Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. D. ir J. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Teisėjas, susipažinęs su pateiktais baudžiamosios bylos dokumentais ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. gegužės 14 d. nutarimu laikinai apribotos:

1) automobilį „BMW 535d“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypą su statiniais, adresu: (duomenys neskelbtini): žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pinigines lėšas, esančias AB “Šiaulių bankas” sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

1) žemės sklypą su statiniais, esančiaias (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 5416(duomenys neskelbtini), 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini): sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pinigines lėšas, esančias AB “Šiaulių bankas” sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

4) pinigines lėšas, esančiams AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių suma yra 3894,63 EUR (visomis kitomis piniginėmis lėšomis, tiek esančiomis šioje sąskaitoje, tiek naujai gaunamomis į šią sąskaitą, J. D. leidžiama laisvai disponuoti (atlikti pavedimus, mokėti mokesčius ir įmokas, vykdyti grynųjų pinigų ir kitas bankines operacijas)).

Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas teismų nutartimis buvo tęsiamas.

3. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. birželio 6 d. nutarimu taip pat laikinai apribotos:

3.1. M. D. nuosavybės teisės į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – apartamentus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 48,60 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. balandžio 15 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2010 m. balandžio 19 d.), esančius gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini)1-ojo korpuso 4 aukšte, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), Bulgarijos Respublikoje;

3.2. J. D. nuosavybės teisės į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – apartamentus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51.25 kvadratinių metrų, nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. balandžio 15 d., identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (nuosavybės identifikavimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2010 m. balandžio 19 d.), esančius gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini) 2-ojo korpuse 4 aukšte, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), Bulgarijos Respublikoje.

Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas teismų nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausantį turtą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamųjų skunde išdėstyti argumentai nėra nauji, dėl jų išsamiai pasisakyta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. birželio 11 d. nutartyse, sprendžiant dėl apygardos teismo priimtų nutarčių pagrįstumo, kai pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į jau minėtą kaltinamųjų M. D. ir J. D. turtą, todėl teismo motyvai gali kartotis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 ir 152 straipsniuose yra išdėstyta, kokiais konkrečiais atvejais ši priemonė gali būti taikoma, išvardinti šios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuojamas tas pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal BK 72³ straipsnio 1 dalį, išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Apygardos teismas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą kaltinamiesiems M. D. ir J. D. pratęsė siekdamas užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamųjų kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat šioje proceso stadijoje nesprendžiamas klausimas, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas ar priteisiamas civilinis ieškinys. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas plačiau nepasisako dėl kaltinamųjų skundo argumentų, susijusių su ginčijamo teismo sprendimo teisėtumu, nepagrįstai kriminalizavus civilinius teisinius santykius ir neteisingai išsprendus klausimą dėl kaltinamiesiems nuosavybės teise priklausančio turto areštavimo.

Priešingai nei skunde nurodo kaltinamieji, šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad M. D. ir J. D. galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti M. D. darbo vietoje paimto kompiuterio apžiūros protokole, iš kurio matyti M. D. susirašinėjimas, susijęs su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; iš bankų gautos informacijos apžiūros protokole, kuriame pateikta piniginių lėšų judėjimo ir išgryninimo analizė; specialistų išvadose, kuriose pateiktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, taip pat D. šeimos narių pajamų ir išlaidų už atitinkamą laikotarpį analizės; kriminaliniuose žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose užfiksuoti J. D. pokalbiai telefonu, leidžiantys spręsti apie jos atliekamas darbo funkcijas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojai G. P., I. E. ir A. A. yra parodę, kad J. D. kaltinime nurodytu laiku VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir jos darbe nematė. Kriminaliniuose žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys apie M. D. teikiamų paslaugų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetą) apmokėjimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. Kaltinimą dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų pasisavinimo galimai patvirtina liudytojos G. P. ir įtariamosios R. P. parodymai apie statybos prekių apmokėjimo ir naudojimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes, taip pat liudytojo E. A. parodymai apie tai, kad matė kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pristatė statybines medžiagas į M. D. įsigytą sklypą (duomenys neskelbtini) Liudytojas P. P. parodė apie jo darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, taip pat M. D. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), aplinkybes. Kiti bylos įrodymai taip pat suteikia pagrindą tvirtinti, kad M. D. ir J. D. galėjo padaryti kitas jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, jog dėl jų galimai padarytų nusikalstamų veikų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba patyrė turtinės žalos, kurios atlyginimui užtikrinti ir taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausantį turtą.

4. Kaip pagrįstai yra nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ieškinys dėl 27 767,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl 65 3149,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento ieškinys dėl 6 391,43 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinys dėl 16 914,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Viso byloje pareikšta civilinių ieškinių 704 223,74 Eur sumai. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismas, turėdamas teisinį pagrindą toliau tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausantį turtą civiliniams ieškiniams užtikrinti, skundžiama nutartimi šios kardomosios priemonės terminą pratęsė pagrįstai.

