Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-531-940/2026Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00068-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Miltenytės, Igno Totilo,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. (P. P.) ieškinį atsakovei I. S. ir atsakovės I. S. priešieškinį ieškovui P. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Ginčo esmėI. P. P. ieškiniu ir 2023 m. balandžio 12 d. pateiktu pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo prašė: nustatyti nepilnamečio P. P. (P. P.) gyvenamąją vietą su tėvu P. P.;priteisti iš vaiko motinos I. S. nepilnamečiam sūnui P. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį nuo 2019 m. kovo 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet įstatymų nustatyta tvarka, ieškovą paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teisės pagrindais;nustatyti skyrium gyvenančios vaiko motinos I. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią: vaiko motina su sūnumi bendrauja kas antrą lyginių kalendorinių metų savaičių savaitgalį, paimdama sūnų iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindama vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.Vaiko motina su sūnumi bendrauja vieną kiekvienos savaitės darbo dieną, paimdama sūnų iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos 10.00 val., jeigu tą dieną užsiėmimai ugdymo įstaigoje nevyksta, ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Apie ketinimą bendrauti su sūnumi vieną savaitės darbo dieną vaiko motina informuoja vaiko tėvą raštu – trumpąja žinute (SMS) prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo.Vaiko motina lyginiais kalendoriniais metais su sūnumi praleidžia Šv. Velykų ir moksleivių pavasario atostogas, paimdama sūnų pirmąją Šv. Velykų dieną 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę pavasario atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykas ir moksleivių pavasario atostogas su sūnumi praleidžia tėvas P. P..Motina bendrauja su sūnumi nelyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas (gruodžio 24-25 d.) ir pirmąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas ir pirmąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę su sūnumi bendrauja tėvas.Motina bendrauja su sūnumi lyginiais kalendoriniais metais per Naujuosius Metus ir antrąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos nelyginių kalendorinių metų gruodžio 30 d. nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Nelyginiais kalendoriniais metais per Naujuosius Metus ir antrąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę su vaiku bendrauja tėvas.Vaiko motina nelyginiais kalendoriniais metais praleidžia su sūnumi mokyklines rudens atostogas, paimdama sūnų iš gyvenamosios vietos pirmąją rudens atostogų dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę rudens atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas šias atostogas su sūnumi praleidžia lyginiais kalendoriniais metais.Vaiko motina lyginiais kalendoriniais metais praleidžia su sūnumi mokyklines žiemos (papildomas) atostogas, paimdama sūnų iš gyvenamosios vietos pirmąją žiemos (papildomų) atostogų dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę žiemos (papildomų) atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas šias atostogas su sūnumi praleidžia nelyginiais kalendoriniais metais.Tėvai su vaiku dalijasi moksleivių vasaros atostogas lygiomis dalimis, t. y. po vieną mėnesį tokia tvarka: lyginiais kalendoriniais metais motina su vaiku bendrauja nuo liepos mėn. 1 d. iki liepos mėn. 31 d., tėvas – nuo rugpjūčio mėn. 1 d. iki rugpjūčio mėn. 31 d., nelyginiais metais motina su vaiku bendrauja nuo rugpjūčio mėn. 1 d. iki rugpjūčio mėn. 31 d., tėvas - nuo liepos mėn. 1 d. iki liepos mėn. 31 d.Vaiką atostogoms motina paima iš jo gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną į gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.Vaiko motina bendrauja su sūnumi Motinos dienos (pirmasis gegužės mėnesio savaitgalis) savaitgalį, o tėvas – Tėvo dienos (pirmasis birželio mėnesio sekmadienis) savaitgalį, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos savaitgaliais pasiskirstymo grafiko.Motina švenčia su vaiku savo gimimo dieną (balandžio 3 d.). Tėvas švenčia su vaiku savo gimimo dieną (balandžio 16 dieną).Motina švenčia su vaiku jo gimimo dieną (birželio 20 dieną) nelyginiais metais, paimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventės dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą vaiko gimimo dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas švenčia su vaiku sūnaus gimimo dieną (birželio 20 dieną) lyginiais metais.Vaiko motina bendrauja su vaiku kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais: per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienas (lapkričio 1-2 d.), pasiimdama sūnų šventinių dienų išvakarėse pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindama šventės dieną į gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Jei pasibaigus šventinei dienai toliau yra motinos suplanuotos atostogos su sūnumi, motina vaiką grąžina pasibaigus suplanuotoms atostogoms pagal patvirtintą atostogų tvarką.Vaiko motina bendrauja su vaiku kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), pasiimdama sūnų šventinių dienų išvakarėse, pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindama šventės dieną į gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Jei pasibaigus šventinei dienai toliau yra motinos suplanuotos atostogos su sūnumi, motina vaiką grąžina pasibaigus suplanuotoms atostogoms pagal patvirtintą atostogų tvarką. Vaiko motinos bendravimas telefonu su sūnumi neribojamas, tačiau bendravimas neturi trukdyti vaiko nakties ir ugdymo režimo.Jeigu vaiko motina dėl objektyvių priežasčių (ligos, pasikeitusio darbo grafiko) negali bendrauti su sūnumi nustatytomis dienomis, ji apie tai informuoja vaiko tėvą, nedelsiant po aplinkybių paaiškėjimo, bet ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto bendravimo su sūnumi laiko. Visos vaiko motinos dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimų dienos ir valandos vaiko motinai kompensuojamos einamųjų metų birželio mėnesio dienomis ir valandomis, pasibaigus mokslo metams vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje pagal principą – nebendrautas savaitgalis kompensuojamas savaitgaliu, nebendrauta darbo diena – darbo diena.Jeigu sūnus P. P. dėl objektyvių priežasčių (ligos, jeigu vaikas yra sveikatos priežiūros įstaigos stacionare, klasės išvykos) negali bendrauti su motina pagal nustatytą bendravimo tvarką, vaiko tėvas apie tai informuoja vaiko motiną nedelsiant po aplinkybių paaiškėjimo, tačiau ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo. Visos vaiko motinos dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimų dienos ir valandos vaiko motinai kompensuojamos kiekvienų metų birželio mėnesio dienomis ir valandomis, pasibaigus mokslo metams vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje pagal principą – nebendrautas savaitgalis kompensuojamas savaitgaliu, nebendrauta darbo diena – darbo diena.Tuo atveju, jei vaiko motinos bendravimo su sūnumi metu vaikas suserga, motina pasilieka vaiką slaugyti savo gyvenamojoje vietoje, o esant sudėtingai ligos situacijai privalo pristatyti jį į sveikatos priežiūros įstaigą. Vaiko motina vaiko slaugymo savo namuose metu privalo informuoti vaiko tėvą raštu – trumpąja žinute (SMS) apie vaiko sveikatos būklę ne mažiau kaip du kartus per dieną (ryte ir vakare). Apie vaiko sveikatos būseną, kuri susijusi su poreikiu jį pristatyti į gydymo įstaigą, vaiko motina informuoja vaiko tėvą raštu – trumpąja žinute (SMS) nedelsiant, bet ne vėliau, kaip vaiką pristačius į gydymo įstaigą.Jei vaiko ligos atveju jis turi būti gydymo įstaigos stacionare ir jam būtina kito asmens slauga, tuomet šią slaugą abu tėvai užtikrina pakaitomis (savaitės periodiškumu, pradedant nuo to tėvo/motinos, kurio žinioje būdamas vaikas susirgo).Jeigu vienas iš tėvų ketina su sūnumi vykti į užsienį ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, tai jis privalo elektroniniu paštu apie tai kitą tėvą informuoti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki išvykimo, nurodant kelionės pradžią ir pabaigą, kelionės transportą bei gyvenamąją vietą (vietas).Tėvai gali raštu – trumpąja žinute (SMS) susitarti ir dėl kitokios vaiko motinos bendravimo su sūnumi tvarkos.Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus, įskaitant, bet neapsiribojant vaiko priežiūra, auklėjimu, mokslais bei sveikata, derina trumposiomis žinutėmis (SMS) arba elektroninio pašto laiškais šiais adresais: vaiko tėvo P. P. – (duomenys neskelbtini), vaiko motinos I. S. – (duomenys neskelbtini). Nurodomi elektroniniai paštai privalo būti patikrinti bent kartą per 72 val. Turi būti atsakoma su sūnaus sveikata ir formaliu bei neformaliu ugdymu susijusiais klausimais.Nurodė, kad iki 2017 m. vasaros vaiko tėvas P. P. su vaiko motina I. S. ir nepilnamečiu sūnumi P. P. gyveno ieškovo motinai priklausančiame name. Dėl slenkančio darbo grafiko, papildomo darbo vaiko mamos dažnai nebūdavo namuose, todėl ji negalėdavo pakankamai laiko ir dėmesio skirti sūnui. Daugiausiai laiko vaikas praleisdavo su tėvu, kas lėmė, kad tarp tėvo ir sūnaus užsimezgė itin stiprus ryšys. 2017 m. birželio mėn. atsakovė, nederinusi su ieškovu, išsivežė berniuką pas (duomenys neskelbtini) gyvenančius savo tėvus. Tokiu būdu buvo nutrauktas vaiko ikimokyklinio ugdymo procesas darželyje (duomenys neskelbtini)vaikas vienašališku motinos sprendimu buvo drastiškai paimtas iš jam įprastos gyvenamosios aplinkos, dėl ko nepilnametis sunkiai išgyveno. Tokie atsakovės veiksmai trikdė vaiko adaptaciją, berniukas buvo nepastoviai vedamas į darželį, patirdavo visiškai jam nereikalingą stresą ir dažnai sirgdavo. Atsakovė be ieškovo žinios ir pritarimo vaiką perregistravo į kitą lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini)Pažymėjo, jog ieškovas kreipėsi pagalbos į savo ir atsakovės gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos institucijas. 2017 m. vasaros laikotarpiu periodiškai vaiko tėvas vykdavo į (duomenys neskelbtini), kad parsivežtų sūnų į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovas sūnų galėdavo pamatyti ir sužinoti apie vaiko sveikatą tik kai atsakovė jį atveždavo į vizitus pas gydytojus Vilniuje. Atsakovė, siekdama savanaudiškų tikslų, tinkamai neužtikrina nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūros; neinformavo ieškovo apie vaiko paguldymą į ligoninę. Vaiko motina daugeliu atveju, tėvui siekiant įgyvendinti savo teises vaiko atžvilgiu, piktnaudžiauja motinos valdžia ir elgiasi negeranoriškai. Tvirtino, jog nuo 2017 m. vasaros atsakovė išvežė sūnų P. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir pradėjo riboti tėvo bendravimą su vaiku, kas grubiai pažeidė vaiko teises ir interesus. Nuo 2018 m. spalio 22 buvo nustatyta vaikui laikinoji globa ir jis apgyvendintas pas laikinąją globėją L. N.. Vėliau mažametis P. P. buvo apgyvendintas pas globėją A. P., kur gyveno iki 2019 m. kovo 19 d. 2019 m. kovo 19 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi laikina vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, todėl jau beveik septynerius metus nepilnametis P. P. gyvena su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, kurioje sudarytos visapusiškos sąlygos tenkinti vaiko poreikius. Nuo 2019 m. sausio 14 d. vaikas lanko (duomenys neskelbtini).Nurodė, jog ieškovas geriau nei atsakovė gali užtikrinti pagrindines nepilnamečio sūnaus P. P. teises ir laisves, kadangi jis nuo gimimo rūpinasi vaiku, jį augina, užtikrina vaiko teisę į mokyklinį ugdymą, nuosekliai rūpinasi jo materialiniais poreikiais ir sveikatos priežiūra. Tėvo emocinis ryšys su sūnumi yra itin stiprus. Pažymėjo, jog atsakovė inicijavo du nepagrįstus ikiteisminius tyrimus prieš H. P. ir ieškovą dėl jų tariamai padarytų nusikalstamų veikų, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, kurie buvo nutraukti. Teigė, kad motina įtikinėjo vaiką perpasakoti specialistams objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kas nulėmė nuolatinius neigiamus vaiko išgyvenimus ir eilę psichosomatinių jo sveikatos sutrikimų. Atsakovė nuolat nuteikinėja sūnų prieš tėvą. Atsakovė negeba atliepti sūnaus P. emocinių poreikių ir daro jam sisteminį žalojantį poveikį. Ieškovas nurodė, jog nėra jokių aplinkybių, dėl kurių būtina keisti vaiko gyvenamąją aplinką, todėl nusistovėjusios faktinės nepilnamečio P. P. gyvenamosios vietos keitimas neatitiktų vaiko interesų.A. I. S. 2023 m. kovo 27 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė:P. P. gyvenamąją vietą nustatyti su mama I. S.;priteisti iš P. P. nepilnamečiam sūnui P. P. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, pavedant I. S. atitinkamomis ir vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise; nustatyti P. P. bendravimo su sūnumi P. P. bendravimo tvarką, pagal kurią:Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį (lyginėmis mėnesio savaitėmis), paimdamas sūnų iš mamos gyvenamosios vietos šeštadienį laike nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindama sūnų į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį laike nuo 19.00 val. iki 21.00 val.Tėvas su sūnumi bendrauja ir vieną kiekvienos savaitės darbo dieną, paimdamas sūnų iš mamos gyvenamosios vietos laike nuo 15.00 val. iki 16.00 val. ir grąžindamas sūnų į motinos gyvenamąją vietą tos pačios dienos laike nuo 19.00 val. iki 21.00 val. Konkreti tėvo bendravimo su sūnumi diena nustatoma atsižvelgiant į tėvo užimtumą ir apie ją motina turi būti informuota elektroniniu paštu prieš dvi dienas. Bet kuriuo atveju šiame punkte numatyta ir tėvo pasirinkimu numatoma jo bendravimo su sūnumi diena arba laikas negali sutapti su sūnaus būrelio laiku.Tėvas nelyginiais metais su sūnumi praleidžia Šv. Velykų ir pavasario atostogų dienas, paimant sūnų pirmosios Šv. Velykų dienos išvakarėse iš motinos gyvenamosios vietos laike nuo 19.00 iki 21.00 val. ir grąžindamas sūnų į motinos gyvenamąją vietą paskutinę pavasario atostogų dieną laike nuo 19.00 val. iki 21.00 val.Tėvas lyginiais metais su sūnumi praleidžia Kūčias, Šv. Kalėdas ir laikotarpį iki Naujųjų metų, o taip pat ir Naujuosius metus, paimdamas sūnų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. laike nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas jį į motinos gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. laike nuo 19.00 val. iki 21.00 val.Tėvas lyginiais metais su sūnumi praleidžia mokyklines rudens atostogas, paimdamas sūnų iš motinos gyvenamosios vietos pirmąją rudens atostogų dieną laike nuo 11.00 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas sūnų į motinos gyvenamąją vietą paskutinę rudens atostogų dieną laike nuo 19.00 val. iki 21.00 val.Tėvas su sūnumi praleidžia vieną mėnesį vasaros atostogų, sūnų atostogoms paimdamas iš motinos gyvenamosios vietos pirmąją atitinkamo vasaros mėnesio dieną laike nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į motinos gyvenamąją vietą paskutinę atitinkamo mėnesio dieną laike nuo 18.00 val. iki 21.00 val. Tėvo ir sūnaus vasaros atostogų laikas derinamas elektroniniu paštu kiekvienų einamųjų metų gegužės mėnesio 1 - 20 dienomis. Jei derinant atostogas motinos ir tėvo pageidavimai dėl atostogų laiko sutampa, tai tuomet pirmumą lyginiais metais turi tėvas, o nelyginiais – motina.Tėvas su sūnumi bendrauja Tėvo dieną (pirmasis einamųjų metų birželio mėnesio sekmadienis), savo gimimo dieną (balandžio 16 dieną), o poriniais metais ir sūnaus gimimo dieną (birželio 20 dieną), paimdamas sūnų iš motinos gyvenamosios vietos atitinkamos dienos išvakarėse laike nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas jį į motinos gyvenamąją vietą Tėvo dienos ar savo gimtadienio dienos vakarą laike nuo 19.00 val. iki 21.00 val.Tėvas su sūnumi poriniais metais bendrauja visų valstybinių švenčių dienomis, paimdamas sūnų iš motinos gyvenamosios vietos atitinkamą dieną laike nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas jį į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną laike nuo 19.00 val. iki 21.00 val.Tėvo bendravimas telefonu su sūnumi neribojamas, tačiau bendravimas neturi trukdyti vaiko nakties poilsio ir ugdymo proceso.Jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių (ligos, pasikeitusio darbo grafiko ar kitų priežasčių) negali bendrauti su sūnumi nustatytomis dienomis, jis apie tai informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki numatyto bendravimo su sūnumi laiko. Visos tėvo dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimo dienos ir valandos kompensuojamos, atsižvelgiant į tėvo darbo grafiką ir vaiko užimtumą mokykloje bei būreliuose. Konkreti diena, kurios laiku turėtų įvykti tėvo ir jo sūnaus bendravimas, derinama tarp tėvų elektroniniu paštu.Jeigu sūnus dėl objektyvių priežasčių (ligos, klasės išvykos ar kitų priežasčių) negali bendrauti su tėvu nustatytomis dienomis, vaiko mama apie tai informuoja tėvą ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo. Visos dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimo dienos ir valandos kompensuojamos tėvui, atsižvelgiant į jo darbo grafiką ir vaiko užimtumą mokykloje bei būreliuose. Konkreti diena, kurios laiku turėtų įvykti tėvo ir jo sūnaus bendravimas, derinama tarp tėvų elektroniniu paštu.Motinos dieną (pirmasis einamųjų metų gegužės mėnesio sekmadienis), motinos gimimo dieną (balandžio 3 dieną), nepriklausomai nuo nustatytos sūnaus ir tėvo bendravimo tvarkos, sūnus visą dieną betarpiškai bendrauja tik su mama.Tuo atveju, jei tėvo bendravimo su sūnumi metu sūnus suserga, tėvas turi užtikrinti, kad vaikas būtų pristatytas į motinos gyvenamąja vietą, o esant sudėtingai ligos situacijai – į gydymo įstaigą. Apie vaiko sveikatos būseną, kuri susijusi su poreikiu jį pristatyti į gydymo įstaigą, tėvas informuoja motiną nedelsiant, bet ne vėliau, kaip vaiką pristačius į gydymo įstaigą. Jeigu, būdamas pas tėvą, sūnus susirgtų ir atitinkama liga (pvz., labai aukšta temperatūra) neleistų vaiko transportuoti į motinos gyvenamąją vietą be dar didesnio pavojaus vaiko sveikatai ar net gyvybei, tuomet, iki išnyks atitinkamas pavojus, sūnus gydomas pas tėvą. Šiuo atveju tėvas privalo apie vaiko ligą nedelsiant informuoti mamą ir su ja suderinti vaiko gydymą bei slaugą. Taip pat tėvas privalo suteikti galimybę motinai atvykti pas sūnų jį aplankyti tėvų suderintu laiku. Šiuo atveju vaiko lankymo trukmė negali būti trumpesnė nei dvi valandos.Tuo atveju, jei sūnus suserga ilgesniam nei trejų dienų laikotarpiui, tuomet vaiko tėvas turi teisę atvykti į motinos gyvenamąją vietą tėvų suderintu laiku lankyti sūnų. Šiuo atveju vaiko lankymo trukmė negali būti trumpesnė nei dvi valandos.Jei sūnaus ligos atveju jis turi būti gydymo įstaigos stacionare ir jam būtina slauga, tuomet tai abu tėvai užtikrina pakaitomis (savaitės periodiškumu, pradedant nuo mamos).Jeigu vienas iš tėvų ketina su sūnumi vykti į užsienį ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, tai jis privalo elektroniniu paštu apie tai kitą tėvą informuoti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki išvykimo, nurodant kelionės pradžią ir pabaigą, kelionės transportą bei gyvenamąją vietą (vietas).