Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. T-1209-753/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-01Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2016-02-19Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-66-485/2016Nutartis · 2016-03-30Kauno apygardos teismas
  4. T-90-485/2016Nutartis · 2016-03-30Kauno apygardos teismas
  5. T-68-485/2016Nutartis · 2016-03-30Kauno apygardos teismas
  6. T-840-270/2016Nutartis · 2016-07-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  7. T-84-485/2017Nutartis · 2017-03-24Kauno apygardos teismas
  8. T-431-1053/2017Nutartis · 2017-05-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  9. T-431-1053/2017Nutartis · 2017-05-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  10. T-179-485/2017Nutartis · 2017-08-03Kauno apygardos teismas
  11. TS-142-946/2017Nutartis · 2017-11-29Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-22Kauno apygardos teismas
  13. T-1209-753/2018Nutartis · 2018-05-31Kauno apylinkės teismas
  14. T-707-1035/2018Nutartis · 2018-07-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-03Kauno apygardos teismas
  16. T-1881-753/2018Nutartis · 2018-08-24Kauno apylinkės teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-25Kauno apygardos teismas
  18. T-315-271/2019Nutartis · 2019-02-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  19. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-08Vilniaus apygardos teismas
  20. T-1059-753/2019Nutartis · 2019-06-06Kauno apylinkės teismas
  21. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-11Kauno apygardos teismas
  22. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-30Kauno apygardos teismas
  23. T-176-485/2021Nutartis · 2021-11-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
T-1209-753/2018
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-08005-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
D. F.
Byla Nr. T-1209-753/2018
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08005-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1; 2.5.14
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 31 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. F. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. balandžio 30 d. komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-295 nutarta taikyti nuteistajam D. F., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 11 mėn. 20 d. (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. balandžio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 26 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 29 balų. D. F. elgesys šiuo metu vertinamas kaip teigiamas, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą jis septynis kartus skatintas. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, perkeltas bausmę atlikti į atvirąją koloniją, dirba, turi teigiamą nuostatą į darbą, finansinius įpareigojimus dengia iš gaunamo atlyginimo, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kaltę pripažįsta, gailisi. D. F. vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. F. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 6 m. laisvės atėmimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį 199 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė, į BK 24 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį – 7 m. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu nustatyta galutinė bausmė – 7 m. laisvės atėmimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį (BK 1968-06-26 red. nužudymas) – skirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta – 10 m. laisvės atėmimo bausmė pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 30 d., pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu.

Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 11 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 16 d. Nuteistasis faktiškai atliko ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Anksčiau teistas:

1993 m. gegužės 5 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 225 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimu; 2010 m. gruodžio 5 d. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 11 mėn. laisvės atėmimu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda. Bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi iki 6 MGL, 2014 m. balandžio 25 d. bauda sumokėta.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Motyvuojamoji dalis

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas, įvertinęs 2018 m. balandžio 30 d. komisijos priimto nutarimo Nr. 93-295 taikyti nuteistajam D. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad jis yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl D. F. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis paskirtų drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje paskatintas, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kartu pažymi, jog D. F. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, kur laisvės atėmimo bausmės sąlygos yra maksimaliai artimos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms, už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų, numatytų atitinkamai BK XXXVII ir XXXI skyriuje, padarymą, t. y. už tai, kad bendrininkų grupėje neteisėtai disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu (64,911 kg kanapių dervos) ir organizavo kontrabandos (iš Nyderlandų) gabenimą. Nusikaltimai buvo padaryti neišnykus teistumui. Padaręs labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), po nusikalstamos veikos padarymo, vengdamas atsakomybės, slapstėsi, buvo sulaikytas tik todėl, kad padarė naujas nusikalstamas veikas – kontrabandą ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, anksčiau buvo ne kartą teistas, kas rodo nuteistojo psichinį santykį su jo padarytais nusikaltimais ir kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, linkęs nusikalsti ir, nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – padarė du vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, už kuriuos 2014 m. sausio 24 d. ir 2014 m. liepos 31 d. buvo svarstytas drausminėje komisijoje. Nors nuobaudos neskirtos, tačiau daromi pažeidimai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Jie taip pat rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka aktualus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis (kriminogeninis) veiksnys – teisės pažeidimai (ankstesnė nusikalstama patirtis).

Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nuo ankstesnio jo prašymo nagrinėjimo Komisijoje nepakito – liko 26 balai, iš kurių statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 20 balų ir 6 balai dinaminiai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, ir jų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teismo vertinimu, išlikęs minėtas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys kelia pagrįstų abejonių jo pasirengimu taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia abejoti pakankama D. F. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 11 mėn. 20 d. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis D. F. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti komisijos 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 93-295, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis D. F. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 93-295 taikyti nuteistajam D. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė