- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- 1S-316-1020/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00306-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- M. D., J. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 14 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir (ar) galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. gegužės 14 d. nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į M. D. ir J. D. nuosavybės teise priklausantį turtą:
2.1.1. automobilį BMW 535d, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);
2.1.2. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus Nr. 2900-0001-1012, kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.1.3. pinigines lėšas, esančias sąskaitose – AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini).
2.2.1. 34/100 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.2.2. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
2.2.3. pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2.4. „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, kurių suma yra 3894,63 Eur (visomis kitomis piniginėmis lėšomis, tiek esančiomis „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek naujai gaunamomis į šią sąskaitą, J. D. leidžiama laisvai disponuoti (atlikti pavedimus, mokėti mokesčius ir įmokas, vykdyti grynųjų pinigų ir kitas bankines operacijas). Vėlesniais teismo procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. D. ir J. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 14 d. Teismas nustatė, kad šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamųjų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, galėtų būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir/ar turto konfiskavimo (išplėstinio turto konfiskavimo) priėmus jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Kaltinamieji M. D. ir J. D. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo jiems nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms.
4.1. Kaltinamieji nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 ir 151 straipsnių nuostatas, nes kiekvienu atveju, sprendžiant procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą yra būtina įvertinti ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas, ar šia prievartos priemone nėra nepagrįstai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės, ar nepažeidžiamas proporcingumo principas.
4.2. Skunde kaltinamieji teigia, kad siekiant taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turi būti įvertinta, ar byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, kad tiriamos nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos. Kaltinamųjų teigimu, nagrinėjamu atveju tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, nes šiuo atveju byloje yra neteisėtai kriminalizuoti sutartiniai teisiniai santykiai. Skunde nurodoma, kad visos lėšos, kurias VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš automobilių nuomos, nepagrįstai yra vertinamos kaip neteisėtai gautos lėšos. Kaltinamieji nurodo, kad lėšos, gautos iš nuomos (nuompinigiai) ir paskolos (palūkanos) sutarčių, fiksuotos įstaigų buhalteriniuose dokumentuose, registruotos įstatymo nustatyta tvarka, atitinkamai sumokėti mokesčiai, t. y. buvo vykdoma legali VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „T.“ ūkinė – komercinė veikla, todėl iš tokių teisėtų sandorių gautos lėšos negali būti laikomos konfiskuotinu turtu. Kaltinamieji pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje sandoriai buvo kriminalizuoti ne dėl paties šalis siejančio teisinio santykio ydingumo, o dėl tariamai netinkamų subjektų, kas savaime pažeidžia asmenų teisę sudaryti bet kokius įstatymo neuždraustus sandorius. Skunde nurodoma ir tai, kad centras naudojo savo vairavimo mokyklos veikloje automobilius ir už naudojimąsi jais buvo pervedami nuompinigiai, VšĮ „T.“ naudojosi paskolintais pinigais, pirko žemės sklypą Šiauliuose, Pagėgių g. ir stovėjimo aikštelę Šiauliuose, Statybininkų g., o už naudojimąsi šiais pinigais mokėjo palūkanas. Tokios lėšos pagal teismų praktiką negali būti konfiskuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).
4.3. Skunde taip pat teigiama, kad teismo sprendimas ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo turi būti tinkamai motyvuotas, tuo tarpu nei kaltinamieji M. D. ir J. D., nei kiti asmenys viso proceso metu nepadarė jokių procesinių pažeidimų, pavyzdingai vykdė savo procesines pareigas, ir jų elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra būtinas, siekiant apsaugoti turtą, todėl nėra reikalinga taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas, pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme jau ne kartą buvo nagrinėti kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo minėtam turtui. Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundas ir šiuo atveju iš esmės yra grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir ankstesni skundai, kurie buvo išsamiai išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti, be to, šis skundas grindžiamais tais pačiais motyvais kaip ir skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kitam turtui, todėl teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, kai byloje yra priimtos dvi skirtingos nutartys dėl skirtingo turto, ir gauti du atskiri skundai, bet iš esmės tais pačiais argumentais, savo sprendimą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir sprendime dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo kitam turtui.
Ankstesniuose sprendimuose aukštesnysis teismas jau buvo nurodęs, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir priešingai nei skunde nurodo kaltinamieji, šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad M. D. ir J. D. galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys jau ne kartą išsamiai buvo aptarti nagrinėjant kaltinamųjų skundus dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties 8 pastraipoje), todėl nagrinėjant iš esmės analogišką kaltinamųjų skundą dėl baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų pakankamumo aukštesnysis teismas plačiau nepasisako. Nėra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino šių duomenų pakankamumo ar, vertindamas jų pakankamumą, padarė klaidų. Atsakant į kaltinamųjų skundo argumentus dėl duomenų pakankamumo ir inkriminuotų veikų vertinimo, dar kartą atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia kaltės (taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo), civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi.
Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykę BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai – būtinumas užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. D. ir J. D. yra kaltinami tuo, kad galimai padarė (ir padėjo padaryti) nusikalstamas veikas, susijusias su piniginių lėšų pasisavinimu, iššvaistymu dėl ko galimai buvo padaryta didelė žala valstybei ir kitoms įmonėms, M. D. taip pat yra kaltinamas ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, todėl pagal jiems pareikštus kaltinimus galima spręsti, jog kaltinamieji piniginių lėšų galėjo gauti iš nusikalstamų veikų, t. y. šios lėšos gali būti nusikalstamų veikų rezultatas (neteisėta turtinė nauda). Taigi, pagal M. D. ir J. D. pareikštus kaltinimus galima spręsti, jog apgaule gautos ir pasisavintos piniginės lėšos galėjo būti neteisėtai gautos iš nusikalstamų veikų, t. y. būti jos rezultatu (neteisėta turtine nauda).
Taip pat nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai 704 223,74 Eur sumai: (duomenys neskelbtini)ieškinys dėl 27 767,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl 653149,69 Eur turtinės žalos atlyginimo, (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 6 391,43 Eur turtinės žalos atlyginimo ir (duomenys neskelbtini)ieškinys dėl 16 914,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šios aplinkybės, įvertinus BPK 151 straipsnio nuostatas, leidžia spręsti dėl nuosavybės teisės apribojimo taikymo, nes aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Apygardos teismo išvados, kad procesinės prievartos priemonės taikymas konkrečiu atveju yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys), nekeičia faktas, kad kaltinamieji M. D. ir J. D. bei kiti kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apygardos teisme nepadarė jokių procesinių pažeidimų.
Kaip ir ankstesniuose aukštesniajam teismui paduotuose skunduose, taip ir nagrinėjamame skunde, kartojami kaltinamųjų M. D. ir J. D. teiginiai dėl taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamųjų turtui pernelyg ilgo termino bei dėl nenustatytos bent apytikslės žalos ir turto vertės, taip pat, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas neproporcinga apimtimi. Šiuo atveju, nėra pagrindo sutikti su kaltinamųjų skundo argumentais dėl nenustatytos žalos ir turto vertės (dydžio), nes vien šiuo metu baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių suma – 704 223,74 Eur, o pagal baudžiamojoje byloje pateiktus duomenis civilinių ieškinių užtikrinimui bent jau iš pradžių buvo apribotas visų kaltinamųjų turtas, kurio vertė sudarė tik 384 603,50 Eur. Taigi, matyti, kad laikinai apriboto M. D. ir J. D. turto vertė yra aiškiai mažesnė už galimai apgaulės būdu gautą, pasisavintą, iššvaistytą turtą. Pažymėtina, jog aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad šie duomenys yra neteisingi. Neabejotina, kad nagrinėjamu atveju, vis ilgėjanti taikomos procesinės priemonės trukmė yra labai svarbi, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos kaltinamiesiems, pobūdį, jų sunkumą ir pavojingumą bei kiekį (4 kaltinamieji, 4 civiliniai ieškovai, 120 liudytojų, 87 bylos tomai), baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama nuo 2020 m. sausio 13 d.), atliekamų proceso veiksmų intensyvumą tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek ir teisme (bylos nagrinėjimas vyksta pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teisiamųjų posėdžių grafiką; pertraukos tarp teisiamųjų posėdžių buvo skelbiamos ir iš anksto suplanuoti teisiamieji posėdžiai buvo atšaukti dėl objektyvių priežasčių – vieno iš kaltinamųjų ligos, gynėjo privalomos saviizoliacijos, taip pat ir kaltinamųjų M. D. bei J. D. prašymu ir pan.), konstatuoti, kad M. D. ir J. D. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra. Nors kiekviena procesinė prievartos priemonė tam tikra apimtimi suvaržo asmenų galimybes laisvai disponuoti daiktinėmis teisėmis, tačiau vis tik nuosavybės teisė nėra absoliuti, o toks jos suvaržymas savaime nereiškia, kad priemonė taikoma neteisėtai ar nepagrįstai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo metu kaltinamųjų M. D. ir J. D. teisės nėra suvaržytos labiau nei tai yra būtina. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl darytina išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant tai reglamentuojančių BPK nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir civilinio ieškinio įvykdymo, todėl M. D. ir J. D. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.