Į bet kokią kelionę vaiką išvežantis tėvas visais atvejais privalo užtikrinti sūnaus sveikatos draudimą visam kelionės laikotarpiui, o vaikui susirgus, apie tai informuoti kitą tėvą.Priklausomai nuo aplinkybių, kiekvienu atskiru atveju tėvas ir motina gali susitarti ir dėl kitokios sūnaus ir tėvo bendravimo tvarkos.Visais atvejais, kai būtina užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimo su tėvu tvarką ir klausimus, kurie susiję su vaiko priežiūra, auklėjimu, mokslais bei sveikata, tėvas ir motina tarpusavyje susižino SMS pranešimais arba elektroniniais laiškais, naudojant šiuos elektroninio pašto adresus: I. S. – (duomenys neskelbtini), o P. P. – (duomenys neskelbtini). Abu tėvai įsipareigoja vieną kitą per įmanomai trumpiausią laiką informuoti apie bet kurio nurodyto kontaktinio duomens (gyvenamosios vietos, telefono numerio ar elektroninio pašto adreso) pakeitimą.Visais atvejais P. P. tėvai įsipareigoja bendradarbiauti vienas su kitu ir veikti išimtinai vaiko interesų labui.Atsakovės naudai iš ieškovo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad šalys iki 2017 m. spalio 10 d. gyveno kartu su sūnumi adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovė nurodytą dieną kartu su sūnumi išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur pradžioje gyveno pas savo tėvus, o vėliau persikėlė į nuosavą butą, kuriame kartu su vaiku gyveno iki 2019 m. sausio 25 d., kuomet teismo buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – sūnaus laikinas atskyrimas nuo motinos, o 2019 m. kovo 19 d. vaiko laikinoji gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Atsakovė su vaiku bendrauja pagal teismo nustatytą jos bendravimo su vaiku grafiką su neseniai atsiradusiomis išimtimis, kurių pagrindas abipusis tėvų susitarimas. Pažymėjo, kad teismo nutartys dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo priimtos dėl baudžiamosios bylos, kurioje atsakovei buvo pateikti kaltinimai, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d., išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, nuosprendžiu ją išteisino dėl jai inkriminuotų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei pareikštas kaltinimas padarius atitinkamas nusikalstamas veikas buvo visiškai nepagrįstas, todėl vaiko gyvenamoji vieta iki jo pilnametystės turi būti nustatyta su mama. Tvirtino, kad net ir tuo atveju, kai mama neturi galimybės dėl 2019 m. kovo 19 d. teismo nutarties ilgesnį laiką būti su vaiku, ji vis vien labiau pasirūpina vaiku, jo sveikata, raida, laisvalaikiu bei sudaro daug geresnes šeimos sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad nuo vaiko perdavimo tėvui jis ėmė dar labiau veikti priešiškai vaiko mamos atžvilgiu ir taikyti skyrium nuo vaiko gyvenančios mamos atstūmimą; su atsakove neieškojo jokio kompromiso; veikė taip, kad vaiko ir mamos ryšys būtų pažeidžiamas; reiškė priešiškumą atsakovės atžvilgiu; siekė visaip riboti mamos ir vaiko bendravimą bei vengė bendrai ir individualiai spręsti su vaiko sveikata susijusius klausimus. Ieškovas laikėsi tos nuomonės, kad neįvykusių vaiko ir mamos susitikimų kompensavimo jis neprivalo spręsti. Teigė, jog tėvas neturi tinkamam vaiko auginimui būtinų savybių, kurios susijusios ir su siekiu veikti prioritetiniais esančių vaiko interesų labui. Ieškovo įžeidžianti bei žeminanti leksika aiškiai įrodo visiškai netinkamą jo elgseną, kuri pakenkė vaikui, nes ilgą laiką nebuvo atliepiamas vaiko prioritetinis interesas pilnavertiškai ir sistemiškai bendrauti su mama. Vaiko tėvas, pakeisdamas vaiko telefono numerį, nepapildydamas telefono sąskaitos, veikė sąmoningai taip, kad vaikas pats negalėtų skambinti mamai. Ieškovas nevykdė įsipareigojimo užsakyti vaikui pasą, kas sąlygojo situaciją, kuomet mama negalėjo su sūnumi 2022 m. vasarą išvykti atostogų į Turkiją. Ieškovas taip pat ignoruoja vaiko sveikatos problemas; vaiko sveikatos užtikrinimu iki šiol labiau rūpinasi vaiko mama; ieškovas iki šiol neigia vaiko (duomenys neskelbtini) klausimą ir daro viską, kad jis nevartotų vaistų, kas sąlygojo dar sunkesnių padarinių kilimą – pirminius (duomenys neskelbtini) požymius; net ir nustatytai astmos diagnozei, ieškovas ir toliau ignoruoja situacijos rimtumą ir pavojingumą. Teigė, jog vaiko tėvas elgiasi taip, jog vaikui sveikatos prasme būtų ne kuo geriau, o tik kuo blogiau, kadangi vaiko sveikatos problemų paūmėjimas buvo pagrindas neleisti vaikui matytis su mama. Ieškovas taip pat vengė vaiką vesti (duomenys neskelbtini). Ieškovas sistemiškai ignoravo ir iš esmės ignoruoja vaikui būtinų gydytojų poreikį; savavališkai atšaukdavo vaiko vizitus pas gydytojus. Nurodė, kad vaiko gyvenimas su tėvu sąlygoja didžiulį stresą, kuris identifikuojamas kiekvieną kartą, kai vaikas paimamas iš tėvo ir jo aplinkos bei tuomet, kai reikia vaiką grąžinti pas tėvą ir į tėvo aplinką. Mama turi nuolat vaiką įkalbinėti, kad jis vyktų pas tėvą. Akcentavo, kad nuo 2018 m. gruodžio vaikas ilgai nelankė jokių būrelių, nebuvo niekaip kitaip papildomai lavinamas ar ugdomas; buvo atvejų, kai sūnus į mokyklą nėjo, bet pas gydytojus nesilankė. O mama nuolat vaiką įtraukia į įvairias vaikui patinkančias veiklas. Būdamas pas mamą, vaikas miega savo kambaryje vienas, o tėvo namuose iki šiol miega kartu su tėvu vienoje lovoje. Būdamas su mama vaikas yra visapusiškai lavinamas, nuolat socializuojasi. Akcentavo, kad jau kuris laikas mama pastebėjusi tai, jog vaikui periodiškai aiškinama, kad jis yra debilas, nemokša. Vaiko tėvas išskirtinai savavališkai priiminėja visus sprendimus, neatsižvelgdamas į tėvų lygybės principą ir vaiko interesus. Ieškovas aiškiai demonstruoja mamos atstūmimą, nepagarbą jai, įžeidinėja, vadina ją necenzūriniais žodžiais. Atkreipė dėmesį, kad jau kuris laikas vaikas priešiškai nusiteikęs lenkiškumui.Pažymėjo, kad iki 2022 m. vasaros vykusių susitikimų su mama metu vaikas nuolat tikrino, ar mama yra šalia, teigė bijantis likti vienas tėvo namuose. Atsakovė jau kurį laiką fiksuoja tai, kad kažkas negerai su vaiko mityba; vaikas ((duomenys neskelbtini); buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Tvirtino, jog po to, kai vaikas buvo atskirtas nuo mamos ir laikinai apsigyveno pas tėvą, jo fizinė ir (duomenys neskelbtini)sveikata negerėjo, o tik blogėjo; jos pagerėjimas buvo stebimas iš esmės tik vaikui ilgesnį laiką būnant su mama. Vaiko tėvas džiaugėsi kai teismas dėl atsakovės priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir aiškino vaikui, jog mama atsidurs kalėjime ir jis jos nematys, kas vaikui sąlygojo neurologines problemas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vaikui nustatytas ir įtampos tipo (duomenys neskelbtini)Atsakovės dėka yra sprendžiamos vaiko (duomenys neskelbtini)problemos. Nurodė, kad iš tėvo pusės vaiko išlaikymui teikiama suma turi būti 300 Eur. Teigė, kad ieškovo pajamos tikrovėje yra kur kas didesnės, nei pateikiama jo ieškinyje. Apie tai galima spręsti ir iš labai brangių pirkinių, kurie susiję su keturračių pirkimu.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėUtenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2026 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė:nustatė nepilnamečio P. P. gyvenamąją vietą su tėvu P. P. jo gyvenamojoje vietoje.Priteisė iš atsakovės I. S. nepilnamečiam sūnui P. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet įstatymų nustatyta tvarka, ieškovą P. P. paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teisės pagrindais.Nustatė tokią skyrium gyvenančios vaiko motinos I. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:vaiko motina su sūnumi bendrauja kas antrą lyginių kalendorinių metų savaičių savaitgalį, paimdama sūnų iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindama vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.Vaiko motina su sūnumi bendrauja vieną kiekvienos savaitės darbo dieną, paimdama sūnų iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos 10.00 val., jeigu tą dieną užsiėmimai ugdymo įstaigoje nevyksta, ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Apie ketinimą bendrauti su sūnumi vieną savaitės darbo dieną vaiko motina informuoja vaiko tėvą raštu – trumpąja žinute (SMS) prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo.Vaiko motina lyginiais kalendoriniais metais su sūnumi praleidžia Šv. Velykų ir moksleivių pavasario atostogas, paimdama sūnų pirmąją Šv. Velykų dieną 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę pavasario atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykas ir moksleivių pavasario atostogas su sūnumi praleidžia tėvas.Motina bendrauja su sūnumi nelyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas (gruodžio 24-25 d.) ir pirmąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas ir pirmąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę su sūnumi bendrauja tėvas.Motina bendrauja su sūnumi lyginiais kalendoriniais metais per Naujuosius Metus ir antrąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos nelyginių kalendorinių metų gruodžio 30 d. nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Nelyginiais kalendoriniais metais per Naujuosius Metus ir antrąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę su vaiku bendrauja tėvas.Vaiko motina nelyginiais kalendoriniais metais praleidžia su sūnumi mokyklines rudens atostogas, paimdama sūnų iš gyvenamosios vietos pirmąją rudens atostogų dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę rudens atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas šias atostogas su sūnumi praleidžia lyginiais kalendoriniais metais.Vaiko motina lyginiais kalendoriniais metais praleidžia su sūnumi mokyklines žiemos (papildomas) atostogas, paimdama sūnų iš gyvenamosios vietos pirmąją žiemos (papildomų) atostogų dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę žiemos (papildomų) atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas šias atostogas su sūnumi praleidžia nelyginiais kalendoriniais metais.Tėvai su vaiku dalijasi moksleivių vasaros atostogas lygiomis dalimis, t. y. po vieną mėnesį tokia tvarka: lyginiais kalendoriniais metais motina su vaiku bendrauja nuo liepos mėn. 1 d. iki liepos mėn. 31 d., tėvas – nuo rugpjūčio mėn. 1 d. iki rugpjūčio mėn. 31 d., nelyginiais metais motina su vaiku bendrauja nuo rugpjūčio mėn. 1 d. iki rugpjūčio mėn. 31 d., tėvas – nuo liepos mėn. 1 d. iki liepos mėn. 31 d.Vaiką atostogoms motina paima iš jo gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną į gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.Vaiko motina bendrauja su sūnumi Motinos dienos (pirmasis gegužės mėnesio savaitgalis) savaitgalį, o tėvas – Tėvo dienos (pirmasis birželio mėnesio sekmadienis) savaitgalį, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos savaitgaliais pasiskirstymo grafiko.Motina švenčia su vaiku savo gimimo dieną (balandžio 3 d.). Tėvas švenčia su vaiku savo gimimo dieną (balandžio 16 dieną).Motina švenčia su vaiku jo gimimo dieną (birželio 20 dieną) nelyginiais metais, paimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventės dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą vaiko gimimo dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas švenčia su vaiku sūnaus gimimo dieną (birželio 20 dieną) lyginiais metais.Vaiko motina bendrauja su vaiku kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais: per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienas (lapkričio 1-2 d.), pasiimdama sūnų šventinių dienų išvakarėse pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindama šventės dieną į gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Jei pasibaigus šventinei dienai toliau yra motinos suplanuotos atostogos su sūnumi, motina vaiką grąžina pasibaigus suplanuotoms atostogoms pagal patvirtintą atostogų tvarką.Vaiko motina bendrauja su vaiku kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), pasiimdama sūnų šventinių dienų išvakarėse, pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindama šventės dieną į gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Jei pasibaigus šventinei dienai toliau yra motinos suplanuotos atostogos su sūnumi, motina vaiką grąžina pasibaigus suplanuotoms atostogoms pagal patvirtintą atostogų tvarką.Vaiko motinos bendravimas telefonu su sūnumi neribojamas, tačiau bendravimas neturi trukdyti vaiko nakties ir ugdymo režimo.Jeigu vaiko motina dėl objektyvių priežasčių (ligos, pasikeitusio darbo grafiko) negali bendrauti su sūnumi nustatytomis dienomis, ji apie tai informuoja vaiko tėvą, nedelsiant po aplinkybių paaiškėjimo, bet ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto bendravimo su sūnumi laiko. Visos vaiko motinos dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimų dienos ir valandos vaiko motinai kompensuojamos einamųjų metų birželio mėnesio dienomis ir valandomis, pasibaigus mokslo metams vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje pagal principą – nebendrautas savaitgalis kompensuojamas savaitgaliu, nebendrauta darbo diena – darbo diena.Jeigu sūnus dėl objektyvių priežasčių (ligos, jeigu vaikas yra sveikatos priežiūros įstaigos stacionare, klasės išvykos) negali bendrauti su motina pagal nustatytą bendravimo tvarką, vaiko tėvas apie tai informuoja vaiko motiną nedelsiant po aplinkybių paaiškėjimo, tačiau ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo. Visos vaiko motinos dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimų dienos ir valandos vaiko motinai kompensuojamos kiekvienų metų birželio mėnesio dienomis ir valandomis, pasibaigus mokslo metams vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje pagal principą – nebendrautas savaitgalis kompensuojamas savaitgaliu, nebendrauta darbo diena – darbo diena.Tuo atveju, jei vaiko motinos bendravimo su sūnumi metu vaikas suserga, motina pasilieka vaiką slaugyti savo gyvenamojoje vietoje, o esant sudėtingai ligos situacijai privalo pristatyti jį į sveikatos priežiūros įstaigą. Vaiko motina vaiko slaugymo savo namuose metu privalo informuoti vaiko tėvą raštu – trumpąja žinute (SMS) apie vaiko sveikatos būklę ne mažiau kaip du kartus per dieną (ryte ir vakare). Apie vaiko sveikatos būseną, kuri susijusi su poreikiu jį pristatyti į gydymo įstaigą, vaiko motina informuoja vaiko tėvą raštu – trumpąja žinute (SMS) nedelsiant, bet ne vėliau, kaip vaiką pristačius į gydymo įstaigą.Jei vaiko ligos atveju jis turi būti gydymo įstaigos stacionare ir jam būtina kito asmens slauga, tuomet šią slaugą abu tėvai užtikrina pakaitomis (savaitės periodiškumu, pradedant nuo to tėvo/motinos, kurio žinioje būdamas vaikas susirgo).Jeigu vienas iš tėvų ketina su sūnumi vykti į užsienį ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, tai jis privalo elektroniniu paštu apie tai kitą tėvą informuoti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki išvykimo, nurodant kelionės pradžią ir pabaigą, kelionės transportą bei gyvenamąją vietą (vietas).Tėvai gali raštu – trumpąja žinute (SMS) susitarti ir dėl kitokios vaiko motinos bendravimo su sūnumi tvarkos.Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus, įskaitant, bet neapsiribojant vaiko priežiūra, auklėjimu, mokslais bei sveikata, derina trumposiomis žinutėmis (SMS) arba elektroninio pašto laiškais šiais adresais: vaiko tėvo P. P. – (duomenys neskelbtini), vaiko motinos I. S. – (duomenys neskelbtini). Nurodomi elektroniniai paštai privalo būti patikrinti bent kartą per 72 val. Turi būti atsakoma su sūnaus sveikata ir formaliu bei neformaliu ugdymu susijusiais klausimais. Teismas taip pat iš atsakovės I. S. priteisė 13 041,58 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo P. P. naudai ir 59,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas pripažino, kad vaikas tiek dėl tėvų gyvenimo skyrium fakto, tiek dėl jau keletą metų besitęsiančių tėvų tarpusavio nesutarimų, nuolatinių konfliktų, lydimų įžeidinėjimų, pykčio, akivaizdaus neigiamo požiūrio vienas į kitą išreiškimo, smerkimo ir kritikavimo, kitokio psichologinio smurto vartojimo, vykstančio vaiko akivaizdoje, šiuo metu vykstančio teismo proceso ir viso to sąlygotų nevienkartinių vaiko apklausų tiek iš įvairių vaiko teisių gynimo institucijų specialistų, tiek iš psichologų, tiek iš teismo pusės, t. y. iš esmės dėl pačių nagrinėjamos bylos šalių – ieškovo ir atsakovės – nesugebėjimo geranoriškai, kuo mažiau įtraukiant vaiką ir jį psichologiškai traumuojant, tarpusavyje susitarti dėl įvairių su vaiku susijusių klausimų (gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo formos bei dydžio ir pan.) taip, kad prioritetas būtų teikiamas ne pačių tėvų asmeninėms ambicijoms, nuoskaudoms, kerštui ir interesams įgyvendinti, o geriausiems jų vaiko interesams, fizinei ir psichologinei gerovei, ramybei ir laimei užtikrinti, neabejotinai šalių vaikas patiria didelį stresą, stiprius neigiamus išgyvenimus, psichologinę žalą, lojalumo konfliktą, kas atsiliepia ir atsilieps jo elgesyje, pasaulėžiūroje, charakteryje bei nuomonėje.Teismas vertino byloje pateiktus duomenis, liudijančius, jog atsakovė 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatą, pranešdama apie H. P. padarytą nusikalstamą veiką, reglamentuojamą BK 140 straipsnio 3 dalyje, o netrukus inicijavo antrą ikiteisminį tyrimą prieš ieškovą, kreipdamasi į teisėsaugos institucijas su pranešimu apie jo tariamai padarytą nusikalstamą veiką, reglamentuojamą BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau abiem atvejais ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.Teismas vertino, jog atsakovės liudytojai M. P., V. K., L. R., S. V., T. K. davė tendencingus parodymus, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Įvertinęs ekspertizės akto išvadas, išvadą teikiančios institucijos išvadas, liudytojų A. P., M. V. parodymus, (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 28 d. pažymos, (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. 3-102, (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 30 d. Charakteristikos dėl P. P. Nr. M8-177 duomenis, teismas darė išvadą, jog ieškovas užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ieškovas netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje, ieškovas stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Teismas sprendė, jog atsakovė byloje neįrodė, kad dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su ieškovu neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, kad nėra jokių įrodymų byloje, jog ieškovas, kaip nepilnamečio sūnaus tėvas, netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas vaiko atžvilgiu, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas nepilnamečiam sūnui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra, deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, sudaro sąlygas atsakovei, kaip motinai, bendrauti su vaiku, kad vaikas yra prisirišęs prie tėvo, nes yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys, kartu gyvena daugiau kaip šešis metus, kad aplinkos keitimas vaikui galimai padarytų tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų, nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, psichinei sveikatai, teismas sprendė, jog nepilnamečio P. P. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu – ieškovu.Atsižvelgęs į tai, kad išvadą teikiančios institucijos atstovas ieškovo pasiūlytai bendravimo tvarkai neprieštaravo, nenustatęs aplinkybių, kad ieškovo pasiūlyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. P. tvarka prieštarautų šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesams, pripažinęs, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra patogesnė labiau nei pasiūlyta atsakovės ir labiau atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštą reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo patenkinti.Teismas vertino, jog ieškovo nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys jo amžių, o jam patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Atsižvelgęs į tai, jog vaikas specialiųjų poreikių, esminių sveikatos sutrikimų neturi, yra trylikos metų amžiaus, teismas vertino, jog 215 Eur suma vaiko kasdienių poreikių tenkinimui yra pakankama.Įvertinęs tėvų turtinę padėtį, teismas sprendė, jog ji yra panaši, todėl abu vaiko tėvai turi panašias galimybes teikti išlaikymą sūnui. Teismas sprendė, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl laikoma, kad ji turi galimybę ir yra pajėgi teikti savo nepilnamečiam vaikui prašomą išlaikymą, užtikrinantį vaiko poreikius. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė ieškinį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkinti ir iš atsakovės priteisti nepilnamečiam vaikui po 215 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. kovo 19 d. iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, jog ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už ieškinį, patyrė 461,58 Eur išlaidų už ekspertizes ir turėjo 12 580 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, įvertino bylos sudėtingumą, tai, kad ieškovo atstovė rengė ir pateikė teismui prašymus, rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus, dalyvavo 15 teismo posėdžių. Teismas taip pat vertino, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgęs į tai, teismas išlaidas vertintino kaip protingas ir sprendė, jog jų mažinimui nėra pagrindo. Nustatęs, jog byloje susidarė 59,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės priešieškinis atmestas, teismas šias išlaidas priteisė iš atsakovės valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovė I. S. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti ir atitinkamai perskirstyti atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas atsakovės naudai priteisiant ir ieškovo, bei atsakovės naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, visiškai be jokio teisinio pagrindo neleido atsakovei pateikti į bylą tuos faktinius duomenis, kurie vėliau turėtų būti vertinami kaip įrodymai, proceso metu galimai buvo šališkas ar stokojantis kompetencijos. Teismas visiškai formaliais argumentais sprendė dėl liudytojų parodymų reikšmingumo ar jų tendencingumo. Teismas nevertino to, kad šios bylos situacijai, kuri susijusi su vaiko laikinąja gyvenamąja vieta, įtakos turėjo ieškovo pateikta melaginga informacija, kurios pagrindu buvo iškelta baudžiamoji byla ir kurios nagrinėjimas pasibaigė išteisinamuoju nuosprendžiu, po kurio 2022 m. vasario 22 d. priėmimo šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, tačiau nebuvo užtikrinta tai, kad ji būtų išnagrinėta per kuo trumpiausius terminus; bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. Apeliantės teigimu, sprendimas buvo formalus, paremtas kituose jo priimtuose sprendimuose esančia informacija. Teismas akcentavo tuos kasacinio teismo sprendimus, kurie priimti sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, nors šios bylos dalyku buvo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o ne jos pakeitimo klausimas. Be to, sprendime nurodomos kasacinio teismo taisyklės yra susijusios su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su tuo tėvu, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo. Teismas neatsižvelgė į paties akcentuotas ir kasacinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluotas taisykles ir, ignoruodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) imperatyvus, sprendė dėl reikšmingų duomenų neprijungimo. Pažymi, kad teismas be jokio teisėto pagrindo su 2025 m. gegužės 14 d. prašymu pateiktų priedų bei 2024 m. rugsėjo 9 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. prašymų prie bylos neprijungė ir taip neužtikrino CPK 177 straipsnio nuostatų įgyvendinimo, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Apeliantės teigimu, teismas dar iki sprendimo priėmimo buvo jį suprojektavęs, nes, atnaujinus šios civilinės bylos nagrinėjimą po 2022 m. vasario 22 d. teismo priimto atsakovę išteisinančio nuosprendžio, 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimta nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti 2019 m. sausio 25 d. nutartimi pritaikytą laikiną apsaugos priemonę. Akcentuoja, jog, priėmus atsakovę išteisinamąjį nuosprendį, turėjo būti atstatyta status quo padėtis.Tvirtina, jog ieškovo byloje nurodyti teiginiai apie jo gyvenimo su atsakove aplinkybes, atsakovės darbą slenkančiu grafiku, vaiko miegą atsakovei grįžus iš darbo, apie tai, jog kad daugiausia laiko vaikas praleisdavo su tėvu, kad tėvas rūpindavosi sūnumi jam susirgus, kad 2017 m. birželio mėn. atsakovė, nederinusi su ieškovu, išsivežė vaiką pas (duomenys neskelbtini) gyvenančius savo tėvus, yra melagingi. Šias aplinkybes atsakovė grindė byloje pateiktais įrodymais, kurių dalies teismas nepagrįstai nepriėmė. Taip pat teismas nekreipė dėmesio ir į atsakovės duotus paaiškinimus; nevertino ieškovo prieštaringų paaiškinimų dėl atsakovės išvykimo su vaiku gyventi į (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad pats ieškovas po atsakovės išvykimo pakeitė gyvenamosios vietos durų raktus; be to, į (duomenys neskelbtini) atsakovė išvažiavo be daiktų, kuriuo vėliau vaiko tėvas pats atvežė į (duomenys neskelbtini). Taip pat melagingi teiginiai, kad buvo nutrauktas vaiko ikimokyklinio ugdymo procesas (duomenys neskelbtini) ir vaikas vienašališku motinos sprendimu buvo drastiškai paimtas iš jam įprastos gyvenamosios aplinkos. Byloje pateikti duomenys patvirtina apie nesėkmingą vaiko adaptaciją darželyje. Be to, vaikas dažnai sirgo ir nespėdavo išmokti lietuvių kalbos, todėl buvo nuspręsta jį perkelti darželyje - lopšelyje (duomenys neskelbtini) esančią rusų grupę. Teiginys, kad atsakovė, išvežusi nepilnametį/mažametį į (duomenys neskelbtini), palikdavo jį su savo sunkiai sergančiais senyvo amžiaus tėvais, melagingas, nes vaikas tuo metu lankė (duomenys neskelbtini), o apie atsakovės tėvų sunkias ligas, neįgalumą byloje jokių duomenų nėra.Pažymi, jog ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė savo nurodytų teiginių, kad vaikas sunkiai išgyveno priverstinį jo atskyrimą nuo jam gerai pažįstamos gyvenamosios aplinkos; kad darželį vaikas lankydavo tik mamos darbo dienomis, o kitomis dienomis vaikas buvo išvežamas į (duomenys neskelbtini) pas senelius; kad toks mamos elgesys trikdė vaiko adaptaciją, berniukas buvo nepastoviai vedamas į darželį, patirdavo visiškai jam nereikalingą stresą ir dažnai sirgdavo; kad dėl tokio motinos elgesio jis yra gavęs pastabų iš ugdymo įstaigos (darželio) personalo. Priešingai, vaikui diagnozuota ((duomenys neskelbtini), kuri išsivystė gyvenant būtent ieškovo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas melagingai nurodo, kad neva mama tam tikrus vaiko gyvenimo klausimus sprendė vienašališkai. Vaiko tėvas apie viską buvo informuotas. Be to, jis niekada nesikreipė į jokias institucijas, kad būtų išspręsta jo nurodoma situacija. Pažymi, kad stresą vaikas patyrė dėl (duomenys neskelbtini) lankymo ir nepavykusios adaptacijos bei vaiko tėvo ir jo artimųjų auklėjimo bei bendravimo būdų.Apeliantės teigimu, melagingi ieškovo teiginiai ir apie tai, jog 2017 m. vasarą jis neva periodiškai vykdavo į (duomenys neskelbtini) tikslu parsivežti sūnų į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., neva berniukas veržėsi atgal į savo gyvenamąją vietą, kurioje augo nuo gimimo, kad mama vaiką atveždavo į (duomenys neskelbtini) tik tais atvejais, kai atsirasdavo būtinybė suteikti jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad šias aplinkybes paneigia 2018 m. kovo 12 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte, 2018 m. kovo 13 d. išvadoje nurodyti duomenys. Ieškovas nurodo melagingus teiginius ir apie su sanatoriniu gydymu susijusias aplinkybes; 2017 m. lapkričio 23 d. vizito pas (duomenys neskelbtini) aprašyme nėra jokių rekomendacijų dėl vaiko sanatorinio gydymo. Melagingas ieškovo teiginys apie atsakovės prašymą gydytojai, kad ji išduotų pažymą, jog vaikas negali gyventi tėvo gyvenamojoje vietoje. Teismo posėdžio metu ieškovo dėl šios aplinkybės duoti paaiškinimai buvo prieštaringi. Melagingi ir kiti ieškovo teiginiai apie jo teises varžančios atsakovės veiklas. Ši ir panašaus pobūdžio informacija buvo paneigta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Akcentuoja, jog teismas nepriėmė daug atsakovės į bylą teiktų duomenų, kurie akivaizdžiai ir tampriai susiję su byla; kurie pagrindžia vaiko patiriamą smurtą tėvo aplinkoje, aplinkybes, kad, 2019 m. vaikui apsigyvenus pas tėvą, jo psichologinė būsena pablogėjo. Teismas patikėjo jokiais įrodymais nepagrįstais ieškovo teiginiais apie jo aktyvų dalyvavimą sūnaus sveikatos priežiūros procese, ignoruodamas byloje esančius duomenis, įrodančius, kad nuo sūnaus gimimo vaiko sveikata rūpinosi mama. Melagingi yra ir tie ieškovo teiginiai, kad jis rūpinosi vaiko būreliu (keramika), o mama tą lankymą nutraukė. Šių teiginių ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais; be to, vaiko nenoras eiti į būrelį buvo akivaizdus ir būrelį lankyti jį vertė tėvas. Apeliantės tvirtinimu, ieškovo kviesti liudytojai davė tendencingus parodymus. Ieškovo sesuo H. P. nuo pat pirmos dienos buvo ir yra itin priešiškai nusiteikusi atsakovės ir vaiko atžvilgiu; šioje byloje teikė nieko bendro su tikrovę neturinčią informaciją; liudytojos parodymai prieštarauja vaiko pasisakymams, fiksuotiems 2024 m. ekspertizės metu, taip pat teisės psichologo dr. A. S. išvadoms, Vilniaus rajono pedagoginės - psichologinės tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. išvadoms, (duomenys neskelbtini) gerovės komisijos išvadoms, vaiko klasės auklėtojos ir mokytojos J. N. paaiškinimams, 2018 m. kovo 23 d. A. G. išvadoms ir kt., bei yra prieštaringi.Teigia, jog tendencingi yra ir liudytojos M. V. parodymai, nes ši liudytoja gyvena šalia ieškovo, su ieškovu yra pažįstama nuo pat vaikystės ir artimai su juo bendrauja. Liudytojos parodymai prieštarauja paties ieškovo teiginiams, taip pat Vilniaus rajono pedagoginės - psichologinės tarnybos išvadoms, mamos ir vaiko mokytojos susirašinėjimo duomenimis, psichologės D. B. išvadoms, 2024 m. psichologinės ekspertizės išvadoms, (duomenys neskelbtini) apie P. teiktiems duomenims, vaiko mokytojos J. N. pastaboms, 2024 m. rugpjūčio 14/21 d. psichologinio tyrimo išvadoms ir kt., bei yra prieštaringi. Liudytoja savo atsakymus projektavo pagal jai sukonstruotą scenarijų ir į teismą buvo pakviesta tam, kad duotų tokius parodymus, kokie reikalingi ieškovui. Nurodo, kad liudytojos A. P. parodymai taip pat nemaža apimtimi yra tendencingi ir nedera su objektyviais duomenimis. Prie bylos prijungti medicininiai dokumentai liudija apie tai, kad ši liudytoja sakė netiesą apie vaiko sveikatą nuo to laiko, kai jis pas ją gyveno. Jos parodymai taip pat prieštarauja 2024 m. psichologinės ekspertizės išvadoms, (duomenys neskelbtini) gimnazijos išvadoms, mokytojos J. N. pastaboms, 2024 m. rugpjūčio 14/21 d. psichologinio tyrimo išvadoms, Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. išvadoms, 2018 m. kovo 12 d. namų aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenims ir kt., bei yra prieštaringi. Liudytojos parodymai yra tendencingi ir teismui duoti tik tam, kad patvirtinti melagingus ieškovo teiginius. Pažymi, jog teismas neprijungė duomenų, atsakovės pateiktų su 2025 m. gegužės 14 d. prašymu, nors tie duomenys turi tiesioginę sąsają ir su aukščiau minėtų bei kitų liudytojų parodymais.Pažymi, jog žeminantis elgesys iš ieškovo pusės pasireiškia ir atsakovės atžvilgiu, tačiau teismas prie bylos neprijungė šias aplinkybes pagrindžiančių atsakovės teiktų rašytinių duomenų. Tai lėmė, kad teismas objektyviai neįvertino to faktoriaus, jog tėvo aplinka vaikui nėra saugi ir tinkama visapusiškos pozityvios asmenybės ugdymui. Be to, teismas nevertino, kad byloje yra tik trys vaizdo įrašai, kurie fiksuoja ieškovo veiksmus dėl pagalbos vaikui mokantis ir tik pirmoje klasėje. Teismas nevertino, kad P. dar net nemoka skaityti, nors turėtų būti kitaip, kad P. nustatyti lenkų kalbos specialieji poreikiai ir rekomendacijos tėvui prisidėti prie namų darbų atlikimo su sūnumi. Tai rodo, jog tėvas vaiko mokslais nesirūpina. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai jos liudytojų parodymus pripažino tendencingais; be to, ne visa apimtimi ir iš dalies net klaidingai pristatė liudytojų parodymų turinį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytoja E. I. teismui pasakė, jog ji ir atsakovė nėra draugės, todėl nebuvo pagrindo šios liudytojos parodymus vertinti kaip tendencingus. E. I. paliudijo kur kas daugiau dalykų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Ne visa apimtimi pristatyti ir liudytojos T. K. parodymai, kas įrodo, kad teismas nesiteikė vertinti visos informacijos objektyviai. Teismas nevertino ir to, kad liudytoja suminėjo konkrečias kūno vietas, kur buvo tos mėlynės, apie kurias ji kalbėjo, ir kad šie liudytojos parodymai sutampa su atsakovės pateikta informacija apie ieškovo smurtinį vaiko auklėjimą. L. T. K. parodymus taip pat patvirtina baudžiamosios bylos duomenys, 2018 m. spalio 3 d. psichologės I. B. išvados, 2024 m. ekspertizės akto duomenys, Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro 2019 m. kovo 1 d. išvados ir kiti bylos duomenys.Nurodo, kad teismas nesistengė kuo tiksliau ir išsamiau perteikti liudytojo S. V. teismui pateiktą informaciją, kuri yra svarbi. Liudytojo parodymus patvirtina vaiko paaiškinimai teisės psichologui dr. A. S. bei teismui, taip pat duoti 2024 m. ekspertizės metu. Apeliantės teigimu, teismas sprendime ne iki galo atskleidė ir liudytojos M. P. liudijimus. Liudytojos parodymus patvirtina (duomenys neskelbtini) gimnazijos gerovės komisijos išvados, taip pat ir kiti atsakovės teikti įrodymai, kuriuos teismas atsisakė priimti. Pažymi, kad liudytojos L. R. parodymai taip pat aptarti ne visa apimtimi, nutylėta daug reikšmingų detalių. Liudytojos parodymus dėl lenkų ir rusų kalbų vartojimo patvirtina vaiko paaiškinimai teisme. Akcentuoja, kad liudytoja L. R. pastebėjo P. nenorą važiuoti į Vilnių, elgesio pokyčius. Šias aplinkybes patvirtina ir psichologo N. O. teikti paaiškinimai. Atkreipia dėmesį, jog, priešingai nei nurodė teismas, atsakovė pas liudytoją V. K. gyveno ne vienerius metus, o laikotarpyje nuo 2019 m. iki 2024 m. Tai labai svarbi aplinkybė, nes ji atsakovę matydavo kiekvieną dieną, o jos sūnų, kada jai jį duodavo vieną kartą per savaitę po pamokų. Šios liudytojos parodymai paneigia ieškovo teiginius apie atsakovės užsiėmimą pamokomis su sūnumi, ieškovo ir jo sesers H. P. parodymus, kad P. patiko keramikos būrelis, ieškovo teismui teiktą informaciją apie tai, jog jis niekada neprieštaravo mamos pasimatymams su sūnumi; o taip pat patvirtina kitų liudytojų parodymus, kad vaikas nenorėjo sugrįžti į tėvo gyvenamąją aplinką. Liudytojos parodymus patvirtina 2024 m. ekspertizės duomenys, dr. A. S. išvados, 2024 m. atlikto psichologinio tyrimo ir ekspertizės duomenys bei kt.Apeliantės teigimu, jos liudytojų dalis konstatavo, kad vaikui patinka apsikabinti su mama; kad mama sugeba sūnų valdyti, gali užtikrinti ir užtikrina jam saugią aplinką, jo teisių ir pareigų įgyvendinimą; ji geba sugyventi su vaiku ir pasirūpinti taip, kad būtų užtikrinta sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida. Tačiau viskas pasikeičia tada, kai vaikas vėl patenka į tėvo aplinką. Neigiami pokyčiai vaiko gyvenime prasidėjo tada, kai vaikas pradėjo gyventi su tėvu ir tėvo aplinkoje. Vaiko mama daro viską, kad būtų kuo arčiau vaiko, o vaiko tėvas vaikui laiko neskiria, ką nurodė pats vaikas 2024 m. atliktos pakartotinės psichologinės ekspertizės metu. Atsakovės liudytojai patvirtino, kad, bendraudamas su mama, jos pažįstamais ir draugais, vaikas visada matė tik teigiamus, tinkamo elgesio ir bendravimo pavyzdžius. Liudytojų pateiktas sūnaus ir mamos bendravimas nuo 2017 m. iki 2025 m. pavasario atitinka 2019 m. kovo 1 d. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro specialistų išvadas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės kviesti liudytojai su P. bendravo ir jį stebėjo skirtingais laikotarpiais, įvairiais metų laikais, skirtinguose situacijose ir sąlygose, todėl jų parodymai vienas kitą papildo. Visi liudytojai pažymėjo bendrą mamos ir vaiko veiklą. Teismas nepagrįstai ignoravo atsakovės liudytojų paaiškinimus.Akcentuoja, jog teismas taip pat nieko nepasisakė dėl ieškovo ir atsakovės paaiškinimų. Mano, kad teismas sąmoningai dėl to nepasisakė, nes ieškovo parodymai parodo jo visišką nesiorientavimą vaiko auklėjime, jo sveikatos užtikrinime ir pan. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo išankstinį įsitikinimą dėl to, kad P. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu nežiūrint į nieką. Savo šališkumą teismas pademonstravo ir priimdamas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kadangi, neišnagrinėjęs visų bylos duomenų, teismas negalėjo pasisakyti nei dėl teisės psichologijos specialisto išvadą teikusių specialistų kompetencijos, nei dėl to, kad jis neturi pagrindo abejoti teismo psichologijos ekspertų kompetencija. Apeliantės nuomone, 2024 m. sausio 11 d. – 2024 m. balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktas vertintinas kritiškai. Teismas formaliai ir šališkai atsiribojo nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. Teisės psichologijos specialistų išvados, kurioje nurodyta, kad ekspertizės akte psichologinio vertinimo metodikos nėra aiškiai nurodomos; atliktas stebėjimas ir pusiau struktūruotas interviu neatitinka moksliškai pagrįstų įvertinimo metodų apibrėžimų; tyrimo metodai neaprašyti bei nėra jokio aprašo ar apklaustojo atsakymų ar rezultatų validavimo skalių; kyla abejonė dėl atliktų tyrimų patikimumo ir objektyvumo; nėra nurodomos tyrimo procedūros; pateikti atsakymai į 1-3 klausimus nėra išsamūs; medžiaga nėra išsamiai išnagrinėta, o atsakymai nėra pagrįsti objektyviais vertinimo rezultatais; nėra nurodomi psichologinių ypatumų (išskyrus intelekto) vertinimo metodai/instrumentai; kai kurių vertinimų rezultatai nėra nurodyti. Atkreipia dėmesį, kad 2024 m. ekspertizės metu buvo konstatuoti tik paskutinių metų vaiko ir tėvo santykiai, kurie pasikeitė po to, kada tėvui tapo žinoma vaiko nuomonė dėl tėvo elgsenos jo atžvilgiu po 2023 m. kovo 20 d. teisės psichologo dr. A. S. išvados. Tačiau pasibaigus ekspertizei, vėl atsinaujino keiksmažodžiai ir vaiko žeminimas. Pažymi, kad su psichologo N. O. pagalba atlikta vaiko apklausos procedūra buvo neprofesionali ir netinkama: atliekant P. apklausą nebuvo laikomasi apklausų protokolo žingsnių, psichologas darė nemažai procesinių klaidų, uždavė lydinčius klausimus, klausimai suformuluoti neaiškūs, ilgi ir sudėtingi, reikalaujantys nevienareikšmiškų atsakymų. N. O. nesurinko pakankamai informacijos, kad galėtų teikti objektyvias ir nešališkas įžvalgas ar išvadas; nesiremia jokiais moksliškumo principais. Nurodo, kad teismo pozicija dėl sprendimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu iš esmės apibendrinta viena pastraipa. Tačiau tiek esami bylos duomenys, tiek ir tie, kurių teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos aiškiai rodo, kad tėvas netinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas vaiko atžvilgiu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų ir tikrai kenktų vaiko interesams. Ieškovas nepilnamečiam sūnui nesugeba suteikti tinkamų gyvenimo sąlygų, juo tinkamai nesirūpina ir nededa pastangų jį tinkamai auklėti, lavinti, plėsti pasaulėžiūrą. Tėvas kiek galėdamas nesudaro jokių sąlygų atsakovei, kaip motinai, bendrauti su vaiku. Visiškas melas yra ir tai, kad vaikas yra prisirišęs prie tėvo, o emocinis ryšys yra pastovus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats vaikas nuolatos kalba apie tai, kad jam pas tėvą blogai. Apeliantės vertinimu, teismas, vaiko gyvenamąją vietą nustatydamas su tėvu, nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad vaikas su tėvu gyvena daugiau kaip šešis metus. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog aplinkos keitimas vaikui galimai padarytų tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų, nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, psichinei sveikatai. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad, būdamas su mama ir gyvendamas savo kambaryje (duomenys neskelbtini) vaikas jaučiasi kuo puikiausiai. Pabrėžia, kad teismas visiškai ignoravo ir tai, jog P. lankoma lenkų mokykla buvo parinkta neatsiklausus mamos. Pažymi, kad vaikas daugiausiai bendrauja rusų kalba, todėl lenkų mokykla jam kelia nuolatinį stresą. P. labai gerai moka rusų kalbą, todėl mokyklos pakeitimas nebūtų problema. Tai rodo, kad jokios socialinės, psichologinės žalos, neigiamų emocinių išgyvenimų, nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, jo psichinei sveikatai dėl to, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, vaikas tikrai nepatirtų. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog vaiko gyvenimas su tėvu neužtikrina pozityvios, besilavinančios ir dorovingos vaiko asmenybės ugdymo; nevertino, kad mamos žinios apie klausimus, kurie susiję su vaiko auklėjimu, jo sveikata yra gerokai platesnio spektro, o jos išsilavinimas užtikrina visų vaikui būtinų poreikių užtikrinimą aukščiausiame lygyje. Teismas neatsižvelgė į tai, kaip tėvai dalyvavo vaiką išlaikant ir jį prižiūrint iki ginčo atsiradimo, o vertino tik tuos duomenis, kurie susiję su laikotarpiu po 2018 m.Pažymi, jog nors teismas vadovavosi vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) specialistės pozicija, tačiau neatliko jokios analizės dėl VTAS specialistės nuomonės ir jos metu pateiktos informacijos; nevertino to, kad, atsakydama į atsakovės atstovo klausimus, ji negalėjo paaiškinti kai kurių svarbių aplinkybių. Pažymi, kad ieškovas nuo 2019 m. nesugebėjo pasirūpinti vaikui būtina privačia erdve, dėl ko vaikas jaučiasi negerai. VTAS atstovės teiginys, kad abu tėvai stengiasi atliepi vaiko poreikius, artimai bendrauja su vaiku, yra neteisingas ir niekuo nepagrįstas. Atstovės pozicija, kad vaiko mama darė įtaką vaikui dėl gyvenamosios vietos nustatymo, nėra objektyvi, nes ekspertizės akte nurodyta, jog įtaką daro ir vaiko tėvas. VTAS atstovė nepagrįstai nurodė, kad vaiko gyvenimo sąlygų pakeitimas sąlygotų jo susiformavusių socialinių ryšių nutraukimą. Pažymi, kad ilgalaikių socialinių ryšių, kuriuos nutraukus, vaikas nukentėtų, nėra. Mokyklos klausimas nėra tokios svarbos, kaip skambėjo VTAS atstovės pasisakyme. Atstovė nepagrįstai nurodė, kad jei P. gyvens (duomenys neskelbtini), jis lankys mokyklą lietuvių kalba, kadangi atsakovė paaiškino, jog vaikas (duomenys neskelbtini) lankytų rusų mokyklą. VTAS atstovė nevertino byloje esančių duomenų apie tai, kad vaikas yra tėvo žeminamas, jam grasinama, daužomi jo daiktai, neleidžiama sportuoti, nors pagal gydytojo rekomendacijas tai būtina daryti; kad vaiko tėvas aktyviai priešinosi dėl sūnaus ir mamos bendravimo; kad vaikui pagyvenus tėvo namuose, jam buvo nustatytas kognityvinis sutrikimas, vėliau – specialūs poreikiai dėl mokymosi sunkumų. Atkreipia dėmesį, kad sprendimas priimtas neįsigilinus į bylos esmę. Sprendimo 17-19 puslapiuose aprašyti tik tie duomenys, kurie teismui buvo naudingi ir viskas apibendrinta viena 19 puslapio pastraipa. Tačiau jokio duomenų, įrodymų vertinimo sprendime nėra. Mano, kad teismas turėjo papildomai (pakartotinai) išklausyti vaiko poziciją dėl to, su kuo jis nori gyventi, nes 2024 m. pradžioje atlikta pakartotinė teismo psichologijos ekspertizė turėjo reikšmę 2026 m. pradžioje priimamam sprendimui.Nurodo, kad, tvirtindamas ieškovo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl bendravimo tvarkos 2 punktas gali būti neįgyvendinamas, o jokie kompensaciniai mechanizmai nebuvo siūlomi. