmę – baudą.Kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 2 dalies nuostatų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies d punkto reikalavimų pažeidimus ir taip suvaržė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę apklausti kaltinimo liudytojus, o tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą nuosprendį (BKP 369 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl jo kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, grindė teisme neapklausto liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais bei kartu sprendė dėl tiesiogiai neapklaustų ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų – Y. K., S. S., S. D. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų leistinumo ir jų įrodomosios reikšmės grindžiant jo kaltę. Apeliacinės teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 214 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes būtinąjį šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymį – tiesioginę tyčią konstatavo iš esmės vien tik pagal objektyvią svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų radimo jo gyvenamojoje vietoje aplinkybę, kuri savaime nepatvirtina, kad jis suvokė neteisėtai įgijęs ir laikęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei atitinkamus duomenis ir taip norėjau veikti. Taigi teismai pripažino jį kaltu nenustatę jo veikoje BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.Apeliacines instancijos teismas, pripažinęs nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 300 straipsnio 3 dalies redakciją švelnesne dėl joje numatytų švelnesnių bausmių, nepagrįstai jos netaikė ir taip pažeidė BK 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisykles (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai į jam paskirtą realiai atliktiną bausmę neįskaitė jo išbūtą laiką laikiname sulaikyme ir suėmime ir taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bausmės skyrimą (BPK 369 straipsnio 2 dalis).Kasacinį skundą atsisakytina priimtiKasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nepateikta teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu pagrįstų žemesnės instancijos teismų išvadų nepagrįstumą ir galimai padarytą teisės aiškinimo bei taikymo klaidą T. L. pripažįstant kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ir kvalifikuojant šias veikas atitinkamai pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei BK 214 straipsnio 1 dalį ar esminius BPK pažeidimus.Pažymėtina, kad kasatoriaus nesutikimas su jam nepalankiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kritikuojant atliktą apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimą kartu keliant jų leistinumo, pakankamumo kaltei pagrįsti klausimus, akcentuojant liudytojo A. S. bei kitų asmenų, kurie nebuvo apklausti teisme, parodymų nepatikimumą bei pateikiant savą faktinių bylos aplinkybių vertinimą pagal kurį jo veiksmuose nėra nustatyta nusikalstamų veikų sudėties, formaliai nesutinkant su jam paskirta bausme, nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Skunde išimtinai keliami netinkamo įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo klausimai ir jų pagrindu neigiama kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagal tokius faktinio pobūdžio argumentus kasacinės instancijos teismas turėtų iš naujo vertinti byloje esančius duomenis, spręsti dėl jų leistinumo, patikimumo, pripažinimo įrodymais bei nustatyti kitokias faktines aplinkybes, nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai, t. y. dar kartą svarstyti kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės klausimą kaip trečioji teisminė instancija. Tačiau faktinių bylos duomenų vertinimas, kaip ne kartą minėta teismo nutartyse, galutinai baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, analogiško turinio argumentus išnagrinėjo ir pateikė detalius argumentus, kodėl remiasi teisme neapklaustų liudytojų parodymais, pasisakė dėl kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo (nutarties 109–129 p.), nustatė pirmosios instancijos teismo padarytą teisės taikymo klaidą skiriant bausmę ir išdėstė motyvus dėl galimybės švelninti bausmę nebuvimo (nutarties 122, 133 p.). Taigi esminiai apeliacinio skundo argumentai išnagrinėti. Nesant teisinių argumentų, leidžiančių abejoti apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumu, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,