Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. 2022 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė I. S. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2019 m. sausio 25 d. nutartimi pritaikytą laikiną apsaugos priemonę - P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną atskyrimą nuo motinos I. S. ir spręsti dėl to, kad ši nutartis būtų vykdoma skubiai; 2) panaikinti 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikytą laikiną apsaugos priemonę - nepilnamečio vaiko P. P. laikinosios gyvenamosios vietos su tėvu P. P. nustatymą pagal tėvo gyvenamąją vietą ir priteisimą iš I. S. nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje, pavedant P. P. lėšomis disponuoti uzufrukto teise, ir spręsti dėl to, kad ši nutartis būtų vykdoma skubiai; 3) panaikinti 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nustatytą laikiną I. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. P. tvarką, ir spręsti dėl to, kad ši nutartis būtų vykdoma skubiai; 4) pritaikyti laikiną apsaugos priemonę, nustatant P. P. laikinąją gyvenamąją vietą su mama I. S. pagal mamos gyvenamąją vietą ir priteisti iš P. P. nepilnamečiam sūnui P. P. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje, pavedant I. S. atitinkamomis ir vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise; 5) pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatant konkrečią P. P. bendravimo su sūnumi P. P. bendravimo tvarką, nurodytą prašyme.

2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu konstatuota, jog atsakovė nekalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tai reiškia, kad yra išnykusi situacija (jos ir nebuvo), kuri sąlygojo jos teisių suvaržymą, ypač ta apimtimi, kad iš jos laikinai buvo paimtas sūnus. Nurodė, kad ji motinos pareigų sūnui vykdyti negali ilgą laiką, negali pilnavertiškai bendrauti su sūnumi, o nuo to momento, kai sūnus laikinai pradėjo gyventi pas tėvą, jaučia nuolatinę priešpriešą iš tėvo pusės, kuri iš esmės vertintina kaip motinos atstūmimas ir veikimas priešingais vaiko interesais. 2019 m. sausio 25 d. nutartyje, kuria pritaikytas vaiko laikinas atskyrimas nuo motinos, buvo vertinamas psichologinės ekspertizės aktas, kuriame teigta, kad vaiko motina galimai daro poveikį vaikui ir neigiamai nuteikia vaiką prieš tėvą. Tačiau baudžiamojoje byloje pripažinta, kad P. P. konstatuoti emocijų sutrikimai vaikystėje, priešingai nei teigiama ekspertizės akte, nekilo dėl mamos veiksmų. Taigi, mamos elgesys nebuvo ta priežastis, kuri lėmė jai anuomet inkriminuotus padarinius, taip pat nebuvo vaiko nuteikinėjimo prieš tėvą ir kito jai inkriminuoto elgesio. Panaikinus šią laikinąją apsaugos priemonę, vaiko laikinoji gyvenamoji vietą turi būti iš naujo nustatyta su ja, vaiko mama, taip pat nustatytina laikina vaiko ir tėvo bendravimo tvarka.

3. Paaiškino, kad po to, kai vaikas buvo perduotas tėvui ir su juo pradėjo gyventi, tėvas (ieškovas) ėmė dar labiau veikti priešiškai jos atžvilgiu ir taikyti skyrium gyvenančios mamos atstūmimą. Ieškovas ėmėsi įvairiausių veiksmų, kad kuo labiau apribotų vaiko ir mamos bendravimą, buvo imituojami vaiko sveikatos pablogėjimai, nenorima derinti klausimo dėl neįvykusių bendravimų su sūnumi kompensavimo. Ieškovo elgesys pakenkė vaikui, nes ilgą laiką nebuvo atliepiamas vaiko prioritetinis interesas pilnavertiškai ir sistemiškai bendrauti su mama. Tai pasireiškė tiek kalbant apie fizinį bendravimą, tiek ir bendravimą telefonu. Ieškovas buvo įsipareigojęs užsakyti vaikui pasą, tačiau to nepadarė ir ji su sūnumi vasarą išvykti atostogų į Turkiją. Tėvo elgesys kenkia ne tik vaiko ir mamos ryšiui, bet ir vaiko emocinei bei psichinei būsenai. Ieškovas neigia vaiko alergijos klausimą ir daro viską, kad jis nevartotų kompleksinių (duomenys neskelbtini) slopinimui skirtų vaistų. Tėvas vaikui ilgą laiką leido vartoti tik purškiamus hormoninius vaistus nuo (duomenys neskelbtini), nors vaikui skirta individuali nuo (duomenys neskelbtini) vaistų schema yra susijusi su (duomenys neskelbtini) vartojimu pagal nustatytą laiką. Nesilaikant šios schemos, negaunamas pozityvus rezultatas ir vaiko sveikata blogėja. Po bendravimo su ja, sūnus važiuoti į tėvo gyvenamąją vietą nenori, nes joje jaučia nemalonius jausmus, kurie jam kelią ir stresą. Vaiko psichologinė savijauta po teismo nuosprendžio pasikeitė į blogąją pusę, lankydamasis pas psichologą jis užsidarė, ėmė vengti bendravimo su psichologu. Ieškovas vengė vaiką vesti pas šios rūšies specialistą, nors toks poreikis buvo identifikuotas dar 2019 metais, vėliau konsultacijų vengė neva dėl buvusio karantino, ignoravo ir kitų gydytojų poreikį, atšaukdavo vaiko vizitus pas gydytojus. Nuo 2018 metų gruodžio vaikas nelanko jokių būrelių, papildomai nelavinamas ar neugdomas. Yra pastebėjusi, kad sūnus neserga, bet nelanko mokyklos, kas yra netoleruotina. Vaikas pas atsakovę miega savo kambaryje vienas, kai tuo tarpu tėvo namuose iki šiol miega kartu su tėvu vienoje lovoje. Mama užsiima vaiko lavinimu, ugdymu, kalbų mokymusi, vaikas išmoko plaukti, nori (duomenys neskelbtini) lankyti būrelius, kartu keliauti. Sūnui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) dėl prastos mitybos, nes pas tėtį dažniausiai maitinasi maistu iš parduotuvės. Tėvo kenkėjiška veikla matoma susirašinėjimuose elektroniniais laiškais, kuriais jai reiškiama nepagarba, siekis vaiką izoliuoti nuo mamos, nesugebėjimas ar nenoras tinkamai rūpintis vaiku, neužtikrinimas laikinos vaiko ir mamos bendravimo tvarkos, piktavališkumas ir nenoras tartis dėl vaiko interesų užtikrinimo, piktnaudžiavimas valdžia neleidžiant vykti į (duomenys neskelbtini).