Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. F. (D. F.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atmestas D. F. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 93-815, atmesti nuteistojo prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. F., nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį 199 straipsnio 2 dalį – paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, į BK 24 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį – 7 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu nustatyta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį (BK 1968-06-26 red. nužudymas) – skirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta subendrinta – 10 m. laisvės atėmimo bausmė pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 18 d., Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžius. Bausmės pradžia 2012 m. kovo 11 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 16 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 20 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Komisijos 2017 m. spalio 30 d. priimtu nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam D. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis D. F. jį apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodamas, jog nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas padarė išvadą, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisingas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais motyvais. Skunde nuteistasis prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino jo asmenybę bei faktinius asmens byloje esančius duomenis, todėl padarė nepagrįstą išvadą. Apeliantas pažymi, kad nutartyje minimi du jo drausmės pažeidimai, tačiau jokios drausminės nuobaudos nebuvo skirtos. Be to, po 2014 m. liepos mėnesio nepadarė jokio pažeidimo. Taip pat apelianto nuomone šios aplinkybės buvo įvertintos Kauno apygardos teismo skiriant bausmę. Nuteistojo teigimu, jo padarytas teigiamas išvadas patvirtina, tai, kad buvo šešis kartus paskatintas bei nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. perkeltas bausmę atlikti į atvirąją koloniją bei jau du metus bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dirba, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika nuo 29 balų sumažėjo iki 26 balų ir yra žema. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat išvadoje nurodyta, kad jis savanoriškai dengia civilinį ieškinį, palaiko artimus ryšius su savo šeima, kas paneigia Komisijos ir teismo padarytas išvadas. Nuteistojo teigimu, taip pat jis charakterizuojamas teigiamai, ką patvirtina pridėtos charakteristikos, dirba, mokosi, yra įgijęs specialybę. Dėl to, visos nurodytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo tinkamas, todėl nėra pagrindo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo D. F. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo D. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią Socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmė atlieka atvirojoje kolonijos ir lengvosios grupės sąlygomis, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, per bausmės atlikimo laiką du kartus yra pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, tačiau drausminėmis nuobaudomis nebaustas, šešis kartus paskatintas. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 26 balai, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito nuo 29 balų sumažėjo iki 26 balų iš kurių statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 20 balų ir 6 balai dinaminiai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, ir jų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie įvardinti kaip teisės pažeidimai (ankstesnė nusikalstama patirtis), gyvenimo stilius ir draugai (praeityje buvo įtakotas asocialios grupės). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlikę minėti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Nors nuteistasis D. F. bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau pateikti duomenys rodo, jog buvo padaręs du vidaus tvarkos pažeidimus, už kuriuos nuobaudos nebuvo skirtos, buvo apsiribota tik svarstymu. Bausmės atlikimo metu D. F. buvo paskatintas šešis kartus, dirba, mokosi, savanoriškai dengia civilinį ieškinį, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neabejotiną ir pakankamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi kaip jau minėta, šiuo metu vis dar įžvelgiamas ne vienas nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantis kriminogeninis veiksnys. Ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tuo pačiu nuteistojo pozityvi elgesio kaita taip pat yra įvertinta konstatuojant, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama 26 balais ir nuo ankstesnio vertinimo sumažėjo 3 balais bei įvertintas perkeliant gyventi į atvirąją koloniją. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant aplinkybes kontekste ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, negali būti besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisijos nutarime, kuris priimtas vienbalsiai, netaikyti nuteistajam D. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialiojo pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam D. F. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis D. F. neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimo netaikyti D. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. F. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo D. F. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.