- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 2K-110-1073/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32520-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Sigita Jokimaitė, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (pran.)
- Nuteistasis
- B. N.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. N. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 23 d. nutarties.
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu B. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, B. N. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba mokytis ir tęsti darbą ar mokslą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 23 d. nutartimi nuteistojo B. N. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. B. N. nuteistas už tai, kad ne anksčiau kaip nuo 2017 m. birželio 26 d., tikslesnis laikas nenustatytas, veikdamas bendrai su asmeniu, dėl kurio byla nebuvo nagrinėjama, naudojosi didelės vertės turtu – Vokietijos bendrovei „RIVV Rheinishe Immobilien-Versicherung GmbH“ priklausančiu 44 750 Eur vertės automobiliu „Mercedes Benz GL 500 4Matic“, kuris buvo pagrobtas nuo 2017 m. birželio 26 d. 23.00 val. iki 2017 m. birželio 27 d. 8.30 val. Diuseldorfe, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, žinodamas, kad minėtas automobilis gautas nusikalstamu būdu, iki 2017 m. birželio 28 d. apie 23.20 val., t. y. tol, kol, nevykdžius policijos pareigūno reikalavimo sustoti, automobilis buvo paliktas Kalvarijos sav., Miklausės k., Miško g.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 23 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad:
Šalies argumentai
2.1. Jis nuteistas nepagrįstai, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą ir perkeliant jam pareigą įrodinėti savo nekaltumą. Viso proceso metu jis nuosekliai teigė, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, automobilio, už kurio naudojimąsi yra nuteistas, nevairavo ir apskritai nieko apie jį nežino. Abiejų instancijų teismai, darydami išvadas, vadovavosi prielaidomis, ,,manymu“, ,,tikimybe“ ir kitomis panašiomis sąvokomis, netinkamai ir šališkai vertino įrodymus (tiek jo paties, liudytojo R. L. parodymus (kuriuos paneigė policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu), tiek rašytinius bylos duomenis), taip iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1–5 dalių, 304 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Aptardami kilusius prieštaravimus tarp atskirų faktinių duomenų, teismai nurodė, kad tam tikri duomenys nepaneigia jo kaltės, tačiau, užuot išnaudoję visas galimybes prieštaravimams pašalinti, apsiribojo išvadomis, jog nuteistojo kaltę paneigiančių duomenų nėra. Apeliacinės instancijos teismas nevertino bylos įrodymų jų patikimumo, leistinumo ir pakankamumo prasme, o tik apsiribojo apeliacinio skundo argumentų kritika, be to, pasisakė ne dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir apskritai iš nutarties turinio galima suprasti, kad būtent jis (kasatorius) privalo surinkti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas netyrė 2017 m. spalio 13 d. specialisto išvados Nr. 11-1648(17), 11-1950(17), 11-1965(17) teisėtumo ir patikimumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimui buvo pateikta lipni juosta su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės. Specialistui pateiktas klausimas, ar tyrimui pateikti objektai kontaktavo su automobilio priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės apmušalu. Specialistas 2017 m. rugsėjo 22 d. pareikalavo pateikti papildomą tyrimo objektą – automobilio vairuotojo sėdynės apmušalo pavyzdį ir gavo atsakymą, kad nėra galimybės pateikti automobilio odinės sėdynės apmušalo pavyzdžio. Teismai nevertino, kad ant automobilio sėdynės buvo apmušalas, o tirti pateiktos dalelės nuimtos nuo sėdynės, kad sėdynės apmušalas specialistui tirti pateiktas nebuvo, specialistas atsakė į klausimus, susijusius ne su sėdynės apmušalu, o su pačia sėdyne. Be to, apeliacinės instancijos teismas, visiškai nevertindamas, sutiko su apylinkės teismo išvada, kad nors specialisto išvada ir yra tikėtino pobūdžio, tačiau atsitiktinio sutapimo galimybė yra minimali. Teismai apskritai netyrė ir nepasisakė, kiek išvada ,,yra tikimybė“ turi įrodomosios reikšmės. Tai, kad atsitiktinio sutapimo galimybė yra visiškai minimali, niekuo nepagrįsta prielaida. Taigi, teismai rėmėsi tikimybine prielaida, o ne objektyviu įrodymu.
