Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2955/2026Bylos Nr. BIK-684/2026Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01931-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka išsprendė nuteistojo A. P. (A. P.) ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nuteistojo A. P. atžvilgiu nutraukti arba panaikinti nuosprendžio dalį A. P. atžvilgiu ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka dėl galimai padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų bei netinkamai pritaikytų baudžiamojo įstatymo.Kasaciniame skunde nurodoma, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, jog A. P. kartu su D. G. Vokietijoje atlikdamas pastarojo prašomus veiksmus, suprato, jog dalyvauja D. G. daromoje neteisėtoje veikoje, kad D. G. priklauso organizuotai grupei, specialiai sukurtai krovinių pasisavinimui. A. P. atžvilgiu teismas įrodymus vertino sutelkdamas visą dėmesį tik į nusikalstamų veikų objektyviosios pusės elementus ir ignoruodamas bet kokius duomenis, paneigiančius jo veikos subjektyviąją pusę. Nesant asmens veikoje subjektyviosios pusės požymių, nėra nusikaltimo sudėties, todėl asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalis). Pagal bylos duomenis A. P. 2014 metais D. G. padėjo tvarkyti krovinius (šampūnai, šokoladas, motociklo padangos, filtrai, alkoholiniai gėrimai ir pan.), kuriuos į Vokietijos sandėlį atvežė baltarusių vairuotojai ir apie tai pastarieji kalbėjo duodami parodymus. Vertinant byloje surinktus duomenis bei atsižvelgiant į A. P. nuoseklią poziciją viso proceso metu, darytina išvada, kad jei jis ir atliko veiksmus, susijusius su padėjimu nuteistajam D. G. jo prašymu, tai dar nereiškia, kad jis suprato dalyvaujantis organizuotoje grupėje, kuriai priklausė ir D. G.. Atsižvelgiant į tai, negalima tvirtinti, kad jis suprato dalyvaujantis nusikaltimų daryme. A. P. niekada neneigė padėjęs D. G. Vokietijoje tvarkytis su kroviniais, pagrįstai tikėdamasis už tai gauti su D. G. sutartą atlygį, o tai nėra nusikalstama. Priešingai nei nurodo žemesnės instancijos teismai, byloje nesurinkta jokių duomenų, jog A. P. būtų pažinojęs kurį nors kitą organizuotos grupės narį, išskyrus D. G., su kuriuo kartu mokėsi Kūno kultūros institute. Kasatoriai taip pat akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas protokoline nutartimi pranešė proceso dalyviams, kad kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos veikos faktinės aplinkybes gali būti pakeistos, tačiau vėliau padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis atsisakė. Taigi tokia situacija vertintina kaip A. P. negalėjimas tinkamai gintis. Kasacinį skundą atsisakytina priimtiKasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nepateikta teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu pagrįstų žemesnės instancijos teismų išvadų nepagrįstumą ir galimai padarytą teisės aiškinimo bei taikymo klaidą A. P. pripažįstant kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ir kvalifikuojant šias veikas atitinkamai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 3 dalį, ar esminius BPK pažeidimus.Pažymėtina, kad formalus nesutikimas su A. P. nepalankiu teismo sprendimu, pateikiant savą įrodymų vertinimą, keliant įrodymų pakankamumo A. P. kaltei pagrįsti klausimą, savaip interpretuojant veikos faktines aplinkybes, kad A. P. esą nesuprato, jog dalyvauja organizuotoje grupėje nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Priešingai nei tvirtina kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas detaliai išdėstė argumentus, kodėl sprendžia, kad A. P. suprato dalyvaujantis organizuotoje grupėje, taigi įvertino nusikaltimo subjektyviąją pusę. Be to, paminėtina, kad kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismui atsisakius pakeisti veikos faktines aplinkybes skirtingomis, buvo pažeista A. P. teisė į gynybą, yra deklaratyvūs ir nepagrindžia šio pažeidimo buvimo.Nesant teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,