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad bendravimo tvarkos 4 punktas susijęs ir su religinėmis šventėmis, kurios atsakovei nėra svarbios. Tvirtindamas bendravimo tvarkos 5 punktą, teismas nevertino to, kad tėvai gyvena skirtingose vietovėse, kurias skiria apie 160 km, o atsakovės darbo grafikas nesuteikia galimybės vaiką paimti nurodytu laiku. Tokia pati situacija susiklosto ir dėl bendravimo tvarkos 6 ir 7 punktuose nustatytos vaiko ir mamos bendravimo tvarkos. Apeliantės vertinimu, bendravimo tvarkos 8 punkte nurodytas vasaros atostogų planavimas yra derybų klausimas, kadangi ji yra samdoma darbuotoja ir tai gali lemti tai, jog atostogos jai nebus suteiktos tada, kada turėtų būti atostogaujama su sūnumi pagal sprendimą. Be to, teismas ignoravo tą faktą, kad vasaros atostogos prasideda dar birželio mėnesį. Atsakovė siūlo daug lankstesnį vasaros atostogų grafiką, kuris gali būti derinamas su besikeičiančiomis gyvenimo aplinkybėmis. Bendravimo tvarkos 13 ir 14 punktuose nustatytas vaiko paėmimo laikas suponuoja tai, kad į (duomenys neskelbtini) su vaiku būtų atvykstama tik 21-22 val., o tai reiškia, kad tą dieną mamos ir vaiko bendravimas vyktų automobilyje. Vaiko paėmimo laikas turėtų būti nustatytas bent jau po pamokų. Bendravimo tvarkos 17 punkte nustatytas dienų, kuriomis dėl objektyvių priežasčių nebuvo bendraujama su vaiku, kompensavimo mechanizmas naudingas tik tėvui, kadangi, atsižvelgus į tai, jog atsakovė dirba samdomą darbą, realiai dėl objektyvių priežasčių su vaiku nebendrautos dienos nebus kompensuojamos. Akcentuoja, kad šalių tarpusavio kanalas, kuriuo galima tartis dėl kitokios vaiko ir mamos bendravimo tvarkos, nustatytas tik vienas, t. y. sms pranešimai, tačiau kitais klausimas galimas komunikavimo kanalas yra ir elektroniniai laiškai. Apeliantės manymu, toks komunikavimo diferencijavimas yra nelogiškas ir nepagrįstas. Apeliantė sutinka, kad vaikui turi būti teikiamas išlaikymas, tačiau nesutinka, kad tai daryti turi ji, nes vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, o ne su tėvu. Apeliantė nesutinka ir su ta sprendimo dalimi, kuri susijusi su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama, atsakovės naudai iš ieškovo turėtų būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo taip, kad nebūtų patenkinti bent jau iš dalies atsakovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo/keitimo: teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 2018 m. balandžio 3 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ieškovo atskirasis skundas buvo atmestas; 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies; 2018 m. liepos 25 d. buvo rašomas atsiliepimas į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o 2018 m. liepos 27 d. teismo nutartimi ieškovo prašymas netenkintas; 2019 m. kovo 28 d. teismo nutartimi tenkintas atsakovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo; 2019 m. birželio 6 d. nutartimi iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; 2020 m. liepos 13 d. nutartimi iš dalies tenkintas atsakovės prašymas pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę; 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi iš dalies tenkintas atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones; dėl šios nutarties ieškovas teikė atskirąjį skundą, dėl kurio atsakovė teikė atsiliepimą, o 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovo atskirasis skundas atmestas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai, t. y. atsižvelgiant į patenkintus/atmestus reikalavimus ir su tuo susijusius procesiniu dokumentus. Atsiliepimu į atsakovės I. S. apeliacinį skundą ieškovas P. P. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2-758/2026 palikti nepakeistą bei iš atsakovės ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.Nurodo, kad teismas, darydamas išvadas ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, neapsiribojo vien apeliantės nurodytų teisės aiškinimo taisyklių pacitavimu, bet jas konkrečiai taikė vertindamas vaiko stabilumą, ugdymo tęstinumą, emocinį saugumą, santykį su abiem tėvais, abiejų tėvų elgesį ginčo laikotarpiu, vaiko nuomonės išklausymo rezultatus bei kiekvieno iš tėvų galimybes atliepti kasdienius vaiko poreikius. Teismas atliko išsamų ir visapusišką bylos aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, kokio reikalauja EŽTT ir kasacinio teismo praktika.Pažymi, kad apeliantė visiškai neargumentuoja, kokiais ieškovo pateiktais įrodymais teismas rėmėsi, darydamas išvadas sprendime, ir kodėl šiais duomenimis teismas neturėjo teisės remtis, jeigu jie buvo patikimi ir juos patvirtino kiti byloje esantys duomenys. Atsakovės bendro pobūdžio teiginiai apie tariamai melagingą ieškovo informaciją negali nepaneigti objektyvių ir teisingų skundžiamo teismo sprendimo išvadų. Vien deklaratyvus nesutikimas su ieškovo paaiškinimais ar jų įvardijimas melagingais savaime neįrodo, kad ieškovas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Kiekviena faktinė aplinkybė byloje buvo vertinama ne atskirai, o bendrame visų duomenų kontekste. Jeigu atsakovė ir ieškovas teikė teismui skirtingus paaiškinimus, jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Ieškovo vertinimu, vien aplinkybė, kad apeliantė pateikė papildomą dokumentą ar kitus duomenis, savaime nereiškia, jog teismas privalėjo juos prijungti prie bylos arba suteikti jiems apeliantei pageidaujamą įrodomąją reikšmę. Apeliantė nenurodo ir neįrodo, kokias konkrečias sprendimo išvadas duomenys, pateikti su 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. rugsėjo 10 d., 2025 m. gegužės 14 d. atsakovės prašymais, būtų paneigę. Teismo atsisakymas prijungti duomenis negali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas. Pažymi, kad vaiko interesų individualizavimas reiškia visų bylai reikšmingų duomenų vertinimą. Apeliantės teiginys, kad teismas neindividualizavo vaiko interesų, nepaneigia teismo sprendimo išvadų, o tik parodo atsakovės siekį jos teiktus duomenis labiau sureikšminti negu kitus bylos duomenis. Teigia, jog ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos sprendžiamas pagal objektyviai egzistuojančias aplinkybes, susijusias su faktine vaiko gyvenimo situacija, jo emocine būsena, ugdymu, santykiais su tėvais ir kitais reikšmingais bylos duomenimis, o ne vien pagal baudžiamojo proceso baigtį, todėl aplinkybė apie baudžiamajame procese priimtą apeliantę išteisinantį nuosprendį nepaneigia visų civilinėje byloje nustatytų aplinkybių ir neeliminuoja būtinybės vertinti bylos duomenis priimant teismo sprendimą. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą esminę reikšmę turi ne tai, kuri šalis pageidauja remtis vienu ar kitu ankstesniu faktiniu laikotarpiu, bet tai, kokia vaiko situacija bylos nagrinėjimo metu objektyviai geriausiai atitiko jo interesus. Teismas pagrįstai vertino aktualią vaiko gyvenimo situaciją.Ieškovo manymu, net jei šalių paaiškinimai dėl tikslaus motinos darbo grafikų pobūdžio tam tikrais laikotarpiais skyrėsi, tai nepaneigia esminių bylos aplinkybių, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu vaiko kasdienėje priežiūroje itin reikšmingą vaidmenį atliko tėvas, o vaikui apsigyvenus laikinai būtent su tėvu susiformavo ilgalaikė vaiko gyvenimo aplinka. Teismui nebuvo reikšmingi istoriniai darbo grafiko niuansai, kadangi teismas vertino visą faktinį tėvų elgesį ir vaiko gyvenimo raidą per ilgą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės ginčijamos praeityje egzistavusios aplinkybės buvo praradusios aktualumą. Tvirtina, kad byloje yra duomenų, jog motina ne visuomet geranoriškai informuodavo tėvą apie su sūnumi susijusias reikšmingas aplinkybes, nederino su juo reikšmingų sprendimų ir tam tikrą laikotarpį apsunkino (apribojo) tėvo galimybes nuosekliai dalyvauti vaiko gyvenime. Teismas visapusiškai vertino kiekvieno iš tėvų elgesį ilgalaikėje perspektyvoje, įskaitant ir vaiko motinos, o ne pavienius jos nurodomus epizodus. Teismas vertino ne vien formalų darželio pakeitimo faktą, bet ir platesnį kontekstą. Apeliantės bandymas darželio pakeitimą pateikti tik kaip neutralų ar objektyviai naudingą veiksmą neatskleidžia visų reikšmingų to laikotarpio aplinkybių. Nurodo, kad net jeigu vaiko adaptacijai įtakos galėjo turėti ir kitos aplinkybės, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad motinos vienašališki sprendimai dėl vaiko gyvenimo organizavimo, jo vežiojimo tarp skirtingų vietų ir reikšmingų sprendimų nederinimas su tėvu taip pat turėjo neigiamą poveikį vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumui. Pažymi, jog bylos esmę sudarė ne vien atsakovės tėvų fizinės galimybės prižiūrėti vaiką, o tai, kad motina be pakankamo derinimo su tėvu organizavo vaiko gyvenimą taip, jog jis ilgesnius laikotarpius būdavo atskirtas nuo jam įprastos aplinkos ir tėvo. Ieškovo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai, siekiant paneigti jo teiginius, kad dėl atsakovės elgesio vaikas buvo nepastoviai vedamas į darželį, patirdavo stresą ir dažnai sirgdavo, yra praradę aktualumą, nes teismas vertino visumą aplinkybių. Ieškovo tvirtinimu, apeliantė nepaneigia esminės aplinkybės, kad 2017 m. vaiko gyvenimas buvo nepastovus ir kad būtent motinos vienašališki sprendimai lėmė tokį faktinį nestabilumą. Pažymi, jog teismas, vertindamas tėvo ir vaiko ryšį bei vaiko norą grįžti į ankstesnę gyvenamąją aplinką, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad vaikas ilgą laikotarpį gyveno su tėvu, kad būtent tėvo aplinkoje formavosi jo kasdienė rutina, ugdymas ir socialiniai ryšiai, o vėliau ši faktinė padėtis išliko stabili. Vien tai, kad vaikas tam tikru metu pasakė mėgstantis būti su motina ar gerai jautęsis Visagine, savaime nepaneigia išvados apie susiformavusį stiprų ryšį su tėvu bei ilgalaikės stabilios aplinkos reikšmę. Vaiko emociniai pasisakymai turėtų būti vertinam kompleksiškai.Pažymi, kad byloje reikšminga buvo ne vien formali galimybė gauti atskirus duomenis apie vaiko sveikatą, bet realus tėvų bendradarbiavimas sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko gydymu ir sveikatos priežiūra. Motina ne kartą vienašališkai sprendė šiuos klausimus, neinformuodavo tėvo arba informaciją pateikdavo gerokai vėliau. Apeliantė nepagrįstai siekia vaiko tėvo pasisakymus 2017 m. lapkričio 23 d. vizito pas gydytoją metu kvalifikuoti kaip manipuliaciją, nors iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tėvas kėlė su vaiko sveikata ir galimu gydymu susijusius klausimus. Motinos elgesys neapsiribojo neutraliu rūpinimusi vaiko sveikata, o buvo lydimas nuoseklaus neigiamo naratyvo apie tėvo gyvenamąją aplinką. Vien tai, kad medicininiuose dokumentuose nėra galutinio įrašo apie pažymos išdavimą, nepaneigia galimybės, kad toks prašymas gydytojui buvo išsakytas. Pasisakant dėl aplinkybės apie 2017 m. spalio mėn. vaikui susirgus jo išvežimą į (duomenys neskelbtini), reikšminga ne vien tai, kur vaikas faktiškai buvo nuvežtas, bet tai, kad tėvas nebuvo tinkamai įtrauktas į sprendimą dėl sergančio vaiko išvežimo, jam nebuvo sudaryta reali galimybė operatyviai žinoti vaiko buvimo vietą, sveikatos būklę ir dalyvauti priimant su tuo susijusius sprendimus.Ieškovo teigimu, ne kiekvienas šalies pateiktas dokumentas civilinėje byloje savaime tampa reikšmingu ir priimtinu įrodymu vien todėl, kad šalis jį sieja su savo pozicija. Teismas turi pareigą atsiriboti nuo pavėluotai teikiamų, nesusijusių su įrodinėjamu dalyku ar nepatikimų duomenų. Be to, apeliantės nurodomi duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų objektyvių ir teisingų išvadų. Pažymi, kad teismas turėjo pareigą vertinti ne apeliantės nurodomą baudžiamosios bylos medžiagą, o civilinės bylos įrodymų visumą. Teismas nustatė, kad ieškovas užtikrina vaikui gyvenimo sąlygas, ugdymą, emocinį saugumą ir stabilią rutiną. Ieškovo tvirtinimu, byloje nebuvo nustatyta, kad jis būtų nesirūpinęs sūnaus sveikatos priežiūra ar nesidomėjęs vaiko sveikatos būkle, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad tėvas aktyviai dalyvavo vaiko sveikatos priežiūros procese, domėjosi jo sveikata, rūpinosi vizitais pas gydytojus ir t. t. Mano, kad, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, buvo svarbu ne vien tai, kuris iš tėvų dažniau inicijavo konkretų vizitą, bet ar bendrai vaiko sveikatos poreikiai buvo tinkamai tenkinami.Nurodo, jog vien aplinkybė, kad apeliantė kitaip vertina vaiko santykį su konkrečia papildoma veikla ar teigia, jog ši veikla vaikui nepatiko, savaime neleidžia daryti išvados, kad vaiko tėvo nurodyti duomenys buvo melagingi. Pažymi, jog bendravimo savaitės viduryje nustatymas pats savaime negali būti laikomas ieškovo priešiškumo išraiška ar motinos teisių siaurinimu, jeigu toks sprendinys yra derinamas su vaiko dienotvarke ir siekiu išvengti vaikui perteklinės kelionių naštos bei papildomų konfliktų tarp tėvų. Apeliantė neįrodo, kad būtent jos siūlyta tvarka būtų geriau atitikusi vaiko interesus negu teismo nustatyta. Ieškovo tvirtinimu, vien aplinkybė, kad liudytoja H. P. yra susijusi giminystės ar artimu ryšiu su ieškovu, savaime nesudaro pagrindo jos parodymus pripažinti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios reikšmės. Apeliantės teiginiai apie tariamą liudytojos priešiškumą atsakovės ar vaiko atžvilgiu dar neįrodo, kad jos parodymai buvo melagingi, tendencingi ar negalėjo būti vertinami teismo. Apeliantės teiginys, kad liudytojos parodymai neatitinka vaiko pasisakymų ir psichologo A. S. išvadoms, savaime neįrodo jų nepatikimumo, kadangi vaiko pasisakymai šeimos byloje negali būti vertinami izoliuotai, neatsižvelgiant į jo amžių, lojalumo konflikto aplinkybes, nuomonės formavimosi sąlygas ir byloje nustatytus poveikio požymius. Vien tai, kad apeliantė kitaip aiškina vaiko bendravimo su draugais ar jo veiklų aplinkybes, aplinkybes apie vaiko vartojamą leksiką ar jo kalbėseną, vaiko mokymosi situaciją, liudytojos elgesį ar vaiko santykį su liudytoja, savaime nepaneigia liudytojos parodymų patikimumo ir teismo padarytų išvadų. Teismas liudytojos parodymus vertino ne atsietai nuo kitų duomenų, bet visos bylos medžiagos kontekste. Medicininiai duomenys byloje buvo vertinami kompleksiškai, o teismas nepriėmė sprendimo remdamasis vien liudytojos H. P. parodymais apie vaiko sveikatą. Pažymi, kad vien aplinkybė, kad liudytoja M. V. nėra medicinos ar kitos srities specialistė ir neįsigilino į visus medicininius dokumentus, savaime nepaneigia jos parodymų toje apimtyje, kur ji liudijo apie savo pačios stebėtas aplinkybes. Vien tai, kad apeliantė tam tikras aplinkybes aiškina kitaip arba mėgina liudytojų M. V. ir A. P. parodymus priešpriešinti kitiems bylos duomenims, dar nereiškia, kad šie parodymai yra nepatikimi ar kad teismas neturėjo teisės jų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas pagrįstai turėjo teisę šiuos parodymus vertinti kartu su visa kita bylos medžiaga. Apeliantės prielaida, kad liudytojos negalėjo matyti visų galimų tėvo ir vaiko bendravimo situacijų, negali pati savaime reikšti, jog visi liudytojų pateikti duomenys apie vaiko savijautą, santykį su tėvu ar bendrą gyvenimo aplinką yra nepatikimi. Be to, apeliantės argumentavimas, susijęs su vaiko pasisakymais per jo nuomonės išklausymą, negali būti vertinamas atsietai nuo visų kitų bylos specialiųjų žinių šaltinių. Teigia, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovė pateikė teismui papildomą savo SMS susirašinėjimą su mokytoja ir P., savaime nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes: (1) apeliantė remiasi vienašališkai jos pačios suformuotais papildomais duomenimis, kurie negali būti vertinami atsietai nuo kitų bylos duomenų; (2) net jei iš susirašinėjimo matyti, kad vaikas turėjo elgesio problemų ir vartojo keiksmažodžius, tai dar savaime neįrodo, kad jų šaltinis yra būtent tėvo aplinka; (3) apeliantės mėginimas susieti keiksmažodžių kilmę išimtinai su tėvu ar jo seserimi vėl grindžiamas jos pačios pasirinktu subjektyviu vertinimu.Pažymi, kad teiginys, jog tėvų tarpusavio bendravimo pobūdis yra reikšmingas veiksnys, yra teisingas abstrakčiai, tačiau iš to savaime neseka, kad kiekvienas konflikto ar neetiško bendravimo subjektyviai pateiktas epizodas jau reiškia vieno iš tėvų aplinkos netinkamumą nuolatinei vaiko gyvenamajai vietai nustatyti. Apeliantė remiasi ne visos situacijos visuma, o pavieniais duomenimis, kuriems ji suteikia maksimalią jai palankią interpretaciją. Atskiri vaizdo įrašai ar pavienės mokymosi sunkumų apraiškos savaime neįrodo bendros išvados, kad tėvas nesirūpina vaiko mokslais, kadangi byloje yra priešingų duomenų. Pedagoginės-psichologinės tarnybos rekomendacijos yra skirtos pagalbai ir ugdymo proceso gerinimui, o ne patvirtina vaiko motinos samprotavimus apie vaiko interesų pažeidimą.Ieškovo įsitikinimu, vien aplinkybė, kad teismas dalį atsakovės kviestų liudytojų parodymų vertino kritiškai ir laikė juos tendencingais, savaime nereiškia neteisėto ar šališko įrodymų vertinimo. Teismas vertino ne pavienius liudytojų parodymus, bet juos gretino su kitais byloje esančiais duomenimis. Apeliantės argumentas, grindžiamas vien liudytojos E. I. deklaracija, kad ji nėra atsakovės draugė, nepaneigia teismo vertinimo pagrįstumo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad šios liudytojos parodymų įrodomoji reikšmė buvo sumenkinta nepagrįstai. Pažymi, jog net ir pripažinus, kad liudytoja E. I. apibūdino tam tikrus vaiko elgesio pokyčius, vien tokie apibendrinti pasakojimai savaime neįrodo jų priežasties ir negali būti savaime susiejami būtent su ieškovo elgesiu ar vaiko gyvenimu su tėvu. Vaiko elgesio ir emocinės būsenos klausimai buvo vertinami ne vien per pavienius liudytojų bendravimo su P. epizodus, bet ir per dvi teismo psichologijos ekspertizes. Be to, tokio pobūdžio liudytojų pasakojimai dažnai remiasi fragmentiniais susitikimais su vaiku, o ne jo kasdienio gyvenimo ir ugdymo situacijos stebėjimu. Apeliantės mėginimas vienos liudytojos teigiamus pastebėjimus pateikti kaip pakankamą įrodymą, jog atsakovės taikomas sūnaus auklėjimo modelis yra tinkamas visais aspektais, nepaneigia teismo padarytų išvadų. Net jeigu liudytoja perteikė įspūdį, kad vaikui būnant pas mamą būdavo gera, o išvykimo momentais jis išgyvendavo emocijas, tokios aplinkybės pačios savaime nėra pakankamos spręsti, jog nuolatinė gyvenamoji vieta su tėvu prieštarauja vaiko interesams. Tai negali būti vertinama atsietai nuo ekspertizių nustatyto lojalumo konflikto ir vaiko nuomonės paveikumo.Nurodo, kad vien tai, kad liudytoja T. K. ilgiau pažįsta atsakovę ar yra stebėjusi vaiką tam tikru laikotarpiu, nesudaro pagrindo jos parodymus laikyti savaime lemiančiais bylos baigtį. Tariami duomenys apie atsakovės liudytojos nurodytas mėlynes ant vaiko kūno ar atsakovės rašytas elektroninis laiškas neįrodo netinkamo ieškovo elgesio, juolab kad byloje buvo vertinami ir ikiteisminių tyrimų duomenys, kurie nepatvirtino atsakovės kaltinimų dėl smurto. Aplinkybė, kad vaikui galėjo patikti būti (duomenys neskelbtini), turėti ten draugų ar leisti laiką su motina, pati savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Be to, apeliantė remiasi daugiausia liudytojos pasakojimu apie vaiko elgesį fragmentinėse situacijose, kuris negali paneigti to, kad vaiko kasdienė ugdymo ir gyvenimo aplinka ilgą laiką buvo susijusi su tėvu ir kad būtent ši aplinka buvo visapusiškai vertinta teismo. Teiginiai apie tai, kad motinos aplinkoje vaikas esą ruošia pamokas geriau ar jaučiasi patogiau dėl rusų kalbos, savaime nereiškia, jog nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas atitiktų geriausius jo interesus. Liudytojos pasakojimai apie vaiko vartojamus keiksmus, agresyvumą ar nepageidaujamą elgesį patys savaime neįrodo, kad būtent tėvas buvo šių problemų priežastis. Liudytojos pasisakymai apie vaiko kosulio pobūdį ir jo priežastis negali pakeisti medicininių duomenų ar specialisto išvadų ir gali būti vertinami tik kaip buitinio pobūdžio pastebėjimai. Liudytojos išvada, kad tėvas vaikui esą abejingas ar neprisideda prie jo lavinimo, yra aiškiai vertinamojo pobūdžio. Be to, apeliantė sąmoningai tikslingai susieja šios liudytojos parodymus su 2024 m. ekspertizės akte užfiksuotu vaiko pasakymu. Teismas vertino ne pavienius liudytojų parodymus apie atskiras motinos elgesio situacijas, o visą surinktų įrodymų visumą, kuri patvirtina, kad atsakovės elgesys prisidėjo prie vaiko lojalumo konflikto gilėjimo ir neigiamų emocinių išgyvenimų. Ieškovo teigimu, liudytojo S. V. pasakojimai apie vaiko vartojamus žodžius, buitinį elgesį, tam tikras emocines ar kasdienio bendravimo apraiškas negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Tokie duomenys turi būti vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo emocinę būseną, lojalumo konflikto aplinkybes, kitų įrodymų turinį ir visą bylos medžiagą. Apeliantė nenurodo, kokias konkrečias teismo išvadas S. V. parodymai paneigia, o tik mėgina iš atskirų jų dalių suformuoti jai palankų alternatyvų bylos aplinkybių aiškinimą. Pažymi, kad vien tai, jog liudytoja M. P. pateikė apeliantei palankius parodymus apie motinos bendravimą su vaiku, jo savijautą ar kasdienes veiklas, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, nes byloje buvo vertinamas ne pavienių situacijų apibūdinimas ar vieno liudytojo perteikti pastebėjimai, bet visa faktinių aplinkybių visuma. Liudytojos parodymai neatskleidžia tokių konkrečių vertinimo klaidų ar nepatikimumo