2.3. Pagal teismų praktiką, kvapo odorologinio tyrimo išvados gali būti pripažįstamos tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina kiti byloje išnagrinėti įrodymai. Esant situacijai, kai pagrindas manyti, jog asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką, yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali būti konstatuota, kad asmens dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2008). Šiuo konkrečiu atveju 2018 m. liepos 31 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2355)-ISI-4281 nustatyta, kad tikėtina, jog kvapo pėdsakuose, paimtuose nuo automobilio ,,Mercedes Benz GL 500 4Matic“ vairuotojo sėdynės ir vairo, yra jo (kasatoriaus) kvapas. Tai nėra kategoriška išvada, o tik tikimybė. Be to, teismai net nepaklausė tyrimą atlikusių specialistų, iš kokių konkrečiai duomenų tokios išvados padarytos. Taip pat iš teismų sprendimų matyti, kad 2018 m. liepos 31 d. specialisto išvada yra pagrindinis ir vienintelis įrodymas, kuriuo teismai grindžia jo kaltę. Teismai nenurodė, kokie konkretūs kiti įrodymai patvirtina jo kaltę. Liudytojai V. R. ir D. S. parodė, kad matė jį sėdintį automobilyje ,,Mercedes Benz“, kuris priklauso jo motinai D. N., o ne automobilyje ,,Mercedes Benz GL 500 4Matic“ (valst. Nr. WJ3333F). Daugiau jokių aplinkybių apie tai, kad jis naudojosi minėtu automobiliu, nei šie, nei kiti liudytojai nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl šių liudytojų parodymų esmės ir prieštaringumo (apie tai plačiai nurodyta apeliaciniame skunde). Teismai nurodo, kad išvada apie jo kaltę yra padaryta remiantis ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, tačiau teismų sprendimuose nenurodoma, kokie tai ikiteisminio tyrimo veiksmai ir kokią įrodomąją reikšmę jie turi. Byloje nėra nė vieno ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašyto protokolo ar tarnybinio pranešimo, įrodančio jo kaltę, kad jis naudojosi Vokietijos bendrovei priklausančiu automobiliu. Taigi teismai vadovavosi išimtinai tik tikėtinomis specialistų išvadomis, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.
2.4. Teismai nevertino objektyvių įrodymų (2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. specialisto išvadų), patvirtinančių K. J. sąsajas su automobiliu ,,Mercedes Benz GL 500 4Matic“, todėl padarė prielaidas apie jo (kasatoriaus) dalyvavimą padarant nusikaltimą. Minėtose specialisto išvadose nurodoma, kad tikėtina, jog kvapo pėdsakuose, paimtuose nuo vairuotojo sėdynės ir vairo, yra K. J. kvapas; ant tampono su nuoplova nuo vairo rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. J. genotipu; atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 0,0000000000005 proc. Taigi akivaizdu, kad automobilį vairavo K. J., o ne jis (kasatorius).
2.5. In dubio pro reo principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-228-895/2018). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad į kiekvieną jo apeliacinio skundo argumentą, kuriuo jis siekė įrodyti, jog yra nekaltas, apeliacinės instancijos teismas atsakė padarydamas prielaidas, kad galėjo būti ir kitaip, negu nurodyta apeliaciniame skunde. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių jo argumentus ir rašytinius įrodymus. Teismų sprendimai pagrįsti vien prielaidomis „kaip galėjo būti“.
