Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės Ramunės Damulienės teikimą spręsti klausimą dėl nuteistajam Y. A. (Y. A.) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo valstybės naudai, vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Y. A. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas: nuteistajam Y. A. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 199 straipsnio 2 dalį subendrinta apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Iš Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio matyti, iš nuteistųjų D. F., Yan (Y.) A. ir A. K. nuspręsta solidariai išieškoti uždraustos veikos priemone pripažinto ir konfiskuotino turto, automobilio DAF v/n (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 84 990 Lt ( aštuoniasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt litų ) valstybės naudai. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, tačiau jo dalis dėl konfiskavimo palikta nepakeista. Nuosprendis įsiteisėjo ir pradėtas vykdyti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi nuteistasis Y. A. lygtinai paleistas (neatlikęs 1 metų 8 mėnesių 2 savaičių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės) iš pataisos įstaigos. Y. A. probacijos pabaiga buvo numatyta – 2018 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus probacijos skyriaus teikimas tenkintas ir Y. A. priežiūra nutraukta prieš terminą.

2016 m. kovo 2 d. antstolei R. Damulienei buvo perduotas vykdyti vykdomasis raštas dėl BK 72 str. 2 d. ir 5 d. pagrindu pritaikyto turto konfiskavimo, tai yra išieškoti iš Y. A. uždraustos veikos priemone pripažinto ir konfiskuotino turto, automobilio DAF v/n (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 84 990 Lt, kas atitinka 24 614,81 Eur.

2021 m. sausio 7 d. antstolė R. Damulienė, patikrinusi sprendimo įvykdymo galimybes: atlikusi skolininko turtinės padėties patikrinimą bei surinkusi kitą vykdomosios bylos medžiagą bei nustačiusi, kad skolininko vardu nėra jokių banko sąskaitų, jo vardu registruoto turto nėra, jis nedirba, skolininkas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, surašė išieškojimo negalimumo aktą ir surašė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas apskundė šiuos antstolės priimtus dokumentus. 2021 m. balandžio 7 d. antstolė R. Damulienė priėmė patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą.

Antstolė Ramunė Damulienė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su teikimu dėl Y. A. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto atitinkančios sumos išieškojimo, vykdymo klausimą. Teikime antstolė nurodo, kad skolininkas nevykdo savo pareigų dengti įsiskolinimą. Skolininkas kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Nustatyta, kad Y. A. 2017 m. kovo 30 d. išvyko iš Lietuvos ir gyvena užsienio valstybėje, Izraelyje.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė antstolės teikimą atmesti.

Advokatė taip pat prašė teismo antstolės teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės teikimas atmetamas ir vykdymas nutraukiamas.

Teismas, spręsdamas nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo klausimą, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 342 straipsnio 4 dalies 7 papunktyje nurodyta, kad nuosprendis dėl turto konfiskavimo pateikiamas vykdyti antstoliams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 590 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. CPK 631 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus šio kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė.

Teikimą antstolė grindžia BPK 342 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis Y. A., gimęs Rusijos Federacijoje, turi Rusijos ir Izraelio pilietybes, iki sulaikymo Lietuvoje jo gyvenamoji vieta buvo Rusijoje. Kaip nurodė pati antstolė, jos gautais duomenimis, po paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jis išvyko gyventi į Izraelį. Jokių kitų duomenų apie šį asmenį daugiau byloje nėra.

Taigi, Y. A. Lietuvos Respublikoje negyvena, nedirba ir neturi turto. Valstybės, kuriose skolininkas gali gyventi, turėti turto, dirbti, nėra Europos Sąjungos narės, kas leistų teismo sprendimą vykdyti BPK 342 straipsnio 5 dalies nuostatų pagrindu. Lietuvos Respublika su Rusijos Federacijas yra 1992-07-21 sudariusi dvišalę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“. Minėta sutartis nenumato galimybės perduoti vykdyti baudžiamojoje byloje paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo vykdymo Rusijoje. Su Izraeliu Lietuvos Respublika nėra sudariusi jokių dvišalių sutarčių, reglamentuojančių šių valstybių teisinius santykius tuo pačiu ir teismų sprendimų vykdymo tvarką. Taigi, kitos galimybės vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimus baudžiamosiose bylose Rusijoje ar Izraelyje, kurių pilietis yra skolininkas Y. A. ir kuriose jis galimai gali gyventi ir dirbti, turėti turto, nėra.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teismo nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo vykdymo perduoti Rusijai ar Izraeliui, nėra galimybės, nesant tam teisinio reglamentavimo. Tokiu būdu Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos – 84 990 Lt ( aštuoniasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt litų ), kas atitinka 24 614,81 Eur ( dvidešimt keturis tūkstančius šešis šimtus keturiolika Eur, 81 ct. ) išieškojimo iš Y. A. vykdymas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsniu, 361, 362 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos – 84 990 Lt ( aštuoniasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt litų ), kas atitinka 24 614,81 Eur ( dvidešimt keturis tūkstančius šešis šimtus keturiolika Eur, 81 ct. ) išieškojimo iš Y. A. (Y. A.) valstybės naudai, vykdymą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.