požymių, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Liudytojos subjektyvus ir visų jos parodymų kontekste tendencingas įspūdis apie motinos kantrybę ar norą bendrauti su vaiku nėra pakankamas paneigti teismo sprendimo pagrįstumui. Tvirtina, kad vien apeliantės teiginys, jog liudytojos L. R. parodymai koreliuoja su vėliau pateiktais duomenimis, savaime nepaneigia teismo sprendimo išvadų. Teismas pagrįstai vertino visą įrodymų visumą, o ne vien apeliantei palankiai atrinktų duomenų tarpusavio sutapimą. Aplinkybė, kad vaikas motinos aplinkoje tariamai nenorėjo bendrauti lenkų kalba, o tik rusų ir lietuvių, savaime neįrodo šios aplinkos pranašumo sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą. Vaiko artimas ryšys su motina šioje byloje nebuvo paneigtas, tačiau pats ryšio buvimas savaime nereiškia, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatyta būtent su motina. Teismas turėjo vertinti ne vien vaiko emocinį artumą vienam iš tėvų, bet ir tai, kuris iš jų šiuo metu geriau užtikrina ilgalaikį stabilumą, ugdymo tęstinumą, kasdienę priežiūrą ir vaiko emocinį saugumą. Apeliantė nepagrįstai siekia liudytojos V. K. parodymams suteikti didesnę reikšmę, negu jie objektyviai turi visos bylos medžiagos kontekste. Ieškovo manymu, net ir pripažinus, kad motinos aplinkoje buvo pozityvaus bendravimo epizodų, tai savaime nereiškia, kad teismas privalėjo šiuos parodymus laikyti išskirtinai patikimais ir sudarančiais pagrindą padaryti priešingas išvadas nei teismas padarė skundžiamame sprendime. Teismas turėjo vertinti ne vien atskirus motinai palankius vaiko elgesio epizodus, bet visą vaiko situaciją, įskaitant lojalumo konfliktą, ugdymo tęstinumą, emocinį saugumą ir faktinį gyvenimo stabilumą. Apeliantės nurodomas teiginys apie ieškovo „visišką nesiorientavimą“ vaiko auklėjime ir sveikatos užtikrinime yra nepagrįstas, nes ieškovas ne teoriškai, o faktiškai jau ilgą laiką rūpinasi vaiko kasdiene buitimi, mokymusi, sveikata, emociniu stabilumu ir socialine aplinka. Pažymi, jog vien tai, kad teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartyje preliminariai įvertino 2024 m. rugsėjo 9 d. TEI PSI KO specialisto išvados santykį su byloje atlikta teismo psichologijos ekspertize ir vaiko nuomonės išklausymu, savaime nereiškia teismo šališkumo. Apeliantė iš esmės siekia ne paneigti teismo nešališkumą, o suteikti jos pateiktai specialisto išvadai didesnę įrodomąją galią negu teismo paskirtai ekspertizei. Apeliantė iš esmės siekia paneigti jai nepalankią ekspertizės išvadą vien todėl, kad ši išvada neatitinka jos pozicijos išnagrinėtos bylos procese, kas nesudaro pagrindo laikyti ekspertizės akto nepatikimu ar netinkamu įrodymu. Vaiko nuomonė tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama ne izoliuotai ir atitikti vaiko tiesioginius pasisakymus, kaip ydingai įsivaizduoja apeliantė. Apeliantės teiginiai, kad teismas „nepaisė“ vaiko nuomonės, yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai vaiko nuomonę vertino ne formaliai, o atsižvelgdamas į vaiko emocinę būseną, tėvų konfliktą ir ekspertizės išvadas.Ieškovo teigimu, apeliantė nepagrįstai teismo paskirtą ekspertizę priešpastato savo iniciatyva pateiktai specialistų kritikai, kadangi atsakovės pateikta specialistų išvada nėra aukštesnės įrodomosios galios įrodymas už teismo nutartimi paskirtą ekspertizę. Pažymi, kad vaiko emocinė būsena gali priklausyti nuo daugelio veiksnių: tėvų konflikto, ilgai trunkančio teismo proceso, motinos požiūrio į tėvą, vaiko lojalumo konflikto, apklausų ir ekspertizių, todėl apeliantės bandymas visus vaiko emocinius pokyčius aiškinti vien tėvo elgesiu yra nepagrįstas. Teismo ekspertizės ir bylos duomenys nepatvirtina, jog vaikas tėvo aplinkoje patiria smurtą ar nepriežiūrą, o priešingai, vaiko teisių institucijos atstovė patvirtino, jog abi šalys sudaro vaikui tinkamas sąlygas. Ieškovo nuomone, teismo ekspertizės rezultatai laikytini patikimesni už motinos iniciatyva gautą specialistų išvadą. Apeliantės nurodoma specialistų išvada, kurią teismas motyvuotai atsisakė priimti, nepaneigia pagrindinių teismo ekspertizės išvadų, o tik kritikuoja atskirus apklausos atlikimo aspektus. Vien metodinės pastabos savaime nereiškia, kad visi apklausos metu gauti duomenys turi būti atmesti. Apeliantė tik abstrakčiai kritikuoja ekspertizės „metodiką“, bet neįrodo konkrečių jos trūkumų. Pabrėžia, kad 2024 m. ekspertizės išvados iš esmės sutapo su anksčiau byloje atliktos teismo psichologijos ekspertizės išvadomis, kas paneigia apeliantės argumentus, jog vien 2024 m. ekspertizės rezultatus nulėmė tariamai ydinga ar nepatikima metodika.Ieškovo vertinimu, vien apeliantės nurodomas chronologinis ryšys tarp A. S. išvados ir tariamai vėliau pasireiškusių aplinkybių savaime neįrodo nei priežastinio ryšio, nei to, kad būtent ši išvada turėjo didesnę įrodomąją vertę už teismo paskirtų ekspertų išvadas. Bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovo elgesys lėmė neigiamus padarinius vaikui. Vien aplinkybė, kad apeliantė 2025 m. gegužės 14 d. pateikė papildomus priedus Nr. 68 ir Nr. 69, savaime nereiškia, kad jie turi lemiamą reikšmę bylos baigčiai ar kad jais gali būti paneigta kitų bylos įrodymų visuma. Vaiko motina neįrodo jokio tiesioginio ir objektyviai patikimo priežastinio ryšio tarp A. S. išvados ir tariamai pasireiškusių pokyčių vaiko tėvo elgesyje. Pažymi, kad psichologo N. O. vertinimas nebuvo izoliuotas ar savarankiškas vienintelis įrodymas teismo sprendimui priimti. Teismo psichologo paaiškinimai buvo vertinami kartu su visa bylos duomenų visuma. Apeliantė nepateikia tokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad N. O. būtų veikęs neprofesionaliai, peržengęs savo kompetencijos ribas ar iškraipęs vaiko apklausos turinį. Vien apeliantės nesutikimas su teismo psichologo išvadomis nesudaro pagrindo jų atmesti. Be to, N. O. paaiškinimai iš esmės sutapo su teismo psichologijos ekspertizės išvadomis, kad vaiko nuomonė nėra pakankamai savarankiška ir turi būti vertinama kritiškai. Nurodo, kad vaiko gyvenamosios vietos klausimą teismas sprendė ne formaliai, o įvertinęs visą byloje surinktų įrodymų visumą. Teismas nustatė ne tik tai, jog vaikas gyvena su tėvu, bet ir tai, kad ši faktinė padėtis yra ilgalaikė, stabili ir vaikui gerai pažįstama. Vaiko laikina gyvenamoji vieta su tėvu nustatyta dar 2019 m., todėl teismas pagrįstai vertino tai, kad vaikas jau ilgą laiką gyvena tėvo aplinkoje, lanko mokyklą, turi susiformavusią socialinę ir ugdymo aplinką. Todėl teismo išvada dėl stabilumo reikšmės nėra abstrakti: ji susijusi su realiai susiformavusia vaiko kasdienybe, socialiniais ryšiais, ugdymo tęstinumu ir vaiko gyvenimo rutina. Atsakovės teiginys, kad vaiko psichologinės problemos kyla tik dėl tėvo elgesio, yra nepagrįstas ir selektyvus. Ieškovas užtikrina vaiko emocinį saugumą, skatina savarankiškumą, laikosi gydytojų rekomendacijų, palaiko ryšį su ugdymo įstaiga ir nėra duomenų, kad jis pažeistų pamatines vaiko teises. Bylos duomenys patvirtina tėvo tinkamą ir nuoseklų rūpinimąsi vaiku. Apeliantė koncentruoja kritiką į vieną 2021 m. gruodžio 30 d. charakteristiką, tačiau teismas vertino visą įrodymų visumą. Apeliantės argumentai savaime nepaneigia to, kad būtent tėvas ilgą laiką kasdien organizuoja vaiko gyvenimą, užtikrina ugdymo tęstinumą ir realiai vykdo vaiko priežiūrą.Teigia, kad vien aplinkybė, jog apeliantė tam tikrus vaiko mokymosi ar elgesio aspektus vertina kaip problemiškus, kritikuoja vaiką auginantį tėvą, dar nereiškia, kad gyvenamosios vietos nustatymas su ja ir vaiko perkėlimas į (duomenys neskelbtini) atitiktų geriausius vaiko interesus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas aktyviai rūpinasi vaiko ugdymu, domisi jo pažanga, bendrauja su ugdymo įstaiga ir padeda spręsti kylančius sunkumus. Byloje nėra jokių duomenų, kad vaikas būtų likęs kartoti kursą. Pažymi, kad vaiko motina iki šiol nesilankė jokiuose mokyklos renginiuose, šventėse ir tėvų susirinkimuose.Pažymi, kad teismo ekspertizės duomenys patvirtina, jog vaikas yra emociškai prisirišęs prie abiejų tėvų, jų abiejų draugijoje jaučiasi saugus, o jo emocinę būseną neigiamai veikia ne konkreti gyvenamoji vieta, bet ilgalaikis tėvų konfliktas. Vaiko teisių institucijos duomenys taip pat patvirtina, kad abu tėvai turi sąlygas pasirūpinti vaiku. Todėl apeliantės teiginiai apie tėvo daromą žalą laikytini neįrodytais.Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad vaiko gyvenimo sąlygos jo namuose yra netinkamos ar neužtikrina vaiko poreikių. Išvadą teikiančios institucijos atstovė, apsilankiusi pas abu tėvus, nustatė, jog abu tėvai turi tinkamas sąlygas ir geba atliepti vaiko poreikius. Taigi VTAS išvada nebuvo paremta vien ieškovo žodžiais. Ieškovo liudytojai H. P. ir M. V. taip pat patvirtino geras gyvenimo sąlygas pas ieškovą. O teismo ekspertizės akte nurodyti konflikto kontekste išsakyti vaiko teiginiai turi būti vertinami atsargiai. Pažymi, kad VTAS išvada dėl abiejų tėvų ryšio su vaiku atitinka teismo ekspertizės duomenis. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas vien pagal tai, kuris iš tėvų vaikui emociškai reikšmingesnis, o turi būti vertinama visa aplinkybių visuma. Vaiko ryšį su tėvu patvirtina ir ankstesni VTAS duomenys, kurie paneigia apeliantės teiginį, kad vaiko santykis su tėvu grindžiamas vien baime ar prievarta. Ieškovo nuomone, vaiko ugdymo įstaigos stabilumas yra reikšmingas vaiko interesų aspektas. P. nuo 2019 m. sausio 14 d. lanko (duomenys neskelbtini), todėl mokyklos pakeitimas sukeltų vaikui stiprius iššūkius. Byloje esantys (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina nuoseklų tėvo dalyvavimą vaiko ugdymo procese. Ieškovas nesutinka su atsakovės motyvais, kad jis ignoruoja vaiko sveikatą. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, kad tėvas nuosekliai dalyvauja vaiko sveikatos klausimų sprendime. Tai patvirtino ir liudytoja M. V.. Pažymi, kad apeliantės teiginiai dėl vaistų slėpimo, inhaliatoriaus naudojimo slapta ar astmos neigimo nėra patvirtinti tokiais įrodymais, kurie leistų daryti išvadą apie realų vaiko nepriežiūros faktą. Atsakovės teiginiai apie grasinimus, žeminimą, daiktų daužymą ar sistemingą vaiko nepriežiūrą nėra įrodyti objektyviais bylos duomenimis. Ieškovas nesutinka su atsakove, kad jo indėlis į vaiko kasdienį gyvenimą iki ginčo kilimo buvo minimalus ir dėl to VTAS išvada yra neva neteisinga. Bylos duomenys rodo priešingai: vaikas nuo 2019 m. gyvena su tėvu, lanko mokyklą, yra aprūpinamas maistu, būstu, rūbais, mokymosi priemonėmis, dalyvauja ugdymo procese. Ieškovas detalizavo vaiko poreikius ir išlaidas. Mokyklos pateikti duomenys patvirtina jo aktyvų dalyvavimą vaiko ugdymo procese. Dėl mokyklos keitimo ieškovas laikosi pozicijos, kad vaiko interesams svarbiausia stabilumas. Ieškovas nesutinka, kad VTAS išvada buvo paviršutiniška ar nepatikima. Ieškovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę. Sprendime buvo įvertinta visa reikšminga aplinkybių visuma. Teismas ne tik aprašė įrodymus, bet ir padarė konkrečias išvadas. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė nepagrįstai siekia pervertinti įrodymus sau palankia linkme. Jos argumentai daugiausia grindžiami prielaidomis, vaiko konflikto sąlygomis išsakytais pasisakymais, motinos inicijuotomis išvadomis ir selektyvia dokumentų interpretacija. Teismas pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nes būtent ši aplinka užtikrina vaiko stabilumą, tęstinį ugdymą, kasdienę priežiūrą ir vaiko interesų apsaugą. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais dėl bendravimo tvarkos 2 punkto, nes: (1) teismas turėjo derinti ne vien motinos gyvenimo ir darbo vietos ypatumus, bet ir vaiko teisę į stabilų režimą, mokyklinę rutiną, poilsį bei kuo mažesnę papildomų konfliktų tarp tėvų riziką; (2) vien aplinkybė, kad motina gyvena kitame mieste, savaime nereiškia, jog ieškovo siūlyta ar teismo nustatyta tvarka tapo neteisėta ar iš principo ydinga; (3) apeliantės argumentas iš esmės grindžiamas tuo, jog kitoks modelis būtų palankesnis jai, tačiau ne vaikui. Apeliantė nepagrįstai organizacinius ir logistinius nepatogumus tapatina su vaiko interesų pažeidimu. Tas pats taikytina ir apeliantės argumentams dėl bendravimo tvarkos 5 punkto. Ieškovo įsitikinimu, tas faktas, kad atsakovei religinės šventės nėra svarbios, dar nereiškia, jog teismas privalėjo būtent tokiu pagrindu pertvarkyti visą bendravimo grafiką. Bendravimo tvarkos punktai vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į jų tarpusavio balansą, nuoseklumą ir bendrą aiškumą, o ne atskirai ištraukiant vieną motinai neaktualų laikotarpį. Be to, apeliantė nepagrindė, kodėl toks pakeitimas būtų naudingesnis vaikui.Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentu dėl bendravimo tvarkos 8 punkto, nes: (1) teismas turėjo teisę pasirinkti aiškų ir apibrėžtą vasaros atostogų modelį, kuris sumažintų papildomų ginčų tarp šalių tikimybę; (2) aplinkybė, kad motina dirba pagal darbdavio nustatomą atostogų grafiką, savaime nereiškia, jog vaiko vasaros bendravimo tvarka turi būti formuojama išimtinai pagal jos darbo organizavimo taisykles; (3) apeliantė nepaneigia, kad sprendime nustatytas modelis iš esmės numato lygų vasaros atostogų padalijimą.Teigia, kad nors apeliantės nurodoma aplinkybė apie vėlesnį atvykimo laiką yra suprantama organizaciniu požiūriu, tačiau ji savaime nereiškia, jog teismo nustatyta tvarka yra netinkama iš esmės, nes: (1) bendravimo tvarkos sudarymas neišvengiamai susijęs su vaiko ugdymo, kelionės laiko ir poilsio režimo suderinimu; (2) apeliantė nepateikia pakankamo pagrindo, kodėl vien kitoks paėmimo laikas iš esmės pakeistų vaiko interesų apsaugos lygį ar paneigtų visą bendravimo modelį; (3) šeimos bylose teismas turi teisę pasirinkti sprendimą, kuris yra aiškus ir vykdytinas, net jei jis vienai šaliai nėra maksimaliai patogus. Pažymi, kad pats kompensavimo mechanizmo nebuvimas ar jo nepakankamas detalizavimas dar nereiškia, kad visa bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Ieškovo nuomone, pernelyg detalus kompensavimo modelis šeimos bylose neretai tampa papildomu konfliktų šaltiniu. Be to, apeliantė neįrodo, kad konkrečiai jos atveju kompensavimo dienų klausimas iš tiesų lemia sistemingą ir reikšmingą jos bendravimo su vaiku sumažėjimą. Ieškovo teigimu, komunikavimo kanalo pasirinkimas bendravimo tvarkos kontekste yra techninio pobūdžio organizavimo klausimas, o ne savarankiškas argumentas, galintis paneigti visą sprendimo pagrįstumą. Teismas galėjo visiškai pagrįstai pasirinkti paprastesnį ir aiškesnį komunikavimo modelį, siekdamas sumažinti papildomų interpretacijų ir ginčų riziką. Be to, net jei apeliantė manytų, kad elektroniniai laiškai būtų patogesni ar racionalesni, tai savaime neįrodo, jog pasirinkta SMS forma pažeidžia jos teises ar neatitinka vaiko interesų. Nurodo, kad apeliantės argumentas dėl išlaikymo priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio atsakovės reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, todėl, nepaneigus teismo išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu, savaime neišnyksta ir sprendimo logika dėl išlaikymo pareigos motinai. Apeliantės teiginiai apie tariamą nuolatinį psichologinį vaiko traumavimą, nepriežiūrą ir sveikatos ignoravimą byloje nebuvo patvirtinti taip, kad paneigtų sprendimo pagrįstumą. Vien apeliantės vertinamojo pobūdžio teiginiai apie tėvo santykį su vaiku negali būti pagrindu išvadai, kad išlaikymo pareiga turėtų būti perkeliama ieškovui.Ieškovo nuomone, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai taikydamas bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias CPK normas. Ieškovo patikslintas ieškinys buvo patenkintas visiškai, o atsakovės priešieškinis atmestas, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priteista suma nebuvo deklaratyvi ar abstrakti, o grindžiama byloje esančiais duomenimis apie realiai patirtas išlaidas ir jų paskirtį. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas civiliniame procese nėra savarankiškai atsiejamas nuo galutinio procesinio rezultato, t. y. bylos baigties, ir lemiamą reikšmę turi tai, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas, todėl nepriklausomai nuo apeliantės nurodomų ankstesnių tarpinių procesinių sprendimų ar bylos eigos etapų, galutinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagrįstai nulėmė būtent sprendimo rezultatas. Teismas vertino ir bylos sudėtingumą, ir ieškovo atstovės atliktų procesinių veiksmų apimtį, tad sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų buvo motyvuota ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečius bylos duomenis ir taikytinus kriterijus. Bylinėjimosi išlaidų suma buvo proporcinga bylos sudėtingumui ir proceso apimčiai.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys (ir atmestas priešieškinis) dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atmestas priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimoAtsakovė (apeliantė) su apeliacinius skundu ir papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikė papildomus įrodymus: (1) 2024 m. rugsėjo 9 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. prašymus su juose nurodytais priedais; (2) 2025 m. gegužės 14 d. prašymą su jame nurodytais priedais; (3) susirašinėjimą su mokytoja J. N.; (4) susirašinėjimą su P. P.; (5) 2026 m. balandžio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. F-11-26-41 su priedu ir vertimu; (6) P. P. tyrimų (alergenų) rezultatus; (7) susirašinėjimą su klubu „Meteoras“; (8) susirašinėjimą su P. P.; (9) ambulatorinių apsilankymų aprašymus; (10) T. S. medicininį mirties liudijimą; (11) sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą, vertimo paslaugas, UAB „Psichologiniai sprendimai“ konsultaciją, teisės psichologo išvadų parengimą; (12) informaciją apie P. P. pulmonologo konsultaciją; (13) astma sergančio vaiko diagnostikos, skubios pagalbos ir gydymo algoritmus, pacientų logistiką; (14) ištraukas iš manodienynas.lt paskyros; (15) informaciją apie P. P. išrašytus vaistus; (16) UAB „Sedulinos sveikatos centras“ charakteristiką apie atsakovę. CPK 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygų kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Taigi, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).Nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bei įvertinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).Susipažinęs su atsakovės pateiktų įrodymų turiniu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nenustatytas pagrindas juos priimti. Atsakovės teikiama didelė dalis įrodymų, t. y. 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. rugsėjo 10 d. ir 2025 m. gegužės 14 d. prašymai su priedais, buvo teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsisakyta juos priimti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia apeliantės pozicija. Pažymėtina, jog atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktais naujais įrodymais, taip pat ir tais, kurie buvo teikti pirmosios instancijos teismui, iš esmės siekia paneigti aplinkybes, jog ieškovas tinkamai užtikrina šalių nepilnamečio vaiko interesus, ir pagrįsti aplinkybes apie ieškovo sūnui daromą žalą bei tai, jog atsakovė geba geriau užtikrinti sūnui saugią aplinką, jo teisių ir pareigų visapusišką įgyvendinimą. Apeliantė teikia didelės apimties papildomus įrodymus, susijusius su šalių nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimais, mokymosi rezultatais, papildomu ugdymu, vaiko psichologinius tyrimus dėl jo emocinės būklės, teigiamas charakteristikas apie save, savo išsilavinimą, darbo paieškas pagrindžiančius dokumentus, vaiko ugdymo įstaigų informaciją, susirašinėjimus su ieškovu, sūnumi ir sūnaus mokytoja ir kt., iš esmės siekdama papildomai pagrįsti ir iš naujo analizuoti tas pačias pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėtas aplinkybes, susijusias su vaiko sveikata, ugdymo procesu, konfliktiškais šalių tarpusavio santykiais, susijusiais su vaiko priežiūra, ir kt. Apeliantė, apeliacinės instancijos teismui teikdama papildomus įrodymus, nenurodo, kokias naujas aplinkybes, kurios nebūtų tirtos pirmosios instancijos teisme, jie patvirtina ar paneigia, o iš esmės, kaip minėta, siekia iš naujo nagrinėti tas pačias pirmosios instancijos teisme jau nagrinėtas aplinkybes. Be to, su 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. rugsėjo 10 d. ir 2025 m. gegužės 14 d. prašymais didelė dalis teiktų įrodymų kartojasi ir yra iš esmės tapatūs. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dalis pateiktų įrodymų yra seni (nuo 2012 m.) ir netekę savo aktualumo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės su 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. rugsėjo 10 d. ir 2025 m. gegužės 14 d. prašymais pateiktus įrodymus atsisakė priimti nepagrįstai. Apeliantė taip pat ginčija 2024 m. rugsėjo 9 d. Teisės psichologijos specialistų išvados nepriėmimo pagrįstumą, ir šį įrodymą teikia apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šio atsakovės teikto įrodymo nepriėmė nepagrįstai. Pažymėtina, jog Teisės psichologijos specialistų išvadoje yra kritikuojama tik teismo posėdžio metu atlikta nepilnamečio vaiko apklausa ir 2024 m. sausio 11 d. – 2024 m. balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktas, tačiau, rengiant minėtą išvadą, jokia vaiko apklausa nebuvo atlikta. Apeliantė (ir jos atstovas) teismo posėdžio metu turėjo galimybę pasisakyti tiek dėl teismo posėdžio metu atliktos nepilnamečio vaiko apklausos, tiek ekspertizės akto netinkamumo ir (ar) nepagrįstumo. Be to, išankstinės specialistų išvados teismui nėra privalomos ir neturi jokios išankstinės įrodomosios galios. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė (apeliantė) nepagrindė, kad jos teiktinų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taip pat nenustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės teiktus įrodymus (2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. rugsėjo 10 d. ir 2025 m. gegužės 14 d. prašymus su priedais), sprendžia, jog atsakovė neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, taip pat nenustačius išimtinių sąlygų naujiems įrodymams priimti, atsakovės (apeliantės) pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktos sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą, vertimo paslaugas, UAB „Psichologiniai sprendimai“ konsultaciją, teisės psichologo išvadų parengimą, yra susiję su įrodymais, kuriuos atsisakyta priimti, todėl jie taip pat nepriimtini. Apeliantė taip pat prašo prie nagrinėjamos bylos prijungti baudžiamąją bylą Nr. 01-1-48508-18-9, savo prašymą iš esmės grįsdama siekiu įrodinėti tas pačias pirmosios instancijos teismo jau išnagrinėtas aplinkybes, susijusias su jos išvykimu su vaiku į (duomenys neskelbtini) 2017 m., atsakovės geresnėmis galimybėmis prižiūrėti vaiką, ieškovo gebėjimu užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir pan. Tačiau, atsakovė nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurias galėtų patvirtinti ar paneigti baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48508-18-9 esantys duomenys. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų ir įrodymų pakanka tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimui. Atsižvelgiant į tai, taip pat atsakovei (apeliantei) nepateikus pagrįstų argumentų, kodėl jos nurodomoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48508-18-9 esantys įrodymai arba prašymas prijungti minėtą baudžiamąją bylą prie nagrinėjamos bylos negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų ar minėto prašymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas prijungti baudžiamąją bylą Nr. 01-1-48508-18-9 netenkinamas (CPK 314 straipsnis). Atsakovė (apeliantė) apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai.Nagrinėjamu atveju atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo apeliacinio skundo pagrindą, tačiau įstatymo nustatytas 30 d. terminas apeliaciniam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus teisėjų kolegija atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Atsakovė (apeliantė) prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, o taip pat turi nurodyti išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.) dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 46 punktas). Panašūs kriterijai dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra suformuoti ir EŽTT praktikoje. Pripažįstama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio taikymo būdas apeliacinės instancijos teisme priklauso nuo proceso visumos. Net ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus, Konvencijos 6 straipsnis ne visuomet reikalauja viešo nagrinėjimo (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 11320/05, par. 35). Tais atvejais, kai viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, mažiau griežtas reikalavimas taikomas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Švediją, peticijos Nr. 60437/08, par. 69). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33). Taigi, EŽTT, aiškindamas teisę į bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje, laikosi pozicijos, kad, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, žodinis bylos nagrinėjimas turi būti užtikrinamas bent vienos instancijos teisme (EŽTT 2018 m. kovo 13 d. sprendimas byloje M. I. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 32303/13, par. 36).Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės niekaip nemotyvavo savo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; taip pat nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo ir EŽTT praktika, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokios išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinybę. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė ir ieškovas (jų atstovai) buvo išklausyti tiesiogiai bei turėjo galimybę duoti teismui paaiškinimus žodžiu, užduoti klausimus ir teikti rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovės (apeliantės) teisės būti išklausytai ar betarpiškumo principo pažeidimų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir išdėstytais procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teisme. O dėl faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pasisakys toliau, nagrinėjant atsakovės apeliacinio skundo argumentus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis apeliantės bei byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).Dėl teismo (ne)šališkumo Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, kadangi: teismas neatidžiai nagrinėjo bylą, nevertino byloje esančių duomenų; nepagrįstai atsakovės kviestų liudytojų parodymus vertino kaip tendencingus; teismo motyvai 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartyje dėl 2024 m. rugsėjo 9 d. Teisės psichologijos specialisto išvados nepriėmimo nepagrįsti. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi teisinio pagrindo sutikti.Teisė į teisminę gynybą yra asmens teisė, kuri apima teisę į teisingą teismo procesą. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini) prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 27 punktas; 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 34–37 punktai).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų duomenų įrašymas ar neįrašymas į teismo nutartį, atitinkamų įrodymų įvertinimas ar neįvertinimas teismo nutartyje negali būti pagrindas daryti išvadai, kad teisėjas buvo šališkas. Kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, tai, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo darytos išvados vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1082/2002; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinę bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net jeigu jie ir yra nepalankūs apeliantei, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu, todėl apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo vertinant byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, taip pat sprendžiant dėl 2024 m. rugsėjo 9 d. Teisės psichologijos specialisto išvados (ne)priėmimo, yra atmestini. Be to, įvertinus ir ištyrus bylos medžiagą, išklausius teismo posėdžių garso įrašus nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų demonstravęs išskirtinį palankumą kuriam nors byloje dalyvavusiam asmeniui ar būtų ribojęs ir (ar) pažeidęs kažkokias atsakovės procesines teises, todėl atsakovės (apeliantės) subjektyvus situacijos vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumo fakto. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta realių faktų dėl teisėjo subjektyvaus ar objektyvaus nešališkumo, o apeliantės teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista (CPK 21 straipsnis, 42 straipsnis).Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybiųBylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas P. P. ir I. S. yra nepilnamečio P. P., gim. 2012 m. birželio 20 d., tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudariusios, tačiau iki 2017 m. rudens kartu gyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).2017 m. spalio mėn. atsakovė kartu su šalių nepilnamečiu vaiku P. P. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) m.Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečio vaiko P. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. S., o tėvui P. P. uždrausta išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate (toliau – Utenos AVPK Visagino PK) 2018 m. liepos 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33324-18 P. P. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį). Utenos AVPK Visagino PK 2018 m. liepos 18 d. nutarimu P. P. pritaikyta kardomoji priemonė – nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi P. P., nesilankyti vaiko gyvenamojoje vietoje.Utenos AVPK Visagino PK 2018 m. spalio 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48508-18 I. S. atžvilgiu pagal BK 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis). Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi I. S. pritaikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo sūnaus P. P., nesiartinti prie jo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. bei nesilankyti vaiko gyvenamojoje vietoje. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33324-18, pradėtas P. P. atžvilgiu, nutrauktas. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. ĮAP-E-462 nuo 2018 m. spalio 22 d. vaikui P. P. nustatyta laikinoji globa ir jis apgyvendintas pas laikinąją globėją L. N.. Laikinoji globa panaikinta 2019 m. sausio 8 d.Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartimi (nutarties 124 punktas), panaikintos.Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – P. P. laikinai atskirtas nuo motinos I. S..Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. A27(1)-193 pagrindu P. P. nustatyta laikinoji globa ir vaikas apgyvendintas pas globėją A. P.. Laikinoji globa panaikinta 2019 m. kovo 22 d.Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečio vaiko P. P. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu P. P. bei priteistas iš motinos I. S. nepilnamečiam sūnui 150 Eur dydžio laikinas išlaikymas.Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovės I. S. ir sūnaus P. P. bendravimo tvarka, kuri buvo iš dalies keičiama Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. nutartimis.Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje I. S. pripažinta kalta pagal BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-531/2022 panaikintas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis – išteisinti I. S. iš kaltinimo pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus.Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-629-544/2022 panaikintos Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vaiko P. P. laikinas atskyrimas nuo motinos I. S..Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymoApeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, iš esmės grindžia tuo, jog: (1) vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymą įtakojusi baudžiamoji byla pasibaigė išteisinamuoju nuosprendžiu, todėl turi būti atstatyta status quo padėtis; (2) teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo sprendimais, kurie priimti sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą; (3) teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais ieškovo paaiškinimais byloje; nevertino, kad jie prieštaringi; (4) ieškovo kviesti liudytojai davė tendencingus parodymus; jų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams; (5) teismas nepagrįstai atsakovės liudytojų parodymus pripažino tendencingais; iš dalies klaidingai pristatė liudytojų parodymų turinį; (6) byloje pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas netinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo prieštarauja bei kenkia vaiko interesams, nes: (6.1) tėvas nesirūpina vaiko mokslais ir papildomu vaiko ugdymu; (6.2) ieškovas taiko smurtinį vaiko auklėjimą ir jį žemina; (6.3) vaiko aplinkoje vartojami necenzūriniai žodžiai; (6.4) tėvas neužtikrina vaiko sveikatos priežiūros; (6.5) tėvas vaikui nesuteikia tinkamų gyvenimo sąlygų; (6.6.) vaiko lankoma lenkų mokykla jam kelia nuolatinį stresą; (6.7) gyvenimo su tėvu laikotarpiu į neigiamą pusę pasikeitė vaiko elgesys, emocinė būsena; (6.8) vaikas, pabuvęs pas mamą, nenori grįžti pas tėvą; (7) atsakovė geba geriau užtikrinti sūnui saugią aplinką, jo teisių ir pareigų visapusišką įgyvendinimą; (8) teismas nepasisakė dėl ieškovo ir atsakovės paaiškinimų; (9) 2024 m. sausio 11 d. – 2024 m. balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktas vertintinas kritiškai; (10) psichologo N. O. atlikta vaiko apklausos procedūra neprofesionali ir netinkama; (11) byloje nėra jokių duomenų, kad aplinkos keitimas vaikui padarytų žalą ar sukeltų neigiamų padarinių jo sveikatai; (12) teismas turėjo papildomai išklausyti vaiko poziciją, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visetą, išklausiusi šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus teismo posėdžių metu, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti ir sprendžia, jog jie nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu.Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 1 punktas).CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22–23 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika).Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 12 puslapyje pacitavo keletą kasacinio teismo išaiškinimų nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001, 2003 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003, kurios priimtos, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos, nustatytos teismo sprendimu, pakeitimo klausimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias materialiosios teisės normas ir tuo remiantis keisti ar naikinti iš esmės teisingos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės grindžia aplinkybėmis apie ieškovo netinkamai vykdomas tėvo pareigas. Apeliantė teigia, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarauja ir kenkia vaiko interesams, ir įrodinėja, kad ji geba tinkamiau užtikrinti vaikui saugią aplinką ir jo teisių bei pareigų visapusišką įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su šia apeliantės pozicija nesutinka. Pirmiausia akcentuotina tai, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. vaiko lankytų anksčiau (Visagino vaikų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)ir šiuo metu lankomos ((duomenys neskelbtini)) ugdymo įstaigų pateikti raštai, charakteristikos, taip pat VTAS pateikti duomenys (šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai, išvados ir kt.), liudytojų parodymai patvirtina, jog abu nepilnamečio vaiko tėvai geba tinkamai ir visapusiškai užtikrinti vaiko poreikius, interesus, saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas. Tiek 2018 m. rugpjūčio 20 d. – rugsėjo 14 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktas, tiek 2024 m. sausio 11 d. – balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktas iš esmės patvirtina tą patį, jog vaiko emocinis ryšys tiek su mama, tiek su tėvu yra artimas, vaikas yra vienodai prisirišęs prie abiejų savo tėvų; jų abiejų draugijoje jis jaučiasi ramus, saugus; ir tėtis, ir mama jam yra emociškai reikšmingi prieraišumo asmenys. Apeliantės teigimu, ieškovas nesirūpina vaiko mokslais ir papildomu vaiko ugdymu; vaiko lankoma lenkų mokykla kelia jam nuolatinį stresą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Apeliantė savo argumentą, jog ieškovas nesirūpina vaiko ugdymu iš esmės grindžia keliais pavieniais duomenimis, t. y. keliais vaizdo įrašais, kurie, apeliantės teigimu, fiksuoja ieškovo veiksmus dėl pagalbos vaikui mokantis ir tik pirmoje klasėje, taip pat iš kurių matyti, jog vaikas pirmoje klasėje dar nemoka skaityti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie keli pavieniai epizodai nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas nesirūpina sūnaus ugdymu. Nors iš bylos duomenų, taip pat 2024 m. gruodžio 3 d. Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarnybos išvadų dėl specialiųjų poreikių ir rekomendacijų, matyti, jog P. P. turi sunkumų su mokslais ir jam reikalinga pagalba, atliekant namų darbus, tačiau tai nepagrindžia, jog ieškovas nepadeda sūnui ir nevykdo Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pateiktų rekomendacijų. Pažymėtina ir tai, jog kiti byloje pateikti įrodymai, t. y. vaiko šiuo metu lankomos (duomenys neskelbtini) raštai ir charakteristikos, kaip tik pagrindžia, jog ieškovas rūpinasi sūnaus ugdymu, aktyviai domisi sūnaus ugdymu, nuolat teiraujasi apie jo mokymosi pažangą, elgesį bei poreikius; visada dalyvauja mokyklos organizuojamuose susirinkimuose ir susitikimuose, bendradarbiauja su mokytojais ir specialistais, siekdamas užtikrinti sūnaus gerovę ir sėkmingą mokymąsi. Apeliantės argumentas, jog lankoma lenkų mokykla sūnui kelia nuolatinį stresą, taip pat laikytinas nepagrįstu. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šią apeliantės nurodytą aplinkybę. Priešingai, atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) lanko jau nuo 2019 m., t. y. jau daugiau kaip septynerius metus, taip pat įvertinus (duomenys neskelbtini) 2025 m. gruodžio 3 d. rašte pateiktą informaciją, jog iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kad mokinys būtų skundęsis nesuprantantis lenkų kalbos ar patirtų dėl to sunkumų pamokose, P. gerai kalba ir puikiai supranta lenkų kalbą, nėra pagrindo spręsti, jog lankoma lenkų mokykla, kaip teigia apeliantė, jam kelia nuolatinį stresą. Nesutikina ir su apeliantės argumentu, jog ieškovas neužtikrina šalių nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūros. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ne tik atsakovė, bet ir ieškovas aktyviai dalyvauja vaiko sveikatos priežiūros procese, domisi jo sveikata, rūpinasi vizitais pas gydytojus. Nors byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina P. P. nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog vaiko sveikatos priežiūra nebūtų užtikrinama jam gyvenant su ieškovu. Apeliantė akcentuoja vaikui nustatytą (duomenys neskelbtini), kurios gydymu, apeliantės teigimu, ieškovas nesirūpina, tačiau byloje nėra pagrįstų objektyvių duomenų, jog liga nebūtų valdoma, kad vaiko sveikatos būklė būtų sunki ir reikalaujanti nuolatinio specialaus gydymo bei priežiūros, kad dėl to būtų būtina riboti įprastas veiklas ir (ar) kad, tai nebūtų užtikrinama ieškovo. Šią aplinkybę atsakovė taip pat grindė ir liudytojų M. P., V. K., E. I., T. K., S. V. parodymais apie pastebėtą vaiko (duomenys neskelbtini), tačiau vien liudytojų nurodyta aplinkybė apie vaiko (duomenys neskelbtini) nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankama konstatuoti, kad ieškovas nesirūpina vaiko sveikata ir nepatvirtina sunkios vaiko sveikatos būklės. Apeliantė nurodytą argumentą taip pat grindžia byloje pateiktais šalių susirašinėjimais tiek sms žinutėmis, tiek elektroniniais laiškais apie vaiko sveikatą, jos (ne)užtikrinimą, vizitus pas gydytojus, vaistų vartojimą ir pan., tačiau minėti susirašinėjimai tik patvirtina skirtingą šalių nuomonę ir požiūrį vaiko sveikatos užtikrinimo, vaistų vartojimo klausimais, tačiau niekaip nepatvirtina, jog ieškovas neužtikrina vaiko sveikatos priežiūros, kaip teigia apeliantė. Apeliantė nesutikimą su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su tėvu taip pat grindžia ieškovo smurtiniu vaiko auklėjimu, žeminimu, jo aplinkoje vartojamais necenzūriniais žodžiais. Apeliantės teigimu, gyvenimo su tėvu laikotarpiu į blogąją pusę pasikeitė vaiko elgesys, emocinė būsena. Šias aplinkybes apeliantė iš esmės grindžia A. S. (A. S.) išvada, taip pat liudytojų T. K., E. I., S. V., M. P., L. R., V. K. parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliantės argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovas naudojo psichologinį ar fizinį smurtą sūnaus P. atžvilgiu. Byloje nėra duomenų apie P. P. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, apie taikomas kardomąsias priemones, ribojant jo bendravimą su vaiku, taip pat nėra. Priešingai, byloje pateikti duomenys, jog ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal atsakovės pareiškimą, ieškovo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti požymių nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje. Aplinkybę apie ieškovo naudojamą smurtą vaiko atžvilgiu atsakovė be kita ko grindė ir T. K. parodymais. Liudytoja nurodė pastebėjusi mėlynes ant šalių sūnaus kūno bei išreiškė nuomonę, kad vaikas pats tėtį namuose yra mušamas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, patys savaime šie liudytojos parodymai nėra pakankami aplinkybei dėl ieškovo fizinio smurto naudojimo sūnaus atžvilgiu pagrįsti ir nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs patikimi įrodymai esantys byloje, laikytini subjektyviais, todėl vertintini kritiškai. Nors iš esmės visi tiek ieškovo, tiek atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai nurodė apie P. P. kasdieninėje kalboje vartotus (vartojamus) keiksmažodžius, tačiau tai nepagrindžia, jog toks vaiko elgesys yra nulemtas išimtinai tėvo smurtinio auklėjimo, neigiamos įtakos ir jo gyvenamosios aplinkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės apie itin konfliktiškus šalių santykius ir į tėvų tarpusavio konfliktus įtraukiamą sūnų, ilgai besitęsiantys teismo procesai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neabejotinai neigiamai paveikė P. P. asmenybės formavimąsi, bendravimą, emocinę būseną ir elgseną, vaiko raidos etapus (prasidėjus teisminiam procesui vaikui buvo tik 5 m., dabar – jau 14 m.). Šias aplinkybes patvirtina tiek 2018 m. rugpjūčio 20 d. – rugsėjo 14 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktas, tiek 2024 m. sausio 11 d. – balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktas, taip pat byloje pateikti medicininiai duomenys apie P. nustatytus įtampos galvos skausmus, virškinimo problemas dėl patiriamos (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog P. P. elgsenos, emocinės būsenos pasikeitimus neigiamai įtakojo tik ieškovas ar jo netinkamas elgesys. Šių aplinkybių atsakovė neįrodė (CPK 185 straipsnis). Paminėtina ir tai, kad liudytojai S. V., T. K., E. I., A. P., L. R. duodami parodymus taip pat nurodė pasikeitusį vaiko elgesį, pažymėdami, kad jis pastaruoju metu mažiau keikiasi, tapo sąmoningesnis, santūresnis, geriau valdo emocijas. Apeliantė ieškovo naudojamą psichologinį ir fizinį smurtą vaiko atžvilgiu taip pat grindžia A. S. išvada, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ja vadovautis nėra pagrindo. Pažymėtina, jog atsakovės pateikta A. S. išvada parengta remiantis vien tik atsakovės paaiškinimais ir jos pateiktais duomenimis, bei neįvertinant visų reikšmingų aplinkybių. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovės nurodytas psichologas (specialistas) būtų vertinęs ir tyręs vaiko ir tėvo emocinį ryšį ar konsultacijų metų būtų bendravęs su ieškovu, todėl nėra pagrindo šios išvados laikyti patikimu įrodymu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Be to, pažymėtina ir tai, jog iš bylos duomenų galima pagrįstai spręsti apie atsakovės menkinantį požiūrį į ieškovą, taip pat atsakovės siekį formuoti neigiamą vaiko nuomonę apie tėvą, kas taip pat turi reikšmingos įtakos, sprendžiant dėl A. S. išvados patikimumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. išvada nepaneigia vaiko gero santykio su tėvu, kurį patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o taip pat nepaneigia ir byloje atliktų teismo psichologijos ekspertizės aktuose padarytų išvadų, jog vaikas yra vienodai emociškai prisirišęs prie abiejų savo tėvų ir jų abiejų draugijoje jis jaučiasi ramus bei saugus ir, kad jokių skirtumų vaiko emocinėje būsenoje, jam bendraujant su tėvu bei motina, nebuvo stebėta; o P. emocinę būseną neigiamai veikia tęstiniai tėvų tarpusavio konfliktai bei jo įtraukimas į tėvų tarpusavio konfliktus. Apeliantė taip pat akcentuoja tai, jog vaikas, pabuvęs pas ją, nenori grįžti pas tėvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog atsakovė neįrodė ieškovui naudojus fizinį ir psichologinį smurtą šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, įvertinus byloje atliktų teismo psichologijos ekspertizės aktų išvadas, jog vaiko ryšys artimas yra su abiem tėvais ir jis emociškai yra prisirišęs prie abiejų tėvų, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog vaiko nenoras važiuoti pas ieškovą yra labiau nulemtas ilgesnio tuo metu buvimo vieno iš tėvų namuose, sunkumo emociškai atsiskirti nuo vieno iš tėvų, o ne dėl nenoro važiuoti pas tėvą, baimės ar kitų su ieškovo elgsena ar gyvenamąja aplinka susijusių priežasčių, kaip teigia apeliantė. Nors apeliantė nurodytą aplinkybę apie vaiko nenorą važiuoti pas tėvą grindžia ir liudytojų T. K., L. R., M. P. parodymais, tačiau vien šių liudytojų parodymai, nesant kitų objektyvių įrodymų byloje, nepagrindžia, jog vaiko nenoras yra nulemtas būtent su tėvu susijusių neigiamų išgyvenimų ar kitų apeliantės nurodomų priežasčių. Apeliantė, be kita ko, nurodo, jog ieškovas nesuteikia vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. Tačiau, įvertinus byloje pateiktus VTAS duomenis, nėra pagrindo tokiai išvadai. Iš byloje VTAS pateiktų ieškovo aplinkos sąlygų tyrimo aktų nustatyta, jog ieškovo gyvenamoji aplinka yra tinkama šalių nepilnamečiam vaikui. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog vaikas neturi savo atskiro kambario, o miega kartu su ieškovu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti priešingai, kadangi, remiantis VTAS pateiktais duomenimis, ieškovo gyvenamojoje vietoje yra kitų atskirų erdvių, kur vaikas turi galimybę pabūti vienas. Apeliantė akcentuoja vaikui diagnozuotą alergiją namų dulkių erkutėms, kuri, jos teigimu, išsivystė ieškovo namuose. Tačiau, pažymėtina, jog byloje nėra jokių šią apeliantės nurodomą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Be to, iš pačios apeliantės byloje pateiktų susirašinėjimų su specialistais allergomedica.lt tinklapyje matyti, jog visiškai nuo namų dulkių erkių neįmanoma apsisaugoti, vaikas nuolat kontaktuoja su šiais alergenais; be to, vaikui augant formuojasi jo imuninė sistema ir einant laikui įsijautrinimas bei simptomai gali išryškėti. Taip pat pažymėta, jog aplinkos kontrolė sumažina namų dulkių erkių alergenų koncentraciją, bet reikšmingos įtakos simptomams nedaro. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog būtent ieškovo gyvenamoji aplinka neigiamai įtakoja vaiko sveikatą ar stiprina vaiko alergijos namų dulkių erkėms simptomus, ir dėl šių priežasčių ieškovo gyvenamoji aplinka nėra tinkama vaikui, kaip teigia apeliantė. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, be kita ko, grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai atsakovės liudytojų parodymus pripažino tendencingais, be to iš dalies klaidingai pristatė liudytojų parodymų turinį. Apeliantės teigimu, tai ieškovo kviesti liudytojai davė tendencingus parodymus, kurie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nors iš dalies sutiktina su apeliante, jog nėra pagrindo jos kviestų liudytojų parodymus visa apimtimi pripažinti tendencingais, taip pat sutiktina su tuo, jog pirmosios instancijos teismo netiksliai nurodytas liudytojos V. K. pažinties su atsakove laikotarpis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo keisti iš esmės teisingos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodytu pagrindu. Pažymėtina, jog išklausius tiek atsakovės, tiek ieškovo kviestų liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžių metu, nustatyta, jog iš esmės visi ieškovo kviesti liudytojai (H. P., M. V., A. P.) patvirtino, jog P. P. tinkamas gyvenimo sąlygas bei jo interesus užtikrina ieškovas ir vaikui yra gerai su tėvu, o atsakovės kviesti liudytojai (E. I., T. K., S. V., M. P., L. R., V. K.) iš esmės tą patį patvirtino apie atsakovę, tačiau ieškovo liudytojai iš esmės negalėjo patikimai nurodyti jokių neigiamų detalių aplinkybių apie atsakovę, o atsakovės liudytojai – apie ieškovą, nes jų duoti parodymai iš esmės susiję tik su jiems pažįstamo asmens (ieškovo arba atsakovės), kurio pusę palaikė ir kurio iniciatyva buvo kviesti liudyti, aplinka. Be to, pažymėtina ir tai, jog liudytojų parodymus apie vaiko santykius su tėvais patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai (teismo psichologijos ekspertizės aktai, VTAS duomenys, išvados, ugdymo įstaigų raštai ir kt.), tai yra, kad iš esmės abu tėvai geba užtikrinti P. interesus ir visapusišką jo teisių bei pareigų įgyvendinimą, saugią aplinką. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, tiek ieškovo, tiek atsakovės liudytojų parodymai, kuriais jie patvirtino vaiko gerus santykius su atitinkamai kiekvienu iš tėvų (mamos arba tėvo), neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, o iš esmės juos patvirtina.Apeliantės argumentai, jog teismas detaliai nepristatė ir neaptarė kiekvieno liudytojo parodymų, nepasisakė dėl ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, taip pat nesudaro pagrindo keisti iš esmės teisingos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl gyvenamosios vietos nustatymo nurodytu pagrindu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 74 punktas). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (1 dalis). Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 19 punktas).Remiantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Tai reiškia, kad dėl ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 101 punktas).Nagrinėjamu atveju byloje buvo atlikta 2018 m. rugpjūčio 20 d. – rugsėjo 14 d. Teismo psichologijos ekspertizė ir pakartotinė 2024 m. sausio 11 d. – balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizė. Pakartotinės ekspertizės metu padaryta išvada, kad P. P. yra vienodai emociškai prisirišęs prie abiejų tėvų, tačiau jo elgesiui, emocinei būsenai įtaka daro aukštas tėvų tarpusavio konfliktiškumas, į kurį įtraukiamas ir vaikas; taip pat pažymėta, jog, atsižvelgiant į P. būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, taip pat daromą poveikį, jis dar negali suformuluoti ir išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos. Iš esmės tos pačios išvados buvo padarytos ir ankstesnės 2018 m. rugpjūčio 20 d. – rugsėjo 14 d. Teismo psichologijos ekspertizės metu, taip pat vaiko apklausos, atliktos padedant psichologui N. O., teismo posėdyje metu.Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija 2024 m. sausio 11 d. – balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizės akto pagrįstumą. Apeliantės teigimu, šis ekspertizės aktas vertintas kritiškai dėl jo vertinimo metodikos; taip pat, kad nėra jokio aprašo ar apklaustojo atsakymų ar rezultatų validavimo skalių; nėra pateikta informacija apie tyrimų įrašus; nėra pateikiamas stebėjimo protokolas; nėra tiksliai nurodomi užduoti klausimai, naudotų instrumentų instrukcijos; nėra nurodomos tyrimo procedūros; pateikti atsakymai į 1-3 klausimus nėra išsamūs; nėra nurodomi psichologinių ypatumų (išskyrus intelekto) vertinimo metodai/instrumentai; nėra nurodyti kai kurių vertinimų rezultatai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, 2024 m. sausio 11 d. – balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizės akto turinį, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 49 punktas).Teisėjų kolegija, įvertinusi 2024 m. sausio 11 d. – balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizės akto turinį, pripažįsta, kad teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės A. Š. išvados nuoseklios, neprieštaringos ir pagrįstos tyrimo duomenimis, todėl abejoti išvadų teisingumu nėra pagrindo. Apeliantė ekspertizės akto nepagrįstumą iš esmės grindžia jo neatitikimu metodologiniams turinio ir formos reikalavimams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomi neatitikimai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis ir nepaneigia jų teisingumo. Apeliantės argumentas dėl ekspertizės akte naudotų psichologinio vertinimo metodikų taip pat stokoja pagrįstumo. Pažymėtina, jog ekspertizės aktas yra išsamus, vaiko psichologinis įvertinimas atliktas naudojant stebėjimą, pusiau struktūruotą pokalbį, psichologinio įvertinimo metodikas ir gautos bylos analize. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teismo eksperto teisė savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus. Pažymėtina ir tai, jog ekspertizės akto išvados neprieštarauja kitiems byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Byloje pateikti medicininiai duomenys, ugdymo įstaigų raštai, VTAS pateikti duomenys bei išvados, liudytojų parodymai ir kt. iš esmės patvirtina ekspertizės akto išvadas, jog P. P. yra vienodai emociškai prisirišęs prie abiejų savo tėvų ir jų abiejų draugijoje jaučiasi ramus bei saugus, tačiau jo emocinę būseną, elgseną, asmenybės formavimąsi, bendravimo sferą, mokslumą neigiamai veikia tęstiniai tėvų tarpusavio konfliktai ir vaiko įtraukimas į juos; taip pat tai, jog P. dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip minėta nutarties 154 punkte, apeliantės byloje pateikta A. S. išvada taip pat nepaneigia teismo psichologijos ekspertizės akte padarytų išvadų. Pažymėtina ir tai, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad teismo psichologijos ekspertizę atlikusi ekspertė būtų buvusi šališka.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė taip pat nepagrįstai kritikuoja psichologo N. O. atliktos vaiko apklausos procedūrą. Apeliantė psichologo N. O. teismo posėdyje atliktos vaiko apklausos procedūros netinkamumą taip pat iš esmės grindžia metodinėmis pastabomis, t. y. apklausos metu nebuvo laikomasi apklausos protokolo žingsnių, psichologas darė klaidų, uždavė lydinčius ir klausiamiems sudėtingus klausimus ir kt. Tačiau, pažymėtina, jog vien apeliantės nurodomos vaiko apklausos metodinės pastabos nesudaro pagrindo psichologo išvadas laikyti nepagrįstomis. Psichologo teismo posėdžio metu pateiktos išvados iš esmės atitinka vėliau atliktos 2024 m. sausio 11 d. – balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas apie vaikui daromą poveikį ir sunkumus išreikšti savarankišką nuomonę. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie psichologo šališkumą. Apeliantė, kritiškai vertindama 2024 m. sausio 11 d. – balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas ir psichologo N. O. teismo posėdžio metu atliktą vaiko apklausą, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, be kita ko, grindžia tuo, jog teismas turėjo papildomai (pakartotinai) išklausyti vaiko poziciją dėl to, su kuo jis nori gyventi. Tačiau, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apeliantės pozicija. EŽTT 2023 m. vasario 14 d. paskelbė sprendimą byloje B. prieš Lietuvą (Nr. 10477/21), kuriame nurodė, jog teismai neprivalo pakartotinai apklausti vaiką, jei vaiko nuomonė procese buvo atspindėta. EŽTT pažymėjo, kad įsikišimas į šeimos gyvenimo gerbimą negali pažeisti vieno iš tėvų teisių, jei siekiama teisėtų tikslų – apsaugoti geriausius vaiko interesus.Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnametis vaikas buvo apklaustas ne vieną kartą, t. y. atliekant 2018 m. rugpjūčio 20 d. – rugsėjo 14 d. Teismo psichologijos ekspertizę ir pakartotinę 2024 m. sausio 11 d. – balandžio 10 d. Teismo psichologijos ekspertizę, taip pat psichologo N. O. 2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje. Visų apklausų metu padarytos iš esmės tos pačios išvados, jog P. P. dar nesugeba suformuluoti ir išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo psichologijos ekspertizių ir psichologo išvadomis, o pakartotinė vaiko apklausa, įvertinus jo neigiamą psichologinę ir emocinę būseną dėl pastovios jaučiamos emocinės įtampos dėl teismo proceso, daromos įtakos, vaiko jaučiamos atsakomybės pasirinkti vieną iš tėvų, nors abu tėvai jam yra emociškai artimi, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Įvertintina ir tai, jog teismo procesas trunka nuo 2018 m. pradžios, t. y. jau daugiau nei aštuonerius metus, byloje, kaip minėta atliktos dvi ekspertizės, taip pat vaiko apklausa teismo posėdžio metu, atsižvelgus į vaiko psichologinę būseną dėl užsitęsusio teismo proceso, pakartotinė vaiko apklausa neatitiktų nei teismo ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, nei, kaip minėta, geriausių vaiko interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad P. P. gerai jaučiasi su abiem tėvais, yra emociškai prisirišęs tiek prie mamos, tiek prie tėvo, jų abiejų draugijoje jaučiasi ramus ir saugus, diskomfortas nei vieno iš tėvų namuose nenustatytas, įvertinus tai, jog iš esmės abu tėvai geba užtikrinti vaiko interesus ir visapusišką vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, jog vaikas savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo išreikšti dar negali, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, pagrįstai atsižvelgė į vaiko gyvenimo stabilumo veiksnį, t. y. aplinkybę, jog vaikas nuo 2019 m. kovo 19 d. (t. y. beveik septynerius metus sprendimo priėmimo dienai) gyvena tėvo namuose. Nors apeliantė akcentuoja tai, jog vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymą įtakojusi baudžiamoji byla pasibaigė išteisinamuoju nuosprendžiu, todėl, apeliantės teigimu, turi būti atstatyta status quo padėtis, tačiau su šiuo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Įvertinus sprendimo priėmimo metu esančią aktualią vaiko gyvenimo situaciją, ugdymo tęstinumą, jo emocinę ir psichologinę būklę, nesant byloje duomenų, jog ieškovas neužtikrina vaiko interesų ir/ar vaikui daro žalą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove vien formaliu pagrindu, t. y. atstatant padėtį, buvusią iki baudžiamosios bylos iškėlimo, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pagrįstai prioritetą teikė aktualiai vaiko gyvenimo situacijai, ugdymo tęstinumui, jo prisitaikymui prie aplinkos, emociniam bei psichologiniam stabilumui ir kitoms su vaiko gyvenimo stabilumu susijusioms reikšmingoms aplinkybėms. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog P. P. gerai jaučiasi su abiem tėvais ir prie abiejų tėvų vaikas yra vienodai emociškai prisirišęs, taip pat tai, jog abu tėvai vienodai geba tinkamai užtikrinti vaiko interesus ir visapusišką jo teisių bei pareigų įgyvendinimą, nesant byloje duomenų apie ieškovo daromą žalą šalių nepilnamečiam vaikui, atsižvelgus į tai, jog pats vaikas dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog vaikas nuo 2019 m. kovo 19 d. gyvena su tėvu, sprendė, jog aplinkos keitimas vaikui galimai padarytų tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų, nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, psichinei sveikatai. Nors apeliantė teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad aplinkos keitimas vaikui padarytų žalą ar sukeltų neigiamų padarinių jo sveikatai, tačiau su šia apeliantės pozicija nesutiktina. Byloje pateikti duomenys, t. y. ekspertizės aktai, VTAS duomenys, medicininiai duomenys ir kt., patvirtina, jog dėl užsitęsusio teismo proceso, tėvų konfliktų, į kuriuos įtraukiamas ir P., vaiko emocinė ir psichologinė būsena nėra stabili. Įvertinus tai, vaikui įprastos aplinkos, kurioje jis praleido daugiau kaip septynerius metus, taip pat ir ugdymo įstaigos keitimas vaikui sukeltų dar didesnę emocinę bei psichologinę įtampą ir nestabilumą, kas neatitiktų geriausių vaiko interesų. Įvertintina ir tai, jog P. P. su mama (atsakove) bendrauja, t. y. nors tarp šalių (vaiko tėvų) ir kyla tam tikrų konfliktų dėl bendravimo tvarkos, tačiau byloje nenustatyta, jog atsakovės bendravimas su vaiku būtų tyčia ieškovo ribojamas ar tokiam bendravimui sąmoningai būtų sudaromos kliūtys. Apibendrinant nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, tinkamai tyrė ir vertino šiam klausimui reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes bei, įvertinęs aplinkybes, jog abu tėvai geba užtikrinti vaiko interesus, o vaikas vienodai yra prisirišęs prie abiejų tėvų, pagrįstai prioritetą teikė vaiko gyvenimo, jo emocinės ir psichologinės būklės stabilumo užtikrinimui. Vadovaujanti tuo, kas pirmiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl priteisto išlaikymo Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir priteisė iš atsakovės nepilnamečiam sūnui P. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 19 d. iki vaiko pilnametystės.Apeliantė neginčija, kad vaikui turi būti teikiamas išlaikymas, taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžio, tačiau nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iš esmės grindžia tuo, jog išlaikymą vaikui teikti turi ne ji, nes vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama, o ne su tėvu. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip konstatuota nutarties 175 punkte, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, paliktina nepakeista, todėl, apeliantei iš esmės neginčijant išlaikymo dydžio, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, jog, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas).Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 29 punktas). Taigi, iš pacituotos teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne išimtinai tėvo (motinos) interesų.