Šalies argumentai
2.6. Kasatorius išdėsto BK 189 straipsnio taikymo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014) ir nurodo, kad net jeigu jis būtų vairavęs minėtą automobilį, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis žinojo, jog vairuoja nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą. Norint neabejotinai įrodyti asmens kaltumą tyčia naudojantis pagrobtu didelės vertės automobiliu, neužtenka tikimybinės išvados, kad automobilyje galėjo būti rastas jo kvapas. Toks tarpinis faktas (kvapas automobilyje) neįrodo, koks ryšys jį sieja su pagrobtu automobiliu, nes neatspindi jokių sąmoningų kaltininko veiksmų, kurie galėtų būti susieti su transporto priemonės įgijimu ar naudojimu. Pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2008), netiesioginiu įrodymu (odorologinės ekspertizės išvada) konstatavus tarpinį faktą, kad asmuo su nusikalstama veika susijusioje vietoje buvo šios veikos darymo metu, tačiau neturint kitų įrodymų visumos, neįmanoma patikimai nuspręsti, jog tas asmuo tyčia ar dėl neatsargumo tuo metu atliko nusikalstamą veiką; baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė – asmens kaltumas, o ne tarpiniai faktai. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas iš esmės neištyrė.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai, susiję su kasatoriaus, liudytojo R. L. parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymima, kad kasaciniame skunde iš esmės pakartoti apeliacinio skundo argumentai, į kuriuos išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas, paaiškindamas, kodėl jie atmetami, ir pateikdamas tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Šioje baudžiamojoje byloje teismas pakankamai ištyrė ir patikrino visų nuosprendyje išdėstytų įrodymų patikimumą, jų gavimo ir užfiksavimo teisėtumą. Teismas, pagrįstai atmesdamas kasatoriaus, o kartu ir liudytojo R. L. parodymus, motyvuotai pažymėjo, kokie duomenys paneigė kasatoriaus gynybinę poziciją. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kodėl patikimais laikė policijos pareigūnų parodymus. Kartu rėmėsi tuo, kad byloje esantis tarnybinis pranešimas (1 t., b. 1. 195–196) patvirtina, o kartu ir paneigia B. N. ir liudytojo R. L. nurodytas aplinkybes. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad B. N. ir R. L. savanoriškai policijos pareigūnams pateikė turėtas navigacijas, R. L. pateikė telefoną; šie įrenginiai buvo pateikti duomenims nuskaityti. Nuskaičius įrenginiuose esančius duomenis ir juos išanalizavus, sugretinus su nuteistojo, liudytojo R. L. parodymais, kitais objektyviais duomenimis nustatyta, kad vykęs susižinojimas tarp nuteistojo ir liudytojo R. L., prietaisų fiksuotas jų judėjimas aktualiomis aplinkybėmis paneigia tiek R. L., tiek B. N. dėl kelionės į Lietuvą nurodytas aplinkybes, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad R. L. parodymai vertintini kaip siekis padėti B. N., galbūt ir pačiam nebūti susietam su kaltinime nurodyta nusikalstama veika, todėl jais nesivadovavo. Kasatoriaus argumentai, susiję su 2018 m. liepos 31 d. ir 2017 m. spalio 13 d. specialisto išvadų vertinimu, nepagrįsti. Teismai išsamiai išanalizavo šių užduočių specialistams skyrimo, jų atlikimo aplinkybes, tikrino ir vertino specialisto išvadų patikimumą, jų pagrįstumą ir pasisakė dėl jų vertinimo. Specialistų išvadomis nustatyta, kad yra tikimybė, jog B. N. drabužiai kontaktavo su automobilio „Mercedes Benz GL 500“ priekine kairės pusės (vairuotojo) sėdyne, taip pat nustatyta, kad tikėtina, jog kvapo pėdsakuose, paimtuose nuo automobilio vairuotojo sėdynės ir vairo, yra B. N. kvapas. Teismai padarė išvadą, kad nors išvados ir yra tikėtino pobūdžio, tačiau atsitiktinio sutapimo galimybė yra visiškai minimali. Pažymėtina, kad tikėtina, jog B. N. kvapo pėdsakų nustatyta ant dviejų automobilio vidaus objektų. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis ne vien specialisto išvadomis, bet ir liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, tarpusavio sąsajas, pagrįstai konstatavo, kad B. N. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra visiškai įrodyta. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio jam inkriminuoto nusikaltimo subjektyviąją pusę, t. y. kad jis žinojo, jog vairuoja nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą. Specialistų išvados patvirtina, kad B. N. buvo vogtame automobilyje, o remiantis liudytojų parodymais, galima daryti pagrįstą išvadą, jog B. N. stebėjo aplinką, lydėdamas pagrobtą automobilį. Ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis siekė padėti išvengti kontrolės, sustabdymo, jo veiksmų laikas iš esmės sutampa su nenustatytų asmenų, kurie pagrobė automobilį, veiksmais, neabejotina, kad kasatorius suprato, jog disponuoja būtent nusikalstamu būdu įgytu turtu. Todėl visiškai pagrįsta išvada, kad visi įrodymai sudaro vientisą loginę grandinę ir patvirtina B. N. tiesioginį aktyvų dalyvavimą padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo veiksmai buvo tiksliai nukreipti konkrečiam bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti – disponuoti žinomai nusikalstamu būdu gautu didelės vertės turtu.
Motyvuojamoji dalis
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo B. N. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl esminių BPK pažeidimų ir BK 189 straipsnio taikymo
5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad bylos ikiteisminio tyrimo ir proceso teisme metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Atitinkamai kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016 ir kt.).
6. Kasatorius skundą iš esmės grindžia, kaip jis mano, teismų padarytais esminiais BPK pažeidimais, kurie sutrukdė teismams priimti teisingą sprendimą ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Kasaciniame skunde kasatorius iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde dėl įrodymų tikrumo, patikimumo bei jų vertinimo tinkamumo. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
7. Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbios šios įstatymo reguliavimu nustatytos bei teismų praktikoje išaiškintos taisyklės:
7.1. Remiantis BPK nuostatomis, teigtina, kad baudžiamojo proceso metu siekiama šių tikslų: 1) nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika; 2) nustatyti, kas tą veiką padarė; 3) nustatyti, kas dėl nusikalstamos veikos patyrė žalos. Šių tikslų siekiama įstatymo nustatyta tvarka renkant, fiksuojant, patikrinant ir vertinant duomenis, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vykdant įrodinėjimo procesą.
7.2. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams (duomenims), kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7.3. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-483-976/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).
7.4. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas privalo išdėstyti tik įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl įrodymų analizė yra ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, privalo patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir savo sprendime (nutartyje arba nuosprendyje) pateikti racionalius, aiškius, logiškus, nuoseklius ir įtikinamus argumentus apie pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir atitiktį bylos aplinkybėms. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Taigi kasatoriaus nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose vyko esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.
7.5. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).
7.6. Atitinkamai teismų praktikoje nurodyta, kad nuosprendžių grindimas specialistų išvadomis, kuriose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).
8. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir kasacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, o skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų (specialisto išvadų, liudytojų parodymų) vertinimo, netinkamo teismų sprendimų motyvavimo yra nepagrįstos.
9. Kasatorius ypač akcentuoja specialisto išvadų patikimumo klausimą ir atitinkamai jomis grįstų teismo išvadų tinkamumo aspektą. Šiame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti DNR, odorologinis ir medžiagų ir gaminių (pluoštų) objektų tyrimai. 2018 m. kovo 1 d. specialisto išvada Nr. 140-(4636)-IS1-1188 nustatyta, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo vairo, paimta 2017 m. birželio 29 d. apžiūrint automobilį „Mercedes Benz GL 500 4Matic“ (valst. Nr. WJ3333F), rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2 t., b. l. 5–6); 2018 m. gegužės 18 d. specialisto išvada Nr. 140-(2094)-IS1-2802 nustatyta, kad ant tampono su nuoplova nuo vairo, paimta 2017 m. birželio 29 d. apžiūrint automobilį „Mercedes Benz GL 500 4Matic“ (valst. Nr. WJ3333F), rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas (žiūrėti LPKTC 2018 m. kovo 1 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4636)-IS1-1188) sutampa su K. J. genotipu. 2017 m. spalio 13 d. specialisto išvada Nr. 11-1648(17), 11-1950(17), 11-1965(17) nustatyti mikrodalelių nuo automobilio „Mercedes Benz GL 500“ (valst. Nr. WJ3333F) priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdynės sutapimai su B. N. drabužiais leido specialistams suformuluoti išvadą, kad yra tikimybė, jog B. N. bluzonas ir sportinės kelnės kontaktavo su automobilio „Mercedes Benz GL 500“ (valst. Nr. WJ3333F) priekinės kairės pusės (vairuotojo) sėdyne, nuo kurios lipnia juosta nurinktos mikrodalelės pateiktos tirti. 2018 m. liepos 31 d. specialisto išvada Nr. 140-(2355)-IS1-4281 nustatyta, kad tikėtina, jog kvapo pėdsakuose, paimtuose 2017 m. birželio 29 d. įvykio vietoje apžiūros metu Kalvarijos sav., Sangrūdos sen., Miklausės k., iš automobilio „Mercedes Benz GL 500 4Matic“, VIN WDC1668731A377770, nuo vairuotojo sėdynės ir vairo, yra B. N., gim. 1982 m. gegužės 8 d., kvapas. Taigi, specialisto išvados, nors ir kiekviena atskirai pateiktos tikimybine forma, sugretintos tarpusavyje bei su kita byloje surinkta ir patikrinta bei įrodymais teismų pripažinta informacija, leido teismams kategoriškai spręsti apie B. N. naudojimąsi pavogta transporto priemone. K. J. sąsajų nustatymas su vogta transporto priemone neturi reikšmės B. N. veiksmų teisiniam vertinimui.
