- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 1S-59-387/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00306-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- M. D., J. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. D. ir J. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), J. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. birželio 6 d. nutarimais, o vėliau ir teismų nutartimis, laikinai apribotos M. D. ir J. D. nuosavybės teisės. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini); bei į J. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Kaltinamieji M. D. ir J. D. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.
3.1. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos, nes šioje byloje yra neteisėtai kriminalizuoti sutartiniai teisiniai santykiai. Pasak kaltinamųjų, byloje nepagrįstai kaip tariamai neteisėtai gautos lėšos vertinamos visos pajamos, gautos iš to, kad VšĮ „Š“ nuomojosi automobilius. Todėl nuomos pinigų pripažinimas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis, žala ar konfiskuotinu turtu, nevertinant, kiek šių automobilių nuoma „VšĮ „Š“ sudarė prielaidas gauti pajamų, prieštarauja žalos institutui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikai (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010). Be to, byloje nėra ir duomenų, jog kaltinamųjų turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos ir kaltinamieji iš to nepagrįstai praturtėjo ar sutaupė. Skunde pažymima, kad lėšos, gautos iš nuomos (nuompinigiai) ir paskolos (palūkanos) sutarčių, fiksuotos įstaigų buhalteriniuose dokumentuose, registruotos įstatymo nustatyta tvarka, atitinkamai sumokėti mokesčiai, t. y., buvo vykdoma legali VšĮ „Š“ ir VšĮ „T“ ūkinė – komercinė veikla. Kaltinamieji teigia, kad baudžiamojoje byloje sandoriai buvo kriminalizuoti ne dėl paties šalis siejančio teisinio santykio ydingumo, o dėl tariamai netinkamų subjektų, kas savaime pažeidžia asmenų teisę sudaryti bet kokius įstatymo neuždraustus sandorius. Skunde nurodoma ir tai, kad VšĮ „Š“ naudojo vairavimo mokyklos veikloje automobilius ir už naudojimąsi jais buvo pervedami nuompinigiai, VšĮ „T“ naudojosi paskolintais pinigais, pirko Šiaulių mieste žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), o už naudojimąsi šiais pinigais mokėjo palūkanas. Kaltinamieji nurodo, kad kriminalizavus civilinius teisinius santykius, nepagrįstai buvo padidinta tariamai patirtos žalos suma, taip pateisinant būtinybę taikyti didesnio mąsto laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
3.2. Skunde cituojamos BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699-2016 dėl procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo ir nurodoma, kad kaltinamieji M. D. ir J. D., taip pat kiti asmenys proceso metu nepadarė jokių procesinių pažeidimų, pavyzdingai vykdė savo procesines pareigas, ir jų elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra būtinas, siekiant apsaugoti turtą. Kaltinamieji teigia manantys, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra nereikalingas ir jis turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundas atmetamas.
4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties, konstatuoja, kad apygardos teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamiesiems M. D. ir J. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas.
5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šios priemonės pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamųjų kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės vertinamos tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. Todėl ar M. D. ir J. D. padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ar atliktuose veiksmuose yra nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymiai, taip pat, ar pagrįstai byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, o nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), galėjo būti įgytas iš neteisėtai gautų pajamų, galės būti atsakyta tik išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą ir pirmosios instancijos teismui priėmus baigiamąjį procesinį dokumentą. Šiuo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios priemonės taikymui pakanka faktinių byloje surinktų duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad M. D. ir J. D. galimai padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, pajamų ir išlaidų už atitinkamą laikotarpį analizėse, kriminalinių žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų parodymuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
6. Byloje yra pareikšti 4 civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma yra 704 223,74 Eur. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. D. ir J. D. yra kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe pasisavino ir iššvaistė pinigines lėšas, o galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, jog kaltinamieji pinigines lėšas gavo iš nusikalstamų veikų. Todėl Klaipėdos apygardos teismas turėjo teisinį pagrindą toliau tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamiesiems priklausantį skundžiamoje nutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą.
7. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamiesiems priklausantį turtą yra taikomas neproporcingai. Byloje pareikštų civilinių ieškinių bendra suma (704 223,74 Eur) yra žymiai didesnė nei šių ieškinių užtikrinimui apriboto kaltinamųjų turto vertė (384 603,50 Eur), ir byloje nėra duomenų, kad turto, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, vertė būtų didesnė nei nustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo taikomą laikiną nuosavybės teisės ribojimą pripažinti neproporcingu. Be to, vertinant minėto ribojimo proporcingumą būtina atsižvelgti ir į aplinkybę, kad byloje gali būti taikomas ir turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamųjų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir/ar turto konfiskavimo (išplėstinio turto konfiskavimo) įvykdymas. Skundžiama nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamųjų M. D. ir J. D. nekilnojamąjį turtą terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK 11, 151 straipsnių reikalavimų bei teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Skunde nurodyti teiginiai, susiję su kaltinamųjų elgesiu baudžiamojo proceso metu, šiems iki šiol laikantis proceso įstatyme numatytų pareigų, taip pat nesudaro pagrindo byloje taikyto laikino nuosavybės ribojimo termino pratęsimo vertinti kaip nepagrįsto, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.