Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 93-609 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. kovo 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 7 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 4 mėnesiai 24 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 13 d.).

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistasis A. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Teismas pažymėjo, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Taip pat teismas nutartyje nurodė, kad A. K. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXVII ir XXXI skyriuose t. y. už nusikaltimą susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys yra tai, jog nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Teismo nurodytas argumentas, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys yra tai, jog nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, yra niekuo nepagrįstas ir nekonkretus vertinimas, prieštaraujantis objektyviems bylos duomenims – vertinimo išvadai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nenurodyta kuo būtent pasireiškia pasekmių neapgalvojimas, tačiau jeigu ir toks yra, tai mano, kad jam itin sunku elementariai galvoti, mąstyti dėl jo nepagydomų ligų, po truputį praranda atmintį, t. y. sunku įsiminti net nesenus įvykius. Teismas priėmė byloje turimiems duomenims prieštaraujančią išvadą, kad nepakanka aplinkybių konstatuoti, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Lieka visiškai neaišku, kokių duomenų, faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad nuteistasis toliau negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nepateiktas absoliučiai nei vienas argumentas galintis tokią teismo išvadą pagrįsti. Toks teismo elgesys mažų mažiausiai negali būti toleruojamas, tokie teismo veiksmai yra akivaizdus teisinis nihilizmas ir sunkiai sergančio žmogaus kankinimas, neįsigilinant į bylą, esamą situaciją ir jį, kaip žmogų, dėl jo galimybės toliau taisytis neizoliuotam nuo visuomenės, dėl jo realios galimybės dėl sveikatos būklės toliau atlikti bausmę be kančių.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog A. K. priklauso žemos rizikos grupei – 15 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. K. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (15 balų pagal OASys metodiką), tačiau 10 balų yra dinaminiai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos sumažinti, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ženkliai sumažėtų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 1 balu. Pažymėtina ir tai, BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

11. Pritartina apylinkės teismo nuomonei, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis (padaryti sunkus ir labai sunkus nusikaltimas), paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, taip pat kad trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis kriminogeninis veiksnys – nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

12. Skunde nurodoma, kad nuteistojo sveikatos būklė yra labai prasta, jam diagnozuotas vėžys ir erkinis encefalitas, todėl jam laisvės atėmimo bausmę atlikti yra per sunku ir tai jis prilygina jo kankinimui. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas dėl sunkios nuteistojo sveikatos būklės BVK nėra numatytas. BVK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas, o kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla. Šiuo atveju yra nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o ne atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, todėl aukštesnysis teismas plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisako.

13. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – nuteistasis už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatinamas, per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nėra baustas, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog A. K. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

16. Skunde taip pat buvo prašoma teismo užtikrinti nuteistojo dalyvavimą teismo posėdyje sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, siekiant būti išklausytam teisme. BPK 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Nagrinėjamu atveju, skundas nebuvo paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl rengti teismo posėdį ar ne, įstatymas leidžia spręsti skundą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas sprendžia, kad visos reikšmingos aplinkybės reikalingos teisingai išspręsti klausimą dėl nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo, yra nustatytos, be to, savo argumentus nuteistasis išsamiai išdėstė teismui pateiktame skunde, todėl nėra pagrindo rengti teismo posėdį ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

17. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.