Be to, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. D. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, suklastodamas 54 tikrus dokumentus – automobilių nuomos sandorius ir juos panaudodamas, neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusias VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 1 134 877,86 Lt (328 683,35 Eur), jam ir kitiems asmenims išmokėtas už 12 transporto priemonių nuomą. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su J. D., pastarajai padedant, suklastojo tikrus dokumentus (pasirašė neterminuotą darbo sutartį dėl J. D. fiktyvaus įdarbinimo, šios sutarties pakeitimą, įsakymus dėl priedų, išmokos skyrimo, terminuotą papildomą sutartį dėl J. D. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, finansuojamo iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, vykdyto projekto vadovės pareigas) ir neteisėtai pasisavino 162 611,24 Lt (47 095,47 Eur) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, įtrauktas į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai skirtus asignavimus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdytam projektui įgyvendinti, dėl ko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai buvo padaryta didelė žala. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su J. D., pastarajai padedant, suklastojo tikrus dokumentus (pasirašė neterminuotą darbo sutartį dėl J. D. fiktyvaus įdarbinimo ir kt. dokumentus) ir apgaule savo bei J. D. naudai neteisėtai įgijo 58 403,06 Lt (16 914,70 Eur) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, o dėl J. D. nepagrįstai apskaičiuotų ir išmokėtų ligos, motinystės pašalpų išmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta didelė 75 947,64 Lt (21 995,96 Eur) žala. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu apmokėdamas už jam suteiktas interneto paslaugas, išvaistė 2 660 Lt (770,39 Eur) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su ten pat dirbančiu ūkvedžiu G. T., šiam padedant, neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą – statybines medžiagas, kurių vertė 4 746,51 Lt (1 374,68 Eur). Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas asociacijos (duomenys neskelbtini) nariu, veikdamas bendrininkų grupe su šio asociacijos prezidentu K. B., išvaistė 754 550 Lt (218 532,78 Eur) asociacijos (duomenys neskelbtini) lėšų. Be to, M. D. kaltinamas padaręs ir kitus nusikaltimus nuosavybei ir ekonomikai bei verslo tvarkai, dėl kurių buvo padaryta didelės žalos valstybei ar kitoms įmonėms. Taigi, pagal M. D. ir J. D. pareikštus kaltinimus galima spręsti, jog kaltinamieji gali turėti neteisėtai apgaule įgytų, pasisavintų piniginių lėšos, kas atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius. Tokios aplinkybės leidžia spręsti ir apie galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Todėl šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamųjų turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas.

Skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžia, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes šis klausimas bus išspręstas, bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą. Kaip minėta, BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuojamas tiek pas kaltininką, tiek pas jo bendrininką (-us) ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonės ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu yra pripažįstamas tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei skunde nurodo kaltinamieji, iš nuomos (nuompinigiai) ir paskolos (palūkanos) sutarčių gautos piniginės lėšos, kurios galimai buvo įgytos vykdant nusikalstamas veikas, būtent ir gali būti pripažintos iš nusikalstamos veikos gautu turtu.

Bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Nors kaltinamieji skunde teigia, kad ši priemonė yra taikoma neproporcinga apimtimi, nes net nenustatyta nekilnojamojo turto ir automobilio, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apytikslė vertė, tačiau šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeistas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad visų byloje pareikštų civilinių ieškinių suma – 704 223,74 Eur, o civilinių ieškinių užtikrinimui yra apribotas kaltinamųjų turtas, kurio vertė sudaro tik 384 603,50 Eur. Byloje nėra objektyvių duomenų, jų nepateikė ir kaltinamieji, kad areštuoto M. D. ir J. D. turto vertė yra didesnė už galimai apgaulės būdu gautų, pasisavintų, iššvaistytų ir pan. piniginių lėšų sumas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad viso areštuoto turto vertė yra nustatyta neteisingai, juolab, kad dalis nusikaltimų galbūt buvo padaryta asmenims veikiant bendrininkų grupe, o nustatytoji areštuoto turto vertė iš esmės ženkliai mažesnė nei kaltinamiesiems inkriminuoto apgaule įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto dydis. Taigi, įvertinus kaltinamiesiems priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamo turto, į kurį minėta nutartimi laikinai apribota nuosavybės teisė, apimtį bei atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo ir kitus principus, atitinkančius visų suinteresuotų šalių interesus, daroma išvada, kad toks kaltinamųjų teisės suvaržymas nėra perteklinis ir nereiškia, kad pažeistos BPK 11 straipsnio 1 dalies, 151 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Tuo pačiu pažymėtina, kad taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Be to, nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė ir ji gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas nebus reikalingas.

Įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingą baudžiamosios bylos medžiagą ir atsižvelgus į šiame procesiniame sprendime išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.