Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių terminą apeliaciniam skundui paduoti, asociacijos teisę atstovauti šalies interesams, apeliacinio skundo priėmimą, šeimos bylų teismingumą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, teismo ekspertizės skyrimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė teismo nustatyti sūnaus L. L. C. (L. L. C.) gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo 435 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos ir jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaiko motiną – ieškovę, taip pat priteisti iš atsakovo 1391 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio padavimo dienos – 2013 m. lapkričio 27 d.Ieškovė nurodė, kad šalys susipažino 2012 m. gegužės mėnesį Graikijoje, kur ieškovė po studijų dirbo, o atsakovas atostogavo. Praėjus 3 savaitėms nuo pažinties jie susitarė, jog ieškovė praleis vasarą Norvegijoje, o vėliau grįš tęsti studijų į Jungtinę Karalystę. Ieškovei, atvykusiai į Norvegiją, nepavyko rasti darbo vasarai, taip pat įstoti į universitetą. 2012 m. rugpjūčio mėn. ieškovė tapo nėščia. Nėštumas buvo komplikuotas, todėl likus 2 savaitėms iki gimdymo ieškovė grįžo į Lietuvą ir čia 2013 m. balandžio 12 d. pagimdė šalių sūnų. Vaikui buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, išduotas pasas. 2013 m. liepos 15 d. ieškovei grįžus į Norvegiją šalys susipyko ir atsakovas liepė jai su vaiku išvykti į Lietuvą. Atsakovo pykčiui atlėgus ieškovė liko Norvegijoje, tačiau jis vis tiek pasiūlė ieškovei vykti į Lietuvą, nes jis norėjo pailsėti. Ieškovei išvykus, po 10 dienų atsakovas atvyko į Lietuvą. Šalys planavo grįžti į Norvegiją, tačiau 2015 m. rugpjūčio 15 d. joms vėl susipykus ieškovė gavo žinutę mobiliuoju telefonu, kad viskas baigta ir atsakovas išvažiuoja į Norvegiją. Išvykdamas atsakovas nurodė, kad jis nenorėtų, jog sūnus gyventų su ieškove, todėl ji saugumo dėlei liko gyventi Lietuvoje. 2013 m. rugpjūtį atsakovas atvyko į Lietuvą. Ieškovė su sūnumi susitiko su atsakovu. Vėliau ieškovė su sūnumi skrido į Norvegiją, į šeimų mediaciją. Norvegijoje ieškovė rado parengtus dokumentus sūnaus turimą Lietuvos pilietybę pakeisti į Norvegijos Karalystės pilietybę, tačiau šių dokumentų nepasirašė. Šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje. Šalių sūnus, kuriam suteikta motinos pavardė, nuo pat gimimo nė dienos nėra gyvenęs atskirai nuo ieškovės. Ieškovei vaiką padeda prižiūrėti jos tėvai, prie jų vaikas emociškai yra labai prisirišęs. Nustačius gyvenamąją vietą su atsakovu vaiko psichinė būklė pablogės, tai sukels jam neigiamų emocinių išgyvenimų. Tokio amžiaus vaikui ypač reikalingas motinos dėmesys, nenutrūkstamas ryšys su ja.Atsakovas neteikia vaikui išlaikymo nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. Atsakovas yra Norvegijos Karalystės pilietis, kurioje minimalus darbo užmokestis yra daug didesnis nei Lietuvoje. Atsakovas yra dirbantis, solidžias pajamas ir turto turintis asmuo: jis dirba mokytoju ir dar keliose darbovietėse, pastaraisiais metais į nekilnojamąjį turtą investavo apie 2,8 milijono kronų (376 506,02 Eur), įsigijo automobilį už 40 000 kronų (4344,30 Eur), turi savo muzikos įmonę. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.