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktas).Nagrinėjamu atveju apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta jos bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, iš esmės grindžia tuo, jog: (1) bendravimo tvarkos 2 punktas neįgyvendinamas, nes atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini); (2) bendravimo tvarkos 4 punktas susijęs su religinėmis šventėmis, kurios atsakovei nėra svarbios; (3) nustatydamas bendravimo tvarkos 5, 6, 7 punktus, teismas nevertino, jog tėvai gyvena skirtingose vietovėse, o atsakovės darbo grafikas nesuteikia galimybės vaiką pasiimti nurodytu laiku; (4) nustatydamas bendravimo tvarkos 8 punktą, teismas neįvertino, kad atsakovei atostogos gali būti nesuteiktos tada, kada ji turėtų atostogauti su sūnumi; be to, teismas nevertino, jog vasaros atostogos prasideda birželio mėn.; (5) bendravimo tvarkos 13-14 punktuose nustatytas vaiko paėmimo laikas suponuoja tai, kad tą dieną vaiko ir mamos bendravimas vyktų automobilyje; (6) bendravimo tvarkos 17 punkte nurodytas kompensavimo mechanizmas naudingas tik tėvui; (7) nepagrįstai nustatytas tik vienas, t. y. sms žinutėmis, komunikavimo kanalas, kuriuo galima tartis dėl kitokios vaiko ir mamos bendravimo tvarkos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos turinį, turi pagrindo iš dalies sutikti su šiais apeliantės argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog ieškovas su sūnumi ir atsakovė gyvena skirtingose vietovėse, t. y. ieškovas su sūnumi – (duomenys neskelbtini)., o atsakovė – (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinus tai, jog atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), todėl bendravimo tvarkos 2 punktas (nutarties 14.3.2 punktas) keistinas, nustatant, jog vaiko motina bendrauja su sūnumi ne rečiau kaip vieną darbo dieną per savaitę, paimdama sūnų iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val., jeigu tą dieną užsiėmimai ugdymo įstaigoje nevyksta, ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21.00 val.; apie ketinimą bendrauti su sūnumi vieną savaitės darbo dieną vaiko motina informuoja vaiko tėvą raštu – trumpąja žinute (SMS) prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo.Apeliantė taip pat ginčija bendravimo tvarkos 8 punktą (nutarties 14.3.8 punktas), nurodydama, jog ji yra samdoma darbuotoja, todėl nurodytu jos ir sūnaus vasaros atostogų laiku atostogos jai gali būti ir nesuteiktos; be to, teismas nevertino, jog vasaros atostogos prasideda birželio mėn. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytos atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos vasaros atostogų metu turinį, turi pagrindo su šiais apeliantės argumentais sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog apeliantė dirba samdomą darbą, jai atostogos gali būti ir nesuteiktos bendravimo tvarkos 8 punkte nurodytu konkrečiu jos ir sūnaus atostogų laikotarpiu, kaip pagrįstai nurodo apeliantė. Be to, sutiktina ir su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į apeliantės ir sūnaus vasaros atostogų laikotarpį neįtraukė ir birželio mėnesio, nes vaikų vasaros atostogos paprastai prasideda jau nuo birželio vidurio. Atsižvelgiant į tai, tokia bendravimo tvarka vasaros atostogų metu neatitinka šalių nepilnamečio vaiko interesų, nes jis gali netekti galimybės praleisti dalies vasaros atostogų su mama. Nurodytais motyvais bendravimo tvarkos 8 punktas keistinas, nustatant, jog vaiko motina kiekvienais metais su sūnumi praleidžia pusę moksleivių vasaros atostogų, iš jų 14 dienų nepertraukiamai; motinos ir sūnaus vasaros atostogų laikas derinamas elektroniniu paštu kiekvienų einamųjų metų gegužės mėnesio 1 - 20 dienomis; jei derinant atostogas motinos ir tėvo pageidavimai dėl atostogų laiko sutampa, tai tuomet pirmumą lyginiais metais turi tėvas, o nelyginiais – motina.Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė ir į tai, kad bendravimo tvarkos 4 punktas (nutarties 14.3.4 punktas) susijęs ir su religinėmis šventėmis, kurios atsakovei nėra svarbios. Tačiau, pažymėtina, jog pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne išimtinai tėvo (motinos) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 29 punktas). Atsižvelgiant į tai, nurodytas apeliantės argumentas nesudaro pagrindo keisti apeliantės ginčijamo bendravimo tvarkos 4 punkto nurodytu pagrindu.Apeliantė, be kita ko, ginčija bendravimo tvarkos 5, 6, 7, 13 ir 14 punktuose (nutarties 14.3.5, 14.3.6, 14.3.7, 14.3.13 ir 14.3.14 punktai) nustatytą vaiko paėmimo laiką. Apeliantės teigimu, teismas nevertino, jog tėvai gyvena skirtingose vietovėse, todėl paimti vaiką nurodytu laiku apeliantė gali neturėti galimybės, be to, tokiu atveju dalis bendravimo su vaiku vyktų automobilyje. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko iš esmės pagrįstais. Atsižvelgus į tai, jog ieškovas su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini)., o atsakovė gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), ir juos skiria apie 150 km atstumas, tikslintinas bendravimo tvarkos 4, 5, 6, 7 punktuose nurodytas vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas, nustatant, jog motina sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 21.00 val. Bendravimo tvarkos 13 ir 14 punktai taip pat tikslintini, nustatant, kad motina sūnų pasiima šventinių dienų išvakarėse pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. jeigu tą dieną užsiėmimai ugdymo įstaigoje nevyksta, ir grąžina šventės dieną į gyvenamąją vietą iki 21.00 val.Sutiktina su apeliantės argumentais ir dėl bendravimo tvarkos 17 punkte (nutarties 14.3.17 punktas) nustatyto kompensacinio mechanizmo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytame bendravimo tvarkos punkte numatytas dėl objektyvių priežasčių neįvykusių motinos ir sūnaus susitikimų kompensavimas konkrečiu metu, t. y. tik kiekvienų metų birželio mėnesio dienomis ir valandomis, pasibaigus mokslo metams vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje, neatitinka geriausių vaiko interesų, taip pat pažeidžia ir atsakovės interesus, kadangi tiek dėl atsakovės darbo grafiko, tiek dėl neįvykusių susitikimų apimties ar kitų objektyvių priežasčių kompensuoti neįvykusių motinos ir sūnaus susitikimų laiko tik birželio mėn. gali nebūti galimybės. Atsižvelgiant į tai, bendravimo tvarkos 17 punktas iš dalies keistinas, nustatant, jog visos vaiko motinos dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimų dienos ir valandos vaiko motinai kompensuojamos ne vėliau kaip per du mėnesius kitu šalių suderintu laiku; kompensuojamas laikas priklauso nuo nebūto su vaiku laiko ir yra jam tiesiogiai proporcingas. Apeliantė taip pat nesutinka su bendravimo tvarkos 21 punkte (nutarties 14.3.21 punktas) nustatyto tik vieno, t. y. sms pranešimai, šalių tarpusavio kanalo, kuriuo galima tartis dėl kitokios vaiko ir mamos bendravimo tvarkos. Su šiuo apeliantės argumentu sutiktina. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendravimo tvarkos 21 punkte nurodyta šalių tarpusavio komunikavimo priemonė, kuria galima tartis dėl kitokios vaiko ir motinos bendravimo tvarkos, tik sms pranešimais, kai kitais klausimais (vaiko priežiūros, auklėjimo, mokslų, sveikatos ir kt.) galima komunikuoti ir elektroniniais laiškais, nustatyta nepagrįstai. Nėra pagrindo vertinti, jog tėvų tarpusavio komunikavimas ir sms pranešimais, ir elektroniniais laiškais, tariantis dėl kitokios bendravimo tvarkos, neatitiktų geriausių vaiko interesų ar pažeistų šalių interesus, priešingai, kaip tik palengvintų šalių tarpusavio komunikavimą. Atsižvelgiant į tai, bendravimo tvarkos 21 punktas keistinas, nustatant, jog tėvai gali raštu – trumpąja žinute (SMS) arba elektroninio pašto laiškais susitarti ir dėl kitokios vaiko motinos bendravimo su sūnumi tvarkos. Apibendrinus nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo iš dalies keistina, patikslinant bendravimo tvarkos 2 punktą, taip pat 4, 5, 6, 7, 13, 14 punktuose nurodytą vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką, išplečiant 8, 17 ir 21 punktuose numatytą bendravimo tvarką vasaros atostogų metu, kompensavimo mechanizmą ir šalių komunikavimo priemones. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiškas šalių situacijas, todėl nepilnamečio vaiko tėvai bendru sutarimu turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iškyla nenumatytu laiku. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimas vertintinas pirmiausia atsižvelgiant į vaikų interesus, kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).Dėl bylos procesinės baigtiesAtsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymą, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo iš dalies pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita atsakovės apeliacinio skundo dalis atmestina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuoseJeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnį proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš esmės argumentuodama tuo, jog, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo taip, kad nebūtų patenkinti bent jau iš dalies atsakovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo/keitimo, taip pat atsiliepimų rašymas į atsakovo teiktus, bet aukštesnės instancijos teismo atmestus, atskiruosius skundus, todėl, apeliantės teigimu, teismas turėjo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai, t. y. atsižvelgiant į patenkintus/atmestus reikalavimus ir su tuo susijusius procesiniu dokumentus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16 ir 17 punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188- 403/2020, 20 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 14 punktas; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 126 punktas).Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme pagrįstai nulėmė galutinis bylos rezultatas, t. y. ieškovo ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų patenkinimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), kas atitinka proceso teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikytini nepagrįstais. Ieškovas už pareikštus ieškinio reikalavimus, taip pat byloje teiktus atskiruosius skundus bendrai sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį. Ieškovo atstovė pateikė duomenis apie patirtas 12 430 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 461,58 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.Atsakovė už pareikštus priešieškinio reikalavimus, taip pat byloje teiktus atskiruosius skundus bendrai sumokėjo 330 Eur žyminį mokestį. Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie patirtas 7 700 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atsakovė pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 284,80 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas nėra pateikta. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo posėdžių skaičių, ieškovo ir atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių.Šiuo procesiniu sprendimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovo ieškinys yra tenkintas 90 procentų, o atsakovės priešieškinis tenkintas 10 procentų. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 10 procentų (iš dalies pakeista sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).Ieškovo ieškinį tenkinus 90 procentų, iš atsakovės ieškovui priteisiamas 202,50 Eur (225 Eur x 90 proc.) žyminis mokestis, 415,42 Eur (461,58 Eur x 90 proc.) ekspertizės atlikimo išlaidos ir jo pirmosios instancijos teisme patirtos 11 187 Eur (12 430 Eur x 90 proc.) atstovavimo išlaidos, iš viso 11 804,92 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82, 93, 96 straipsniai). Taip pat iš atsakovės į valstybės pajamas priteisiamas 53,83 Eur (59,81 Eur x 90 proc.) procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidos (CPK 96 straipsnis). Priešieškinį tenkinus 10 procentų, iš ieškovo atsakovei priteisiamas 33 Eur (330 Eur x 10 proc.) žyminis mokestis, 28,48 Eur (284,80 Eur x 10 proc.) ekspertizės atlikimo išlaidos ir jos pirmosios instancijos teisme patirtos 770 Eur (7 700 Eur x 10 proc.) atstovavimo išlaidos, iš viso 831,48 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82, 93, 96 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, iš ieškovo valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už minimalią priteistiną 8 Eur sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).Iš atsakovės ieškovui priteistina 11 804,92 Eur, o iš ieškovo atsakovei 831,48 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl darytinas įskaitymas – iš atsakovės ieškovui priteistina 10 973,44 Eur (11 804,92 Eur – 831,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus 10 procentų, iš ieškovo atsakovei priteisiama 15 Eur (150 Eur x 10 proc.) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovui iš atsakovės priteisiama 90 procentų, t. y. 1 800 Eur (2 000 Eur x 90 proc.), bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis).Iš atsakovės ieškovui priteistina 1 800 Eur, o iš ieškovo atsakovei 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl atliktinas įskaitymas – iš atsakovės ieškovui priteistina 1 785 Eur (1 800 Eur – 15 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti iš dalies. Sprendimo rezoliucinės dalies 1 pastraipą išdėstyti taip:„ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.“Sprendimo rezoliucinės dalies 4-28 pastraipas išdėstyti taip:„Nustatyti tokią skyrium gyvenančios vaiko motinos I. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:1. Vaiko motina su sūnumi bendrauja kas antrą lyginių kalendorinių metų savaičių savaitgalį, paimdama sūnų iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindama vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.2. Vaiko motina bendrauja su sūnumi ne rečiau kaip vieną darbo dieną per savaitę, paimdama sūnų iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val., jeigu tą dieną užsiėmimai ugdymo įstaigoje nevyksta, ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21.00 val. Apie ketinimą bendrauti su sūnumi vieną savaitės darbo dieną vaiko motina informuoja vaiko tėvą raštu – trumpąja žinute (SMS) prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo.3. Vaiko motina I. S. lyginiais kalendoriniais metais su sūnumi praleidžia Šv. Velykų ir moksleivių pavasario atostogas, paimdama sūnų pirmąją Šv. Velykų dieną 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę pavasario atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykas ir moksleivių pavasario atostogas su sūnumi pagal praleidžia tėvas P. P..4. Motina bendrauja su sūnumi nelyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas (gruodžio 24-25 d.) ir pirmąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. iki 21.00 val. Lyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas ir pirmąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę su sūnumi bendrauja tėvas.5. Motina bendrauja su sūnumi lyginiais kalendoriniais metais per Naujuosius Metus ir antrąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos nelyginių kalendorinių metų gruodžio 30 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 21.00 val. Nelyginiais kalendoriniais metais per Naujuosius Metus ir antrąją moksleivių žiemos (kalėdinių) atostogų pusę su vaiku bendrauja tėvas.6. Vaiko motina nelyginiais kalendoriniais metais praleidžia su sūnumi mokyklines rudens atostogas, paimdama sūnų iš gyvenamosios vietos pirmąją rudens atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę rudens atostogų dieną iki 21.00 val. Tėvas šias atostogas su sūnumi praleidžia lyginiais kalendoriniais metais.7. Vaiko motina lyginiais kalendoriniais metais praleidžia su sūnumi mokyklines žiemos (papildomas) atostogas, paimdama sūnų iš gyvenamosios vietos pirmąją žiemos (papildomų) atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindama sūnų į gyvenamąją vietą paskutinę žiemos (papildomų) atostogų dieną iki 21.00 val. Tėvas šias atostogas su sūnumi praleidžia nelyginiais kalendoriniais metais.8. Vaiko motina kiekvienais metais su sūnumi praleidžia pusę moksleivių vasaros atostogų, iš jų 14 dienų nepertraukiamai. Motinos ir sūnaus vasaros atostogų laikas derinamas elektroniniu paštu kiekvienų einamųjų metų gegužės mėnesio 1 - 20 dienomis. Jei derinant atostogas motinos ir tėvo pageidavimai dėl atostogų laiko sutampa, tai tuomet pirmumą lyginiais metais turi tėvas, o nelyginiais – motina.9. Vaiką atostogoms motina paima iš jo gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną į gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.10. Vaiko motina bendrauja su sūnumi Motinos dienos (pirmasis gegužės mėnesio savaitgalis) savaitgalį, o tėvas – Tėvo dienos (pirmasis birželio mėnesio sekmadienis) savaitgalį, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos savaitgaliais pasiskirstymo grafiko.11. Motina švenčia su vaiku savo gimimo dieną (balandžio 3 d.). Tėvas švenčia su vaiku savo gimimo dieną (balandžio 16 dieną).12. Motina švenčia su vaiku jo gimimo dieną (birželio 20 dieną) nelyginiais metais, paimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventės dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą vaiko gimimo dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas švenčia su vaiku sūnaus gimimo dieną (birželio 20 dieną) lyginiais metais.13. Vaiko motina bendrauja su vaiku kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais: per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.) Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienas (lapkričio 1-2 d.), pasiimdama sūnų šventinių dienų išvakarėse pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val., jeigu tą dieną užsiėmimai ugdymo įstaigoje nevyksta, ir grąžindama šventės dieną į gyvenamąją vietą iki 21.00 val. Jei pasibaigus šventinei dienai toliau yra motinos suplanuotos atostogos su sūnumi, motina vaiką grąžina pasibaigus suplanuotoms atostogoms pagal patvirtintą atostogų tvarką.14. Vaiko motina bendrauja su vaiku kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), pasiimdama sūnų šventinių dienų išvakarėse, pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val., jeigu tą dieną užsiėmimai ugdymo įstaigoje nevyksta, ir grąžindama šventės dieną į gyvenamąją vietą iki 21.00 val. Jei pasibaigus šventinei dienai toliau yra motinos suplanuotos atostogos su sūnumi, motina vaiką grąžina pasibaigus suplanuotoms atostogoms pagal patvirtintą atostogų tvarką.15. Vaiko motinos bendravimas telefonu su sūnumi neribojamas, tačiau bendravimas neturi trukdyti vaiko nakties ir ugdymo režimo.16. Jeigu vaiko motina dėl objektyvių priežasčių (ligos, pasikeitusio darbo grafiko) negali bendrauti su sūnumi nustatytomis dienomis, ji apie tai informuoja vaiko tėvą, nedelsiant po aplinkybių paaiškėjimo, bet ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto bendravimo su sūnumi laiko. Visos vaiko motinos dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimo dienos ir valandos vaiko motinai kompensuojamos einamųjų metų birželio mėnesio dienomis ir valandomis, pasibaigus mokslo metams vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje pagal principą – nebendrautas savaitgalis kompensuojamas savaitgaliu, nebendrauta darbo diena – darbo diena.17. Jeigu sūnus P. P. dėl objektyvių priežasčių (ligos, jeigu vaikas yra sveikatos priežiūros įstaigos stacionare, klasės išvykos) negali bendrauti su motina pagal nustatytą bendravimo tvarką, vaiko tėvas apie tai informuoja vaiko motiną nedelsiant po aplinkybių paaiškėjimo, tačiau ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo. Visos vaiko motinos dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimų dienos ir valandos vaiko motinai kompensuojamos ne vėliau kaip per du mėnesius kitu šalių suderintu laiku. Kompensuojamas laikas priklauso nuo nebūto su vaiku laiko ir yra jam tiesiogiai proporcingas.18. Tuo atveju, jei vaiko motinos bendravimo su sūnumi metu vaikas suserga, motina pasilieka vaiką slaugyti savo gyvenamojoje vietoje, o esant sudėtingai ligos situacijai privalo į sveikatos priežiūros įstaigą. Vaiko motina vaiko slaugymo savo namuose metu privalo informuoti vaiko tėvą raštu – trumpąja žinute (SMS) apie vaiko sveikatos būklę ne mažiau kaip du kartus per dieną (ryte ir vakare). Apie vaiko sveikatos būseną, kuri susijusi su poreikiu jį pristatyti į gydymo įstaigą, vaiko motina informuoja vaiko tėvą raštu – trumpąja žinute (SMS) nedelsiant, bet ne vėliau, kaip vaiką pristačius į gydymo įstaigą.19. Jei vaiko ligos atveju jis turi būti gydymo įstaigos stacionare ir jam būtina kito asmens slauga, tuomet šią slaugą abu tėvai užtikrina pakaitomis (savaitės periodiškumu, pradedant nuo to tėvo/motinos, kurio žinioje būdamas vaikas susirgo).20. Jeigu vienas iš tėvų ketina su sūnumi vykti į užsienį ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, tai jis privalo elektroniniu paštu apie tai kitą tėvą informuoti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki išvykimo, nurodant kelionės pradžią ir pabaigą, kelionės transportą bei gyvenamąją vietą (vietas).21. Tėvai gali raštu – trumpąja žinute (SMS) arba elektroninio pašto laiškais susitarti ir dėl kitokios vaiko motinos bendravimo su sūnumi tvarkos. 22. Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus, įskaitant, bet neapsiribojant vaiko priežiūra, auklėjimu, mokslais bei sveikata, derina trumposiomis žinutėmis (SMS) arba elektroninio pašto laiškais šiais adresais: vaiko tėvo P. P. – (duomenys neskelbtini), vaiko motinos – I. S. – (duomenys neskelbtini). Nurodomi elektroniniai paštai privalo būti patikrinti bent kartą per 72 val. Turi būti atsakoma su sūnaus sveikata ir formaliu bei neformaliu ugdymu susijusiais klausimais.Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 10 973,44 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,83 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.“Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.Priteisti ieškovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 785 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Teisėjai Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė Loreta Miltenytė Ignas Totilas