Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Jaliniausko ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 93-121 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis buvo pakeistas, pakeičiant pagal BK 260 straipsnio 3 dalį A. K. paskirtą bausmę – už šios nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskiriant jam 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu jam pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. kovo 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 7 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo A. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 14 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja.

10. Įvertinus A. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas A. K. yra pirmasis, tačiau laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą priskiriamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kategorijoms, padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, A. K. inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti nuteistajam bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis puikiai bendrauja tiek su pataisos namų personalu, tiek ir kitais nuteistaisiais, bendrauti mėgsta, nėra socialiai atsiskyręs, turi pažįstamų bei draugų. Šių aplinkybių kontekste įvertinus dar ir tai, kad gyventi A. K. grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, pagrindo manyti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, vis tik nesudaro.

12. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu paminėtina ir tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. K. yra įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, mokėsi Marijampolės profesinėje mokykloje, kur įgijo šaltkalvio – remontininko specialybes. Iki bausmės atlikimo dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, analogišką darbą, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, nuteistasis dirbs ir lygtinio paleidimo atveju, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja labiau teigiamai. Ir vis tik, nusikaltimai, už kurių įvykdymą A. K. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė vairuodamas savo darbo priemonę – gabeno narkotines medžiagas krovininiu automobiliu, dirbdamas UAB „D.“ vairuotoju, kas iš esmės leidžia pagrįstai spręsti, jog praeityje buvęs nuteistojo darbo pobūdis iš esmės buvo veiksnys, lėmęs nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymą. Esant šiems duomenims, teigti, jog A. K. galimybė įsidarbinti analizuojamu atveju galėtų būti vertinamas kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog nusikaltimai buvo įvykdyti A. K. darbo metu, todėl akivaizdu, jog vairuotojo darbo turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesustabdė.

13. Abejonių tinkamu A. K. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis pataisos namuose dirba, iš gaunamo atlyginimo dengia jo vardu pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus 26388,96 eurų sumai, tačiau iš nuteistojo išieškota suma šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje tesiekia 640,09 eurus, jokių santaupų, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. K. neturi. Šių aplinkybių visumoje įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad legaliai gaunamų pajamų savo asmeninių poreikių tenkinimui A. K. būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, pagrįstai abejotina, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę, turėdamas pakankamai didelius finansinius įsipareigojimus ir neturėdamas jokių santaupų, A. K. sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju. Minėta, jog darbą A. K. turėjo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl ir šiuo metu abejotina, jog darbo, be kita ko analogiško, t. y. paskatinusio jo nusikalstamą elgesį praeityje, turėjimas, šiuo konkrečiu atveju galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio.

14. Analogiška išvada darytina ir dėl nuteistojo socialinių santykių su savo artimaisiais. Nors abejonių tuo, jog A. K. palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais – sūnumi, seserimi ir mama, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. K. būnant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, priešingai nei tai konstatuota Socialinio tyrimo išvadoje, abejotina, jog nuteistojo artimieji gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo atveju.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tai, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, nelaikytina non bis in idem (negalima du kartus bausti už tą patį) principo pažeidimu, kadangi, spręsdamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismas vertina ne tik nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei jų padarymo aplinkybes, bet ir nuteistojo asmenybę bei jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tik šių aplinkybių visumos tinkamas įvertinimas sudaro teisinį pagrindą spręsti, ar nuteistojo pažanga jo lygtiniam paleidimui yra pakankama, ar jo elgesys vis dar turi būti koreguojamas jam atliekant laisvės atėmimo bausmę izoliuotam nuo aplinkos.

16. Konstatuojant šią išvadą paminėtina ir tai, kad statinių svertinių taškų suma tesiekia vos 5 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistajam skirti paskatinimai, kadangi kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinamas ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas bei jam skiriami paskatinimai, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šios aplinkybės įvertinimas yra būtinas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo plotmėje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.