10. Atitinkamai teiginiai dėl kitų įrodymų (kaip antai liudytojų V. R. ir D. S. parodymų) neatitikties įstatymo keliamiems reikalavimams, dėl būtinumo teismams imtis papildomų procesinių priemonių jiems patikrinti, gauti ir ištirti naujus duomenis neišplaukia iš bylos medžiagos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, nuosekliai apie kiekvieną jų pasisakyta, pavyzdžiui, akcentuojant, kodėl vieni (B. N. parodymai) vertintini kaip siekis byloje nustatytas faktines aplinkybes paaiškinti sau naudinga linkme ar kaip siekis (R. L. parodymai) padėti B. N. bei galimai ir pačiam nebūti susietam su kaltinime nurodyta nusikalstama veika, o kiti pripažinti patikimais ir, vertinant kaip visumą, sudarančiais nuoseklią, logišką grandinę, įrodančią tiek nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą B. N. veiksmuose, tiek ir jo kaltę. Taigi, pripažintina, kad priimtas nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), nuosprendžio aprašomojoje dalyje ištirtų įrodymų vertinimo motyvai išdėstyti laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir neatlikęs papildomo įrodymų tyrimo, kurio, be kita ko, neprašė nei nuteistasis bei jo gynėjas, nei prokuroras, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys), byla patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Abiejų instancijų teismai gynybos versijas atmetė remdamiesi byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, o iškeltas abejones dėl įrodymų leistinumo, patikimumo ir jų vertinimo atmetė, pateikdami išsamias ir motyvuotas išvadas. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas patikrino, ar teisingai buvo įvertinti byloje surinkti įrodymai ir tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Taigi jokių nepašalintų abejonių ar išvadų, paremtų, anot kasatoriaus, tikimybine prielaida, teismų sprendimuose nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustatyta teisinio pagrindo konstatuoti esminius BPK pažeidimus.
11. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad teismų praktikoje aiškinant BK 189 straipsnio sudėties subjektyviųjų požymių taikymo ypatumus nurodoma, jog įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).??? Taigi, teismų sprendimuose pasisakant apie subjektyviųjų BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių buvimą B. N. veikoje buvo laikomasi aptartos taisyklės. Grindžiant B. N. kaltę, buvo vertinamos ne tik specialisto išvados, bet visos byloje nustatytos aplinkybės, reikšmingos kasatoriaus žinojimui apie neteisėtą jo naudoto turto kilmę pagrįsti. Specialisto išvadomis, liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais teismų nustatytos aplinkybės, kad B. N. buvo pavogtame automobilyje, be to, stebėjo aplinką, siekė padėti išvengti kontrolės, patvirtina tai, kad B. N. suvokė, jog naudojasi didelės vertės turtu veikdamas kaip vykdytojas, žinojo, kad turtas didelės vertės ir įgytas nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis teismų išvadomis. Todėl, pripažinus įrodinėjimo procesą tinkamu bei nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų dėl surinktų byloje įrodymų patikimumo ir tikrumo, nenustačius ir teismų sprendimų ydingumo, atmestinas ir kasatoriaus argumentas dėl BK 189 straipsnio netinkamo taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo B. N. kasacinį skundą.